5002f1a5-1fef-4bed-9860-4cb4e0b04094 · Vilniaus apygardos administracinis teismas

Administracinė byla Nr. I-3681-561/2015Teisminio proceso Nr. 3-61-3-02183-2014-4 Procesinio sprendimo kategorija 1.18.3; 3.21.  (S)                                                                                     VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS S P R E N D I M A SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2015 m. lapkričio 9 d.Vilnius Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų ArÅ«no Kaminsko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Margaritos Stambrauskaitės ir Halinos Zaikauskaitės, raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjusi administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjos Tėvynės sÄ jungos-Lietuvos krikščionių demokratų skundÄ atsakovei Lietuvos Respublikos vyriausiajai rinkimų komisijai dėl sprendimo dalies panaikinimo (tretieji suinteresuotieji asmenys Darbo partija, Lietuvos socialdemokratų partija, partija „Tvarka ir teisingumas“, Lietuvos lenkų rinkimų akcija, Liberalų ir centro sÄ junga, Lietuvos Respublikos liberalų sÄ jÅ«dis, politinė partija „DrÄ sos kelias“ ir Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sÄ junga),                                                                 nustatė:

Politinė partija Tėvynės sÄ junga-Lietuvos krikščionys demokratai (toliau – ir pareiÅ¡kėja) su skundu kreipėsi į teismÄ , praÅ¡ydama:

1) panaikinti Lietuvos Respublikos vyriausiosios rinkimų komisijos (toliau – ir Vyriausioji rinkimų komisija) 2014-04-07 sprendimo Nr. Sp-106 „Dėl 2014 m. pirmojo pusmečio valstybės biudžeto asignavimų politinių partijų veiklai finansuoti dydžio nustatymo“ 5 punkto dalį, kuria Darbo partijai (kodas 195725423) skiriama 513 004,80 Eur valstybės biudžeto dotacija, bei sprendimo 6 punktÄ , kuriuo nuspręsta Darbo partijai (kodas 195725423) skirtus asignavimus iÅ¡mokėti po dviejų reorganizacijų veikiančiai politinei partijai Darbo partijai (kodas 303189064).PareiÅ¡kėja, nesutikdama su atsakovės sprendimu skirti biudžeto asignavimus nebeegzistuojančiai Darbo partijai ir iÅ¡mokėti juos Darbo partijai (kodas kodas 303189064), savo skundÄ grindė tuo, kad atsakovė, priimdama sprendimÄ , netinkamai įvertino faktines aplinkybes, neteisingai taikė ir aiÅ¡kino Lietuvos Respublikos politinių partijų ir politinių kampanijų finansavimo bei finansavimo kontrolės įstatymo (toliau – ir Ä®statymas) ir Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso (toliau – ir CK) nuostatas ir neteisėtai valstybės biudžeto asignavimus skyrė ir iÅ¡mokėjo Politinių partijų ir politinių kampanijų finansavimo bei finansavimo kontrolės įstatymo 15 str. 1 ir 2 dalyse nustatytų reikalavimų neatitinkančioms politinėms partijoms.PareiÅ¡kėja nurodė, kad Ä®statymo 15 str. 1 dalyje nustatyta, kad politinės partijos, kurios įstatymų nustatyta tvarka įregistruotos Juridinių asmenų registre ir atitinka įstatymų reikalavimus dėl politinės partijos narių skaičiaus ir kurioms nėra pradėta pertvarkymo arba likvidavimo procedÅ«ra, turi teisę gauti valstybės biudžeto asignavimus politinės partijos veiklai finansuoti.

To paties straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad valstybės biudžeto asignavimai politinės partijos veiklai finansuoti paskirstomi toms Å¡io straipsnio 1 dalyje nustatytus kriterijus atitinkančioms politinėms partijoms, kurios yra gavusios ne mažiau kaip 3 procentus visų rinkėjų balsų, paduotų už politinių partijų kandidatus tuose Seimo, savivaldybių tarybų rinkimuose, rinkimuose į Europos ParlamentÄ , pagal kurių rezultatus paskirstomi Å¡ie valstybės biudžeto asignavimai. Pagal Ä®statymo 15 str. 4 dalį, valstybės biudžeto asignavimų politinės partijos veiklai finansuoti dydis, skiriamas politinei partijai, nustatomas Å¡ia tvarka:

1) sumuojant tik rinkėjų balsus, paduotus už tų politinių partijų, kurioms pagal šio straipsnio 2 dalį gali būti skiriami valstybės biudžeto asignavimai politinės partijos veiklai finansuoti, kandidatus, nustatomas visų balsų skaičius;

2) vieno rinkėjo balso pusės metų finansinis koeficientas nustatomas pusę valstybės biudžeto asignavimų, skirtų politinės partijos veiklai finansuoti, dalijant iš visų rinkėjų balsų skaičiaus;

3) politinei partijai skiriami valstybės biudžeto pusmetiniai asignavimai politinės partijos veiklai finansuoti nustatomi vieno rinkėjo balso pusės metų finansinį koeficientÄ padauginus iÅ¡ rinkėjų, padavusių savo balsus už Å¡ios politinės partijos kandidatus, balsų skaičiaus.PareiÅ¡kėja paaiÅ¡kino, kad iÅ¡ nurodyto teisinio reglamentavimo matyti, kad vienas iÅ¡ pagrindinių kriterijų, kurį turi atitikti partija, norinti gauti valstybės biudžeto asignavimus savo veiklai finansuoti, yra 3 procentų visų rinkėjų balsų surinkimas rinkimuose, pagal kurių rezultatus paskirstomi Å¡ie valstybės biudžeto asignavimai.

IÅ¡ skundžiamo sprendimo 2 punkto matyti, į kokius kriterijus atsižvelgė Vyriausioji rinkimų komisija, paskirstydama valstybės biudžeto asignavimus.Pažymėjo, kad Darbo partija (kodas 303189064) Vyriausiosios rinkimų komisijos sprendime nurodytuose rinkimuose nedalyvavo, tačiau Å¡i, skirdama jai valstybės biudžeto asignavimus, atsižvelgė į Darbo partijos rezultatus rinkimuose ir skundžiamo sprendimo 6 punkte nustatė, kad, Darbo partijai ir Leiboristų partijai susijungus į Darbo partijÄ (leiboristus), pastarajai partijai vėliau susijungus su Krikščionių partija ir reorganizavus į Darbo partijÄ (kodas 303189064), skirtus valstybės biudžeto asignavimus iÅ¡mokėti Darbo partijai (kodas 303189064).Teigė, kad Darbo partija (kodas 303189064) atitinka Ä®statymo 15 str. 1 dalyje nustatytas sÄ lygas, t. y.

įregistruota Juridinių asmenų registre, atitinka įstatymų reikalavimus dėl politinės partijos narių skaičiaus, partijai nėra pradėta pertvarkymo arba likvidavimo procedūra. Tačiau iš skundžiamo sprendimo nuostatų matyti, kad valstybės biudžeto asignavimai yra skiriami ne Darbo partijai (kodas 303189064), bet Darbo partijai (kodas 195725423), o skundžiamo sprendimo 6 punkte nuspręsta Darbo partijai (kodas 195725423) skirtus biudžeto asignavimus išmokėti Darbo partijai (kodas 303189064).Akcentavo, kad skundžiamu sprendimu valstybės biudžeto asignavimai skiriami juridiniam asmeniui Darbo partijai, juridinio asmens kodas 195725423, kurios teisinė forma yra politinė partija, įregistruota 2003-11-25.

BÅ«tent Å¡is juridinis asmuo dalyvavo rinkimuose ir sulaukė rinkėjų pasitikėjimo, suteikiančio teisę pretenduoti į valstybės dotacijÄ , tačiau 2013-05-14 pasibaigė po reorganizavimo ir tÄ pačiÄ dienÄ buvo iÅ¡registruota iÅ¡ Juridinių asmenų registro. Tokiu atveju, vadovaujantis Ä®statymo 15 str. 1 dalyje nustatytomis sÄ lygomis, neegzistuojančiai partijai negali bÅ«ti skiriami valstybės biudžeto asignavimai (nėra įregistruota Juridinių asmenų registre ir neturi narių).Jeigu atsakovės sprendimas, neatsižvelgiant į jame vartojamas formuluotes, bÅ«tų aiÅ¡kinamas kaip valstybės biudžeto asignavimų skyrimas Darbo partijai (kodas 303189064), reikėtų vadovautis Ä®statymo 15 str. 2 dalyje nustatyta sÄ lyga, kuriai esant politinės partijos gali gauti tam tikro dydžio valstybės biudžeto dotacijÄ , – partija turi bÅ«ti surinkusi ne mažiau kaip 3 procentus visų rinkėjų balsų, paduotų už politinės partijos kandidatus tuose Seimo, savivaldybių tarybų rinkimuose, rinkimuose į Europos ParlamentÄ , pagal kurių rezultatus paskirstomi Å¡ie valstybės biudžeto asignavimai.Juridinių asmenų registre Darbo partija (kodas 303189064), įregistruota 2013-11-15.

Å i partija nedalyvavo rinkimuose, pagal kurių rezultatus skundžiamu sprendimu buvo paskirstytos valstybės biudžeto dotacijos, todėl neatitinka Ä®statymo 15 str. 2 dalyje nustatytos sÄ lygos ir negali gauti valstybės biudžeto asignavimų.Pagal Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo jurisprudencijÄ , įstatymų leidėjas, pagal KonstitucijÄ , jos 35 str. 3 dalį, reguliuodamas su politinių partijų steigimu ir veikla susijusius santykius, kartu gali nustatyti ir tokius politinių partijų finansavimo Å¡altinius, bÅ«dus, apimančius valstybės biudžeto lėšų skyrimÄ politinėms partijoms, kuriais siekiama užtikrinti, kad politinės partijos, kurių kandidatai atitinkamuose rinkimuose yra gavę reikÅ¡mingÄ rinkėjų pritarimÄ (pasitikėjimÄ ), turėtų galimybę šį rinkėjų pritarimÄ (pasitikėjimÄ ) stiprinti demokratiÅ¡kais ir teisėtais politinio siekio įgyvendinimo bÅ«dais.Ä®statymų leidėjas, reguliuodamas su politinių partijų steigimu ir veikla, jų finansavimo bÅ«dais susijusius santykius, nustatė, kad ne visos įsteigtos ir veikiančios politinės partijos, bet tik tos, kurių kandidatai gauna atitinkamÄ (pakankamÄ ) rinkėjų pritarimÄ vieÅ¡osios valdžios institucijų rinkimuose, gali gauti tikslinę paskirtį turinčių valstybės biudžeto lėšų, skiriamų politinėms partijoms paremti.Pabrėžė, kad neaiÅ¡ku, kokiais teisės aktais remdamasi Vyriausioji rinkimų komisija nusprendė naujai įsteigtai politinei partijai iÅ¡mokėti kitai – nebeegzistuojančiai – politinei partijai skirtus valstybės biudžeto asignavimus.

Darė prielaidÄ , kad atsakovė, skirdama biudžeto asignavimus juridiniam asmeniui, vadovavosi CK 2.97 str. 3 dalies nuostata. Jeigu Darbo partijos (kodas 303189064) steigimo dokumentuose nustatyta, kad Å¡is juridinis asmuo perima reorganizuojamų juridinių asmenų Krikščionių partijos ir Darbo partijos (leiboristų) teises ir pareigas, tokia nuostata reiÅ¡kia civilinių teisių ir pareigų perėmimÄ . Politinės partijos teisė į valstybės biudžeto dotacijÄ nėra civilinė (prievoliniai teisiniai santykiai), t. y.

Darbo partijos teisė į valstybės biudžeto dotacijÄ pagal Ä®statymo nuostatas nebuvo kreditorinis reikalavimas skolininkui, kurį galėjo perimti po reorganizavimo naujai įsteigtas juridinis asmuo.Politinių partijų ir politinių kampanijų finansavimo bei finansavimo kontrolės įstatyme ir Politinių partijų įstatyme nėra nustatyta, kad po reorganizavimo naujai įsteigtos politinės partijos perima iki reorganizavimo veikusių politinių partijų teisę į valstybės biudžeto asignavimus.

Viena iÅ¡ esminių dotacijos skyrimo sÄ lygų yra rinkimų rezultatai, t. y. rinkėjų partijai parodytas pasitikėjimas. Naujai įsteigta ir rinkimuose nedalyvavusi partija neatitinka minėtos sÄ lygos ir joks teisės aktas objektyviai negali nustatyti, kad po reorganizavimo naujai įsteigtos politinės partijos perima buvusių partijų rinkėjų pasitikėjimÄ (balsus ir pan.).PaaiÅ¡kino, kad, pagal Politinių partijų įstatymo 2 straipsnį, politinė partija yra savo pavadinimÄ turintis, pagal šį įstatymÄ Ä¯steigtas vieÅ¡asis juridinis asmuo, kurio tikslas – tenkinti savo narių politinius interesus, padėti iÅ¡reikÅ¡ti Lietuvos Respublikos piliečių politinę valiÄ , siekti dalyvauti įgyvendinant valstybės valdžiÄ ir savivaldos teisę.

Nagrinėjamu atveju, skundžiamame sprendime valstybės dotacija iÅ¡ esmės buvo skirta kitam juridiniam asmeniui – Darbo partijai, juridinio asmens kodas 195725423, kurios teisinė forma – politinė partija, įregistruota 2003-11-25. BÅ«tent Å¡is juridinis asmuo dalyvavo rinkimuose ir sulaukė rinkėjų pasitikėjimo, suteikiančio teisę pretenduoti į valstybės dotacijÄ .Pabrėžė, kad tokios nuomonės laikėsi ir Vilniaus apygardos teismas 2013-07-12 nuosprendyje. Nors Å¡is nuosprendis apskųstas apeliacine tvarka, tai yra, neįsiteisėjo, tačiau teismas suabejojo, ar vieÅ¡ojoje teisėje galimas teisių perėmimas.Darbo partija (kodas 303189064), kuriai skundžiamu sprendimu buvo skirta valstybės biudžeto dotacija, įregistruota 2013-11-15.

Ji nedalyvavo Seimo ir savivaldybių tarybų rinkimuose, pagal kurių rezultatus skundžiamu sprendimu buvo paskirstytos valstybės biudžeto dotacijos, todėl neatitinka Ä®statymo 15 str. 3 dalyje nustatytų sÄ lygų, kuriomis politinės partijos gali gauti tam tikro dydžio valstybės biudžeto dotacijÄ .Atsakovė Vyriausioji rinkimų komisija atsiliepime į pareiÅ¡kėjos skundÄ su pareiÅ¡kėjos skundu nesutiko ir prašė pareiÅ¡kėjos skundÄ atmesti kaip nepagrįstÄ .Atsiliepime nurodė, kad priimdama ginčijamÄ sprendimÄ , Vyriausioji rinkimų komisija žinojo apie vykstantį administracinį procesÄ dėl analogiÅ¡ko 2013-09-09 sprendimo Nr. Sp-124 dalies panaikinimo, tačiau, nesant galutinio sprendimo, toliau nuosekliai laikėsi pozicijos, kad po reorganizavimo tęsianti veiklÄ politinė partija perima visas po reorganizavimo pasibaigusios politinės partijos teises, įskaitant ir tokias, kurios atsirado jai po reorganizavimo pabaigos.Rėmėsi Lietuvos Respublikos politinių partijų įstatymo 9 str. 1 dalies nuostata, kurioje nustatyta, kad politinės partijos pertvarkomos, pasibaigia (reorganizuojamos ar likviduojamos) CK nustatyta tvarka.

Atsakovės teigimu, politinei partijai, tęsiančiai veiklÄ po reorganizavimo, pereina visos po reorganizavimo pasibaigusios politinės partijos teisės ir pareigos (CK 2.97 str. 4 dalis, 1.1 str. 2 dalis, 1.3 str. 2 dalis). Teisę į valstybės biudžeto asignavimus politinės partijos veiklai finansuoti turi partijos, kurios įstatymų nustatyta tvarka įregistruotos Juridinių asmenų registre ir atitinka įstatymų reikalavimus dėl politinės partijos narių skaičiaus bei kurioms nėra pradėta pertvarkymo arba likvidavimo procedÅ«ra.Pažymėjo, jog po dviejų reorganizavimų veiklÄ tęsianti Darbo partija (kodas 303189064) faktiÅ¡kai inkorporavo iki Å¡iol veikusias tris partijas – Darbo partijÄ (kodas 195725423), Leiboristų partijÄ (kodas 301817780) ir Krikščionių partijÄ (kodas 195713798).

Visi sujungtų partijų nariai automatiÅ¡kai tapo Darbo partijos nariais, Darbo partijai perėjo sujungtų partijų valdymo organai, teritoriniai struktÅ«riniai padaliniai, narystės teisės kitose organizacijose, patalpos, kitas turtas.Atsakovės teigimu, pareiÅ¡kėjos skundas nepagrįstas teisiniais argumentais, paremtas klaidingu teisės normų supratimu, taikant neįsiteisėjusio teismo nuosprendžio motyvus, todėl negali bÅ«ti patenkintas.Trečiasis suinteresuotas asmuo Darbo partija atsiliepime į pareiÅ¡kėjos skundÄ su skundu nesutiko ir prašė pareiÅ¡kėjos skundÄ atmesti.Atsiliepime nurodė, kad ginčijamas sprendimas priimtas remiantis nusistovėjusia praktika – įvairiais bÅ«dais reorganizuojant politines partijas, valstybės biudžeto asignavimų, skirtų politinės partijos veiklai finansuoti, paskirstymo ir iÅ¡mokėjimo klausimai buvo sprendžiami analogiÅ¡kai, tai yra nustatant, kad po reorganizavimo pasibaigusiam juridiniam asmeniui priklausiusi dotacija pereina po reorganizavimo toliau veikiančiam (arba naujai sukurtam) juridiniam asmeniui. Atsižvelgiant į Ä®statymo 15 str. 1 ir 2 dalyse nurodytÄ reglamentavimÄ , Darbo partijai valstybės biudžeto asignavimai buvo paskirti teisėtai ir pagrįstai:

1) Darbo partija, juridinio asmens kodas 195725423, buvo įregistruota 2003-11-25;

2) Darbo partija atitiko įstatymų reikalavimus dėl politinės partijos narių skaičiaus (ne mažiau kaip tūkstantis);

3) Darbo partijai nebuvo pradėtos pertvarkymo ar likvidavimo procedÅ«ros, kaip jos apibrėžtos CK 2.104 ir 2.106 straipsniuose (politinės partijos reorganizavimo procedÅ«ra į šį reglamentavimÄ nepatenka);

4) Darbo partija buvo surinkusi ne mažiau kaip 3 procentus visų rinkėjų balsų, paduotų už politinės partijos kandidatus tuose rinkimuose, pagal kurių rezultatus Vyriausioji rinkimų komisija ginčo sprendimu paskirstė valstybės biudžeto asignavimus.Politinių partijų įstatymo 9 str. 1 dalyje nustatyta, kad politinės partijos pertvarkomos, pasibaigia (reorganizuojamos arba likviduojamos) CK nustatyta tvarka. CK 2.95 str. 2 dalyje nustatyta, kad reorganizavimas – tai juridinio asmens pabaiga be likvidavimo procedūros (pastebėtina, kad tik likvidavus juridinį asmenį nebelieka jo teisių ir pareigų perėmėjo).

CK 2.97 straipsnio, reglamentuojančio juridinių asmenų reorganizavimo bÅ«dus, 4 dalyje nurodyta, jog sujungimas – tai dviejų ar daugiau juridinių asmenų susivienijimas į naujÄ juridinį asmenį, kuriam pereina visos reorganizuojamo juridinio asmens teisės ir pareigos. Tai reiÅ¡kia, kad po sujungimo yra steigiamas naujas juridinis asmuo, dėl ko reorganizuojamų asmenų teisės ir pareigos pereina naujai įsteigtam juridiniam asmeniui. Darbo partija (kodas 303189064) perėmė visas Darbo partijos (kodas 195725423), Leiboristų partijos ir Krikščionių partijos teises ir pareigas.

Taigi, esminis juridinio asmens reorganizavimo instituto požymis – Å¡ios procedÅ«ros metu tam tikra reorganizuojamo asmens veikla (teisės, pareigos bei turtas) gali bÅ«ti perduoti kitam naujai steigiamam ar jau egzistuojančiam juridiniam asmeniui. Trečiojo suinteresuoto asmens Darbo partijos teigimu, Politinių partijų ir politinių kampanijų finansavimo bei finansavimo kontrolės įstatyme įtvirtintÄ reguliavimÄ papildo CK ir kiti susiję įstatymai. CK, reglamentuodamas reorganizavimo sujungimo bÅ«du sÄ vokÄ , nurodo, kad po Å¡ios procedÅ«ros naujam juridiniam asmeniui pereina visos reorganizuotų juridinių asmenų teisės ir pareigos.

Politinių partijų finansavimo santykių ypatumas yra tai, kad jie atsiranda tik tada, kai atitinkami vieÅ¡ojo administravimo subjektai pagal Ä®statyme nustatytÄ kompetencijÄ priima konkrečius administravimo aktus. Å iuo atveju, Vyriausioji rinkimų komisija ginčijamu sprendimu nustatė valstybės biudžeto dotacijų dydžius, skiriamus politinėms partijoms. Å is sprendimas, priimtas vykdant įstatymo nustatytas vieÅ¡osios valdžios funkcijas, nelaikytinas sandoriu, tačiau, remiantis CK 1.136 str. 2 dalimi, jis gali bÅ«ti laikomas savarankiÅ¡ku civilinių teisių ir pareigų atsiradimo pagrindu.

Nors administracinių aktų pagrindu politinės partijos įgyja nuosavybės ir kitas daiktines teises į turtÄ , tačiau nuo administracinio akto įvykdymo, tai yra turto realaus gavimo momento, keičiasi turtinių santykių reglamentavimo režimas – atsiradusius daiktinius santykius daugiausia reglamentuoja jau ne vieÅ¡osios, o civilinės teisės normos. Todėl nesutiko su pareiÅ¡kėjos teiginiu, kad politinių partijų finansavimui civilinės teisės nuostatos netaikomos.Tretieji suinteresuoti asmenys Lietuvos socialdemokratų partija, partija „Tvarka ir teisingumas“, Lietuvos lenkų rinkimų akcija, Liberalų ir centro sÄ junga, Lietuvos Respublikos liberalų sÄ jÅ«dis, politinė partija „DrÄ sos kelias“ ir Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sÄ junga atsiliepimų į pareiÅ¡kėjos skundÄ nepateikė.

Pažymėtina, kad byloje ginčo dėl faktinių aplinkybių – Darbo partijos, juridinio asmens kodas 195725423, įregistruotos 2003-11-25, reorganizavimo – ji buvo reorganizuota sujungimo būdu su Leiboristų partija (juridinio asmens kodas 301817780), 2013-05-14 šios politinės partijos po reorganizavimo pasibaigė, buvo išregistruotos iš Juridinio asmenų registro ir įregistruota šių dviejų partijų – Darbo partijos ir Leiboristų partijos – teisių perėmėja Darbo partija (leiboristai) (juridinio asmens kodas 303063133).

Dar vėliau Darbo partija (leiboristai) (juridinio asmens kodas 303063133) susijungė su Krikščionių partija (juridinio asmens kodas 195713798), ir reorganizavimo metu buvo įsteigta nauja partija – Darbo partija, juridinio asmens kodas 303189064, įregistruota 2013-11-15.Taip pat neginčijamos faktinės aplinkybės, susijusios su Darbo partijos (juridinio asmens kodas 195725423, įsteigta 2003-11-25) gautų rinkėjų balsų skaičiumi atitinkamuose rinkimuose, pagal kurių rezultatus skundžiamu sprendimu buvo paskirstyti 2014 metų pirmojo pusmečio valstybės biudžeto asignavimai politinių partijų veiklai finansuoti, jų procentine dalimi ir pan.

Ginčas iš esmės kilęs dėl to, jog skundžiamo sprendimo dalimi nuspręsta nebeegzistuojančiai Darbo partijai (juridinio asmens kodas 195725423) apskaičiuotus skirtinus 2014 metų pirmojo pusmečio valstybės biudžeto asignavimus, atsižvelgiant į tai, jog šiai partijai susijungus su Leiboristų ir Krikščionių partijomis, jų teises ir pareigas perėmė naujai įsteigta Darbo partija (kodas 303189064), išmokėti šiai po reorganizavimo sujungimo būdu įsteigtai naujai partijai.

Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ABTÄ®) 13 str. 1 dalyje nustatyta, kad vienodÄ administracinių teismų praktikÄ aiÅ¡kinant ir taikant įstatymus bei kitus teisės aktus formuoja Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – ir LVAT).Nagrinėjamai bylai yra aktualus LVAT iÅ¡plėstinės teisėjų kolegijos 2015-06-10 pateiktas teisės aiÅ¡kinimas (administracinė byla Nr. A-1579-858/2015). LVAT iÅ¡plėstinė teisėjų kolegija, nagrinėdama iÅ¡ esmės analogiÅ¡kÄ ginÄÄ (dėl 2013 m. antrojo pusmečio valstybės biudžeto asignavimų skirtų reorganizuotai Darbo partijai (leiboristai)), konstatavo, kad pagal įstatymų leidėjo pasirinktÄ politinių partijų finansavimo valstybės biudžeto lėšomis modelį, teisę į valstybės biudžeto asignavimus įgyja politinės partijos, įregistruotos Juridinių asmenų registre ir atitinkančios įstatymų reikalavimus dėl politinės partijos narių skaičiaus, kurioms nėra pradėta pertvarkymo ar likvidavimo procedÅ«ros ir kurios yra gavusios ne mažiau kaip 3 procentus visų rinkėjų balsų, paduotų už politinių partijų kandidatus tuose Seimo, savivaldybių tarybų rinkimuose, rinkimuose į Europos ParlamentÄ , pagal kurių rezultatus paskirstomi valstybės biudžeto asignavimai.

Politinė partija, atitinkamuose rinkimuose gavusi pakankamÄ valstybės biudžeto asignavimų skyrimo politinėms partijoms prasme rinkėjų pasitikėjimÄ (rinkėjų balsų skaičių), Å¡io pasitikėjimo pagrindu įgyja iÅ¡ esmės apibrėžtÄ reikalavimo teisę į atitinkamÄ (atitinkančiÄ rinkėjų palaikymÄ visuomenėje, iÅ¡reikÅ¡tÄ rinkimuose) valstybės biudžeto asignavimų dalį – tol, kol Å¡ių atitinkamų rinkimų rezultatai yra reikÅ¡mingi skirstant valstybės biudžeto asignavimus (t. y. kol jie yra galiojantys).

Taigi, politinės partijos teisės į valstybės biudžeto asignavimų dalį atsiradimas sietinas su atitinkamų rinkimų rezultatais – rinkėjų valios atitinkamuose rinkimuose iÅ¡raiÅ¡ka. Å ios teisės neturėtų paneigti tai, jog pagal įstatymų leidėjo pasirinktÄ valstybės biudžeto asignavimų paskirstymo politinėms partijoms, turinčioms teisę į atitinkamÄ valstybės biudžeto asignavimų dalį, modelį, bendra atitinkamais metais politinėms partijoms paskirstoma asignavimų suma nustatoma (taigi, ir paaiÅ¡kėja) kiekvienais metais Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatyme (Ä®statymo 14 str. 1 dalis), o konkrečiÄ asignavimų dalį politinėms partijoms paskirsto Vyriausioji rinkimų komisija, kaip iÅ¡plaukia iÅ¡ Ä®statymo 15 str. 4–5 dalių, kas pusmetį.LVAT pabrėžė, kad pagal CK 2.97 str. 4 dalį, sujungimas – tai dviejų ar daugiau juridinių asmenų susivienijimas į naujÄ juridinį asmenį, kuriam pereina visos reorganizuotų juridinių asmenų teisės ir pareigos.

Be to, sujungimas, kaip iÅ¡plaukia iÅ¡ minėto straipsnio, tai vienas iÅ¡ juridinių asmenų reorganizavimo bÅ«dų. CK 2.95 str. 2 dalis nustato, kad reorganizavimas – tai juridinio asmens pabaiga be likvidavimo. Pagal įstatymų leidėjo pasirinktÄ politinių partijų finansavimo valstybės biudžeto lėšomis modelį, valstybės biudžeto lėšos neskiriamos toms politinėms partijoms, kurios numatomai pasibaigs be teisių ir pareigų perėmimo (likvidavimo atveju) arba neteks politinių partijų statuso (pertvarkymo atveju), kas iÅ¡ esmės pagrįsta siekiu racionaliai naudoti valstybės biudžeto lėšas ir neremti politinių partijų, kurios tikėtina nustos egzistuoti kaip tokios.

Tačiau reorganizavimo procedÅ«ra tarp nurodytų atvejų, užkertančių keliÄ politinei partijai pretenduoti į valstybės biudžeto asignavimų dalį, nėra numatyta, taigi, aplinkybė, jog politinei partijai pradėta reorganizavimo procedÅ«ra, nepaisant to, jog, priklausomai nuo pasirinkto reorganizavimo bÅ«do, tai gali lemti atitinkamos politinės partijos pabaigÄ (tačiau jos teises ir pareigas perims naujai įsteigta politinė partija), neeliminuoja tokios politinės partijos, kuriai pradėta reorganizavimo procedÅ«ra, teisės į atitinkamÄ valstybės biudžeto asignavimų dalį.

Atsižvelgdamas į Å¡iuos argumentus, LVAT padarė iÅ¡vadÄ , jog įstatymų leidėjas aiÅ¡kiai įtvirtino, jog valstybės biudžeto lėšomis gali bÅ«ti finansuojama politinė partija, kuriai pradėta reorganizavimo procedÅ«ra. LVAT iÅ¡plėstinė teisėjų kolegija taip pat pabrėžė, jog prieÅ¡ingas teisinio reguliavimo dėl valstybės biudžeto asignavimų paskirstymo politinėms partijoms aiÅ¡kinimas, kiek tai susiję su nagrinėjamoje byloje aktualiu klausimu – tai yra, jog nauja įsteigta politinė partija, perėmusi veiklÄ po reorganizavimo baigusios politinės partijos teises ir pareigas, neperima pastarosios teisės į atitinkamÄ valstybės biudžeto asignavimų dalį – iÅ¡ esmės neproporcingai ribotų asociacijos laisvę tuo aspektu, jog teisė reorganizuotis (jungtis su kitomis partijomis ir pan.) yra politinės partijos (asociacijos) teisės laisvai tvarkyti savo vidaus reikalus turinio dalis.

Pagal įstatymų leidėjo pasirinktÄ politinių partijų finansavimo reguliavimo modelį, valstybės biudžeto lėšos yra reikÅ¡mingas politinių partijų finansavimo Å¡altinis. Todėl vien galimybė, jog reorganizavimo metu veiklÄ baigusios partijos, turinčios teisę į atitinkamÄ valstybės biudžeto asignavimų dalį, teisių ir pareigų (inter alia – susijusių su rinkimų užstatu, pasibaigusios politinės kampanijos skolomis ir pan.) perėmėjas negalėtų perimti teisės į valstybės biudžeto asignavimus, itin reikÅ¡mingai ribotų politinių partijų teisę jungtis, dalintis ir pan.

Pastebėjo, jog po reorganizavimo veiklÄ baigusios politinės partijos teises ir pareigas perėmusios politinės partijos galimybė perimti ir minėtos partijos teisę į dalinį finansavimÄ valstybės biudžeto lėšomis nėra svetima ir kitų valstybių teisei (pvz., Estijos, Latvijos, Čekijos Respublikos ir pan.). Pripažino, jog, nepaisant to, kad Politinių partijų ir politinių kampanijų finansavimo bei finansavimo kontrolės įstatyme ar kituose įstatymuose nėra eksplicitiÅ¡kai įtvirtinta, kad naujai įsteigta politinė partija, kuriai pereina iki reorganizavimo veikusių politinių partijų teisės ir pareigos, perima ir Å¡ių partijų (ar vienos iÅ¡ Å¡ių partijų) teisę į atitinkamÄ valstybės biudžeto asignavimų dalį, visgi, tokia iÅ¡vada (kad naujai įsteigta politinė partija perima ir veiklÄ baigusios politinės partijos, kurios teises ir pareigas ji perėmė, teisę į atitinkamÄ valstybės biudžeto asignavimų dalį) iÅ¡plaukia iÅ¡ jau minėtų argumentų, jog įstatymų leidėjas aiÅ¡kiai nurodė, kad tik likvidavimo ir pertvarkymo procedÅ«ra yra kliÅ«tis politinei partijai įgyti teisę į valstybės biudžeto asignavimus, taip pat ir pačios įstatymų leidėjo pasirinktos valstybės biudžeto asignavimų paskirstymo modelio esmės bei principo, jog reorganizavimas – tai politinės partijos (politinių partijų) pabaiga, kai pasibaigusios politinės partijos (politinių partijų) teises ir pareigas perima kita – veiklÄ tęsianti ar naujai įsteigta – politinė partija.Atsižvelgdamas į LVAT iÅ¡plėstinės teisėjų kolegijos pateiktÄ aiÅ¡kinimÄ , teismas daro iÅ¡vadÄ , kad Vyriausioji rinkimų komisija, priimdama ginčo sprendimÄ , tinkamai aiÅ¡kino aktualų teisinį reguliavimÄ dėl valstybės biudžeto asignavimų skyrimo politinių partijų veiklai finansuoti, t. y. priėmė teisėtÄ bei pagrįstÄ 2014-04-07 sprendimÄ Nr. Sp-106, todėl pareiÅ¡kėjos Tėvynės sÄ jungos – Lietuvos krikščionių demokratų skundas atmestinas kaip nepagrįstas.Trečiasis suinteresuotas asmuo Darbo partija atsiliepime į pareiÅ¡kėjos skundÄ prašė priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas.

ABTÄ® 45 str. 1 dalyje nustatyta, kad dėl iÅ¡laidų atlyginimo suinteresuota Å¡alis teismui pateikia praÅ¡ymÄ raÅ¡tu su iÅ¡laidų apskaičiavimu ir pagrindimu. Atsižvelgiant į tai, kad trečiojo suinteresuoto asmens Darbo partijos praÅ¡ymas dėl iÅ¡laidų atlyginimo savo turiniu neatitinka nurodytų reikalavimų, jis nenagrinėtinas, iÅ¡aiÅ¡kinant, kad tai neužkerta kelio proceso Å¡aliai pateikti įstatymo reikalavimus atitinkantį praÅ¡ymÄ dėl teismo iÅ¡laidų atlyginimo per keturiolika dienų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo (ABTÄ® 45 str. 1 dalis).Vadovaudamasis ABTÄ® 85–87 straipsniais, 88 str. 1 punktu, 127 ir 129 straipsniais, teismas                                                                   nusprendė:

PareiÅ¡kėjos Tėvynės sÄ jungos-Lietuvos krikščionių demokratų skundÄ atmesti.Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali bÅ«ti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui. Teisėjai                                                            ArÅ«nas Kaminskas                                                                                                           Margarita Stambrauskaitė                                                           Halina Zaikauskaitė