2020-11-25 Nr. AB-22119-3-62-3-02882-2018-5 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A-2024-525/2020

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-02882-2018-5

Procesinio sprendimo kategorija 20.5.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2020 m. lapkričio 25 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Ramūno Gadliausko ir Dalios Višinskienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo V. J. (V. J.) apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2019 m. balandžio 10 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo V. J. (V. J.) skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Alytaus pataisos namų, dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas V. J. su skundu kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Alytaus pataisos namų (toliau – ir Alytaus PN), 100 000 Eur neturtinei žalai atlyginti.

2. Pareiškėjas nurodė, kad nuo 2015 m. iki kreipimosi į teismą dienos buvo laikomas Alytaus PN 7 lokalinio sektoriaus 8 būrio 1 sekcijoje netinkamomis, orumą žeminančiomis sąlygomis. Pažymėjo, kad gyvenamojoje patalpoje jam nebuvo užtikrinta minimali gyvenamojo ploto norma, nes 23,4 kv. m ploto patalpoje buvo laikoma 11 nuteistųjų, be to, dalį šios patalpos ploto užėmė baldai. Gyvenamosios patalpos oro temperatūra, oro judėjimo greitis, santykinė oro drėgmė neatitiko nustatytų reikalavimų, o vidaus apdailai naudojamos medžiagos buvo sunkiai valomos. Patalpoje lovos senos, minkštas inventorius su parazitais, nedezinfekuojamas. Būrio sanitariniame mazge įrengti 6 klozetai, 1 pisuaras, prausykloje – 9 praustuvės ir šiais sanitariniais įrenginiais naudojosi iki 200 nuteistųjų, dėl to kilo nepatogumų laukiant eilėse. Prausykloje paviršiai nelygūs, praustuvės surūdijusios, ant grindų buvo pelėsis, dušo kabina tik viena, o karštas vanduo prausykloje netiekiamas. Praustis po šiltu dušu leidžiama tik kartą per savaitę, penktadienį nuo 15.00 val. iki 18.00 val., tačiau 200 nuteistųjų per nustatytą laiką nespėdavo nusiprausti. Pareiškėjas nebuvo aprūpintas kokybišku geriamuoju vandeniu, kadangi iš čiaupo bėgo rūdžių spalvos vanduo. Pareiškėjas buvo apgyvendintas virš cecho, kuriame anksčiau buvo kilęs gaisras, be to, oras gyvenamojoje patalpoje dėl cecho veiklos buvo užterštas. Minėtos kalinimo sąlygos buvo nežmoniškos, prilygo kankinimui, sukėlė dvasinius išgyvenimus, depresiją.

3. Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama Alytaus PN, su pareiškėjo skundu nesutiko, prašė jį atmesti kaip nepagrįstą.

4. Pažymėjo, kad 8 būrio 1 miegamosios patalpos, kurioje pareiškėjas buvo laikomas ginčo laikotarpiu, plotas 35,10 kv. m, joje įrengta 11 miegamųjų vietų, minimali 3,1 kv. m gyvenamojo ploto norma pareiškėjui buvo užtikrinta. Dirbtuvės, kuriose yra vykdomi suvirinimo darbai, yra įrengtos toliau nuo gyvenamųjų patalpų. Visos pataisos namų patalpos aprūpintos gesintuvais, be to, Alytaus PN administracijos duomenimis, gaisras 7 lokaliniame sektoriuje nebuvo kilęs. Alytaus visuomenės sveikatos centras ne kartą tikrino Alytaus PN dėl sveikatos saugos reikalavimų atitikties nustatytiems reikalavimams, tačiau patikrinimų metu pažeidimų nebuvo nustatyta. Ginčo laikotarpiu pareiškėjas dėl netinkamų kalinimo sąlygų nesikreipė. Šilumos mazgas pataisos namuose yra kompiuterizuotas ir nepertraukiamai visą parą palaiko nustatytą temperatūrą atitinkančią higienos normas visuose pataisos namuose. Gyvenamosios patalpos vėdinamos per atveriamus langus. Nuteistieji patys rūpinasi tvarkos ir švaros palaikymu patalpose. Gyvenamųjų patalpų baldų, minkšto inventoriaus būklė yra gera. 8 būrio sanitarinis mazgas yra tvarkingas. Praustuvai sanitariniuose mazguose nuolatos veikia. Geriamu vandeniu pareiškėjas buvo aprūpintas virtuvėlėje ir prausykloje, kur yra įrengti geriamo vandens čiaupai. Geriamas vanduo yra tinkamas vartoti, be rūdžių. Įstaigoje pagal poreikį atliekamos dezinfekcijos, dezinsekcijos bei deratizacijos paslaugos. Nuteistųjų patalynė skalbiama kiekvieną savaitę, čiužiniai, antklodės ir pagalvės nuolat dezinfekuojamos. Pareiškėjas skunde remiasi abstrakčiais teiginiais.

II. 5. Regionų apygardos administracinis teismas 2019 m. balandžio 10 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė.

6. Teismas pažymėjo, kad atsakovo atstovas prašė taikyti trejų metų ieškinio senatį. Teismas vadovavosi Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 1.125 straipsnio 8 dalimi, 1.126 straipsnio 2 dalimi, 1.127 straipsnio 1 ir 5 dalimis. Teismas vertino, kad pareiškėjas, būdamas apdairus ir rūpestingas, turėjo galimybę sužinoti apie savo teisių pažeidimą dėl netinkamų kalinimo sąlygų nuo pat jo apgyvendinimo pataisos namuose pradžios, tačiau į teismą pareiškėjas kreipėsi 2018 m. gruodžio 3 d., todėl daliai skundo reikalavimų dėl neturtinės žalos atlyginimo praleido senaties terminą. Teismas taip pat rėmėsi CK 1.131 straipsnio 2 dalimi. Akcentavo, jog pareiškėjas nepateikė teismui prašymo dėl praleisto senaties termino atnaujinimo, taip pat nenurodė jokių svarbių bei objektyvių termino praleidimo priežasčių, sudarančių pagrindą kitaip vertinti senaties taikymo klausimą. Esant šioms aplinkybėms, atsakovo atstovo prašymas tenkintas, skundo reikalavimui už laikotarpį nuo 2015 m. sausio 1 d. iki 2015 m. gruodžio 2 d. taikyta trijų metų ieškinio senatis ir pareiškėjo reikalavimas už minėtą laikotarpį atmestas kaip nepagrįstas (CK 1.126 str. 2 d., 1.131 str. 1 d., Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 88 str. 1 p.).

7. Dėl pareiškėjo teiginių dėl neužtikrintos minimalios gyvenamojo ploto normos 7 lokalinio sektoriaus 8 būrio 1 sekcijoje teismas vadovavosi Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003 m. liepos 2 d. įsakymu Nr. 194 patvirtintų Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių (toliau – Taisyklės) 111.1. punktu. Teisinis reglamentavimas nenustato tam tikrų baldų ar įrenginių užimamo ploto įtakos skaičiuojant kamerų plotą. Kadangi objektyvių duomenų apie gyvenamosiose patalpose buvusį nuteistųjų skaičių į bylą nebuvo pateikta, todėl vienam asmeniui tenkantis plotas skaičiuotas konkrečios patalpos, kurioje gyveno pareiškėjas, gyvenamąjį plotą padalinant iš miegamųjų vietų skaičiaus. Teismas nustatė, kad vienam asmeniui gyvenamojoje patalpoje teko 3,19 kv. m (35,10/11) ploto. Nors pareiškėjas skunde nurodė, kad 8 būrio gyvenamosios patalpos Nr. 1 plotas 23 kv. m (buvo laikoma 11 nuteistųjų), tačiau savo nubraižytoje schemoje pažymėjo, kad minėtos patalpos matmenys – 5,9 x 5,8, kas sudaro 34,22 kv. m bendrą patalpos plotą ir 3,11 kv. m plotą vienam asmeniui. Teismas konstatavo, kad pareiškėjui 8 būrio 1 sekcijoje buvo užtikrinta Taisyklių 111.1. punkte nustatyta minimali 3,1 kv. m gyvenamojo ploto norma. Konstatavus, kad minimali gyvenamojo ploto norma nebuvo pažeista, pareiškėjo argumentai dėl baldų užimamo ploto, gyvenamojo ploto trūkumo ir dėl to kilusių nepatogumų atmesti kaip nepagrįsti.

8. Teismas nustatė, kad gyvenamosios patalpos Alytaus PN vėdinamos per atidaromus langus, kas atitinka Lietuvos higienos normos HN 134:2015, patvirtintos Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2015 m. rugpjūčio 3 d. įsakymu Nr. V-908 (toliau – ir HN 134:2015), 17 punkto reikalavimus. Minėtą aplinkybę patvirtina Nacionalinio visuomenės sveikatos centro 2015 m. gruodžio 14 d., 2016 m. gruodžio 9 d., 2018 m. gruodžio 21 d. patikrinimo aktai. Byloje nebuvo duomenų, kurie patvirtintų, kad pareiškėjas negalėjo išvėdinti gyvenamosios patalpos per atveriamą langą, taip, be kita ko, iš dalies išvengiant ir drėgmės. Teismo vertinimu, patalpose apgyvendinti asmenys, kurie reguliariai vėdina, prižiūri, tvarko savo gyvenamąsias patalpas, neturi problemų dėl atsirandančios drėgmės ar pelėsio.

9. Dėl pareiškėjo argumentų apie patalpų nešvarą, pelėsio plitimą, teismas atkreipė dėmesį ir į tai, kad HN 134:2015 37 punktas nustato, jog laisvės atėmimo vietose laikomi asmenys privalo asmeniškai nuolat rūpintis švaros bei tvarkos palaikymu patalpose. Alytaus PN negali būti atsakingi už tai, jog įstaigoje kalinami asmenys nevykdo ar netinkamai vykdo jiems nustatytą pareigą susitvarkyti aplinką, kurioje patys gyvena, tuo tikslu jiems išduodamos valymo priemonės. Teismo vertinimu, pareiškėjas neįrodė, jog atsakovo atstovas veikė netinkamai, o jo argumentai dėl netinkamo vėdinimo, nešvarių patalpų, susikaupusio pelėsio, drėgmės iš esmės yra grindžiami tik deklaratyviais teiginiais, todėl atmetami.

10. Nors byloje nebuvo konkrečių duomenų apie 8 būrio 1 gyvenamosios patalpos oro temperatūrą, oro judėjimo greitį, santykinę oro drėgmę, tačiau teismas pažymėjo, jog pareiškėjas tik deklaratyviai nurodė šias aplinkybes, konstatuodamas, kad, jo nuomone, minėti parametrai neatitiko minimalių reikalavimų. Atsakovo atstovas atsiliepime pažymėjo, kad Alytaus PN vadovaujasi HN 134:2015 ir užtikrina 200 lx dirbtinį apšvietimą, tinkamą oro temperatūrą, santykinę oro drėgmę. Teismas neturėjo pagrindo abejoti atsakovo atstovo paaiškinimais, todėl jais rėmėsi. Pažymėjo, kad pareiškėjas turi galimybę rašyti skundus dėl kalinimo sąlygų, taip pat ir tiesiogiai Visuomenės sveikatos centrui, tačiau tokių duomenų byloje nebuvo. Pareiškėjas nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių jo teiginius, nenurodė, kokiu pagrindu padarė išvadą, kad oro temperatūra, oro judėjimo greitis, santykinė oro drėgmė gyvenamojoje patalpoje neatitiko nustatytų reikalavimų, nepateikė jokių duomenų, patvirtinančių jo sveikatos būklės pablogėjimą dėl šių aplinkybių. Teismo vertinimu, pareiškėjas šiuo atveju neįrodė neturtinės žalos padarymo fakto, o jo argumentai iš esmės yra grindžiami tik deklaratyvaus pobūdžio teiginiais, todėl atmetami.

11. Teismas pažymėjo, jog remiantis HN 134:2015 44 punktu, laisvės atėmimo vietose laikomiems asmenims suteikiama galimybė vieną kartą per savaitę nusiprausti po šiltu dušu. Pareiškėjas neneigė, kad buvo vedamas praustis po šiltu dušu kartą per savaitę, be to, teisės aktai nereglamentuoja karšto vandens tiekimo kiekvieno būrio sanitariniame mazge (prausykloje), todėl atsakovo atstovo neteisėto veikimo ar neveikimo dėl minėtų aplinkybių nenustatyta.

12. Teismas pažymėjo, kad konkrečių duomenų, kiek asmenų naudojosi sanitariniais įrenginiais ir kokia šių įrenginių būklė atsakovo atstovas į bylą nepateikė. Tačiau byloje taip pat nenustatyta, kad pareiškėjui būtų tekę laukti eilėse prie sanitarinių įrenginių, ar, kad pareiškėjas būtų skundęsis Alytaus PN administracijai dėl sanitarinių įrenginių trūkumo ar netinkamų jų veikimo. Bylos duomenimis, pareiškėjas nesikreipė į atsakovą dėl nepatogumų naudojantis sanitariniu mazgu ar dušine. Nagrinėjamu atveju byloje nebuvo jokių objektyvių duomenų, kad dėl pareiškėjo skunde nurodytų aplinkybių (eilių prie sanitarinių mazgų, netinkamai veikiančių sanitarinių įrenginių) būtų atsiradusios kokios nors pasekmės, kurias būtų galima laikyti neturtine žala CK 6.250 straipsnio prasme, todėl pareiškėjo argumentai šioje dalyje atmetami.

13. Teismas pažymėjo, kad byloje nėra duomenų apie netinkamai įrengtas ir susidėvėjusias gyvenamąsias patalpas, netinkamą sanitarinio mazgo patalpų ir įrenginių būklę, tokių duomenų nepateikė ir pats pareiškėjas. Teismo vertinimu, pareiškėjas tik konstatavo savo nuomonę apie kalinimo sąlygas Alytaus PN, tačiau visiškai nepagrindė šių faktinių aplinkybių tiesioginio priežastinio ryšio su jo nurodytomis subjektyviomis pasekmėmis, o teisės ginti viešąjį interesą įstatymų leidėjas jam nesuteikė, todėl teismas padarė išvadą, jog pareiškėjas dėl šios skundo dalies neįrodė kaltų atsakovo pareigūnų veiksmų ir neturtinės žalos egzistavimo fakto.

14. Dėl pareiškėjo pretenzijų, jog minkštas inventorius su parazitais, nedezinfekuojamas, pažymėta, kad remiantis Nacionalinio visuomenės sveikatos centro patikrinimų duomenims, Alytaus PN yra įrengta dezinfekavimo kamera, kurioje dezinfekuojamas minkštas inventorius ir daiktai. Pataisos namuose taip pat teikiamos skalbimo paslaugos, lovos skalbiniai ir rankšluosčiai keičiami ne rečiau kaip kartą per savaitę. Bylos duomenimis taip pat nustatyta, kad Alytaus PN vedamas Dezinfekuojamo minkšto inventoriaus apskaitos žurnalas, iš kurio matyti, kad čiužinių, pagalvių ir antklodžių dezinfekcija vykdoma reguliariai. Kitų duomenų, iš kurių būtų galima spręsti, kad pareiškėjas būtų aprūpintas netinkamu naudojimui minkštu inventoriumi, byloje nebuvo. Teismo vertinimu, pareiškėjas neįrodė šio pobūdžio pažeidimų, todėl jo argumentai dėl minėtų aplinkybių atmesti kaip deklaratyvūs.

15. Pareiškėjas pažymėjo, kad buvo apgyvendintas virš cecho, kuriame anksčiau buvo kilęs gaisras, be to, oras gyvenamojoje patalpoje dėl cecho veiklos buvo užterštas. Atsakovo atstovas atsiliepimu paneigė pareiškėjo argumentus ir pažymėjo, kad gamybinės patalpos įrengtos toliau nuo gyvenamųjų patalų, be to, gaisras 7 lokaliniame sektoriuje niekada nebuvo kilęs. Bylos duomenimis taip pat nenustatyta, kad pareiškėjas būtų kreipęsis į Alytaus PN administraciją dėl užteršto oro ar kitų nepatogumų dėl Alytaus PN esančių dirbtuvių. Kreipimosi į institucijos administraciją aspektas yra svarbus siekiant įvertinti, ar atsakovas, žinodamas apie galimus teisės aktų reikalavimų pažeidimus, ėmėsi veiksmų, kad tokie pažeidimai būtų pašalinti. Teismo vertinimu, pareiškėjas neįrodė šio pobūdžio pažeidimų, todėl jo argumentai dėl minėtų aplinkybių atmesti kaip deklaratyvūs.

16. Nagrinėjamu atveju, pareiškėjas tik abstrakčiai nurodė, kad geriamasis vanduo netinkamos kokybės (su rūdimis), tačiau šių aplinkybių nedetalizavo ir nesiejo šių galimų pažeidimų su konkrečiai jam pasireiškusiomis neigiamomis pasekmėmis. Teismo vertinimu, pareiškėjas tik konstatavo savo nuomonę apie kalinimo sąlygas, tačiau visiškai nepagrindė šių faktinių aplinkybių tiesioginio priežastinio ryšio su jo nurodytomis subjektyviomis pasekmėmis, o teisės ginti viešąjį interesą įstatymų leidėjas jam nesuteikė, todėl teismas padarė išvadą, jog pareiškėjas dėl šios skundo dalies neįrodė kaltų atsakovo pareigūnų veiksmų ir neturtinės žalos egzistavimo fakto.

17. Teismas padarė išvadą, kad pareiškėjas neįrodė būtinų civilinės atsakomybės atsiradimo sąlygų – jo nurodytos neturtinės žalos atsiradimo fakto, taip pat valstybinės valdžios institucijos (Alytaus PN) ar jos darbuotojų neteisėtos veikos (neveikimo). Nenustačius žalos atsiradimo fakto bei atsakovo atstovo neteisėtų veiksmų (neveikimo), valstybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla turtinė prievolė atlyginti žalą, todėl nebuvo teisinio pagrindo pareiškėjo naudai priteisti neturtinės žalos atlyginimą iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Alytaus PN.

III. 18. Pareiškėjas V. J. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Regionų apygardos administracinio teismo 2019 m. balandžio 10 d. sprendimą ir pareiškėjo skundą tenkinti.

19. Pareiškėjas nurodo, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl gyvenamojo ploto, neįvertino, kad gyvenamosiose patalpose yra ir baldų, kurie užima nemažą dalį ploto.

20. Nurodo, kad nors patys nuteistieji yra įpareigoti rūpintis švara, tačiau valomosios priemonės nėra išduodamos. Be to, grindų, lubų ir sienų paviršiai nėra pritaikyti valyti drėgnuoju būdu (išskyrus grindis).

21. Pareiškėjas pažymi, kad Alytaus PN nepateikė duomenų, kiek žmonių naudojosi sanitariniais mazgais ir kokios būklės jie buvo. Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmai analogiškoje byloje Nr. I-3115-320/2019 nustatė, kad 7 lokaliniame sektoriuje esantis 6, 8, 13 būriuose laikotarpiu nuo 2016 m. balandžio 26 d. iki 2018 m. gruodžio 31 d. buvo 157 nuteistieji, todėl sanitarinių įrenginių skaičius neatitiko normų.

22. Pareiškėjas nurodo, kad gaisras vyko ne 7 lokaliniame sektoriuje, o Metalo apdirbimo ceche, kuris yra 1 aukšte. Todėl tiesiogiai grėsė pavojus pareiškėjo gyvybei.

23. Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama Alytaus PN, atsiliepime į apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti.

24. Atsakovo teigimu, visa su skundu susijusi medžiaga buvo pateikta pirmosios instancijos teismui, buvo tinkamai išnagrinėta ir įvertinta.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 25. Byloje nagrinėjamas ginčas kilo dėl neturtinės žalos, pareiškėjui, jo teigimu, padarytos jį laikant Alytaus PN laikotarpiu nuo 2015 m. sausio 1 d. iki 2018 m. gruodžio 3 d. (skundo padavimo teismui diena) netinkamomis sąlygomis, atlyginimo.

26. Pirmosios instancijos teismas, išnagrinėjęs pareiškėjo skunde nurodytus nusiskundimus dėl jam neužtikrintų tinkamų kalinimo sąlygų, atsakovo atsikirtimus į skundą, įvertinęs byloje surinktus įrodymus, nenustatė atsakovo atstovo neteisėtų veiksmų, todėl pareiškėjo skundą atmetė kaip nepagrįstą.

27. Pareiškėjas apeliaciniame skunde nesutinka su pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu, teigia, kad teismas neatsižvelgė į tai, jog patalpų plotą papildomai užėmė baldai, patalpų negali pats valyti, nes valymo priemonės nėra išduodamos, paviršiai nėra pritaikyti valyti drėgnuoju būdu, sprendžiant dėl sanitarinių įrenginių skaičiaus reikėjo atsižvelgti į kitoje byloje konstatuotą pažeidimą, taip pat nurodo, jog gaisras buvo kilęs Metalo apdirbimo ceche, kuris yra 1 aukšte, todėl tiesiogiai grėsė pavojus pareiškėjo gyvybei.

28. Teisėjų kolegija, tikrindama pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, pirmiausia pažymi, kad byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, bei sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą neperžengdamas apeliacinio skundo ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.).

29. Teisėjų kolegija pabrėžia, kad pagal ABTĮ 56 straipsnio 6 dalį, jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios, teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Teismo įsitikinimas turi būti pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja. Įvertindamas įrodymus, teismas turi įvertinti kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę ir iš įrodymų viseto duomenų padaryti išvadas. Vertinant kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę reikia nustatyti, koks jo ryšys su įrodinėjimo dalyku, ar tas įrodymas yra leistinas, patikimas, ar nėra suklastojimo požymių, ar tinkamai buvo paskirstytos įrodinėjimo pareigos, ar nepaneigtos pagal įstatymus nustatytos prezumpcijos, ar yra prejudicinių faktų. Vertindamas įrodymų visetą, teismas turi įsitikinti, kad pakanka duomenų išvadai, jog tam tikri faktai egzistavo arba neegzistavo, kad nėra esminių prieštaravimų, paneigiančių tokias išvadas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. liepos 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-728-415/2017; kt.). Akcentuotina, kad teismas, vertindamas įrodymus, turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais, teisingumo, protingumo, sąžiningumo kriterijais.

30. Be to, tai, kad pirmosios instancijos teismas kitaip vertino bylos šalių pateiktus argumentus ir bylos duomenis ar jiems nepritarė (su jais nesutiko), nesudaro pagrindo konstatuoti, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė įrodymų vertinimą reglamentuojančias proceso normas ir padarė bylos faktais ir galiojančios teisės normomis nepagrįstą išvadą dėl pareiškėjo kalinimo sąlygų ir jo patirtos neturtinės žalos.

31. Dėl pareiškėjo apeliacinio skundo teiginių, kad baldų užimamas plotas turėtų būti išskaičiuojamas iš vienam asmeniui tenkančio minimalaus ploto kameroje, teisėjų kolegija pažymi, kad Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklėse nėra nurodyta, jog į turimo ploto gyvenamojoje patalpoje (kameroje) apskaičiavimą neturėtų būti įtrauktas plotas, kurį užima sanitarinis mazgas bei baldai. Šios nuostatos Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje paprastai aiškinamos kaip nereikalaujančios taikyti atskirą ploto apskaičiavimo metodiką ir kiekvienu nagrinėjamu atveju iš bendro ploto išskaičiuoti sanitarinio mazgo ir kitų kameroje esančių baldų užimamą plotą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. liepos 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-741-415/2017; 2017 m. liepos 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-771-1062/2017; 2017 m. gegužės 31 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-650-552/2017; 2017 m. balandžio 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-626-662/2017; 2017 m. balandžio 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1110-858/2017). Į sanitarinį mazgą ir kitus baldus, skaičiuojant plotą, tokiu atveju atsižvelgiama tik tomis dienomis, kai pripažįstamas 3 kv. m ploto pažeidimas (žr., pvz., 2017 m. liepos 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1603-525/2017, 2017 m. birželio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1511-525/2017, 2017 m. balandžio 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-455-602/2017). Pirmosios instancijos teismo išvada, kad minimalaus asmeniui tenkančio ploto norma – 3,1 kv. m – nebuvo pažeista, apelianto nenuginčyta. Taigi, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas teisingai apskaičiavo ginčo laikotarpiu vienam nuteistajam patalpoje tekusį gyvenamąjį plotą.

32. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į įrodinėjimo ypatumus viešosios deliktinės atsakomybės, kilusios dėl nepriimtinų kalinimo sąlygų, bylose, kurie ne kartą akcentuoti tiek nacionalinių teismų, tiek EŽTT praktikoje: Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, kad pareiškėjas, pateikęs reikalavimą atlyginti neturtinę žalą, kilusią dėl netinkamų kalinimo sąlygų, yra saistomas pareigos nurodyti reikšmingas kalinimo sąlygas apibūdinančias aplinkybes (2014 m. vasario 27 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A822-81/2014). Atsižvelgus į kalinamų asmenų ribotas galimybes rinkti įrodymus, paprastai iš pareiškėjo reikalaujama nurodyti tik pagrįstai detalizuotą kalinimo sąlygų apibūdinimą (2013 m. vasario 8 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS602-84/2013). Pareiškėjui aiškiai nurodžius reikšmingas kalinimo sąlygas apibūdinančias aplinkybes, pareiga pateikti reikiamus dokumentus ir kitus įrodymus apie tam tikrų reikalavimų, susijusių su sveikos ir saugios kalinimo aplinkos užtikrinimu, tenka atsakovui, t. y. laisvės atėmimo vietos administracijai (2013 m. rugsėjo 30 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A442-1346/2013; 2013 m. rugsėjo 30 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A858-977/2013 ir kt.). Laisvės atėmimo įstaigai nesugebėjus paneigti pareiškėjo teiginių, susijusių su kalinimo ploto dydžiu ar kitais kalinimo sąlygų pažeidimais, jie laikomi nustatytais (žr., pvz., 2013 m. lapkričio 18 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A261-1802/2013).

33. Nagrinėjamu atveju pareiškėjas skunde buvo pakankamai detaliai nurodęs aplinkybes, dėl, jo teigimu, nepakankamo sanitarinio įrenginių skaičiaus: nurodė, kad iki 200 nuteistųjų turėjo naudotis 6 klozetais, 1 pisuaru, 9 praustuvėmis. Atsakovas šių pareiškėjo teiginių nepaneigė. Pagal iki 2017 m. sausio 1 d. galiojusias Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. birželio 9 d. įsakymu Nr. 1R-139 patvirtintas Laisvės atėmimo vietų patalpų aprūpinimo baldais ir kietuoju inventoriumi normas, prausykloje, tualete turi būti: 1 praustuvė dešimčiai asmenų; 1 klozetas arba unitazas dvylikai asmenų. Nuo 2017 m. birželio 8 d. įsigaliojusiose Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2017 m. birželio 7 d. įsakymu Nr. V-245 patvirtintose Laisvės atėmimo vietų patalpų aprūpinimo baldais ir kitu inventoriumi normose nustatyta, kad 1 klozetas (gali būti ir tupiamas) arba pisuaras (tik vyrams) turi tekti ne daugiau kaip 15 asmenų, taip pat 1 praustuvė – ne daugiau kaip 15 asmenų. Taigi, atsižvelgiant į pareiškėjo nurodytą sanitarinių įrenginių skaičių, jis neatitiko nurodytų normų.

34. Kiti pareiškėjo apeliacinio skundo teiginiai yra bendro pobūdžio, nedetalizuoti ir, atsižvelgiant į nurodytas įrodinėjimo taisykles, nesudaro pagrindo konstatuoti atsakovo atstovo neteisėtus veiksmus. Pareiškėjas tik apibendrintai teigia apie negalėjimą pačiam valyti patalpas, tačiau nenurodo jokio konkretaus atvejo, kai būtų prašęs Alytaus PN administracijos išduoti jam valymo priemones ir toks jo prašymas nebūtų tenkinamas. Taip pat pareiškėjas nedetalizuoja, kuo jis grindžia savo manymą, kad paviršiai nėra pritaikyti juos valyti drėgnuoju būdu. Be to, nors pareiškėjas apeliaciniame skunde teigia, kad gaisras buvo kilęs Metalo apdirbimo ceche 1 aukšte, tačiau šių teiginių konkrečiai nesusieja su būtent jam padaryta neturtine žala: pareiškėjas nedetalizuoja, kada konkrečiai šis gaisras įvyko, kur tuo metu buvo pareiškėjas, kokių veiksmų ėmėsi (ar nesiėmė) Alytaus PN administracija. Be to, nėra duomenų, kad pareiškėjas būtų kreipęsis į Alytaus PN administraciją dėl užteršto oro ar kitų nepatogumų dėl šio cecho. Atsižvelgiant į tai, pirmosios instancijos teismas pagrįstai atmetė šiuos pareiškėjo teiginius kaip deklaratyvius ir nesudarančius pagrindo spręsti dėl neturtinės žalos atlyginimo.

35. Įvertinus tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad pareiškėjo laikymo Alytaus PN sąlygos buvo netinkamos tuo aspektu, kad laikotarpiu nuo 2015 m. gruodžio 3 d. iki 2018 m. gruodžio 3 d. (t. y. laikotarpiu, kuriam netaikoma ieškinio senatis) nebuvo užtikrintas teisės aktuose numatytas prausyklų ir klozetų bei pisuarų skaičius.

36. CK 6.250 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Pagal CK 6.250 straipsnio 2 dalį teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.

37. Įvertinus byloje nustatytas aplinkybes, darytina išvada, kad ginčo laikotarpiu kalėdamas Alytaus PN pareiškėjas patyrė tam tikrų nepatogumų, išgyvenimų, papildomą diskomfortą, teisės aktais garantuotos minimalios gyvenimo kokybės pablogėjimą, t. y. neturtinę žalą. Pažymėtina, jog teismo pareiga yra nustatyti teisingą kompensaciją už patirtus neturtinio pobūdžio išgyvenimus, praradimus, parenkant tokią piniginę satisfakciją, kuri kiek galima teisingiau kompensuotų nukentėjusiojo neturtinėms vertybėms padarytą žalą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. gruodžio 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A662-2009/2013). Priteisiant neturtinės žalos atlyginimą, vadovaujamasi teisingo žalos atlyginimo koncepcija, besiremiančia įstatymo ar teismų praktikos suformuotais vertinamaisiais subjektyviais ir objektyviais kriterijais, leidžiančiais kuo teisingiau nustatyti ir atlyginti asmeniui padarytą žalą, atkurti pažeistų teisių pusiausvyrą ir suponuojančiais pareigą preciziškai įvertinti konkrečios situacijos aplinkybes. Priteistinos kompensacijos už patirtą neturtinę žalą paskirtis – sudaryti materialias prielaidas bent iš dalies atlyginti asmens neturtinius praradimus, sušvelninti patirtus neigiamus padarinius suteikiant galimybę naudotis kitais dvasinį ir fizinį pasitenkinimą teikiančiais dalykais, prarastas vertybes pakeisti kitais asmeniui vertingais dalykais, taip siekiant atkurti pažeistų teisių pusiausvyrą. Taigi kiekvienu atveju teismas neturtinės žalos dydį nustato individualiai, pagal bylos aplinkybių visumą, įvertinęs konkrečiu atveju esančius objektyviuosius ir subjektyviuosius kriterijus, siekdamas teisingo kompensavimo bei vadovaudamasis teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principais (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. birželio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1865-520/2017, 2017 m. birželio 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1853-520/2017, 2013 m. rugsėjo 24 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-1896/2013 ir kt.).

38. Administraciniai teismai, vertindami asmenų, kalinamų teisės aktų neatitinkančiomis sąlygomis, patirtą neturtinę žalą, atsižvelgia į tai, kokioje kalinimo įstaigoje laikomas pareiškėjas; į aplinkybes, ar atsakovas sąmoningai stengėsi sukelti nepatogumus pareiškėjui; į nustatytų pažeidimų pobūdį ir intensyvumą; į bendrą šalies ekonominę situaciją, pragyvenimo lygį (pensijų ir kitų socialinių išmokų dydžius, valstybės skolinius įsipareigojimus, Vyriausybės patirtintos minimalios mėnesinės algos dydį); į teismų panašiose bei analogiškose bylose priteistus neturtinės žalos atlyginimo dydžius, į teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principus. Taigi neturtinės žalos atlyginimo teisinius pagrindus, būdo ir (ar) dydžio nustatymą lemia šios žalos prigimtis ir objektas, į kokias vertybes buvo kėsintasi ir kokiu būdu jos buvo pažeistos, į pareiškėjo kalinimo netinkamomis sąlygomis laikotarpį, pobūdį, ar tai iš esmės pakenkė pareiškėjo sveikatai ir t. t. (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. birželio 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-821-624/2017, 2017 m. balandžio 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-621-756/2017 ir kt.). Remiantis EŽTT praktika, laikas, kurį asmuo praleido tomis sąlygomis, yra svarbiausias veiksnys vertinant žalos dydį (žr., pvz., 2015 m. gruodžio 8 d. sprendimą byloje Mironovas ir kiti prieš Lietuvą (pareiškimo Nr. 40828/12 ir kt.), 2013 m. sausio 8 d. sprendimo byloje Torreggiani ir kiti prieš Italiją (pareiškimo Nr. 43517/09 ir kt.) 105 p., 2012 m. sausio 10 d. sprendimo byloje Ananyev ir kiti prieš Rusiją (pareiškimo Nr. 42525/07; 60800/08), 172 p.).

39. Nagrinėjamos administracinės bylos kontekste teisėjų kolegija, įvertinusi pareiškėjo subjektinės teisės pažeidimo mastą ir trukmę, atsižvelgusi į Lietuvoje pažeidimo metu buvusias valstybės ekonomines darbo užmokesčio ir gyvenimo lygio sąlygas, į tuo metu nustatytą minimalią mėnesinę algą, taip pat į kitų bylų, kuriose ginamos panašios vertybės, formuojamą praktiką dėl neturtinės žalos atlygintino dydžio, vadovaudamasi teisingumo, protingumo principais, sprendžia, kad nagrinėjamoje situacijoje yra pagrindas pareiškėjui priteisti 50 Eur neturtinės žalos atlyginimą dėl Alytaus PN padaryto pažeidimo (nepakankamo prausyklų ir klozetų bei pisuarų skaičiaus) pareiškėjo patirtoms neigiamoms pasekmėms kompensuoti.

40. Teisėjų kolegija, apibendrindama nutartyje nurodytas bylos faktines ir teisines aplinkybes, konstatuoja, kad pareiškėjo apeliacinis skundas yra tenkintinas iš dalies, pirmosios instancijos teismo sprendimas keistinas, pareiškėjo skundą tenkinant iš dalies ir pareiškėjui iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Alytaus PN, priteisiant 50 Eur neturtinės žalos atlyginimą.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 148 straipsnio 1 dalimi, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo V. J. (V. J.) apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2019 m. balandžio 10 d. sprendimą pakeisti. Pareiškėjo V. J. (V. J.) skundą tenkinti iš dalies ir priteisti jam iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Alytaus pataisos namų, 50 Eur (penkiasdešimt eurų) neturtinei žalai atlyginti.

Kitą Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2019 m. balandžio 10 d. sprendimo dalį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Laimutis Alechnavičius

Ramūnas Gadliauskas

Dalia Višinskienė