2025-09-09 Nr. BB-4041-1-02-2-00302-2020-4 · Lietuvos Aukščiausiasis Teismas

Kasacinio skundo Nr. DOK-2937/2025

Teisminio proceso Nr. 1-02-2-00302-2020-4

(S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

2025 m. rugsėjo 9 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Ridiko (kolegijos pirmininkas), Sigitos Jokimaitės ir Dariaus Kantaravičiaus, spręsdama nuteistojo A. K. (A. K.) gynėjo advokato Ruslano Boiko (Ruslan Boiko) kasacinio skundo dėl Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2025 m. birželio 13 d. nuosprendžio priėmimo ir prašymo sustabdyti skundžiamo nuosprendžio vykdymą, klausimus,

nustatė:

Kasaciniu skundu prašoma panaikinti (pakeisti) Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2025 m. birželio 13 d. nuosprendį: panaikinti nuosprendį ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui, kadangi veikos faktinės aplinkybės iš esmės skiriasi nuo pirmosios instancijos teismo nustatytųjų ir tai lėmė esminį nuteistojo padėties pabloginimą ir dėl to buvo peržengtos bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribos. Arba panaikinti nuosprendį ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti apeliacinės instancijos teismui.

Kasaciniame skunde nurodoma, kad apeliacinės instancijos teismas padarė esminius baudžiamojo proceso kodekso pažeidimus ir netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą. Apeliacinės instancijos teismas padarė BPK 320 straipsnio 4 dalies, 326 straipsnio 1 dalies 4 punkto d papunkčio pažeidimus, nes sugretinus tiek pirminiame kaltinime, tiek apeliacinės instancijos teismo pakeistame kaltinime nurodytas faktines aplinkybes, akivaizdu, kad jos iš esmės skirtingos, nes iš esmės buvo pakeista nusikalstamų veiksmų apimtis, būdas, tai turi įtakos veikos kvalifikavimui ir buvo kitaip suvaržyta kaltinamojo teisę į gynybą. Teismui nedraudžiama keisti kaltinimo ir veikos faktinių, kvalifikavimo aplinkybių, tačiau teismas bet kuriuo atveju privalo vadovautis BPK 320 straipsnio 4 dalimi, draudžiančia pabloginti nuteistojo ar išteisintojo, taip pat asmens, kuriam byla nutraukta, teisinę padėtį, jeigu dėl to nėra prokuroro, nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo skundų. Keičiant nusikalstamos veikos faktines aplinkybes asmens teisė į gynybą buvo suvaržyta ir yra pagrindas manyti, jog gynyba dėl pasikeitusių nusikalstamos veikos faktinių aplinkybių galėtų būti kitokia. Nagrinėjamu atveju buvo peržengtos apeliacinio skundo ribos bei pasunkinta A. K. teisinė padėtis. Teismas netinkamai taikė CK 6.245 - 6.250, 6.282 straipsnių nuostatas, lėmusias netinkamą civilinio ieškinio išsprendimą (BPK 113 ir 115 straipsniai). Pirmosios instancijos teismas A. K. veiksmus vertino kaip tyčinius ir priteisė nukentėjusiajam 2000 Eur neturtinės žalos atlyginimą. Apeliacinės instancijos teismas, perkvalifikavęs A. K. veiksmus ir pačią veiką įvertinęs per neatsargumo prizmę, ir, svarbiausia, per pačią švelniausią neatsargios kaltės rūšį - nusikalstamą nerūpestingumą, į šias aplinkybes, pažeisdamas teisės aktų nuostatas, neatsižvelgė. Faktiškai apeliacinės instancijos teismas sprendimu patvirtino, kad kaltės forma ir jos rūšys, nukentėjusiojo rizikingas elgesys, didelis neatsargumas, kaltininko lengvinančios aplinkybės, - neturi teisinės reikšmės ir neprivalo būti vertinamos, sprendžiant klausimą dėl padarytos žalos dydžio ir masto nustatymo bei priteisimo, o tai, gynybos nuomone, yra neteisėta.

Kasacinį skundą atsisakytina priimti.

Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 369 straipsnio 1 dalį ir 376 straipsnio 1 dalį, nagrinėdamas kasacinę bylą, kasacinės instancijos teismas priimtus nuosprendžius ir nutartis, dėl kurių paduotas skundas, patikrina teisės taikymo aspektu, t. y. ar tinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas, ar nepadaryta esminių BPK pažeidimų. Kasaciniame skunde turi būti nurodyti teisiniai argumentai, pagrindžiantys BPK 369 straipsnyje nurodytų apskundimo ir bylos nagrinėjimo kasacine tvarka pagrindų buvimą (BPK 368 straipsnio 2 dalis).

Kasacinės instancijos teismas, nagrinėjantis bylas teisės taikymo aspektu, nėra trečioji teisminė instancija, nustatanti naujus faktus, iš naujo vertinanti bylos įrodymus jų patikimumo bei pakankamumo aspektais ir nurodanti, kuriais bylos duomenimis privalu remtis, o kuriuos reikia atmesti (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-82-699/2018, 2K-214-303/2019, 2K-7-38-1073/2023 ir kt.). Tai reiškia, kad skundžiamų teismų nuosprendžių ir nutarčių teisėtumas kasacine tvarka tikrinamas vadovaujantis šiuose sprendimuose nustatytomis bylos aplinkybėmis iš naujo įrodymų nevertinant ir naujų faktinių aplinkybių nenustatant (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-221/2008, 2K-P-9/2012 ir kt.).

Kasacinio skundo argumentai dėl to, kad inkriminavus naujas, iš esmės skirtingas faktines nusikalstamos veikos aplinkybes ir pakeitus kvalifikaciją iš BK 138 straipsnio 1 dalyje numatyto tyčinio nusikaltimo į BK 139 straipsnyje numatytą neatsargią nusikalstamą veiką buvo suvaržyta A. K. teisė į gynybą, bei nesumažintas priteistos žalos dydis, grindžiami subjektyviu teisės normų aiškinimu bei nepagrindžia kasacijos pagrindų buvimo.

Apeliacinės instancijos teismo nuosprendyje išdėstyti motyvai dėl to, kad A. K. teisė gintis nuo apeliacinės instancijos teisme pareikšto kaltinimo pagal BK 139 straipsnio 1 dalį nebuvo suvaržyta ir jis turėjo visas galimybes veiksmingai nuo jo gintis, nes apeliacinės instancijos teismas pakeisdamas nusikalstamos veikos faktines aplinkybes ir veikos kvalifikaciją, pritaikydamas baudžiamąjį įstatymą, numatantį nuteistojo teisinę padėtį lengvinančią nusikalstamą veiką, prieš tai informavo proceso šalis apie tokią galimybę, suteikė joms teisę pateikti savo nuomonę dėl to ir pasirengti gynybai, taip pat teikti papildomus įrodymus, prašymus, atitinkamai koreguojant gynybinę poziciją.

Neturtinės žalos dydis taip pat pirmiausia yra faktinių aplinkybių sritis, kurioje savo kompetenciją įgyvendina pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai. Kaip jau minėta, kasacinės instancijos teismas iš naujo įrodymų netiria ir nenustato faktinių bylos aplinkybių, taip pat ir susijusių su civilinio ieškinio dydžiu.

Teisėjų atrankos kolegijos vertinimu, kasaciniame skunde nėra pateikta išsamių teisinių argumentų, pagrindžiančių netinkamą baudžiamojo įstatymo aiškinimą ir taikymą bei teismų galimai padarytus esminius BPK pažeidimus, sudarančius pagrindą bylai nagrinėti kasacine tvarka.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teisėjų atrankos kolegija daro išvadą, kad paduotas kasacinis skundas neatitinka BPK 368 straipsnio 2 dalyje nustatytų reikalavimų ir BPK 369 straipsnio 1 dalyje nurodytų pagrindų, todėl kasacinį skundą atsisakytina priimti (BPK 372 straipsnio 4 dalies 3, 4 punktai).

Atsisakius priimti kasacinį skundą, prašymas sustabdyti Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2025 m. birželio 13 d. nuosprendžio vykdymą paliekamas nenagrinėtas (BPK 374 straipsnis).

Teisėjų atrankos kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 372 straipsnio 3 dalimi, 4 dalies 3, 4 punktais, 5 dalimi,

nutaria:

Atsisakyti priimti nuteistojo A. K. gynėjo advokato Ruslano Boiko kasacinį skundą ir grąžinti jį padavusiam asmeniui.

Teisėjai Artūras Ridikas

Sigita Jokimaitė

Darius Kantaravičius