4ffd57ba-9e27-4fa2-a1b7-1239ab098f16 · Vilniaus apygardos teismas
Legislator summary
AI generatedir atsakovo V. J. (V. J.) apeliacinius skundus dÄl Vilniaus miesto apylinkÄs teismo 2019 m. balandžio 24 d. sprendimo civilinÄje byloje pagal ieÅ¡kovÄs T. J. ieÅ¡kinį atsakovams V. J. (V. J.) ir E. J. (E. J.) dÄl turto dalies bendrojoje nuosavybÄje nustatymo, n u s t a t Ä : I. GinÄo esmÄ 1. IeÅ¡kovÄ kreipÄsi į teismÄ su ieÅ¡kiniu, kurį patikslinusi, praÅ¡Ä pripažinti, kad butas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), yra ieÅ¡kovÄs ir V. J. bendroji nuosavybÄ ir nustatyti, kad ieÅ¡kovÄs dalis bendrojoje nuosavybÄje yra ½, bei priteisti iÅ¡ atsakovo ieÅ¡kovÄs patirtas bylinÄjimosi iÅ¡laidas.
Legislator headnote
AI generated4ffd57ba-9e27-4fa2-a1b7-1239ab098f16 · Vilniaus apygardos teismas: IÅ¡ į bylÄ pateiktų raÅ¡ytinių įrodymų, Å¡alių paaiÅ¡kinimų teismas nustatÄ, kad iki (duomenys neskelbtini) ieÅ¡kovÄ buvo santuokoje su P. P. (duomenys neskelbtini) ieÅ¡kovÄ sudarÄ santuokÄ su V. J., kuris (duomenys neskelbtini) mirÄ. Po V. J. mirties užvesta paveldÄjimo byla. IÅ¡ pirmos santuokos su L. J. (santuoka nutraukta (duomenys neskelbtini)) V. J. turÄjo du sÅ«nus â V. J. (atsakovas) ir V. J., kuris mirÄ (duomenys neskelbtini). Vilniaus 16-ojo notarų biuro duomenimis, V. J. paveldimo turto įpÄdiniai pagal įstatymÄ yra: mirusiojo sutuoktinÄ T. J. (ieÅ¡kovÄ), sÅ«nus V. J. (atsakovas) ir vaikaitis E. J. (atsakovas).
Full text
?CivilinÄ byla Nr. e2A-2112-910/2019 Teisminio proceso Nr. 2-68-3-11652-2018-5 Procesinio sprendimo kategorijos: 2.4.2.9.1; 2.4.2.9.2; 3.3.1.20 (S) VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2019 m. spalio 18 d. Vilnius Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisÄjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisÄjų Laimos RibokaitÄs (kolegijos pirmininkÄ ir praneÅ¡Äja), Margaritos StambrauskaitÄs ir Tomo Venckaus, teismo posÄdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinÄjusi ieÅ¡kovÄs T.
J. ir atsakovo V. J. (V. J.) apeliacinius skundus dÄl Vilniaus miesto apylinkÄs teismo 2019 m. balandžio 24 d. sprendimo civilinÄje byloje pagal ieÅ¡kovÄs T. J. ieÅ¡kinį atsakovams V. J. (V. J.) ir E. J. (E. J.) dÄl turto dalies bendrojoje nuosavybÄje nustatymo, n u s t a t Ä : I. GinÄo esmÄ 1. IeÅ¡kovÄ kreipÄsi į teismÄ su ieÅ¡kiniu, kurį patikslinusi, praÅ¡Ä pripažinti, kad butas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), yra ieÅ¡kovÄs ir V. J. bendroji nuosavybÄ ir nustatyti, kad ieÅ¡kovÄs dalis bendrojoje nuosavybÄje yra ½, bei priteisti iÅ¡ atsakovo ieÅ¡kovÄs patirtas bylinÄjimosi iÅ¡laidas.
2. IeÅ¡kinyje nurodÄ, kad (duomenys neskelbtini) buvo įregistruota ieÅ¡kovÄs ir atsakovo V. J. (V. E.) sudaryta santuoka. (duomenys neskelbtini) ieÅ¡kovÄs sutuoktinis V. J. mirÄ. IeÅ¡kovÄ ir atsakovai yra V. J. paveldimo turto įpÄdiniai pagal įstatymÄ . IeÅ¡kovÄ su V. J. pradÄjo kartu gyventi 1981 m. bute, esanÄiame (duomenys neskelbtini), kartu užaugino ieÅ¡kovÄs dukrÄ T. B. Dar iki santuokos sudarymo V. J. darbovietÄ kreipÄsi į Vilniaus miesto vykdomojo komiteto liaudies deputatų tarybos skyriaus pirmininkÄ su tarpininkavimu skirti butÄ , nurodÄ, kad V.
J. gyvena kartu su ja ir jos dukra, paminÄjo, kad jie ketina sudaryti santuokÄ , dÄl ko jiems yra reikalingas gyvenamasis plotas. 1981 m. rugpjÅ«Äio 24 d. Vilniaus miesto liaudies deputatų tarybos vykdomasis komitetas įtraukÄ V. J. į įskaitÄ kooperatiniam butui gauti. 1982 metais sutuoktiniai įgijo 35 000 Eur vidutinÄs rinkos vertÄs ButÄ . V. J. bute, esanÄiame (duomenys neskelbtini), apsigyveno 1982 metais, po pirmos santuokos nutraukimo iÅ¡sikÄlÄs iÅ¡ buvusios gyvenamosios vietos. Už buto įsigijimÄ sutuoktiniai mokÄjo kartu tiek iki santuokos įregistravimo, tiek ir santuokos metu.
BÅ«sto įgijimui buvo panaudotos tiek ieÅ¡kovÄs asmeninÄs piniginÄs lÄÅ¡os, tiek sutuoktiniams gyvenant kartu iki santuokos ir vedant bendrÄ Å«kį, tiek santuokos metu gautos piniginÄs lÄÅ¡os. Po santuokos su buvusiu sutuoktiniu nutraukimo ieÅ¡kovÄ gavo 955 rublių piniginÄ kompensacijÄ iÅ¡ buvusio sutuoktinio, kuri visa buvo panaudota iÅ¡imtinai kooperatinio buto įsigijimui. Bute sutuoktiniai pragyveno virÅ¡ 35 metų, kartu mokÄjo už butui suteiktas komunalines paslaugas, turtas buvo pagerintas, į buto pagerinimÄ ieÅ¡kovÄ investavo savo asmenines lÄÅ¡as â po santuokos nutraukimo su buvusiu sutuoktiniu jai likusius namų apyvokos ir apstatymo reikmenis. 1998 m. liepos 2 d. ieÅ¡kovÄ pardavÄ jai priklausiusį žemÄs sklypÄ , kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), sklypo Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), už 5000 Lt.
Už parduotÄ Å¾emÄs sklypÄ gautos lÄÅ¡os buvo naudotos buto remontui. IeÅ¡kovÄs teigimu, tiek ji, tiek V. J. butÄ laikÄ jų bendru turtu, sutuoktinis atlikdamas buto registravimÄ vieÅ¡ame registre, neiÅ¡vieÅ¡ino, kad butÄ Ä¯sigyja (įgijo) asmeninÄs nuosavybÄs teisÄ, todÄl turtÄ sutuoktiniai įgijo bendrÄ ja jungtine sutuoktinių nuosavybe. Kadangi butas buvo įgytas kaip ieÅ¡kovÄs ir V. J. bendroji jungtinÄ nuosavybÄ, atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau â CK) 3.117 straipsnyje įtvirtintÄ prezumpcija, pagal kuriÄ sutuoktinių bendro turto dalys yra lygios, tai, kad po V.
J. mirties jų bendrosios dalinÄs nuosavybÄs teisÄs konkreÄios dalys nebuvo nustatytos, bei į CK 4.73 straipsnio prezumpcijÄ , kad nesant nustatytų bendraturÄių dalių dydžio, laikoma, jog jos yra lygios, teismas turÄtų nustatyti, jog ieÅ¡kovei bendrojoje nuosavybÄje priklauso ½ dalis buto. Sutuoktinių nuosavybÄs teisÄ Ä¯ butÄ kooperatiniame name nustatoma pagal Å¡eimos teisinius santykius reglamentuojanÄius įstatymus, neatsižvelgiant į tai, kurio sutuoktinio vardu buvo įgytas butas.
IÅ¡ teismui teikiamos 1991 m. kovo 11 d. gyvenamųjų namų statybos kooperatyvo pažymos Nr. 54 matyti, kad 8156,46 rublių buvo sumokÄta ir nuosavybÄs teisÄs į butÄ atsirado nurodytos pažymos pagrindu, t. y. visiÅ¡kai iÅ¡mokÄjus pajų, ieÅ¡kovei su sutuoktiniu esant santuokoje ir mokant piniginius įnaÅ¡us tiek iÅ¡ ieÅ¡kovÄs asmeninių, tiek iÅ¡ bendrų santuokinių lÄšų.
3. Atsakovas V. J. atsiliepime į ieÅ¡kinį su ieÅ¡kiniu nesutiko, praÅ¡Ä jį atmesti. NurodÄ, kad ginÄo buto savininku yra įraÅ¡ytas V. J.. IÅ¡ Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko iÅ¡raÅ¡o matyti, kad ginÄo butas priklausÄ V. J. asmeninÄs nuosavybÄs teise. NÄra ir niekada neegzistavo ieÅ¡kovÄs ir V. J. bendrosios nuosavybÄs teisÄs į butÄ , todÄl ieÅ¡kinio dalykas suformuluotas netinkamai, o ieÅ¡kovÄs reikalavimai neturi pagrindo. IeÅ¡kovÄ nepridÄjo savo gyvenamosios vietos deklaravimo pažymos, tiesiogiai įrodanÄios jos gyvenamÄ jÄ vietÄ nuo 1982 m.
Visi ieÅ¡kovÄs pateikti dokumentai ir pareiÅ¡kimai vertintini kritiÅ¡kai, nes neįrodo, kad ieÅ¡kovÄ nuo 1982 metų gyveno bute. Kartu su ieÅ¡kiniu ieÅ¡kovÄs pateiktas praÅ¡ymas Vilniaus miesto vykdomojo komiteto liaudies deputatų tarybos pirmininkui Å¡ios aplinkybÄs neįrodo. Dokumente nurodyta, kad V. J. âartimiausiu metu ketina sukurti Å¡eimÄ â. Pateiktuose dokumentuose nÄra jokių duomenų apie tai, kad V. J. ketina sukurti Å¡eimÄ bÅ«tent su ieÅ¡kove. Jokių įrodymų, kad ieÅ¡kovÄ investavo savo lÄÅ¡as į butÄ nepateikta.
Nežinoma, kaip panaudoti pinigai, gauti už ieÅ¡kovei priklausiusio žemÄs sklypo pardavimÄ . NeaiÅ¡ku ir tai, kÄ turÄtų reikÅ¡ti prie ieÅ¡kinio pridÄtos raÅ¡telių kopijos, nes nÄra aiÅ¡kus jų turinys, kieno, kada ir kur Å¡ie raÅ¡teliai suraÅ¡yti, todÄl jie negali bÅ«ti vertinami kaip įrodymas Å¡ioje byloje. IÅ¡ Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko iÅ¡raÅ¡o matyti, kad butas nuo 1991 metų priklausÄ mirusiam V. J. asmeninÄs nuosavybÄs teise, ieÅ¡kovÄ niekada nebuvo Å¡io buto bendrasavininke.
Kadangi buto teisinis režimas buvo nustatytas dar 1991 metais (t. y. prieÅ¡ 27 metus), per šį laikÄ ieÅ¡kovÄ turÄjo visas galimybes pasidomÄti buto teisiniu režimu ir, esant reikalui, nustatytÄ turto režimÄ užginÄyti, taÄiau Å¡iuo klausimu nesidomÄjo ir nesiÄmÄ jokių veiksmų pakeisti esamÄ padÄti.
4. Atsakovas E. J. atsiliepimo į ieÅ¡kinį per teismo nustatytÄ terminÄ nepateikÄ. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmÄ 5. Vilniaus miesto apylinkÄs teismas 2019 m. balandžio 24 d. sprendimu ieÅ¡kinį patenkino iÅ¡ dalies: pripažino, kad butas, esantis (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), yra ieÅ¡kovÄs T. J. ir jos mirusio sutuoktinio V. E. bendroji dalinÄ nuosavybÄ; nustatÄ, kad ieÅ¡kovei priklauso 1/7 dalis bendrosios dalinÄs nuosavybÄs teise valdomo buto, esanÄio (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini); priteisÄ ieÅ¡kovei iÅ¡ atsakovų V. J. ir E. J. po 111 Eur teisinÄs pagalbos iÅ¡laidų; priteisÄ iÅ¡ ieÅ¡kovÄs valstybÄs naudai 285 Eur žyminio mokesÄio ir 12,35 Eur paÅ¡to iÅ¡laidų, iÅ¡ viso â 297,35 Eur bylinÄjimosi iÅ¡laidų; priteisÄ iÅ¡ atsakovų V. J. ir E. J. valstybÄs naudai po 68 Eur žyminio mokesÄio ir 2,52 Eur paÅ¡to iÅ¡laidų, iÅ¡ viso â 70,52 Eur.
6. IÅ¡ į bylÄ pateiktų raÅ¡ytinių įrodymų, Å¡alių paaiÅ¡kinimų teismas nustatÄ, kad iki (duomenys neskelbtini) ieÅ¡kovÄ buvo santuokoje su P. P. (duomenys neskelbtini) ieÅ¡kovÄ sudarÄ santuokÄ su V. J., kuris (duomenys neskelbtini) mirÄ. Po V. J. mirties užvesta paveldÄjimo byla. IÅ¡ pirmos santuokos su L. J. (santuoka nutraukta (duomenys neskelbtini)) V. J. turÄjo du sÅ«nus â V. J. (atsakovas) ir V. J., kuris mirÄ (duomenys neskelbtini). Vilniaus 16-ojo notarų biuro duomenimis, V. J. paveldimo turto įpÄdiniai pagal įstatymÄ yra: mirusiojo sutuoktinÄ T. J. (ieÅ¡kovÄ), sÅ«nus V. J. (atsakovas) ir vaikaitis E. J. (atsakovas).
7. Remiantis byloje esanÄiais duomenimis nustatyta, kad nutraukus pirmÄ jÄ santuokÄ su L. J., V. J. atsisakÄ gyvenamojo ploto bute, kuriame gyveno su pirmÄ ja Å¡eima, todÄl pagrindine buto nuomininke tapo jo buvusi sutuoktinÄ L. J.. V. J. darbovietÄ, atsižvelgdama į tai, kad jis artimiausiu metu ketina sukurti Å¡eimÄ , bÅ«sima sutuoktinÄ turi vienÄ vaikÄ , kreipÄsi į Vilniaus miesto vykdomojo komiteto Liaudies deputatų tarybos pirmininkÄ dÄl dviejų kambarių kooperatinio buto V. J. suteikimo. 1981 m. rugpjÅ«Äio 24 d.
V. J. praneÅ¡ta, kad jis įtrauktas į įskaitÄ kooperatiniam butui gauti. 112-osios daugiabuÄių namų savininkų bendrijos pažymoje nurodoma, kad 1982 metais V. J. nuosavybÄs teise įsigijo butÄ , esantį (duomenys neskelbtini), 8156,46 rublių vertÄs, už kurį iki 1990 m. sausio 1 d. sumokÄjo 5791,25 rublius, iki 1991 m. sausio 1 d . â dar 326,28 rublius, nesumokÄtas likutis 1991 m. sausio 1 d. sudarÄ 2038,93 rublius. 1991 m. kovo 11 d. Lietuvos Respublikos Vilniaus miesto valdybos Gyvenamųjų namų statybos kooperatyvo Nr. 139 pažyma Nr. 54 patvirtintas pilnas buto apmokÄjimas. 1991 m. gegužÄs 6 d.
Vilniaus teritorinis valstybinis inventorizavimo, projektavimo ir paslaugų biuras âValdaâ, remdamasis Å¡ia pažyma, Lietuvos TSR Ministrų Tarybos 1970 m. sausio 4 d. nutarimu Nr. 2 patvirtinta instrukcija, nustatÄ V. J. asmeninÄs nuosavybÄs teisių atsiradimÄ ir teisių perÄjimo pasekmes gyvenamajam namui (pastatui), esanÄiam (duomenys neskelbtini) 1991 m. gegužÄs 6 d. butas 1991 m. kovo 11 d. pažymos Nr. 54 pagrindu registruotas V. J. vardu, nenurodant jo teisinio režimo. 2017 m. rugpjÅ«Äio 16 d. atsakovas V.
J. kreipÄsi į valstybÄs įmonÄs Registrų centro Vilniaus filialÄ su užklausimu dÄl asmeninÄs nuosavybÄs teisÄs mirusiajam V. J. atsiradimo momento. 2017 m. rugpjÅ«Äio 28 d. raÅ¡tu atsakovui V. J. atsakyta, kad duomenų apie turto teisinį režimÄ nÄra. 2017 m. rugsÄjo 6 d. valstybÄs įmonÄs Registrų centro Centrinio registratoriaus ginÄų nagrinÄjimo komisijos sprendimu Nr. 1-200 dÄl teritorinio registratoriaus priimto sprendimo iÅ¡nagrinÄtas atsakovo V. J. įgalioto asmens L.
J. skundas dÄl 2017 m. rugpjÅ«Äio 28 d. raÅ¡to. Nustatyta, kad 1991 m. gegužÄs 6 d. Vilniaus teritorinis valstybinis inventorizavimo, projektavimo ir paslaugų biuras âValdaâ atliko asmeninÄs nuosavybÄs teisÄs į ginÄo butÄ registracijÄ , todÄl teritorinis registratorius turÄjo patikslinti duomenis, nurodant, kad nekilnojamasis daiktas V. J. priklauso asmeninÄs nuosavybÄs teise. 2017 m. rugpjÅ«Äio 28 d. sprendimas (raÅ¡tas) panaikintas, priimtas sprendimas registruoti juridinį faktÄ â asmeninÄ nuosavybÄ. 2017 m. rugsÄjo 25 d.
Nekilnojamojo turto registre įregistruota žyma apie tai, kad ginÄo butas mirusiajam V. J. priklauso asmeninÄs nuosavybÄ teise. 2017 m. spalio 27 d. Vilniaus apygardos administracinio teismo nutartimi priimtas nagrinÄti ieÅ¡kovÄs skundas dÄl valstybÄs įmonÄs Registrų centro Centrinio registratoriaus ginÄų nagrinÄjimo komisijos sprendimo ir nurodytos žymos apie asmeninÄ nuosavybÄ panaikinimo. AdministracinÄs bylos nagrinÄjimas sustabdytas iki įsiteisÄs procesinis sprendimas nagrinÄjamoje byloje.
8. Teismas pažymÄjo, kad mirusiojo V. J. nuosavybÄs teisÄ Ä¯ ginÄo butÄ Ä¯registruota 1991 m. kovo 11 d. Gyvenamųjų namų statybos kooperatyvo pažymos, patvirtinanÄios pilnÄ dviejų kambarių buto apmokÄjimÄ , pagrindu. 1990 m. spalio 16 d. Lietuvos Respublikos įstatymu Nr. I-680 ,,DÄl gyvenamųjų namų statybos kooperatyvųâ buvo pakeisti ir papildyti Pavyzdiniai gyvenamųjų namų statybos kooperatyvų įstatai (netekÄ galios Lietuvos Respublikos VyriausybÄs 1993 m. balandžio 23 d. nutarimu Nr. 280) (toliau â ir Ä®statai) bei papildytos tuo metu galiojusio Butų kodekso (netekusio galios 1998 m. birželio 16 d.
įstatymu Nr. VIII-796) normos, reglamentavusios kooperatyvo narių teises. Pagrindinis aptariamų normų pakeitimo tikslas â iÅ¡plÄsti kooperatyvų narių teises ir suteikti įstatyminÄ galimybÄ kooperatyvo nariui tapti buto (gyvenamosios patalpos) savininku. Iki Å¡ių teisÄs normų priÄmimo, kooperatyvo nario nuosavybÄ buvo tik pajiniai įnaÅ¡ai, o butas, kuriuo jis naudojosi, priklausÄ kooperatyvui (Ä®statų 18, 26 punktai). Pagal nurodyto įstatymo 1 straipsnio nuostatas, gyvenamųjų namų statybos kooperatyvo narys įgijo teisÄ tapti buto (gyvenamosios patalpos) savininku, kai visiÅ¡kai iÅ¡mokÄjo pajų už butÄ .
9. Teismas nurodÄ, kad tiek galiojusiame Lietuvos Respublikos santuokos Å¡eimos kodekse (toliau â SÅ K), tiek ir galiojanÄiame CK įtvirtintas tas pats principas, pagal kurį nustatomas asmenų santuokoje įgyto turto teisinis režimas â turtas, įgytas po santuokos sudarymo, laikomas bendrÄ ja jungtine sutuoktinių nuosavybe (SÅ K 21 straipsnio 1 dalis, CK 3.87 straipsnio 1 dalis). Be to, susituokus įgytas turtas laikomas priklausanÄiu abiem sutuoktiniams, nors jis įformintas vieno iÅ¡ jų vardu, t. y. po santuokos sudarymo įgytas turtas laikomas bendrÄ ja jungtine nuosavybe, nepaisant to, kurio iÅ¡ sutuoktinių vardu tas turtas įgytas (SÅ K 21 straipsnio 3 dalis, CK 3.88 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
10. Byloje nustatyta, kad nuosavybÄs teisÄ Ä¯ butÄ , kurį ieÅ¡kovÄ praÅ¡o pripažinti bendra jos ir mirusio jos sutuoktinio nuosavybe, įregistruota ieÅ¡kovei ir V. J. jau įregistravus santuokÄ . Remiantis į bylÄ pateikta 112 daugiabuÄių namų savininkų bendrijos pažyma apie įmokų už butÄ mokÄjimÄ , iki santuokos sudarymo už butÄ buvo sumokÄta 5791,25 rubliai. Atsižvelgdamas į tai, kad ieÅ¡kovÄs santuoka su V. J. sudaryta (duomenys neskelbtini) metų pirmo ketvirÄio pabaigoje (duomenys neskelbtini), teismas laikÄ, kad 81,57 rubliai šį ketvirtį taip pat sumokÄti iki santuokos sudarymo. Likusi 2283,64 Eur suma sumokÄta ieÅ¡kovei su V. J. esant santuokoje. Å ios lÄÅ¡os laikytinos bendromis sutuoktinių lÄÅ¡omis. Teismas sprendÄ, kad už Å¡ias lÄÅ¡as įgytas turtas (ginÄo buto dalis) yra bendroji jungtinÄ sutuoktinių nuosavybÄ, neatsižvelgiant į tai, kiek kiekvienas iÅ¡ sutuoktinių faktiÅ¡kai prisidÄjo prie turto įgijimo.
11. Remdamasis Lietuvos AukÅ¡Äiausiojo Teismo praktika, teismas pažymÄjo, kad tuo atveju, kai buvusiam sutuoktiniui nustatoma dalis pajiniuose įnaÅ¡uose, kurių pagrindu butas tapo privaÄios nuosavybÄs objektu, nepriklausomai nuo tenkanÄios pajinių įnašų dalies, buvusiam sutuoktiniui iÅ¡lieka teisÄ naudotis butu, o kooperatyvo nariui tapus buto savininku, jo buvÄs sutuoktinis turi bÅ«ti pripažintas bendraturÄiu â bendrosios jungtinÄs nuosavybÄs dalyviu ir turi teisÄ praÅ¡yti atidalyti jam tenkanÄiÄ bendro turto dalį (CK 121 straipsnis, SÅ K 21 straipsnio 3 dalis, 23 ir 24 straipsniai) (Lietuvos AukÅ¡Äiausiojo Teismo 2001 m. balandžio 11 d. nutartis civilinÄje byloje Nr. 3K-3-429/2001; 2019 m. vasario 21 d. nutartis civilinÄje byloje Nr. 3K-3-55-916/2019).
Sutuoktinių pajinių įnašų dalys gali turÄti reikÅ¡mÄs atidalijant tų pajinių įnašų pagrindu įgytÄ butÄ (Lietuvos AukÅ¡Äiausiojo Teismo 2001 m. balandžio 11 d. nutartis civilinÄje byloje Nr. 3K-3-429/2001).
12. Vadovaudamasis nurodytais kasacinio teismo iÅ¡aiÅ¡kinimais, įvertinÄs nustatytas aplinkybes, kad dalis pajaus už kooperatinį butÄ buvo sumokÄta iÅ¡ bendrų sutuoktinių lÄšų, ginÄo butas buvo įgytas ieÅ¡kovei ir jos sutuoktiniui esant santuokoje, atsakovams nepaneigus bendrosios jungtinÄs nuosavybÄs prezumpcijos, teismas padarÄ iÅ¡vadÄ , kad ginÄo butas buvo ieÅ¡kovÄs ir jos sutuoktinio V. J. bendroji jungtinÄ nuosavybÄ.
13. Kadangi V. J. (duomenys neskelbtini) metais mirÄ, teismas padarÄ iÅ¡vadÄ , kad jo ir ieÅ¡kovÄs bendroji jungtinÄ nuosavybÄ yra pasibaigusi, o ginÄo buto dalis ieÅ¡kovei priklauso bendrosios dalinÄs nuosavybÄs teise. Tai nustaÄius, teismas sprendÄ, kad ieÅ¡kovÄs nurodytos aplinkybÄs dÄl jos ir V. J. bendro gyvenimo iki santuokos ginÄo bute, jos asmeninių lÄšų skyrimo įmokoms už butÄ ir jo remontui neturi reikÅ¡mÄs buto teisiniam režimui nustatyti, taÄiau vertintinos sprendžiant dÄl ieÅ¡kovÄs reikalavimo dÄl jos buto dalies bendrojoje nuosavybÄje nustatymo.
14. SpÄsdamas dÄl ieÅ¡kovei nustatytinos turto dalies, teismas svarbia aplinkybe laikÄ tai, kad ieÅ¡kovÄ ir V. J. kartu apsigyveno dar iki santuokos sudarymo, galimai prieÅ¡ nutraukiant ieÅ¡kovÄs ir jos pirmojo sutuoktinio santuokÄ . Å iÄ aplinkybÄ teismas laikÄ nustatyta, įvertinÄs visumÄ byloje esanÄių įrodymų (liudytojų paaiÅ¡kinimus; V. J. ir jo pirmos sutuoktinÄs iÅ¡tuokos liudijimÄ ; V. J. raÅ¡tÄ dÄl gyvenamojo ploto atsisakymo buvusios sutuoktinÄs naudai ir Å¡io raÅ¡to pagrindu priimtÄ sprendimÄ , kurie patvirtina, kad V.
J. nuo 1979 metų su Å¡eima negyveno; V. J. darbovietÄs raÅ¡tÄ , kuriame nurodoma, kad jis artimiausiu metu ruoÅ¡iasi sukurti Å¡eimÄ , bÅ«sima sutuoktinÄ turi vienÄ vaikÄ ; ieÅ¡kovÄs dukters gimimo liudijimÄ ; V. J. ieÅ¡kovei raÅ¡ytus raÅ¡telius, atsižvelgiant į tai, kad telefono ryÅ¡ys bute įvestas tik 1986 m. spalio 2 d.; (duomenys neskelbtini) sprendimÄ dÄl ieÅ¡kovÄs pirmosios santuokos nutraukimo; ieÅ¡kovei 1986 metais ginÄo buto adresu siųstÄ laiÅ¡kÄ ). Ä®vertinÄs bylos duomenis, teismas padarÄ iÅ¡vadÄ , kad nors raÅ¡ytinÄ jungtinÄs veiklos sutartis sudaryta nebuvo, taÄiau ieÅ¡kovÄs ir V.
J. santykiai atitiko 1964 m. CK 472 straipsnyje apibrÄžtus jungtinÄs veiklos sutarties pagrindu atsirandanÄius santykius. Atsižvelgdamas į bendros jungtinÄs veiklos metu buvusį teisinį reglamentavimÄ , teismas pažymÄjo, kad ieÅ¡kovÄ ir V. J. bendrosios jungtinÄs veiklos pagrindu dalinÄs nuosavybÄs teise galÄjo įgyti tik pajinius įnaÅ¡us.
15. Teismas nurodÄ, kad nors iÅ¡ pateiktų įrodymų nustatyta, kad ieÅ¡kovÄ su V. J. gyveno ir vedÄ bendrÄ Å«kį iki santuokos sudarymo, taÄiau pateikti įrodymai paneigia aplinkybÄ, jog ieÅ¡kovÄ su V. J. gyveno nuo pat 1982 metų, kuomet jam buvo skirtas ginÄo butas. Abejones dÄl ieÅ¡kovÄs gyvenimo su V. J. iki 1983 metų teismui sukÄlÄ Ä¯ bylÄ pateiktas (duomenys neskelbtini) teismo sprendimas dÄl ieÅ¡kovÄs pirmos santuokos nutraukimo. Sprendime, nustatant ieÅ¡kovÄs pirmos santuokos iÅ¡irimo priežastis, padaryta iÅ¡vada, kad buvÄs ieÅ¡kovÄs sutuoktinis naudojo jos atžvilgiu fizinį smurtÄ , dÄl ko Å¡eima iÅ¡iro. Å ios iÅ¡vados paremtos 1983 m. balandžio 19 d. ir 1983 m. liepos 25 d. medicininÄs apžiÅ«ros aktais. Teismo sprendimu konstatuota, kad ieÅ¡kovÄs santuoka su buvusiu sutuoktiniu iÅ¡iro tik po 1983 m. liepos 5 d., o tai reiÅ¡kia, kad iki tol ji gyveno ir bendrÄ Å«kį vedÄ ne su V. J., o su savo pirmu sutuoktiniu.
16. Teismas sprendÄ, kad į bylÄ pateiktas V. J. darbovietÄs raÅ¡tas, kuriame nurodoma, jog jis ruoÅ¡iasi sukurti Å¡eimÄ , o bÅ«sima sutuoktinÄ turi vienÄ vaikÄ , iÅ¡ esmÄs patvirtina, kad skiriant ginÄo butÄ , V. J. siekÄ gyventi kartu su ieÅ¡kove ir jos dukra, sukurti su ieÅ¡kove santuokÄ . TaÄiau nurodytas raÅ¡tas nepatvirtina, kad kreipiantis dÄl buto skyrimo V. J. jau faktiÅ¡kai gyveno su ieÅ¡kove ir jos dukra, vedÄ bendrÄ Å«kį, dÄl ko bÅ«tų pagrindas pripažinti, kad jau pirmos įmokos už butÄ metu tarp ieÅ¡kovÄs ir V.
J. buvo sudaryta jungtinÄs veiklos sutartis, siekiant įgyti turtines teises į butÄ . Kadangi kooperatyvo nariu galÄjo bÅ«ti asmuo, nustatyta tvarka priimtas į kooperatyvÄ ir sumokÄjÄs stojamÄ jį mokestį bei pirmÄ jÄ pajaus įmokÄ , pirmoji įmoka už bÅ«stÄ turÄjo bÅ«ti sumokÄta prieÅ¡ suteikiant teisÄ apsigyventi ginÄo bute, todÄl nÄra pagrindo daryti iÅ¡vadÄ , kad ieÅ¡kovÄ ir V. J. jÄ mokÄjo jau gyvendami kartu ir vesdami bendrÄ Å«kį.
17. Atsižvelgdamas į byloje esanÄius prieÅ¡taringus įrodymus, teismas sprendÄ, kad nÄra galimybÄs nustatyti nei kada tiksliai ieÅ¡kovÄ pradÄjo gyventi kartu su V. J. ir vesti bendrÄ Å«kį, nei kada konkreÄiai buvo sumokÄti įnaÅ¡ai už butÄ iki santuokos sudarymo, nes 112-osios daugiabuÄių namų savininkų bendrijos pažymoje nurodyta tik bendra iki 1990 m. sausio 1 d. sumokÄta 5791,25 rublių suma. Esant tokioms aplinkybÄms, teismas sprendÄ nesant galimybÄs daryti pagrįstÄ iÅ¡vadÄ , kad įnaÅ¡ai sumokÄti V.
J. gyvenant su ieÅ¡kove ginÄo bute, vedant bendrÄ Å«kį turint tikslÄ Ä¯gyti bendros dalinÄs nuosavybÄs teisÄ Ä¯ butÄ . IÅ¡ į bylÄ pateiktos 112-osios daugiabuÄių namų savininkų bendrijos pažymos nustatyta, kad nuo 1990 metų (iki santuokos sudarymo vesdami bendrÄ Å«kį, o vÄliau â santuokoje) ieÅ¡kovÄ su sutuoktiniu sumokÄjo 2365,21 rublius ((81,57 x 4) + 2038,93 rubliai) įmokų už ginÄo butÄ , kas sudaro 29 procentus visos buto vertÄs. Atsižvelgdamas į 1964 m.
CK 474 straipsnio 1 dalyje numatytÄ nuostatÄ , kad jungtinÄs veiklos sutartyje nenustaÄius ko kita, tariama, kad visų dalyvių įnaÅ¡ai yra lygÅ«s, taip pat SÅ K 23 straipsnio 1 dalyje numatytÄ sutuoktinių turto lygių dalių prezumpcijÄ , teismas nustatÄ, kad ieÅ¡kovÄs įnaÅ¡as sudarÄ pusÄ bendrai įmokÄtos sumos, todÄl jos buto dalis yra 14,5 proc., t. y. apie 1/7 dalis buto.
18. SprÄsdamas dÄl buto pagerinimų iÅ¡ asmeninių ieÅ¡kovÄs lÄšų, teismas vertino, kad ieÅ¡kovÄ pateikÄ Ä¯rodymus apie tai, kad disponavo tam tikromis asmeninÄmis lÄÅ¡omis, taÄiau nÄ vienas iÅ¡ pateiktų įrodymų nepatvirtina, kad Å¡ias lÄÅ¡as ieÅ¡kovÄ panaudojo ginÄo buto pagerinimams. Tai, kad ieÅ¡kovei nutraukiant santuokÄ jai buvo priteisti baldai ir namų apyvokos reikmenys, nepatvirtina, kad jie panaudoti ginÄo bute ir juolab, laikytini nekilnojamojo turto objekto pagerinimais, nes netampa neatskiriama buto dalimi ir nepadidina turto vertÄs. Tas pats pasakytina apie buto komunalinių paslaugų apmokÄjimÄ .
Pagerinimus ieÅ¡kovÄ Ä¯rodinÄja langų matavimų brÄžiniais, taÄiau jie nelaikytini pakankamu patvirtinimu, kad tokie darbai buvo faktiÅ¡kai atlikti. IeÅ¡kovÄs kelionÄs į LenkijÄ , vertinant kartu su kitais pateiktais įrodymais, gali patvirtinti faktÄ , kad ji uždirbdavo papildomų lÄšų, taÄiau nepatvirtina, kad jas panaudojo ginÄo butui pagerinti. Be to, remiantis SÅ K 21 straipsnio 1 dalimi, turtas, sutuoktinių įgytas santuokos metu, yra bendroji jungtinÄ jų nuosavybÄ, todÄl ieÅ¡kovÄs santuokoje uždirbtos lÄÅ¡os nelaikytinos asmeninÄmis, o liudytojų parodymai, patvirtinantys, kad V.
J. gavo tik invalidumo pensijÄ , neturi reikÅ¡mÄs. Nors byloje apklausti liudytojai patvirtino, kad ginÄo bute buvo daromas remontas, nesant pateiktų kitų tokias aplinkybes patvirtinanÄių įrodymu, nÄra galimybÄs nustatyti nei remonto apimties, nei įdÄtų į jį lÄšų, todÄl teismas padarÄ iÅ¡vadÄ , kad ieÅ¡kovÄ neįrodÄ bute atliktų esminių pagerinimų iÅ¡ jos asmeninių lÄšų.
19. KonstatavÄs, kad byloje patenkinta apie 29 proc. ieÅ¡kinio reikalavimų, teismas bylos Å¡alims paskirstÄ bylinÄjimosi iÅ¡laidas. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentai 20. IeÅ¡kovÄ apeliaciniu skundu praÅ¡o panaikinti Vilniaus miesto apylinkÄs teismo 2019 m. balandžio 24 d. sprendimo dalį dÄl ieÅ¡kovÄs dalies bendrojoje nuosavybÄje nustatymo ir bylinÄjimosi iÅ¡laidų priteisimo bei priimti naujÄ sprendimÄ â patenkinti ieÅ¡kovÄs ieÅ¡kinį ir priteisti iÅ¡ atsakovų ieÅ¡kovÄs patirtas bylinÄjimosi iÅ¡laidas.
Apeliacinis skundas grindžiamas Å¡iais pagrindiniais argumentais: 20.1. Teismas, nepagrįstai, prieÅ¡taraudamas savo paties ankstesnÄms iÅ¡vadoms, nurodÄ, kad iki 1990 m. spalio 16 d. Lietuvos Respublikos įstatymo Nr. 1-680 âDÄl gyvenamųjų namų statybos kooperatyvųâ pakeitimo ir Pavyzdinių gyvenamųjų namų statybos kooperatyvų įstatymų pakeitimo bei tuo metu galiojusio Buto kodekso normų, reglamentavusių kooperatyvų narių teises, papildymo, kooperatyvų nariai neturÄjo teisÄs tapti butų savininkais, tad iki nurodytų teisÄs aktų pakeitimo ieÅ¡kovÄ su V.
J. neva negalÄjo turÄti bendro tikslo įgyti ginÄo butÄ , galÄjo įgyti tik pajinius įnaÅ¡us. Teismas neįvertino, kad ieÅ¡kovÄs ir V. J. bendras gyvenimas kartu nuo 1981 metų, bendro Å«kio vedimas, jų abiejų noras, pastangos, darbas, siekis kaupti pinigus bendram tikslui, aktyvÅ«s veiksmai siekiant įgyti pajus, kurie bus panaudoti bendro buto pirkimui ir įrodo, kad ieÅ¡kovÄs ir V. J. bendras tikslas buvo įgyti butÄ . Kitu bÅ«du buto įgyti kaip tik įsigyjant pajus tuo laiku nebuvo galimybių, o asmens teisÄ Ä¯gyti nuosavybÄs teisÄ Ä¯ butÄ buvo realizuojama tik per teisÄ Ä¯ pajinius įnaÅ¡us, nes Å¡ių įnašų sumokÄjimas sudarÄ pagrindÄ kooperatyvo nariui tapti buto savininku.
TodÄl faktas, kad pajus už butÄ buvo pradÄtas mokÄti iÅ¡ ieÅ¡kovÄs ir V. J. bendrų lÄšų rodo, jog ieÅ¡kovÄ su V. J. buvo nusprendÄ butÄ Ä¯sigyti bendrosios dalinÄs nuosavybÄs teise. 20.2. Teismas nevertino to, kad gyvenamųjų namų statybos kooperatyvo narys pagal 1990 m. spalio 16 d. Lietuvos Respublikos įstatymo Nr. 1-680 âDÄl gyvenamųjų namų statybos kooperatyvųâ pakeitimo ir Pavyzdinių gyvenamųjų namų statybos kooperatyvų įstatymų 1 straipsnio nuostatas įgyja teisÄ tapti buto savininku, kai visiÅ¡kai iÅ¡moka pajų už butÄ , o sutuoktinių nuosavybÄs teisÄ Ä¯ butÄ kooperatyviniame name nustatoma pagal Å¡eimos teisinius santykius reglamentuojanÄius įstatymus, neatsižvelgiant į tai, kurio iÅ¡ sutuoktinio vardu buvo įgytas butas.
Byloje esanti 1991 m. kovo 11 d. gyvenamųjų namų statybos pažyma Nr. 54 patvirtina, kad 8156,46 rublių buvo sumokÄta ieÅ¡kovei su sutuoktiniu jau esant santuokoje ir mokant piniginius įnaÅ¡us tiek iÅ¡ ieÅ¡kovÄs asmeninių, tiek iÅ¡ bendrų santuokinių lÄšų, todÄl ginÄo butas lygiomis dalimis turÄjo bÅ«ti pripažintas ieÅ¡kovÄs ir jo sutuoktinio bendra nuosavybe. 20.3. Bylos medžiaga patvirtina, kad ieÅ¡kovÄ ir V. J. kaip nesusituokÄ asmenys iki santuokos įregistravimo nuo 1981 m. gyveno ir Å«kį tvarkÄ kartu, kÅ«rÄ bendrÄ turtÄ (mokÄjo už pajus, siekdami įsigyti butÄ ) savo asmeninÄmis ir bendromis lÄÅ¡omis, bendru darbu, todÄl teismas turÄjo pagrindÄ pripažinti buvus ieÅ¡kovÄs ir V.
J. susitarimui dÄl jungtinÄs veiklos sukuriant bendrÄ jÄ dalinÄ nuosavybÄ, siekiant įsigyti butÄ . 20.4. Teismas nepagrįstai sprendÄ, kad (duomenys neskelbtini) teismo sprendimas dÄl ieÅ¡kovÄs ir buvusios jos sutuoktinio nutraukimo paneigia aplinkybÄ, kad ieÅ¡kovÄ su V. J. gyvenau nuo pat 1981 m., kai jam buvo skirtas ginÄo butas. 1983 m. balandžio 19 d. ir 1983 m. liepos 25 d. medicininÄs apžiÅ«ros aktai nepatvirtina ieÅ¡kovÄs bendro gyvenimo su buvusiu sutuoktinu fakto. IeÅ¡kovÄ, žinodama buvusio sutuoktinio Å«mų bÅ«dÄ , agresijos protrÅ«kius, saugodama savo ir vaiko sveikatÄ , dar iki praÅ¡ymo nutraukti santuokÄ pateikimo dienos iÅ¡sikraustÄ iÅ¡ buvusių namų ir pradÄjo gyventi kartu su V.
J., o į butÄ kartkartÄmis grįždavo tik pasiimti kai kurių ten likusių asmeninių ir vaiko daiktų, taip pat pasirÅ«pinti, kad neblaivus sutuoktinis nesugadintų ir neiÅ¡neÅ¡tų bute buvusių daiktų, juolab kad Å¡is turtas po santuokos nutraukimo atiteko ieÅ¡kovei. 20.5. Teismas nepagrįstai nurodÄ, kad nÄra galimybÄs nustatyti, kada tiksliai ieÅ¡kovÄ pradÄjo gyventi su V. J.. AplinkybÄ, kad ieÅ¡kovÄ su V. J. ginÄo bute gyveno nuo 1982 metų patvirtina byloje apklaustų liudytojų V.
P., O. S., G. K., R. M. B., G. Å . ir T. B. parodymai bei V. J. laiÅ¡keliai, raÅ¡yti ieÅ¡kovei ranka nuo 1983 metų iki telefono linijos bute įvedimo 1986 metais. Nuo 1982 metų sausio mÄnesio, kai buvo gautas ginÄo butas, iki 1990 metų sausio mÄnesio gyvendami kartu, kiekvienų metų ketvirtį ieÅ¡kovÄ ir V. J. mokÄjo po 180,98 rublius (5791,25 rubliai / 32 įmokų), o likusiÄ dalį ?â 2365,21 rublius nuo 1990 metų sausio mÄnesio kas mÄnesį mokÄjo po 81,57 rublį. 20.6. Teismas, sprÄsdamas dÄl įmokų už butÄ mokÄjimo, nevertino V.
J. turtinÄs padÄties, t. y. neatsižvelgÄ Ä¯ liudytojų L. J., V. P., O. S., G. K., R. M. B., G. Å . ir T. B. parodymus ir byloje esanÄius raÅ¡ytinius įrodymus, o bÅ«tent 1981 m. NežinybinÄs apsaugos skyriaus raÅ¡tÄ , kuriame nurodoma, kad V. J. gyvena kartu su ieÅ¡kove ir jos dukra, ketina sudaryti santuokÄ , kad V. J. 1981 m. liepos mÄnesį buvo atleistas iÅ¡ prokuratÅ«ros organų dÄl sveikatos bÅ«klÄs, yra invalidumo pensininkas. Å ie įrodymai patvirtina, kad V. J. nebuvo finansiÅ¡kai pajÄgus įgyti pajus vienas be ieÅ¡kovÄs turtinÄs paramos, nes jis gaudavo tik 90 rublių dydžio pensijÄ , kuri galÄjo bÅ«ti skirta tik jo pragyvenimui ir pareigai teikti iÅ¡laikymÄ dviem nepilnameÄiams vaikams, o pajams mokÄti po 180,98 rublių kas ketvirtį buvo nepajÄgus. 20.7.
Teismui atmetus ieÅ¡kinio reikalavimÄ pripažinti butÄ bendrÄ ja daline nuosavybe, buvo pagrindas pripažinti, kad ginÄo butas buvo santuokos metu iÅ¡ esmÄs pagerintas iÅ¡ santuokinių ir ieÅ¡kovÄs asmeninių lÄšų ir jos darbu (CK 3.90 straipsnis), taÄiau teismas nepagrįstai sprendÄ, kad ieÅ¡kovÄs pateikti įrodymai nepatvirtina bute atliktų esminių pagerinimų iÅ¡ ieÅ¡kovÄs asmeninių lÄšų. Per 35 bendro gyvenimo su V. J. metus ieÅ¡kovÄ nekaupÄ kvitų, Äekių, už atliktus remonto darbus darbininkams buvo mokama grynaisiais pinigais, todÄl teismas turÄjo vertinti į bylÄ pateiktus kitus ieÅ¡kinį pagrindžianÄius įrodymus (ieÅ¡kovÄs paaiÅ¡kinimus, liudytojų parodymus, kitus raÅ¡ytinius įrodymus, pavyzdžiui, mokÄjimus, brÄžinius) ir kt.). 20.8.
Nors byloje apklaustų liudytojų parodymai buvo nuoseklÅ«s, iÅ¡samÅ«s, detalÅ«s, duoti gera valia, tikslÅ«s, vienareikÅ¡miÅ¡ki, patvirtinantys ieÅ¡kovÄs nurodytas aplinkybes, taÄiau teismas ne tik jų nevertino ir jais nesirÄmÄ, bet ir nemotyvavo tokios savo pozicijos. 20.9. SprÄsdamas dÄl bylinÄjimosi iÅ¡laidų paskirstymo, teismas nepagrįstai nurodÄ, kad buvo patenkinta apie 29 proc. ieÅ¡kinio reikalavimų. Teismas visiÅ¡kai patenkino ieÅ¡kinio reikalavimÄ pripažinti ginÄo butÄ bendrÄ ja ieÅ¡kovÄs ir V.
J. nuosavybe bei 29 proc. reikalavimo nustatyti, kad ieÅ¡kovÄs dalis bendroje nuosavybÄje yra ½, todÄl laikytina, kad buvo patenkinta 64 proc. ieÅ¡kinio reikalavimų ((100 proc. + 29 proc.) / 2).
21. Atsakovai atsiliepimuose į ieÅ¡kovÄs apeliacinį skundÄ praÅ¡o apeliacinį skundÄ atmesti, pripažinti, kad ieÅ¡kinys yra pareikÅ¡tas netinkamiems atsakovams, Vilniaus miesto apylinkÄs teismo 2019 m. balandžio 24 d. sprendimÄ panaikinti ir ieÅ¡kovÄs ieÅ¡kinį atmesti; priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovÄs atsakovo patirtas bylinÄjimosi iÅ¡laidas. Atsiliepimai į apeliacinį skundÄ grindžiami Å¡iais pagrindiniais argumentais: 21.1. NagrinÄjant bylÄ atsakovai ne kartÄ atkreipÄ dÄmesį į tai, kad ieÅ¡kinys yra pareikÅ¡tas ne tiems asmenims, kurie turi atsakyti pagal ieÅ¡kinį.
Tinkamu atsakovu Å¡ioje byloje galÄtų bÅ«ti tik buvÄs ieÅ¡kovÄs sutuoktinis V. J., o ne V. J. ir E. J., kurie nepažeidÄ ir negalÄjo pažeisto jokių ieÅ¡kovÄs teisių. V. J. ir E. J. nÄra buto, dÄl kurio pareikÅ¡tas ieÅ¡kinys, savininkai, todÄl negali bÅ«ti tinkamais atsakovais pagal šį ieÅ¡kinį. 21.2. AplinkybÄ, kad ieÅ¡kovÄ su V. J. gyveno ginÄo bute nuo 1981 metų ieÅ¡kovÄ iÅ¡ esmÄs įrodinÄja tik liudytojų parodymais, taÄiau jie įrodo tik faktÄ , kad ieÅ¡kovÄ dažnai lankydavosi Å¡iame bute, o Å¡ios aplinkybÄs byloje niekas neginÄija.
Ä®rodymu, kad ieÅ¡kovÄ iÅ¡ tikrųjų gyveno ginÄo bute galÄtų tapti ieÅ¡kovei iÅ¡duota pažyma apie jos deklaruota gyvenamÄ jÄ vietÄ Å¡iame bute. 21.3. IeÅ¡kovÄs kviestų liudytojų parodymai, apie tai, kad bÅ«sto įsigijimui buvo panaudotos ieÅ¡kovÄs piniginÄs lÄÅ¡os, kad ieÅ¡kovÄ viena dirbo ir iÅ¡laikydavo Å¡eimÄ , o V. J. gaudavo tik nedideles pajamas (90 rublių pensijÄ ) vertintini kritiÅ¡kai. Abejotina, kad kaimynai ir kiti ieÅ¡kovÄs kviesti liudytojai galÄtų žinoti apie tikrÄ V.
J. ir ieÅ¡kovÄs materialiÄ padÄti ir profesinÄ veiklÄ , jų gaunamas pajamas. 21.4. Byloje nÄra jokių dokumentų apie ieÅ¡kovÄs darbovietÄ ir gautÄ darbo užmokestį, todÄl nÄra jokio pagrindo daryti iÅ¡vadÄ , kad ieÅ¡kovÄ Å¾enkliai materialiai prisidÄjo prie ginÄo buto įsigijimo ir pagerinimo.
22. Atsakovas V. J. apeliaciniu skundu praÅ¡o pripažinti, kad ieÅ¡kinys yra pareikÅ¡tas netinkamiems atsakovams, Vilniaus miesto apylinkÄs teismo 2019 m. balandžio 24 d. sprendimÄ panaikinti ir ieÅ¡kovÄs ieÅ¡kinį atmesti; priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovÄs atsakovo patirtas bylinÄjimosi iÅ¡laidas. Apeliacinis skundas grindžiamas tais paÄiais argumentais, kurie iÅ¡dÄstyti atsakovo atsiliepime į ieÅ¡kovÄs apeliacinį skundÄ , kartu pateikiant Å¡iuos pagrindinius argumentus: 22.1. Teismas byloje vadovavosi CK 3.88 straipsnio 1 dalies 1 punktu, taÄiau turÄjo taikyti CK 3.88 straipsnio 3 dalį, numatanÄiÄ , kad kai turtas įregistruotas tik vieno sutuoktinio vardu, jis pripažįstamas kaip bendroji jungtinÄ nuosavybÄ, jeigu registre jis nurodytas kaip bendroji jungtinÄ nuosavybÄ.
Bet nÄra jokio dokumento, kuriame ginÄo butas bÅ«tų nurodytas kaip bendroji jungtinÄ nuosavybÄ. 22.2. Teismas padarÄ nepagrįstÄ iÅ¡vadÄ , kad byloje nenustatyta aplinkybÄ, jog turto įgijimo metu buvo aiÅ¡kiai iÅ¡reikÅ¡ta ieÅ¡kovÄs sutuoktinio valia įgyti turtÄ asmeninÄn nuosavybÄn. 1991 m. kovo 11 d. iÅ¡duotoje Gyvenamųjų namų statybos kooperatyvo pažymoje Nr. 54, nurodyta, kad V. J. yra atsiradusi asmeninÄ nuosavybÄs teisÄ Ä¯ butÄ . Tai reiÅ¡kia, kad V. J. iÅ¡reiÅ¡kÄ valiÄ Ä¯gyti ginÄo butÄ asmeninÄs nuosavybÄs teise.
Vadovaujantis CK 3.89 straipsnio 1 dalies 7 punktu, tokiu bÅ«du įgytas turtas pripažįstamas asmenine sutuoktinių nuosavybe. 22.3. PripažinÄs ginÄo butÄ ieÅ¡kovÄs ir jos sutuoktinio V. J. bendrÄ ja jungtine nuosavybe, teismas virÅ¡ijo savo kompetencijÄ . NepanaikinÄs Nekilnojamojo turto registre nurodyto buto teisinio režimo (tÄ padaryti galÄtų tik Vilniaus apygardos administracinis teismas), Vilniaus miesto apylinkÄs teismas negalÄjo pripažinti fakto, kad butas yra ieÅ¡kovÄs ir jos sutuoktinio bendroji jungtinÄ nuosavybÄ. 22.4.
Byla buvo iÅ¡nagrinÄta pažeidžiant teismingumo taisykles, nes ieÅ¡kovÄs ieÅ¡kinys teismingas Vilniaus apygardos administraciniam teismui, kuriame dÄl to paties fakto pagal ieÅ¡kovÄs skundÄ jau yra nagrinÄjama administracinÄ byla.
23. IeÅ¡kovÄ atsiliepime į atsakovo apeliacinį skundÄ praÅ¡o apeliacinį skundÄ atmesti, priteisti iÅ¡ atsakovo ieÅ¡kovÄs patirtas bylinÄjimosi iÅ¡laidas. Atsiliepimas į apeliacinį skundÄ grindžiamas Å¡iais pagrindiniais argumentais: 23.1. Atsakovas nepagrįstai teigia, kad ieÅ¡kinys pareikÅ¡tas netinkamiems atsakovams. Bylos medžiaga patvirtina, kad ieÅ¡kovÄ ir atsakovai yra V. J. įpÄdiniai. Nors paveldÄjimo teisÄs liudijimai nÄra iÅ¡duoti, taÄiau tiek ieÅ¡kovÄ, tiek atsakovai įstatymo nustatyta tvarka yra kreipÄsi į notarÄ dÄl palikimo priÄmimo ir palikimÄ yra priÄmÄ.
Tiek V. J., tiek E. J. turi teisinį suinteresuotumÄ bylos baigtimi, teismo sprendimas turi įtakos jų teisÄms ir pareigoms, todÄl jie pagrįstai Å¡ioje byloje įtraukti atsakovams. 23.2. PrieÅ¡ingai nei teigia atsakovas, byloje nebuvo pagrindo ginÄo butÄ pripažinti asmenine V. J. nuosavybe. Gyvenamųjų namų statybos kooperatyvo Nr. 139 1991 m. kovo 11 d. pažymoje Nr. 54, patvirtinanÄioje visiÅ¡kÄ atsiskaitymÄ už butÄ , nÄra iÅ¡reikÅ¡ta ir apibrÄžta mirusiojo V. J. daiktinÄ teisÄ Ä¯ butÄ .
Be to, pagal Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto registro įstatymo 15 ir 22 straipsnius, nurodyta pažyma nelaikytina pagrindu registruoti juridinį faktÄ â mirusiojo asmeninÄs nuosavybÄs teises į butÄ . 23.3. ValstybÄs įmonÄ Registrų centras, remdamasis 1991 m. kovo 11 d. kooperatyvo pažyma Nr. 54, 2017 m. rugsÄjo 25d. įregistravo juridinį faktÄ â asmeninÄ nuosavybÄ, nesant tam įstatyme nustatytų pagrindų, neturÄdamas teisių daryti savarankiÅ¡kų iÅ¡vadų, aiÅ¡kinti arba interpretuoti pateiktų dokumentų turinio, neturÄdamas teisÄs sprÄsti ginÄo tarp suinteresuotų asmenų dÄl paÄios daiktinÄs teisÄs ir jos teisinio režimo, turinio, formos, neturÄdamas teisÄs nustatyti daiktinÄs teisÄs, jeigu jos eksplicitiÅ¡kai nÄra įtvirtintos pateiktuose dokumentuose, virÅ¡ijo savo įgalinimus, pleÄiamai aiÅ¡kindamas nurodytos pažymos turinį bei konstatavo vertinamuosius faktus, susijusius su civilinių teisinių santykių atsiradimu, pasikeitimu ar pasibaigimu.
DÄl Å¡io juridinio fakto panaikinimo Vilniaus apygardos administraciniame teisme nagrinÄjama administracinÄ byla pagal ieÅ¡kovÄs skundÄ . Iki ginÄijamo 2017 m. rugsÄjo 25 d. valstybÄs įmonÄ Registrų centro Centrinio registratoriaus ginÄų nagrinÄjimo komisijos sprendimo mirusiojo daiktinių teisių teisinis režimas (nuosavybÄs forma) į butÄ nebuvo nustatytas. 23.4. Atsakovas nepagrįstai teigia, kad dÄl to paties fakto jau yra nagrinÄjama byla Vilniaus apygardos administraciniame teisme, t. y. yra iÅ¡keltos dvi analogiÅ¡kos bylos dÄl to paties fakto skirtingų kompetencijų teismuose.
Vilniaus apygardos administraciniame teisme yra nagrinÄjama administracinÄ byla Nr. 1-110-1047/2019 pagal ieÅ¡kovÄs skundÄ , kuriuo praÅ¡oma įpareigoti valstybÄs įmonÄs Registrų centro teritorinį registratorių panaikinti registro įraÅ¡e Nr. 10/179714 juridinį faktÄ â žymÄ dÄl ginÄo buto priklausymo V. J. asmeninÄs nuosavybÄs teise. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2018 m. birželio 20 d. nutartimi nusprendÄ sustabdyti administracinÄs bylos nagrinÄjimÄ iki bus priimtas sprendimas Å¡ioje civilinÄje byloje pagal ieÅ¡kovÄs ieÅ¡kinį dÄl turto dalies bendrojoje dalinÄje nuosavybÄje nustatymo, nes laikÄ, kad Å¡ių bylų nagrinÄjimas yra susijÄs. TaÄiau bylos nors ir yra susijusios, jose nagrinÄjami skirtingi dalykai (administracinÄje byloje pareikÅ¡tas skundas dÄl vieÅ¡ojo subjekto priimto sprendimo, tuo tarpu civilinÄje byloje sprendžiamas bendrosios dalinÄs nuosavybÄs pripažinimo ir dalių nustatymo klausimas).
IV. ApeliacinÄs instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybÄs, argumentai ir iÅ¡vados 24. Apeliacinio proceso paskirtis â laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinÄjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimÄ tiek jo teisÄtumo, tiek pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinÄjant ir faktinÄ, ir teisinÄ bylos puses, t. y. tiriant byloje surinktus įrodymus patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatÄ faktines bylos aplinkybes ir ar nustatytoms faktinÄms aplinkybÄms teisingai taikÄ materialiosios teisÄs normas, ar nepažeidÄ Ä¯rodinÄjimÄ ir įrodymų vertinimÄ reglamentuojanÄių proceso teisÄs normų.
ApeliacinÄs instancijos teismas nagrinÄja bylÄ neperžengdamas apeliaciniuose skunduose nustatytų ribų, iÅ¡skyrus atvejus, kai to reikalauja vieÅ¡asis interesas, ir, neperžengus skundo ribų, bÅ«tų pažeistos asmens, visuomenÄs ar valstybÄs teisÄs ir teisÄti interesai. Neatsižvelgdamas į apeliacinių skundų ribas, apeliacinÄs instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar nÄra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliuÄių sprendimo negaliojimo pagrindų.
25. TeisÄjų kolegija nenustatÄ absoliuÄių pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų, taip pat bÅ«tinybÄs peržengti apeliacinių skundų ribas, todÄl pasisako dÄl ieÅ¡kovÄs ir atsakovo V. J. paduotų apeliacinių skundo faktinių ir teisinių argumentų. DÄl naujų įrodymų priÄmimo apeliacinÄs instancijos teisme 26. Atsakovas V. J. kartu su atsiliepimu į ieÅ¡kovÄs apeliacinį skundÄ apeliacinÄs instancijos teismui pateikÄ naujus įrodymus â Vilniaus miesto Spalio rajono liaudies teismo 1982 m. sausio 21 d., 1987 m. sausio 30 d. ir 1987 m. liepos 15 d. vykdomųjų raÅ¡tų dÄl iÅ¡laikymo iÅ¡ieÅ¡kojimo lydraÅ¡Äius, adresuotus V. J. darbovietÄms. Atsakovo teigimu, Å¡ie įrodymai paneigia ieÅ¡kovÄs teiginius, kad V. J. gaudavo tik nedideles pajamas (90 rublių pensijÄ ) ir patvirtina aplinkybÄ, jog V. J., bÅ«damas pensijoje, dirbo ir gaudavo papildomas pajamas.
27. Pagal bendrÄ jÄ taisyklÄ apeliacinÄs instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galÄjo bÅ«ti pateikti pirmosios instancijos teisme, iÅ¡skyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakÄ priimti ar kai Å¡ių įrodymų pateikimo bÅ«tinybÄ iÅ¡kilo vÄliau (CPK 314 straipsnis). NagrinÄjamu atveju atsakovas nenurodo jokių objektyvių priežasÄių, dÄl kurių naujai teikiami įrodymai negalÄjo bÅ«ti pateikti pirmosios instancijos teisme, taip pat nepagrindžia, kodÄl jų pateikimo bÅ«tinybÄ iÅ¡kilo vÄliau.
Esant nurodytoms aplinkybÄms, įvertinus tai, kad naujai teikiami įrodymai nÄra tokie svarbÅ«s, kad turÄtų įtakos galutiniam sprendimui, atsakovo pateiktus naujus įrodymus atsisakytina priimti. DÄl (ne)tinkamų atsakovų 28. Pagal teisÄs į tinkamÄ procesÄ principÄ asmenų procesinÄ padÄtis byloje turi atitikti jų materialųjį teisinį suinteresuotumÄ bylos baigtimi (CPK 43 straipsnio 1 dalies 1 punktas). DÄl to visais atvejais svarbu iÅ¡siaiÅ¡kinti Å¡alies tinkamumo civiliniame procese klausimÄ .
Lietuvos AukÅ¡Äiausiasis Teismas yra iÅ¡aiÅ¡kinÄs, kad netinkama Å¡alimi civiliniame procese laikytinas asmuo, kuris nÄra ginÄijamo materialiojo teisinio santykio dalyvis ir kuriam atitinkamai nepriklauso reikalavimo teisÄ (netinkamas ieÅ¡kovas), arba kuris neturi pareigos atsakyti pagal jam pareikÅ¡tÄ ieÅ¡kinį (netinkamas atsakovas). Taigi, ieÅ¡kovui pareiÅ¡kus reikalavimÄ savo pažeistoms teisÄms ar įstatymo saugomam interesui apginti, tik esant atsakovui, kaip materialiojo teisinio santykio, iÅ¡ kurio kilÄs ginÄas, subjektui, teismas gali priimti sprendimÄ , kuris turÄtų tiesioginÄ Ä¯takÄ Å¡alių materialiosioms teisÄms ir pareigoms, t. y. iÅ¡sprÄsti kilusį Å¡alių ginÄÄ .
NustaÄius, kad konkretus asmuo nÄra materialiojo teisinio santykio, iÅ¡ kurio kilÄs ginÄas, tiesioginis subjektas ir neturi pareigos atsakyti pagal pareikÅ¡tÄ ieÅ¡kinį, nÄra teisinio pagrindo tokį asmenį vertinti kaip tinkamÄ atsakovÄ byloje (žr., pvz., Lietuvos AukÅ¡Äiausiojo Teismo 2015 m. liepos 3 d. nutartį civilinÄje byloje Nr. 3K-3-435-701/2015).
29. Teismas, nagrinÄdamas ginÄÄ ir nustatÄs, kad ieÅ¡kinys pareikÅ¡tas ne tam asmeniui, kuris turÄtų atsakyti, turi pasiÅ«lyti ieÅ¡kovui pakeisti pradinį atsakovÄ tinkamu ir paaiÅ¡kinti netinkamos Å¡alies nepakeitimo procesines pasekmes. Pirmosios instancijos teismui nepasiÅ«lius ieÅ¡kovui pakeisti netinkamo atsakovo tinkamu ir nepaaiÅ¡kinus pasekmių, sprendžiama, kad padarytas esminis proceso teisÄs normų pažeidimas, nulÄmÄs neteisingÄ bylos iÅ¡nagrinÄjimÄ iÅ¡ esmÄs, ir suponuojantis pagrindÄ panaikinti skundžiamÄ teismo procesinį sprendimÄ bei bylÄ perduoti nagrinÄti iÅ¡ naujo pirmosios instancijos teismui (CPK 359 straipsnio 3 dalis, 346 straipsnio 2 dalies 1 punktas) (pvz., Lietuvos AukÅ¡Äiausiojo Teismo 2015 m. spalio 30 d. nutartis civilinÄje byloje Nr. 3K-3-568-313/2015; 2019 m. birželio 6 d. nutartis civilinÄje byloje Nr. 3K-3-195-916/2019).
30. NagrinÄjamoje byloje pareikÅ¡tu ieÅ¡kiniu ieÅ¡kovÄ praÅ¡Ä pripažinti, kad butas, esantis (duomenys neskelbtini), yra ieÅ¡kovÄs ir V. J., mirusio (duomenys neskelbtini), bendroji nuosavybÄ ir nustatyti, kad ieÅ¡kovÄs dalis bendrojoje nuosavybÄje yra 1/2. IeÅ¡kovÄ atsakovais ieÅ¡kinyje nurodÄ V. J. ir E. J., kaip V. J., kurio vardu vieÅ¡ajame registre yra įregistruotas ginÄo butas, įpÄdinius.
31. Atsakovų V. J. ir E. J. nuomone, jie nÄra ginÄo buvo savininkai, jiems neiÅ¡duotas paveldÄjimo teisÄs liudijimas, todÄl jie negali bÅ«ti tinkamais atsakovais pagal pareikÅ¡tÄ ieÅ¡kinį.
32. Bylos duomenimis nustatyta, kad po V. J. mirties Vilniaus miesto 16-ame notaro biure 2017 m. birželio 23 d. buvo užvesta paveldÄjimo byla Nr. 91/2017, kurioje paveldimo turto įpÄdiniai pagal įstatymÄ yra mirusiojo sutuoktinÄ T. J. (ieÅ¡kovÄ), sÅ«nus V. J. (atsakovas) ir vaikaitis E. J. (atsakovas) (t. 1, b. l. 116). NagrinÄjamos bylos atveju atsakovai nesutiko su ieÅ¡kovÄs ieÅ¡kiniu, ginÄijo jame nurodytas faktines ir teisines aplinkybes, kuriomis ieÅ¡kovÄ grindÄ reikalavimÄ dÄl ginÄo buto pripažinimo bendrÄ ja jos ir V.
J. nuosavybe, laikydamiesi pozicijos, kad ginÄo butas V. J. priklausÄ asmeninÄs nuosavybÄs teise. Nurodytos aplinkybÄs patvirtina, kad tarp Å¡alių yra kilÄs ginÄas. PažymÄtina, kad galutinis sprendimas turÄs tiesioginÄs įtakos atsakovų teisÄms ir pareigoms, nes nuo ieÅ¡kinio patenkinimo ar atmetimo priklausys atsakovų, kaip V. J. įpÄdinių, teisių į mirusiojo palikimÄ , įskaitant ginÄo butÄ , apimtis. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovai Å¡ioje byloje turi prieÅ¡ingÄ ieÅ¡kovei suinteresuotumÄ bylos baigtimi, bei tai, kad bylos iÅ¡sprendimas turÄs tiesioginÄs įtakos jų teisÄms ir pareigoms, V.
J. ir E. J. yra tinkami atsakovai pagal pareikÅ¡tÄ ieÅ¡kinį. Nurodytų motyvų pagrindu aplinkybÄ, kad atsakovams nÄra iÅ¡duotas paveldÄjimo teisÄs liudijimas, patvirtinantis nuosavybÄs teisÄ Ä¯ ginÄo butÄ , laikytina neturinÄiu teisinÄs reikÅ¡mÄs, sprendžiant klausimÄ dÄl Å¡ių asmenų kaip atsakovų tinkamumo. DÄl buto pripažinimo bendrÄ jÄ nuosavybe 33. NagrinÄjamoje byloje nustatyta, kad ieÅ¡kovÄ ir V. J. santuokÄ sudarÄ (duomenys neskelbtini) (t. 1, b. l. 13).
Byloje esanti 112-osios daugiabuÄių namų savininkų bendrijos pažyma patvirtina, kad pajai už butÄ , esantį (duomenys neskelbtini), buvo mokami tiek iki ieÅ¡kovÄs ir V. J. santuokos, tiek esant santuokoje (t. 1, b. l. 31). V. J. nuosavybÄs teisÄ Ä¯ ginÄo butÄ Ä¯registruota 1991 m. kovo 11 d. Gyvenamųjų namų statybos kooperatyvo pažymos Nr. 54, patvirtinanÄios visiÅ¡kÄ apmokÄjimÄ , pagrindu (t. 1, b. l. 16-17, 32).
34. SprÄsdamas dÄl ieÅ¡kovÄs teisių į ginÄo butÄ , pirmosios instancijos teismas rÄmÄsi kasacinio teismo praktika, pagal kuriÄ tuo atveju, kai buvusiam sutuoktiniui nustatoma dalis pajiniuose įnaÅ¡uose, kurių pagrindu butas tapo privaÄios nuosavybÄs objektu, nepriklausomai nuo tenkanÄios pajinių įnašų dalies, buvusiam sutuoktiniui iÅ¡lieka teisÄ naudotis butu, o kooperatyvo nariui tapus buto savininku, jo buvÄs sutuoktinis turi bÅ«ti pripažintas bendraturÄiu â bendrosios jungtinÄs nuosavybÄs dalyviu ir turi teisÄ praÅ¡yti atidalyti jam tenkanÄiÄ bendro turto dalį (CK 121 straipsnis, SÅ K 21 straipsnio 3 dalis, 23 ir 24 straipsniai) (Lietuvos AukÅ¡Äiausiojo Teismo 2001 m. balandžio 11 d. nutartis civilinÄje byloje Nr. 3K-3-429/2001; 2019 m. vasario 21 d. nutartis civilinÄje byloje Nr. 3K-3-55-916/2019).
Sutuoktinių pajinių įnašų dalys gali turÄti reikÅ¡mÄs atidalijant tų pajinių įnašų pagrindu įgytÄ butÄ (Lietuvos AukÅ¡Äiausiojo Teismo 2001 m. balandžio 11 d. nutartis civilinÄje byloje Nr. 3K-3-429/2001).
35. Vadovaudamasis nurodyta kasacinio teismo praktika, įvertinÄs aplinkybes, kad dalis pajaus už kooperatinį butÄ buvo sumokÄta iÅ¡ bendrų sutuoktinių lÄšų, ginÄo butas buvo įgytas ieÅ¡kovei ir jos sutuoktiniui esant santuokoje, pirmosios instancijos teismas padarÄ iÅ¡vadÄ , kad ginÄo butas buvo ieÅ¡kovÄs ir jos sutuoktinio V. J. bendroji jungtinÄ nuosavybÄ.
36. Atsakovas, nesutikdamas su Å¡ia skundžiamo sprendimo iÅ¡vada, apeliaciniame skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas, sprÄsdamas dÄl ginÄo buto nuosavybÄs teisÄs, netinkamai taikÄ materialiosios teisÄs normas, t. y. vadovavosi CK 3.88 straipsnio 1 dalies 1 punktu, nors turÄjo taikyti CK 3.88 straipsnio 3 dalį, pagal kuriÄ , kai turtas įregistruotas tik vieno sutuoktinio vardu, jis pripažįstamas kaip bendroji jungtinÄ nuosavybÄ, jeigu registre jis nurodytas kaip bendroji jungtinÄ nuosavybÄ. Atsakovo teigimu, nÄra jokio dokumento, kuriame ginÄo butas bÅ«tų nurodytas kaip bendroji jungtinÄ nuosavybÄ, todÄl nebuvo teisinio pagrindo butÄ pripažinti bendrÄ ja ieÅ¡kovÄs ir V. J. nuosavybe.
37. CK 3.88 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatyta, kad bendrÄ ja jungtine sutuoktinių nuosavybe pripažįstamas turtas, įgytas po santuokos sudarymo abiejų sutuoktinių ar vieno jų vardu. Pagal to paties straipsnio 2 dalį preziumuojama, kad turtas yra sutuoktinių bendroji jungtinÄ nuosavybÄ, kol nÄra įrodyta, kad turtas yra vieno sutuoktinio asmeninÄ nuosavybÄ. CK 3.88 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad turto, kuris yra bendroji jungtinÄ sutuoktinių nuosavybÄ, savininkai vieÅ¡ame registre turi bÅ«ti nurodyti abu sutuoktiniai. Kai turtas įregistruotas tik vieno sutuoktinio vardu, jis pripažįstamas kaip bendroji jungtinÄ nuosavybÄ, jeigu registre jis nurodytas kaip bendroji jungtinÄ nuosavybÄ.
38. Lietuvos AukÅ¡Äiausiojo Teismo praktikoje iÅ¡aiÅ¡kinta, kad sutuoktinių turto registracija vieÅ¡ame registre atlieka tik teisių iÅ¡vieÅ¡inimo, bet ne teises nustatanÄiÄ funkcijÄ , todÄl CK 3.88 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta norma, nustatanti, kad turto, kuris yra bendroji jungtinÄ sutuoktinių nuosavybÄ, savininkai vieÅ¡ame registre turi bÅ«ti nurodyti abu sutuoktiniai, todÄl, kai turtas įregistruotas tik vieno sutuoktinio vardu, jis pripažįstamas kaip bendroji jungtinÄ nuosavybÄ, jeigu registre jis nurodytas kaip bendroji jungtinÄ nuosavybÄ, nepakeiÄia ir neapriboja CK 3.88 straipsnio 1, 2 ir 4 dalių normose, 3.90 ir 3.91 straipsniuose įtvirtintų bendrosios jungtinÄs nuosavybÄs nustatymo taisyklių.
Teismas, nustatydamas bendrÄ sutuoktinių turtÄ , turi vadovautis ne tik vieÅ¡o registro duomenimis (CK 3.88 straipsnio 3 dalis), bet ir patikrinti Å¡ių duomenų tikrumÄ (patikimumÄ ) remdamasis CK 3.88 straipsnio 1, 2 ir 4 dalies, 3.90 ir 3.91 straipsnio taisyklÄmis (Lietuvos AukÅ¡Äiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinÄs sesijos 2010 m. gegužÄs 20 d. nutarimas priimtas civilinÄje byloje Nr. 3K-P-186/2010).
39. Tais atvejais, kai bendro turto režimas yra įstatyminis, preziumuojama, kad turtas, įgytas po santuokos sudarymo, yra bendroji jungtinÄ nuosavybÄ, kol nÄra įrodyta, kad tai â vieno sutuoktinio asmeninÄ nuosavybÄ (CK 3.87 straipsnio 1 dalis, 3.88 straipsnio 2 dalis). AnalogiÅ¡ka nuostata buvo įtvirtinta ir galiojusiame SÅ K (21 straipsnio 1, 3 dalys).
40. Atsakovas, siekdamas paneigti bendrosios jungtinÄs nuosavybÄs prezumpcijÄ , teigia, kad Gyvenamųjų namų statybos kooperatyvo 1991 m. kovo 11 d. pažyma Nr. 54 patvirtina buvus V. J. valiÄ butÄ Ä¯gyti asmeninÄs nuosavybÄs teise. DÄl to, atsakovo nuomone, ginÄo butas turÄtų bÅ«ti pripažįstamas asmenine V. J. nuosavybe pagal CK 3.89 straipsnio 1 dalies 7 punktÄ . Sutikti su Å¡iuo atsakovo argumentu nÄra pagrindo.
41. Vadovaujantis CK 3.89 straipsnio 1 dalies 7 punktu, asmenine sutuoktinių nuosavybe pripažįstamas turtas, sutuoktinio įgytas už asmenines lÄÅ¡as arba lÄÅ¡as, gautas realizavus jo asmenine nuosavybe esantį turtÄ , jeigu to turto įgijimo metu buvo aiÅ¡kiai iÅ¡reikÅ¡ta sutuoktinio valia įgyti turtÄ asmeninÄn nuosavybÄn. Pagal CK 3.89 straipsnio 2 dalį faktas, jog tam tikras turtas priklauso asmeninei vieno sutuoktinio nuosavybei, gali bÅ«ti įrodytas tik raÅ¡ytiniais įrodymais, iÅ¡skyrus atvejus, kai įstatymas leidžia liudytojų parodymus arba to turto prigimtis ir pobÅ«dis patys savaime įrodo, kad turtas yra vieno sutuoktinio asmeninÄ nuosavybÄ 42.
PrieÅ¡ingai nei apeliaciniame skunde nurodo atsakovas, Gyvenamųjų namų statybos kooperatyvo 1991 m. kovo 11 d. pažymoje, adresuotoje Inventorizacijos biurui, tik nurodoma, kad V. J. visiÅ¡kai apmokÄjo už dviejų kambarių butÄ , esantį (duomenys neskelbtini), taÄiau joje nesprendžiama dÄl buto įsigijimo asmeninÄs ar bendrosios nuosavybÄs teise. Konstatuotina, jog byloje nÄra raÅ¡ytinių įrodymų, kurie patvirtintų, kad ginÄo butas buvo įgytas už asmenines V. J. lÄÅ¡as arba lÄÅ¡as, gautas realizavus jo asmenine nuosavybe esantį turtÄ (CPK 176 straipsnio 1 dalis, 178, 185 straipsniai).
DÄl to sutiktina su pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada, kad atsakovai byloje nepaneigÄ CK 3.88 straipsnio 2 dalyje įtvirtintos prezumpcijos, t. y. kad butas, esantis (duomenys neskelbtini), priklausÄ ieÅ¡kovei ir V. J. bendrosios jungtinÄs nuosavybÄs teise.
43. Kadangi V. J. (duomenys neskelbtini) mirÄ, pirmosios instancijos teismas padarÄ pagrįstÄ iÅ¡vadÄ , kad jo ir ieÅ¡kovÄs bendroji jungtinÄ nuosavybÄ yra pasibaigusi, o ginÄo buto dalis ieÅ¡kovei priklauso bendrosios dalinÄs nuosavybÄs teise. DÄl ieÅ¡kovÄs dalies bendrojoje nuosavybÄje 44. Ä®vertinÄs byloje esanÄių įrodymų visumÄ (liudytojų paaiÅ¡kinimus, V. J. ir jo pirmos sutuoktinÄs iÅ¡tuokos liudijimÄ , V. J. raÅ¡tÄ dÄl gyvenamojo ploto atsisakymo buvusios sutuoktinÄs naudai, V.
J. darbovietÄs raÅ¡tÄ , kuriame nurodoma, kad jis artimiausiu metu ruoÅ¡iasi sukurti Å¡eimÄ su ieÅ¡kove, V. J. ieÅ¡kovei raÅ¡ytus raÅ¡telius, (duomenys neskelbtini) sprendimÄ dÄl ieÅ¡kovÄs pirmosios santuokos nutraukimo, ieÅ¡kovei 1986 metais ginÄo buto adresu siųstÄ laiÅ¡kÄ ir kt.), pirmosios instancijos teismas sprendÄ, kad pateikti įrodymai patvirtina, jog ieÅ¡kovÄ ir V. J. kartu apsigyveno dar iki santuokos sudarymo, galimai prieÅ¡ nutraukiant ieÅ¡kovÄs ir jos pirmojo sutuoktinio santuokÄ .
45. IÅ¡analizavÄs bylos medžiagÄ , bei remdamasis kasacinio teismo praktika, pagal kuriÄ nesusituokusių asmenų gyvenimas drauge, Å«kio tvarkymas kartu, bendro turto kÅ«rimas abiejų naudotomis iÅ¡ bendro Å«kio gautomis ir asmeninÄmis lÄÅ¡omis, bendru jų darbu, gali bÅ«ti pakankamas pagrindas pripažinti buvus asmenų susitarimÄ dÄl bendros jungtinÄs veiklos, sukuriant bendrÄ jÄ dalinÄ nuosavybÄ, pirmosios instancijos teismas padarÄ iÅ¡vadÄ , kad, nors ieÅ¡kovÄ su V. J. ir nebuvo sudarÄ jungtinÄs veiklos sutarties, taÄiau jų santykiai atitiko 1964 m.
CK 472 straipsnyje apibrÄžtus jungtinÄs veiklos sutarties pagrindu atsirandanÄius santykius. Bylos Å¡alys apeliaciniuose skunduose Å¡ios pirmosios instancijos teismo padarytos iÅ¡vados neginÄija. Ä®vertinusi ir iÅ¡analizavusi bylos medžiagÄ , teisÄjų kolegija taip pat konstatuoja nenustaÄiusi pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada dÄl ieÅ¡kovÄs ir V. J. santykių kvalifikavimo kaip jungtinÄs veiklos (partnerystÄs) teisinių santykių.
46. Pirmosios instancijos teismas nustatÄs, kad ieÅ¡kovÄ ir V. J. kartu apsigyveno dar iki santuokos sudarymo, kartu sprendÄ, jog nÄra galimybÄs padaryti pagrįstÄ iÅ¡vadÄ , kad pajiniai įnaÅ¡ai už butÄ sumokÄti V. J. gyvenant su ieÅ¡kove ginÄo bute, vedant bendrÄ Å«kį ir turint tikslÄ Ä¯gyti bendros dalinÄs nuosavybÄs teisÄ Ä¯ butÄ .
47. IeÅ¡kovÄ apeliaciniame skunde nesutinka su skundžiamame sprendime padaryta iÅ¡vada, kad byloje nÄra galimybÄs nustatyti, kada ieÅ¡kovÄ pradÄjo gyventi kartu su V. J. ir vesti bendrÄ Å«kį. IeÅ¡kovÄs teigimu, aplinkybÄ, kad ieÅ¡kovÄ su V. J. ginÄo bute gyveno nuo 1982 metų, patvirtina byloje apklaustų liudytojų parodymai ir V. J. laiÅ¡keliai, raÅ¡yti ieÅ¡kovei ranka nuo 1983 metų iki telefono linijos bute įvedimo 1986 metais. IeÅ¡kovÄ taip pat teigia, kad, nors byloje apklaustų liudytojų parodymai buvo nuoseklÅ«s, iÅ¡samÅ«s ir detalÅ«s, taÄiau pirmosios instancijos teismas jų nevertino ir jais nesirÄmÄ.
48. IÅ¡analizavusi ir įvertinusi byloje liudytojais apklaustų asmenų (V. P., O. S., G. K., R. M. B., G. Å . ir T. B.) teismo posÄdžio metu duotus parodymus, teisÄjų kolegija sutinka su ieÅ¡kove, kad jie yra nuoseklÅ«s ir iÅ¡samÅ«s. Liudytojais apklausti asmenys, kurių dauguma yra ieÅ¡kovÄs kaimynai, patvirtino, kad nuo 1982â1983 metų ieÅ¡kovÄ dažnai lankydavosi ar gyveno pas V. J.. TaÄiau teisÄjų kolegija sprendžia, kad tai, jog ieÅ¡kovÄ dažnai lankydavosi pas V. J., iÅ¡ parduotuvÄs atneÅ¡davo jam prekių, ruoÅ¡davo maistÄ ir pan., rodo jų artimus asmenius santykius, draugystÄ, taÄiau savaime nepatvirtina aplinkybÄs, kad nuo pat 1982 metų ieÅ¡kovÄ ir V.
J. kartu vedÄ bendrÄ Å«kį, iÅ¡ bendro Å«kio gautų ir asmeninių lÄšų kÅ«rÄ bendrÄ turtÄ , mokÄjo pajinius įnaÅ¡us už butÄ ir pan., t. y. kad tarp jų susiklostÄ jungtinÄs veiklos (partnerystÄs) teisiniai santykiai, juolab kad tuo metu ieÅ¡kovÄ dar buvo santuokoje su pirmuoju sutuoktiniu.
49. Bylos duomenimis, ieÅ¡kovÄs santuoka su ankstesniu sutuoktiniu nutraukta Tarybų rajono liaudies teismo (duomenys neskelbtini) sprendimu. Nutraukdamas ankstesnÄ ieÅ¡kovÄs santuokÄ , teismas iÅ¡ Å¡alių paaiÅ¡kinimų nustatÄ, kad jų tarpusavio santykiai nÄra normalÅ«s, nes buvÄs ieÅ¡kovÄs sutuoktinis (santuokos nutraukimo byloje â atsakovas), bÅ«damas neblaivus, sudaro nepakeliamas sÄ lygas bendram gyvenimui, tyÄiojasi iÅ¡ ieÅ¡kovÄs, naudoja fizinÄ prievartÄ (Å¡iÄ aplinkybÄ patvirtino 1983 m. balandžio 19 d. ir 1983 m. liepos 25 d. medicininÄs apžiÅ«ros aktai).
Nors ieÅ¡kovÄ apeliaciniame skunde nurodo, kad dar iki praÅ¡ymo nutraukti santuokÄ pateikimo dienos iÅ¡sikraustÄ iÅ¡ buvusių namų ir pradÄjo gyventi kartu su V. J., o į butÄ grįždavo tik pasiimti ten likusių asmeninių ir vaiko daiktų, taip pat pasirÅ«pinti, kad neblaivus sutuoktinis nesugadintų ir neiÅ¡neÅ¡tų bute buvusio turto, taÄiau nurodytame Tarybų rajono liaudies teismo sprendime nurodytos aplinkybÄs teikia pagrindÄ iÅ¡vadai, kad santykiai tarp ieÅ¡kovÄs ir buvusio jos sutuoktinio, nors ir nebuvo normalÅ«s, grįsti tarpusavio pagarba ir lojalumu, taÄiau nebuvo visiÅ¡kai nutrÅ«kÄ, jų bute buvo likÄs bendras turtas, kuriuo ieÅ¡kovÄ, kaip pati patvirtino apeliaciniame skunde, rÅ«pinosi ir prižiÅ«rÄjo.
50. Sprendimu, kuriuo buvo nutraukta ankstesnÄ ieÅ¡kovÄs santuoka, jai buvo palikti bute buvÄ baldai ir kiti namų apyvokos reikmenys, kuriuos po teismo sprendimo ieÅ¡kovÄ, jos teigimu, atsiveÅ¾Ä pas V. J. Beveik visi ieÅ¡kovÄs į bylÄ pateikti V. J. ranka ieÅ¡kovei raÅ¡yti raÅ¡teliai (ieÅ¡kovÄ paaiÅ¡kino, kad iki telefono linijos bute įvedimo 1986 metais ji ir V. J. vienas kitam bute palikdavo raÅ¡telius), taip pat raÅ¡yti 1983 metų pabaigoje â 1984 metų pradžioje. Nurodytų motyvų pagrindu teisÄjų kolegija sprendžia, kad ieÅ¡kovÄs ir V. J. bendro Å«kio ir jungtinÄs veiklos teisinių santykių pradžiÄ pirmiau aptartų aplinkybių kontekste pagrįsta sieti su ieÅ¡kovÄs ir jos ankstesnio sutuoktinio santuokos nutraukimo momentu.
51. Sprendžiant dÄl ieÅ¡kovei nustatytinos buto dalies, svarbia aplinkybe laikytina tai, kokia dalis pajinių įnašų už butÄ buvo sumokÄta atskirai V. J., o kokia â bendrai ieÅ¡kovÄs ir V. J., jiems jau vedant bendrÄ Å«kį, susiklosÄius jungtinÄs veiklos teisiniams santykiams.
52. Vadovaujantis byloje esanÄia 112-osios daugiabuÄių namų savininkų bendrijos pažyma, iki 1990 m. sausio 1 d. buvo atlikti 5791,25 rublių dydžio pajiniai įnaÅ¡ai už bendros 8156,46 rublių vertÄs butÄ . 326,28 rubliai buvo sumokÄti 1990 metais, o likÄ 2038,93 rubliai â 1991 metais. Kadangi pajiniai įnaÅ¡ai už kooperatinį butÄ mokami kas ketvirtį, laikytina, kad nuo 1982 iki 1990 metų 5791,25 rublių dydžio pajiniai įnaÅ¡ai buvo sumokÄti 32 įmokomis po 180,98 rublius (5791,25 / 32).
Tokiu atveju laikytina, kad iki ieÅ¡kovÄs ir V. J. jungtinÄs veiklos teisinių santykių pradžios V. J. sumokÄjo 1266,86 rublių dydžio pajinius įnaÅ¡us (7 įmokos po 180,98 rublius). Atsižvelgiant į 1964 m. CK 474 straipsnio 1 dalies nuostatÄ , kad jungtinÄs veiklos sutartyje nenustaÄius ko kita, tariama, kad visų dalyvių įnaÅ¡ai yra lygÅ«s, laikytina, kad bendromis ieÅ¡kovÄs ir V. J. piniginÄmis lÄÅ¡omis sumokÄta pajinių įnašų suma sudaro 6889,60 rublius (8156,46 â 1266,86), t. y. apie 84 proc. visos buto vertÄs (6889,60 / 8156,46 x 100).
Vadovaujantis SÅ K 23 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta sutuoktinių turto lygių dalių prezumpcija, laikytina, kad ieÅ¡kovÄs įnaÅ¡as sudarÄ pusÄ bendrai įmokÄtos sumos, todÄl jai priklauso 42 proc., t. y. 42/100 dalys buto. DÄl buto pagerinimų 53. IeÅ¡kovÄ apeliaciniame skunde nurodo, kad, pirmosios instancijos teismui atmetus ieÅ¡kinio reikalavimÄ pripažinti butÄ bendrÄ ja nuosavybe, buvo pagrindas pripažinti, jog ginÄo butas santuokos metu buvo iÅ¡ esmÄs pagerintas iÅ¡ santuokinių ir ieÅ¡kovÄs asmeninių lÄšų ir jos darbu (CK 3.90 straipsnis), taÄiau teismas nepagrįstai sprendÄ, kad ieÅ¡kovÄs pateikti įrodymai nepatvirtina bute atliktų esminių pagerinimų iÅ¡ ieÅ¡kovÄs asmeninių lÄšų.
54. Pirmiausia teisÄjų kolegija atkreipia dÄmesį į tai, kad, prieÅ¡ingai nei apeliaciniame skunde teigia ieÅ¡kovÄ, pirmosios instancijos teismas neatmetÄ ieÅ¡kinio reikalavimo dÄl ginÄo buto pripažinimo bendrÄ ja ieÅ¡kovÄs ir V. J. nuosavybe. Jau nurodyta, kad įvertinÄs byloje nustatytas aplinkybes, jog dalis pajaus už butÄ buvo sumokÄta iÅ¡ santuokinių lÄšų, butas buvo įgytas ieÅ¡kovei ir jos sutuoktiniui esant santuokoje, byloje atsakovams nepaneigus bendrosios jungtinÄs nuosavybÄs prezumpcijos, teismas padarÄ iÅ¡vadÄ , kad ginÄo butas buvo ieÅ¡kovÄs ir jos sutuoktinio bendroji jungtinÄ nuosavybÄ, kuri, V. J. mirus, pasibaigÄ ir tapo bendrÄ ja daline nuosavybe.
55. Pagal CK 3.90 straipsnį, kuriuo remiasi ieÅ¡kovÄ, turtas, kuris yra vieno sutuoktinio asmeninÄ nuosavybÄ, gali bÅ«ti teismo pripažintas sutuoktinių bendrÄ ja jungtine nuosavybe, jeigu nustatoma, kad santuokos metu Å¡is turtas buvo iÅ¡ esmÄs pagerintas sutuoktinių bendromis lÄÅ¡omis arba kito sutuoktinio lÄÅ¡omis ar darbu (kapitalinis remontas, rekonstrukcija, pertvarkymas ir kita). NagrinÄjamos bylos atveju konstatavus, kad butas, (duomenys neskelbtini), sutuoktinių buvo įgytas bendrosios jungtinÄs, o ne V.
J. asmeninÄs nuosavybÄs teise, turto pripažinimo bendrÄ ja jungtine nuosavybe CK 3.90 straipsnio pagrindu klausimas nÄra aktualus, todÄl Å¡io straipsnio normos kilusiame ginÄe netaikytinos. DÄl Å¡ios priežasties ieÅ¡kovÄs argumentai, susijÄ su buto pagerinimais sutuoktinių bendromis lÄÅ¡omis ir ieÅ¡kovÄs lÄÅ¡omis bei darbu, detaliau nenagrinÄtini. DÄl bylos teismingumo 56. Atsakovas apeliaciniame skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas bylÄ iÅ¡nagrinÄjo pažeidžiant teismingumo taisykles.
Atsakovo nuomone, ieÅ¡kovÄs ieÅ¡kinys teismingas Vilniaus apygardos administraciniam teismui, kuriame dÄl to paties fakto pagal ieÅ¡kovÄs skundÄ jau yra nagrinÄjama administracinÄ byla. Sutikti su nurodytais atsakovo argumentais nÄra teisinio pagrindo.
57. Civilines bylas pirmÄ ja instancija nagrinÄja bendrosios kompetencijos teismai â apylinkių teismai ir apygardų teismai (CPK 25 straipsnis). GinÄai dÄl nuosavybÄs teisÄs pripažinimo priskirtini civilinÄms byloms. Pagal CPK 31 straipsnį ieÅ¡kiniai dÄl daiktinių teisių į nekilnojamÄ jį daiktÄ teismingi nekilnojamojo daikto ar pagrindinÄs jo dalies buvimo vietos teismui (bendrosios kompetencijos). GinÄo butas, į kurį nuosavybÄs teisÄ praÅ¡Ä pripažinti ieÅ¡kovÄ, yra (duomenys neskelbtini), todÄl atsižvelgiant į jo vertÄ (34 990 Eur), ieÅ¡kinys pagal CPK 31 straipsnyje įtvirtintÄ iÅ¡imtinio teismingumo taisyklÄ pagrįstai buvo paduotas ir iÅ¡nagrinÄtas Vilniaus miesto apylinkÄs teisme.
58. Kaip nepagrįstas taip pat atmestinas atsakovo argumentas, kad Vilniaus apygardos administraciniame teisme pagal ieÅ¡kovÄs skundÄ jau yra nagrinÄjama analogiÅ¡ka administracinÄ byla.
59. IÅ¡ bylos medžiagos ir Lietuvos teismų informacinÄs sistemos LITEKO nustatyta, kad Vilniaus apygardos administraciniame teisme nagrinÄjama administracinÄ byla Nr. I-110-1047/2019 pagal pareiÅ¡kÄjos T. J. (Å¡ioje byloje â ieÅ¡kovÄ) skundÄ atsakovams valstybÄs įmonei Registrų centrui ir valstybÄs įmonÄs Registrų centro Vilniaus filialui dÄl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus, treÄiasis suinteresuotas asmuo V. J. Nurodytoje administracinÄje byloje pareiÅ¡kÄja praÅ¡o panaikinti valstybÄs įmonÄs Registrų centro Centrinio registratoriaus ginÄų nagrinÄjimo komisijos sprendimÄ Nr. spr1-200 âDÄl teritorinio registratoriaus priimto sprendimoâ ir įpareigoti valstybÄs įmonÄs Registrų centro teritorinį registratorių panaikinti registro įraÅ¡e Nr. 10/179714 juridinį faktÄ (asmeninÄ nuosavybÄ) â žymÄ dÄl buto, esanÄio (duomenys neskelbtini), priklausymo V.
J. asmeninÄs nuosavybÄs teise. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2018 m. birželio 20 d. nutartimi sustabdÄ administracinÄ bylÄ , kol įsiteisÄs procesinis sprendimas Å¡ioje civilinÄje byloje pagal ieÅ¡kovÄs ieÅ¡kinį dÄl turto dalies bendrojoje dalinÄje nuosavybÄje nustatymo.
60. Taigi, nors nurodytos bylos yra susijusios, taÄiau ieÅ¡kinys ir atitinkamai skundas pareikÅ¡ti skirtingiems asmenims, taip pat skiriasi ir bylų nagrinÄjimo dalykas â administracinÄje byloje pareikÅ¡tas skundas dÄl vieÅ¡ojo administravimo subjekto priimto sprendimo panaikinimo, tuo tarpu Å¡ioje civilinÄje byloje sprendžiamas bendrosios dalinÄs nuosavybÄs pripažinimo ir dalių nustatymo klausimas. DÄl to nÄra jokio teisinio pagrindo sutikti su atsakovo teiginiu, kad bylÄ nagrinÄjÄs Vilniaus miesto apylinkÄs teismas bylÄ turÄjo perduoti Vilniaus apygardos administraciniam teismui.
61. Kiti apeliacinių skundų ir atsiliepimų į juos argumentai neturi esminÄs reikÅ¡mÄs apskųsto pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumui ir teisÄtumui įvertinti, todÄl dÄl jų apeliacinÄs instancijos teismas nepasisako. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, jog teismo pareiga pagrįsti priimtÄ procesinį spendimÄ neturÄtų bÅ«ti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvienÄ argumentÄ (Lietuvos AukÅ¡Äiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinÄje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinÄje byloje Nr. 3K-3-252/2010).
DÄl procesinÄs bylos baigties 62. Apibendrinant iÅ¡dÄstytus motyvus, darytina iÅ¡vada, kad, iÅ¡nagrinÄjus abiejų ginÄo Å¡alių apeliacinius skundus, atsakovo apeliacinis skundas atmestinas, o ieÅ¡kovÄs apeliacinis skundas tenkintinas iÅ¡ dalies. Pirmosios instancijos teismo sprendimas pakeistinas, nustatant, kad ieÅ¡kovei priklauso 42/100 dalys bendrosios dalinÄs nuosavybÄs teise valdomo buto, esanÄio (duomenys neskelbtini). DÄl bylinÄjimosi pirmosios instancijos teisme iÅ¡laidų 63. Pakeitus skundžiamÄ sprendimÄ , perskirstytinos bylinÄjimosi iÅ¡laidos (CPK 93 straipsnio 5 dalis).
64. Pagal CPK 93 straipsnio 1 dalį Å¡aliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turÄtas bylinÄjimosi iÅ¡laidas teismas priteisia iÅ¡ antrosios Å¡alies, nors Å¡i ir bÅ«tų atleista nuo bylinÄjimosi iÅ¡laidų mokÄjimo į valstybÄs biudžetÄ . Jeigu ieÅ¡kinys patenkintas iÅ¡ dalies, Å¡iame straipsnyje nurodytos iÅ¡laidos priteisiamos ieÅ¡kovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui â proporcingai teismo atmestų ieÅ¡kinio reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 2 dalis).
65. NagrinÄjamos bylos atveju ieÅ¡kovÄ praÅ¡Ä pripažinti, kad butas, esantis (duomenys neskelbtini), yra ieÅ¡kovÄs ir V. J. bendroji nuosavybÄ ir nustatyti, kad ieÅ¡kovÄs dalis bendrojoje nuosavybÄje yra 1/2. Reikalavimas butÄ pripažinti bendrÄ ja daline nuosavybe nelaikytinas savarankiÅ¡ku, todÄl jis su reikalavimu nustatyti ieÅ¡kovei konkreÄiÄ bendrosios nuosavybÄs dalį vertintinas kaip vienas bendras reikalavimas.
66. IeÅ¡kovÄ praÅ¡Ä nustatyti, kad jos dalis bendrojoje nuosavybÄje yra 1/2. Pirmosios instancijos teismas nustatÄ, kad ieÅ¡kovei priklauso 1/7 dalis buto. ApeliacinÄs instancijos teismui pakeitus skundžiamÄ sprendimÄ ir nustaÄius, kad ieÅ¡kovei priklauso 42/100 dalys buto, laikytina, kad buvo patenkinta 84 proc. ieÅ¡kinio reikalavimo.
67. Pagal CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktÄ už ieÅ¡kinį mokÄtinas žyminis mokestis sudarÄ 394 Eur (17 495 Eur x 3 proc. 75 proc.). IeÅ¡kovÄ, paduodama ieÅ¡kinį, sumokÄjo 75 Eur žyminį mokestį, o likusios žyminio mokesÄio dalies mokÄjimas buvo atidÄtas iki teismo sprendimo priÄmimo.
68. Patenkinus 84 proc. ieÅ¡kinio reikalavimo, ieÅ¡kovÄ turÄtų sumokÄti 63 Eur žyminį mokestį, o atsakovai â 331 Eur (kiekvienas po 165,50 Eur). Atsižvelgiant į tai, kad ieÅ¡kovÄ paduodama ieÅ¡kinį sumokÄjo 75 Eur žyminio mokesÄio, t. y. daugiau nei jai tektų mokÄti atsižvelgiant į patenkinto reikalavimo dalį, ieÅ¡kovei iÅ¡ atsakovų lygiomis dalimis priteistina 12 Eur žyminio mokesÄio (iÅ¡ kiekvieno po 6 Eur). Likusi žyminio mokesÄio dalis, kurios mokÄjimas buvo atidÄtas â 319 Eur, priteistina iÅ¡ atsakovų lygiomis dalimis (iÅ¡ kiekvieno po 159,50 Eur) valstybÄs naudai.
69. Remiantis bylos medžiaga nustatyta, kad nagrinÄjant bylÄ pirmosios instancijos teisme, ieÅ¡kovÄ patyrÄ 1500 Eur, o atsakovas V. J. â 300 Eur iÅ¡laidų advokato teisinei pagalbai apmokÄti.
70. Konstatavus, kad nagrinÄjamos bylos atveju patenkinta 84 proc. ieÅ¡kinio reikalavimo, ieÅ¡kovei iÅ¡ atsakovų lygiomis dalimis priteistina 1260 Eur bylinÄjimosi iÅ¡laidų (iÅ¡ kiekvieno po 630 Eur), o atsakovui V. J. iÅ¡ ieÅ¡kovÄs â 48 Eur.
71. Atlikus ieÅ¡kovÄs ir atsakovų vieni kitiems mokÄtinų bylinÄjimosi iÅ¡laidų sumų įskaitymÄ , ieÅ¡kovei iÅ¡ atsakovo V. J. priteistina 588 Eur bylinÄjimosi iÅ¡laidų (630 Eur ieÅ¡kovÄs iÅ¡laidos advokato teisinei pagalbai + 6 Eur žyminis mokestis â 48 Eur atsakovo iÅ¡laidos advokato teisinei pagalbai), o iÅ¡ atsakovo E. J. â 636 Eur bylinÄjimosi iÅ¡laidų (630 Eur ieÅ¡kovÄs iÅ¡laidos advokato teisinei pagalbai + 6 Eur žyminis mokestis).
72. Teismo proceso metu patirta 17,39 Eur iÅ¡laidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. IeÅ¡kovei tenkanti Å¡ių iÅ¡laidų dalis nevirÅ¡ija minimalaus 3 Eur dydžio (Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir finansų ministro 2014 m. rugsÄjo 23 d. įsakymas Nr. 1R-298/1K-290 âDÄl minimalios valstybei priteistinos bylinÄjimosi iÅ¡laidų sumos nustatymoâ, CPK 92 straipsnis), todÄl Å¡ios iÅ¡laidos iÅ¡ ieÅ¡kovÄs nepriteistinos.
73. IÅ¡ atsakovų lygiomis dalimis valstybÄs naudai priteistina 14,60 Eur iÅ¡laidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (iÅ¡ kiekvieno po 7,30 Eur). DÄl bylinÄjimosi apeliacinÄs instancijos teisme iÅ¡laidų 74. Pirmosios instancijos teismas nustatÄ, kad ieÅ¡kovei priklauso 1/7 dalis ginÄo buto, o reikalavimÄ dÄl likusios 5/14 buto dalies atmetÄ. Skųsdama Å¡iÄ sprendimo dalį, ieÅ¡kovÄ už apeliacinį skundÄ turÄjo sumokÄti 281 Eur žyminio mokesÄio (34 990 Eur x 5/14 x 3 proc. x 75 proc.). IeÅ¡kovÄ, paduodama apeliacinį skundÄ , sumokÄjo 30 Eur žyminio mokesÄio, o likusios žyminio mokesÄio dalies mokÄjimas buvo atidÄtas iki teismo sprendimo priÄmimo.
75. ApeliacinÄs instancijos teismui pakeitus skundžiamÄ sprendimÄ ir nustaÄius, kad ieÅ¡kovei priklauso 42/100 dalys buto, laikytina, kad patenkinta apie 80 proc. apeliacinio skundo reikalavimo.
76. Patenkinus 80 proc. apeliacinio skundo reikalavimo, ieÅ¡kovÄ turÄtų sumokÄti 56 Eur žyminį mokestį, o atsakovai â 225 Eur (kiekvienas po 112,50 Eur). Atsižvelgiant į tai, kad ieÅ¡kovÄ paduodama apeliacinį skundÄ sumokÄjo 30 Eur žyminio mokesÄio, t. y. 26 Eur mažiau negu priklauso mokÄti pagal įstatymÄ , valstybÄs naudai iÅ¡ ieÅ¡kovÄs priteistina 26 Eur žyminio mokesÄio. Likusi žyminio mokesÄio dalis, kurios mokÄjimas buvo atidÄtas â 225 Eur, priteistina iÅ¡ atsakovų lygiomis dalimis (iÅ¡ kiekvieno po 112,50 Eur) valstybÄs naudai.
77. Atsakovas V. J., skųsdamas sprendimo dalį, kuria pirmosios instancijos teismas nustatÄ, kad ieÅ¡kovei priklauso 1/7 dalis ginÄo buto, už apeliacinį skundÄ turÄjo sumokÄti 112 Eur žyminio mokesÄio (34 990 Eur x 1/7 x 3 proc. x 75 proc.). Atsakovui žyminio mokesÄio sumokÄjimas buvo atidÄtas iki teismo sprendimo priÄmimo.
78. Atsakovo apeliacinį skundÄ atmetus, valstybÄs naudai iÅ¡ atsakovo priteistina 112 Eur žyminio mokesÄio.
79. IeÅ¡kovÄ pateikÄ Ä¯rodymus, kad patyrÄ 400 Eur advokato pagalbos iÅ¡laidų už atsiliepimo į atsakovo apeliacinį skundÄ parengimÄ . Atsižvelgiant į tai, kad atsakovo apeliacinis skundas atmestas, bei tai, kad ieÅ¡kovÄs praÅ¡omos priteisti iÅ¡laidos advokato teisinei pagalbai apmokÄti nevirÅ¡ija maksimalaus rekomenduotino priteisti iÅ¡laidų dydžio, ieÅ¡kovei iÅ¡ atsakovo priteistina 400 Eur iÅ¡laidų advokato pagalbai už atsiliepimo į apeliacinį skundÄ parengimÄ . Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, teisÄjų kolegija n u t a r i a: pakeisti Vilniaus miesto apylinkÄs teismo 2019 m. balandžio 24 d. sprendimÄ ir jo rezoliucinÄ dalį iÅ¡dÄstyti taip:
âPatenkinti ieÅ¡kinį iÅ¡ dalies. Pripažinti, kad butas, esantis (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), yra ieÅ¡kovÄs T. J. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir jos mirusio sutuoktinio V. E. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) bendroji dalinÄ nuosavybÄ. Nustatyti, kad ieÅ¡kovei T. J. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) priklauso 42/100 dalys bendrosios dalinÄs nuosavybÄs teise valdomo buto, esanÄio (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Priteisti ieÅ¡kovei T.
J. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) iÅ¡ atsakovo V. J. (V. J.) (asmens kodas (duomenys neskelbtini) 588 Eur (penkis Å¡imtus aÅ¡tuoniasdeÅ¡imt aÅ¡tuonis eurus) bylinÄjimosi pirmosios instancijos teisme iÅ¡laidų. Priteisti ieÅ¡kovei T. J. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) iÅ¡ atsakovo E. J. (E. J.) (asmens kodas (duomenys neskelbtini) 636 Eur (Å¡eÅ¡is Å¡imtus trisdeÅ¡imt Å¡eÅ¡is eurus) bylinÄjimosi pirmosios instancijos teisme iÅ¡laidų. Priteisti iÅ¡ atsakovų V. J. (V. J.) (asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir E. J. (E. J.) (asmens kodas (duomenys neskelbtini) valstybÄs naudai po 159,50 Eur žyminio mokesÄio ir 7,30 Eur paÅ¡to iÅ¡laidų, iÅ¡ viso â po 166,80 Eur (vienÄ Å¡imtÄ Å¡eÅ¡iasdeÅ¡imt Å¡eÅ¡is eurus 80 ct).
Å i suma turi bÅ«ti įmokÄta į biudžeto pajamų surenkamÄ jÄ sÄ skaitÄ Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, esanÄiÄ AB âSwedbankâ, įmokos kodas 5660â. Priteisti ieÅ¡kovei T. J. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) iÅ¡ atsakovo V. J. (V. J.) (asmens kodas (duomenys neskelbtini) 400 Eur (keturis Å¡imtus eurų) bylinÄjimosi apeliacinÄs instancijos teisme iÅ¡laidų (už atsiliepimo į apeliacinį skundÄ parengimÄ ). Priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovÄs T. J. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) valstybÄs naudai 26 Eur žyminio mokesÄio už apeliacinį skundÄ .
Å i suma turi bÅ«ti įmokÄta į biudžeto pajamų surenkamÄ jÄ sÄ skaitÄ Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, esanÄiÄ AB âSwedbankâ, įmokos kodas 5660. Priteisti iÅ¡ atsakovo V. J. (V. J.) (asmens kodas (duomenys neskelbtini) valstybÄs naudai 224,50 Eur žyminio mokesÄio už apeliacinius skundus. Å i suma turi bÅ«ti įmokÄta į biudžeto pajamų surenkamÄ jÄ sÄ skaitÄ Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, esanÄiÄ AB âSwedbankâ, įmokos kodas 5660. Priteisti iÅ¡ atsakovo E. J. (E. J.) (asmens kodas (duomenys neskelbtini) valstybÄs naudai 112,50 Eur žyminio mokesÄio už ieÅ¡kovÄs apeliacinį skundÄ .
Å i suma turi bÅ«ti įmokÄta į biudžeto pajamų surenkamÄ jÄ sÄ skaitÄ Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, esanÄiÄ AB âSwedbankâ, įmokos kodas 5660. TeisÄjai Laima RibokaitÄ Margarita StambrauskaitÄ Tomas Venckus