4ffd52b4-ba57-4bfe-b561-2e108bc80fb6 · Lietuvos apeliacinis teismas

Civilinė byla Nr. 2-1413/2013 Teismo proceso Nr. 2-56-3-00109-2013-2 Procesinio sprendimo kategorija:110.;129.7.;(S)                                                                                                                                                                                   LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2013 m. gegužės 16 d.

Vilnius          Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Rasa GudžiÅ«nienė, teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo ieÅ¡kovo uždarosios akcinės bendrovės „Serneta“ atskirÄ jį skundÄ dėl Kauno apygardos teismo 2013 m. kovo 7 d. nutarties, kuria atsisakyta taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones, priimtos civilinėje byloje Nr. 2-1487-273/2012 (turi bÅ«ti Nr. 2-1487-273/2013) pagal ieÅ¡kovo uždarosios akcinės bendrovės „Serneta“ ieÅ¡kinį atsakovui bankrutavusiai uždarajai akcinei bendrovei „Tradicija“ dėl prievolės pripažinimo įvykdyta.

         Teisėja, iÅ¡nagrinėjusi atskirÄ jį skundÄ ,   n u s t a t ė : I. Ginčo esmė          IeÅ¡kovas kreipėsi į teismÄ su ieÅ¡kiniu, praÅ¡ydamas pripažinti ieÅ¡kovo prievolę, grÄ Å¾inti atsakovui Kauno apygardos teismo 2005 m. gruodžio 28 d. sprendimu, priimtu civilinėje byloje Nr. 2-893-153/2005 priteistÄ 400 000 Lt skolÄ , tinkamai įvykdyta ir priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas. IeÅ¡kinio reikalavimų įvykdymo užtikrinimui prašė taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones - iki teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos sustabdyti visus ir bet kokius vykdymo veiksmus pagal Kauno apygardos teismo 2005 m. gruodžio 28 d. sprendimu priteistÄ skolÄ ir iÅ¡duotÄ vykdomÄ jį dokumentÄ Nr. 2-893-153, įskaitant, bet neapsiribojant vykdymo veiksmais vykdomojoje byloje pagal turto areÅ¡to aktÄ Nr.1010003817.

IeÅ¡kovo teigimu, ieÅ¡kovui palankaus teismo sprendimo atveju, sprendimo įvykdymas gali bÅ«ti apsunkintas, neįmanomas ir beprasmis, nes atsakovas yra bankrutavusi įmonė, kurios iniciatyva iÅ¡ieÅ¡kojus minėtu sprendimu priteistÄ skolÄ , nebebÅ«tų galimybės susigrÄ Å¾inti iÅ¡ieÅ¡kotų lėšų. Be to, tokiu bÅ«du ieÅ¡kovas antrÄ kartÄ Ä¯vykdytų prievolę atsakovui ir patirtų didelių nuostolių. II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė          Kauno apygardos teismas 2013 m. kovo 7 d. nutartimi ieÅ¡kovo UAB „Serneta“ praÅ¡ymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo netenkino preliminariai įvertinęs ieÅ¡kinio pagrįstumÄ ir remdamasis įstatymo įtvirtintu teismo procesinio sprendimo vykdymo privalomumu.

Teismo vertinimu, iÅ¡ieÅ¡kojimo veiksmų sustabdymas dėl to, kad ieÅ¡kovas pareiÅ¡kė ieÅ¡kinį dėl prievolės pripažinimo įvykdyta, prieÅ¡tarautų sprendimo vykdymo sustabdymo teisinio instituto paskirčiai, pažeistų iÅ¡nagrinėtoje civilinėje byloje dalyvavusių asmenų teises bei įstatymų saugomus interesus, bÅ«tų nesuderinamas su teismo sprendimo ar nutarties privalomumo principu, taip pat su bendraisiais teisingumo, protingumo bei sÄ Å¾iningumo principais. Be to, pagal CPK 625-628 straipsnių nuostatas, vykdymo veiksmus privalo ar turi teisę sustabdyti antstolis, o ne teismas (Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. vasario 23 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-502/2012.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai           IeÅ¡kovas UAB „Serneta“ atskiruoju skundu praÅ¡o panaikinti Kauno apygardos teismo 2013 m. kovo 7 d. nutartį ir iÅ¡spręsti klausimÄ iÅ¡ esmės – pritaikyti praÅ¡omas laikinÄ sias apsaugos priemones. AtskirÄ jį skundÄ grindžia Å¡iais argumentais:          1. Teismas nevertino ieÅ¡kovui palankaus teismo sprendimo neįvykdymo grėsmės, o pasisakė tik dėl teismo teisės taikyti ieÅ¡kovo praÅ¡omÄ laikinÄ jÄ apsaugos priemonę (CPK 145 str.).

         2.  Teismas nepagrįstai konstatavo, kad teismas neturi teisės sustabdyti vykdymo veiksmų, nes CPK 145 straipsnio 1 dalies 10 punktas numato teismo teisę sustabdyti iÅ¡ieÅ¡kojimÄ vykdymo procese. Tai patvirtina ir Lietuvos apeliacinio teismo 2011 m. rugsėjo 22 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 2-1764/2011, suformuota praktika. Todėl teismas nepagrįstai konstatavo, kad vykdymo veiksmų sustabdymas yra antstolio teisė (CPK 625-628 str.).                  3.

Atsakovas yra bankrutavusi įmonė ir nebÅ«tų galimybės taikyti atgręžtinio sprendimo įvykdymÄ .          4. Pakartotinai iÅ¡ieÅ¡kojus iÅ¡ ieÅ¡kovo 400 000 Lt skolÄ , pagal Bankroto įstatymÄ , ieÅ¡kovas turėtų reikÅ¡ti atsakovui kreditorinį reikalavimÄ ir stoti į atsakovo kreditorių eilę. Tokiu bÅ«du, atsakovo vykdomo priverstinio iÅ¡ieÅ¡kojimo veiksmų įgyvendinimas gali sukelti ieÅ¡kovui itin didelių nuostolių - ieÅ¡kovui grėstų nemokumo bÅ«sena.

         Atsakovas BUAB „Tradicija“ atsiliepimu į atskirÄ jį skundÄ praÅ¡o skundžiamÄ nutartį palikti nepakeistÄ . AtsiliepimÄ grindžia Å¡iais argumentais:          1. Ä®siteisėjusiu Kauno apygardos teismo 2005 m. gruodžio 28 d. sprendimu, priimtu civilinėje byloje Nr. 2-893-153/2005, ieÅ¡kovui iÅ¡ atsakovo priteista 400 000 Lt skola. Kauno apygardos teismas 2011 m. vasario 15 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. A2-1431-436/2011, atmetė UAB „Serneta“ praÅ¡ymÄ dėl proceso atnaujinimo Kauno apygardos teismo civilinėje byloje Nr.2-893-153/2005, o 2011 m. gegužės 25 d. nutartimi atmetė tuometinio UAB „Serneta“ vadovo pareiÅ¡kimÄ dėl proceso atnaujinimo Kauno apygardos teismo civilinėje byloje Nr. A2-1431-436/2011.

         Kauno apygardos teismas 2012 m. rugsėjo 3 d. sprendimu, priimtu civilinėje byloje Nr. 2-1833-510/2012 ieÅ¡kovui BUAB „Tradicija” iÅ¡ atsakovo UAB „Serneta“ priteisė 60 000 Lt palÅ«kanų už naudojimÄ si negrÄ Å¾intais 400 000 Lt ir Lietuvos apeliacinis teismas 2013 m. kovo 4 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr.2A-1254/2013, pirmosios instancijos teismo sprendimÄ dėl priteistų 60 000 Lt palÅ«kanų, paliko nepakeistÄ . UAB „Serneta“ Å¡iai dienai BUAB „Tradicija“ yra skolinga 460 000 Lt, todėl ieÅ¡kovo praÅ¡ymas dėl vykdymo veiksmų sustabdymo, atmestas pagrįstai.

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados          Šioje apeliacijoje sprendžiamas klausimas, ar pirmosios instancijos teismas pagrįstai netaikė laikinųjų apsaugos priemonių vykdymo procese. Šis klausimas nagrinėjamas vadovaujantis atskirojo skundo faktiniu ir teisiniu pagrindais bei patikrinama ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 320, 338 str.). Nagrinėjamu atveju absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 329 str. 2, 3 d., 338 str.).

         Teismo sprendimo vykdymas yra baigiamoji asmens teisių teisminio gynimo stadija, kurioje įgyvendinamos teismo sprendimu pritaikytos pažeistų teisių gynybos priemonės, todėl vykdymo proceso teisinis reguliavimas visų pirma skirtas išieškotojo – asmens, kurio naudai yra priimtas teismo sprendimas – teisių ir teisėtų interesų apsaugai. Antstoliui pateikiami vykdyti įsiteisėję vykdomieji dokumentai. Įsiteisėjusio teismo sprendimo privalomumo principas įtvirtintas CPK 18 straipsnyje, kuriame numatyta, kad įsiteisėjęs procesinis teismo sprendimas yra privalomas valstybės ir savivaldybių institucijoms, tarnautojams ar pareigūnams, fiziniams bei juridiniams asmenims ir turi būti vykdomas visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje.

         Nagrinėjamu atveju tarp Å¡alių kilęs ginčas dėl įsiteisėjusiu Kauno apygardos teismo 2005 m. gruodžio 28 d. sprendimu, priimtu civilinėje byloje Nr. 2-893-153/2005, 400 000 Lt priteistos skolos iÅ¡ieÅ¡kojimo pagrįstumo. IeÅ¡kovas praÅ¡o taikyti CPK 145 straipsnio 1 dalies 10 punkte numatytÄ procesinę galimybę teismui sustabdyti iÅ¡ieÅ¡kojimÄ vykdymo procese, nes ieÅ¡kovo teigimu, minėtu sprendimu priteistÄ sumÄ jis yra sumokėjęs atsakovui, todėl pareiÅ¡kė ieÅ¡kinį dėl prievolės pripažinimo įvykdyta.

Nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių, atsakovui pakartotinai bus sumokėta 400 000 Lt skola, kurios ieÅ¡kovui palankaus teismo sprendimo atveju, dėl atsakovo nemokumo ir bankrutavusios įmonės teisinio statuso, ieÅ¡kovas neturės galimybės susigrÄ Å¾inti atgręžtinio vykdymo tvarka. Apelianto teigimu, pirmosios instancijos teismas Å¡ių aplinkybių neįvertino, taip pat nepagrįstai konstatavo, kad vykdymo veiksmų sustabdymas yra antstolio, o ne teismo teisė (CPK 625-628 str.).          Apeliacinės instancijos teismas pirmiausia pasisako dėl teismo teisės taikyti CPK 145 straipsnio 1 dalies 10 punkte numatytÄ procesinę galimybę teismui sustabdyti iÅ¡ieÅ¡kojimÄ vykdymo procese.

         CPK 145 straipsnio, įtvirtinančio laikinųjų apsaugos priemonių sÄ raÅ¡Ä , 1 dalies 10 punkte yra numatyta procesinė galimybė teismui sustabdyti iÅ¡ieÅ¡kojimÄ vykdymo procese. Tačiau kaip teisingai nurodo teismas, tokia teismo teisė nėra absoliuti. Siekiant užtikrinti įsiteisėjusių teismo sprendimų bei nutarčių ir jais nustatytų (patvirtintų) teisinių santykių stabilumÄ , įstatymas pirmiausia įtvirtina teismo procesinio sprendimo vykdymo privalomumÄ (CPK 18 str.), o iÅ¡ieÅ¡kojimas vykdant teismo procesinį sprendimÄ gali bÅ«ti stabdomas, kai paduodamas skundas dėl antstolio veiksmų ir teismas nutaria sustabdyti atliekamus vykdymo veiksmus (CPK 510 str. 3 d.).

Sustabdyti įsiteisėjusio teismo spendimo ar nutarties vykdymÄ gali kasacinės instancijos teismas iki byla bus iÅ¡nagrinėta kasacine tvarka (CPK 363 str. 2 d.). Sprendimo ar nutarties vykdymo sustabdymas galimas taip pat tuo atveju, kada sprendžiamas bylos, kurioje priimtas tas sprendimas ar nutartis, proceso atnaujinimo klausimas (CPK 372 str. 2 d.). Visus kitus vykdymo veiksmų sustabdymo atvejus reglamentuoja CPK 625-628 straipsnių nuostatos, ir kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, Å¡ie veiksmai priskirtini antstolių veiklos, o ne teismo kompetencijai.

           IÅ¡ bylos medžiagos matyti, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2010 m. spalio 19 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-402/2010, paliko galioti Kauno apygardos teismo 2005 m. gruodžio 28 d. sprendimÄ , priimtÄ civilinėje byloje Nr. 2-893-153/2005, kurio pagrindu atsakovui iÅ¡ ieÅ¡kovo iÅ¡ieÅ¡koma 400 000 Lt skola. Teismų informacinės sistemos Liteko duomenimis (CPK 179 str. 3 d.), Kauno apygardos teismas 2011 m. vasario 15 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. Nr. A2-1431-436/2011, atmetė UAB „Serneta“ pareiÅ¡kimÄ dėl proceso atnaujinimo Kauno apygardos teismo civilinėje byloje Nr. Nr. 2-893-153/2005, o 2011 m. gegužės 25 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. A2-1431-436/2011, atnaujinus procesÄ , pagal tuometinio UAB „Serneta“ vadovo pareiÅ¡kimÄ dėl proceso atnaujinimo Kauno apygardos teismo civilinėje byloje Nr.2-893-153/2005, netenkino UAB „Serneta“ vadovo praÅ¡ymo dėl Kauno apygardos teismo 2005 m. gruodžio 28 d. sprendimo ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. spalio 19 d. nutarties panaikinimo. Taigi, įvertinus tarp Å¡alių kilusio ginčo pobÅ«dį, taip pat faktines aplinkybes, kurios liudija apie ieÅ¡kovo iÅ¡naudotas procesines galimybes patikrinti Kauno apygardos teismo 2005 m. gruodžio 28 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. 2-893-153/2005, teisėtumÄ ir pagrįstumÄ instancine tvarka, taip pat iÅ¡naudotas procesines galimybes patikrinti įsiteisėjusį teismo sprendimÄ pasinaudojus proceso atnaujinimo institutu, Å¡iuo atveju, iÅ¡ieÅ¡kojimo sustabdymas pagal vykdomÄ jį raÅ¡tÄ Nr. 2-893-153, iÅ¡duotÄ Kauno apygardos teismo iÅ¡nagrinėtoje civilinėje byloje Nr. 2-893-153/2005, prieÅ¡tarautų įsiteisėjusio teismo sprendimo vykdymo privalomumo principui, pažeistų toje civilinėje byloje dalyvavusių asmenų teises bei įstatymų saugomus interesus ir bÅ«tų nesuderinamas su teismo nutarties privalomumo principu, taip pat su bendraisiais teisingumo, protingumo ir sÄ Å¾iningumo principais (CK 1.5 str., CPK 18 str.), todėl Å¡iuo atveju pirmosios instancijos teismas neturėjo teisinio pagrindo sustabdyti iÅ¡ieÅ¡kojimo vykdymo procese.

         Apeliantas kvestionuodamas pirmosios instancijos teismo nutartį remiasi Lietuvos apeliacinio teismo 2011 m. rugsėjo 22 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje Nr. 2-1764/2011, iÅ¡aiÅ¡kinimais, jog laikinosios apsaugos priemonės gali bÅ«ti taikomos bet kurioje civilinio proceso stadijoje (CPK 144 str. 3 d.). Tačiau apeliantas neatsižvelgia į skirtingÄ bylų ratio decidendi. Apelianto nurodomoje byloje, pareiÅ¡kėjai kreipėsi į teismÄ dėl proceso atnaujinimo, todėl prašė sustabdyti iÅ¡ieÅ¡kojimÄ vykdymo procese ir apelianto nurodomoje byloje, teisėjų kolegija laikė pagrįstu tokį pareiÅ¡kėjų reikalavimÄ .

Nagrinėjamu atveju, byloje nėra sprendžiamas ginčas dėl antstolio veiksmų (CPK 510 str. 3 d.) ar praÅ¡ymas dėl proceso atnaujinimo (CPK 372 str. 2 d.), taip pat nėra CPK 363 straipsnyje numatytų pagrindų (kasacinio teismo teisė taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones). Kasacinio teismo praktikoje ne kartÄ akcentuota, kad kiekvienas teismo pateiktas teisės aiÅ¡kinimas gali ir turi bÅ«ti suprantamas tik konkrečios bylos kontekste, nes Å¡is aiÅ¡kinimas yra ne aiÅ¡kinimas a priori, o teismo sprendimo konkrečioje byloje ratio decidendi.

Kadangi Å¡ioje ir apelianto nurodomoje byloje ratio decidendi skiriasi, pirmosios instancijos teismas neturėjo pagrindo remtis apelianto nurodomoje byloje suformuota teismų praktika.          Apeliacinės instancijos teismas taip pat atmeta apelianto argumentus, kad nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių ieÅ¡kovui grėstų nemokumas.          Teismas priimdamas skundžiamÄ nutartį rėmėsi CPK 144 straipsnio 1 dalimi, kuri numato, jog teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų praÅ¡ymu gali taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones, jeigu Å¡ie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieÅ¡kinio reikalavimÄ ir nesiėmus Å¡ių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas.

Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs ginčo klausimu priimtus teismų procesinius sprendimus, kuriais iÅ¡ ieÅ¡kovo atsakovui yra priteista 400 000 Lt skola ir atmesti praÅ¡ymai dėl proceso atnaujinimo ginčo klausimu, laikė, kad ieÅ¡kovui palankus sprendimas negalėtų bÅ«ti priimtas. Apeliacinės instancijos teismas pritaria tokiai pirmosios instancijos teismo pozicijai, o tokiu atveju negalėtų pasunkėti arba tapti negalimas ir tokio sprendimo įvykdymas. Be to, kaip nurodo atsakovas ir liudija Teismų informacinės sistemos Liteko duomenys, ieÅ¡kovas nėra įvykdęs įsipareigojimų pagal Vilniaus miesto pirmojo apylinkės teismo 2011 m. kovo 17 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. 2-7463-861/2011 patvirtintÄ taikos sutartį, kuria skolininkas UAB „Serneta“ pripažino 11 119 300 Lt skolÄ kreditoriui, įsipareigojo prievolę įvykdyti, tačiau neįvykdė, ir minėtoje byloje yra iÅ¡duotas vykdomasis raÅ¡tas dėl skolos iÅ¡ieÅ¡kojimo.

Pagal CPK 754 straipsnio 5 dalį, jeigu iÅ¡ieÅ¡kotos sumos neužtenka visiems vienos eilės kreditoriams visiÅ¡kai patenkinti, jie patenkinami proporcingai kiekvienam iÅ¡ieÅ¡kotojui priklausančiai sumai. Taigi, įvertinus Å¡ioje byloje ir Vilniaus miesto pirmojo apylinkės teismo 2011 m. kovo 17 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. 2-7463-861/2011 iÅ¡ieÅ¡kotinų sumų ir gautų lėšų paskirstymo proporcijas, akivaizdu, kad ieÅ¡kovo sunkiÄ turtinę padėtį gali lemti, ne Kauno apygardos teismo 2005 m. gruodžio 28 d. sprendimu, priimtu civilinėje byloje Nr. 2-893-153/2005, 400 000 Lt skolos iÅ¡ieÅ¡kojimas, o įsipareigojimai kitiems kreditoriams.

         Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, apelianto argumentai, kad atsakovo nemokumas lems sprendimo neįvykdymÄ , taip pat nesudaro pagrindo taikyti praÅ¡omÄ laikinÄ jÄ apsaugos priemonę, nes kaip jau minėta, pareikÅ¡tÄ reikalavimÄ pagrindžiančių aplinkybių preliminarus vertinimas nesudaro pagrindo manyti apie ieÅ¡kovui palankaus sprendimo priėmimÄ . Be to, Kauno apygardos teismo 2013 m. balandžio 29 d. parengiamojo posėdžio protokolas liudija, kad vykdant iÅ¡ieÅ¡kojimÄ , rastas tik vienas ieÅ¡kovui priklausantis žemės sklypas Sukilėlių prospekte, Kaune, kuris parduotas už 200 000 Lt, o gautos lėšos yra antstolio sÄ skaitoje.

BUAB „Tradicija“ bankroto administratoriaus teigimu, proporcingai paskirsčius Å¡ias lėšas skolininko kreditoriams, atsakovui tektų tik apie 2000 – 3000 Lt. Taigi, ieÅ¡kovui palankaus teismo sprendimo atveju, ieÅ¡kovas į trečios eilės kreditorių sÄ raÅ¡Ä Ä¯stotų tik su nedidele suma, o apeliacinės instancijos teismo vertinimu, tokia suma nesudaro pagrindo sustabdyti vykdymo veiksmus, pagal iÅ¡ duotÄ vykdomÄ jį raÅ¡tÄ Kauno apygardos teismo civilinėje byloje Nr. 2-893-153/2005, dėl 400 000 Lt skolos iÅ¡ieÅ¡kojimo.

         Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs tarp Å¡alių kilusio ginčo pobÅ«dį, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstÄ iÅ¡vadÄ , kad nėra pagrindo taikyti ieÅ¡kovo praÅ¡omÄ laikinÄ jÄ apsaugos priemonę – iÅ¡ieÅ¡kojimo vykdomojoje byloje sustabdymÄ iki teismo sprendimo Å¡ioje byloje įsiteisėjimo.           Pažymėtina, kad preliminarus ieÅ¡kovo pareikÅ¡to reikalavimo vertinimas nereiÅ¡kia bylos nagrinėjimo iÅ¡ esmės, o tik sudaro pagrindÄ Ä¯vertinti laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrindÄ .

Jis taip pat neturi prejudicinės galios bylos nagrinėjimui iÅ¡ esmės (Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. kovo 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-560/2012).          Vadovaujantis iÅ¡dėstytu, pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista.          Lietuvos apeliacinis teismas, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, n u t a r i a : Kauno apygardos teismo 2013 m. kovo 7 d. nutartį palikti nepakeistÄ . Teisėja                                                                                                                     Rasa GudžiÅ«nienė                                                                                                              Â