4ffbbd6b-0e11-497a-9bbf-c8ab68d47366 · Klaipėdos apygardos teismas

?Prane??jas Stasys Valu?is Baud?Pranešėja Edita Lapinskienė Baudžiamoji byla Nr. 1A-3-606/2019 Teisėja Daiva Jazbutienė Teisminio proceso Nr. 1-01-1-68238-2017-0 Procesinio sprendimo kategorijos: 1.2.4.6.1.; 1.15.2 (S) KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS NUTARTIS LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2019 m. balandžio 18 d. Klaipėda Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Editos Lapinskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Dalios Kursevičienės, Lino Pauliukėno, sekretoriaujant Karolinai Gaubaitei, dalyvaujant prokurorėms Kristinai Prialgauskienei, Snieguolei Lukošienei, nukentėjusiajam E. M., nuteistajam M.

G., gynėjui advokatui Tomui Leščinskui, vieÅ¡ame teismo posėdyje apeliacine tvarka iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal nuteistojo M. G. gynėjo advokato Tomo Leščinsko apeliacinį skundÄ dėl Tauragės apylinkės teismo Å ilutės rÅ«mų 2018 m. spalio 23 d. nuosprendžio, kuriuo M. G., gim. (duomenys neskelbtini), pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos BK 140 straipsnio 1 dalį vienerių metų laisvės apribojimo bausme, įpareigojant per visÄ bausmės atlikimo laikotarpį mokytis, dirbti arba registruotis darbo biržoje, per Å¡eÅ¡is mėnesius neatlygintinai iÅ¡dirbti 40 valandų sveikatos priežiÅ«ros, globos ir rÅ«pybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose.

IÅ¡ M. G. priteista nukentėjusiajam E. M. 750 Eur atstovavimo iÅ¡laidų. Kolegija, iÅ¡nagrinėjusi bylÄ , n u s t a t ė :

1. M. G. nuteistas už tai, kad 2017 m. gruodžio 30 d., apie 20.30 val., (duomenys neskelbtini) gatvėje, prie pastato Nr. 22, asmeninio konflikto metu, suėmęs E. M. už rÅ«bų, iÅ¡traukė jį iÅ¡ automobilio „Mazda 323F“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir tyčia kumščiu sudavė vienÄ smÅ«gį į kairę ausį, po to parvertė E. M. ant žemės ir ne mažiau kaip tris kartus spyrė į galvÄ . Nukentėjusiajam atsikėlus, kumščiu sudavė dar vienÄ smÅ«gį į burnÄ , taip padarydamas galvos sumuÅ¡imÄ su poodine kraujosruva kairės ausies kauÅ¡elyje, nusitęsiančia į užausį, virÅ¡utinio žandikaulio kairiojo 32 danties vainiko lūžimÄ , tai nukentėjusiajam E. M. sukėlė nežymų sveikatos sutrikdymÄ .

Tęsdamas nusikalstamÄ veikÄ , pribėgęs prie K. V., tyčia kumščiu sudavė vienÄ smÅ«gį į veidÄ , dėl to K. V. nugriuvo ant žemės ir susižalojo kairę Å¡launį, taip kairės Å¡launies iÅ¡oriniame pavirÅ¡iuje buvo padaryta poodinė kraujosruva, ir tai nukentėjusiajai sukėlė nežymų sveikatos sutrikdymÄ .

2. Apeliaciniu skundu nuteistojo M. G. gynėjas advokatas T. Leščinskas prašo Tauragės apylinkės teismo Šilutės rūmų 2018 m. spalio 23 d. nuosprendį panaikinti ir M. G. išteisinti. 2.1. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad nuo kaltinimo dalies, susijusios su nukentėjusiojo E. M. sužalojimu, nuteistasis M. G. gynėsi teigdamas, kad E. M. sužalojo jį sulaikydamas po jo padarytos nusikalstamos veikos, t. y. iš karto po to, kai E. M. automobiliu užsivertė M. G. ant automobilio priekinio dangčio ir vežė jį didindamas greitį bei manevruodamas taip, kad M.

G. nukristų nuo važiuojančio automobilio. Tačiau pirmosios instancijos teismas dėl Å¡ių M. G. argumentų nuosprendyje nepasisakė. Apelianto įsitikinimu, E. M. veiksmai – važiavimas tyčia ant pėsčiojo M. G., kuriam nustatyti sužalojimai, jis juto skausmÄ , automobilio nestabdymas pastarajam užvirtus ant priekinio dangčio, greičio didinimas ir manevravimas, siekiant pastarÄ jį numesti nuo važiuojančio automobilio, yra nusikalstami. Å ių aplinkybių Å¡ioje byloje ikiteisminį tyrimÄ kontroliavęs prokuroras neįžvelgė, ir tik pagal M.

G. skundÄ pradėtas ir Å¡iuo metu atliekamas ikiteisminis tyrimas dėl E. M. veiksmų prieÅ¡ M. G.. Bylos nagrinėjimo metu nustatyta, kad E. M. sužalojimai buvo padaryti M. G. traukiant pastarÄ jį iÅ¡ automobilio. Bylos duomenimis nepaneigta M. G. nurodyta aplinkybė, kad E. M. prieÅ¡inosi traukiamas iÅ¡ automobilio, todėl buvo pavartota prievarta ir paimti automobilio rakteliai. Medicinos specialisto iÅ¡vadoje nurodyta, kad po įvykio E. M. nustatytos tik dvi trauminio poveikio vietos, jose padaryti nežymÅ«s sveikatos sutrikdymai.

Apelianto tvirtinimu, M. G. tikslas buvo ne sužaloti E. M., o pastarÄ jį sulaikyti, t. y. neleisti pastarajam toliau vairuoti automobilio ir pasiÅ¡alinti. Todėl, apelianto įsitikinimu, yra abi BK 29 straipsnio 1 dalyje numatytos M. G. atsakomybę Å¡alinančios sÄ lygos. Apelianto nuomone, apeliaciniame teismo posėdyje tikslinga atlikti įrodymų tyrimÄ ir apklausti nukentėjusįjį E. M.. Kadangi, nei tyrimo metu, nei teisme nebuvo iÅ¡siaiÅ¡kintos aplinkybės dėl paties E. M. nuskalstamų veiksmų prieÅ¡ M.

G., netirta, ar E. M. prieÅ¡inosi jo iÅ¡laipinimui iÅ¡ automobilio. 2.2. Be to, apeliaciniame skunde nurodoma, kad apklausiama teisme nukentėjusioji K. V. taip ir negalėjo tiksliai pasakyti, ar ji buvo sužalota tyčia ar netyčia. Ji kategoriÅ¡kai patvirtino, kad vieta, kurioje ji buvo sužalota, buvo neapÅ¡viesta, todėl ji paties smÅ«gio sudavimo nematė. Apelianto įsitikinimu, po tyčinio smÅ«gio sudavimo K. V. į veidÄ , jos veide bÅ«tų likęs sužalojimas. Medicinos specialistas iÅ¡vadoje nurodė, kad K.

V. kūne yra viena trauminio poveikio vieta – kraujosruva kairėje šlaunyje. Todėl nesant pakankamai surinktų neginčijamų įrodymų dėl tyčinio K. V. sužalojimo, M. G. pagal BK 140 straipsnio 1 dalį išteisintinas.

3. Apeliaciniame teismo posėdyje nuteistasis ir jo gynėjas prašė apeliacinį skundÄ tenkinti, nukentėjusysis, prokurorė prašė apeliacinį skundÄ atmesti.

4. Apeliacinis skundas atmestinas.

5. Pagal baudžiamojo proceso įstatymÄ apeliacinės instancijos teismas bylÄ patikrina tiek, kiek to praÅ¡oma apeliaciniame skunde. Apeliacinės instancijos teismas nutartyje privalo iÅ¡dėstyti motyvuotas iÅ¡vadas dėl apeliacinio skundo esmės (BPK 320 straipsnio 3 dalis, 332 straipsnio 3, 5 dalys). Pažymėtina, kad baudžiamojo proceso įstatymo reikalavimo, jog apeliacinės instancijos teismas sprendimo apraÅ¡omojoje dalyje privalo iÅ¡dėstyti motyvuotas iÅ¡vadas dėl apeliacinio skundo esmės, nereikia suprasti kaip reikalavimo pateikti detalų atsakymÄ Ä¯ kiekvienÄ argumentÄ .

Šios apeliacinės instancijos teismo pareigos apimtis gali keistis atsižvelgiant į teismo priimamo sprendimo rūšį ir kiekvieno nagrinėjimo teisme atvejo aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-107/2013, 2K-467/2013, 2K-60/2014, 2K-109/2014, 2K-148/2014, 2K-240/2014, 2K-26-746/2015). Taigi būtent apeliacinio skundo ribos – nuosprendžio apskundimo pagrindai ir motyvai, apelianto prašymų apimtis, pobūdis, konkretumas, tikslumas – lemia bylos apeliaciniame procese nagrinėjimo ribas.

6. Apeliaciniu skundu praÅ¡oma nuteistÄ jį M. G. iÅ¡teisinti, motyvuojant tuo, kad dėl nukentėjusiojo E. M. sužalojimo yra M. G. atsakomybę Å¡alinančios aplinkybės, numatytos BK 29 straipsnyje, nes M. G. tikslas buvo ne sužaloti E. M., o pastarÄ jį sulaikyti, t. y. neleisti pastarajam toliau vairuoti automobilio ir pasiÅ¡alinti po padarytos nusikalstamos veikos. E. M. traukiamas iÅ¡ automobilio prieÅ¡inosi, todėl buvo pavartota prievarta. Dėl nukentėjusiosios K. V. sužalojimo nėra pakankamai surinkta įrodymų, kad ji buvo sužalota tyčia.

7. Pažymėtina, kad įrodymų vertinimas ir jų pakankamumas yra pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų nagrinėjimo dalykas. Tiek pirmosios, tiek apeliacinės instancijos teismai savo iÅ¡vadas grindžia įrodymais, kurie įvertinami remiantis BPK 20 straipsnio 5 dalyje įtvirtintomis taisyklėmis. Å iame straipsnyje nustatyta, kad teisėjai įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimÄ , pagrįstÄ iÅ¡samiu ir neÅ¡aliÅ¡ku visų bylos aplinkybių iÅ¡nagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu.

BÅ«tina sÄ lyga vertinant įrodymus – vidinis įsitikinimas turi bÅ«ti pagrįstas iÅ¡samiu ir neÅ¡aliÅ¡ku visų bylos aplinkybių iÅ¡nagrinėjimu. Kita sÄ lyga įrodymams vertinti – įrodymai turi bÅ«ti vertinami vadovaujantis įstatymu. Vertinant įrodymus Å¡iuo požiÅ«riu, pirmiausia turi bÅ«ti nustatyta, ar jie atitinka BPK 20 straipsnyje nustatytus reikalavimus. Pagrindiniai reikalavimai įrodymams yra iÅ¡dėstyti BPK 20 straipsnio 3 ir 4 dalyse. BPK 20 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad įrodymais gali bÅ«ti tik tokie duomenys, kurie patvirtina arba paneigia bent vienÄ aplinkybę, turinčiÄ reikÅ¡mės bylai iÅ¡spręsti teisingai.

Ar įrodymai yra patikimi, nustatoma iÅ¡analizavus jų gavimo tvarkÄ bei palyginus juos su kitais byloje esančiais įrodymais. Pagal baudžiamojo proceso įstatymÄ Ä¯rodymai turi bÅ«ti tik teisėtais bÅ«dais gauti duomenys, kuriuos galima patikrinti baudžiamojo proceso įstatyme numatytais proceso veiksmais (BPK 20 straipsnio 1, 4 dalys). Duomenys tikrinami atliekant BPK numatytus proceso veiksmus, taip pat tarpusavyje lyginant duomenis, gautus iÅ¡ skirtingų Å¡altinių. I. Dėl nukentėjusiajam E. M. sukelto nežymaus sveikatos sutrikdymo 8.

Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 140 straipsnyje numatyta, kad kiekvienas asmuo gali sulaikyti asmenį, užkluptÄ darant nusikalstamÄ veikÄ ar tuoj po jos padarymo. Jei asmenį sulaiko ne prokuroras ar ikiteisminio tyrimo pareigÅ«nas, apie sulaikymÄ tuoj pat turi bÅ«ti praneÅ¡ta policijai. Atitinkamai BK 29 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad asmuo neatsako pagal šį kodeksÄ už veiksmus, kai vydamasis, stabdydamas, neleisdamas iÅ¡trÅ«kti ar kitais veiksmais aktyviai bandančiam iÅ¡vengti sulaikymo nusikalstamÄ veikÄ padariusiam asmeniui padaro turtinės žalos, nesunkų sveikatos sutrikdymÄ arba sunkų sveikatos sutrikdymÄ dėl neatsargumo, o sulaikydamas nusikaltimo vietoje asmenį, tyčia nužudžiusį ar pasikėsinusį nužudyti, – sunkų sveikatos sutrikdymÄ , jeigu nusikalstamÄ veikÄ padariusio asmens kitaip nebuvo galima sulaikyti.

Pagal formuojamÄ teismų praktikÄ , BK 29 straipsnio teisėtumo sÄ lygos yra sulaikančiojo įsitikinimas, kad asmuo, kurį sulaiko, yra padaręs nusikalstamÄ veikÄ , ir sulaikomas asmuo aktyviai bando iÅ¡vengti sulaikymo ar jo negalima kitaip sulaikyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-226/2006, Nr. 2K-351/2010, Nr. 2K-382/2011, Nr. 2K-177/2014). Asmens, atremiančio nusikalstamÄ veikÄ padariusio asmens pasiprieÅ¡inimÄ , veikai taikomos BK 28 straipsnyje nustatytos bÅ«tinosios ginties taisyklės (BK 29 straipsnio 2 dalis).

Taigi, pagal BK 29 straipsnį atsakomybę už atitinkamus BK numatytus padarinius Å¡alinanti aplinkybė yra tada, kai nustatoma, kad 1) sulaikančiojo pagrįstu įsitikinimu, yra sulaikomas asmuo padaręs nusikalstamÄ veikÄ , 2) toks asmuo aktyviai bando iÅ¡vengti sulaikymo. Kad bÅ«tų galima taikyti BK 29 straipsnį, turi bÅ«ti abi Å¡ios sÄ lygos. Kartu pažymėtina, kad minėta įstatymo norma nesuteikia teisės vartoti prievartÄ kaip kerÅ¡tÄ .

9. Teisiamajame posėdyje nuteistasis M. G. parodė, kad įvykio vakarÄ jis važinėjosi su draugais jo automobiliu, jį vairavo draugas. Nuvažiavo į Juknaičius, nes norėjo pasikalbėti su nukentėjusiÄ ja K. V., su kuria anksčiau draugavo, tačiau pamatė, kad ji su nukentėjusiuoju E. M. važiuoja kitu automobiliu, todėl važiavo paskui nukentėjusiųjų automobilį. Kai nukentėjusiųjų automobilis sustojo, jie taip pat sustojo, jis nuėjo prie nukentėjusiųjų automobilio pasikalbėti su K.

V.. Pripažino, kad nukentėjusiÄ jÄ iÅ¡keikė necenzÅ«riniais žodžiais. Nespėjus jai nieko pasakyti, jam stovint E. M. automobilio priekyje, E. M. kelis kartus pagÄ sdindamas, pradėjo važiuoti link jo, jis į automobilio kapotÄ rankomis įsirėmęs nebuvo. Kai trečiÄ kartÄ E. M. automobilis pavažiavo, jis kliudė jo kojas ir jis užvirto ant kapoto. Kai užvirto ant kapoto, galva atsitrenkė į automobilio stiklÄ . Automobiliui važiuojant įsikabino į valytuvus. E. M. jį veždamas ant kapoto iÅ¡važiavo iÅ¡ Å¡alutinio kelio į pagrindinį keliÄ , didino greitį ir manevravo.

Pasitaikius progai, jis nuo automobilio nuÅ¡oko, atidarė vairuotojo dureles, traukė iÅ¡ spynelės automobilio raktelius ir kartu nukentėjusįjį. E. M. tempė iÅ¡ automobilio, kad daugiau nebekeltų grėsmės. Sužalojimus E. M. galėjo padaryti traukdamas jį iÅ¡ automobilio, nes jis muistėsi, prieÅ¡inosi, bandė bėgti. Ä® galvÄ E. M. nespyrė ir tiesioginio smÅ«gio nesudavė. Kai E. M. iÅ¡traukė iÅ¡ automobilio, jį laikė, kol atvažiuos policija. Pats norėjo jÄ iÅ¡kviesti, bet girdėjo, kad K.

V., bėgdama link jų, jau kalbėjo su policija. JÄ norėjo sulaikyti, bet kodėl, paaiÅ¡kinti negalėjo. Tada ji atsimušė į jo rankÄ ir nukrito ant žemės. Automobilyje buvo keturiese, jo draugai nesikiÅ¡o, nei vienas iÅ¡ automobilio iÅ¡lipęs nebuvo. IÅ¡ automobilio jie iÅ¡lipo tik prie autobusų stotelės, kai jis nuÅ¡oko nuo automobilio (t. 2, b. l. 71–72).

10. IÅ¡ teisiamajame posėdyje duotų nuteistojo M. G. parodymų nustatyta, kad, jo teigimu, jis nukentėjusiajam E. M. sužalojimus galėjo padaryti traukdamas jį iÅ¡ automobilio, nes jis muistėsi, prieÅ¡inosi, bandė bėgti. E. M. į galvÄ nespyrė ir tiesioginio smÅ«gio nesudavė. Tačiau tokie nuteistojo M. G. parodymai prieÅ¡tarauja ikiteisminio tyrimo metu ir apeliaciniame teismo posėdyje duotiems nukentėjusiojo E. M. parodymams.

11. Nukentėjusysis E. M. teisiamajame posėdyje nedalyvavo, jo parodymai buvo perskaityti, vadovaujantis BPK 276 straipsnio 1 dalies pagrindu (t. 2, b. l. 96). IÅ¡ ikiteisminio tyrimo metu duotų E. M. parodymų nustatyta, kad įvykio vakarÄ jam iÅ¡važiavus iÅ¡ K. V. namų kiemo, jo vairuojamÄ automobilį automobiliu ėmė persekioti buvęs K. V. draugas M. G.. Jam sustojus, prieÅ¡ais jo automobilį sustojo ir V. G. automobilis. IÅ¡ jo iÅ¡lipo M. G., iÅ¡ automobilio iÅ¡lipo ir K. V., kad pasakytų M.

G., jog Å¡is paliktų jÄ ramybėje, jis liko automobilyje. Kalbėdamas su K. V., M. G. užšoko ant jo automobilio variklio dangčio ir ėmė jį keikti necenzÅ«riniais žodžiais, Å¡aukė „gaidy, užmuÅ¡iu“. Kad M. G. nuliptų nuo automobilio variklio dangčio, jis kelis metrus pavažiavo į priekį, bet M. G. įsikibo ir nuo automobilio nenulipo, lankstė valytuvus ir kumščiais daužė automobilio priekinį stiklÄ . Neapsikentęs tokio poelgio, bÅ«damas labai pasimetęs, ėmė po truputį važiuoti su ant kapoto gulinčiu M.

G.. Nuvažiavo apie 400 m link autobusų stotelės. M. G. nuo kapoto nuÅ¡oko, atidarė jo automobilio dureles, jį iÅ¡traukė lauk ir kumščiu sudavė vienÄ smÅ«gį į veido kairę pusę. Jie susistumdė, jis pargriuvo ant žemės, užsidengė rankomis veidÄ , tada M. G. spyrė į galvÄ . Juto ne mažiau kaip 3 spyrius. Nežinojo, ar M. G. vienas jį spardė, nes buvo pastebėjęs, kaip prie jų eina iÅ¡ M. G. automobilio iÅ¡lipę kiti vaikinai. Kai jis atsistojo, M. G. kumščiu sudavė dar vienÄ smÅ«gį į burnÄ , nuo to jam nuskilo kairysis iltinis dantis.

Po to M. G. nuėjo link jų parbėgančios K. V.. Vienas iÅ¡ M. G. draugų pasakė: „žiÅ«rėk K. atjungė“. Atsisukęs pamatė K. V. gulinčiÄ ant žolės (t. 1, b. l. 46, 47, 49–50).

12. Pažymėtina, kad iÅ¡ aptartų nukentėjusiojo E. M. parodymų nustatyta, kad jis nuosekliai parodė ne tik visas įvykio aplinkybes, bet ir suduotų smÅ«gių skaičių, į kurias kÅ«no vietas smÅ«giai buvo suduoti, jų eiliÅ¡kumÄ ir panaÅ¡iai, taip pat parodė, kad M. G. pats užšoko ant automobilio variklio dangčio, o jis automobiliu pavažiavo kelis metrus tam, kad M. G. nuliptų nuo automobilio.

13. Tam, kad bÅ«tų patikrintas nukentėjusiojo E. M. ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų teisingumas, apeliacinės instancijos teismas, atlikęs įrodymų tyrimÄ , nukentėjusįjį E. M. apklausė apeliaciniame teismo posėdyje. Apeliaciniame teismo posėdyje nukentėjusysis E. M. patvirtino, kad jam sustojus, M. G. automobilis sustojo prieÅ¡ais. Nematė, kiek žmonių yra M. G. automobilyje, bet nusprendė, kad M. G. yra ne vienas, nes jis iÅ¡lipo iÅ¡ keleivio pusės. Kai iÅ¡ jo automobilio iÅ¡lipo K.

V., M. G. atsistojo prie jo automobilio kapoto, ant jo užšoko, kad jis niekur neiÅ¡važiuotų, pradėjo pulti, Å¡aukti, kad užmuÅ¡. Jis pavažiavo, nes galvojo, kad M. G. nulips nuo automobilio, neneigė, kad norėjo jį nuo automobilio numesti, nes buvo Å¡oko bÅ«senos, iÅ¡sigandęs, nežinojo kÄ daryti, todėl važiavo manevruodamas 20-30 km/h greičiu, apie 300-400 metrų, pristabdydamas. M. G. buvo įsikabinęs į priekinę kapoto dalį, prie stiklo. Sustojo, nes nebeturėjo, kur dingti, nusisegė dirÅ¾Ä .

Tada iÅ¡ karto atbėgo M. G., atidarė dureles, griebė jam už striukės ir iÅ¡tempė iÅ¡ automobilio. IÅ¡ pradžių sudavė vienÄ kartÄ Ä¯ veidÄ , parvertė ant žemės ir kokius tris kartus spyrė į galvÄ , o kai atsistojo, dar vienÄ kartÄ sudavė ranka per kairę veido pusę ir nuskėlė dantį.

14. Nagrinėjamu atveju netikėti nukentėjusiojo E. M. parodymais nėra jokio pagrindo. Kaip jau buvo minėta, ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusysis E. M. išsamiai ir nuosekliai parodė įvykio aplinkybes, konkrečiai nurodė, kokiu būdu, kiek kartų ir į kurias kūno vietas M. G. sudavė jam smūgius. Nukentėjusysis E. M. teisiamajame posėdyje dėl objektyvių priežasčių nedalyvavo, tačiau po įvykio praėjus daugiau kaip vieneriems metams, apeliaciniame teismo posėdyje jis parodė analogiškai, taip pat tiksliai ir neprieštaringai nurodė suduotų smūgių skaičių, kokiu būdu ir į kurias kūno vietas jie buvo suduoti.

Be to, nukentėjusysis E. M. apklausų metu jau žinodamas, kad M. G. važiavo automobilyje su trimis draugais, to neparodė, o sÄ Å¾iningai nurodė, kodėl jis manė, kad M. G. automobilyje važiavo ne vienas, taip pat nepaneigė, kad norėjo numesti M. G. nuo automobilio kapoto, nes buvo iÅ¡sigandęs, nežinojo, kaip elgtis. Tuo tarpu nuteistojo E. M. parodymai duoti teisiamajame posėdyje ir ikiteisminio tyrimo metu vienodi nebuvo. Pažymėtina, kad ikiteisminio tyrimo metu apklaustas kaip įtariamasis M.

G. pats parodė, kad temdamas E. M. iš automobilio, galėjo suduoti jam smūgį, nes jis priešinosi (t. 1, b. l. 152–153). Nagrinėjamu atveju nukentėjusiojo E. M. parodymus dėl jam suduotų smūgių patvirtina ir specialisto išvadoje užfiksuoti duomenys. Valstybinės teismo medicinos tarnybos Klaipėdos skyriaus 2018 m. sausio 12 d. specialisto išvadoje Nr. G 50/2018(03) nurodyta, kad E. M. padarytas galvos sumušimas su poodine kraujosruva kairės ausies kaušelyje, nusitęsiančia į užausį, viršutinio žandikaulio kairiojo 32 danties vainiko lūžimas, ir konstatuota, kad sužalojimai yra nežymaus sveikatos sutrikdymo masto atitikties, kad E. M. sužalojimai padaryti paveikus nurodytas galvos vietas kietais bukais daiktais (t. 1, b. l. 68).

Ir tokie specialisto išvadoje nurodyti duomenys aiškiai parodo, kad E. M. sužalojimai buvo padaryti būtent suduodant smūgius.

15. Pažymėtina, kad nukentėjusysis E. M. nuteistojo M. G. prieÅ¡ įvykį nepažinojo, o M. G. E. M. žinojo kaip jo buvusios draugės K. V. draugÄ . IÅ¡ nustatytų ir aptartų tiek nuteistojo M. G., tiek ir nukentėjusiojo E. M. parodymų visumos aiÅ¡kiai matyti, kad konfliktinę situacijÄ sukėlė bÅ«tent M. G., jis sekė iÅ¡ paskos nukentėjusiojo E. M. vairuotÄ automobilį, o nukentėjusiojo E. M. automobiliui sustojus, jo automobilis sustojo taip pat. M. G. ir pats neneigė, kad iÅ¡lipo iÅ¡ automobilio ir priėjo prie E. M. automobilio tam, kad pakalbėtų su buvusia drauge K. V., tačiau jÄ iÅ¡keikė. Kartu nėra pagrindo abejoti ir tuo, kad M. G. iÅ¡ anksto buvo prieÅ¡iÅ¡kai nusiteikęs ir prieÅ¡ E. M.. Tai, jog nuteistasis M. G. elgėsi agresyviai, pats sukėlė konfliktinę situacijÄ , patvirtina ir nukentėjusiosios K. V. parodymai.

16. Iš teisiamajame posėdyje duotų nukentėjusiosios K. V. parodymų nustatyta, kad jai su E. M. vairuojamu automobiliu išsukant iš kiemo, pastebėjo M. G. automobilį. Jiems sustojus pamatė, kad M. G. automobilis privažiavo iš galo. Ji išlipo iš automobilio, iš savo automobilio išlipo ir M. G., jis jai sakė necenzūrinius žodžius dėl jų nutrūkusios draugystės. Tuo metu E. M. buvo savo automobilyje. Kiek prisiminė, tai M. G. kvietė E. M. išlipti iš automobilio ir pasišnekėti.

M. G. kvietė iÅ¡lipti iÅ¡ automobilio ir savo draugÄ , bet jis nelipo. M. G. stovėjo prie E. M. automobilio priekio. E. M. kelis kartus automobiliu pavažiavo, stÅ«mė M. G. rankomis įsirėmusį į kapotÄ , bet M. G. nepasitraukė. Nukentėjusioji negalėjo pasakyti, kaip M. G. atsidÅ«rė ant automobilio kapoto, tačiau parodė, kad E. M. tik iÅ¡ trečio karto pradėjo važiuoti, o M. G. buvo ant automobilio kapoto. E. M. jį vežė vingiuodamas, apie 400-500 metrų, iki pagrindinio kelio ir sustojo stotelėje.

Susivokus kas vyksta, ji paskambino policijai ir bėgo per pievÄ link automobilio. E. M. sakė, kad po to įvykio nuskilo dantis (t. 2, b. l. 72–73). IÅ¡ teisiamojo posėdžio metu perskaitytų nukentėjusiosios K. V. parodymų nustatyta, kad po skyrybų su M. G., jis jai ne kartÄ skambino ir grasino, kad jÄ sunaikins, jeigu susiras kitÄ draugÄ , nepalieka ramybėje. Tam, kad ji atsilieptų telefonu, skambina iÅ¡ draugų telefonų, keičia savo telefono numerius (t. 1, b. l. 27–28). Apklausta kaip liudytoja iÅ¡ karto po įvykio, nukentėjusioji K.

V. parodė, kad M. G. priėjęs prie E. M. automobilio priekio, rankomis atsirėmė į automobilio variklio dangtį bei Å¡aukė draugÄ , kad Å¡is ateitų, tačiau jis iÅ¡ automobilio nelipo. M. G. nesitraukė nuo E. M. automobilio. Tada E. M. po truputį pradėjo važiuoti į priekį, tačiau M. G. atsigulė ant automobilio variklio dangčio ir neketino nulipti. Matydama, kad viskas geruoju nesibaigs, ji paskambino į policijÄ . Nukentėjusioji K. V. pati nematė, kaip mušė E. M., jis pasakė, kad buvo sumuÅ¡tas (t. 1, b. l. 1–3).

17. IÅ¡ aptartų duomenų visumos objektyviai nustatyta, kad įvykio metu M. G. buvo ne vienas, tai suprato ir E. M., todėl logiÅ¡ka, kad E. M., matydamas agresyviai nusiteikusį M. G., be to, K. V. pasakius, kad jis jos draugas, turėjo pagrindo bijoti M. G.. Pažymėtina, kad pats nuteistasis V. G. patvirtino, kad jam stovint prie E. M. automobilio, E. M. net kelis kartus pagÄ sdindamas pradėjo važiuoti link jo, tačiau V. G. dėl to jokios grėsmės nejautė, nes jis nuo automobilio nesitraukė. PrieÅ¡ingai, pats iÅ¡keikė E. M..

Akcentuotina, kad bylos duomenimis nepaneigta ir nukentėjusiojo E. M. parodymų visuma dėl to, kad M. G. pats užšoko ant automobilio kapoto bei nenustatyta aplinkybė, kad po to, kai V. G. nušoko nuo automobilio variklio dangčio, E. M. iš įvykio vietos būtų bandęs pabėgti, kėlęs grėsmę, todėl jį būtų buvę reikalinga sulaikyti. Be to, E. M., jeigu ir būtų pasielgęs nusikalstamai, nebuvo nepažįstamas asmuo, kad jo nebūtų galima surasti ir vėliau. Juolab, kad nuteistasis V.

G. turėjo ir liudytojų. Aplinkybės, kad E. M. niekur iÅ¡ įvykio vietos nebėgo ir nesiprieÅ¡ino, nepaneigia teisiamajame posėdyje duoti liudytojo J. L. parodymai. IÅ¡ jų nustatyta, kad jis matė, kaip V. G. buvo vežamas ant automobilio kapoto, tačiau, kai E. M. vairuotas automobilis sustojo, jis pasiliko sėdėti automobilyje (t. 2, b. l. 94). Teisiamajame posėdyje perskaityti liudytojo J. L. parodymai nepaneigia aplinkybės, kad E. M. kelis kartus pavažiuodamas link V. G., stovinčio prie jo automobilio, norėjo jį tik pagÄ sdinti.

J. L. nebuvo tikras, kad V. G. užgriuvo ant automobilio kapoto nuo smÅ«gio automobiliu. IÅ¡ liudytojo J. L. parodymų taip pat nustatyta, kad M. G., E. M. sustojus, iÅ¡kart pripuolė prie E. M. automobilio durelių, iÅ¡traukė jį iÅ¡ automobilio, laikė prispaudęs prie žemės. Ar M. G. vartojo prieÅ¡ E. M. smurtÄ , liudytojas nematė (t. 1, b. l. 75–76). Teisiamajame posėdyje liudytojas D. M. taip pat negalėjo patvirtinti, kad M. G. užvirto ant E. M. vairuoto automobilio kapoto bÅ«tent nuo smÅ«gio automobiliu.

Liudytojas iÅ¡lipo iÅ¡ automobilio tik tada, kai atvažiavo policija (t. 2, b. l. 95–96). Liudytojas M. T. teisiamajame posėdyje nedalyvavo, jo parodymai buvo perskaityti, vadovaujantis BPK 276 straipsnio 1 dalies pagrindu (t. 2, b. l. 96). IÅ¡ ikiteisminio tyrimo metu duotų liudytojo M. T. parodymų nustatyta, kad M. G. stovėjo prie E. M. automobilio, atsirėmęs delnais į kapotÄ . Vienu metu E. M. truputį pavažiavo, bet M. G. nenugriuvo. Po to E. M. dar kartÄ pavažiavo ir M. G. tarsi buvo parverstas ant automobilio kapoto.

Vėliau, ar M. G. pats nulipo nuo kapoto, ar nukrito, liudytojas nematė. IÅ¡lipęs iÅ¡ automobilio pamatė, kaip M. G. atidarė automobilio dureles ir iÅ¡traukė iÅ¡ jo E. M., po to laikė paguldęs ant žemės. Liudytojas smÅ«gių sudavimo nematė. M. G. paprašė palaikyti E. M. prispaustÄ prie žemės, kad nepabėgtų, o pats nuėjo prie parbėgančios K. V. (t. 1, b. l. 89–90). Tam, kad bÅ«tų patikrintas liudytojo M. T. ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų teisingumas, apeliacinės instancijos teismas, atlikęs įrodymų tyrimÄ , liudytojÄ M.

T. apklausė apeliaciniame teismo posėdyje. Apeliaciniame teismo posėdyje liudytojas M. T. taip pat negalėjo parodyti, kaip M. G. atsidÅ«rė ant automobilio kapoto. Parodė, kad M. G. stovėjo atsirėmęs delnais į kapotÄ . Automobilis pavažiavo, bet M. G. nenugriuvo. Kai vežė M. G. ant kapoto, jie policijos nekvietė.

18. Aptartų liudytojų J. L., D. M. ir M. T. parodymai nepaneigia nukentėjusiojo E. M. parodymų visumos, kad M. G. pats užlipo ant automobilio variklio dangčio, kad E. M. pavažiuodamas automobiliu, norėjo M. G. tik pagÄ sdinti. Taip pat nenustatyta, kad E. M. M. G. prieÅ¡inosi. Pažymėtina, kad aplinkybė, jog liudytojai J. L. ir D. M. nebuvo iÅ¡lipę net iÅ¡ automobilio, aiÅ¡kiai parodo, kad nebuvo ta situacija, jog prieÅ¡ E. M. bÅ«tų reikėję panaudoti smurtÄ tam, kad jį sulaikytų ar jį sulaikyti iÅ¡ viso.

E. M. pavažiavęs, pats sustabdė automobilį, M. G. iÅ¡ karto pripuolė prie automobilio durelių ir iÅ¡traukė E. M. iÅ¡ automobilio. Nuteistasis jau tik priėjęs prie E. M. automobilio, iÅ¡keikė necenzÅ«riniais žodžiais ne tik K. V., bet ir E. M., buvo nusiteikęs agresyviai. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad nagrinėjamu atveju paties nuteistojo M. G. parodymai prieÅ¡tarauja tam, kad jis sulaikė E. M. dėl neva padarytos nusikalstamos veikos. Akivaizdu, kad jeigu M. G. bÅ«tų sulaikęs E. M. kaip besiprieÅ¡inantį asmenį, jo manymu, padariusį nusikalstamÄ veikÄ , atvykus policijos pareigÅ«nams, vienareikÅ¡miÅ¡kai bÅ«tų reiÅ¡kęs pretenzijas dėl E. M. veiksmų, bÅ«tų nurodęs, ir netgi tokiu atveju bÅ«tų privalėjęs nurodyti, kad sulaikė asmenį, tačiau iÅ¡ teisiamajame posėdyje duotų liudytojo policijos pareigÅ«no D.

A. parodymų nustatyta, kad nuteistasis M. G. stovėjo agresyviai nusiteikęs prie nukentėjusiosios K. V., nukentėjusiÄ jÄ vadino necenzÅ«riniais žodžiais, Å¡aukė ant jos. Nuteistasis lyg ir minėjo, kad jį vežė ant kapoto, bet vieni kitiems pretenzijų neturėjo ir nenurodė, kad buvo sukeltas kažkoks pavojus visuomenei. Ä®sodintas į tarnybinį automobilį nuteistasis M. G. daužė stiklÄ , Å¡aukė, kad jam klaustrofobija (t. 2, b. l. 73–74). Teisiamajame posėdyje liudytoja policijos pareigÅ«nė G.

B. taip pat parodė, kad nuteistasis M. G. reiÅ¡kė nepasitenkinimÄ dėl nutrÅ«kusios draugystės su mergina, vartojo keiksmažodžius. Ä®vykio vietoje buvo kalbama apie tai, kad vežė ant kapoto, tačiau niekas niekam pretenzijų nereiÅ¡kė (t. 2, b. l. 93–94). Kartu pažymėtina, kad nuteistasis M. G. kreipėsi pareiÅ¡kimu į Tauragės apskrities VPK Å ilutės rajono PK dėl įvykio metu E. M. veiksmų jau nagrinėjant jo baudžiamÄ jÄ bylÄ pirmosios instancijos teisme dėl padarytos nusikalstamos veikos, už kuriÄ nuteistas skundžiamu nuosprendžiu, prieÅ¡ pat priimant jam apkaltinamÄ jį nuosprendį, t. y. nuo įvykio praėjus beveik metams laiko.

Nukentėjusiojo E. M. veiksmai dėl to, kad jis vežė ant automobilio kapoto M. G., nėra šios bylos nagrinėjimo objektas.

19. Atsižvelgdamas į nustatytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju smÅ«giai nukentėjusiajam į veidÄ buvo suduoti tyčia, jie aiÅ¡kiai negali bÅ«ti vertinami kaip sulaikymo priemonė, atitinkanti BK 29 straipsnio nuostatas. Todėl pirmosios instancijos teismas M. G. atsakomybę už tokius veiksmus Å¡alinančios aplinkybės, numatytos BK 29 straipsnio 1 dalyje, netaikė pagrįstai. II. Dėl nukentėjusiajai K. V. sukelto nežymaus sveikatos sutrikdymo 20.

Teisiamajame posėdyje nuteistasis M. G. teigė, kad bėgdama link jo, nukentėjusioji K. V. atsimušė į jo rankÄ ir nukrito ant žemės. Jis jai smÅ«gio nesudavė, jÄ norėjo sulaikyti, bet kodėl, paaiÅ¡kinti negalėjo (t. 2, b. l. 71–72). Tačiau ikiteisminio tyrimo metu apklaustas kaip įtariamasis M. G. parodė, kad jis manė, jog K. V. bėgdama link jo, gali jį pulti, todėl bandė nuo jos atsistumti ir stumtelėjo jÄ , Å¡i nugriuvo ant žemės (t. 1, b. l. 152–153).

21. IÅ¡ teisiamajame posėdyje duotų nukentėjusiosios K. V. parodymų nustatyta, kad ji pamatė link jos bėgantį M. G., pajuto smÅ«gį į kaklÄ ir parvirto. Negalėjo pasakyti, ar tai buvo susidÅ«rimas ar sudavimas tyčia, ji tik pajuto smÅ«gį ir nukrito. Jeigu M. G. pageidautų taikytis, ji sutiktų (t. 2, b. l. 72–73). Teisiamojo posėdžio metu perskaičius nukentėjusiosios K. V. parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu, ji patvirtino, kad M. G. sudavė jai smÅ«gį tyčia, po įvykio jis dar skambino ir grasino.

Iki smÅ«gio sudavimo, M. G. jau atbėgdamas jÄ keikė necenzÅ«riniais žodžiais (t. 2, b. l. 73). IÅ¡ ikiteisminio tyrimo metu duotų nukentėjusiosios K. V. parodymų nustatyta, kad pribėgęs prie nukentėjusiosios K. V., M. G. iÅ¡vadino jÄ necenzÅ«riniais žodžiais ir vienÄ kartÄ kumščiu sudavė į kairę veido pusę – kaklÄ , žandikaulį. Nuo smÅ«gio ji nugriuvo ant žolės, po to, paėmęs abiem rankomis už drabužių, sakė neapsimetinėti. Dėl suduoto smÅ«gio ji jautė fizinį skausmÄ .

Po skyrybų su M. G., jis jai ne kartÄ skambino ir grasino, kad jÄ sunaikins, jeigu susiras kitÄ draugÄ , nepalieka jos ramybėje, tam, kad ji atsilieptų telefonu, skambina iÅ¡ draugų telefonų, keičia savo telefono numerius (t. 1, b. l. 27–28). Apklausta kaip liudytoja iÅ¡ karto po įvykio, nukentėjusioji K. V. parodė, kad prie jos pribėgęs M. G., iÅ¡vadino jÄ necenzÅ«riniais žodžiais bei ranka sudavė vienÄ kartÄ Ä¯ veidÄ â€“ pataikė į kairįjį skruostÄ , nuo smÅ«gio ji nugriuvo ant žemės. Tada M.

G., suėmęs už drabužių, pradėjo jÄ tampyti, sakė neapsimetinėti (t. 1, b. l. 1–3).

22. Nagrinėjamu atveju netikėti nukentėjusiosios K. V. duotais parodymais nėra jokio pagrindo. Pažymėtina, kad teisiamajame posėdyje nukentėjusioji negalėjo įvertinti, ar V. G. tyčia sudavė jai smūgį, tačiau aiškiai parodė, kad ji pajuto smūgį ir nuvirto ant žemės. Taip pat matyti, kad nukentėjusioji sutiko su nuteistuoju net taikytis, todėl akivaizdu, kad ji pykčio nelaiko, tačiau perskaičius jos parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu, nukentėjusioji K. V. patvirtino, kad M.

G. sudavė jai smÅ«gį tyčia, po įvykio jis dar jai skambino ir grasino. Dar iki smÅ«gio sudavimo, M. G. atbėgdamas jÄ iÅ¡vadino necenzÅ«riniais žodžiais. Ir tai aiÅ¡kiai parodo, kad nuteistasis buvo nusiteikęs agresyviai. Pažymėtina, kad nukentėjusioji nuo pat pirmos apklausos vienodai parodė, kad M. G. sudavė jai smÅ«gį į veidÄ â€“ patikslindama, kad pataikė į veido apatinę dalį, galėjo kliudyti ir kaklÄ . Vien tai, kad nuteistasis M. G. bėgo prie nukentėjusiosios K.

V., nepaneigia to, kad smÅ«gis į jÄ buvo nukreiptas tyčia. Teisiamajame posėdyje liudytojas policijos pareigÅ«nas D. A. patvirtino, kad jiems tik atvykus į įvykio vietÄ , nukentėjusioji sakė, kad iki jiems atvažiuojant, jai buvo suduota į veidÄ ar į galvÄ , tiksliai neprisiminė. Liudytojas pats matė, kad nuteistasis M. G. stovėjo prie nukentėjusiosios užsimojęs kumščiu suduoti smÅ«gį. Todėl jis su kolege skubiai iÅ¡Å¡oko iÅ¡ automobilio ir pribėgo. Nukentėjusioji buvo labai susijaudinusi, iÅ¡sigandusi.

Nuteistasis buvo agresyviai nusiteikęs, nukentėjusiÄ jÄ vadino necenzÅ«riniais žodžiais, Å¡aukė ant jos (t. 2, b. l. 73–74). Teisiamajame posėdyje liudytoja policijos pareigÅ«nė G. B. parodė, kad ji nepastebėjo M. G. užsimojusio kumščiu, tik atkreipė dėmesį, kad jis reiÅ¡kė nepasitenkinimÄ dėl nutrÅ«kusios draugystės su nukentėjusiÄ ja, vartojo prieÅ¡ nukentėjusiÄ jÄ keiksmažodžius (t. 2, b. l. 93–94). IÅ¡ teisiamajame posėdyje duotų liudytojo V.

V. parodymų nustatyta, kad po įvykio nukentėjusioji K. V., jam kaip tėvui, taip pat papasakojo apie tai, kad M. G. sudavė jai smūgį (t. 2, b. l. 74). Nors, nei vienas iš įvykio metu buvusių liudytojų neprisipažino sakę, kad M. G. „atjungė“ K., tačiau nukentėjusysis E. M. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek ir apeliaciniame teismo posėdyje aiškiai parodė, kad jis girdėjo, kaip šalia jo stovėję vaikinai pasakė, kad M. G. „atjungė“ K.. Akivaizdu, kad liudytojai J.

L., D. M. ar M. T., jeigu ir pasakė tokiÄ frazę, apklausų metu galėjo dėl to ir neprisipažinti. Pažymėtina, kad nukentėjusysis E. M. netvirtino, kad jis pats matė smÅ«gio sudavimÄ nukentėjusiajai ar panaÅ¡iai, aiÅ¡kiai parodė tik tai, kÄ pats matė, t. y. atsisukęs pamatė, kad K. V. guli ant žemės, todėl nėra pagrindo manyti, kad E. M. kÄ nors iÅ¡sigalvojo.

23. Teismo medicinos tarnybos Klaipėdos skyriaus specialisto 2018 m. sausio 5 d. išvadoje Nr. G 49/2018(03) nurodyta, kad K. V. buvo padaryta poodinė kraujosruva kairės šlaunies išoriniame paviršiuje. Sužalojimas nežymaus sveikatos sutrikdymo masto atitikties (t. 1, b. l. 44).

24. Atsižvelgiant į nustatytas ir aptartas aplinkybes, nėra pagrindo abejoti tuo, kad nuteistasis M. G. sudavė smÅ«gį nukentėjusiajai K. V. į veidÄ , ir ji nuo suduoto smÅ«gio nugriuvo ant žemės. Tačiau Å¡iuo atveju smÅ«gio sudavimo vieta net neturi lemiamos reikÅ¡mės nuteistojo M. G. veikos kvalifikavimui, kadangi nuteistasis M. G. buvo kaltinamas ir skundžiamu nuosprendžiu nuteistas už nukentėjusiajai sukeltÄ nežymų sveikatos sutrikdymÄ , atsiradusį jai nugriuvus dėl jo veiksmų ant žemės, bei susižalojus kairę Å¡launį.

25. Vertindamas baudžiamojoje byloje surinktus ir pirmosios bei apeliacinės instancijų teismuose iÅ¡tirtus įrodymus pagal savo vidinį įsitikinimÄ , pagrįstÄ iÅ¡samiu ir neÅ¡aliÅ¡ku visų bylos aplinkybių iÅ¡nagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, apeliacinės instancijos teismas nustatė, kad įrodymų visuma pakankama M. G. padarytai tęstinei nusikalstamai veikai atskleisti ir jo kaltei, dėl nukentėjusiesiems E. M. ir K. V. sukelto nežymaus sveikatos sutrikdymo, įrodyti. Todėl Tauragės apylinkės teismo Å ilutės rÅ«mų 2018 m. spalio 23 d. nuosprendžiu M. G. pagal BK 140 straipsnio 1 dalį nuteistas pagrįstai ir teisėtai. Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, kolegija n u t a r i a : nuteistojo M. G. gynėjo advokato Tomo Leščinsko apeliacinį skundÄ atmesti. Teisėjai Edita Lapinskienė Dalia Kursevičienė Linas Pauliukėnas