4ff8e9a3-ead2-48ed-aeee-5d2e58872437 · Kauno apygardos teismas

Pranešėjas (-a) ………………………                                                                                  Civilinė byla Nr. 2A-418-395/2011(Teisminio proceso Nr. 2-05-3-10610-2009-9)                                                                Pirmosios instancijos teismo teisėja Vida Jegorovienė                                         Procesinio sprendimo kategorijos: 30.3;121.18; 121.21; (S)                                                                                                                                                                              KAUNO APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2011 m. gegužės 10 d.Kaunas Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Albino Čeplinsko, kolegijos teisėjų Dalės Burdulienės, Arvydo Žibo, sekretoriaujant Irenai Nikolajenko, dalyvaujant ieškovui V.

L., ieÅ¡kovo atstovei advokatei Rasai Gradauskienei, atsakovo Kauno miesto savivaldybės atstovei N. Ž., trečiojo asmens su savarankiÅ¡kais reikalavimais R. Å . atstovei advokatei Janinai Argustaitei, vieÅ¡ame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo ieÅ¡kovo V. L. apeliacinį skundÄ dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2010 m. rugsėjo 30 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-940-429/2010 pagal ieÅ¡kovo V. L. ieÅ¡kinį atsakovui Kauno miesto savivaldybei, tretiesiems asmenims R. Å ., D.

L., T. L., T. L., Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos dėl nuosavybės teisės pripažinimo, ir trečiojo asmens su savarankiÅ¡kais reikalavimais R. Å . ieÅ¡kinį, pareikÅ¡tÄ ieÅ¡kovams V. L., T. L., atsakovui Kauno miesto savivaldybei, tretieji asmenys D. L., T. L., Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos dėl garažo nugriovimo.Teisėjų kolegija, n u s t a t ė : IeÅ¡kovai V. L. ir T. L. kreipėsi į teismÄ ieÅ¡kiniu, kuriuo prašė pripažinti ieÅ¡kovams nuosavybės teisę į pastatÄ 3G1p, esantį (duomenys neskelbtini).

IeÅ¡kovai 2010-09-10 patikslino ieÅ¡kinio reikalavimÄ , praÅ¡ydami pripažinti tik ieÅ¡kovui V. L. nuosavybės teisę į pastatÄ 3G1p, esantį (duomenys neskelbtini). IeÅ¡kovas T. L. 2010-09-17 teismo posėdžio metu, atsižvelgdamas į tai, kad patikslinti ieÅ¡kinio reikalavimai, savo ieÅ¡kinio atsisakė. IeÅ¡kovas V. L. ieÅ¡kinyje nurodė, kad jam 1986-04-16 buvo iÅ¡duotas orderis gyventi su Å¡eima (duomenys neskelbtini). 1986-09-19 Kauno miesto Lenino rajono Liaudies Deputatų Tarybos Vykdomojo komiteto sprendimu Nr. 269 ieÅ¡kovui buvo leista įsirengti (įteisinti) komunalinius garažus Å«kiniuose pastatuose.

Mano, kad tuo metu toks Vykdomojo komiteto sprendimas prilygo statybos leidimui, jo ieÅ¡kovas neginčijo. 1986-10-11 V. L. komunalinio Å«kio projektavimo institutui pateikė užsakymÄ parengti projektÄ garažui. Buvo parengta projektavimo (tyrinėjimo) darbų sÄ mata bei parengtas garažo projektas. Å io sprendimo ir projekto pagrindu (duomenys neskelbtini) , 1986 m. buvo įrengtas bei vėliau 1986 m. – 1987 m. inventorizuotas 43,22 kv.m. garažas (pažymėjimas plane 3G1p). IeÅ¡kovas nurodo, kad statydamas garaÅ¾Ä Å¾inojo aplinkybę, kad pastatytas garažas priklausys Butų Å«kio tarnybai, bet jį statė už savo pinigus, nes buvo tokia sÄ lyga tam, kad galėtų pats pastoviai naudotis ginčo garažu.

Žinojo, kad pastatytÄ garaÅ¾Ä Ä¯teisinti turėjo Butų Å«kio tarnyba. Pastatyto ginčo garažo negalėjo privatizuoti, kadangi tuo metu jau buvo pareikÅ¡tos teisės dėl nuosavybės teisės atkÅ«rimo sklype, kuriame buvo pastatytas ginčo garažas. 2005-04-21 su T. L. buvo sudaryta Gyvenamosios patalpos savininkui grÄ Å¾intiname name, jo dalyje, bute nuomos sutartis, į kuriÄ buvo įtraukta ir garažo nuoma. Kompensacija buvo iÅ¡mokėta tik už gyvenamÄ sias patalpas. Ginčo garažas nebuvo savavaliÅ¡ka statyba, jie nebuvo įforminti kaip ieÅ¡kovo nuosavybė.

Buvo pasiraÅ¡ytas garažo pridavimo eksploatacijai aktas, jei jo nebÅ«davo, buvo dedamas antspaudas apie savavaliÅ¡kÄ statybÄ , ginčo garažų nugriauti nesutinka, nes tai nebuvo savavaliÅ¡ka statyba. Garažo nuomos sutartis buvo sudaryta su Butų Å«kio valdyba. IeÅ¡kinį patenkinus ginčo garažu ir toliau naudotųsi servituto pagrindu arba nusikeltų, jei bÅ«tų kompensuotos iÅ¡laidos. Trečiojo asmens R. Å . įgaliota atstovė J. K. ieÅ¡kinio reikalavimais prašė įpareigoti V. L. ir T.

L. nugriauti garaÅ¾Ä 3G1p, esantį (duomenys neskelbtini) , laike vieno mėnesio, o nenugriovus minėto garažo iki nurodyto termino, leisti nugriauti šį garaÅ¾Ä Â trečiajam asmeniui R. Å ., a.k (duomenys neskelbtini) V. L. ir T. L. sÄ skaita. Nurodė, kad R. Å . yra atkurtos nuosavybės teisės į žemės sklypÄ ir gyvenamÄ namÄ , esančius (duomenys neskelbtini) . Anksčiau tuo adresu buvo savivaldybės pastatyti sandėliukai gyventojams kurui laikyti, vėliau juos panaudojant buvo pradėti statyti garažai.

Garažai yra mÅ«riniai, juos galima nusikelti, jais naudojasi tie, kas juos pasistatė. IÅ¡ iÅ¡orės matosi, kad mÅ«ras nėra konstruktyvus, garažus galima nukelti arba juos reikia iÅ¡ardyti. Kauno miesto apylinkės teismas 2010 m. rugsėjo 30 d. sprendimu ieÅ¡kovo V. L. ieÅ¡kinį atmetė, trečiojo asmens su savarankiÅ¡kais reikalavimais R. Å . ieÅ¡kinį tenkino:Ä®pareigojo V. L. ir T. L. nugriauti garaÅ¾Ä 3G1p, esantį (duomenys neskelbtini), vieno mėnesio laikotarpyje nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos.

Nenugriovus minėto garažo iki nurodyto termino, leido nugriauti šį garaÅ¾Ä trečiajam asmeniui R. Å ., atstovaujamai pagal įgaliojimÄ J. K. ieÅ¡kovų V. L. sÄ skaita.Teismas priėmė ieÅ¡kovo T. L. atsisakymÄ nuo ieÅ¡kinio dėl nuosavybės teisės pripažinimo, ir jo reikalavimo atžvilgiu civ. bylÄ Nr. 2-940-429/2010 nutraukė. Priteisė iÅ¡ ieÅ¡kovo V. L. ir T. L. 105 Lt (tai yra po 52,50 Lt iÅ¡ kiekvieno) paÅ¡to iÅ¡laidų, susijusių su procesinių dokumentų siuntimu, valstybei.

Kauno miesto apylinkės teismas 2010 m. spalio 28 d. priėmė civilinėje byloje Nr. 2-940-429/2010 papildomÄ sprendimÄ ir trečiojo asmens su savarankiÅ¡kais reikalavimais R. Å . naudai iÅ¡ ieÅ¡kovo V. L. priteisė 262,00 Lt žyminio mokesčio ir 1500 Lt iÅ¡laidų advokato pagalbai apmokėti.Apeliaciniu skundu ieÅ¡kovas V. L. praÅ¡o Kauno miesto apylinkės teismo 2010 m. rugsėjo 30 d. sprendimÄ panaikinti ir priimti naujÄ sprendimÄ , ieÅ¡kinį patenkinti, trečiojo asmens su savarankiÅ¡kais reikalavimais R.

Å . ieÅ¡kinį atmesti. Nurodo, kad sprendimas naikintinas dėl Å¡ių motyvų:Dėl daikto sukÅ«rimo laikantis teisės aktų reikalavimoApeliantas nurodo, kad byloje pateikta projektinė medžiaga patvirtina (t. 1 b. l. 18), kad 1986-10-11 V. L. kreipėsi į komunalinio Å«kio projektavimo institutÄ , praÅ¡ydamas parengti projektÄ garažo statybai, Å¡io instituto filialas parengė sÄ matÄ projektui (b.l. 19). IÅ¡ bylos duomenų matyti, kad buvo parengtas (duomenys neskelbtini) Å«kinio pastato priestato suderinimas, nurodant, kad esamas komunalinio Å«kio pastatas buvo prailginamas, įrengiant 2 komunalinius garažus. 1986 metų liepos mėnesį parengta projektinė dokumentacija, nurodant, kad esamo komunalinio Å«kio pastato prailginimui įrengiant 2 komunalinius garažus neprieÅ¡taraujama, bÅ«tina gauti rajono sprendimÄ , projektas buvo suderintas su Kauno Lenino rajono architektu, 5 butų eksploatavimo tarnyba ir kt.

įstaigomis. IÅ¡ kitos projektinės medžiagos matyti, kad buvo iÅ¡griauta vieno Å«kio pastato siena, numatyta kelti naujus pamatus ir sukurti visiÅ¡kai naujÄ plotÄ , t.y. pastatyti naujÄ statinį-garaÅ¾Ä (t.1, b.l. 22-25). 1986-09-19 LDT VK sprendimu Nr. 269 Kauno m. Lenino raj., LDT VK leido įsirengti (įsiteisinti) komunalinius garažus Å«kiniuose pastatuose savo lėšomis, neatlygintinai ieÅ¡kovui V. L.. Sprendimo 2 p. ieÅ¡kovas buvo įpareigotas sudaryti ir suderinti projektinė-techninę dokumentacijÄ ir prieÅ¡ darbų pradžiÄ gauti rajono Gamybinės butų Å«kio valdybos leidimÄ .

Statybos leidimo ieÅ¡kovui iÅ¡davimo metu statybos procesÄ reglamentavo Ministrų Tarybos 1976 m. gruodžio 30 d. įsakymas Nr. 307 „Dėl leidimų statyti ir rekonstruoti gyvenamuosius namus, pramonės, civilinius, žemės Å«kio ir kitus objektus įforminimo tvarkos“ ir Å¡iuo nutarimu patvirtinta Leidimų statyti ir rekonstruoti (...) objektus įforminimo tvarka. IeÅ¡kovui statybos leidimas iÅ¡duotas bÅ«tent pagal tuo metu galiojusių teisės aktų nustatytus reikalavimus. Minėtos Tvarkos 2 p. numatė, jog leidimai statyti pramonės, žemės Å«kio ir kitus pastatus (iÅ¡skyrus gyvenamuosius namus ir civilinius pastatus) įforminami, suderinant atitinkamo objekto techninę dokumentacijÄ .

Miesto vyriausias architektas arba rajono architektas įraÅ¡Ä apie jos suderinimÄ (pastarasis paprastai raÅ¡omas projekto tituliniame lape) papildo žodžiais „Leidžiama statyti", pažymi datÄ , pasiraÅ¡o, tvirtina antspaudu ir užregistruoja projektų derinimo apskaitos knygoje. Å io ginčo atveju projektinėje dokumentacijoje bÅ«tent taip ir buvo padaryta. LR Vyriausybės 1991 m. liepos 25 d. nutarimu Nr. 297 patvirtintoje Pastatų, statinių ir butų teisinio registravimo instrukcijoje, galiojusioje ginčo pastato rekonstrukcijos metu, buvo numatyta, kad visi negyvenamieji pastatai ir statiniai turėjo bÅ«ti teisiÅ¡kai registruojami, priėmus pastatÄ naudoti ar pasikeitus savininkui (Instrukcijos 1, 2, 4, 6 p. p.).

Vienas pagrindinių teismo argumentų yra tas, kad ginčo ūkinis pastatas nebuvo priimtas eksploatacijai. Tokia teismo išvada yra visiškai nepagrįsta ir prieštaraujanti teisės normoms. LR Ministrų Tarybos 1983 05 nutarimu Nr. 213 „Dėl individualinės statybos“ patvirtintų Individualinės statybos miestuose ir miesto tipo gyvenvietėse nuostatų (galiojo nuo 1983-08-05 iki 1988-12-13) 30 p. nustatė, jog mansardų, baigtų įrengti anksčiau priimtuose naudoti namuose, priestatų, antstatų bei prie tokių namų pastatytų ūkinių ir buitinių pastatų ar kitokių įrenginių valstybinės komisijos naudoti nepriima.

Miesto Liaudies deputatų tarybos vykdomojo komiteto statybos ir architektÅ«ros valdybos (skyriaus) atstovas, miesto architektas, rajono architektas inspektorius patikrina, ar darbai padaryti pagal patvirtintÄ techninę dokumentacijÄ bei leidimÄ , ar teisėtai įgytos pagrindinės statybinės medžiagos, ir duoda statytojui pažymėjimÄ apie statybos užbaigimÄ , kuris pateikiamas techninės inventorizacijos biurui. Akivaizdu, kad tokio pažymėjimo pagrindu ginčo pastatas ir buvo inventorizuotas. Dėl statinio savavaliÅ¡kumoTeismas netinkamai nustatė namų valdos techninės apskaitos duomenis, žymėdamas, jog ginčo statinys yra savavaliÅ¡kas.

Garažas 3G'p buvo inventorizuotas (duomenys neskelbtini) , namų valdoje. Namų valdos techninės apskaitos byloje jis nurodytas tarp inventorizuotų kitų statinių su visomis šio garažo techninėmis charakteristikomis. Spaudas "savavališka statyba" yra ties statiniu 3G'g (t.y. ties valdoje stovėjusiu metaliniu garažu, kuris jau seniai yra nugriautas). Priešingai teismo išvadoms, ginčo pastatas 3Gl/p yra inventorizuotas nuo 1988 metų ir nėra savavališka statyba.Šiuo atveju ginčas yra kilęs ne todėl, kad minimas statinys yra neinventorizuotas ar neatitinka nekilnojamajam daiktui keliamų reikalavimų, bet dėl to, kad nėra atlikta jo teisinė registracija.

Tačiau pačiame administraciniame akte - LDT VK 1986-09-19 sprendime Nr. 269 buvo nuspręsta leisti įsirengti garažus Å«kiniuose pastatuose, suderinti projektinę-techninę dokumentacijÄ , MGBŪV įpareigota duoti užsakymÄ inventorizuoti esamÄ padėtį. Visi minėti veiksmai buvo padaryti. Minėtame administraciniame akte nėra jokių imperatyvų, nustatančių, kam priklausys minimas pastatas po jo inventorizavimo. Todėl teismo iÅ¡vada dėl galimos statinio teisinės priklausomybės yra aiÅ¡kiai nepagrįsta.

Iš byloje esančių duomenų matyti, kad pastatas 3Gl/p yra inventorizuotas nuo 1988 metų iki šiol, jo statybos metai žymimi 1987. Statinys nėra savavališkai pastatytas, priešingai, jo pastatymui buvo parengta projektinė dokumentacija, kuri buvo suderinta su visomis reikiamomis žinybomis. Kauno miesto savivaldybė iki šiol minimo pastato nėra įsiteisinusi savo vardu ir nesiekė to atlikti. Statinys yra pastatytas išimtinai ieškovo lėšomis. Todėl šioje byloje vadovautinasi ir LR CK 1.5 str.

įtvirtintais teisingumo, protingumo ir sÄ Å¾iningumo principais. 2005-05-19 į pastatÄ , esantį (duomenys neskelbtini) , buvo atkurtos nuosavybės teisės ir jis grÄ Å¾intas natÅ«ra, o ieÅ¡kovams už 1 butÄ yra sumokėta kompensacija. Pagrindinis nuomininkas buvo ieÅ¡kovas T. L.. Sudarius su T. L. buto (duomenys neskelbtini) nuomos sutartį, pagrindinis nuomininkas įgijo teisę naudotis ir pastatytu statiniu - garažu 3G,p, įgyvendinant į šį turtÄ statytojo ir savininko teises. Nuosavybės teisės buvo atkurtos buvusiai savininkei jau įvykus juridiniams faktams, t.y. esant pastatytam statiniui ir jam esant inventorizuotam.

Todėl minimo statinio buvimas negali pažeisti naujai atsiradusio savininko teisių. Pagal byloje nustatytas faktines aplinkybes nepagrįsta pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada dėl R. Å . pažeistų teisių gynimo CK 4.103 straipsnio pagrindu, LR Statybos įstatymo 23 straipsnio 18 dalyje nenustatyti teismo konstatuoti savavaliÅ¡kos statybos padariniai. Statinio nugriovimas bÅ«tų galimas Statybos įstatymo 35 straipsnio 1 dalyje nustatytais atvejais, tačiau tam reikalingos atitinkamos kitos, įstatyme nustatytos sÄ lygos.

Visų pirma, tam bÅ«tų bÅ«tinas statinio nugriovimo projektas ir iÅ¡duotas statybos leidimas. Tokių duomenų byloje nebuvo pateikta, todėl teismas Å¡ioje dalyje reikalavimÄ tenkino pažeisdamas statybos specialiuosius ir statybos techninius reikalavimus.Atsiliepimu į apeliacinį skundÄ atsakovas Kauno miesto savivaldybė praÅ¡o Kauno miesto apylinkės teismo 2010 m. rugsėjo 30 d. sprendimÄ palikti galioti.Atsiliepimu į apeliacinį skundÄ trečiojo asmens R. Å . atstovė Janina Klimaitė praÅ¡o Kauno miesto apylinkės teismo 2010 m. rugsėjo 30 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ .Apeliacinis skundas atmestinas.Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis).

Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo sprendimo teisėtumÄ ir pagrįstumÄ tik apskųstoje dalyje ir tik analizuojant apeliaciniame skunde iÅ¡dėstytus argumentus, iÅ¡skyrus įstatyme nurodytas iÅ¡imtis (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Absoliučių sprendimo negaliojamo pagrindų ginčo atveju apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis).CPK 185 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas įvertina byloje surinktus įrodymus pagal savo vidinį įsitikinimÄ , pagrįstÄ visapusiÅ¡ku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, iÅ¡nagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais.

Teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi bylos medžiagÄ , konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas iÅ¡ esmės tinkamai aiÅ¡kino ir taikė materialinės bei procesinės teisės normas, tinkamai Å¡alims paskirstė įrodinėjimo naÅ¡tÄ , teisingai įvertino byloje surinktus įrodymus ir dėl jų padarė pagrįstas iÅ¡vadas, Å¡ias iÅ¡vadas tinkamai motyvavo ir argumentavo (CPK 185 straipsnis).Kaip matyti iÅ¡ bylos medžiagos, esminis ginčas tarp Å¡alių vyksta dėl ieÅ¡kovo V. L. reikalavimo pripažinti jam nuosavybės teises į R.

Å . nuosavybės teise priklausančioje namų valdoje, esančioje (duomenys neskelbtini), pastatÄ 3G1p, t. y. komunalinį garaÅ¾Ä CK 4.47 straipsnio 1dalies 4 punkto pagrindu.Esant bylos medžiagoje pateiktai situacijai dėl nuosavybės teisės į naujai sukurtÄ daiktÄ pripažinimo bei įvertinus ginčo statinio atsiradimo aplinkybes, teisėjų kolegija sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstÄ iÅ¡vadÄ , kad ieÅ¡kovas nuosavybės teisių į ginčo statinį pripažinimo bei jo įteisinimo kaip savarankiÅ¡ko statinio reikalauja nepagrįstai.

Tokia iÅ¡vada darytina, todėl, kad Lietuvos Respublikos Konstitucijoje – aukščiausios teisinės galios akte, įtvirtintos pagrindinės teisės, kylančios iÅ¡ žmogaus prigimties, tarp jų - nuosavybės teisė. Civilinės teisės doktrinoje nuosavybės teisė suprantama kaip subjektinė teisė, atsirandanti teisės normų pagrindu, įvykus tam tikram juridiniam faktui arba jų deriniui, ir suteikiant galimybę Å¡ios teisės turėtojui savo nuožiÅ«ra objektyvios teisės normų nustatytomis ribomis tam tikrÄ turtÄ valdyti, naudoti ir juo disponuoti.

Tokios nuostatos savo praktikoje laikosi ir Konstitucinis Teismas, teikdamas, kad nuosavybės teisiniai santykiai, kaip ir kiti civiliniai teisiniai santykiai, atsiranda, pasikeičia ar pasibaigia įvykus tam tikriems juridiniams faktams.Juridiniai faktai, dėl kurių atsiranda nuosavybės santykiai, paprastai yra tokie: naujo daikto sukūrimas gamybinės ar kitokios veiklos metu, turto įgijimas pagal sandorius, vaisių ir pajamų gavimas (Konstitucinio Teismo 1994m. birželio 15 d. nutarimas). Konstitucijos 23 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad nuosavybės teises saugo įstatymai.

Å i nuostata suponuoja tai, kad Konstitucija, garantuodama nuosavybę, kartu įtvirtina ir konstitucinę teisę įgyti nuosavybę bei garantuoja Å¡ios teisės apsaugÄ (Konstitucinio Teismo 2002 m. kovo 14 d. nutarimas).Pagal LR KonstitucijÄ nuosavybės teisės įgijimo bÅ«dai gali bÅ«ti įvairÅ«s, tačiau jie negali prieÅ¡tarauti iÅ¡ Konstitucijos kylantiems reikalavimams, inter alia teisėtumo, sÄ Å¾iningumo principams.Nuosavybės teisės įgijimo pagrindai yra nurodyti CK 4.47 straipsnyje (tai inter alia sandoriai, kiti įstatymo nustatyti pagrindai).

Pagal CK 4.23 straipsnio 2 dalį teisėtu laikomas daikto valdymas, įgytas tais pačiais pagrindais kaip ir nuosavybės teisė. Nuosavybės teisę pagal CK 4.48 straipsnio 1 dalį gali perduoti tik pats savininkas arba savininko įgaliotas asmuo. Vadinasi, tais atvejais, kai daiktas yra įgyjamas be savininko valios, iÅ¡skyrus tam tikrus CK nustatytus atvejus (inter alia, kai daiktas parduotas ar kitaip perleistas teismo sprendimams vykdyti nustatyta tvarka (CK4.96 straipsnio 4 dalis), daikto įgijimas pats savaime nereiÅ¡kia ir nuosavybės teisės į tÄ daiktÄ atsiradimo, t. y. asmuo, įgijęs daiktÄ (įgijėjas), kaip Å¡iuo ginčo atveju apeliantas netampa to daikto savininku, o tik tampa faktiniu Å¡io daikto valdytoju.Nagrinėjamoje byloje kilusio ginčo atveju akivaizdu, kad nors ieÅ¡kovui V.

L. ir buvo leista savo lėšomis įsirengti komunalinius garažus 1986-09-19 Kauno m. Lenino rajono vykdomojo komiteto sprendimu Nr. 269 (t. 1, b. l. 8, 17), tačiau tuo pačiu buvo nurodyta, jog tai nesukurs naujos nuosavybės, nes jų įrengimas nei ieÅ¡kovui, nei kitiems namų valdų gyventojams nebus atlygintas ir Å¡is turtas bus apskaitytas Gamybinės butų Å«kio valdybos balanse. Todėl akivaizdu, jog ir apeliantui parengus Å«kinio pastato, esančio (duomenys neskelbtini), priestato projektÄ bei atlikus statybos – rekonstrukcinius darbus, pertvarkant minėtÄ pastatÄ Ä¯ komunalinius garažus, nuosavybės teisė ieÅ¡kovui į šį nekilnojamÄ jį turtÄ neatsirado (t.1, b. l. 19-25 ir kt. namų valdos techninės apskaitos bylos Nr. 13443 duomenys).

Šios aplinkybės taip pat yra nustatytos ir įsiteisėjusiu Kauno apygardos administracinio teismo 2007-10-24 sprendimu administracinėje byloje Nr. 1-1178-31-07 (prijungtos civilinės bylos Nr.2-29-475/2009 l. 57 – 59) bei iš dalies Kauno miesto savivaldybės tarybos 2008-02-07 sprendimu Nr. T-72 (t.1, b. l. 76), todėl teisėjų kolegija sprendžia, jog smulkiau jos neaptartinos (CPK 182 straipsnio 2 punktas).Vertindama apeliacinio skundo argumentus dėl ginčo statinio savavališkumo, teisėjų kolegija pažymi, jog skundžiamas teismo sprendimas iš esmės neprieštarauja ginčo garažo statybos metu galiojusio 1964 m.

Civilinio kodekso 114 straipsnyje numatytoms pasekmėms, nes ieÅ¡kovo panaudotos statybinės medžiagos pasilieka, jo, kaip statytojo, nuosavybė, o ir jis pats neneigia, jog tiek jis, tiek vėliau buvę jo Å¡eimos nariai, t. y. T. L. bei D. L. gyvenamÄ ja patalpa, esančia (duomenys neskelbtini), ir jos pagalbiniais statiniais naudojosi nuomos pagrindais. Be to, Å¡ias aplinkybes neabejotinai patvirtina ir Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2007-11-06 įsakymas „Dėl nuomotų gyvenamųjų patalpų rinkos vertės kompensavimo pinigais T.

L. ir jo Å¡eimos nariams“, kuriuo valstybė atsiskaitė su namų valdos, esančios (duomenys neskelbtini), gyventojais Piliečių nuosavybės teisų į iÅ¡likusį nekilnojamÄ jį turtÄ atkÅ«rimo įstatymo 9 straipsnyje nustatyta tvarka (t.1, b. l. 26).Atsižvelgiant į tai, jog nuomos sutarties dalyku buvo tik gyvenamoji patalpa, kas užfiksuota ir 2005-04-21 sutartyje Nr. GS-4-18 (t.1, b. l. 27-30), o dėl ginčo garažo T. L. į Kauno miesto savivaldybės administracijÄ dėl nuosavybės teisių atkÅ«rimo kreipėsi tik 2007-10-26 (t. 1, b. l. 31), teisėjų kolegija sprendžia, kad teismas pagrįstai nusprendė, jog nėra įstatyminio pagrindo 1987 m. perstatyto garažo iÅ¡ pagalbinių patalpų statybos įteisinimui ieÅ¡kovo vardu, todėl plačiau dėl statybos teisėtumo nepasisakytina (Lietuvos Respublikos Statybos įstatymo 2 straipsnio 2, 17 ir 18 dalys).

Taip pat pažymėtina, jog ginčo atveju nėra reikÅ¡minga aplinkybė dėl kokių priežasčių ginčo garažas po jo statybos nebuvo teisiÅ¡kai registruotas Gamybinės butų Å«kio valdybos vardu, nes tai nesudaro pagrindo nuosavybės teisų į ginčo garaÅ¾Ä ieÅ¡kovui pripažinti.Tuo pačiu, kolegija sprendžia, jog pirmosios instancijos teismui, patenkinus trečiojo asmens su savarankiÅ¡kais reikalavimais R. Å . reikalavimÄ CK 4.103 straipsnio pagrindu dėl ginčo garažo nugriovimo nepažeidė LR Statybos įstatymo 35 straipsnio reikalavimų.

Ä®vertinus aukščiau nurodytas aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad ginčo atveju pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė ir aiÅ¡kino materialiosios teisės normas, reglamentuojančias nuosavybės teisės atsiradimÄ , o apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo panaikinti šį teismo sprendimÄ , todėl sprendimas paliktinas nepakeistu, o ieÅ¡kovo V. L. apeliacinis skundas atmestinas, kaip nepagrįstas ( CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).Netenkinus ieÅ¡kovo apeliacinio skundo, iÅ¡ jo, sutinkamai su CPK 98 straipsnio 3 dalies nuostatomis, priteistinos advokatės atstovavimo iÅ¡laidos trečiajam asmeniui R.

Å .. Taip pat, sutinkamai su CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punkto ir 93 straipsnio nuostatomis iÅ¡ ieÅ¡kovo priteistinos iÅ¡laidos , susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei (t. 2, b.l. 123). Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu ir 331 straipsniu, n u t a r i a : Kauno miesto apylinkės teismo 2010 m. rugsėjo 30 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ .Priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovo V. L. (a/k (duomenys neskelbtini) trečiajam asmeniui su savarankiÅ¡kais reikalavimais R.

Å . (a/k (duomenys neskelbtini) 1300 Lt (vienÄ tÅ«kstantį tris Å¡imtus litų) iÅ¡laidų advokato pagalbai apmokėti apeliacinės instancijos teisme, Priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovo V. L. (a/k (duomenys neskelbtini) 40,20 Lt (keturiasdeÅ¡imt litų, 20 ct) procesinių dokumentų įteikimo iÅ¡laidų valstybei (Å¡ias iÅ¡laidas sumokant Valstybinei mokesčių inspekcijai prie LR FM, įmonės kodas 188659752, biudžeto pajamų surenkamoji sÄ skaita Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, Swedbank, AB, banko kodas 73000, įmokos kodas 5660). Kolegijos pirmininkas                                                                                                        Albinas Čeplinskas Kolegijos teisėjai                                                                                                        Dalė Burdulienė                                                                                                                      Arvydas Žibas