4ff80e7e-cf33-4706-be10-779ef8a34f81 · Kauno apygardos teismas

?Baudžiamoji byla Nr. 1S-170-966/2020 Teisminio proceso Nr. 1-01-1-42987-2017-3 Procesinio sprendimo kategorija 2.5.19 (S) KAUNO APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2020 m. kovo 10 d. Kaunas Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų Kęstučio Dargužio, Danguolės Å iugždinytės ir Jurgos Vasiliauskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo nuteistojo H. M. skundÄ dėl Kauno apylinkės teismo KaiÅ¡iadorių rÅ«mų 2020 m. sausio 21 d. nutarties, kuria atsisakyta patvirtinti Lygtinio paleidimo iÅ¡ pataisos įstaigos komisijos PravieniÅ¡kių pataisos namų-atvirosios kolonijos (duomenys neskelbtini) sektoriuje (toliau – Komisija) 2019 m. gruodžio 9 d. nutarimÄ Nr. (duomenys neskelbtini) taikyti lygtinį paleidimÄ iÅ¡ pataisos įstaigos. Teisėjų kolegija n u s t a t ė :

1. H. M. nuteistas Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmų 2019 m. vasario 28 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 straipsnio 2 dalį, 214 straipsnio 1 dalį, 215 straipsnio 1 dalį (dvi veikos), 22 straipsnio 1 dalį 182 straipsnio 2 dalį, 22 straipsnio 1 dalį 182 straipsnio 1 dalį, subendrinta 2 metų 4 mėnesių laisvės atėmimo bausme. Vadovaujantis BK 64 straipsnio 3 dalimi ši bausmė subendrinta su Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2018 m. balandžio 4 d. nuosprendžiu pagal BK 180 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 1 dalį paskirta ir subendrinta (tarpusavyje ir su Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2017 m. sausio 26 d. nuosprendžiu) 2 metų 4 mėnesių laisvės atėmimo bausme ir paskirta galutinė subendrinta 3 metų laisvės atėmimo bausmė. Laisvės atėmimo bausmės pradžia – 2019 m. kovo 1 d., laisvės atėmimo bausmės pabaiga – 2022 m. vasario 27 d.

2. Komisijos 2019 m. gruodžio 9 d. nutarimu nutarta taikyti nuteistajam H. M. lygtinį paleidimÄ iÅ¡ pataisos įstaigos su intensyvia priežiÅ«ra pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 157 straipsnio 3 dalį. Komisija nutarime pažymėta, kad nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika nuo 91 balo bausmės atlikimo pradžioje sumažėjo iki 64 balų. Nuteistasis buvo paskatintas, motyvuotai tęsia darbinę veiklÄ , turi galimybę įsidarbinti paleistas lygtinai. Nuostata taikomos priežiÅ«ros atžvilgiu teigiama, neiÅ¡sako kriminalinį elgesį palaikančių nuostatų, dalyvauja socialinės reabilitacijos programose bei pozityvaus užimtumo priemonėse. Komisijos nuomone, nuteistojo nuoseklus ir koregavimo linkme nukreiptas elgesys sudaro pagrindÄ manyti, kad paleistas lygtinai jis laikysis įstatymų ir nebenusikals.

3. Kauno apylinkės teismas 2020 m. sausio 21 d. nutartimi atsisakė patvirtinti Komisijos nutarimÄ nenustatęs pakankamos nuteistojo pažangos mažinant nusikalstamo elgesio rizikÄ . Nutartyje atkreiptas dėmesys, kad nuteistojo H. M. nusikalstamo elgesio rizika yra vidutinė, jÄ sudaro ne tik dinaminiai, bet ir statiniai balai, todėl rizikÄ jis gali ir privalo mažinti. Atkreiptas dėmesys į Socialinio tyrimo iÅ¡vadoje nustatytus kriminogeninius veiksnius. Teismas vertino ir nuteistojo elgesį viso bausmės atlikimo metu jo nelaikydamas nepriekaiÅ¡tingu. Atsižvelgė į ankstesnius teistumus. Ä®vertinęs Å¡ias aplinkybes teismas sprendė, kad dar nėra pagrindo manyti, jog lygtinai paleistas nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals.

4. Nuteistasis H. M. skunde praÅ¡o panaikinti Kauno apylinkės teismo 2020 m. sausio 21 d. nutartį ir priimti naujÄ sprendimÄ â€“ patvirtinti Komisijos nutarimÄ taikyti lygtinį paleidimÄ iÅ¡ pataisos įstaigos. 4.1. Skunde nuteistasis tikina padaręs tinkamas iÅ¡vadas dėl padaryto nusikaltimo, stengėsi įrodyti, kad likusiÄ bausmės dalį gali atlikti laisvėje. Nusikalstamo elgesio rizika sumažėjo nuo 91 balo iki 64 balų ir tai rodo pažangÄ mažinant nusikalstamo elgesio rizikÄ . Vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, siekia prasmingo užimtumo, laikosi vidaus tvarkos, yra skatintas, palaiko socialinius ryÅ¡ius su artimaisiais, turi gyvenamÄ jÄ vietÄ , galimybę įsidarbinti. 4.2.

Skunde atkreipiamas dėmesys, kad padaryto nusikaltimo, atliktos ir neatliktos bausmės santykis, nėra esminiai faktoriai, tiesiogiai įtakojantys Komisijos sprendimÄ . Aplinkybės, susijusios su padarytu nusikaltimu, buvo įvertintos priimant nuosprendį, todėl jos dar kartÄ neturi bÅ«ti vertinamos. BVK aiÅ¡kiai numatyta, kokiÄ bausmės dalį atlikęs asmuo gali bÅ«ti paleistas lygtinai. Pažymima, kad sprendžiant klausimÄ dėl lygtinio paleidimo vertinamos nuteistajam taikytos socialinės reabilitacijos priemonės, jų įgyvendinimo rezultatai ir nusikalstamo elgesio rizikos pokyčiai.

Å iuo atveju nėra aiÅ¡ku, kodėl nuteistajam nesuteikiamas Å¡ansas pasitaisyti ir kÄ jis dar privalo padaryti, kad bÅ«tų realiai taikoma lygtinio paleidimo iÅ¡ pataisos įstaigos nuostata. Nuteistasis bausmę atlieka lengvos grupės sÄ lygomis, yra skatintas už dalyvavimÄ Ä¯vairiose resocializacijos programose ir tai rodo nuteistojo ruoÅ¡imÄ si kuo greičiau iÅ¡eiti į laisvę ir laikytis socialinių elgesio normų. Nuteistojo įsitikinimu, jo dedamos pastangos buvo neįvertintos, buvo pažeisti jo teisėti lÅ«kesčiai.

Teismas nevertino bausmės vykdymo paskirties ir lygtinio paleidimo tikslų. 4.3. Nuteistojo teigimu, skundžiama nutartimi buvo pažeisti teisingumo, asmenų lygiateisiÅ¡kumo, humaniÅ¡kumo, baudžiamosios atsakomybės diferencijavimo, bausmių ekonomijos, teisėtų lÅ«kesčių ir kiti baudžiamosios teisės principai. Nuteistajam nesuprantama, kodėl jam nesuteikiama teisė į lygtinį paleidimÄ , kai neatlikta bausmės dalis yra 2 metai ir 2 mėnesiai, kaip jis turės integruotis į visuomenę, jei lygtinis paleidimas netaikomas.

Teismui pateikti duomenys patvirtina nuteistojo pastangas ir motyvacijÄ keistis ir sudaro pagrindÄ pripažinti, kad kliūčių taikyti lygtinį paleidimÄ nėra.

5. Kauno apygardos prokuratÅ«ros Marijampolės apylinkės prokuratÅ«ros prokurorės atsiliepime praÅ¡oma nuteistojo H. M. skundÄ atmesti ir palikti galioti Kauno apylinkės teismo 2020 m. sausio 21 d. nutartį. Nurodoma, kad pirmosios instancijos teismas lygtinio paleidimo taikymo klausimÄ iÅ¡nagrinėjo iÅ¡samiai ir objektyviai. Nuteistojo skunde nurodytos aplinkybės ir argumentai nepaneigia nutartyje nustatytų aplinkybių ir nesudaro pagrindo skundžiamÄ nutartį panaikinti.

6. Nuteistojo H. M. skundas atmetamas.

7. Lygtinio paleidimo institutas įtvirtintas BVK 157 straipsnyje. Å io straipsnio 1 dalyje numatyta, kad laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra pateikę Komisijai praÅ¡ymus lygtinai paleisti iÅ¡ pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio rizikÄ sudaro pagrindÄ manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals, gali bÅ«ti lygtinai paleisti iÅ¡ pataisos įstaigų.

8. Apeliacinės instancijos teismas, susipažinęs su pateikta medžiaga, įvertinęs nuteistojo skunde iÅ¡dėstytus argumentus, konstatuoja, kad apylinkės teismo nutartyje padaryta iÅ¡vada dėl lygtinio paleidimo taikymo negalimumo yra pagrįsta. Nagrinėjamu atveju iÅ¡ teismui pateiktų duomenų matyti, kad nuteistasis kreipėsi su praÅ¡ymu į KomisijÄ dėl jo lygtinio paleidimo, yra atlikęs įstatymo nustatytÄ paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, kuriÄ atlikus gali bÅ«ti sprendžiamas klausimas dėl jo lygtinio paleidimo iÅ¡ pataisos įstaigos, t. y. atitinka formalius lygtinio paleidimo taikymo pagrindus.

Tačiau iÅ¡ BVK 157 straipsnyje įtvirtinto teisinio reguliavimo matyti, kad lygtinio paleidimo taikymui, be nuteistojo atitikimo formaliems pagrindas, turi bÅ«ti nustatytos ir materialiosios Å¡io straipsnio taikymo sÄ lygos – nuteistojo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytų priemonių vykdymas ir pagrįstas manymas, kad nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals. Šį manymÄ lemia žema nusikalstamo elgesio rizika ir (ar) pažangÄ jÄ mažinant. Teisėjų kolegija pritaria skundžiamoje nutartyje padarytai iÅ¡vadai, kad nuteistasis H.

M. materialiųjų lygtinio paleidimo taikymo pagrindų vis dar neatitinka, todėl BVK 157 straipsnyje įtvirtintas lygtinio paleidimo institutas negali būti taikomas.

9. Socialinio tyrimo iÅ¡vadoje H. M., atlikus rizikos vertinimÄ pagal OASys metodikÄ , nustatyta vidutinė – 64 balų pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika. Vidutinė nusikalstamo elgesio rizika savaime nėra kliÅ«tis taikyti asmeniui lygtinį paleidimÄ . Kiekvienu atveju turi bÅ«ti atsižvelgta į tai, kiek Å¡iÄ rizikÄ sudarančių balų yra statiniai ir kiek dinaminiai, įvertinta nuteistojo daroma pažanga mažinant nusikalstamo elgesio rizikÄ , kuri turi bÅ«ti akivaizdi ir įtikinanti, kad nuteistasis jau yra pasiruošęs savo tikslų, bÅ«damas neizoliuotas nuo visuomenės, siekti tik teisėtais bÅ«dais.

Å iuo aspektu pažymima, kad apie pažangÄ mažinant nusikalstamo elgesio rizikÄ sprendžiama vertinant individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytų priemonių įgyvendinimÄ , dalyvavimÄ elgesio pataisos programose bei Å¡ių priemonių ir programų įtakÄ nuteistojo kriminogeniniams veiksniams (Socialinio tyrimo iÅ¡vados rengimo metodinių rekomendacijų, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2012 m. birželio 14 d. įsakymu Nr. 1R-159, 15.2 punktas (redakcija nuo 2015 m. rugpjūčio 20 d.).

Apylinkės teismas į paminėtų aplinkybių visumÄ atsižvelgė ir jas skundžiamoje nutartyje įvertino teisingai.

10. Skundžiamoje nutartyje pagrįstai atkreiptas dėmesys į tai, kad nuteistajam H. M., nors ir vykdančiam individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, dalyvaujančiam pozityvaus užimtumo priemonėse, vis dar iÅ¡lieka nustatyti kriminogeniniai veiksniai: gyvenimo stilius ir draugai; mÄ stymas ir elgesys. Kriminogeniniai veiksniai parodo, kurios nuteistojo gyvenimo sritys yra problemiÅ¡kiausios, t. y. gali skatinti ar lemti pakartotinį nusikalstamumÄ . Å ių veiksnių nustatymas leidžia daryti iÅ¡vadÄ , kad su galimu pakartotiniu nuteistojo H.

M. nusikalstamu elgesiu susijusių probleminių sričių korekcija (mažinimas) vis tik dar nėra pakankamai reikÅ¡minga. TokiÄ iÅ¡vadÄ patvirtina ir Socialinio tyrimo iÅ¡vadoje nurodytos, su nuteistojo mÄ stymu, požiÅ«riu į savo veiksmus, susijusios aplinkybės. IÅ¡ teismui pateiktos bylos duomenų matyti, kad H. M. kaltę dėl įvykdytų nusikaltimų pripažįsta tik iÅ¡ dalies, ieÅ¡ko save pateisinančių aplinkybių, kaltina aplinkÄ , bendrininkus. Nusikaltimų įvykdymo aplinkybių atžvilgiu iÅ¡lieka gynybiÅ¡kas, siekia sumenkinti savo padarytÄ Å¾alÄ .

Esant tokioms aplinkybėms, kai asmuo vengia prisiimti atsakomybę už savo veiksmus, savo nuskalstamÄ elgesį pateisina, atsakomybę perkelia aplinkiniams ir aplinkai, nėra pagrindo tikėtis, kad lygtinio paleidimo metu jis sugebės tinkamai vykdyti probacijos sÄ lygas ir savo tikslų siekti tik teisėtais bÅ«dais.

11. ManymÄ , kad nuteistais vis dar neatitinka materialiojo BVK 157 straipsnio taikymo pagrindo patvirtina ir duomenys apie nuteistojo elgesį viso bausmės atlikimo metu. Vertinant visÄ teismui pateiktÄ medžiagÄ matyti, kad nepriekaiÅ¡tingu elgesiu nuteistasis H. M. vis tik nepasižymėjo. Už pavyzdingÄ elgesį ir gerÄ darbÄ nuteistasis 2019 m. gegužės 7 d. buvo paskatintas, pataisos įstaigoje dirba. Å ios aplinkybės neabejotinai vertintinos kaip teigiamai asmenį charakterizuojančios, tačiau pažymima, kad tinkamai elgtis, vykdyti BVK nustatytas pareigas yra kiekvieno laisvės atėmimo bausmę atliekančio nuteistojo pareiga ir toks elgesys, esant nustatytai vidutinei pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikai ir nenustačius pakankamos pažangos jÄ mažinant, nėra pakankamas BVK 157 straipsnio taikymui.

Be to, sprendžiant apie nuteistojo pastangas koreguoti savo elgesį, vertinama duomenų visuma, t. y. vertinamas nuteistojo elgesys viso bausmės atlikimo metu, o ne atskiri laikotarpiai. IÅ¡ pažymos apie nuteistojo pažeidimus ir paskatinimus matyti, kad H. M. du kartus pažeidė vidaus tvarkos taisykles ir režimo reikalavimus, vienÄ kartÄ buvo drausmintas paskiriant nuobaudÄ , kitu atveju nuobauda neskirta, apsiribota svarstymu drausminėje komisijoje. Nors paskirta nuobauda Komisijos nutarimo priėmimo dienÄ negaliojo (buvo panaikinta prieÅ¡ terminÄ ), tai paties pažeidimo fakto neÅ¡alina ir asmenį charakterizuoja neigiamai.

Atsižvelgiant į tai, kad nuobauda skirta pakankamai neseniai – 2019 m. vasario 7 d., nuteistasis buvo ir skatintas, ir baustas, vertinti nuteistojo elgesį viso bausmės atlikimo metu, kaip nuoseklų ir koreguojamÄ iÅ¡imtinai tik teigiama linkme, nėra pagrindo. Nuteistojo elgesys bausmės atlikimo metu, jo gebėjimas prisitaikyti prie nustatytų taisyklių ir režimo reikalavimų vertinant probacijos taikymo galimybę yra svarbus, kadangi lygtinio paleidimo taikymas taip pat neiÅ¡vengiamai yra susijęs su tam tikrų įpareigojimų skyrimu, draudimų laikymusi.

Vertinamu atveju, esant aukščiau paminėtoms aplinkybėms, taip pat informacijai apie nuteistojo ankstesnius teistumus, Socialinio tyrimo iÅ¡vadoje iÅ¡skirtus kriminogeninius veiksnius, atsakomybės už savo įvykdytus nusikaltimus neprisiėmimÄ ir savo kaltės menkinimÄ , kyla pagrįstų abejonių dėl to, kad lygtinio paleidimo metu nuteistasis sugebės tinkamai vykdyti probacijos sÄ lygas ir nepažeidinėti įstatymų.

12. Nėra pagrindo nesutikti su nuteistojo skundo argumentais, kad jis daro pažangÄ mažindamas nusikalstamo elgesio rizikÄ . Tai patvirtina ir Socialinio tyrimo iÅ¡vados duomenys, rodantys, kad nuo 2018 m. rugsėjo 11 d. atlikto vertinimo rizika sumažėjo nuo 83 balų iki 64 balų. Tačiau vien tik nusikalstamo elgesio rizikos balo pokytis nėra pakankamas nuteistojo daromai pažangai konstatuoti. Nuteistajam nustatytÄ pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos balÄ sudaro ne tik statiniai, bet ir nemaža dalis – 19 balų – dinaminiai veiksniai, kuriuos nuteistasis, nepriekaiÅ¡tingai elgdamasis ir aktyviai dalyvaudamas pataisos procese, koreguodamas savo elgesį pagal jam nustatytas problemines sritis gali sumažinti.

Aplinkybių, susijusių su nuteistojo rizika nusikalsti pakartotinai, kontekste pažymima, kad nors Socialinio tyrimo iÅ¡vadoje nustatyti trys rizikÄ mažinantys veiksniai, Å¡i aplinkybė, pati savaime, nesudaro pagrindo tikėti įstatymus atitinkančio nuteistojo elgesio laisvėje. RizikÄ mažinantys veiksniai (socialinių ryÅ¡ių palaikymas, galimybė įsidarbinti išėjus į laisvę) egzistavo ir iki H. M. nuteisimo (nuteistasis turėjo nuolatinę gyvenamÄ jÄ vietÄ , gyveno su močiute, kaip pats teigė – dirbo individualiai), tačiau akivaizdu, kad nuo nusikalstamo elgesio jo nesulaikė.

IÅ¡sakoma motyvacija nevartoti psichikÄ veikiančių medžiagų, atsižvelgiant į tai, kad H. M., kaip pats teigė, laisvėje yra bandęs vartoti narkotines medžiagas, nusikaltimÄ Ä¯vykdė apsvaigęs nuo alkoholio, tačiau jokių programų, susijusių su alkoholio, narkotinių, psichotropinių medžiagų vartojimo prevencija, bausmės atlikimo metu nelankė, nelaikytina faktoriumi, iÅ¡ esmės paneigiančių nuteistojo rizikÄ nusikalsti pakartotinai. Esant Å¡ioms aplinkybėms, taip pat nuteistajam nustatytiems kriminogeniniams veiksniams, informacijai apie tai, kad laisvės atėmimo bausme taikomi suvaržymai nuteistojo pozityviems elgesio, mÄ stymo, požiÅ«rio į savo nusikalstamÄ elgesį pokyčiams pakankamai reikÅ¡mingos įtakos dar neturėjo, jo pataisos procesas tęstinas pataisos įstaigoje.

13. Atmetami, kaip nepagrįsti, nuteistojo skundo teiginiai dėl teisingumo, asmenų lygiateisiÅ¡kumo, humaniÅ¡kumo, baudžiamosios atsakomybės diferencijavimo, bausmių ekonomijos, teisėtų lÅ«kesčių ir kitų baudžiamosios teisės principų pažeidimų. Jokių konkrečių argumentų, kuo nagrinėjamu atveju pasireiÅ¡kė minėtų principų pažeidimas, nuteistasis skunde nenurodė. Teisėjų kolegija tokių aplinkybių taip pat nenustatė. Tai, kad nuteistajam, atlikusiam BVK 157 straipsnyje numatytÄ bausmės dalį, nebuvo taikytas lygtinis paleidimas, nėra pagrindas pripažinti, kad minėti principai buvo pažeisti.

Pažymima, kad įstatymų leidėjas lygtinio paleidimo taikymÄ Ä¯tvirtino ne kaip imperatyvų įpareigojimÄ kiekvienam nuteistajam, vykdančiam individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir atlikusiam minimaliÄ BVK 157 straipsnio 2 ir 3 dalyse numatytÄ paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, jį taikyti, o tik kaip galimybę nuteistajam bÅ«ti paleistam lygtinai, jeigu jis atitinka įstatyme nurodytus reikalavimus. Nuteistajam galimybė kreiptis dėl jo lygtinio paleidimo buvo suteikta, jo praÅ¡ymas buvo iÅ¡nagrinėtas laikantis nustatytų reikalavimų, tačiau apylinkės teismui nustačius, kad BVK 157 straipsnyje numatytų sÄ lygų (materialaus lygtinio paleidimo taikymo pagrindo) nuteistasis dar neatitinka, Komisijos nutarimÄ patvirtinti buvo atsisakyta.

Priimdamas tokį sprendimÄ apylinkės teismas baudžiamojo proceso įstatymo nuostatų nepažeidė, kadangi remiantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 360 straipsnyje įtvirtintu teisiniu reguliavimu bÅ«tent apylinkės teismui yra suteikta teisė priimti galutinį sprendimÄ taikyti lygtinį paleidimÄ ar jo netaikyti.

14. Nuteistasis teisus skunde pažymėdamas, kad padaryto nusikaltimo, atliktos ir neatliktos bausmės santykis, nėra esminiai faktoriai sprendžiant dėl lygtinio paleidimo. Tačiau Å¡ios aplinkybės, tiek, kiek jos atskleidžia H. M. elgesį ir leidžia įžvelgti jo pažangÄ (ar jos nebuvimÄ ) koreguojant savo elgesį teigiama linkme, neturi bÅ«ti sumenkinamos. Informacija apie ankstesnius teistumus, teisės pažeidimams bÅ«dingas nusikaltimų modelis, Socialinio tyrimo iÅ¡vadoje vis dar iÅ¡skiriamas nuteistojo kaltės neigimas, atsakomybės neprisiėmimas ir savo nusikalstamo elgesio menkinimas, suponuoja manymÄ , kad nuteistasis yra linkęs nusikalsti, savo teisei prieÅ¡ingo elgesio kritiÅ¡kai nevertina, laisvės atėmimo bausme taikomi suvaržymai jo mÄ stymo, nuostatų iÅ¡ esmės nepakeitė.

Todėl apylinkės teismas, vertindamas nuteistojo teistumus, paskirtos ir neatliktos bausmės dalį kitų lygtinio paleidimo taikymui reikÅ¡mingų duomenų kontekste, pažeidimo nepadarė ir nenustatęs abejonių nekeliančios nuteistojo pažangos mažinant nusikalstamo elgesio rizikÄ , pagrįstai Komisijos priimto nutarimo nepatvirtino.

15. Ä®vertinus aukščiau iÅ¡dėstytas aplinkybes spręsti, kad apylinkės teismas netinkamai įvertino nagrinėjamo klausimo iÅ¡sprendimui reikÅ¡mingas aplinkybes ar pažeidė teisės normas, reglamentuojančias lygtinio paleidimo taikymÄ , teisinio pagrindo nėra. Skundžiama nutartis priimtas įvertinus aktualiÄ H. M. asmenybę charakterizuojančiÄ medžiagÄ , kuri patvirtina nutartyje padaryti pagrįstÄ iÅ¡vadÄ , kad nuteistasis vis dar neatitinka BVK nustatytų lygtinio paleidimo iÅ¡ pataisos įstaigų sÄ lygų – nuteistojo pažanga mažinant savo nusikalstamo elgesio rizikÄ nesudaro pagrindo manyti, kad jis laikysis įstatymų ir nenusikals.

16. Konstatuojama, kad apylinkės teismas Komisijos priimto nutarimo teisėtumÄ ir pagrįstumÄ patikrino tinkamai, laikydamasis BPK įtvirtintų nuostatų. Kauno apylinkės teismo 2020 m. sausio 21 d. nutartis atitinka teisėtumo ir pagrįstumo reikalavimus, todėl jÄ naikinti, kaip to praÅ¡ome skunde, nėra pagrindo. Kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi, n u t a r i a : nuteistojo H. M. skundÄ atmesti ir palikti galioti Kauno apylinkės teismo KaiÅ¡iadorių rÅ«mų 2020 m. sausio 21 d. nutartį. Nutartis įsigalioja jos priėmimo dienÄ ir yra neskundžiama. Teisėjai Kęstutis Dargužis Danguolė Å iugždinytė Jurga Vasiliauskienė