Legislator Case Law & Legislation
4ff7bd96-4e49-491b-af37-58f0d226c705 AI generated

4ff7bd96-4e49-491b-af37-58f0d226c705 · Kauno apylinkės teismas

Case Number 4ff7bd96-4e49-491b-af37-58f0d226c705
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)

Legislator summary

AI generated

Baudžiamoji byla Nr. 1-344-408/2015Teisminio proceso Nr. 1-20-1-00702-2012-8Procesinio sprendimo kategorijos 1.2.25.4.6; (S) 1.1.7;1.1.7.2.7;1.1.8;2.1.15.3.2;2.1.16.1;2.3.6.4.; 2.3.6.4.5.1.; 2.3.6.4.5.2. KAUNO APYLINKĖS TEISMASN U O S P R E N D I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2015 m. lapkričio 20 d.Kaunas Kauno apylinkės teismo teisėjas Virginijus Kalkauskas, sekretoriaujant Vilmai Smolskienei, dalyvaujant prokurorei Vilijai Šalčiuvienei, kaltinamajam R. V., jo gynėjui advokatui Gintarui Černiauskui, nukentėjusiesiems R.

Legislator headnote

AI generated

4ff7bd96-4e49-491b-af37-58f0d226c705 · Kauno apylinkės teismas: Ant galinės jo automobilio sėdynės sėdėjo R. B.. Maždaug įkalnės viduryje, pamatė atlekiantį prieÅ¡ eismÄ , dideliu greičiu, nevaldomÄ automobilį. Vengdamas su juo susidÅ«rimo, persirikiavo į trečiÄ jÄ eismo juostÄ , tačiau susidÅ«rimo neiÅ¡vengė. Ä®vyko susidÅ«rimas. SmÅ«gis buvo stiprus, sprogo oro pagalvės, buvo pilna dÅ«mų. Jam buvo stipriai sutrenkta krÅ«tinė. Po susidÅ«rimo iÅ¡kart iÅ¡lipo iÅ¡ automobilio. Sustojo keli automobiliai, iÅ¡ kurių iÅ¡lipo žmonės. Pagalvojo, kad važiavusieji automobiliu ,,Subaru“ žmonės galėjo bÅ«ti apsvaigę, o draugas pasakė, kad gal jie negyvi.

Keywords

AI generated
motor vehicle liability insurance traffic accident motor vehicle pollution contract for vehicle sale use of motor vehicle automobile industry
AI generated
31d7e93d-7f07-4d78-a332-2b872b582eaf
R. K. 2021 m. vasario 17 d. apie 16.49 val. ties pastatu, esančiu (duomenys neskelbtini), vairavo automobilį „Mercedes Benz“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus, kai jo kraujyje buvo daugiau negu 1,51 ‰ alkoholio (17.20 val. jam buvo nustatytas 2,62 ‰ girtumas).
4626e901-2319-42de-b0fc-729c7e7ae294
Jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimÄ , laidavimo metu padarys naujÄ baudžiamÄ jį nusižengimÄ ar neatsargų nusikaltimÄ , teismas gali panaikinti sprendimÄ atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl Å¡io asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas veikas;2. Jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimÄ , laidavimo metu padarys naujÄ tyčinį nusikaltimÄ , ankstesnis sprendimas atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės nustoja galioti ir sprendžiama dėl Å¡io asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.IÅ¡aiÅ¡kinti V.
a98bc91f-5992-4d32-9d66-6d8bf9c6d86f
Administracinė byla Nr. A2.6.-10626-655/2014Teisminio proceso Nr. 4-68-3-10121-2014-3Procesinio sprendimo kategorija 45.4.4. (S) VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASNUTARIMAS 2014 m. rugsėjo 24 d.Vilnius Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Ainora Kornelija Macevičienė, dalyvaujant R. V., iÅ¡nagrinėjusi administracinio teisės pažeidimo bylÄ , kurioje R. V., a.k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), traukiamas administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 127 str. 3 d.,nustatė:
98495734-d85d-409a-9b09-937326298df9
Baudžiamoji byla Nr. 1-1645-1015/2017Teisminio proceso Nr. 1-02-2-00221-2017-0Procesinio sprendimo kategorija 1.2.25.4.2.6; 2.10.1.4 (S) VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS TEISMO BAUDŽIAMASIS Ä®SAKYMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2017 m. gegužės 22 d.Vilnius Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Ingrida Mikužytė, iÅ¡nagrinėjusi Vilniaus apygardos prokuratÅ«ros Vilniaus apylinkės prokuratÅ«ros 3-ojo skyriaus prokuroro Vytauto Jancevičiaus pareiÅ¡kimÄ dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir ikiteisminio tyrimo metu surinktÄ medžiagÄ , kurioje:
132bbe05-0065-4fa2-8652-f29e8ecfc7b3
a.k. (duomenys neskelbtini) lietuvio, Lietuvos Respublikos piliečio, gyv. , Raseiniai, administracinio teisės pažeidimo bylÄ ir, nustatė:R. J. 2014 m. liepos 9 d. 11 val. 4 min., Raseinių m., V. G. gatvėje, vairuodamas automobilį „V. S.“ valst. Nr.(duomenys neskelbtini) bÅ«damas neblaivus(pagal 2014-07-18 specialisto iÅ¡vadÄ , iÅ¡ nutarimo nutraukti ikiteisminį tyrimÄ , kad eismo įvykio metu R. J. kraujyje rasta 3,27 promilės etilo alkoholio),neturėdamas teisės vairuoti, nesuvaldė automobilio, iÅ¡važiavo į prieÅ¡prieÅ¡inio eismo juostÄ ir trenkėsi į automobilį „Volvo V 70XC“.

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

Baudžiamoji byla Nr. 1-344-408/2015Teisminio proceso Nr. 1-20-1-00702-2012-8Procesinio sprendimo kategorijos 1.2.25.4.6; (S) 1.1.7;1.1.7.2.7;1.1.8;2.1.15.3.2;2.1.16.1;2.3.6.4.; 2.3.6.4.5.1.; 2.3.6.4.5.2. KAUNO APYLINKĖS TEISMASN U O S P R E N D I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2015 m. lapkričio 20 d.Kaunas Kauno apylinkės teismo teisėjas Virginijus Kalkauskas, sekretoriaujant Vilmai Smolskienei, dalyvaujant prokurorei Vilijai Šalčiuvienei, kaltinamajam R. V., jo gynėjui advokatui Gintarui Černiauskui, nukentėjusiesiems R.

B., V. L., V. Z., civilinio atsakovo atstovui advokatui D. B., ekspertams Ąžuolui Sutkui, Leonui Gogeliui, V. M., Gregoire Abi Chaker, Sigitui Simanauskui, vieÅ¡ame teisiamajame posėdyje iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ , kurioje R. V., a.k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Kaune, LR pilietis, vedęs, vidurinio iÅ¡silavinimo, dirbantis, gyv. (duomenys neskelbtini), Kaunas, neteistas, kaltinamas padaręs nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos BK 281 str. 6 d., Teismas, iÅ¡nagrinėjęs bylÄ , n u s t a t ė:

R. V. 2012 m. spalio 28 d., apie 02.25 val., Kaune, Nuokalnės gatvėje, vairuodamas automobilį „Subaru Impresa“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ir važiuodamas nuo Tvirtovės alėjos link Varnių gatvės, ties Tvirtovės alėjos pastatu Nr. 12 pažeidė Kelių eismo taisyklių 14, 133 punktų reikalavimus tuo, kad vairavo transporto priemonę bÅ«damas neblaivus (kraujo serume rasta 1.88 promilės etilo alkoholio), nepasirinko saugaus važiavimo greičio, neatsižvelgė į kelio ir meteorologines sÄ lygas (snigo, kelio danga Å¡lapia), nesuvaldė vairuojamos transporto priemonės, iÅ¡važiavo į prieÅ¡ingos krypties eismui skirta kelio pusę, kur susidÅ«rė su prieÅ¡inga kryptimi važiavusiu automobiliu „Mercedes Benz“, valst.

Nr. (duomenys neskelbtini), vairuojamu V. L.. Eismo įvykio metu žuvo automobilyje „Subaru Impresa“ važiavęs keleivis K. Z. bei buvo sužalotas automobilyje „Mercedes Benz“ važiavęs keleivis R. B., kuris patyrė nesunkų sveikatos sutrikdymÄ , tai yra R. V. savo veiksmais padarė nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos BK 281 str. 6 d. R. V. kaltu neprisipažino. Jis paaiÅ¡kino, kad namuose su keliais draugais Å¡ventė įkurtuves, vartojo alkoholį. K. Z. iÅ¡ pradžių su jais nebuvo, nes jis atėjo vėliau.

Pas jį buvo Tomas ir V. R.. Tomas iÅ¡važiavo anksčiau, o V. R. liko. Pasisėdėjimo pabaigoje atėjo K. Z.. V. R. apie 02 val. pasakė, kad nori važiuoti namo. Jis kvietė taksi, bet ilgai neatvažiavo. Tada K. Z. pasakė, kad jis yra blaivus, negėrė, todėl gali parvežti Vilių namo. Pasakė, kad jo automobilyje mažai kuro, todėl gali pavežti jo automobiliu ,,Subaru“. Davė jiems automobilio užvedimo raktelius. Matė kaip K. Z. užsivedė jo automobilį, valė nuo jo sniegÄ .

Nusprendė važiuoti kartu, todėl sėdo į automobilio galÄ deÅ¡inėje pusėje, o Vilius sėdo į priekį keleivio pusėje. K. Z. sėdo prie vairo. K. Z. labai greitai iÅ¡lėkė iÅ¡ gatvelės. Prašė taip greitai nevairuoti, nes jį pykino. Ties Varnių tiltu jis užmigo. Po to atsimena tik nuolaužas, Å¡vyturėlius, kažkas jam liepė nejudėti, po to neteko sÄ monės ir kitÄ rytÄ prabudo ligoninėje. Kai atgavo sÄ monę, matė artimuosius, kurie pasakė, kas įvyko. Tada patyrė Å¡okÄ , svaigo galva dėl traumos.

Galva svaigsta ir dabar, nes jam pripažintas vestibiuliarinio aparato sutrikimas. Autoavarijos metu jam trÅ«ko kaukolės pamatas, buvo sulaužytas žandikaulis ir Å¡onkauliai. Kai atgavo sÄ monę atvažiavo tyrėjas R. M. paimti DNR. Pamena, kad nenorėjo duoti DNR, nes neturėjo gynėjo ir sakė, kol neturi gynėjo nenori, kad bÅ«tų atlikinėjami veiksmai. Spaudė prisipažinti, kad jis vairavo automobilį, nes įrodymai yra neginčijami. Medikams darė spaudimÄ greičiau jį iÅ¡raÅ¡yti iÅ¡ ligoninės. ViskÄ pasakojo nuoÅ¡irdžiai, todėl ir prašė iÅ¡imti drabužius, pirÅ¡tų anspaudus.

Liudytoja pasakė, kad jį rado už vairo, bet nežino ar jis persėdo, ar perlipo. Jam buvo lūžusi nosis, kruvina striukė, kelnės, o rado tik kelias kraujo dėmes. Su K. Z. buvo geri draugai. Gyveno vienas prieÅ¡ais kitÄ . Ar K. Z. vartojo alkoholį, jis nematė. Negali paaiÅ¡kinti, kaip galėjo atsidurti vairuotojo vietoje. Nukentėjusių nėra atsiprašęs, nes buvo pasakyta, kad jeigu jis kreipsis, tada bus traktuota kaip spaudimas. Jis pergyvena ir apie tai galvoja kiekvienÄ dienÄ .Nors kaltinamasis R.

V. savo kaltės nepripažino, tačiau jo kaltė kelių transporto eismo saugumo taisyklių pažeidimu, sukėlusiu eismo įvykį, dėl kurio vienas žmogus žuvo, o kitas buvo sužalotas, padarytas apsvaigusiam nuo alkoholio, įrodomas šiais baudžiamojoje byloje esančiais ir teisiamojo posėdžio metu patikrintais įrodymais. Nukentėjusysis R. B. parodė, jog kaltinamojo anksčiau nepažinojo. 2012-10-28 nakties metu važiavo automobiliu ,,Mersedez Benz“, kurį vairavo jo draugas V. L..

Automobilis važiavo gal apie 50-55 km/h, neskubėjo, kilo į įkalnę, važiavo antra eismo juosta. Kylant į Varnių kalnÄ , staiga pajuto didelį garsÄ , kaip reaktyvinio lėktuvo ir abu pamatė, kad į juos atvažiuoja automobilis. Jis sėdėjo ant galinės sėdynės. Automobiliai susidÅ«rė, buvo didelis smÅ«gis. Gavo stiprų smÅ«gį į kojÄ vairuotojo sėdyne, kurioje sėdėjo V. L.. Jis prarado sÄ monę, draugas rado jį gulintį. Bandė iÅ¡lipti, bet pajuto skausmÄ ir neatsisukdamas nukrito ant automobilio galinės sėdynės. Po susidÅ«rimo pamatė, kad į jų automobilį atsitrenkė automobilis ,,Subaru Impreza“.

Automobilio viduje matėsi sėdintis žmogus, kad keleivio pusėje sėdėjo žmogus, matėsi siluetas, o vairuotojo pusėje nieko nepastebėjo. Keleivio vietoje sėdėjo žmogus Å¡viesiais plaukais. Pasakė V. L., kad žmogus tikriausiai žuvo, nes matėsi, kad jis be gyvybės ženklų. IÅ¡lipęs iÅ¡ automobilio pajuto skausmÄ , todėl grįžo atgal į automobilį. R. V. nematė nei automobilio viduje, nei prie jo. Medikai atvyko gal už 10-15 min. Kai iÅ¡lipo iÅ¡ automobilio trumpam, automobilio ,,Subaru“ durys buvo uždarytos.

Nebendravo su niekuo. Kauno medicinos universiteto klinikose konstatavo kojos sumuÅ¡imÄ , mėlynes ant peties ir juosmens. Skaudėjo ir gydėsi tris savaites. Civilinį ieÅ¡kinį reiÅ¡kia dėl 8000Lt neturtinės žalos atlyginimo. PraÅ¡o priteisti Å¡iÄ sumÄ iÅ¡ kaltinamojo. Nukentėjusysis V. L. parodė, kad 2012-10-28 naktį vairavo automobilį „Mersedes Benz“, kuriuo važiavo Kaune, Nuokalnės g. nuo Varnių g. link Tvirtovės al. Važiavo į įkalnę, antrÄ ja eismo juosta apie 40 km/h greičiu.

Ant galinės jo automobilio sėdynės sėdėjo R. B.. Maždaug įkalnės viduryje, pamatė atlekiantį prieÅ¡ eismÄ , dideliu greičiu, nevaldomÄ automobilį. Vengdamas su juo susidÅ«rimo, persirikiavo į trečiÄ jÄ eismo juostÄ , tačiau susidÅ«rimo neiÅ¡vengė. Ä®vyko susidÅ«rimas. SmÅ«gis buvo stiprus, sprogo oro pagalvės, buvo pilna dÅ«mų. Jam buvo stipriai sutrenkta krÅ«tinė. Po susidÅ«rimo iÅ¡kart iÅ¡lipo iÅ¡ automobilio. Sustojo keli automobiliai, iÅ¡ kurių iÅ¡lipo žmonės. Pagalvojo, kad važiavusieji automobiliu ,,Subaru“ žmonės galėjo bÅ«ti apsvaigę, o draugas pasakė, kad gal jie negyvi.

Greitai atvyko greitoji pagalba, apžiÅ«rėjo, jo krÅ«tinė buvo sužalota nuo diržo. Su kaltinamuoju įvykio metu nebendravo, nes rÅ«pinosi automobiliu ir savo daiktais. Nebuvo kaip kalbėti su vairuotoju. Matė automobilyje ,,Subaru“ žmones. Tuo metu nesigilino kas vairavo, nes galvojo atvažiuos policija ir iÅ¡siaiÅ¡kins. Kažkas lupo duris. Vairuotojas iÅ¡lipo iÅ¡ automobilio ir persėdo į galinę automobilio sėdynę. Nematė, kad jam bÅ«tų kas padėjęs persėsti į galÄ .

Tuo metu jau buvo atvykusi policija ir liudytojai. Po susidÅ«rimo automobilio priekyje buvo vairuotojas ir žuvęs asmuo. PraÅ¡o priteisti iÅ¡ kaltinamojo pareikÅ¡tÄ civilinį ieÅ¡kinį 17000Lt. Draudimas sumokėjo 10400Lt, o liko nesumokėta 7000Lt. Jo automobilis techniÅ¡kai buvo tvarkingas, tačiau techninės apžiÅ«ros nebuvo praėjęs. Kai pamatė ,,Subaru“ automobilį, susidarė įspÅ«dis, kad jis nevažiavo, o skrido ore, kokiu 200km/h greičiu ir buvo nevaldomas. Tvirtina, kad automobilyje ,,Subaru“ po susidÅ«rimo buvo du žmonės. Abu jie automobilyje ,,Subaru“ sėdėjo priekinėse sėdynėse.Nukentėjusysis V.

Z. parodė, jog iki įvykio kaltinamÄ jį ir jo tėvÄ pažinojo. Naktį paskambino tyrėjas R. M. ir pranešė, kad eismo įvykio metu žuvo jo sÅ«nus. Å iek tiek paaiÅ¡kino įvykio aplinkybes. Pats įvykio nematė. Žino, kad sÅ«nus buvo iki 12 val. namuose, žino, kad buvo alaus su draugu truputį iÅ¡gėręs, nes sÅ«nus nemėgo gerti, o paskui sÅ«nų pasikvietė R. V.. SÅ«nus vertėsi maÅ¡inų remontu. SÅ«nus turėjo dvi dukras ir gyveno su drauge. IÅ¡laikė dukras, nes žmona mažai uždirbo.

Liudytojas V. R. parodė, jog eismo įvykyje nebuvo. TÄ vakarÄ buvo pas R. V. namuose, vartojo alkoholį. Naktį atėjo K. Z.. Kadangi buvo neblaivus, tai prašė R. V. iÅ¡kviesti taksi, kad galėtų parvažiuoti namo. R. V. sakė, kad nereikia kviesti taksi, nes Kęstas negėręs, todėl jis parveÅ¡ namo. Matė, kai R. V. padavė K. raktus nuo automobilio, girdėjo, kaip R. V. ginčijosi su žmona. R. V. žmona pasakė, kad neduotų K. vairuoti. Išėjus į laukÄ R. V. pasakė, kad Kęstas parodys, kÄ ta ,,drėlė“ gali.

Atsisėdo keleivio vietoje, o R. V. ant galinės sėdynės. Jį iÅ¡leido prie namų ir nuvažiavo. Kai jį iÅ¡leido, Kęstas buvo už vairo, o R. V. sėdėjo gale. Jo vieta liko tuščia. TÄ vakarÄ R. V. ir jis buvo stipriai iÅ¡gėrę. Kęstutis sėdo už vairo, nes jis nebuvo gėręs. Ryte paskambino draugas ir pasakė, kad vakar prisivažinėjo, nes Kęstas negyvas, o R. V. komoje. Buvo ligoninėje pas R. V., bet nelabai kalbėjo, nes buvo surakinti žandikauliai, sunkiai kalbėjo.

Pasakė, kad automobilį vairavo K. Z.. Liudytoja I. S. parodė, jog 2012-10-28 įvykio nepamena. Vairavo automobilį ,,Audi A6“. Važiavo link Tvirtovės al. Nuokalnės g. Su ja kartu važiavo K. D.. Pamatė kalne eismo įvykį. Ä®vykis buvo kÄ tik įvykęs, buvo susidÅ«rę automobiliai ,,Subaru“ ir ,,Mersedes Benz“. Sustojo prieÅ¡ais avarijos vietÄ , iÅ¡lipo iÅ¡ savo automobilio. Automobilyje ,,Subaru“ nebuvo nieko matyti, nes buvo daug dÅ«mų. Jie apėjo aplink automobilius. Matė žuvusį, nes nebuvo langų, o paskui pamatė judantį vairuotojÄ .

Atėjo prie vairuotojo pusės, sunkiai atidarė vairuotojo pusės duris. K. D. prieÅ¡ tai nuėjo tikrinti keleivio pusėje sėdėjusio žmogaus pulsÄ . Vairuotojo pusėje sėdėjo jaunuolis. K. D. jo paklausė, ar viskas gerai, ar valdo kojas. Vairuotojas atsakė, jog viskas gerai. Tada K. D. pasakė: ,,lipk iÅ¡ automobilio“ ir nuėjo prie žuvusiojo. Ji atidarė galines automobilio duris, pasakė lipti ir dar paklausė ar viskas gerai, ar jis negėręs, o vairuotojas pasakė, kad negėręs, jog nevairavo, o čia sėdėjo.

Kadangi keleivio durų nebuvo galima atidaryti, todėl K. D. per keleivio durų langÄ persisvėręs tikrino žuvusiojo pulsÄ , nes langų automobilyje nebuvo. Kai K. D. atidarė duris, tai vairuotojui pasiÅ«lė iÅ¡lipti iÅ¡ automobilio. R. V. pats savo jėgomis iÅ¡lipo iÅ¡ automobilio ir stovėjo, tada ji atidarė galines automobilio duris ir pasiÅ«lė atsisėsti. R. V. tvirtino, kad jis negėrė, kad nevairavo, kad čia tik sėdėjo. Suprato, kad jis girtas. Kvapo nejautė nuo vairuotojo, bet buvo visas toks apdujęs, galvojo iÅ¡gėręs, arba nuo oro pagalvės apdujęs. IÅ¡ automobilio ,,Mersedes Benz“ su K.

D. žmogų paguldė ant galinės sėdynės, nes tam žmogui su koja kažkas buvo, o automobilio ,,Mersedes Benz“ vairuotojas vaikščiojo. Greitoji medicinos pagalba greitai atvažiavo, pasakė, kad žuvusiajam negali nieko padėti, užsirašė jų duomenis. Automobilyje ,,Subaru“ tikrai buvo tik du žmonės. Sustojo tik kÄ Ä¯vykus įvykiui. PrieÅ¡ juos stojo taksi ir iÅ¡lipo berniukas, kuris rėkė ,,panelės, kas čia atsitiko“ ir kvietė medikus, bet prie automobilio ,,Subaru“ jie pirmieji priėjo.

Žuvusysis tikrai negalėjo sėdėti už vairo, nes jie sustojo tik avarijai įvykus ir jau pulso nebuvo žuvusiajam. Žuvusiojo galva buvo įstrigus į sėdynės ramstį, o R. V. buvo užkritęs ant žuvusiojo savo kūnu. Kai R. V. pradėjo judėti, tik tada jį pamatė. Abejos oro pagalvės buvo iššovusios. Vairuotojo sutepta krauju, bet pas keleivį kraujo nesimatė. R. V. nosis buvo kruvina. Tvirtina, kad R. V. išlipo iš vairuotojo pusės ir stovėjo, o ji jam atidarė automobilio galines dureles, paėmė už rankos ir pasakė sėsti čia.

Tada R. V. atsisėdo į automobilio galÄ , kur dar kartÄ pasakė, kad nevairavo automobilio. Liudytojas K. D. parodė, jog su I. S. važiavo nuo Jonavos g. link Savanorių pr. ir pastebėjo autoįvykį. Matė automobilį ,,Subaru“. Už vairo sėdėjo žmogus, kurio paklausė ar viskas jam gerai, ar jaučia kojas. Padėjo vairuotojui atsisėsti ant galinės sėdynės, tada priėjo prie keleivio pusės, kur pamatė gulintį žmogų. Pastebėjo, jog žmogus be sÄ monės. Ä®sijungė telefonu Å¡viesÄ patikrino, ar žmogaus akys reaguoja į Å¡viesÄ , bet nereagavo.

Iveta jo paprašė padėti kito automobilio sužeistÄ Å¾mogų paguldyti. Priėjo prie keleivio, kuris buvo automobilyje ,,Subaru“, bet neatidarė durų, po to atvyko medikai. Kai atvažiavo, įvykis buvo įvykęs neseniai, daugiau jokių automobilių lyg nebuvo, gal taksi buvo sustojęs. I. S. buvo už vairo. IÅ¡lipo iÅ¡ automobilio ir nubėgo pažiÅ«rėti prie vairuotojo. Už vairo rado sėdintį kaltinamÄ jį. Keleivio galva buvo įstrigusi tarp automobilio durelių ir kėdės atloÅ¡o deÅ¡inėje pusėje.

Keleivis buvo atsilošęs, saugos diržo nepastebėjo. Su I. S. vairuotojÄ pasodino automobilio gale ir Iveta bendravo su vairuotoju, o jis prie keleivio pribėgo. Automobilio salone buvo iššovusi vairuotojo oro pagalvė, priekis sumaitotas ir keleivio durelės užspaustos. Vairuotojas vizualiai neatrodė sužalotas. Vairuotojui ,,Subaru“ padėjo persėsti į automobilio galinę sėdynę. Vairuotojas buvo atsilošęs į vairuotojo sėdynę, o keleivis įstrigęs tarp durelių ir galvos atloÅ¡o, skersoje padėtyje sėdėjo.

Keleivio rankos kokioje padėtyje buvo, nepastebėjo. Kojos skersai po panele iÅ¡tiestos, ar su batais keleivis buvo, nepastebėjo, nes buvo tamsu. R. V. buvo atsilošęs vairuotojo sėdynėje, kai jo paklausė apie savijautÄ . Prie susidÅ«rusių maÅ¡inų jie pirmi sustojo, o po kelių minučių sustojo taksi. Ar kas vaikščiojo aplink automobilį, nepastebėjo.Liudytojas R. M. parodė, kad budėjo policijos komisariate. Ä®vykis buvo neeilinis, todėl gerai įsiminė. Ä®vykus įvykiui buvo gauta minimaliai informacijos.

Atvykęs į vietÄ rado du automobilius - ,,Subaru“ ir ,,Mersedes“. SusidÅ«rimas įvyko, kai automobilis ,,Subaru“ leidosi nuokalne, iÅ¡važiavo į prieÅ¡ais esantį keliÄ ir susidÅ«rė su kitu automobiliu ,,Mersedes“. IÅ¡ patrulių suprato, kad sužaloti asmenys iÅ¡vežti, kad automobilio ,,Subaru“ priekinėje keleivio sėdynėje rastas lavonas. Mirtis buvo konstatuota. R. V. buvo iÅ¡vežtas į Kauno medicinos universiteto klinikas. ApžiÅ«rėjęs įvykio vietÄ jis nuvyko į Kauno medicinos universiteto klinikas, kur bendravo su R.

V., kuris neneigė, kad tÄ dienÄ vartojo alkoholį, bet atsisakė pasitikrinti girtumÄ . Jis teigė, kad važiavo kaip keleivis ir neprivalo to daryti. R. V. nesakė, kas vairavo automobilį. ApžiÅ«rėjus automobilį, jo oro pagalvės buvo iššovusios. Vairuotojo pagalvė buvo nusėta kraujo dėmėmis, o keleivio pagalvė be jokių kraujo dėmių. Sėdintis žuvusysis buvo atloÅ¡ta galva, iÅ¡orinių sužalojimų nesimatė. Vairas automobilio deformuotas, panelė deformuota, smÅ«gis stiprus, nes maÅ¡inos susidÅ«rė deÅ¡iniais kampais.

Mano, jog keleivis nebuvo prisisegęs saugos diržo. Galėjo bÅ«ti, jog automobilių kontakto metu pagalvių iššovimas žmogų metė atgal ir nuo smÅ«gio atsirado vidiniai sužalojimai. Sėdynės nebuvo lūžusios. Automobilis buvo nuvežtas į automobilių saugomÄ aikÅ¡telę. Vėliau aikÅ¡telėje stovėjimo vieta buvo pakeista ir automobilis perstatytas į kitÄ vietÄ aikÅ¡telės darbuotojų. Rastas sportinis batelis automobilyje. Galėjo automobilį perstatyti su techninėmis priemonėmis.

Automobilis buvo patrauktas nuo buvusios vietos apie 50 metrų. Daiktinio įrodymo niekas neprašė apžiÅ«rėti. Norint paimti iÅ¡ automobilio daiktÄ , reikia kreiptis į tyrėjÄ , kad leistų paimti daiktus, bet praÅ¡ymai sprendžiami informuojant prokurorÄ , Å¡iuo atveju jokių praÅ¡ymų nebuvo. Žinojo, kad gynyba kreipėsi su praÅ¡ymais, bet praÅ¡ymus sprendžia prokuroras. ProkurorÄ informavo, kad automobilis yra apžiÅ«rėtas, kad iÅ¡imti daiktiniai įrodymai, oro pagalvė. PirÅ¡tų anspaudai buvo ieÅ¡komi visame automobilyje su ekspertu kitÄ dienÄ po įvykio, bet nepavyko rasti.

Mikrodalelės nebuvo imamos, nes buvo oro pagalvė iÅ¡imta. Automobilis priklausė R. V., todėl jo mikrodalelių buvo visur pilna. Žuvusysis rastas keleivio pusėje, kur jo nuomone ir sėdėjo iki įvykio. Ä®vykio vietoje rado tik žuvusį, patrulių du ekipažus ir gaisrininkus. Liudytojų nerado, bet patruliai buvo surašę įvykio liudytojų duomenis. Liudytojas E. S. parodė, kad 2012-10-28 apie 2.30 val. gavo praneÅ¡imÄ iÅ¡ Kauno apskrities VPK budėtojo, kad Nuokalnės g. įvyko eismo įvykis, galimai yra sužalotų žmonių.

Ä® eismo įvykio vietÄ atvyko po 5-7 min. Atvykus į eismo įvykio vietÄ , Nuokalnės g. ties nereguliuojama pėsčiųjų perėja buvo susidÅ«rę du automobiliai „Mersedes Benz“ ir „Subaru“. Å alia Å¡ių automobilių buvo 5-6 žmonės. Su R. V. nebendravo ir nieko neklausė. Su kitais įvykio dalyviais bendrauti teko, reikėjo apklausti asmenis, susirinkti žmonių, kuriuos rado įvykio vietoje, duomenis ir sužinoti kÄ matė. Visi sakė, kad R. V. vairavo maÅ¡inÄ , o po smÅ«gio jis iÅ¡lipo iÅ¡ automobilio vairuotojo pusės ir atsisėdo ant automobilio galinės sėdynės. Kiek pamena, liudytojai sakė, kad iÅ¡ paskos važiavo.

Nuotraukas padarė tyrėjas. Jam reikėjo tik apsaugoti įvykio vietÄ . Mano, kad žuvęs žmogus perlipti į keleivio vietÄ negalėjo, tai neįmanoma. Tarp Å¡ių žmonių buvo vaikinas ir mergina, kurie paaiÅ¡kino, kad automobilio „Subaru“ vairuotojas Å¡iuo metu sėdi ant Å¡io automobilio galinės sėdynės. Matėsi, kad Å¡io vaikino nosis yra kruvina, vairuotojo vieta buvo tuščia, oro pagalvė iÅ¡tepta raudonomis dėmėmis, kurios panaÅ¡ios į kraujÄ . Automobilio „Subaru“ priekinėje sėdynėje sėdėjo vyras, kuriam buvo konstatuota mirtis.

IÅ¡ kitų atvykusių kolegų sužinojo, kad automobilio „Subaru“ gale sėdintis vaikinas yra jų kolega R. V.. Liudytoja A. C. parodė, kad 2012-10-28 apie 2.30 val. taksi automobiliu važiavo iÅ¡ naktinio klubo. Važiuojant Nuokalnės g. link Savanorių pr., įkalnės viduryje pamatė įvykusį eismo įvykį. Taksi vairuotojas sustojo Å¡alia susidÅ«rusių dviejų automobilių. IÅ¡ taksi automobilio iÅ¡lipusi nebuvo, viskÄ stebėjo per automobilio langÄ . Vienas iÅ¡ susidÅ«rusių automobilių buvo mėlynos spalvos, kuriame matė sėdinčius du žmones, t.y. vairuotojÄ ir keleivį, kuris sėdėjo priekinėje keleivio sėdynėje. Šio automobilio visos durys buvo uždarytos.

Per langÄ matė, kad mėlynos spalvos maÅ¡inoje sėdėjo du žmonės ir vienas žmogus iÅ¡lipo ir apėjo lyg apie maÅ¡inÄ . IÅ¡ kurios automobilio vietos iÅ¡lipo žmogus, nežino, dabar jau nepamena. Tuo metu prie Å¡ių automobilių priėjo mergina ir vaikinas. Mergina priėjo prie taksi automobilio ir paprašė paskolinti mobilaus ryÅ¡io telefonÄ , kadangi norėjo iÅ¡kviesti pagalbÄ .Liudytojas A. Ž. parodė, kad R. V. pažįsta, kartu dirbo. Su E. S. budėjo ir buvo atvykę į įvykio vietÄ , kur rado susidÅ«rusius ,,Subaru“ ir ,,Mersedes“ automobilius.

Automobilio ,,Subaru“ priekinėje keleivio vietoje sėdėjo vyras, o vairuotojo vietoje nieko nebuvo. ,,Mersedes“ automobilio vairuotojo nebuvo, tik keleivis sėdėjo. Vienas vyras prisistatė automobilio ,,Mersedes“ vairuotoju ir nurodė, kad ,,Subaru“ vairuotojas sėdi ant galinės sėdynės, kur sėdėjo R. V.. Liudytoja D. Å . parodė, kad 2012-10-28 apie 2.30 val. buvo iÅ¡siųsta į eismo įvykį, kuris įvyko Kaune, Nuokalnės g. Greitajai medicinos pagalbai atvykus į eismo įvykio vietÄ , pamatė du susidÅ«rusius automobilius.

Eismo įvykio vietoje buvo policijos pareigÅ«nai bei du greitosios medicinos pagalbos automobiliai. ApžiÅ«rėjusi susidÅ«rusius automobilius, viename iÅ¡ jų rado priekinėje keleivio sėdynėje sėdinti vyrÄ , kuris buvo be gyvybės ženklų. Ant Å¡io vyro veido nesimatė jokių iÅ¡orinių sužalojimų, kraujo pėdsakų. Å io vyro mirtį konstatavo prieÅ¡ tai atvykę kolegos. Liudytoja E. V. parodė, jog kaltinamasis yra jos sutuoktinis. Namuose buvo mini įkurtuvės, nes buvo įrengta pirtis ir vyrai leido laikÄ pirtyje.

Namuose buvo vyras, V. R., vėliau atėjo K. Z.. VaiÅ¡inosi alkoholiu. Automobilis ,,Subaru“ priklauso jos vyrui. Naktį nutarė namo vežti V. R., kuris gyvena prie Kauno medicinos universiteto klinikų. V. R. ir R. V. buvo stipriai iÅ¡gėrę. K. Z. buvo blaiviausias. Ji visÄ vakarÄ sėdėjo su jais ir laukė, kol baigs linksmybes, kad V. R. parvežti namo. Vyras pasakė, kad ji eitų miegoti, nes iÅ¡sikvies taksi. Ji nuėjo gultis, o atsigulus į lovÄ iÅ¡girdo koridoriuje vyrų balsus, girdėjo, kaip Raimondas pasakė, jog reikia kviesti taksi, o Vilius pasakė, kad ,,kviesk“.

Tada K. Z. pasakė, kad ,,koks taksi, aÅ¡ praktiÅ¡kai negėręs, aÅ¡ gerai jaučiuosi“. Dar girdėjo, kaip R. V. pasakė, kad ,,imk nusivalysi“, kadangi tÄ vakarÄ snigo. Pro langÄ matė, kad K. Z. atsistÅ«mė sėdynę, tada iÅ¡lipo ir valėsi automobilį. Po to sėdo už automobilio vairo, V. R. sėdo priekinėje keleivio vietoje, o jos vyras ant galinės automobilio sėdynės. Vyras iÅ¡gėręs niekada nesėda už vairo, nes ji turi vairuotojo pažymėjimÄ ir tokiu atveju vairuodavo ji.

Dar prieÅ¡ tai vyrÄ bandė sustabdyti, sakė neleisk važiuoti K., bet jis liepė nepergyventi, nes Kęstas gerai jaučiasi, praktiÅ¡kai negėręs. Ji nenorėjo, kad Kęstas vairuotų, nes žinojo, kad jis mėgsta jų automobiliu virÅ¡yti greitį. Tai buvo ne pirmas kartas, kai Kęstas sėdo už vyro automobilio vairo.Teismo posėdžio metu apklaustas ekspertas D. T. parodė, jog atliko mirusiojo K. Z. kÅ«no tyrimÄ . Reikėjo atsakyti į klausimÄ , dėl ko numirė asmuo. Mirusiojo kÅ«nÄ pats apžiÅ«rėjo.

Sužalojimus iÅ¡tyrė, viskÄ padarė atliekant tyrimÄ . Kokie iÅ¡oriniai kÅ«no sužalojimai padaryti, gali perskaityti iÅ¡ iÅ¡vados. Kokios yra smakro ir blauzdos nubrozdinimo formos, nurodyti nėra privaloma pagal taisykles. Formos dydis nurodyta 1 ant 08. Epidermio nubraukimo kryptis neapraÅ¡yta, nes matomai nesimatė. Nepažymėjo nubrozdinimo lokalizacijos ir krypties, bet nežino, kodėl nenurodė. Smakre nubrozdinimo matmenys apie 1 cm. KÅ«nai turėjo judėti susidÅ«rimo metu. Sužalojimai yra veide, tuo labiau deÅ¡inėje kojoje, krÅ«tinkaulis lūžęs, poveikis yra deÅ¡inėje kojoje, tai aiÅ¡ku, kad po susidÅ«rimo į priekį atsitrenkė, bet kÄ ir kokiÄ kryptį norima nustatyti, kad perlipdamas nusibrozdino kitÄ pusę.

Jeigu kontaktas deÅ¡ine puse su kitu automobiliu, nežino, kokiÄ Äia kryptį nori advokatas nustatyti. Po nubrozdinimo nustatyti sužalojimai - lūžęs krÅ«tinkaulis tarp Å¡onkaulių. SmÅ«gio mechanizmas į krÅ«tinkaulį. ,,Vidinė kaulinė plokÅ¡telė stambiai dantyta, vidinė beveik lygi“ sakinyje turėtų bÅ«ti paraÅ¡yta ,,iÅ¡orinė“, o paraÅ¡yta du kartus vidinė. Mirties priežastis - aortos plyÅ¡imas. Aortos plyÅ¡imÄ sukėlė stiprus smÅ«gis. Ar prisegtas diržas bÅ«tų padėjęs, nežino.

Neprivalo aiÅ¡kinti, ar buvo tiesioginis, ar netiesioginis kontaktas, tai smÅ«gis į krÅ«tinkaulį, nes suspausta lÄ sta deformuojasi ir Å¡onkauliai lūžta. Jeigu tiesioginis bÅ«tų smÅ«gis, tada bÅ«tų vidiniai lūžiai. Å onkaulis iÅ¡ dviejų kaulinių plokÅ¡telių, kur gniuždymas ten lygiau. K. Z. Å¡onkauliai lūžę trauminio poveikio, netiesioginio smÅ«gio pasekoje, vienas Å¡onkaulis užkliuvo ties pažastimi. Kaip lūžusi krÅ«tinės lÄ sta ir Å¡onkauliai smÅ«gis galėjo bÅ«ti koncentruota, liečiantis į daiktÄ .

Aortos plyšimo požymiai yra daliniai nuplyšimai dėl stuburo lūžio. Šiuo atveju, kaip aprašyta taip yra. Aortos plyšimo kryptis skersinė, o, jeigu būtų kitokia, būtų aprašęs, kad įstrižai. Artimas plyšimas aortos skersiniui plyšimui. Jeigu būtų įstrižinė, būtų nurodęs. Krypčių su aortos plyšimo nepadės išspręsti, kur kūnas judėjo. Mirusysis sėdėjo dešinėje, nes daugiau dešinėje kojoje sužalojimų, kur miręs sėdėjo.

Mirtis įvyko dėl aortos plyÅ¡imo trauminio poveikio į krÅ«tinę. Medicininė diagnozė paraÅ¡yta ir taip raÅ¡ome mediciniÅ¡kai. IÅ¡vados 2 p. Diagnozę raÅ¡o, kaip automobilinę traumÄ , o nuo ko numirė, atsako, kad krÅ«tinės sumuÅ¡imas, plyÅ¡o aorta ir iÅ¡siliejo kraujas. Ä®vardino, kaip mechanizmÄ , o pagrindinė priežastis mirtis, tai nuo aortos plyÅ¡imo su nukraujavimu. K. Z. įvykio metu ar sėdėjo, ar gulėjo, jam duomenų nepateikė. Alkoholio rasta Å¡lapime, kraujyje, daugiau jokio cheminio tyrimo neatliko.

Žmogus iÅ¡karto nenumirė, Å¡irdis dirbo po aortos plyÅ¡imo, bet persėsti negalėjo.Ekspertas Ą. Sutkus parodė, jog tyrė R. V. patirtus sužalojimus pagal pateiktus medicininius dokumentus ir rašė iÅ¡vadÄ pagal gydytojų užfiksuotus sužalojimus. Ant veido, kaklo sumuÅ¡imai, žaizdos rimtesnės ir didesnės turi bÅ«ti paminimos. IÅ¡ pateiktų foto nuotraukų ( 4 tomas b.l. 67-72) gali paaiÅ¡kinti, kad nosies sužalojimas galėjo bÅ«ti apraÅ¡ytas apžiÅ«rinti, gal tai įplyÅ¡imas, tai smulkmena.

Gal ir turėtų bÅ«ti pažymėta, bet nebuvo pažymėta, kad veidas kruvinas, nes gal veidas nebuvo kruvinas. TeoriÅ¡kai visi sužalojimai turi bÅ«ti pažymimi, bet praktika kitokia, o kaltinamajam atliko laboratorinius, radiologinius tyrimus iÅ¡samiai. Sužalojimai ant kaklo matosi, bet sužalojimai galėjo iÅ¡ryÅ¡kėti sekančiÄ parÄ . Lūžo virÅ¡utinio žandikaulio sinuso priekinės sienelės, todėl ir kraujosruvos pasimato vėliau. Nuotraukose tai matosi, kad savaitės senumo sužalojimai.

Rašo gydytojai ančiai, tai kaulinės ertmės ir tik atvykus daro tyrimus, bet kai lūžta priekinės sienelės ir randasi kraujas, tada kraujuoja per nosį. Sužalojimai nebūtų buvę tokie, jeigu būtų sėdėjęs galinėje automobilio sėdynėje, tai būdingi sužalojimai vairuotojui. Suveikė apsaugos pagalvė, sutapimai kraujo nukentėjusio asmens, o mechanizmas paaiškinamas, tai priklauso nuo greičio. Susidarė įspūdis, jog vairavo pats kaltinamasis. Literatūroje nurodyta, kaip traumuojasi vairuotojas, kaip keleivis.

PleiÅ¡takaulio lūžis nustatytas ir tai nesunkus kÅ«no sužalojimas. Lūžis neįeina į kaukolės pamatÄ , tai radiologas parašė, bet kriterijai neatitinka sunkaus sutrikdymo mÄ sto. PleiÅ¡takaulio dalis neįeina į sunkius sveikatos sutrikdymus. PleiÅ¡takaulio sparninė atauga nusileidžia į nosiaryklę ir dalis sudaro kaukolės pamato dalį. PleiÅ¡takaulis sudaro sienelę, o atauga prieÅ¡ingoje pusėje. Sveikatos sutrikdymo mastas atitinka iÅ¡vadÄ , nes nėra objektyvių simptomų dėl sunkaus sveikatos sutrikdymo.

PleiÅ¡takaulio sparninės ataugos lūžis nėra sunkus sveikatos sutrikdymas. Å onkaulio lūžiai nustatyti 3 ir 4 deÅ¡inės pusės. Gali bÅ«ti lūžiai tiesioginiai, netiesioginiai, pilni, nepilni. Lūžiai yra atviri, uždari, komplikuoti, nekomplikuoti, skeveldriniai, neskeveldriniai. Tiesioginio poveikio Å¡onkauliai lūžta tiesioginio lūžio poveikio. ReikÅ¡mės kurioje vietoje patirtas smÅ«gis turi reikÅ¡mę tam tikrÄ , nes visuma sudaro. Patirtas smÅ«gis turi įtakÄ , bet tik simptomų visuma sudaro kažkÄ , nes tada reikėtų iÅ¡tirti visÄ automobilio judėjimo kryptį, atsikiÅ¡imus.

IÅ¡lieka situacija, kad gali žmogus nugriÅ«ti ir prieÅ¡ tai. Sugretinus kÄ turi iÅ¡eina, kad R. V. automobilyje patyrė sužalojimus. Lūžiai iÅ¡ryÅ¡kėja, kai pradeda gyti. SmÅ«gis patirtas tiesiai į Å¡onkaulį. Vairas deformuotas, iššovusi pagalvė, nėra žaizdų veide, tai reiÅ¡kia, kad nebuvo paveikta dūžtančiais stiklais, nebuvo suduota briauniniu pavirÅ¡iumi. Å onkauliai du lūžo labiausiai tikėtina, kad nuo vairo. Apklaustas liudytoju ekspertas Gregoire Abi Chaker parodė, jog susipažinęs su specialisto aktu, todėl gali atsakyti į klausimus.

K. Z. lūžo šonkauliai. Lūžiai gali būti dviejų rūšių: tiesioginiai lūžiai ir netiesioginiai. Tiesioginiais lūžiais vadinama, kai su daiktų kontaktu lūžta šonkaulis tiesioginio lūžio, o netiesioginiai, kai kontaktas vienoje vietoje, o lūžta šonkaulis kitoje vietoje, kurios neturėjo kontakto su daiktu. Atskiria pagal kaulines plokšteles, kurios matyti iš vidaus. Kaip būna tiesioginis lūžis, mato išorinę kaulo plokštelę stambiai dantyta ir netiesioginiai lūžiai, kai smulkiai dantyta ir tai skirtumas akivaizdus.

Netiesioginis lūžis suspaudus krÅ«tinės lÄ stÄ . Atliekant otopsijÄ , privalo nustatyti Å¡onkaulių lūžius, kad nustatyti lūžio mechanizmÄ , tai atsitrenkiant į salono detales, krÅ«tinės priekiu, ar lūžo, kad atsitrenkė į detales esančias Å¡one. IÅ¡ ekspertizės akto 54 psl. matyti, kad su ekspertu L.Gogeliu negalėjo nustatyti Å¡onkaulių lūžio mechanizmo, tačiau akto iÅ¡vadoje nurodė mechanizmÄ . Tai prieÅ¡taravimas ekspertizės 53 psl., kad Å¡onkaulių lūžis neleidžia nustatyti mechanizmo, ar tiesioginis ar netiesioginis lūžis, nes iÅ¡vadoje atsakoma į klausimÄ koks sužalojimo padarymo mechanizmas, tai prieÅ¡taravimas.

IÅ¡orinių tyrimo metu ekspertas nustatė sužalojimus K. Z.. Nubrozdinimas, tai virÅ¡utinio sluoksnio audinių suardymas. VirÅ¡utinis nubrozdinimas, tai giliausia vieta odos. Svarbu neapimti viso odos sluoksnio, bÅ«na gilesnis ir pavirÅ¡utiniÅ¡kas sluoksnis, o jeigu daugiau tai jau žaizda. Nubrozdinimas gali bÅ«ti atliktas įvairiai, peilis aÅ¡trus daiktas ir gali padaryti nubrozdinimÄ , o peilio galas smailus ir galime padaryti įbrėžimÄ , nubrozdinimÄ . Å iuo atveju nubrozdinimas galėjo bÅ«ti padarytas į įvairias savybes turinčius daiktus.

Žaizdos buku ir aÅ¡triu daiktu nustatomos pagal kraÅ¡tus jungiančius minkÅ¡tųjų audinių tiltelį žaizdos dugne, jeigu yra tilteliai, tai vadinasi buku daiktu, ne aÅ¡triu daiktu, o aÅ¡triu daiktu pjauna audinius ir nepalieka tiltelio, kurie jungia kraÅ¡tus. Nustatyti ar muÅ¡tinė, ar pjautinė žaizda, negali atsakyti, nes eksperto D. T. neapraÅ¡yta žaizda. Kokia žaizda yra pasmakrėje ir kojoje deÅ¡inėje pusėje, pagal apraÅ¡ymÄ negalėjo nustatyti. Dėl krÅ«tinkaulio lūžio, tai tiesioginis kontaktas su daiktu, bet daikto formos ir dydžio, atsakyti negali.

Vaire esanti pagalvė yra minkÅ¡tesnė nei kitos detalės, tam ji sukurta, kad absorbuotų kontaktÄ , apsaugo nuo sunkesnių sužalojimų. Å iuo atveju mato, kad sunkesni buvo sužalojimai ir kalbėti apie pagalvių funkcijÄ negali, nes netikslinga. Pagrindinis klausimas ar žuvusysis vairavo automobilį, ar sėdėjo keleivio vietoje. LiteratÅ«roje, kuria naudojasi, raÅ¡oma kokie sužalojimai bÅ«dingi vairuotojui, tai, krÅ«tinkaulio skersinis lūžis, Å¡onkaulio lūžiai, kurie sukelia kvėpavimo nepakankamumÄ , aortos plyÅ¡imÄ su stuburu, dėl Å¡irdies judesio ir kÅ«no staigaus sustojimo, smakro žaizda nuo vairo, Å¡irdies sumuÅ¡imai, gali matyti raumenyse kraujosruvos, kaklo sužalojimai atsitrenkiant į stiklÄ , kompresoriniai lūžiai.

Apie kitus sužalojimus sprendžiama pagal juose esančias daleles. ApžiÅ«rint žaizdÄ ar nubrozdinimÄ jie palyginami su automobilyje esančiomis detalėmis. Pagal akto apraÅ¡ymÄ jis negali nustatyti K. Z. sužalojimo, nes turi bÅ«ti detalesnis apraÅ¡ymas žaizdos kraÅ¡tų ir nubrozdinimų. Žaizdos dugne galėjo bÅ«ti mikrodalelių, jeigu jos bÅ«tų paimtos iÅ¡ mirusiojo žaizdų. Tada bÅ«tų galima pasakyti su kokiomis detalėmis jos kontaktavo, taip nustatant kur jos buvo automobilyje.

Ekspertizės akte paraÅ¡yta, kad negali nustatyti sužalojimo mechanizmo, bet akte nustatytas mechanizmas, kad sužalojimai padaryti salono detalėmis. Kadangi jis apžiÅ«rėti automobilio negalėjo, todėl negalėjo atsakyti į klausimus apie sužalojimus, dėl ko negalėjo pasiraÅ¡yti ekspertizės akto. Ekspertas V. M. sakė, kad automobilio nematė, o ar ekspertas L. Gogelis matė, negali atsakyti. Duomenų apie Å¡irdies raumenų sumuÅ¡imÄ K. Z. nėra. Å irdis, jeigu stipriai sumuÅ¡ta, gali sustoti.

Å iuo atveju K. Z. Å¡irdis sustojo ne iÅ¡ karto, ji dirbo, nes yra kraujavimas. Nėra duomenų apie kitus sužalojimus, kraujavimas rodo, kad Å¡irdis gavo neÅ¡varų kraujÄ ir veikė, pumpavo per plyÅ¡usiÄ vietÄ , per krÅ«tinės kairę pusę. K. Z. iÅ¡tiko mirtis, kai Å¡irdis davė kraujÄ smegenims, todėl galima teigti, kad mirtis galėjo įvykti po 15 sek., po sužalojimo padarymo. Jis atsisakė ekspertizės aktÄ pasiraÅ¡yti dėl prieÅ¡taravimų, nes negalėjo nustatyti sužalojimų mechanizmo.

KritiÅ¡kai vertina eksperto V. M. iÅ¡vadÄ , nes mano, jog ji remiasi liudytojų parodymais, o ne specialiomis žiniomis. Kelių eismo įvykio vietos apžiÅ«ros protokole ir plane užfiksuotas eismo įvykis, įvykęs 2012-10-28 bei transporto priemonės dalyvavusios Å¡iame eismo įvykyje (t.1., b.l. 3- 6).IÅ¡ transporto priemonių techninės bÅ«klės patikrinimo ir apžiÅ«ros protokolo matyti, kad yra apžiÅ«rėtos transporto priemonės – automobiliai „Subaru Impreza“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir „Mersedes Benz“, valst.

Nr. (duomenys neskelbtini), jų techninė bÅ«klė po eismo įvykio, iÅ¡oriniai ir vidiniai apgadinimai (t.1., b.l. 7-9, 11-13, 15-20). IÅ¡ daiktų apžiÅ«ros protokolo matyti, kad apžiÅ«rėtas po eismo įvykio automobilis „Subaru Impreza“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame rasta vairuotojo pusės oro pagalvė su raudonomis dėmėmis, kurios panaÅ¡ios į kraujÄ (1 T., b.l. 21-23).VÅ Ä® Kauno m. GMPS greitosios medicinos pagalbos kvietimo kortelėje yra įraÅ¡as ligonis nežinomas, rastas keleivio ( Å¡alia vairuotojo) vietoje (t.1, b.l. 104-105).

IÅ¡ teismo medicinos specialisto iÅ¡vados Nr. M 1030 /12(02) matyti, kad K. Z. mirė nuo krÅ«tinės sumuÅ¡imo su krÅ«tinkaulio ir abipusiais Å¡onkaulių lūžimais bei aortos plyÅ¡imu. Tai komplikavosi vidiniu nukraujavimu į kairę krÅ«tinplėvės ertmę. K. Z. lavono kraujyje rasta 1,31 promilės etilo alkoholio, kas atitinka lengvÄ girtumo laipsnį (t.1, b.l. 33-37). IÅ¡ teismo medicinos specialisto iÅ¡vados Nr. G 3166/12(02) matyti, kad R. B. eismo įvykio metu padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas (t.1, b.l. 48-49).

IÅ¡ teismo medicinos specialisto iÅ¡vados Nr. G 3256/12(02) matyti, kad R. V. eismo įvykio metu patyrė lengvo laipsnio galvos smegenų sukrėtimÄ , virÅ¡utinių žandikaulių sinusų bei pleiÅ¡takaulio deÅ¡inės sparninės ataugos, deÅ¡inės pusės III, IV Å¡onkaulių lūžius. Sužalojimai padaryti kietu buku daiktu, atitinka užduotyje nurodytÄ laikÄ ir aplinkybes, t.y. vairuojant automobilį „Subaru“. Tai patvirtina sužalojimų apimtis, iÅ¡sidėstymas, pobÅ«dis ir automobilio sugadinimai (t.1, b.l. 124-126).

IÅ¡ specialisto iÅ¡vados Nr. T-A 10301/12(01) matyti, kad R. V. kraujyje rasta 1,88 promilės etilo alkoholio (t.1, b.l. 122). IÅ¡ Lietuvos policijos kriminalistinių tyrimų centro specialisto iÅ¡vados Nr. 140-(5872)-IS1-6985 matyti, kad ant tirti pateiktos automobilio vairo oro pagalvės, paimtos 2012-10-28 apžiÅ«rint automobilį „Subaru Impreza“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), rasta žmogaus kraujo, kurio genotipas sutampa su R. V. genotipu (t.1, b.l. 148-149).IÅ¡ kaltinamojo R. V. pateiktų fotonuotraukų matyti, kokius sužalojimus jis patyrė (4 t., b.l. 65-72).2013 m. rugsėjo 20 d. nutartimi skirta kompleksinė teismo medicinos - eismo įvykio ekspertizė, pavedant jÄ atlikti Lietuvos teismo ekspertizės centro ekspertams, užduodant jiems Å¡iuos klausimus:1.

Kokioje vietoje ir kokiomis padėtimis susidūrė automobilis „Subaru Impreza", valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir „Mercedes Benz" valst. Nr. (duomenys neskelbtini)? 2. Kokiu greičiu judėjo automobiliai „Subaru Impreza", valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir „Mercedes Benz" valst. Nr. (duomenys neskelbtini) iki susiduriant?3. Kokia buvo automobilių „Subaru Impreza", valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir „Mercedes Benz" valst. Nr. (duomenys neskelbtini) judėjimo trajektorija po susidūrimo?4. Kokia galėjo būti automobilyje „Subaru Impreza", valst.

Nr. (duomenys neskelbtini) sėdėjusio ir saugos diržo neprisisegusio vairuotojo judėjimo trajektorija ir judėjimo greitis po susidūrimo su automobiliu „Mercedes Benz" valst. Nr. (duomenys neskelbtini)?5. Kokia galėjo būti automobilyje „Subaru Impreza", valst. Nr. (duomenys neskelbtini) galinėje keleivio vietoje, (dešinėje pusėje) sėdėjusio ir saugos diržo neprisisegusio keleivio judėjimo trajektorija ir judėjimo greitis po susidūrimo su automobiliu „Mercedes Benz" valst. Nr. (duomenys neskelbtini)?6.

Kurioje automobilio „Subaru Impreza", valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vietoje galėjo sėdėti R. V. iki automobilio „Subaru Impreza", valst. Nr. (duomenys neskelbtini) susidūrimo su automobiliu „Mercedes Benz" valst. Nr. (duomenys neskelbtini)?7. Kurioje automobilio „Subaru Impreza", valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vietoje galėjo sėdėti žuvusysis K. Z. iki automobilio „Subaru Impreza", valst. Nr. (duomenys neskelbtini) susidūrimo su automobiliu „Mercedes Benz" valst. Nr. (duomenys neskelbtini)?8.

Kokia techniniu požiÅ«riu buvo pagrindinė sÄ lyga Å¡iam eismo įvykiui kilti?9. Koks eismo įvykio mechanizmas?10. Koks K. Z. kÅ«no sužalojimų padarymo eismo įvykio metu mechanizmas?11. Koks R. V. kÅ«no sužalojimų padarymo eismo įvykio metu mechanizmas?12. Atsižvelgiant į K. Z. kÅ«no sužalojimo nustatytÄ mechanizmÄ , sužalojimų lokalizacijÄ , kurioje vietoje buvo K. Z. transporto priemonėje (automobilyje „Subaru Impreza", valst. Nr. (duomenys neskelbtini)) jį žalojant per eismo įvykį?13.

Atsižvelgiant į R. V. kÅ«no sužalojimų nustatytÄ mechanizmÄ , sužalojimų lokalizacijÄ , kurioje vietoje buvo R. V. transporto priemonėje (automobilyje „Subaru Impreza", valst. Nr. (duomenys neskelbtini)) jį žalojant per eismo įvykį?14. Ar, sprendžiant iÅ¡ transporto priemonių sugadinimų, K. Z. kÅ«no sužalojimų, K. Z. vairavo transporto priemonę (automobilį „Subaru Impreza", valst. Nr. (duomenys neskelbtini)) eismo įvykio metu?15. Ar, sprendžiant iÅ¡ transporto priemonių sugadinimų, R.

V. kÅ«no sužalojimo, R. V. vairavo transporto priemonę (automobilį „Subaru Impreza", valst. Nr. (duomenys neskelbtini)) eismo įvykio metu?IÅ¡ 2013-12-23 Lietuvos teismo ekspertizės centro ekspertizės akto Nr. 11-3469(13) iÅ¡vados matyti, kad:1.Automobiliai „Mersedes-Benz S350“ ir „Subaru Impreza“ susidÅ«rė Nuokalnės gatvės važiuojamosios dalies deÅ¡inėje pusėje, žiÅ«rint link Tvirtovės alėjos, trečioje eismo juostoje. Automobiliai susidÅ«rė priekinių plokÅ¡tumų deÅ¡iniosiomis pusėmis.2.PrieÅ¡ susidÅ«rimÄ automobilio „Mersedes-Benz S350“ greitis, tikėtina, buvo 30 km/h, o automobilio „Subaru Impreza“ – tikėtinas greitis buvo 99 km/h.3.Eismo įvykio mechanizmas buvo toks.

Vanago vairuojamas automobilis „Subaru Impreza“ iÅ¡važiavo į nukreipimo salelę atskirtÄ prieÅ¡prieÅ¡iniam eismui skirtÄ kelio pusę. Å ioje kelio pusėje trečioje eismo juostoje automobilis „Subaru Impreza" susidÅ«rė su prieÅ¡inga kryptimi važiavusiu automobiliu „Mersedes-Benz S350“, vairuojamu V. L.. PrieÅ¡ susidÅ«rimÄ automobilio „Mersedes-Benz S350“ greitis, tikėtina, buvo 30 km/h, o automobilio „Subaru Impreza“ – tikėtinas greitis buvo 99 km/h. Automobiliai susidÅ«rė priekinių plokÅ¡tumų deÅ¡iniosiomis pusėmis.

Dėl susidÅ«rimo automobilis „Mersedes Benz A 350“ buvo sustabdytas. Jo priekinė dalis buvo stumiama automobilio „Subaru Impreza“ judėjimo kryptimi ir link kelio važiuojamosios dalies kairiojo kraÅ¡to, žiÅ«rint link Tvirtovės alėjos. Abu automobiliai sukosi horizontaliojoje plokÅ¡tumoje. Automobilis „Mersedes Benz A 350“ sukosi prieÅ¡ laikrodžio rodyklę, o automobilis „Subaru“ – laikrodžio rodyklės sukimosi kryptimi. Dėl Å¡ios priežasties įvyko tarp automobilio „Mersedes-Benz S350“ priekinio deÅ¡iniojo sparno Å¡oninio pavirÅ¡iaus ir automobilio „Subaru Impreza“ priekinės plokÅ¡tumos kairės pusės. Po to automobiliai judėjo link Tvirtovės alėjos pusės.4.Techniniu požiÅ«riu pagrindinė Å¡io eismo įvykio kilimo sÄ lyga buvo automobilio „Subaru Impreza“ vairuotojo R.

V. veiksmai, t.y. jis nevažiavo kelio važiuojamosios dalies deÅ¡ine puse, o įvažiavęs į prieÅ¡prieÅ¡iniam eismui skirtÄ kelio pusę, kuri įvykio vietoje yra atskirta nukreipimo salele, susidÅ«rė su prieÅ¡inga kryptimi važiavusiu automobiliu „Mersedes Benz S 350“, vairuojamu V. L. (t.6, b.l. 31-37).Ekspertas V. M. apklaustas teismo posėdžio metu ekspertizės akto iÅ¡vadas patvirtino (t.6, b.l. 79-83). IÅ¡ 2014-03-03 Lietuvos teismo ekspertizės centro ekspertizės akto Nr. 11-2581(13) iÅ¡vados matyti, kad:1.Tikėtinas toks K.

Z. kÅ«no sužalojimų padarymo mechanizmas. Automobiliui „Subaru Impreza" priekinės dalies deÅ¡ine puse susidÅ«rus su prieÅ¡inga kryptimi važiavusiu automobiliu „Mercedes-Benz S350", automobilio „Subaru Impreza" salono priekinėje deÅ¡inėje vietoje buvęs K. Z. buvo bloÅ¡kiamas į priekį. Tuo pat metu buvo deformuotas automobilio priekinis deÅ¡inys statramstis. Automobilio priekinio skydo deÅ¡inioji pusė judėjo link automobilio salono užpakalinės dalies. K. Z. veidu ir krÅ«tinės lÄ sta atsitrenkė į iÅ¡siskleidusiÄ oro pagalvę ir priekinį skydÄ .

Dėl Å¡io kontakto buvo padaryti veido sužalojimai, krÅ«tinkaulio, abipusis Å¡onkaulių lūžiai, aortos plyÅ¡imas. Dėl automobilio salono deÅ¡inės pusės deformacijų, lūžo po priekiniu skydu deÅ¡inėje pusėje esanti ventiliatoriaus apdaila, kuri sužalojo K. Z. deÅ¡inę kojÄ .2.Automobiliui „Subaru Impreza" priekinės dalies deÅ¡ine puse susidÅ«rus su prieÅ¡inga kryptimi važiavusiu automobiliu „Mercedes-Benz S350", automobilio „Subaru Impreza" salono priekinėje kairėje (vairuotojo) vietoje buvęs R.

V. buvo bloÅ¡kiamas į priekį. Jis veidu atsitrenkė į vairo virÅ¡utinę dalį. Dėl Å¡io kontakto buvo padaryti galvos sužalojimai. Atsitrenkus į vairÄ ar priekinį skydÄ , lūžo deÅ¡inės pusės III, IV Å¡onkauliai.3.Tikėtina, kad eismo įvykio metu K. Z. buvo automobilio „Subaru Impreza" salono priekinėje deÅ¡inėje vietoje.4. Tikėtina, kad eismo įvykio metu R. V. buvo automobilio „Subaru Impreza" salono priekinėje kairėje (vairuotojo) vietoje.5.Atsakymas į šį klausimÄ pateiktas iÅ¡vados trečiame punkte.6.Atsakymas į šį klausimÄ pateiktas iÅ¡vados ketvirtame punkte.7.SusidÅ«rus su automobiliu „Mercedes-Benz S35O", visi automobilio „Subaru Impreza" salone buvo asmenys judėjo link salono priekinės dalies.

Jų judėjimo greitis buvo lygus automobilio „Subaru Impreza" judėjimo greičiui.8.Atsakymas į šį klausimÄ pateiktas iÅ¡vados septintame punkte.9.Atsakymas į šį klausimÄ pateiktas iÅ¡vados ketvirtame punkte.10.Atsakymas į šį klausimÄ pateiktas iÅ¡vados trečiame punkte (6 t., b.l. 48-54).Teismo posėdžio metu apklaustas ekspertas L. Gogelis patvirtino ekspertizės akto iÅ¡vadÄ (t.6, b.l. 83-84).IÅ¡ Utenos ekspertinio skyriaus teismo psichiatrijos, teismo psichologijos 2015 m. vasario 26-kovo 27 d. ekspertizės akto iÅ¡vados matyti, kad R.

V. inkriminuojamos veikos padarymo metu laikinojoje liguistoje psichikos sveikatos sutrikimo bÅ«klėje nebuvo, dėl psichikos sveikatos bÅ«senos galėjo suprasti savo veiksmų esmę ir juos valdyti. R. V. psichikos ligos nesimuliuoja. Priverčiamųjų medicinos priemonių taikymas jam nereikalingas (t.8, b.l. 7-11, 36-37).Teismo posėdžio metu apklaustas ekspertas S. S. patvirtino ekspertizės akto iÅ¡vadÄ (t.8, b.l. 101). Dėl įrodymų vertinimoLR BPK 20 str. 3 d. nustatyta, kad įrodymais gali bÅ«ti tik tokie duomenys, kurie patvirtina arba paneigia bent vienÄ aplinkybę, turinčiÄ reikÅ¡mės bylai iÅ¡spręsti teisingai, o BPK 20 str. 5 d.

įtvirtinta, kad teisėjai įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimÄ , pagrįstÄ iÅ¡samiu ir neÅ¡aliÅ¡ku visų bylos aplinkybių iÅ¡nagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Taigi, apkaltinamasis teismo nuosprendis gali bÅ«ti grindžiamas tik leistinais, LR BPK nustatytomis priemonėmis bei teisiamojo posėdžio metu iÅ¡tirtais ir jų tikrumÄ patikrintais bei patikimais įrodymais, kuriuos iÅ¡analizavus ir įvertinus jų tarpusavio ryšį, padaroma iÅ¡vada dėl įrodymų pakankamumo teismo apkaltinamosioms iÅ¡vadoms pagrįsti.

Teismas mano, kad Å¡ioje baudžiamojoje surinkti ir teisiamojo posėdžio metu patikrinti įrodymai duoda pakankamÄ pagrindÄ teismo apkaltinamosioms iÅ¡vadoms pagrįsti, kad kaltinamasis R. V. padarė nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ LR BK 281 str. 6 d.LR BK 281 str. 6 d. yra nustatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas bÅ«damas apsvaigęs nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichikÄ veikiančių medžiagų, vairuodamas kelių transporto priemonę pažeidė kelių transporto eismo saugumo ar transporto priemonių eksploatavimo taisykles, jeigu dėl to įvyko eismo įvykis, dėl kurio žuvo žmogus.

BK 281 straipsnyje numatytų nusikalstamų veikų požymiai yra įtvirtinti blanketinėje įstatymo dispozicijoje, todėl atskleidžiant Å¡ių nusikalstamų veikų objektyviųjų požymių turinį, bÅ«tina vadovautis teisės aktais, reglamentuojančiais kelių eismo saugumo ar transporto priemonių eksploatavimo taisykles, galiojusiais nusikalstamų veikų padarymo metu. Kelių eismo taisyklių (toliau – ir KET), patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950 14 punkte nustatyta, kad draudžiama vairuoti transporto priemonę asmenims, neturintiems Å¡ios teisės, taip pat neblaiviems, apsvaigusiems nuo psichikÄ veikiančių medžiagų ar nepasinaudojusiems teisės aktų nustatytu privalomu kasdieniu poilsiu.

Taip pat neleidžiama vairuoti susirgus ar pavargus, jeigu dėl to gali kilti pavojus eismo saugumui, duoti transporto priemonę vairuoti asmenims, kurie yra paveikti bent vieno iÅ¡ pirmiau nurodytų veiksnių arba neturi teisės vairuoti Å¡ios transporto priemonės. Vairuodamas transporto priemonę, vairuotojas privalo laikytis vairuotojo pažymėjime nurodytų sÄ lygų, o KET 133 punktu reglamentuota, kad vairuotojas privalo važiuoti nevirÅ¡ydamas leistino greičio. Pasirinkdamas važiavimo greitį, vairuotojas turi atsižvelgti į važiavimo sÄ lygas, ypač vietovės reljefÄ , kelio ir transporto priemonės bÅ«klę ir krovinį, meteorologines sÄ lygas, taip pat eismo intensyvumÄ , kad galėtų sustabdyti transporto priemonę iki bet kurios iÅ¡ anksto numatomos kliÅ«ties.

Jis turi sulėtinti greitį ir prireikus sustoti, jeigu to reikia dėl susidariusių aplinkybių, ypač kai blogas matomumas.Å ios baudžiamosios bylos nagrinėjimo metu neabejotinai nustatyta, kad automobilį „Subaru Impreza“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), 2012 m. spalio 28 d., apie 02:25 val., Kaune, Nuokalnės gatvėje, vairavo kaltinamasis R. V.. Å iÄ aplinkybę patvirtino nukentėjusysis V. L. ir liudytojai I. S. bei K. D..Kad 2012 m. spalio 27 d. vakare, kaltinamasis R. V. buvo neblaivus, teisiamojo posėdžio metu patvirtino liudytojai V.

R. ir E. V.. Å ios aplinkybės neneigė ir pats kaltinamasis R. V. pripažinęs, kad tÄ vakarÄ jo namuose kartu su juo buvę asmenys vartojo alkoholinius gėrimus.               Eismo įvykio, kurio metu žuvo K. Z., mechanizmas yra atskleistas Lietuvos teismo ekspertizės centro ekspertizių specialistų iÅ¡vadoje, kurioje konstatuota, kad techniniu požiÅ«riu pagrindinė Å¡io eismo įvykio kilimo sÄ lyga buvo automobilio „Subaru Impreza“ vairuotojo R. V. veiksmai, t.y. jis nevažiavo kelio važiuojamosios dalies deÅ¡ine puse, o įvažiavęs į prieÅ¡prieÅ¡iniam eismui skirtÄ kelio pusę, kuri įvykio vietoje yra atskirta nukreipimo salele, susidÅ«rė su prieÅ¡inga kryptimi važiavusiu automobiliu „Mersedes Benz S 350“, vairuojamu V.

L.. PrieÅ¡ susidÅ«rimÄ automobilio „Mersedes-Benz S350“ greitis, tikėtina, buvo 30 km/h, o automobilio „Subaru Impreza“ – tikėtinas greitis buvo 99 km/h. Automobiliai susidÅ«rė priekinių plokÅ¡tumų deÅ¡iniosiomis pusėmis. Dėl susidÅ«rimo automobilis „Mersedes Benz A 350“ buvo sustabdytas. Jo priekinė dalis buvo stumiama automobilio „Subaru Impreza“ judėjimo kryptimi, link kelio važiuojamosios dalies kairiojo kraÅ¡to, žiÅ«rint link Tvirtovės alėjos.

Abu automobiliai sukosi horizontaliojoje plokštumoje. Automobilis „Mersedes Benz A 350“ sukosi prieš laikrodžio rodyklę, o automobilis „Subaru“ – laikrodžio rodyklės sukimosi kryptimi. Kaltinamasis R. V. iš esmės neginčijo specialistų išvadų dėl eismo įvykio mechanizmo, tačiau teigė, kad eismo įvykio metu jis automobilio nevairavo ir sėdėjo ant galinės automobilio sėdynės. Automobilį vairavo žuvusysis K. Z.. Tačiau ši kaltinamojo R. V. versija yra paneigta byloje esančiais įrodymais, kuriais teismas neturi pagrindo netikėti.

Iš 2014-03-03 Lietuvos teismo ekspertizės centro ekspertizės akto Nr. 11-2581(13) išvados matyti, kad automobiliui „Subaru Impreza" priekinės dalies dešine puse susidūrus su priešinga kryptimi važiavusiu automobiliu „Mercedes-Benz S350", automobilio „Subaru Impreza" salono priekinėje dešinėje vietoje buvęs K. Z. buvo bloškiamas į priekį. Tuo pat metu buvo deformuotas automobilio priekinis dešinys statramstis. Automobilio priekinio skydo dešinioji pusė judėjo link automobilio salono užpakalinės dalies.

K. Z. veidu ir krÅ«tinės lÄ sta atsitrenkė į iÅ¡siskleidusiÄ oro pagalvę ir priekinį skydÄ . Dėl Å¡io kontakto buvo padaryti veido sužalojimai, krÅ«tinkaulio, abipusis Å¡onkaulių lūžiai, aortos plyÅ¡imas. Dėl automobilio salono deÅ¡inės pusės deformacijų, lūžo po priekiniu skydu deÅ¡inėje pusėje esanti ventiliatoriaus apdaila, kuri sužalojo K. Z. deÅ¡inę kojÄ . Automobiliui „Subaru Impreza" priekinės dalies deÅ¡ine puse susidÅ«rus su prieÅ¡inga kryptimi važiavusiu automobiliu „Mercedes-Benz S350", automobilio „Subaru Impreza" salono priekinėje kairėje (vairuotojo) vietoje buvęs R.

V. buvo bloÅ¡kiamas į priekį. Jis veidu atsitrenkė į vairo virÅ¡utinę dalį. Dėl Å¡io kontakto buvo padaryti galvos sužalojimai. Atsitrenkus į vairÄ ar priekinį skydÄ , lūžo deÅ¡inės pusės III, IV Å¡onkauliai. Tikėtina, kad eismo įvykio metu K. Z. buvo automobilio „Subaru Impreza" salono priekinėje deÅ¡inėje vietoje. Tikėtina, kad eismo įvykio metu R. V. buvo automobilio „Subaru Impreza" salono priekinėje kairėje (vairuotojo) vietoje.IÅ¡ to seka iÅ¡vada, kad teisminio nagrinėjimo metu iÅ¡tirti įrodymai patvirtina, kad kaltinamasis R.

V. padarė jam inkriminuotÄ nusikalstamÄ veikÄ . Nors kaltinamasis tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisminio nagrinėjimo metu kaltę neigė, aiÅ¡kindamas, kad jo automobilį vairavo žuvusysis K. Z., o ne jis, tokias aplinkybes neginčijamai patvirtina pirmiau aptarti ikiteisminio tyrimo metu surinkti, teisminio nagrinėjimo metu iÅ¡tirti ir patikrinti faktiniai bylos duomenys, kuriais abejoti teismas neturi teisinio pagrindo, nes jie iÅ¡ esmės sutapo detalėse, prieÅ¡taravimų tarp jų nėra. Teismas netiki kaltinamojo aiÅ¡kinimu, kad dėl autoįvykio kaltas ne jis, o automobilį vairavęs žuvęs K.

Z.. Šį jo aiÅ¡kinimÄ pilnai paneigia nukentėjusiojo V. L. ir liudytojų I. S. ir K. D. duoti parodymai, ekspertizių aktai bei juos atlikusių ekspertų parodymai ir byloje esantys dokumentai. Liudytojai I. S. ir K. D., buvę autoįvykio vietoje matė, todėl patvirtino, kad automobilyje buvo du asmenys - vienas priekinėje keleivio automobilio sėdynėje, kitas - vairuotojo sėdynėje. Vairuotojui jie padėjo persėsti į galinę automobilio sėdynę. Å iais liudytojų parodymais abejoti teismas neturi jokio teisinio pagrindo.

Teisme apklausti ekspertai patvirtino ekspertizių aktų iÅ¡vadas. Kaltinamojo parodymus teismas vertina kritiÅ¡kai, kaip neobjektyvius, nenuoseklius, neatitinkančius faktinių bylos aplinkybių, kaip kaltinamojo pasirinktÄ gynybinę pozicijÄ , siekiant iÅ¡vengti baudžiamosios atsakomybės už padarytÄ nusikaltimÄ .Taigi, bylos duomenų visetu akivaizdu, kad automobilį eismo įvykio metu vairavo kaltinamasis R. V., o žuvusysis K. Z. sėdėjo priekinėje keleivio sėdynėje. Baudžiamojoje byloje nustatytų aplinkybių visuma duoda pakankamÄ pagrindÄ apkaltinamajai iÅ¡vadai padaryti, kad kaltinamasis R.

V., bÅ«damas apsvaigęs nuo alkoholio, vairuodamas automobilį, vienu Å¡iurkščiausiu bÅ«du pažeidė Kelių eismo taisyklių 14 ir 133 punktų reikalavimus, dėl ko kilo skaudžios pasekmės, žuvo žmogus ir jo veika atitinka požymius nusikalstamos veikos, numatytos BK 281 str. 6 d. Dėl civilinių ieÅ¡kinių Pagal LR BPK 44 straipsnio 10 dalį kiekvienas asmuo, pripažintas nukentėjusiuoju, turi teisę reikalauti, kad bÅ«tų nustatytas ir teisingai nubaustas nusikalstamÄ veikÄ padaręs asmuo, taip pat gauti dėl nusikalstamos veikos padarytos žalos atlyginimÄ .

Asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam (kaltinamajam) ar už jo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį (BPK 109 str.). BPK 113 str. reglamentuoja, kad civilinis ieškinys, pareikštas baudžiamojoje byloje, įrodinėjamas pagal BPK nuostatas, tačiau, kai nagrinėjant civilinį ieškinį baudžiamojoje byloje kyla klausimų, kurių sprendimo šis kodeksas nereglamentuoja, taikomos atitinkamos civilinio proceso normos, jeigu jos neprieštarauja baudžiamojo proceso normoms.

Priimdamas apkaltinamÄ jį nuosprendį, teismas, remdamasis įrodymais dėl civilinio ieÅ¡kinio pagrįstumo ir dydžio, visiÅ¡kai ar iÅ¡ dalies patenkina pareikÅ¡tÄ civilinį ieÅ¡kinį arba jį atmeta (BPK 115 straipsnio 1 dalis). Nukentėjęs R. B. ikiteisminio tyrimo metu pareiÅ¡kė civilinį ieÅ¡kinį (t.1, b.l. 53-54) dėl 8000 Lt turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo. Nukentėjęs V. L. ikiteisminio tyrimo metu pareiÅ¡kė civilinį ieÅ¡kinį (t.1, b.l. 57-58) dėl 17000 Lt turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo.Nukentėjusieji nurodė, kad eismo įvykio metu jie patyrė kÅ«no sužalojimus, gydėsi ir kentė skausmus.

Dėl to patyrė dvasinius iÅ¡gyvenimus, stresÄ , sumažėjo bendravimo galimybės. Liekamuosius reiÅ¡kinius jaučia iki Å¡iol. Nukentėjusysis V. Z. įrodymų tyrimo metu teismui pateikė civilinį ieÅ¡kinį, kuriuo praÅ¡o priteisti iÅ¡ kaltinamojo R. V., draudimo bendrovių, Kauno apskrities VPK, advokato G. Černiausko ir eksperto G. Abi Chaker po 20 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Marijampolės skyrius pareiÅ¡kė civilinį ieÅ¡kinį dėl 879,44 Lt priteisimo (t.3, b.l. 52-75).Kaltinamasis su ieÅ¡kiniais nesutinka.Civilinis atsakovas Ergo Insurance Se savo pakartotiniame praneÅ¡ime nurodo, kad filialas Å¡iuo metu nukentėjusiesiems yra atlyginęs visus jų reikalautus pagrįstus nuostolius, nėra nepagrįstai atsisakęs iÅ¡mokėti draudimo iÅ¡mokas, nėra nepagrįstai sumažinęs draudimo iÅ¡mokas ar neiÅ¡mokėjęs jų per taisyklėse nustatytÄ terminÄ (t.8, b.l. 60-61).LR CK 6.250 str. nurodyta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai iÅ¡gyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija ir kita, teismo įvertinta pinigais.

Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais. Nekyla abejonių, kad eismo įvykio metu nukentėjusieji patyrė daug neigiamų emocijų, dvasinių iÅ¡gyvenimų, t.y. jiems padaryta neturtinė žala. Lietuvos Aukščiausias teismas, pasisakydamas dėl teisės normų, reglamentuojančių neturtinės žalos atlyginimÄ , yra ne kartÄ pažymėjęs, kad neturtinės žalos atlyginimo atveju visiÅ¡ko žalos atlyginimo principas (lot. restitutio in integrum) objektyviai negali bÅ«ti pritaikytas visa apimtimi.

Neturtinė žala yra dvasinė skriauda, kuriÄ tik sÄ lygiÅ¡kai galima įvertinti ir kompensuoti materialiai. Teisinga kompensacija už patirtus neturtinio pobÅ«džio iÅ¡gyvenimus, praradimus reiÅ¡kia tokios piniginės satisfakcijos, kuri kiek galima teisingiau kompensuotų nukentėjusiojo patirtÄ dvasinį sielvartÄ , fizinį skausmÄ , kitokius neturtinių vertybių pažeidimus, parinkimÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 3K-3-103/2009). Neturtinės žalos dydžio įrodinėjimo specifika yra ta, kad jos dydį kiekvienÄ kartÄ nustato teismas remdamasis trimis pagrindais: vadovaudamasis įstatyme nustatytais kriterijais (CK 6.250 str. 2 d., 6.282 str.); atsižvelgdamas į konkrečioje byloje teismo reikÅ¡mingais pripažintus kriterijus; pagal bylos aplinkybes atsižvelgdamas į jau suformuotÄ teismų praktikÄ .Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad kaltinamasis R.

V., vairuodamas automobilį, t. y. valdydamas padidinto pavojaus Å¡altinį, suvokdamas, kad tokioje situacijoje jam taikomi itin dideli atsargumo ir atidumo reikalavimai, pažeidė teisės aktų nuostatas ir taip sukėlė eismo įvykį, kurio metu buvo sužalota nukentėjusioji. Nukentėjusieji nurodė, kad dėl patirtų sužalojimų patyrė skausmÄ , iÅ¡gÄ stį, prarado laikÄ . Dėl R. B. padarytų sužalojimų ir sumuÅ¡imų jis kentė didelius skausmus, negalėjo vaikščioti. Pagal teismų praktikÄ asmeniui veikiant neatsargiai, padaroma mažesnė neturtinė žala nei tyčinės kaltės atveju, todėl esant Å¡iai kaltės formai neturtinės žalos dydis yra atitinkamai mažesnis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 2K-422/2009).

Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamÄ teismų praktikÄ nukentėjusiesiems, eismo įvykio metu patyrusiems nesunkų sveikatos sutrikdymÄ (nesant pagrindo dėl tam tikrų faktinių ypatumų nukrypti nuo teismų praktikoje susiformavusių neturtinės žalos dydžių), paprastai priteisiama nuo 2000 Lt iki 10 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutartys Nr. 2K-280/2010, 2K-215/2010). Kaip matyti iÅ¡ byloje esančių dokumentų, draudimo bendrovė nukentėjusiajam R.

B. sumokėjo 110 Eur, o V. L. - 127,43 Eur neturtinei žalai atlyginti. Maksimali neturtinės žalos atlyginimo riba nukentėjusiesiems pagal Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 11 str., yra 5000 eurų dėl vieno įvykio, nepriklausomai, kiek yra nukentėjusiųjų asmenų, todėl teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į nusikalstamų veikų pasekmes, Å¡iÄ Å¾alÄ padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį bei kitas turinčias reikÅ¡mės bylai aplinkybes, taip pat į sÄ Å¾iningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus, į CK 6.250 str. kriterijus, įvertina Lietuvos teismų praktikÄ eismo įvykių bylose, kuriose nesunkiai sužalotas žmogus, vadovaudamasis vidiniu įsitikinimu, mano, kad civilinis ieÅ¡kinys dėl neturtinės žalos atlyginimo R.

B. turi būti tenkintinas dalinai, nustatant jo dydį-1000 (vienas tūkstantis šimtai) Eur. Atsižvelgiant į tai, kad civilinis atsakovas nukentėjusiajam R. B. atlygino dalį neturtinės žalos – 110 Eur, iš civilinio atsakovo Ergo Insurance Se filialas Lietuvoje priteistina likusi neatlygintos žalos dalis – 890 Eur neturtinės žalos atlyginimo nukentėjusiajam R. B.. Seka išvada, kad civilinis ieškinys dėl neturtinės žalos atlyginimo V. L. turi būti tenkintinas dalinai, nustatant jo dydį - 600 Eur.

Atsižvelgiant į tai, kad civilinis atsakovas nukentėjusiajam V. L. atlygino dalį neturtinės žalos – 127,43 Eur, iÅ¡ civilinio atsakovo Ergo Insurance Se filialas Lietuvoje priteistina likusi neatlygintos žalos dalis – 472,57 Eur neturtinės žalos atlyginimo nukentėjusiajam V. L..Nukentėjusiųjų civiliniai ieÅ¡kiniai dalyje dėl turtinės žalos atlyginimo atmesti, kadangi jie nepateikė jokių įrodymų jiems pagrįsti. Pagal LR CK 6.280 str. atlyginęs kito asmens padarytÄ Å¾alÄ asmuo turi į padariusį žalÄ asmenį regreso (atgręžtinio reikalavimo) teisę tokio dydžio, kiek sumokėjo žalos atlyginimo.

Pagal BPK 109 str. asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikÅ¡ti įtariamajam ar kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieÅ¡kinį. Teismas jį nagrinėja kartu su baudžiamÄ ja byla. Taigi Å¡is straipsnis nustato, kokie civiliniai ieÅ¡kiniai nagrinėjami baudžiamajame procese. Regresiniai ieÅ¡kiniai baudžiamajame procese nenagrinėjami. BPK 109 str. nustatyta, kad baudžiamojoje byloje civilinį ieÅ¡kinį turi teisę pareikÅ¡ti tik tas asmuo, kuris turtinės ar neturtinės žalos patyrė dėl nusikalstamos veikos.

Regresiniai reikalavimai nagrinėtini civilinio proceso tvarka. IÅ¡ to seka iÅ¡vada, kad VSDFV Marijampolės skyriaus civilinis ieÅ¡kinys paliktinas nenagrinėtu (LR Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 2K-269/2014).Nukentėjusiojo V. Z. pateiktas civilinis ieÅ¡kinys jam grÄ Å¾intinas nenagrinėtu, kadangi jis teismui pateiktas pradėjus įrodymų tyrimÄ . Nukentėjusiajam, kaip kitų nukentėjusiųjų atstovui, iÅ¡aiÅ¡kintina teisė pareikÅ¡ti civilinį ieÅ¡kinį civilinio proceso tvarka (BPK 112 str.).

Bausmės skyrimasSkiriama bausmė priklauso nuo pažeistos baudžiamojo įstatymo saugomos vertybės reikÅ¡mingumo, padarytos nusikalstamos veikos pobÅ«džio, jos padarinių, teisę pažeidusio asmens pavojingumo laipsnio ir kitų svarbių aplinkybių (kaltinamojo elgesio prieÅ¡ nusikalstamos veikos padarymÄ , nusikalstamos veikos darymo metu ir po jos), atliktų veiksmų intensyvumo ir kitų aplinkybių, turinčių reikÅ¡mės bylai. Skiriant kaltinamajam bausmę už padarytÄ nusikalstamÄ veikÄ , vadovaujamasi bendraisiais bausmės skyrimo principais, įtvirtintais BK 54 str., atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formÄ bei rūšį, nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, kilusius padarinius, kaltinamojo asmenybę, sunkinančias ir lengvinančias aplinkybes, kitas aplinkybes, turinčias reikÅ¡mės bylai.

R. V. pagal pavojingumo visuomenei laipsnį padarė nusikalstamÄ veikÄ , priskiriamÄ neatsargių nusikaltimų kategorijai. Kaltinamasis R. V. praeityje neteistas, tačiau, dėl Å¡ios nusikalstamos veikos kilo itin skaudžios ir negrįžtamos pasekmės. Nors nusikalstama veika priskirtina prie neatsargių nusikaltimų, tačiau vertintina tai, kad R. V. nusikalstamÄ veikÄ padarė bÅ«damas apsvaigęs nuo alkoholio. Vartodamas alkoholinius gėrimus kaltinamasis žinojo, kad vairavimas iÅ¡gėrus yra uždrausta įstatymo, todėl turėjo pareigÄ Ä¯vertinti, kad vairuojant apsvaigus nuo alkoholio, jis gali nesuvaldyti automobilio ir numatyti dėl tokio pateis elgesio galimai kilsiančias pasekmes.

Kaltinamasis vedęs, dirbantis, turi pastoviÄ gyvenamÄ jÄ vietÄ , yra jauno ir darbingo amžiaus.Jo atsakomybę lengvinančių ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta, nes girtumas laikytinas veikÄ kvalifikuojančiu požymiu. Nukentėjusysis V. Z. kaltinamajam dėl sÅ«naus žūties atleisti negali, nurodė, kad kaltinamasis jų neatsiprašė, žalos, dėl sÅ«naus netekties neatlygino. Å ios aplinkybės taip pat vertintinos individualizuojant bausmę. Vienok, teismas, spręsdamas dėl kaltinamajam skirtinos bausmės, laiko svarbia ir tÄ aplinkybę, kad žuvusysis K.

Z. (jo kraujyje rasta 1,31 promilės etilo alkoholio) vakare iki eismo įvykio, kuris įvyko naktį, apie 02 val., kartu su kaltinamuoju R. V. vartojo alkoholinius gėrimus, žinodamas, kad jis pats ir kaltinamasis iÅ¡gėrę, nenutraukė neteisėtų kaltinamojo veiksmų, toliau kartu važiavo R. V. automobiliu „Subaru Impreza“, neprisisegęs saugos diržais, dėl ko laikytina, jog dalinai ir pats prisiėmė rizikÄ dėl kilsiančių pasekmių.Teismas sprendžia, kad R. V. skirtina BK 281 str. 6 d. sankcijoje numatyta terminuoto laisvės atėmimo bausmė, savo dydžiu artima sankcijose numatyto bausmės dydžio minimumo ir maksimumo vidurkiui.

Teismas daro iÅ¡vadÄ , kad atsižvelgiant į kaltinamojo asmenybę bei į nusikaltimo padarymo aplinkybes, jam netaikytinas bausmės vykdymo atidėjimas (BK 75 str.). Darydamas iÅ¡vadÄ , kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo, teismas privalo įvertinti, ar nuteistojo nusikaltimas padarytas atsitiktinai, nepalankiai susiklosčius aplinkybėms, dėl kitų asmenų įtakos, ar nuteistajam apskritai bÅ«dingas antivisuomeninis požiÅ«ris, yra ryÅ¡kių polinkių daryti nusikalstamas veikas ir pan.

Kaltinamasis, bÅ«damas apsvaigęs nuo alkoholio – kraujyje rasta 1,88 promilės etilo alkoholio, sėdo prie vairo, jo veikimas buvo ypatingai lengvabÅ«diÅ¡kas ir grubus. Taigi, akivaizdu, kad jis suvokė, jog – taip Å¡iukščiai pažeidžia Kelių eismo saugumo taisykles ir labai tikėtina, kad gali sukelti eismo įvykį, kas ir įvyko. Transporto priemonės vairavimas bÅ«nant stipriai apsvaigus nuo alkoholio rodo asmens itin didelį neatsargumÄ ir abejingumÄ ne tik įstatymų reikalavimams, bet ir kitiems eismo dalyviams.

Juk bÅ«damas apsvaigęs nuo alkoholio ir sėsdamas už automobilio vairo asmuo suvokia, kad dėl alkoholio vartojimo jo dėmesys ir orientacija susilpnėjusi ir tai padidina eismo įvykio kilimo tikimybę. Todėl veika, kurios metu asmuo, bÅ«damas apsvaigęs nuo alkoholio, pažeidžia Kelių eismo taisykles, ir dėl ko žūva ar sužalojami žmonės, yra daug pavojingesnė už veikÄ , kada analogiÅ¡kas pasekmes pažeisdamas Å¡ias taisykles sukelia blaivus vairuotojas. Ä® tai atsižvelgdamas įstatymų leidėjas BK 281 str. numatė griežtesnes bausmes, jei eismo įvykį sukelia apsvaigęs nuo alkoholio asmuo.

Labai sunkių padarinių reikÅ¡mės skiriamai bausmei negali sumenkinti kitos kaltininko asmenybės savybės, jaunas amžius ir pan., be to, teismas negali ignoruoti nukentėjusiojo, netekusio sÅ«naus, interesų ir nuomonės. Visa tai vertinama kaip paneigianti galimybė tokiam asmeniui taikyti bausmės vykdymo atidėjimÄ , nes nesudaro pagrindo iÅ¡vadai, kad bausmės paskirtis tokiais atvejais bus pasiekta be realaus bausmės atlikimo. Be to, teisminėje praktikoje analogiÅ¡kose bylose, paprastai skiriama reali laisvės atėmimo bausmė.Bausmė jam skirtina atlikti atviroje kolonijoje.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 297, 303-308 straipsniais, n u s p r e n d ž i a:                                                    R. V. pripažinti kaltu padarius nusikaltimÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos BK 281 str. 6 d. ir nuteisti jį laisvės atėmimu 4 (keturiems) metams. Sutinkamai su Lietuvos Respublikos BVK 90 str. nuostatomis, R. V. bausmę paskirti atlikti atviroje kolonijoje.Bausmės pradžiÄ skaičiuoti nuo faktinio nuosprendžio vykdymo pradžios.

Ä® bausmės atlikimo laikÄ Ä¯skaityti jo sulaikyme ir suėmime iÅ¡bÅ«tÄ laikÄ â€“ nuo 2012-11-15 iki 2013-06-27.Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 67 str. 3 d., 68 str. nuostatomis, skirti R. V. baudžiamojo poveikio priemonę – draudimÄ naudotis specialia teise ir uždrausti jam 3 (tris) metus vairuoti kelių eismo transporto priemones.KardomÄ sias priemones - raÅ¡ytinį pasižadėjimÄ neiÅ¡vykti, periodinį registravimÄ policijos įstaigoje ir dokumentų paėmimÄ - palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, o įsiteisėjus nuosprendžiui pakeisti į suėmimÄ .IÅ¡ dalies tenkinti nukentėjusiųjų R.

B. ir V. L. civilinius ieÅ¡kinius. Priteisti iÅ¡ ERGO Insurance SE 890 (aÅ¡tuonis Å¡imtus devyniasdeÅ¡imt) Eur R. B. neturtinei žalai atlyginti. Priteisti iÅ¡ ERGO Insurance SE 472,57 (keturis Å¡imtus septyniasdeÅ¡imt du) Eur V. L. neturtinei žalai atlyginti. Likusioje dalyje ieÅ¡kinius atmesti.VSDFV Marijampolės skyriaus civilinį ieÅ¡kinį palikti nenagrinėtÄ .Pripažinti teisę nukentėjusiesiems V. Z., V. M., I. Z., L. Z., A. Z. ir S. Z. teisę pareikÅ¡ti civilinį ieÅ¡kinį civilinio proceso tvarka (BPK 112 str.).

Daiktinį įrodymÄ â€“ automobilį „Subaru Impresa“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), saugomÄ UAB „Šančių autoservisas“, Kranto al. 4, Kaunas ( 1 T., b.l. 21-22) - nuosprendžiui įsiteisėjus, grÄ Å¾inti R. V..Automobilio „Subaru Impresa“ vairuotojo oro saugos pagalvę, saugomÄ Kauno apskrities VPK Kelių policijos valdybos Nusikalstamų veikų eismo saugumui tyrimo skyriuje, nuosprendžiui įsiteisėjus – sunaikinti.Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas Kauno apygardos teismui, paduodant apeliacinį skundÄ per nuosprendį priėmusį teismÄ .

Teisėjas                                                                                                                  Virginijus Kalkauskas                 Â