2019-05-29 Nr. AB-12070-3-62-3-00300-2015-5 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eA-4097-442/2019

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-00300-2015-5

Procesinio sprendimo kategorijos: 18.4.1; 18.6.2

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2019 m. gegužės 29 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Romano Klišausko (kolegijos pirmininkas), Dainiaus Raižio (pranešėjas) ir Virginijos Volskienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos M. D. apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2019 m. vasario 5 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjos M. D. skundą atsakovams Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, Lietuvos valstybei, atstovaujamai Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos, Valstybinių miškų urėdijai (tretieji suinteresuoti asmenys – valstybės įmonė Turto bankas, Lietuvos Respublikos aplinkos ministerija, Valstybinė miškų tarnyba, Alytaus rajono savivaldybė) dėl administracinių aktų panaikinimo, įpareigojimo atlikti veiksmus ir neturtinės žalos atlyginimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I.

1. Pareiškėja M. D. kreipėsi į Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmus su patikslintu skundu, prašydama:

1) panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir NŽT) 2015 m. vasario 18 d. raštą Nr. 155-311-(7.5.);

2) panaikinti NŽT Alytaus skyriaus vedėjo 2014 m. lapkričio 7 d. įsakymo Nr. 2VĮ-(14.2.2.)-1537 1.4 punkto dalį, kuria suprojektuotas žemės sklypas Nr. 725 (toliau – ir Žemės sklypas Nr. 725) yra priskirtas valstybės įmonei (toliau – ir VĮ) Turto bankui (ankstesnis pavadinimas VĮ Valstybės turto fondas) patikėjimo teise valdyti, ir 1.5 punkto dalį, kuria P. D. įtrauktas į asmenų, kurie neatvyko projekto rengimo metu, nepasirinko žemės sklypų, kurie išbraukiami iš patvirtinto pretendentų, pageidaujančių įsigyti nuosavybėn neatlygintinai žemę, mišką ir vandens telkinius, pirkti valstybinę žemę (duomenys neskelbtini) kadastro vietovėje, sąrašo;

3) panaikinti NŽT Alytaus skyriaus vedėjo 2015 m. vasario 12 d. įsakymo Nr. 2VĮ-119-(14.2.2) 2.3 punkto dalį, kuria P. D. įtrauktas į Pretendentų, pageidaujančių susigrąžinti žemę natūra, įsigyti nuosavybėn neatlygintinai žemę, mišką ir vandens telkinius, pirkti valstybinę žemę po nuosavybės teise priklausančiais pastatais (duomenys neskelbtini) kadastro vietovėje, sąrašo dalį, pažymėtą skaičiumi „IX“;

4) panaikinti NŽT 2015 m. balandžio 2 d. raštą Nr. 1SS-733-(9.5) „Dėl skundo nagrinėjimo“; 5) įpareigoti NŽT atlikti veiksmus – atkurti nuosavybės teises pareiškėjos tėvo P. D. vardu į išlikusį nekilnojamąjį turtą, grąžinant suprojektuotą Žemės sklypą Nr. 725, kurio duomenys patvirtinti NŽT Alytaus skyriaus vedėjo 2014 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. 2VĮ-(14.2.2.)-1537, esantį (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini) kadastro vietovėje), natūra;

6) panaikinti VĮ Alytaus miškų urėdijos 2014 m. gruodžio 4 d. raštą Nr. V1-651(7.28); 7) įpareigoti NŽT tęsti pradėtą Valstybinės reikšmės miškų plotų schemos (VĮ Alytaus miškų urėdijos Sudvajų girininkijos Valstybinio miško kvartalo Nr. 723 sklypų Nr. 44, Nr. 46, Nr. 47, Nr. 48, Nr. 49, Nr.

50) tikslinimo procedūrą ir pateikti Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijai valstybinės reikšmės miškų plotų bei jų ribų tikslinimo pasiūlymą su esama dokumentacija, nekartojant dokumentų rengimo ir derinimo procedūrų;

8) priteisti pareiškėjai iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos NŽT, 3000 Eur neturtinės žalos atlyginimą.

2. Pareiškėja nurodė, kad (duomenys neskelbtini) dvaras (pastatai, žemė, miškai ir vandens telkiniai), esantis (duomenys neskelbtini) kadastro vietovėje (toliau – ir (duomenys neskelbtini) dvaras), iki visuotinės nacionalizacijos nuosavybės teise priklausė S. D. (pareiškėjos močiutei) ir V. P.. (duomenys neskelbtini) dvaro teritorijoje esantis sodas, alėja ir kiti rekreaciniai želdiniai buvo sodinti pareiškėjos senelio V. D.. (duomenys neskelbtini) dvaras ir visas šeimos turtas buvo sudegintas per Klepočių tragediją 1944 m. gruodžio 23 d. Pareiškėja paaiškino, kad jos tėvas P. D. (toliau – ir Pretendentas), kaip pretendentas į nuosavybės teisių atkūrimą, 1991 m. spalio 10 d. pateikė prašymą atkurti nuosavybės teises į minėtą nekilnojamąjį turtą grąžinant jį natūra, tačiau iki šiol jam neatkurtos nuosavybės teisės į buvusios savininkės S. D. iki nacionalizacijos valdytos žemės dalį – 7,69 ha. Po P. D. mirties pareiškėja, jo testamentinė įpėdinė, ne kartą pakartotinai išreiškė valią minėtą nekilnojamąjį turtą susigrąžinti natūra, daug kartų dėl to kreipėsi į atsakingas valstybines institucijas, tačiau iki šiol nuosavybės teisės natūra nėra atkurtos, procedūra nepagrįstai ir nepateisinamai ilgai užsitęsusi, vilkinama, taip pažeidžiant pareiškėjos teises ir teisėtus lūkesčius. Teigė, kad savo valios dėl nuosavybės teisių atkūrimo nepakeitė, pareiškimo dėl to nerašė, o jeigu buvo pakeista jos valia, tai toks pakeitimas yra neteisėtas.

3. Dėl Žemės sklypo Nr. 725 grąžinimo natūra pareiškėja pažymėjo, kad (duomenys neskelbtini) dvaro teritorijoje buvo įsikūrusi VĮ Alytaus miškų urėdijos Dainavos girininkija. Šiuo metu teritorijoje esantys statiniai, adresu (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Statiniai), yra apleisti ir nebereikalingi valstybės funkcijoms įgyvendinti, todėl buvo perduoti VĮ Turto bankui privatizuoti. VĮ Turto banko prašymu aktualioje teritorijoje patikėjimo teise valdyti buvo suformuotas Žemės sklypas Nr. 725. Pareiškėjos teigimu, šis žemės sklypas, panaikinus prašomus administracinius aktus kaip nepagrįstus ir neteisėtus, turi būti grąžintas Pretendentui, atkuriant nuosavybės teises natūra.

4. Pareiškėja nurodė, jog ginčijamu NŽT Alytaus skyriaus vedėjo 2014 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. 2VĮ-(14.2.2.)-1537 (toliau – ir Įsakymas Nr. 1) buvo patvirtinti suprojektuoto Žemės sklypo Nr. 725 duomenys, kuris perduotas VĮ Turto bankui valdyti patikėjimo teise. Taip pat Įsakymu Nr. 1 Pretendentas nepagrįstai neįtrauktas į asmenų, kuriems sugrąžinama žemė natūra, sąrašą. Teigė, kad NŽT Alytaus skyriaus vedėjo 2015 m. vasario 12 d. įsakymu Nr. 2VĮ-119-(14.2.2) (toliau – ir Įsakymas Nr. 2) buvo patvirtintas nustatytų laisvos žemės fondo žemės plotų sąrašas ir plotas, taip pat pretendentų, pageidaujančių susigrąžinti žemę natūra, įsigyti nuosavybėn neatlygintinai žemę, mišką ir vandens telkinius, pirkti valstybinę žemę (duomenys neskelbtini) kadastro vietovėje po nuosavybės teisėmis priklausančiais pastatais, sąrašas. Įsakymu Nr. 2 Pretendentas nepagrįstai neįtrauktas į asmenų, kuriems sugrąžinama žemė natūra, sąrašą, nors tiek jis, tiek pareiškėja, Pretendento teisių perėmėja, visada siekė atkurti nuosavybės teises natūra.

5. Pareiškėjos nuomone, vien ta aplinkybė, jog žemė yra užimta valstybei priklausančiu pastatu ar įrenginiu, dar nereiškia, kad žemė yra išperkama valstybės pagal Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo (toliau – ir Atkūrimo įstatymas) 12 straipsnio 1 dalies 2 punktą ir negali būti grąžinta Pretendentui. Nurodė, kad remiantis Atkūrimo įstatymo 12 straipsnio 1 dalies 2 punktu, Lietuvos Respublikos žemės reformos įstatymo (toliau – ir Žemės reformos įstatymas) 10 straipsnio 1 dalies 1 punkto nuostatomis, prioritetas turi būti teikiamas žemės grąžinimui natūra. Mano, kad nuosavybės teisių atkūrimas, grąžinant Žemės sklypą Nr. 725 natūra, niekaip negali pažeisti valstybės teisių ir interesų, siekiant privatizuoti nereikalingą turtą, todėl panaikinus administracinius aktus minėtas žemės sklypas turi būti grąžintas pareiškėjai natūra.

6. Pareiškėja tai pat nurodė, kad Pretendentui nėra užbaigtos nuosavybės teisių atkūrimo procedūros grąžinant likusią žemę natūra dar ir dėl to, jog Valstybinės reikšmės miškų plotų schema (toliau – ir Schema) Valstybinio miško kvartalo Nr. 723 sklypuose Nr. 44, Nr. 46, Nr. 47, Nr. 48, Nr. 49, Nr. 50 (toliau – ir Aktuali teritorija) iki šiol nėra patikslinta (bendras plotas 7,27 ha). Pasinaudodama procedūros vilkinimu VĮ Alytaus miškų urėdija Aktualioje teritorijoje bandė vykdyti miško įveisimo darbus tam, kad ji negalėtų būti išbraukta iš valstybinės reikšmės miškų ploto. Teigė, kad dėl nuosavybės teisių atkūrimo vilkinimo, klaidinimo, valstybinių institucijų neveikimo, neigiamo nusistatymo prieš ją patyrė dvasinių išgyvenimų, nepatogumų, pažeminimą, dėl kurių buvo padaryta neturtinė žala. Pareiškėja žalą įvertino 3000 Eur suma ir prašė priteisti ją iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos NŽT.

7. Atsakovas Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos atsiliepime prašė pareiškėjos skundą atmesti kaip nepagrįstą.

8. Atsakovas nurodė, kad Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos 1993 m. rugsėjo 14 d. sprendimu Nr. 2-667-18923 ir Alytaus apskrities viršininko administracijos 2000 m. gegužės 5 d. sprendimu Nr. 33-13026 „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo P. D.“ buvo atkurtos nuosavybės teisės į buvusios savininkės S. D. iki nacionalizacijos valdytos žemės P. D. tenkančią dalį – 67,14 ha. Liko neatkurtos nuosavybės teisės į buvusios savininkės S. D. iki nacionalizacijos valdytos žemės dalį – 7,69 ha, kurios natūra grąžinti nėra galimybės, nes ši žemė yra priskirta valstybės išperkamam miškui ir užimta Dainavos girininkijos administraciniais ir ūkiniais pastatais. Pareiškėjos pageidaujamas susigrąžinti natūra žemės plotas ((duomenys neskelbtini)) yra apaugęs mišku ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. spalio 23 d. nutarimu Nr. 1154 „Dėl valstybinės reikšmės miškų plotų patvirtinimo“ priskirtas valstybinės reikšmės miškų plotams. Pažymėjo, jog piliečiai pareikšti valią dėl nuosavybės teisių atkūrimo būdo galėjo iki 2003 m. balandžio 1 d., o jiems to nepadarius nustatytu terminu, teisė parinkti nuosavybės teisių atkūrimo būdą perėjo apskrities viršininko administracijai, todėl Alytaus apskrities viršininko administracija P. D. vardu 7,86 ha žemės plotui parengė 1999 m. liepos 15 d. išvadą dėl žemės, miško, vandens telkinio perdavimo neatlygintinai nuosavybėn Nr. 33-30-2212 (toliau – ir Išvada). Minėta išvada Alytaus apskrities viršininko 2004 m. rugpjūčio 30 d. įsakymu Nr. 33-1889-Ž „Dėl Alytaus apskrities viršininko 1999 m. liepos 15 d. išvados Nr. 33-30-2212 keitimo“ (toliau – ir Įsakymas) buvo patikslinta, vietoj skaičiaus ir žodžio „7,86 ha“ įrašant skaičių ir žodį „7,69 ha“. Išvadoje nurodyta, jog Pretendentui likusi neatkurta žemė yra valstybės išperkama, todėl, atsakovo manymu, pareiškėja jau nuo 1999 m. liepos 15 d. žinojo, kad nuosavybės teisės į šią žemę natūra nebus atkurtos.

9. Atsakovo teigimu, pareiškėjos argumentai dėl teisėtų lūkesčių atsiradimo ginčo žemės negrąžinus natūra yra nepagrįsti. Nurodė, kad P. D. buvo įtraukiamas į pretendentų sąrašus kiekvieną kartą, kai buvo rengiami (duomenys neskelbtini) kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projektai ar jam prilyginami planai, o į pretendentų susirinkimus buvo kviečiama pareiškėja, P. D. testamentinė įpėdinė. Alytaus apskrities viršininko 2008 m. spalio 17 d. įsakymu Nr. 33-Ž-2681 „Dėl žemės reformos žemėtvarkos projekto papildymo tvirtinimo“ patvirtintame (duomenys neskelbtini) kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekte P. D. suprojektuotas 0,40 ha žemės sklypas Nr. 595, kuris yra paženklintas vietovėje ir parengta kadastro duomenų byla (suderinta Alytaus skyriuje 2014 m. spalio 6 d.). NŽT Alytaus skyriaus vedėjo 2013 m. gruodžio 3 d. įsakymu „Dėl Pretendentų, kuriems projektui prilygintame plane suprojektuoti žemės sklypai, sąrašo tvirtinimo“ patvirtintame (duomenys neskelbtini) kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projektui prilyginamo plano pretendentų, kuriems suprojektuoti žemės sklypai, sąraše, nurodyta, kad P. D. suprojektuotas 0,45 ha žemės sklypas Nr. 712 (šis žemės sklypas yra paženklintas vietovėje, tačiau kadastro duomenų byla nėra parengta ir suderinta, nes neišspręstas privažiavimo klausimas). Teigė, kad NŽT 2015 m. vasario 18 d. raštu Nr. 1SS-311-(7.5) pareiškėją informavo, kad NŽT Alytaus skyriaus vedėjo 2014 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. 2VĮ-(14.2.2.)-1537 „Dėl žemės reformos žemėtvarkos projekto patvirtinimo“ patvirtintame (duomenys neskelbtini) kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekte VĮ Turto bankui suprojektuotas kitos paskirties (vienbučių ir dvibučių gyvenamųjų pastatų teritorijos) Žemės sklypas Nr. 725. Akcentavo, kad (duomenys neskelbtini) kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekto rengimo metu pretenzijų ar pasiūlymų dėl 0,80 ha Žemės sklypo Nr. 725 ploto ir ribų nebuvo gauta, apie šio žemės sklypo suprojektavimą VĮ Turto bankui pareiškėja buvo informuota NŽT Alytaus skyriaus 2014 m. spalio 30 d. raštu Nr. 2SD-(14.2.104.)-3844.

10. Atsakovas pažymėjo, kad pagal Valstybinės reikšmės miškų plotų rengimo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007 m. gruodžio 19 d. nutarimu Nr. 1369 (toliau – ir Aprašas) 13.4 punktą, valstybinės reikšmės miškų plotų schemos, kuriose nustatyti valstybinės reikšmės miškų plotai ir jų ribos, tikslinamos, kai NŽT kreipiasi dėl valstybinės reikšmės miškų plotų schemų patikslinimo, pateikdama pagrindžiančius dokumentus apie valstybinės reikšmės miškams priskirtuose plotuose pageidaujamas grąžinti natūra turėtas nuosavybės teise žemės ar miško valdas (išskyrus Atkūrimo įstatymo 13 str. 1 d. 2–6 p. nustatytus atvejus). Valstybinės reikšmės miškų plotų ir jų ribų tikslinimo pasiūlymus su dokumentais Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijai teikia NŽT. Nurodė, kad NŽT Alytaus skyrius 2014 m. spalio 30 d. raštu Nr. 290-(14.2.304.)-3844 „Dėl duomenų pateikimo ir nuosavybės teisių atkūrimo“ pareiškėją informavo, jog inicijavo kreipimąsi į Alytaus rajono savivaldybę ir VĮ Alytaus miškų urėdiją dėl Schemos 723 kvartalo (sklypai Nr. 44 (1,80 ha), Nr. 46 dalis (0,17 ha), Nr. 47 (2,20 ha), Nr. 48 (2,40 ha), Nr. 49 (0,50 ha) ir Nr. 50 (0,20 ha), iš viso 7,27 ha) patikslinimo. NŽT Alytaus skyriui pateikus suderinti Schemą VĮ Alytaus miškų urėdijai, Miškų urėdas V. Z. 2014 m. gruodžio 4 d. raštu Nr. Vl-651(7.28) „Dėl Valstybinės reikšmės miško plotų schemos tikslinimo“ atsisakė planinę dokumentaciją suderinti, nurodydamas, kad miško plote „auga pribręstantys ir brandūs medelynai, rekreaciniai želdiniai, įveisti miško želdiniai“. Į Alytaus rajono savivaldybei pateiktą miškų plotų ir jų ribų tikslinimo pasiūlymą su dokumentais atsakymas nebuvo gautas. Pabrėžė, kad VĮ Alytaus miškų urėdijai atsisakius suderinti Schemą, yra negalimos tolesnės Schemos tikslinimo procedūros. Atsakovo nuomone, pareiškėja klaidingai aiškina Apraše dėl valstybinės reikšmės miškų plotų schemų tikslinimo numatytas procedūras, Aprašo 7–11 punktuose nurodytus veiksmus atlieka Valstybinė miškų tarnyba, o ne NŽT. Pareiškėjos ginčijami administraciniai aktai yra teisėti, pareiškėja neįrodė atsakovo veiksmų neteisėtumo, todėl mano, kad jos skundas dėl sprendimų panaikinimo, neturtinės žalos atlyginimo atmestinas kaip nepagrįstas.

11. Atsakovas VĮ Alytaus miškų urėdija atsiliepime prašė pareiškėjos skundo reikalavimus dėl VĮ Alytaus miškų urėdijos 2014 m. gruodžio 4 d. rašto Nr. V1-651(7.28) panaikinimo ir įpareigojimo tęsti Valstybinės reikšmės miškų plotų schemos tikslinimo procedūrą atmesti, o dėl kitų reikalavimų dalies spręsti teismo nuožiūra.

12. Atsakovas nurodė, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybė 1997 m. spalio 23 d. nutarimu Nr. 1154 „Dėl valstybinės reikšmės miškų plotų patvirtinimo“ patvirtino valstybinės reikšmės miškų plotus pagal parengtas schemas. Šiuo nutarimu valstybinės reikšmės miškams priskirta ir pareiškėjos įvardyta Aktuali teritorija, kurią patikėjimo teise valdo ir naudoja VĮ Alytaus miškų urėdija. Mano, kad VĮ Alytaus miškų urėdija šioje teritorijoje veikia teisėtai, vykdydama savo funkcijas ir įgyvendindama jai iškeltus uždavinius.

13. Atsakovas taip pat nesutiko su pareiškėjos nurodytu Aprašo 11 punkto dėl Valstybinės reikšmės miško plotų schemos tikslinimo aiškinimu.

14. Tretieji suinteresuoti asmenys Lietuvos Respublikos aplinkos ministerija ir Valstybinių miškų urėdija (buvęs pavadinimas Valstybinė miškų tarnyba) atsiliepimuose į skundą prašė reikalavimą dėl įpareigojimo tęsti Valstybinės reikšmės miškų plotų schemos tikslinimo procedūrą atmesti, o dėl kitos reikalavimų dalies – spręsti teismo nuožiūra.

15. Trečiasis suinteresuotas asmuo VĮ Turto bankas (buvęs pavadinimas VĮ Valstybės turto fondas) atsiliepime prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą.

16. Trečiasis suinteresuotas asmuo Alytaus rajono savivaldybė atsiliepime prašė pareiškėjos skundo pagrįstumo klausimą spręsti teismo nuožiūra.

II. 17. Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmai 2019 m. vasario 5 d. sprendimu pareiškėjos skundą atmetė kaip nepagrįstą.

18. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad Alytaus apskrities viršininko administracija P. D. vardu 7,86 ha žemės plotui parengė 1999 m. liepos 15 d. išvadą dėl žemės, miško, vandens telkinio perdavimo neatlygintinai nuosavybėn Nr. 33-30-2212. Alytaus apskrities viršininko 2004 m. rugpjūčio 30 d. įsakymu Nr. 33-1889-Ž „Dėl Alytaus apskrities viršininko 1999 m. liepos 15 d. išvados Nr. 33-30-2212 keitimo“ Išvada buvo patikslinta, vietoj skaičiaus ir žodžio „7,86 ha“ įrašant skaičių ir žodį „7,69 ha“. Minėtame įsakyme nurodyta, jog Išvada pakeista, remiantis Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymu ir atsižvelgiant į M. D. prašymą. Įsakyme dėl Išvados keitimo taip pat nurodyta, jog Alytaus apskrities viršininko 1999 m. liepos 15 d. išvada Nr. 33-30-2212 „Dėl žemės, miško, vandens telkinio perdavimo neatlygintinai nuosavybėn“ galioja tik kartu su šiuo įsakymu. Teismas vertino, kad nors nebuvo pateiktas M. D. prašymas dėl Išvados keitimo, tačiau aplinkybę, jog toks prašymas buvo pateiktas, bet neišliko, nes buvo saugomas iki 2009 m., neginčijamai įrodo Įsakymo dėl Išvados keitimo turinys, Alytaus apskrities archyvo 2016 m. gegužės 25 d. raštas Nr. (7.11)A-341, NŽT Alytaus skyriaus 2016 m. gegužės 30 d. rašte Nr. 2LD-25-(14.2.9.) nurodytos aplinkybės. Atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes, teismas padarė išvadą, kad pareiškėja, prašydama pakeisti Išvadą, žinojo, jog atkurtina žemė yra priskirta valstybės išperkamai žemei ir nuosavybės teisės bus atkuriamos suteikiant lygiaverčius žemės sklypus.

19. Pirmosios instancijos teismas akcentavo, kad P. D. buvo įtraukiamas į pretendentų sąrašus kiekvieną kartą, kai rengiamas (duomenys neskelbtini) kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projektas ar jam prilyginamas planas, o į pretendentų susirinkimus kviečiama pareiškėja, kaip P. D. testamentinė įpėdinė. Vadovaujantis Metodikos nuostatomis, 2014 m. birželio 11 d. organizuotame pretendentų susirinkime buvo perprojektuotas 2 ha žemės sklypas (buvęs Nr. 641) VĮ Turto banko valdomų patikėjimo teise pastatų eksploatacijai ir suprojektuotas 0,80 ha Žemės sklypas Nr. 725. Žemės reformos žemėtvarkos projektų ir jiems prilyginamų žemės sklypų planų rengimo ir įgyvendinimo metodikoje, patvirtintoje Lietuvos Respublikos žemės ir miškų ūkio ministerijos 1998 m. balandžio 23 d. įsakymu Nr. 207 „Dėl Žemės reformos žemėtvarkos projektų kaimo vietovėje rengimo metodikos patvirtinimo“ (toliau – ir Metodika), numatyta, jog asmenys savo pretenzijas ir pasiūlymus dėl suprojektuotų žemės sklypų vietos ir ribų NŽT teritoriniam skyriui gali teikti raštu visą žemės reformos žemėtvarkos projekto rengimo laikotarpį iki viešo svarstymo ir jo metu. Teismas pabrėžė, kad (duomenys neskelbtini) kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekto rengimo metu pretenzijų ar pasiūlymų dėl 0,80 ha Žemės sklypo Nr. 725 ploto ir ribų nebuvo gauta.

20. Pirmosios instancijos teismas atmetė kaip nepagrįstus pareiškėjos argumentus, kad apie Žemės sklypo Nr. 725 suprojektavimą VĮ Turto bankui jai nebuvo žinoma iki NŽT 2015 m. vasario 18 d. rašto Nr. 1SS-311-(7.5) gavimo. Teismas šiame kontekste pažymėjo, kad NŽT, išnagrinėjusi 2015 m. kovo 12 d. gautą pakartotinį pareiškėjos skundą dėl nuosavybės teisių atkūrimo pareiškėjos tėvui P. D. į buvusios žemės savininkės S. D. iki nacionalizacijos valdytos žemės dalį (7,69 ha), grąžinant šią žemę natūra, bei turimus dokumentus, 2015 m. vasario 18 d. raštu Nr. lSS-311-(7.5) pareiškėją informavo, kad NŽT Alytaus skyriaus vedėjo 2014 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. 2VĮ-(14.2.2.)-1537 „Dėl žemės reformos žemėtvarkos projekto patvirtinimo“ patvirtintame (duomenys neskelbtini) kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekte VĮ Turto bankui suprojektuotas kitos paskirties (vienbučių ir dvibučių gyvenamųjų pastatų teritorijos) Žemės sklypas Nr. 725. Apie šio žemės sklypo suprojektavimą VĮ Turto bankui pareiškėja buvo informuota NŽT Alytaus skyriaus 2014 m. spalio 30 d. raštu Nr. 2SD-(14.2.104.)-3844, tačiau šio rašto, kaip numato Lietuvos Respublikos žemės reformos įstatymo 18 straipsnio nuostatos, NŽT direktoriui neskundė.

21. Pirmosios instancijos teismas, atsižvelgdamas į Valstybinės žemės sklypų, priskirtų privatizavimo objektams, pardavimo ir nuomos taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2005 m. rugsėjo 16 d. nutarimu Nr. 1023 „Dėl valstybinės žemės sklypų, priskirtų privatizavimo objektams, pardavimo ir nuomos“ (toliau – ir Taisyklės), nuostatas, sprendė, kad VĮ Turto bankas pagrįstai kreipėsi į NŽT Alytaus skyrių dėl žemės sklypo suformavimo statinių eksploatavimui. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2013 m. birželio 12 d. nutarimu Nr. 538 „Dėl valstybės įmonės Alytaus miškų urėdijos turto perdavimo valstybės įmonei Valstybės turto fondui“ šiai įmonei patikėjimo teise perduoti pastatai, esantys (duomenys neskelbtini): 95,11 kv. m ploto gyvenamasis namas, 70 kv. m ploto kiemo rūsys, 52,73 kv. m ploto sandėlis, 433,90 kv. m ploto tvartas, artezinis gręžinys, kiemo statiniai. Pastatai VĮ Turto bankui perduoti Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimo pagrindu, kuris įstatymų nustatyta tvarka nenuginčytas ir nepanaikintas, todėl yra galiojantis ir teisėtas.

22. Pirmosios instancijos teismas vertino, kad žemės plotas, į kurį pareiškėja pretenduoja atkurti nuosavybės teises, pagal Atkūrimo įstatymo 12 ir 13 straipsnių nuostatas priskirtinas valstybės išperkamai žemei ir grąžinti pareiškėjai šią žemę natūra nėra teisinio pagrindo. Tik pasikeitus esamai situacijai NŽT galės spręsti klausimą dėl galimybės grąžinti natūra buvusios žemės savininkės S. D. iki nacionalizacijos valdytos žemės dalį, į kurią atkurti nuosavybės teises pretenduoja pareiškėja (Atkūrimo įstatymo 21 str. 5 d.). Akcentavo, kad byloje apie pasikeitimus duomenų nėra, todėl ginčo sklypas priskirtinas valstybės išperkamai žemei ir grąžinti pareiškėjai šią žemę natūra nėra teisinio pagrindo.

23. Dėl valstybinės reikšmės miškų schemų patikslinimo, pirmosios instancijos teismas pažymėjo, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybė 1997 m. spalio 23 d. nutarimu Nr. 1154 „Dėl valstybinės reikšmės miškų plotų patvirtinimo“ patvirtino valstybinės reikšmės miškų plotus pagal parengtas schemas. Šiuo nutarimu valstybinės reikšmės miškams priskirta ir pareiškėjos įvardyta Aktuali teritorija – Alytaus miškų urėdijos Sudvajų girininkijos Valstybinio miško kvartalo Nr. 723 sklypai Nr. 44, Nr. 46, Nr. 47, Nr. 48, Nr. 49, Nr. 50. Vėlesni Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimai dėl 1997 m. spalio 23 d. nutarimo Nr. 1154 „Dėl valstybinės reikšmės miškų plotų patvirtinimo“ pakeitimo neturėjo įtakos Alytaus miškų urėdijos Sudvajų girininkijos Valstybinio miško kvartalo Nr. 723 sklypams Nr. 44, Nr. 46, Nr. 47, Nr. 48, Nr. 49, Nr. 50, jie visą laiką išliko ir yra valstybinės reikšmės miškų plotuose. Teismas pabrėžė, kad Lietuvos Respublikos aplinkos ministras ir Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministras 2002 m. gruodžio 2 d. įsakymu Nr. 616/471 patvirtino Lietuvos miškingumo didinimo programą, kurios tikslas – padidinti šalies miškingumą. Programos tęstinumas užtikrintas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2012 m. gegužės 23 d. nutarimu Nr. 569 „Dėl Nacionalinės miškų ūkio sektoriaus plėtros 2012–2020 m. programos patvirtinimo“. Remdamasi įstatais VĮ Alytaus miškų urėdija Aktualioje teritorijoje vykdė jai pavestas funkcijas ir iškeltus uždavinius. VĮ Alytaus miškų urėdijos įstatuose, be kitų funkcijų, taip pat buvo numatyta, kad miškų urėdija, vykdydama jai pavestus uždavinius, augina sodmenis, atkuria bei įveisia mišką, prižiūri želdinius ir žėlinius. 2007 m. ir 2010 m. buvo parengti miško želdinimo ir žėlinimo projektai, pagal kuriuos didžioji dalis Aktualios teritorijos apsodinta mišku. Atsižvelgdamas į tai, teismas vertino, kad VĮ Alytaus miškų urėdija vykdė jai pavestas funkcijas ir negalėjo numatyti, jog 2014 m. spalio 29 d. į ją bus kreipiamasi dėl Valstybinės reikšmės miškų plotų schemos tikslinimo.

24. Pirmosios instancijos teismas, pasisakydamas dėl pareiškėjos argumentų, susijusių su NŽT Alytaus skyriaus pateiktų dokumentų VĮ Alytaus miškų urėdijai derinimo, vadovavosi Aprašo 3–16 punktų nuostatomis. Teismas pažymėjo, kad terminas pateiktų dokumentų derinimui nenustatytas nei Apraše, nei NŽT Alytaus skyriaus 2014 m. spalio 27 d. rašte Nr. 2SD-(14.2.7.)-3784 „Dėl valstybinės reikšmės miškų plotų tikslinimo“. VĮ Alytaus miškų urėdija minėtą raštą gavo 2014 m. spalio 29 d., savo poziciją dėl pateiktų dokumentų išreiškė 2014 m. gruodžio 4 d. rašte Nr. VI-651(7.28), t. y. per 26 darbo dienas. Teismas vertino, kad toks terminas negali būti laikytinas neprotingu, o procedūra vilkinama. Atkreipė dėmesį, kad nei Apraše nustatytas reglamentavimas, nei kiti teisės aktai nesuteikia teisės NŽT tęsti pradėtą procedūrą nesant urėdijos suderinimo. Teismas pripažino, kad pareiškėjos teiginiai, jog Aktuali teritorija turėjo būti išbraukta iš valstybinės reikšmės miškų plotų dar iki 2014 m. spalio 29 d., byloje neįrodyti ir bylos duomenimis nepagrįsti. Aktualioje teritorijoje VĮ Alytaus miškų urėdija vykdė jai pavestas funkcijas, prižiūrėjo esamą mišką ir sodino miškus pagal Lietuvos Respublikos aplinkos ministro ir Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2002 m. gruodžio 2 d. įsakymu Nr. 616/471 patvirtintą Lietuvos miškingumo didinimo programą.

25. Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, kad VĮ Alytaus miškų urėdija, atsižvelgdama į valstybės formuojamą politiką, esamą situaciją valstybinės reikšmės miškų plotuose ir į tai, kad miškas Aktualioje teritorijoje ne savaiminis, o įveistas tam naudojant VĮ Alytaus miškų urėdijos ir Europos Sąjungos fondų lėšas, nepritarė NŽT Alytaus skyriaus siūlymui tikslinti Valstybinės reikšmės miškų plotų schemą. VĮ Alytaus miškų urėdijai atsisakius suderinti Schemą, teismas vertino, kad NŽT pagrįstai pareiškėjai atsakė, jog yra negalimos tolesnės Schemos tikslinimo procedūros.

26. Pirmosios instancijos teismas sutiko su atsakovo VĮ Alytaus miškų urėdijos pozicija, jog pareiškėja skunde nepagrįstai sutapatino valstybinės reikšmės miškus ir miškus, rezervuotus nuosavybės teisės atkūrimui. Valstybinės reikšmės miškų plotuose rezervavimas nuosavybės teisių atkūrimui nevykdomas, kadangi pagal Atkūrimo įstatymo 13 straipsnio 1 dalies 1 punktą miškai, priskirti valstybinės reikšmės miškams, yra valstybės išperkami, ir tik miškuose, kurie pagal Lietuvos Respublikos miškų įstatymo 4 straipsnio 4 dalį nepatenka į valstybinės reikšmės miškų plotus, gali būti vykdomas miško rezervavimas nuosavybės teisių atkūrimui. Aktuali teritorija patenka į valstybinės reikšmės miškų plotą, todėl tokių miškų išbraukimas iš valstybinės reikšmės miškų plotų yra priskiriamas institucijos, kuriai patikėjimo teise pavesta juos valdyti, prerogatyvai dėl apsisprendimo šiuos veiksmus atlikti.

27. Pirmosios instancijos teismas atmetė pareiškėjos argumentus, kad ji buvo suklaidinta, nuosavybės teises atkuriančiai institucijai žadant atkurti nuosavybės teises natūra ir tokiu būdu jų neatkuriant. Teismas akcentavo, kad nėra pagrindo pripažinti NŽT veiksmus neteisėtais, klaidinančiais pareiškėją, juolab kad pareiškėja atsakovo veiksmų įstatymų nustatyta tvarka neskundė ir jų neginčijo. Nenustatęs esminės civilinės atsakomybės sąlygos – NŽT neteisėtų veiksmų, teismas taip pat atmetė kaip nepagrįstą pareiškėjos prašymą priteisti neturtinės žalos atlyginimą.

III. 28. Pareiškėja M. D. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2019 m. vasario 5 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjos skundą tenkinti iš dalies, t. y. tenkinti skundo 1–5 reikalavimus.

29. Pareiškėja apeliacinį skundą grindžia iš esmės tais pačiais argumentais kaip ir patikslintą skundą pirmosios instancijos teismui.

30. Pareiškėja nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad Žemės sklypas Nr. 725 (kaip ir visa ginčo teritorija) priskirtinas valstybės išperkamai žemei. Mano, kad teismas netinkamai aiškino Atkūrimo įstatymo 12 straipsnio 1 dalies 2 punkto nuostatas. Pareiškėjos teigimu, Žemės sklypas Nr. 725 po to, kai jame esantys Statiniai buvo perduoti VĮ Turto fondui privatizuoti, negali būti laikomas žeme, kuri yra užimta valstybinių įstaigų ir organizacijų, todėl nepatenka į Atkūrimo įstatymo 12 straipsnio 1 dalies 2 punkto reguliavimo sritį ir turi būti grąžinta Pretendentui natūra.

31. Pareiškėja pažymi, kad skundžiamame 2015 m. vasario 18 d. rašte Žemės sklypas Nr. 725 yra nepagrįstai įvardijamas kaip žemė, užimta Dainavos girininkijos administraciniais ir ūkiniais pastatais. Nurodo, kad aktualūs Statiniai 2013 m. buvo perduoti VĮ Turto bankui kaip nebereikalingi valstybės funkcijoms įgyvendinti ir įtraukti į privatizuojamų objektų sąrašą, todėl šie Statiniai nepagrįstai traktuojami kaip Dainavos girininkijos administraciniai ir ūkiniai pastatai, kai tuo tarpu pagal savo statusą ir funkcinę paskirtį yra tik valstybės privatizuojamas turtas.

32. Pareiškėjos nuomone, pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime nepagrįstai sprendė, kad kartu su privatizavimo objektu turi būti parduodami ar išnuomojami valstybei priklausantys žemės sklypai ar jų dalys, kurių reikia privatizavimo objektams. Teigia, kad nuosavybės teisių atkūrimas, grąžinant Žemės sklypą Nr. 725 natūra, niekaip negali pažeisti valstybės teisių ir interesų, siekiant privatizuoti nereikalingą turtą, o Statiniai gali būti privatizuoti savarankiškai, t. y. be Žemės sklypo Nr. 725, į kurį pretenduoja atkurti nuosavybės teises pareiškėja. Mano, kad vien ta aplinkybė, jog žemė yra užimta valstybei priklausančiu pastatu ar įrenginiu dar nereiškia, kad žemė yra išperkama valstybės pagal Atkūrimo įstatymo 12 straipsnio 1 dalies 2 punktą ir negali būti grąžinta pretendentui. Priešingai, esamas teisinis reguliavimas suponuoja išvadą, kad žemės sklypo, priskirto privatizavimo objektui (valstybei priklausančiam pastatui ar įrenginiui), suformavimas ir pardavimas kartu su privatizavimo objektu yra galimas tik tuomet, kai atitinkamas žemės sklypas nėra grąžintinas natūra piliečiams, turintiems teisę į nuosavybės teisių atkūrimą. Mano, kad nuo Statinių perdavimo VĮ Turto bankui momento teritorija, kuri yra suformuota kaip Žemės sklypas Nr. 725, nebelaikytina valstybės išperkamu turtu ir nebėra priskirtina prie valstybės išperkamos žemės. Šis Žemės sklypas Nr. 725 patenka į Pretendento interesų sritį nuosavybės teisių atkūrimo byloje ir yra grąžintinas Pretendentui, tačiau šiuo metu yra bandomas nepagrįstai ir neteisėtai privatizuoti.

33. Pareiškėjos teigimu, nors pirmosios instancijos teismas skundžiamą sprendimą grindė tuo, kad Statinių priėmimo-perdavimo VĮ Turto fondui aktas nėra nuginčytas ir yra galiojantis, taip pat nenuginčytas Žemės sklypo Nr. 725 suformavimo faktas, tačiau minėtos aplinkybės nesudaro pagrindo atmesti pareikštus reikalavimus, kadangi šios aplinkybės tik patvirtina, jog Statiniai tapo valstybės funkcijoms įgyvendinti nereikalingu turtu.

34. Pareiškėja akcentuoja, kad nėra ir niekada nebuvo praradusi teisės į nuosavybės teisių atkūrimą natūra. Pažymi, kad byloje esantys duomenys patirtina, jog po Alytaus apskrities viršininko administracijos 1999 m. liepos 15 d. parengtos išvados Nr. 33-30-2212 jai buvo vykdomas nuosavybės teisių grąžinimas natūra, taip pat pradėtos valstybinės reikšmės miškų schemų tikslinimo procedūros, kurios yra vykdomos tik nuosavybės teisių atkūrimo natūra atvejais. Mano, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai analizavo jos valios pakeitimo klausimą.

35. Pareiškėjos nuomone, pirmosios instancijos teismas taip pat nepagrįstai sprendė, kad nuosavybės teisių atkūrimas buvo vykdomas ir kitais nuosavybės teisių atkūrimo būdais, kurių Pretendentas neginčijo, dėl ko pareiškėja prarado teisę į nuosavybės teisių atkūrimą natūra. Teigia, kad nuosavybės teisės Pretendentui nebuvo atkurtos jokiu kitu būdu, kaip tik natūra. Pažymi, kad pareiškėjai Alytaus apskrities viršininko 2008 m. spalio 17 d. įsakymu Nr. 33-Ž-2681 (duomenys neskelbtini) buvo suprojektuotas 0,40 ha dydžio žemės sklypas Nr. 4., taip pat NŽT Alytaus skyriaus vedėjo 2013 m. gruodžio 3 d. įsakymo Nr. 2VĮ-(14.2.2.)-1564 pagrindu (duomenys neskelbtini) buvo suprojektuotas 0,45 ha dydžio žemės sklypas Nr. 88. Iš bylos duomenų matyti, kad šie žemės sklypai, kaip ir visas kitas turtas, į kurį buvo atkuriamos Pretendento nuosavybės teisės, yra buvusio (duomenys neskelbtini) dvaro teritorijoje, t. y. toje teritorijoje, kurios savininku buvo Pretendentas ir / ar jo įpėdiniai, ir į kurią Pretendentas pretenduoja atkurti nuosavybės teises natūra. Akcentuoja, kad tiek atsakovai, tiek teismas laikėsi pozicijos, jog šie žemės sklypai, nepaisant to, kad jie de facto yra buvusioje (duomenys neskelbtini) dvaro teritorijoje, į kurią Pretendentas pretenduoja atkurti nuosavybės teises natūra, yra atkuriami kitu nuosavybės teisių atkūrimo būdu – ekvivalentine natūra. Mano, kad tokia pozicija yra teisiškai ydinga ir negalima, nesuderinama su nuosavybės teisių atkūrimo instituto esme, Atkūrimo įstatymo 21 straipsnio 6 dalies nuostatomis.

36. Atsakovas Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos atsiliepime prašo pareiškėjos apeliacinį skundą atmesti ir Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2019 m. vasario 5 d. sprendimą palikti nepakeistą.

37. Atsakovas sutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu ir teigia, kad pareiškėjos apeliacinio skundo argumentai yra nepagrįsti. Atsakovas, pakartodamas atsiliepime į pareiškėjos patikslintą skundą pirmosios instancijos teismui nurodytus argumentus, pabrėžia, kad likusios neatkurtos nuosavybės teisės į buvusios savininkės S. D. iki nacionalizacijos valdytos žemės dalį (7,69 ha) natūra grąžinti nėra galimybės, nes ši žemė yra priskirta valstybės išperkamam miškui ir yra užimta Dainavos girininkijos administraciniais bei ūkiniais pastatais. Atsakovo nuomone, pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime teisingai konstatavo, kad šiuo metu žemės plotas, į kurį pareiškėja pretenduoja atkurti nuosavybės teises, pagal Atkūrimo įstatymo 12 ir 13 straipsnių nuostatas priskirtinas valstybės išperkamai žemei ir grąžinti pareiškėjai šią žemę natūra nėra teisinio pagrindo.

38. Atsakovas nurodo, kad pareiškėja, teigdama, jog nuosavybės teisių atkūrimas grąžinant Žemės sklypą Nr. 725 natūra niekaip negali pažeisti valstybės teisių ir interesų, siekiant privatizuoti nereikalingą turtą, o statiniai gali būti privatizuoti savarankiškai, t. y. be Žemės sklypo Nr. 725, neįvertino tos aplinkybės, kokie pastatai privatizuojami (95,11 kv. m ploto gyvenamasis namas, 70 kv. m ploto kiemo rūsys, 52,73 kv. m ploto sandėlis, 433,90 kv. m ploto tvartas, artezinis gręžinys, kiemo statiniai), t. y. namų valdos pastatai (gyvenamas namas su priklausiniais), o tai reiškia, kad žemė, esanti po šiais pastatais (suformuotas Žemės sklypas Nr. 725) yra išperkama valstybės pagal Atkūrimo įstatymo 12 straipsnio 1 dalies 2 punktą ir negali būti grąžinta pareiškėjai.

39. Atsakovo teigimu, byloje pateikti duomenys (įsakymo dėl Išvados keitimo turinys, Alytaus apskrities archyvo 2016 m. gegužės 25 d. raštas Nr. (7.11)A-341, NŽT Alytaus skyriaus 2016 m. gegužės 30 d. rašte Nr. 2LD-25-(14.2.9.) nurodytos aplinkybės) patvirtina, kad pareiškėja, prašydama pakeisti Išvadą, žinojo, jog atkurtina žemė yra priskirta valstybės išperkamai žemei ir nuosavybės teisės bus atkuriamos suteikiant lygiaverčius žemės sklypus. Atsakovas sutinka su teismo išvada, kad nuosavybės teisių atkūrimas pareiškėjai buvo vykdomas ir kitais nuosavybės teisių atkūrimo būdais, kurių ji neginčijo.

40. Tretieji suinteresuoti asmenys Lietuvos Respublikos aplinkos ministerija ir Valstybinių miškų urėdija (buvęs pavadinimas Valstybinė miškų tarnyba) atsiliepimuose prašo skundžiamo sprendimo dalį, susijusią su valstybinės reikšmės miškų plotų schemos tikslinimu (6–7 skundo reikalavimai) palikti nepakeistą, o dėl likusios sprendimo dalies ir apeliacinio skundo (1–5 pareiškėjos reikalavimų) pagrįstumo spręsti teismo nuožiūra.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 41. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl pareiškėjos teisės atkurti nuosavybės teises į likusią neatkurtą žemės sklypo dalį (7,69 ha) natūra buvusioje (duomenys neskelbtini) dvaro teritorijoje.

42. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 140 straipsnio 1 dalis nustato, kad teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Šio straipsnio 2 dalyje numatyta, kad teismas peržengia apeliacinio skundo ribas, kai to reikalauja viešasis interesas arba kai neperžengus apeliacinio skundo ribų būtų reikšmingai pažeistos valstybės, savivaldybės ir asmenų teisės bei įstatymų saugomi interesai. Teismas taip pat patikrina, ar nėra šio įstatymo 146 straipsnio 2 dalyje nurodytų sprendimo negaliojimo pagrindų.

43. Byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos pareiškėjos apeliacinio skundo ribos bei nenustatyti sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas pareiškėjos apeliacinio skundo ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.).

44. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2013 m. birželio 12 d. nutarimu Nr. 538 „Dėl valstybės įmonės Alytaus miškų urėdijos turto perdavimo valstybės įmonei Valstybės turto fondui“ šiai įmonei patikėjimo teise buvo perduoti pastatai (duomenys neskelbtini), t. y. 95,11 kv. m ploto gyvenamasis namas, 70 kv. m ploto kiemo rūsys, 52,73 kv. m ploto sandėlis, 433,90 kv. m ploto tvartas, artezinis gręžinys, kiemo statiniai.

45. NŽT Alytaus skyriaus vedėjo 2014 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. 2VĮ-(14.2.2.)-1537 „Dėl žemės reformos žemėtvarkos projekto patvirtinimo“ patvirtintame (duomenys neskelbtini) kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekte VĮ Valstybės turto fondui (šiuo metu po reorganizacijos VĮ Turto bankas) suprojektuotas 0,8 ha kitos paskirties (vienbučių ir dvibučių gyvenamųjų pastatų teritorijos) Žemės sklypas Nr. 725, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2013 m. birželio 12 d. nutarimu Nr. 538 VĮ Turto bankui perduotų pastatų eksploatavimui. Pareiškėja siekia, jog suprojektuotas 0,8 ha Žemės sklypas Nr. 725 jai, kaip P. D. testamentinei įpėdinei, būtų grąžintas natūra.

46. Pareiškėja apeliaciniame skunde nurodo, jog pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą, netinkamai aiškino Atkūrimo įstatymo 12 straipsnio 1 dalies 2 punkto nuostatas ir padarė nepagrįstą išvadą, kad Žemės sklypas Nr. 725 priskirtinas valstybės išperkamai žemei. Pareiškėjos nuomone, Žemės sklypas Nr. 725 po to, kai jame esantys statiniai buvo perduoti VĮ Turto bankui privatizuoti, negali būti laikomas žeme, kuri yra užimta valstybinių įstaigų ir organizacijų bei visuomeninės paskirties pastatams ir įrenginiams (statomiems arba pastatytiems) eksploatuoti reikalingu sklypu, todėl nepatenka į Atkūrimo įstatymo 12 straipsnio 1 dalies 2 punkto reguliavimo sritį ir turi būti grąžintas Pretendentui natūra.

47. Atkūrimo įstatymo 12 straipsnio 1 dalies 2 punktas nustato, kad žemė iš šio įstatymo 2 straipsnyje nurodytų piliečių išperkama valstybės ir už ją atlyginama pagal šio įstatymo 16 straipsnį, jeigu ji kaimo vietovėje ir po 1995 m. birželio 1 d. miestams priskirtoje teritorijoje pagal įstatymus yra užimta: namų valdų (sodybų) sklypų; valstybinių įstaigų ir organizacijų bei visuomeninės paskirties pastatams ir įrenginiams (statomiems arba pastatytiems) eksploatuoti reikalingų sklypų, išskyrus poilsiaviečių pastatų ir statinių užimtus žemės sklypus; kitų visuomenės poreikiams naudojamų teritorijų (gatvių, aikščių, skverų, kapinių, vandenviečių, paplūdimių ir kt.); yra suteikta individualių gyvenamųjų namų statybai. Šių žemės sklypų (teritorijų) plotai ir ribos nustatomi žemėtvarkos projektuose.

48. Byloje nustatyta, kad Žemės sklype Nr. 725 esantys Statiniai yra perduoti VĮ Turto bankui (valstybės įstaigai), šis žemės sklypas yra suformuotas minėtų statinių eksploatavimui, o jo ribos ir dydis nustatytas NŽT Alytaus skyriaus vedėjo 2014 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. 2VĮ-(14.2.2.)-1537 patvirtintame žemėtvarkos projekte. Taigi Žemės sklypas Nr. 725 atitinka Atkūrimo įstatymo 12 straipsnio 1 dalies 2 punkte nurodytas sąlygas – Žemės sklype Nr.725 yra statiniai, kuriuos patikėjimo teise valdo VĮ Turto bankas, jis yra suformuotas pastatams eksploatuoti, jo plotą ir ribas nustatant žemėtvarkos projekte. Pareiškėja apeliaciniame skunde nenurodo jokių motyvų, kad minėto žemės sklypo plotas ir ribos buvo nustatyti pažeidžiant teisės aktų reikalavimus. Teisėjų kolegijos nuomone, Statinių perdavimo VĮ Turto bankui tikslas neturi jokios reikšmės sprendžiant dėl žemės sklypo suformuoto jiems eksploatuoti priskyrimo valstybės išperkamam turtui pagal Atkūrimo įstatymo 12 straipsnio 1 dalies 2 punkto nuostatas. Dėl nurodytų priežasčių pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, kad nuosavybės teisės į Žemės sklypą Nr. 725 grąžinant jį natūra negali būti atkuriamos.

49. Pažymėtina, kad Alytaus apskrities viršininko administracija P. D. vardu 7,86 ha žemės plotui parengė 1999 m. liepos 15 d. išvadą dėl žemės, miško, vandens telkinio perdavimo neatlygintinai nuosavybėn Nr. 33-30-2212. Išvada Alytaus apskrities viršininko 2004 m. rugpjūčio 30 d. įsakymu Nr. 33-1889-Ž „Dėl Alytaus apskrities viršininko 1999 m. liepos 15 d. išvados Nr. 33-30-2212 keitimo“ buvo patikslinta, vietoj skaičiaus ir žodžio „7,86 ha“ įrašant skaičių ir žodį „7,69 ha“.

50. Nors pareiškėja apeliaciniame skunde nurodo, jog prašymo dėl Išvados pakeitimo nebuvo padavusi ir nesutinka su pirmosios instancijos teismo nustatyta aplinkybe, kad ji, prašydama pakeisti Išvadą, žinojo, kad atkurtina žemė yra priskirta valstybės išperkamai žemei ir nuosavybės teisės bus atkuriamos suteikiant lygiaverčius žemės sklypus, tačiau teisėjų kolegija, atsižvelgdama į tai, jog Alytaus apskrities viršininko administracijos parengta 1999 m. liepos 15 d. išvada nėra šio administracinio ginčo dalykas, nevertina Išvados pakeitimo pagrįstumo ir pripažįsta, kad skundžiamame pirmosios instancijos teismo sprendime nurodytos aplinkybės dėl Išvados pakeitimo yra nesusijusios su nagrinėjamu ginču ir neturi prejudicinės galios.

51. Atkūrimo įstatymo 13 straipsnio 1 dalies 1 punktas nustato, kad miškai ir vandens telkiniai iš šio įstatymo 2 straipsnyje nurodytų piliečių išperkami valstybės ir už juos valstybė atlygina pagal šio įstatymo 16 straipsnį, jeigu jie priskirti valstybinės reikšmės miškams, valstybinės reikšmės vidaus vandenims. Šių miškų ir vandens telkinių plotus tvirtina Lietuvos Respublikos Vyriausybė.

52. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad pareiškėjos pageidaujamas susigrąžinti natūra žemės plotas, esantis (duomenys neskelbtini), yra apaugęs mišku ir 1997 m. spalio 23 d. nutarimu Nr. 1154 „Dėl valstybinės reikšmės miškų plotų patvirtinimo“ priskirtas valstybinės reikšmės miškų plotams. Pareiškėja apeliaciniame skunde šios aplinkybės neginčija. Konstatuotina, kad kol pareiškėjos prašomo grąžinti natūra žemės sklypo dalis Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu yra priskirta valstybinės reikšmės miškų plotams, nuosavybės teisės atkūrimas grąžinant šią žemės sklypo dalį natūra yra negalimas.

53. Teisėjų kolegijos vertinimu, pareiškėjos apeliaciniame skunde išdėstytos aplinkybės dėl būdo, kuriuo jau yra atkurtos nuosavybės teisės į žemę, traktavimo (ar tai nuosavybės teisės atkūrimas grąžinant žemę natūra, ar tai nuosavybės teisės atkūrimas suteikiant kitą lygiavertį žemės sklypą) nagrinėjamo ginčo kontekste neturi reikšmės, nes pareiškėja neginčija sprendimų, kuriais yra atkurtos nuosavybės teisės.

54. Atkūrimo įstatymo 21 straipsnio 8 dalyje (2018 m. lapkričio 8 d. įstatymo Nr. XIII-1610 redakcija, įsigaliojusi nuo 2019 m. sausio 1 d.) numatyta, kad šio įstatymo 17 straipsnyje nurodytos institucijos privalo per mėnesį nuo sprendimo, kurio pagrindu išlikęs nekilnojamasis turtas nebepriskirtinas valstybės išperkamam turtui, Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka raštu informuoti pilietį, kurio prašymą atkurti nuosavybės teises į išlikusį nekilnojamąjį turtą nagrinėja ir kurio išlikęs nekilnojamasis turtas buvo priskirtas valstybės išperkamam, apie galimybę tokį išlikusį nekilnojamąjį turtą grąžinti natūra ir pasiūlyti jam pakeisti valią dėl būdo, kuriuo atkuriamos nuosavybės teisės į išlikusį nekilnojamąjį turtą, jeigu nepriimtas sprendimas dėl nuosavybės teisių į šį turtą atkūrimo.

55. Vertindama pareiškėjos apeliacinio skundo argumentus, susijusius su galimu nuosavybės teisių atkūrimu, jeigu išlikęs nekilnojamasis turtas taptų nepriskirtinu valstybės išperkamam turtui, teisėjų kolegija pažymi, kad aplinkybė, jog yra parengta Alytaus apskrities viršininko 1999 m. liepos 15 d. išvada Nr. 33-30-2212 „Dėl žemės, miško, vandens telkinio perdavimo neatlygintinai nuosavybėn“, savaime nesudaro pagrindo spręsti, kad nuosavybės teisės į pareiškėjos prašomą grąžinti natūra žemės sklypo dalį, šiuo metu Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu priskirtą valstybinės reikšmės miškų plotams, negalės būti atkurtos žemę (jos dalį) grąžinant natūra turėtoje vietoje tuo atveju, jeigu ši žemė (jos dalis) teisės aktų nustatyta tvarka pakeitus Valstybinės reikšmės miškų schemas nebus priskiriama valstybės išperkamam turtui (valstybinės reikšmės miškams).

56. Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus, naikinti ar pakeisti skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą apeliaciniame skunde išdėstytais motyvais nėra nei teisinio, nei faktinio pagrindo, todėl skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas, o pareiškėjos apeliacinis skundas atmetamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjos M. D. apeliacinį skundą atmesti.

Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2019 m. vasario 5 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Romanas Klišauskas

Dainius Raižys

Virginija Volskienė