4ff650ca-3a90-4a92-b895-78ee94a39aab · Vilniaus miesto apylinkės teismas

Civilinė byla Nr. 2-15975-996/2017Teisminio proceso Nr. 2-68-3-09696-2017-9Procesinio sprendimo kategorijos: 1.3.2.9.3; 1.3.5.4; 1.3.9.2; 3.2.6.1; 3.4.1.7(S) VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS S P R E N D I M A SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2017 m. balandžio 7 d. Vilnius Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Ieva Stanislovaitienė,sekretoriaujant Onai Virmauskienei, dalyvaujant ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „KLAISTA“ atstovui uždarosios akcinės bendrovės „KLAISTA“ vadovui L. I., atsakovės V.

K. atstovui advokatui Mansurui Muksinovui,vieÅ¡ame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovės uždarosios akcinės bendrovės „KLAISTA“ ieÅ¡kinį atsakovei V. K. dėl sprendimo dalies panaikinimo.Teismas n u s t a t ė : uždaroji akcinė bendrovė „KLAISTA“ (toliau – ieÅ¡kovė, įmonė, darbdavė) kreipėsi į teismÄ su ieÅ¡kiniu (b. l. 2–3), praÅ¡ydama panaikinti Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus teritorinio skyriaus darbo ginčų komisijos (toliau – Darbo ginčų komisija) 2017-01-31 sprendimo Nr. (duomenys neskelbtini) darbo byloje Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – sprendimas) dalį, kuria pripažinta, jog darbo sutartis su V.

K. (toliau – atsakovė, darbuotoja) nutraukta pagal Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – DK) 127 straipsnio 2 dalį ir darbuotojai iÅ¡ įmonės iÅ¡ieÅ¡kota iÅ¡eitinė iÅ¡moka.IeÅ¡kovė nurodė, kad Darbo ginčų komisija iÅ¡nagrinėjo ginÄÄ , kurio nagrinėjimas priskiriamas teismo kompetencijai, todėl, jos manymu, tai sudaro savarankiÅ¡kÄ pagrindÄ panaikinti Darbo ginčų komisijos sprendimo skundžiamÄ dalį. PaaiÅ¡kino, kad nors vykdant darbo sutartį tarp jos ir atsakovės pasitaikydavo atsiskaitymo vėlavimų, tačiau tai darbuotojai nesukeldavo esminių nepatogumų, įmonė visada paaiÅ¡kindavo darbuotojai vėlavimo atsiskaityti priežastis, kurias nulemdavo užsakovų vėlavimas atsiskaityti su įmone, darbuotoja esminių prieÅ¡taravimų per visÄ darbo sutarties vykdymo laikotarpį dėl tokios atsiskaitymų praktikos nereiÅ¡kė, nes suprato, kad įmonė yra patikima darbdavė ir visada, nors ir vėluodama, atsiskaito su darbuotojais.

Atsakovė su ieškiniu nesutiko ir prašė jį atmesti bei priteisti jai iš ieškovės bylinėjimosi išlaidas (b. l. 25–27). Atsakovė paaiškino, kad ieškovė nuolat vėluodavo mokėti darbo užmokestį, Darbo ginčų komisija nustatė, kad su ja 2016-11-17 įmonė nebuvo atsiskaičiusi už 2016 m. kovo, birželio, rugpjūčio, rugsėjo, spalio, lapkričio, gruodžio mėnesius, kas, atsakovės teigimu, paneigia ieškovės teiginį, jog vėlavimai buvo trumpi ir mažareikšmiai, pati ieškovė neneigė, kad nuolat vėluodavo mokėti darbo užmokestį ne tik jai, bet ir kitiems įmonės darbuotojams.

Teigė, jog Darbo ginčų komisijai ji skundė ne atleidimo iÅ¡ darbo veiksmÄ , o atleidimo iÅ¡ darbo formuluotę, ji atleidimo iÅ¡ darbo teisėtumo neginčijo, todėl tokiam ginčui pagrįstai buvo taikomas iÅ¡ankstinis ginčo nagrinėjimas ne teisme. Atsakovės manymu, Darbo ginčų komisijos sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas. IeÅ¡kinys atmetamas.Byloje ginčas kilo dėl atleidimo iÅ¡ darbo pagrindo teisėtumo ir pagrįstumo.IÅ¡ bylos medžiagos matyti, kad 2012-01-05 tarp ieÅ¡kovės ir atsakovės buvo sudaryta neterminuota darbo sutartis Nr. 1098, pagal kuriÄ atsakovė nuo 2012-01-09 įmonėje dirbo ekonomiste (b. l. 38–40), darbuotoja 2016-11-17 pateikė įmonei praÅ¡ymÄ dėl darbo sutarties nutraukimo DK 127 straipsnio 2 dalies pagrindu dėl laiku jai neiÅ¡mokamo darbo užmokesčio ir iÅ¡eitinės iÅ¡mokos iÅ¡mokėjimo (b. l. 50), įmonės direktorius 2016-12-05 priėmė įsakymÄ Nr. 143 „Dėl atleidimo iÅ¡ darbo“, kurio 2 punktu darbuotojÄ atleido iÅ¡ darbo DK 127 straipsnio 1 dalies pagrindu (b. l. 41), Darbo ginčų komisija 2017-01-31 priėmė sprendimÄ Nr. (duomenys neskelbtini) darbo byloje Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame konstatavo, jog darbuotojos darbo sutartis su įmone nutraukta pagal DK 127 straipsnio 2 dalį, nurodė iÅ¡ieÅ¡koti darbuotojos naudai iÅ¡ įmonės 3 127,13 Eur (neatskaičius mokesčių) neiÅ¡mokėtÄ darbo užmokestį už 2016 m. kovo, birželio, rugpjūčio–gruodžio mėnesius, 760 Eur (neatskaičius mokesčių) iÅ¡eitinę iÅ¡mokÄ , 380 Eur (neatskaičius mokesčių) vidutinį darbo užmokestį už uždelstÄ atsiskaityti laikÄ DK 141 straipsnio 3 dalies pagrindu (b. l. 4–5).DK 35 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad įgyvendindami savo teises ir vykdydami pareigas, darbdaviai, darbuotojai ir jų atstovai turi laikytis įstatymų, gerbti bendro gyvenimo taisykles bei veikti sÄ Å¾iningai, laikytis protingumo, teisingumo ir sÄ Å¾iningumo principų.

Draudžiama piktnaudžiauti savo teise.DK 127 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad darbuotojas turi teisę nutraukti neterminuotÄ , taip pat ir terminuotÄ darbo sutartį iki jos termino pabaigos, apie tai raÅ¡tu įspėjęs darbdavį ne vėliau kaip prieÅ¡ keturiolika darbo dienų. Kolektyvinėje sutartyje gali bÅ«ti nustatytas ir kitoks įspėjimo terminas, bet jis negali virÅ¡yti vieno mėnesio. Ä®spėjimo terminui pasibaigus, darbuotojas turi teisę nutraukti darbÄ , o darbdavys privalo įforminti darbo sutarties nutraukimÄ ir atsiskaityti su darbuotoju;

DK 127 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad darbuotojas turi teisę nutraukti neterminuotÄ , taip pat ir terminuotÄ darbo sutartį iki jos termino pabaigos, apie tai raÅ¡tu įspėjęs darbdavį ne vėliau kaip prieÅ¡ tris darbo dienas nuo praÅ¡ymo padavimo dienos, jeigu reikalavimas nutraukti darbo sutartį pagrįstas darbuotojo liga ar neįgalumu, trukdančiu tinkamai atlikti darbÄ , arba kitomis svarbiomis priežastimis, nustatytomis kolektyvinėje sutartyje, arba jeigu darbdavys nevykdo įsipareigojimų pagal darbo sutartį, pažeidžia įstatymus ar kolektyvinę sutartį.

Darbuotojas turi teisę nutraukti neterminuotÄ darbo sutartį, apie tai raÅ¡tu įspėjęs darbdavį ne vėliau kaip prieÅ¡ keturiolika darbo dienų, jeigu jis įgijo teisę į visÄ senatvės pensijÄ dirbdamas toje įmonėje, įstaigoje, organizacijoje. Darbo sutartis tokiais atvejais turi bÅ«ti nutraukiama nuo darbuotojo praÅ¡yme nurodytos dienos.DK 140 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad nutraukus darbo sutartį kitais Å¡iame skirsnyje (iÅ¡skyrus Å¡io Kodekso 125 ir 126 straipsniuose bei 127 straipsnio 1 dalyje nustatytus atvejus) ir kituose įstatymuose nustatytais atvejais, kai nėra darbuotojo kaltės, jam iÅ¡mokama jo dviejų mėnesių vidutinio darbo užmokesčio dydžio iÅ¡eitinė iÅ¡moka, jeigu įstatymai ar kolektyvinės sutartys nenustato kitaip.DK 201 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad darbo užmokestis mokamas ne rečiau kaip du kartus per mėnesį, o jeigu yra darbuotojo raÅ¡tiÅ¡kas praÅ¡ymas, – kartÄ per mėnesį.

Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad atsakovė nuo 2012-01-09 įmonėje dirbo ekonomiste (b. l. 38–40), 2016-11-17 darbuotoja pateikė įmonės vadovui praÅ¡ymÄ nutraukti su ja sudarytÄ darbo sutartį pagal DK 127 straipsnio 2 dalies nuostatas dėl nemokamo darbo užmokesčio, iÅ¡mokėti jai dviejų mėnesių vidutinio darbo užmokesčio dydžio iÅ¡eitinę iÅ¡mokÄ ir atsiskaityti su ja atleidimo dienÄ (b. l. 50), darbdavė darbuotojÄ iÅ¡ darbo atleido 2016-12-05 DK 127 straipsnio 1 dalies pagrindu (b. l. 38–40, 41).

Ä®monė Darbo ginčų komisijai nurodė, kad dėl sunkios ekonominės padėties įmonėje neiÅ¡mokami darbo užmokesčiai ne tik V. K., bet ir kitiems darbuotojams (Darbo ginčų komisijos byla, b. l. 16), ieÅ¡kinyje įmonė patvirtino, kad atsiskaitant su atsakove pasitaikydavo vėlavimų, teismo posėdžio metu įmonės vadovas taip pat nurodė, kad atsakovei darbo užmokestis laiku nebuvo mokamas, darbuotojos Darbo ginčų komisijai pateiktas jos banko sÄ skaitos iÅ¡raÅ¡as patvirtina, kad iki jos kreipimosi į Darbo ginčų komisijÄ , įmonė jai nebuvo iÅ¡mokėjusi darbo užmokesčio už 2016 m. kovo, birželio, rugpjūčio–gruodžio mėnesius (Darbo ginčų komisijos byla, b. l. 8), Darbo ginčų komisija sprendime konstatavo, kad darbdavė darbuotojai darbo užmokesčio darbo sutartyje nustatytais terminais nemokėjo ir nurodė iÅ¡ieÅ¡koti darbuotojai 3 127,13 Eur (neatskaičius mokesčių) neiÅ¡mokėtÄ darbo užmokestį už 2016 m. kovo, birželio, rugpjūčio–gruodžio mėnesius (b. l. 4–5), Å¡ios sprendimo dalies darbdavė neginčija, vadinasi, laiko jÄ pagrįsta, teisėta ir pripažįsta, kad iki 2016-11-17 darbuotojos kreipimosi dėl darbo sutarties nutraukimo darbuotojai nebuvo laiku iÅ¡mokėtas darbo užmokestis už 2016 m. kovo, birželio, rugpjūčio–spalio mėnesius.

Taigi, pagal nustatytas aplinkybes akivaizdu, kad darbuotoja turėjo teisę teikti darbdavei praÅ¡ymÄ dėl jos atleidimo iÅ¡ darbo DK 127 straipsnio 2 dalies pagrindu dėl darbo apmokėjimo sÄ lygų pažeidinėjimo ir tinkamai savo teise pasinaudojo pateikdama darbdavei pagrįstÄ ir motyvuotÄ praÅ¡ymÄ (b. l. 50), taip aiÅ¡kiai iÅ¡reikÅ¡dama savo valiÄ . Ä®monės teiginiai, kad ji darbuotojai visada paaiÅ¡kindavo vėlavimo iÅ¡mokėti darbo užmokestį priežastis, kurias nulemdavo užsakovų vėlavimas atsiskaityti su įmone, darbuotoja esminių prieÅ¡taravimų dėl atsiskaitymo su ja praktikos niekada nereiÅ¡kė, bylai reikÅ¡mės neturi, kadangi darbo užmokestį apskaičiuoti ir laiku iÅ¡mokėti privalo darbdavė, darbo sutarties sÄ lyga apie darbo atlygintinumÄ ir konkretų iÅ¡mokėjimo laikÄ reiÅ¡kia ne formalius reikalavimus darbo sutarties formai, o reikalavimus susitarimo esmei, todėl nustačius, kad darbdavė pažeidė pareigÄ laiku atsiskaityti su darbuotoja yra pagrindas darbo sutartį nutraukti DK 127 straipsnio 2 dalies pagrindu esant darbuotojos praÅ¡ymui.

Pabrėžtina, kad darbdavei sutikus, jog yra pagrindas nutraukti darbo sutartį pagal DK 127 straipsnio 2 dalį, darbo sutartis turėjo būti nutraukta DK 127 straipsnio 2 dalies pagrindu, tačiau darbdavei nesutikus, kad yra pagrindas nutraukti darbo sutartį pagal DK 127 straipsnio 2 dalį, darbuotojos ir darbdavės darbo santykiai turėjo tęstis, o kilus darbuotojos ir darbdavės nesutarimams dėl darbo sutarties nutraukimo pagrindo egzistavimo, jo egzistavimas arba neegzistavimas turėjo būti konstatuotas darbo ginčų nagrinėjimo tvarka.

Tokia teismo iÅ¡vada atitinka Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamÄ praktikÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011-10-27 nutartis byloje Nr. 3K-3-390/2011; 2010-06-22 nutartis byloje Nr. 3K-3-282/2010).Teismas pažymi, kad kai darbo sutartis nutraukiama darbuotojo pareiÅ¡kimu, darbdavio galimi priimti sprendimai yra apribojami darbuotojo pasirinktu darbo sutarties nutraukimo pagrindu, todėl darbuotojui iÅ¡reiÅ¡kus savo valiÄ nutraukti darbo sutartį DK 127 straipsnio 2 dalies pagrindu, darbdavys negali savo iniciatyva priimti sprendimo nutraukti darbo sutartį pagal DK 127 straipsnio 1 dalį, iÅ¡skyrus atvejus, jeigu darbuotojas aiÅ¡kiai ir nedviprasmiÅ¡kai iÅ¡reiÅ¡kė savo valiÄ dėl darbo sutarties nutraukimo pagrindo pakeitimo arba sutiko su darbdavio pasiÅ«lymu bÅ«ti atleistas kitu įstatyme nustatytu pagrindu.

Byloje įrodymų, kad darbuotoja bÅ«tų savo 2016-11-17 praÅ¡ymÄ darbdavei atÅ¡aukusi ar pateikusi kitokio turinio praÅ¡ymÄ , pakeitusi savo valiÄ , nėra, teismo posėdžio metu įmonės vadovas patvirtino, kad buvo gavęs tik vienÄ 2016-11-17 atsakovės praÅ¡ymÄ atleisti jÄ iÅ¡ darbo dėl nemokamo darbo užmokesčio, todėl įvertinęs visa tai, kas iÅ¡dėstyta aukščiau, teismas konstatuoja, kad darbuotojos, turinčios teisę nutraukti darbo sutartį pagal DK 127 straipsnio 2 dalį ir aiÅ¡kiai iÅ¡reiÅ¡kusios atitinkamÄ valiÄ , atleidimas pagal DK 127 straipsnio 1 dalį yra pažeidžiantis jos teises, Darbo ginčų komisija sprendime padarė pagrįstÄ iÅ¡vadÄ , jog darbdavė darbuotojos praÅ¡ymo nutraukti darbo sutartį pagal DK 127 straipsnio 1 dalį neturėjo, vadinasi, neturėjo jokio pagrindo darbo sutartį nutraukti minėtu pagrindu, įmonės vadovas teismo posėdžio metu nepajėgė paaiÅ¡kinti, kodėl darbo sutartį su atsakove nutraukė ne DK 127 straipsnio 2 dalies pagrindu, o pagal DK 127 straipsnio 1 dalį, taigi, Darbo ginčų komisija pagrįstai pakeitė darbuotojos atleidimo iÅ¡ darbo pagrindÄ iÅ¡ DK 127 straipsnio 1 dalies į DK 127 straipsnio 2 dalį.Pagal DK 140 straipsnio 3 dalį, nutraukus darbo sutartį kitais Å¡iame skirsnyje (iÅ¡skyrus Å¡io Kodekso 125 ir 126 straipsniuose bei 127 straipsnio 1 dalyje nustatytus atvejus) ir kituose įstatymuose nustatytais atvejais, kai nėra darbuotojo kaltės, jam iÅ¡mokama jo dviejų mėnesių vidutinio darbo užmokesčio dydžio iÅ¡eitinė iÅ¡moka, jeigu įstatymai ar kolektyvinės sutartys nenustato kitaip.

Pažymėtina, kad DK 140 straipsnyje nustatyta iÅ¡eitinė iÅ¡moka yra viena garantinių iÅ¡mokų rÅ«Å¡ių, kurios tikslas – užtikrinti tam tikrÄ laikÄ minimalias pragyvenimo lėšas darbuotojui, netekusiam darbo ne dėl nuo jo priklausančių priežasčių. Taigi, nutraukiant darbo sutartį DK 127 straipsnio 2 dalies pagrindu darbuotojui turi bÅ«ti iÅ¡mokama dviejų mėnesių vidutinio darbo užmokesčio dydžio iÅ¡eitinė iÅ¡moka, teismo posėdžio metu įmonės vadovas patvirtino, kad iÅ¡eitinė iÅ¡moka darbuotojai neiÅ¡mokėta, todėl Darbo ginčų komisija, įvertinusi aplinkybę, jog nuo 2016-07-01 Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2016-06-22 nutarimu Nr. 644 minimali mėnesinė alga nustatyta 380 Eur, pagrįstai nurodė iÅ¡ieÅ¡koti darbuotojos naudai iÅ¡ darbdavės jos dviejų mėnesių vidutinio darbo užmokesčio dydžio iÅ¡eitinę iÅ¡mokÄ â€“ 760 Eur.Kartu pažymėtina ir tai, kad ieÅ¡kovė nepagrįstai nurodė, jog Darbo ginčų komisija iÅ¡nagrinėjo ginÄÄ , kurio nagrinėjimas priskiriamas teismo kompetencijai, todėl, jos manymu, tai sudaro savarankiÅ¡kÄ pagrindÄ panaikinti Darbo ginčų komisijos sprendimo skundžiamÄ dalį.

Pažymėtina, kad DK 299 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, jog nesikreipiant į darbo ginčų komisijÄ , tiesiogiai teismuose nagrinėjami individualÅ«s darbo ginčai:

1) dėl darbuotojo nušalinimo nuo darbo darbdavio iniciatyva;

2) dėl darbuotojo nušalinimo nuo darbo pareigūnų ar organų, kuriems įstatymai suteikia nušalinimo nuo darbo teisę, iniciatyva;

3) dėl darbuotojo atleidimo iš darbo teisėtumo;

4) kitais įstatymų nustatytais atvejais. Visais kitais atvejais yra nustatyta privaloma ikiteisminė ginčo nagrinėjimo ne teisme tvarka – kreipimasis į darbo ginčų komisijas, kurios veikia nuolat prie Valstybinės darbo inspekcijos teritorinių skyrių (DK 287 straipsnis). Nagrinėjamu atveju darbuotoja neginčijo paties atleidimo iÅ¡ darbo teisėtumo, neprašė pripažinti jos atleidimÄ iÅ¡ darbo neteisėtu, ji kėlė ginÄÄ dėl atleidimo iÅ¡ darbo formuluotės pakeitimo. Pastebėtina, kad atvejų, kai ieÅ¡kovas gali kreiptis tiesiogiai į teismÄ , nepasinaudodamas ikiteismine darbo ginčų nagrinėjimo tvarka, sÄ raÅ¡as nuo 2013-01-01 DK įtvirtintoje darbo ginčų nagrinėjimo tvarkos redakcijoje yra susiaurintas, tokiu bÅ«du nuo 2013-01-01 suteikiant platesnius įgaliojimus Darbo ginčų komisijai.

Atsižvelgiant į tai, kad nuo 2013-01-01 įsigaliojusioje DK redakcijoje (prieÅ¡ingai nei galiojusioje iki 2013-01-01) nėra įtvirtinta iÅ¡imtis nesikreipiant į Darbo ginčų komisijÄ tiesiogiai kreiptis į teismÄ tais atvejais, kai kreipiamasi dėl atleidimo iÅ¡ darbo formuluotės pakeitimo, teismas daro iÅ¡vadÄ , kad nagrinėjamu atveju darbuotojai buvo privalu kreiptis į Darbo ginčų komisijÄ dėl atleidimo iÅ¡ darbo formuluotės pakeitimo, netaikant iÅ¡imties, kai ikiteisminė ginčo nagrinėjimo tvarka nėra privaloma, ir ji savo teise tinkamai pasinaudojo.

Taigi, pagal teismo aukščiau padarytas iÅ¡vadas, nėra pagrindo tenkinti įmonės reikalavimÄ ir panaikinti Darbo ginčų komisijos sprendimo dalį, kuria pripažinta, jog darbo sutartis su darbuotoja nutraukta pagal DK 127 straipsnio 2 dalį ir darbuotojai iÅ¡ įmonės iÅ¡ieÅ¡kota iÅ¡eitinė iÅ¡moka.Dėl kitų Å¡alių iÅ¡dėstytų teiginių teismas nepasisako, kadangi laiko, jog jie nėra teisiÅ¡kai reikÅ¡mingi Å¡ios bylos iÅ¡sprendimui, nekeičiantys teismo padarytų iÅ¡vadų.Atsižvelgdamas į tai, kas iÅ¡dėstyta aukščiau, vadovaudamasis nurodytų teisės normų sistemine analize, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika, remdamasis iÅ¡tirtų bylos įrodymų visuma, teisingumo ir protingumo kriterijais, teismas daro iÅ¡vadÄ , kad ieÅ¡kinys yra nepagrįstas, todėl jį tenkinti, vadovaujantis ieÅ¡kovės nurodytais ar kitais motyvais, nėra pagrindo.Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad Å¡aliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi iÅ¡laidas teismas priteisia iÅ¡ antrosios Å¡alies, nors Å¡i ir bÅ«tų atleista nuo bylinėjimosi iÅ¡laidų mokėjimo į valstybės biudžetÄ .Proceso Å¡alies patirtų atstovavimo iÅ¡laidų atlyginimÄ reglamentuoja CPK ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004-04-02 įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintos Rekomendacijos dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamÄ pagalbÄ maksimalaus dydžio (toliau – Rekomendacijos).

Atsakovė teismo prašė priteisti jai iÅ¡ ieÅ¡kovės jÄ atstovavusiam advokatui Mansurui Muksinovui sumokėtas jos patirtas 200 Eur iÅ¡laidas, susijusias su bylos nagrinėjimu (b. l. 28, 53, 54). Teismas, įvertinęs CPK, Rekomendacijų nuostatas, atsižvelgęs į bylos sudėtingumo laipsnį, spręstų teisinių klausimų pobÅ«dį, atsakovės praÅ¡ymÄ dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų priteisimo tenkina ir priteisia jai iÅ¡ ieÅ¡kovės 200 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų, laikydamas, kad tokia suma yra adekvati nagrinėjamai bylai.Teismo patirtos 2,90 Eur iÅ¡laidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, nevirÅ¡ija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2014-09-23 įsakymu Nr. 1R-298/1K-290 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi iÅ¡laidų sumos nustatymo“ patvirtintos minimalios valstybei priteistinos 3 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų sumos, todėl nepriteisiamos.

Remdamasis tuo, kas iÅ¡dėstyta ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 270 straipsniu teismas n u s p r e n d ž i a : ieÅ¡kovės uždarosios akcinės bendrovės „KLAISTA“ ieÅ¡kinį atmesti.Priteisti atsakovei V. K. (a. k. (duomenys neskelbtini)) iÅ¡ ieÅ¡kovės uždarosios akcinės bendrovės „KLAISTA“ (į. k. 140984775) 200 Eur (du Å¡imtus eurų) bylinėjimosi iÅ¡laidų. Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundÄ paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismÄ .

Teisėja                                                                                   Ieva Stanislovaitienė