4ff63b0b-358e-40bf-a4b8-905647decdab · Panevėžio apygardos teismas

Pirmosios instancijos teismo                                                      Civilinė byla Nr. 2A-43-544/2016teisėja Virginija Jurkštienė                                              Proceso Nr. 2-32-3-01143-2014-6                                                                                                 Procesinio sprendimo kategorija:

  (S)                                                                                                 2.2.1.8.; 2.6.9.1.;3.2.4.11; 3.3.1.18;.                                    PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMASN U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2016 m. vasario 2 d.Panevėžys Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ kolegijos pirmininkės ir pranešėjos Ramunės Čeknienės, kolegijos teisėjų Zinos MickevičiÅ«tės ir Birutės Valiulienės, teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovės A.

U. apeliacinį skundÄ dėl Pasvalio rajono apylinkės teismo 2015 m. rugsėjo 9 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-156-205/2015 pagal ieÅ¡kovės A. U. ieÅ¡kinį atsakovui Pasvalio rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriui (toliau – ir Skyrius), trečiajam asmeniui Panevėžio A. B. kÅ«dikių ir vaikų globos namams, dėl jos pripažinimo atitinkančia nustatytus kriterijus ir galinčia bendrauti su globos namų ugdytiniais, galinčia priimti vaikÄ laikinai svečiuotis, dėl leidimo globos namų administracijai suteikimo leisti bendrauti su globos namuose augančiais vaikais.Teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi bylÄ , n u s t a t ė: ieÅ¡kovė, patikslinusi ieÅ¡kinio reikalavimus, prašė pripažinti jÄ atitinkančia Lietuvos Respublikos Vyriausybės (toliau – Vyriausybė) 2002-03-27 nutarime Nr. 405 „Dėl vaiko globos organizavimo nuostatų patvirtinimo“ ir 2012-06-27 nutarime Nr. 806 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002-03-27 nutarimo Nr. 405 „Dėl vaiko globos organizavimo nuostatų patvirtinimo“ iÅ¡dėstytus kriterijus, todėl galinčia bendrauti su globos namų ugdytiniais, galinčia priimti globos namų ugdytinį laikinai svečiuotis, suteikti Panevėžio A.

B. kÅ«dikių ir vaikų globos namų (toliau – Globos namai) administracijai leidimÄ leisti jai bendrauti su Globos namuose esančiais vaikais. Nurodė, kad atsakovui yra pateikusi medicininius dokumentus, kurių pagrindu jai turėtų bÅ«ti suteiktas leidimas bendrauti su Globos namų ugdytiniais, tačiau atsakovas Å¡iuos duomenis ignoruoja, o nesuteikdamas leidimo viešėti Globos namuose ir bendrauti su ugdytiniais elgiasi piktavaliÅ¡kai. Skundžiamu sprendimu pirmosios instancijos teismas ieÅ¡kovės A.

U. ieÅ¡kinį atmetė ir paskirstė bylinėjimosi iÅ¡laidas. Nurodė, kad ieÅ¡kovės teismui pateiktas medicininis pažymėjimas nepaneigia jai diagnozuotos ligos (duomenys neskelbtini), kuri patenka į 2001 m. liepos 17 d. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro įsakyme Nr. 386 „Dėl ligų, kuriomis sergantis asmuo negali bÅ«ti skiriamas vaiko globėju (rÅ«pintoju) sÄ raÅ¡o patvirtinimo“ įraÅ¡ytų ligų sÄ raÅ¡Ä . Pirmosios instancijos teismas sprendė, jog nors VÅ¡Ä® Panevėžio miesto poliklinikos Gydytojų konsultacinės komisijos iÅ¡duotame medicininiame pažymėjime nurodyta, kad ieÅ¡kovė gali bendrauti su globos namų ugdytiniais, lankydama juos įstaigoje, tačiau Å¡is medicininis pažymėjimas nesuteikia pagrindo ieÅ¡kovei bÅ«ti paskirtai vaiko globėja.

Be to, ieÅ¡kovė pagal iÅ¡duotÄ siuntimÄ nenuvyko į gydytojų konsultacinę komisijÄ pakartotinoms specialistų (psichiatro, medicinos psichologo) konsultacijoms, nustatytos formos tretinio lygio specialistų pažymos, paneigiančios esamÄ diagnozę, teismui nepateikė, dėl ko nėra pagrindo tenkinti ieÅ¡kinio dalies dėl ieÅ¡kovės pripažinimo galinčia priimti Globos namų ugdytinį laikinai svečiuotis. Kartu teismas pabrėžė, jog nesant paneigtai virÅ¡ minėtai diagnozei, kuri patenka į 2001 m. liepos 17 d.

Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro įsakyme Nr. 386 „Dėl ligų, kuriomis sergantis asmuo negali bÅ«ti skiriamas vaiko globėju (rÅ«pintoju) sÄ raÅ¡o patvirtinimo“ įraÅ¡ytų ligų sÄ raÅ¡Ä , taikytinos Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2011 m. gruodžio 28 d. įsakymu Nr. A1-559 patvirtintos „Institucijoje globojamo (rÅ«pinamo) vaiko iÅ¡leidimo laikinai svečiuotis tvarkos apraÅ¡o“ 9.1. punkto nuostatos, draudžiančio vaikÄ iÅ¡leisti laikinai svečiuotis pas asmenį, kuris negali bÅ«ti skiriamas vaiko globėju (rÅ«pintoju) ar įvaikintoju Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.210 ir 3.269 str. numatytais pagrindais.

Taigi, teismo nuomone, ieÅ¡kovės reikalavimai pripažinti jÄ galinčia bendrauti su globos namų ugdytiniais bei suteikti Globos namų administracijai teisę iÅ¡duoti ieÅ¡kovei leidimÄ bendrauti su Globos namuose augančiais vaikais negali bÅ«ti tenkinamas. Pirmosios instancijos teismas taip pat atkreipė dėmesį į tai, kad 2012 m. spalio 26 d. Panevėžio apygardos teismo nutartimi buvo nustatyta, jog draudžiama vaikÄ iÅ¡leisti laikinai svečiuotis pas asmenį, kuris negali bÅ«ti skiriamas vaiko globėju (rÅ«pintoju) ar įvaikintoju CK 3.210 ir 3.269 str. numatytais pagrindais (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 178 str.). Apeliaciniu skundu ieÅ¡kovė A.

U. praÅ¡o panaikinti Pasvalio rajono apylinkės teismo 2015 m. rugsėjo 9 d. sprendimÄ ir priimti naujÄ sprendimÄ â€“ ieÅ¡kinį tenkinti. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas visiÅ¡kai nepagrįstai ignoravo jos pateiktus įrodymus, t.y. teisės aktų reikalaujamos formos medicininę pažymÄ Nr. 046/4, kuri yra reikalaujama pateikti Vaiko teisių apsaugos skyriams, priimdamas skundžiamÄ sprendimÄ rėmėsi iÅ¡galvotais ir niekuo nepagrįstais argumentais, sprendime savavaliÅ¡kai įrašė iÅ¡galvotÄ diagnozę ir ligos kodÄ , nes byloje nebuvo pateikta duomenų, kad ieÅ¡kovė turėtų teismo nurodytÄ sveikatos sutrikimÄ .

Apeliantės nuomone, pirmosios instancijos teismas neįvertino pateikto medicininio dokumento reikÅ¡mingumo ir neatskyrė jo nuo ne specialistų paraÅ¡yto raÅ¡to. Skundžiamame sprendime nėra pateikta jokių įrodymų, kuriais vadovaujantis bÅ«tų galima teigti, kad sveikatos priežiÅ«ros įstaiga, tikrindama jos sveikatÄ , bÅ«tų galėjusi pažeisti nustatytÄ tvarkÄ . ReikÅ¡minga ir tai, kad nei bÅ«nant Panevėžio miesto poliklinikos, nei privačios klinikos paciente jai nė karto nebuvo pasiÅ«lyta pakartotinai pasitikrinti sveikatÄ , o patikrinus jos sveikatÄ dėl darbo buvo pateikta iÅ¡vada, kad ji gali dirbti.

Å iuo atveju pirmosios instancijos teismas neauditavo gydytojos darbo, todėl neturi teisės spręsti, kad gydytoja, tikrindama sveikatos bÅ«klę, neįvykdė teisės normų reikalavimų. Mano, jog pats teismas skundžiamame sprendime neturi teisės įraÅ¡yti (nustatyti) ieÅ¡kovei diagnozę ar vieÅ¡inti privačiÄ informacijÄ , juo labiau, kad teismas nenurodė jokių tokiÄ informacijÄ patvirtinančių duomenų. Apeliantė nesutinka ir su pirmosios instancijos teismo vertinimu, kad ji nenuvyko į gydytojų konsultacinę komisijÄ pakartotinoms specialistų konsultacijoms, kadangi ji įvykdė Vilniaus psichoterapijos ir psichoanalizės centro psichiatrės nurodymÄ ir nuvyko pas psichologÄ asmenybės iÅ¡tyrimui.

Dėl to antrinio lygio paslaugas teikiančio Vilniaus Medicinos ir diagnostikos centro psichiatrė iÅ¡davė iÅ¡raÅ¡Ä , kad ieÅ¡kovė yra psichiÅ¡kai sveika. Taigi ji papildomai tyrėsi ir teismui pateikė tÄ patvirtinančius įrodymus. Apeliantė pabrėžia, jog pirmosios instancijos teismas visiÅ¡kai nepagrįstai nurodė, kad byloje nėra duomenų, paneigiančių ieÅ¡kovei anksčiau nustatytÄ diagnozę ir kad jÄ gali paneigti tik nustatytos formos tretinio sveikatos priežiÅ«ros lygio specialistų pažyma, kadangi jokie teisės aktai nereikalauja atlikti bÅ«tent tokių veiksmų, o byloje esantis tretinio sveikatos priežiÅ«ros paslaugų direktoriaus raÅ¡tas patvirtina, kad Å¡i įstaiga teisėjos nurodytų veiksmų neatlieka.

Tvirtina, jog yra visiÅ¡kai psichiÅ¡kai sveika, o tai patvirtina bei įrodo Gydytojų konsultacinės komisijos iÅ¡duotas medicininis pažymėjimas, kurio apskaitos forma atitinka teisės aktų reikalavimus. Negana to, apeliantės vertinimu, skundžiamÄ sprendimÄ priėmusi teisėja buvo Å¡aliÅ¡ka, siekė ieÅ¡kovei atkerÅ¡yti bei suprasdama, kad ieÅ¡kovė jos bijo ir ja nepasitiki, nenusiÅ¡alino nuo bylos nagrinėjimo.Atsiliepimu į apeliacinį skundÄ atsakovas Pasvalio rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius praÅ¡o ieÅ¡kovės A.

U. apeliacinį skundÄ atmesti kaip nepagrįstÄ . Nurodo, kad apeliantė, žinodama pirmosios instancijos teismo sudėtį, nepasinaudojo jai suteikta teise ir bylÄ nagrinėjančiai teisėjai nereiÅ¡kė nuÅ¡alinimo CPK nustatyta tvarka ir nepateikė jokių objektyvių teismo Å¡aliÅ¡kumo įrodymų. Taigi vien aplinkybė, kad pirmosios instancijos teismas priėmė apeliantei nepalankų sprendimÄ , neleidžia abejoti teisėjos neÅ¡aliÅ¡kumu. Atsiliepime nurodoma ir tai, kad Globos namų direktoriaus 2011 m. gegužės 4 d.

įsakymu patvirtinta Vaikų, gyvenančių Panevėžio A. B. kÅ«dikių ir vaikų globos namuose, lankymo tvarka nenustato Vaiko teisių apsaugos skyriui iÅ¡duoti leidimÄ leisti bendrauti su Globos namuose augančiais vaikais. Asmuo, norintis lankyti vaikus, gyvenančius Å¡iuose Globos namuose, turi kreiptis į Å¡ios įstaigos administracijÄ ir gauti iÅ¡ jos raÅ¡tiÅ¡kÄ leidimÄ . Taigi ieÅ¡kovės reikalavimas leisti apeliantei bendrauti su Globos namuose gyvenančiais vaikais pirmosios instancijos teismo buvo atmestas visiÅ¡kai pagrįstai.

Atsiliepime kartu pabrėžiama ir tai, jog apeliantės pateiktas nustatytos formos medicininis dokumentas negali bÅ«ti pagrindu leisti jai bendrauti su globos namų ugdytiniais, kadangi dokumentÄ paneigė jį iÅ¡davusi įstaiga, nurodydama, kad juo neturėtų bÅ«ti vadovaujamasi. Todėl mano, jog teismas tinkamai vertino byloje esančius duomenis, materialinių ar procesinių teisės normų nepažeidė, dėl ko skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas. Apeliacinis skundas atmetamas, Pasvalio rajono apylinkės teismo 2015 m. rugsėjo 9 d. sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas, išskyrus atvejus, kai peržengti apeliacinio skundo ribas reikalauja viešasis interesas ir to nepadarius būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 str., nenustatyta (CPK 320 str.). Kadangi nagrinėjama byla yra susijusi su nepilnamečių institucijoje globojamų vaikų teisėmis ir teisėtais interesais, byloje yra viešasis interesas.

Teismas tokiose bylose yra aktyvus renkant įrodymus, turi teisę virÅ¡yti pareikÅ¡tus reikalavimus (CPK 179 str. 2 d., 491 str. 2 d.).Apeliacinės instancijos teismas, susipažinęs, iÅ¡analizavęs ir įvertinęs byloje esančius duomenis, dalyvaujančių byloje asmenų pateiktų procesinių dokumentų bei skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo turinį, daro iÅ¡vadÄ , kad esminis klausimas nagrinėjamu atveju yra tas, ar apeliantės, kuri siekia gauti leidimÄ bendrauti su Globos namuose augančiais vaikais ir juos pasiimti laikinai svečiuotis, sveikatos bÅ«klę patvirtinantys ir Pasvalio rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriui pateikti medicininiai dokumentai apie jos sveikatos bÅ«klę yra pakankami patvirtinti, jog minėtas leidimas ieÅ¡kovei gali bÅ«ti suteiktas.

Teisėjų kolegijos nuomone, apeliantės pateikti dokumentai, atsižvelgiant į byloje esančių duomenų visumÄ , jų tarpusavio ryšį ir sÄ sajumÄ , nesudaro pakankamo pagrindo ieÅ¡kovei suteikti ieÅ¡kiniu praÅ¡omas teises ir leidimÄ . Kaip pagrįstai nurodė pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime, pagal CK 3.269 str. 8 p., vaiko globėju (rÅ«pintoju) negali bÅ«ti skiriamas asmuo sergantis chroniÅ¡ku alkoholizmu, narkomanija, psichinėmis ar kitomis ligomis, kurių sÄ raÅ¡Ä tvirtina Vyriausybės įgaliota institucija.

Toks sÄ raÅ¡as yra patvirtintas Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2001 m. liepos 17 d. įsakymu Nr. 386 “Dėl ligų, kuriomis sergantis asmuo negali bÅ«ti skiriamas vaiko globėju (rÅ«pintoju), sÄ raÅ¡o patvirtinimo“. Be to, Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2011 m. gruodžio 28 d. įsakymu Nr. A1-559 patvirtinto Institucijoje globojamo (rÅ«pinamo) vaiko iÅ¡leidimo laikinai svečiuotis tvarkos apraÅ¡o (toliau – ir ApraÅ¡as) 9.1. p. draudžia vaikÄ iÅ¡leisti laikinai svečiuotis pas asmenį, kuris negali bÅ«ti skiriamas vaiko globėju (rÅ«pintoju) ar įvaikintoju CK 3.210 ir 3.269 str. nustatytais pagrindais.

Itin svarbu ir tai, kad ApraÅ¡o 11.3. p. numatyta, jog fizinis asmuo, kreipdamasis su praÅ¡ymu dėl vaiko iÅ¡leidimo laikinai svečiuotis, privalo pateikti „Medicininį pažymėjimÄ â€œ, iÅ¡duotÄ apskaitos forma Nr. 046/a, kuri patvirtinta sveikatos apsaugos ministro 1993 m. gruodžio 22 d. įsakymu Nr. 507. Nagrinėjamu atveju esminis ginčas kyla dėl to, ar apeliantė A. U. atitinka visus formalius reikalavimus, numatytus ApraÅ¡e, įskaitant ir nustatytos formos medicininių dokumentų pateikimÄ , galinčius įrodyti, kad ji pagal sveikatos bÅ«klė gali bendrauti su Globos namų ugdytinais.

IeÅ¡kovės vertinimu, ji visus reikalaujamus kriterijus atitinka, todėl turi bÅ«ti suteiktas leidimas Globos namuose augantiems vaikams svečiuotis pas jÄ . Teisėjų kolegijos nuomone, Å¡iuo konkrečiu atveju vien formalus byloje esančių duomenų vertinimas nėra pakankamas (CPK 185 str.). Apeliacinės instancijos teismas visiÅ¡kai sutinka su apeliante, kad ji Pasvalio rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriui pateikė tinkamos formos Nr. 046/a Medicininį pažymėjimÄ Nr. 93, kuriame iÅ¡ties yra nurodyta, kad A.

U. bendrauti su globos namų ugdytiniais gali (1 t. 8 b. l.). Taigi, kaip pagrįstai nurodo apeliantė, ji įvykdė ApraÅ¡o 11.3 p. numatytus reikalavimus. Nepaisant to, kaip pagrįstai nurodė pirmosios instancijos teismas, nėra pagrindo konstatuoti, kad Pasvalio rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius 2015-02-10 nepagrįstai priėmė neigiamÄ iÅ¡vadÄ ir nepagrįstai nusprendė, kad Å¡iuo metu ieÅ¡kovė nėra tinkamas subjektas priimti vaikÄ laikinai svečiuotis (1 t., b. l. 72).

Pirmiausia pažymėtina tai, kad pagal CPK 176 str. 1 d. įrodinėjimo tikslas – tai teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja, t. y. faktÄ galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų, kuriuos visapusiÅ¡kai, laikydamasis įrodymų vertinimo taisyklių, įvertino teismas, pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas, kad faktas buvo. CPK 185 str. nustatyta, kad teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimÄ , pagrįstÄ visapusiÅ¡ku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, iÅ¡nagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais; jokie įrodymai teismui neturi iÅ¡ anksto nustatytos galios, iÅ¡skyrus CPK nustatytas iÅ¡imtis.

Ä®vertindamas įrodymus, teismas turi įvertinti kiekvieno įrodymo įrodomÄ jÄ reikÅ¡mę ir iÅ¡ įrodymų viseto duomenų padaryti iÅ¡vadas. Vertinant kiekvieno įrodymo įrodomÄ jÄ reikÅ¡mę reikia nustatyti, koks jo ryÅ¡ys su įrodinėjimo dalyku, ar tas įrodymas yra leistinas, patikimas, ar nėra suklastojimo požymių, ar tinkamai buvo paskirstytos įrodinėjimo pareigos, ar nepaneigtos pagal įstatymus nustatytos prezumpcijos, ar yra prejudicinių faktų. Vertindamas įrodymų visetÄ , teismas turi įsitikinti, kad pakanka duomenų iÅ¡vadai, jog tam tikri faktai egzistavo arba neegzistavo, kad nėra esminių prieÅ¡taravimų, paneigiančių tokias iÅ¡vadas.

Teismas, vertindamas įrodymus, turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais, pagal vidinį įsitikinimÄ padaryti neÅ¡aliÅ¡kas iÅ¡vadas (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutartys civilinėse bylose Nr. 3K-3-371/2011; Nr. e3K-3-420-969/2015 ir kt.).Kaip jau minėta, bylose, kuriose pripažįstamas vieÅ¡ojo intereso buvimas, teismas turi teisę rinkti įrodymus savo iniciatyva (CPK 179 str. 2 d.). Visose bylose teismas gali naudoti duomenis iÅ¡ teismų informacinės sistemos, taip pat iÅ¡ kitų informacinių sistemų ir registrų (CK 179 str. 3 d.).

Nagrinėjamu atveju iÅ¡ teismų sistemos „Liteko“ duomenų matyti, kad bylose, kuriose Å¡alimi buvo apeliantė, buvo aptariamos ir nustatinėjamos aplinkybės, ar ieÅ¡kovė, kuriai nustatyta liga, nurodyta Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2001 m. liepos 17 d. įsakyme Nr. 386 “Dėl ligų, kuriomis sergantis asmuo negali bÅ«ti skiriamas vaiko globėju (rÅ«pintoju), sÄ raÅ¡o patvirtinimo“, atitinka ApraÅ¡e nurodytas sÄ lygas ir ar nėra sÄ lygų, draudžiančių iÅ¡leisti vaikÄ laikinai svečiuotis pas ieÅ¡kovę.

Ä®siteisėjusioje Panevėžio apygardos teismo 2012 m. spalio 26 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 2A-655-544/2012, nustatyta, kad VÅ¡Ä® Pasvalio PASPC pateiktame 2012 m. vasario 9 d. raÅ¡te Nr. R3-103 nurodyta, jog 2011-05-19 medicininis pažymėjimas Nr. 83, iÅ¡duotas ieÅ¡kovei gydytojos R. S., laikytinas negaliojančiu, nes ieÅ¡kovė serga liga (duomenys neskelbtini) (kodas pagal TLK-10-AM), kuri įtraukta į ligų, kuriomis sergantis asmuo negali bÅ«ti skiriamas vaiko globėju (rÅ«pintoju), sÄ raÅ¡Ä .

Dėl to ieÅ¡kovės argumentas, kad ji neserga liga, kurios kodas pagal tarptautinį ligų klasifikatorių yra (duomenys neskelbtini), buvo atmestas. Ä®siteisėjusiame Pasvalio rajono apylinkės teismo 2015 m. lapkričio 12 d. sprendime, priimtame civilinėje byloje Nr. 2-95-1000/2015, buvo nustatyta, kad Å¡ioje byloje atsakovas rėmėsi ieÅ¡kovės ligos istorija, kurioje buvo pažymėta, kad 1997 m. ieÅ¡kovei buvo diagnozuota liga, kurios kodas (duomenys neskelbtini), dėl kurios ji reguliariai lankėsi pas psichiatrÄ .

Taigi aplinkybė, kad ieÅ¡kovei buvo diagnozuotas skundžiamame pirmosios instancijos teismo sprendime nurodytas sveikatos sutrikimas, yra nustatyta įsiteisėjusiais teismų procesiniais sprendimais, kurie privalomi visiems asmenims (CPK 18 str.). Taigi, pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamÄ sprendimÄ , informacija iÅ¡ viešųjų registrų ir nustatyta įsiteisėjusiais teismų sprendimais galėjo remtis, o apeliacinio skundo argumentas, kad teismas savavaliÅ¡kai ir nepagrįstai nustatė ieÅ¡kovei iÅ¡galvotÄ diagnozę, yra nepagrįstas.Faktas, kad apeliantei kiek anksčiau buvo nustatytas virÅ¡ nurodytas sveikatos sutrikimas, kuris yra įtrauktas į ligų, kuriomis sergantis asmuo negali bÅ«ti skiriamas vaiko globėju (rÅ«pintoju), sÄ raÅ¡Ä , neabejotinai buvo žinomas ir Skyriui, kuris kai kuriose apeliantės atžvilgiu nagrinėtose bylose į procesÄ buvo įtrauktas atsakovu.

Dėl to Skyrius, 2014 metais gavęs naujÄ ieÅ¡kovės praÅ¡ymÄ bei papildomai atsižvelgdamas ir į VÅ Ä® Pasvalio PASPC Gydytojų konsultacinės komisijos 2011 m. rugpjūčio 9 d. raÅ¡tÄ Nr. R-410, kad A. U. serga liga, dėl kurios pagal Lietuvoje galiojančius teisės aktus ji negali bÅ«ti vaiko globėja, kreipėsi į eilę institucijų bei įstaigų (Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos kontrolierius, Valstybės vaiko teisių ir įvaikinimo tarnyba, Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerija, VÅ Ä® Panevėžio miesto poliklinika) dėl konsultacijos kaip teisingai ir teisėtai Å¡iuo atveju pasielgti.

Valstybės vaiko teisių ir įvaikinimo tarnyba nurodė, jog esant duomenų, kad asmeniui pakartotinis medicininis pažymėjimas buvo iÅ¡duotas neįvertinus aplinkybių apie jam praeityje diagnozuotas ligas, kuriomis sergantis asmuo negalėtų bÅ«ti paskirtas globėju ar įvaikinti, Skyrius galėtų kreiptis į gydymo įstaigÄ praÅ¡ydamas patvirtinti, jog iÅ¡duotas medicininis pažymėjimas reiÅ¡kia, jog asmuo nebeserga anksčiau diagnozuotomis ligomis (1 t., 69 b. l.). Atsižvelgiant į tai, Skyrius kreipėsi į apeliantei medicininį pažymėjimÄ iÅ¡davusiÄ VÅ Ä® Panevėžio miesto poliklinikÄ , kurios administracijos atstovas nurodė nesivadovauti gydytojų konsultacinės komisijos 2014 m. rugsėjo 12 d.

A. U. išduotu medicininiu pažymėjimu Nr.

93. Skyrius taip pat nurodė, kad esant prieÅ¡taringiems duomenims, esant galimam ligos paÅ«mėjimui ar ilgalaikei remisijai ir praėjus 5 mėnesių laikotarpiui po pažymėjimo iÅ¡davimo, nuspręsti, ar asmuo Å¡iuo metu galėtų bendrauti, globoti/priimti svečiuotis globos namų ugdytinį, galima tik po pakartotinių specialistų iÅ¡vadų ir gydytojų konsultacinės komisijos sprendimo. BÅ«tent tokiÄ gydymo įstaigos pozicijÄ patvirtino ir pirmosios instancijos teismo posėdyje apklausta liudytoja N. M., kuri pabrėžė, jog apeliantės į bylÄ pateikta medicininė pažyma Å¡iuo metu yra negaliojanti, kadangi gydymo įstaiga oficialiu raÅ¡tu jos galiojimÄ nutraukė, o A.

U. buvo įteiktas siuntimas pas trečio lygio psichiatrÄ , tačiau ji pas jį nenuvyko. Aplinkybę, jog apeliantės pateikto medicininio pažymėjimo Nr. 93 duomenimis vienareikÅ¡miÅ¡kai vadovautis negalima, papildomai patvirtina ir tai, kad jis buvo iÅ¡duotas 2014 m. rugsėjo 11 d. privataus psichiatro iÅ¡vadų, kurios nepatvirtina, jog Å¡is specialistas turėjo ir/ar žinojo visÄ A. U. ligos istorijÄ ir dėl to galėjo įvertinti jos psichinę sveikatÄ kompleksiÅ¡kai. Be to, vien aplinkybė, kad sÄ lyginai trumpalaikio kontakto su psichologu metu A.

U. veiksmai, mÄ stymas ir bÅ«klė nekėlė abejonių, atsižvelgiant į tai, kad įvairiems psichiniams sutrikimams yra bÅ«dingos ir ilgalaikės remisijos, neleidžia suabsoliutinti nei byloje esančios 2014 m. rugsėjo 11 d. psichologo iÅ¡vados, nei jos pagrindu Gydytojų konsultacinės komisijos iÅ¡duoto medicininio pažymėjimo Nr. 93 įrodomosios reikÅ¡mės. Teismo iÅ¡vadų, prieÅ¡ingai nei nurodo apeliantė, nepaneigia nei 2014 m. rugsėjo 2 d. psichologės D. G. – Å . iÅ¡vada atlikus A.

U. asmenybės tyrimÄ (2 t., 6 b. l.), nei VÅ Ä® Vilniaus psichoterapijos ir psichoanalizės centro bei Medicinos diagnostikos ir gydymo centro iÅ¡duoti dokumentai (1 t., 88 – 89, 168 b. l.), nei 2014 metais Panevėžio miesto poliklinikoje atliktų profilaktinių periodinio patikrinimų rezultatai, kad apeliantė gali dirbti (2 t., 10 b. l.). Aplinkybė, jog ieÅ¡kovė gali dirbti ar vairuoti, niekaip neįrodo, kad ji neserga ligomis, įtrauktomis į Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2001 m. liepos 17 d.

įsakymu Nr. 386 patvirtintų ligų, kuriomis sergantis asmuo negali bÅ«ti skiriamas vaiko globėju (rÅ«pintoju), sÄ raÅ¡Ä , nes asmens pripažinimo galinčiu vairuoti bei galinčiu priimti svečiuotis globos namų ugdytinius nustatymo tvarka ir reikalavimai yra visiÅ¡kai skirtingi. Negana to, privataus specialisto atliktas asmenybės tyrimas ar gydytojos iÅ¡vada, jog pacientė yra psichiÅ¡kai sveika, atsižvelgiant į galimas įvairių ligų remisijas bei į tai, kad byloje nėra duomenų, patvirtinančių, kad atliekant asmenybės tyrimÄ ar sprendžiant, jog apeliantė yra psichiÅ¡kai sveika, buvo disponuojama visa pacientės sveikatos bÅ«klei nustatyti reikalinga informacija (Å¡iuo atveju jos ligos istorija), nepaneigia virÅ¡ iÅ¡dėstytų pagrįstų abejonių bei neleidžia daryti kategoriÅ¡kos iÅ¡vados, kad ieÅ¡kovė neserga ar nebeserga ligomis, įtrauktomis į minėtÄ sÄ raÅ¡Ä .

Pagal bylos duomenis, po 2014 m. rugsėjo 12 d. medicininio dokumento Nr. 93 iÅ¡davimo ieÅ¡kovė, 2015-01-26 gavusi siuntimus kreiptis pas trečiojo lygio specialistus (psichiatrÄ , medicinos psichologÄ ) pakartotinėms konsultacijoms, nevyko papildomiems tyrimams į tretinio lygio sveikatos priežiÅ«ros įstaigÄ ir iÅ¡ VÅ Ä® Panevėžio miesto poliklinikoje prisiraÅ¡iusių asmenų iÅ¡sibraukė (1 t., b. l. 71), todėl nepasinaudojo galimybe gauti duomenis apie sveikatos bÅ«klę nagrinėjamu metu ir faktiniais duomenimis paÅ¡alinti prieÅ¡taravimus.

Liudytoja apklausta N. M. parodė, kad apeliantei iÅ¡duotame medicininiame pažymėjime Nr. 93 sÄ moningai įraÅ¡yta frazė, kad ji tik gali bendrauti su globos namų auklėtiniais, o ne juos globoti. ReikÅ¡minga ir tai, kad Å¡i liudytoja nurodė, jog apeliantė, gavusi siuntimÄ Ä¯ aukÅ¡tesnio lygio sveikatos priežiÅ«ros įstaigÄ , iÅ¡kart iÅ¡siregistravo iÅ¡ medicininį pažymėjimÄ Nr. 93 iÅ¡davusios poliklinikos. Tai, kad ieÅ¡kovė sveikatos bÅ«klę tikrinasi vis kitose sveikatos priežiÅ«ros įstaigose, o siekdama, kad jai bÅ«tų iÅ¡duota Nr. 046/a formos pažyma, pateikė privataus psichiatro iÅ¡vadÄ , kelia pagrįstų abejonių, ar nėra bandoma nuslėpti specialistams reikÅ¡mingų aplinkybių.

Tokiu bÅ«du apeliacinio skundo argumentai, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nurodė, jog A. U. pagal iÅ¡duotÄ siuntimÄ nenuvyko į gydytojų konsultacinę komisijÄ , nes jai nėra reikalinga atlikti papildomus vertinimus bei tyrimus, yra visiÅ¡kai nepagrįsti. Nors apeliantė Skyriui iÅ¡ties pateikė nustatytos formos medicininį pažymėjimÄ , kurį pateikusių asmenų darbas ir kvalifikacija nėra paneigti, o jokie teisės aktai nagrinėjamo pobÅ«džio bylose neįtvirtina pareigos paneigti nustatytas aplinkybes, tačiau minėtas nagrinėjamos bylos pobÅ«dis sÄ lygoja papildomų veiksmų atlikimo reikalavimÄ .

Kadangi dėl byloje esančių įrodymų prieÅ¡taringumo byloje kilo pagrįstų abejonių dėl ieÅ¡kovės sveikatos bÅ«klės ir nebuvo galima padaryti vienareikÅ¡mės ir kategoriÅ¡kos iÅ¡vados, kad ieÅ¡kovė neserga ligomis, įtrauktomis į minėtÄ sÄ raÅ¡Ä , teisėjų kolegija atmeta kaip nepagrįstÄ apeliacinio skundo argumentÄ , jog pirmosios instancijos teismas skundžiamÄ sprendimÄ priėmė vadovaudamasis ne nustatytos apskaitos formos medicininiu pažymėjimu, o įrodinėjimo procesÄ reglamentuojančių teisės normų reikalavimų neatitinkančiais įrodymais.

Å ioje byloje sprendžiami klausimai, susiję su nepilnamečių vaikų interesais, kurių apsaugos užtikrinimas yra viena iÅ¡ svarbiausių teisinės valstybės užduočių. Esant prieÅ¡taringiems įrodymams, vien formalus ir atsietas apeliantės pateikto nustatytos formos medicininio pažymėjimo, kuriame, be kita ko, yra nurodyta tik tai, kad ji su globos namų ugdytiniais bendrauti gali, vertinimas prieÅ¡tarautų pamatiniams teisės principams, juo labiau, kad bÅ«tent Å¡io įrodymo vertinimas tiesiogiai susijęs su vaikų interesais, kurie, atsižvelgiant į tarptautinį bei nacionalinį reglamentavimÄ , yra prioritetiniai. 1989 m. lapkričio 20 d.

Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos preambulėje nurodyta, kad valstybės, Konvencijos dalyvės, susitarė dėl Å¡ios Konvencijos, atsižvelgdamos į ypatingÄ vaiko apsaugos bÅ«tinumÄ , kuri yra bÅ«tina dėl vaiko fizinio ir psichinio nebrandumo, į tai, kad vaikui reikia ypatingos apsaugos, ypatingo dėmesio ir priežiÅ«ros, taip pat atitinkamos teisinės apsaugos tiek iki gimimo, tiek ir po jo. Å ios Konvencijos 3 str. 1 d. numatyta, kad imantis bet kokių vaikÄ liečiančių veiksmų, nesvarbu, ar tai darytų valstybinės ar privačios įstaigos, užsiimančios socialiniu aprÅ«pinimu, teismai, administracijos ar įstatymų leidimo organai, svarbiausia – vaiko interesai.

Pagal Konvencijos 27 str. 1 d. vaikas turi teisę turėti tokias gyvenimo sÄ lygas, kokių reikia jo fizinei, protinei, dvasinei, dorovinei ir socialinei raidai. Apeliacinės instancijos teismas taip pat nesutinka su ieÅ¡kovės apeliacinio skundo argumentu, jog skundžiamÄ sprendimÄ priėmusi pirmosios instancijos teismo teisėja buvo Å¡aliÅ¡ka. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ne kartÄ yra pažymėjęs, kad visos aplinkybės, sudarančios pagrindÄ tiek teisėjui nuÅ¡alinti, tiek pačiam nusiÅ¡alinti, turi bÅ«ti pagrįstos, o CPK 68 str. 2 d.

įtvirtina, kad pareiÅ¡kimas dėl nuÅ¡alinimo turi bÅ«ti motyvuotas. Nagrinėjamu atveju byloje nėra jokių objektyvių duomenų, kad teismas skundžiamÄ sprendimÄ priėmė vadovaudamasis subjektyviais kriterijais, o ne visapusiÅ¡kai, pilnai ir objektyviai iÅ¡nagrinėjęs bylos aplinkybes ir įrodymus įvertinęs pagal įrodinėjimo procesÄ reglamentuojančias CPK normas. Apeliantė nenurodė ir byloje nėra duomenų apie tai, kad bylÄ nagrinėjęs teismas buvo Å¡aliÅ¡kas ar kad skundžiamÄ nutarimÄ priėmusi teisėja siekė kerÅ¡yti apeliantei.

Tai, kad teismo sprendimas yra nepalankus Å¡aliai, savaime nereiÅ¡kia nei įrodinėjimo procesÄ reglamentuojančių teisės normų pažeidimo, nei teismo Å¡aliÅ¡kumo. IeÅ¡kovė turi bylinėjimosi patirties, dirba mokytoja, turi gyvenimiÅ¡kos patirties, todėl neįtikimas apeliacinio skundo argumentas, kad nuÅ¡alinimas pirmosios instancijos teismo teisėjai nebuvo pareikÅ¡tas iÅ¡ baimės.Papildomai apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog pirmosios instancijos teismo posėdžio metu kaip liudytoja apklausta Panevėžio A.

B. kÅ«dikių ir vaikų globos namų atstovė S. J. nurodė, jog įstaiga dėl ieÅ¡kovės jokių nusiskundimų neturi ir kad ji Globos namų teritorijoje prie socialinių darbuotojų gali bendrauti su globos namų ugdytiniais. Taigi, nepaisant to, kad ieÅ¡kovei Å¡iuo metu negali bÅ«ti suteiktas leidimas priimti svečiuotis Globos namų auklėtinių, tačiau bendravimas su jais, pagal bylos duomenis, visiÅ¡kai nėra apribotas. Vadovaudamasis virÅ¡ iÅ¡dėstytais argumentais, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas iÅ¡tyrė visas reikÅ¡mingas bylos aplinkybes, tinkamai taikė galiojančias materialinės ir procesinės teisės normas bei priėmė teisėtÄ ir pagrįstÄ sprendimÄ , kurio nėra pagrindo naikinti ar keisti apeliaciniame skunde iÅ¡dėstytais argumentais.

Dėl nurodytų priežasčių nėra pagrindo tenkinti ieÅ¡kovės A. U. apeliacinį skundÄ .Teisėjų kolegijos nuomone, Å¡ioje byloje yra pagrindas nustatyti, kad bylos medžiaga yra nevieÅ¡a, kadangi reikia apsaugoti žmogaus asmens, jo privataus gyvenimo slaptumÄ ir informacijos apie žmogaus sveikatÄ konfidencialumÄ (CPK 10 str. 2 d.). Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, n u t a r i a : Pasvalio rajono apylinkės teismo 2015 m. rugsėjo 9 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ .Pripažinti, kad šios civilinės bylos medžiaga yra nevieÅ¡a.

Teisėjų kolegija:                                                                                            Ramunė Čeknienė                                                                                                                                                                                                                                          Zina Mickevičiūtė                                                                                                                                                                                                                Birutė Valiulienė