4ff4d10b-db29-4d58-9cd6-00aca07105e7 · Vilniaus apygardos administracinis teismas

Administracinė byla Nr

Administracinė byla Nr. I-2763-580/2013

Proceso Nr. 3-61-3-00829-2013-8

                                                                                                       Â

Procesinio sprendimo kategorija 6.6.1, 74

 (S)

VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS

SPRENDIMAS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2013 m. gegužės 10 d.

Vilnius

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų Inos Kirkutienės, Henriko Sadausko ir JÅ«ros Marijos Strumskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo E. V. skundÄ atsakovėms Vidaus reikalų ministerijai ir Lietuvos valstybei, atstovaujamai Vidaus reikalų ministerijos, trečiajam suinteresuotam asmeniui Sveikatos priežiÅ«ros tarnybai prie Vidaus reikalų ministerijos dėl neiÅ¡mokėtos valstybinės pensijos dalies priteisimo.

Teismas, iÅ¡nagrinėjęs bylÄ ,

n u s t a t ė:

PareiÅ¡kėjas E. V. praÅ¡o: 1) panaikinti Vidaus reikalų ministerijos 2013-02-19 sprendimÄ Nr. 1D-1945-(11); 2) solidariai iÅ¡ Vidaus reikalų ministerijos ir Lietuvos valstybės priteisti 12 428,13 Lt neiÅ¡mokėtÄ valstybinės pareigÅ«nų pensijos dalį; 3) įpareigoti atsakovus toliau mokėti paskirtÄ 522,48 Lt pensijÄ .

PaaiÅ¡kino, kad Vidaus reikalų ministerija jam paskyrė 522,48 Lt valstybinę pareigÅ«nų pensijÄ . Nuo 2010 m. sausio iki 2012 m. rugpjūčio mėnesio atsakovė Vidaus reikalų ministerija iÅ¡mokėjo sumažintÄ valstybinę pareigÅ«nų pensijÄ . Tvirtina, kad Socialinių iÅ¡mokų perskaičiavimo ir mokėjimo laikinojo įstatymo (toliau – Laikinasis įstatymas) 5 straipsnio 1 dalis varžo dirbančio pensininko, gaunančio valstybinę pareigÅ«nų pensijÄ , teisę laisvai pasirinkti darbÄ bei verslÄ dėl socialinės padėties. Toks reguliavimas pažeidžia teisingumo, teisėtų lÅ«kesčių, proporcingumo ir apsaugos principus, asmens teisę gauti užtarnautos pensijos iÅ¡mokas, nepagrįstai riboja asmens konstitucinę teisę į nuosavybę. Atsakovė, taikydama Laikinojo įstatymo 4 straipsnio 1 dalies ir 5 straipsnio 1dalies nuostatas, 1 ir 2 priede nurodytas formules, pareiÅ¡kėjui nuo 2010 m. sausio mėnesio iki 2012 m. rugpjūčio mėnesio neiÅ¡mokėjo 12 428,13 Lt. Konstitucinis Teismas 2012-02-06 priėmė nutarimÄ , kuriame konstatavo, kad Laikinojo įstatymo

5 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatos prieštarauja Konstitucijos 48 straipsnio 1 dalies nuostatai. Pažymėjo, kad pensijos sumažinimas nesuderinamas su Konstitucijos 52 ir 23 straipsniais.

Atsakovės Vidaus reikalų ministerija ir Lietuvos valstybė, atstovaujama Vidaus reikalų ministerijos, su pareiÅ¡kėjo skundu nesutiko. Remdamosi Konstitucinio Teismo 2011-10-25 nutarimu tvirtino, kad Konstitucinio Teismo 2012-02-06 nutarimas galioja tik į ateitį ir negali bÅ«ti taikomas ginčijamam sprendimui. Pažymėjo, kad įstatymų leidėjas galėjo nustatyti, kad įstatymas, kuriuo pagal Konstitucinio Teismo nutarimÄ buvo taisoma Laikinojo įstatymo 5 straipsnio 1 dalis galiotų retrospektyviai, tačiau to nepadarė. Mano, kad ginčijamas sprendimas vertintinas pagal jo priėmimo ir vykdymo metu galiojusiÄ teisę – Vidaus reikalų ministerijos sprendimas dėl pareiÅ¡kėjo pensijos atitiko tiek iki Konstitucinio Teismo nutarimo, tiek ir po jo buvusį teisinį reguliavimÄ . Pažymėjo, kad Lietuvos Respublikos 2013 m. valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymu patvirtintuose valstybės biudžeto asignavimuose lėšos pareigÅ«nų ir karių sumažintų valstybinių pensijų atstatymui nėra skirtos. Asignavimų poreikis Å¡iam tikslui bus įtrauktas rengiant ir teikiant svarstyti Seimui 2014 m. valstybės biudžeto projektÄ . Prašė atidėti pareigÅ«nų ir karių valstybinių pensijų perskaičiavimo kompensavimÄ iki 2014-02-01.

Trečiasis suinteresuotas asmuo Sveikatos priežiÅ«ros tarnyba prie Vidaus reikalų ministerijos atsiliepimo į pareiÅ¡kėjo skundÄ nepateikė.

PareiÅ¡kėjas ir atsakovių bei trečiojo suinteresuoto asmens atstovai teismo posėdyje nedalyvavo. Apie teismo posėdžio laikÄ administracinės bylos proceso Å¡alims buvo praneÅ¡ta tinkamai (b. l. 27–30). Kliūčių iÅ¡nagrinėti bylÄ iÅ¡ esmės ir priimti sprendimÄ nenustatyta, todėl ji nagrinėta administracinės bylos proceso Å¡alims nedalyvaujant.

Skundas tenkintinas iš dalies.

Remiantis byloje esančiais įrodymais nustatyta, kad Vidaus reikalų ministerijos 2004-02-03 sprendimu Nr. 2/17-34 pareiÅ¡kėjui nuo 2003-12-24 paskirta 522,48 Lt dydžio pareigÅ«nų ir karių valstybinė pensija už 13 metų 3 mėnesių ir 18 dienų tarnybÄ (b. l. 15). E. V. 2013-02-06 padavė praÅ¡ymÄ vidaus reikalų ministrui, kuriame prašė informuoti, kokiu teisės aktu vadovaujantis buvo nuspręsta perskaičiuojant ir iÅ¡mokant pensijÄ už iÅ¡tarnautus metus taikyti jo atžvilgiu Laikinojo įstatymo nuostatas. PareiÅ¡kėjas taip pat prašė nurodyti, kokia pensijos suma už iÅ¡tarnautus metus yra neiÅ¡mokėta bei iÅ¡mokėti susidariusiÄ paskirtos pareigÅ«nų ir karių valstybinės pensijos nepriemokÄ (b. l. 16). Vidaus reikalų ministerija 2013-02-19 sprendimu „Dėl pareigÅ«nų ir karių valstybinės pensijos“ Nr. 1D-1945(11) paaiÅ¡kino E. V. pareigÅ«nų ir karių valstybinės pensijos skaičiavimo tvarkÄ ir pažymėjo, kad neturi teisinio pagrindo iÅ¡mokėti nepriemokÄ (b. l. 17–18).

1994-12-13 priimto PareigÅ«nų ir karių valstybinių pensijų įstatymo 12 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad pareigÅ«nams ir kariams bei jų Å¡eimos nariams valstybines pensijas skiria ir moka Vidaus reikalų ministerija. Seimas 2009-12-09 priėmė LaikinÄ jį įstatymÄ , kuriuo buvo siekiama sumažinti valstybės biudžeto ir Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto iÅ¡laidas. Nustačius tokį teisinį reguliavimÄ , buvo sumažintos ir valstybinės bei valstybinės socialinio draudimo pensijos. Laikinojo įstatymo 15 straipsnyje buvo nustatytas terminuotas Å¡io įstatymo nuostatų galiojimas. Laikinojo įstatymo galiojimo terminas nepakeistas, t. y. nustatyta, kad jos perskaičiuojamos (sumažinamos) iki 2011-12-31, o kai kurioms socialinėms iÅ¡mokoms, iÅ¡ jų ir valstybinėms pensijoms, Laikinojo įstatymo galiojimo terminas pratęstas iki 2013-12-31. Å io įstatymo 1 straipsnio 2 dalies 1 punkte nustatyta, kad jis taikomas ir asmenims, gaunantiems valstybines pensijas, paskirtas ir mokamas pagal PareigÅ«nų ir karių valstybinių pensijų įstatymÄ . Pagal įstatymo nuostatas pareigÅ«nų valstybinės pensijos buvo sumažintos, nenustatant kompensavimo mechanizmo.

Laikinojo

įstatymo 4 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad paskirtos ir Valstybinių pensijų įstatymo 3 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka

apribotos valstybinės pensijos (pareigÅ«nų ir karių – kartu su mokamu valstybinės socialinio draudimo bazinės pensijos dydžio priedu) ir rentos, nurodytos Å¡io įstatymo 1 straipsnio 2 dalies 1 ir 3 punktuose, bei valstybinės socialinio draudimo naÅ¡lių pensijos perskaičiuojamos taikant atitinkamÄ koeficientÄ ,

apskaičiuotÄ pagal įstatymo 1 priede nurodytÄ formulę. Jeigu tas pats asmuo gauna dvi arba daugiau Å¡ioje dalyje nurodytų

iÅ¡mokų, apskaičiuojant naujÄ mokėtinÄ kiekvienos iÅ¡mokos dydį, visos gaunamos iÅ¡mokos sumuojamos ir perskaičiuojamos, iÅ¡mokų sumai taikant atitinkamÄ koeficientÄ , apskaičiuotÄ pagal Å¡io įstatymo 1 priede nurodytÄ formulę.

Nuo 2010-01-01 įsigaliojusio Laikinojo įstatymo 5 straipsnio 1 dalyje buvo nustatyta, kad Å¡io įstatymo 4 straipsnyje nustatyta tvarka perskaičiuotų valstybinių pensijų, kurių skyrimas ir (arba) mokėjimas nesiejamas su asmens draudžiamosiomis pajamomis, rentų buvusiems sportininkams, dirbantiems kÅ«no kultÅ«ros ir sporto srityje, kompensacinių iÅ¡mokų teatrų ir koncertinių įstaigų darbuotojams bei Å¡alpos kompensacijų gavėjams, kurie po iÅ¡mokos paskyrimo turi pajamų, nuo kurių skaičiuojamos ir mokamos privalomosios valstybinio socialinio pensijų draudimo įmokos, arba gauna ligos (įskaitant darbdavio mokamas ligos dienomis), motinystės, tėvystės, motinystės (tėvystės) socialinio draudimo paÅ¡alpas, mokamas pagal Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymÄ , ligos dėl nelaimingo atsitikimo darbe arba profesinės ligos socialinio draudimo paÅ¡alpas, mokamas pagal Nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatymÄ (toliau Å¡iame įstatyme Å¡ios pajamos ir paÅ¡alpos vadinamos draudžiamosiomis pajamomis), iÅ¡skyrus asmenis, draudžiamus privalomuoju valstybiniu socialiniu pensijų draudimu pagal Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymo 2 straipsnio 1 dalies 8 ir 9 punktus, mokama pensijos dalis, apskaičiuota taikant koeficientÄ , apskaičiuotÄ pagal Å¡io įstatymo 2 priede nurodytÄ formulę, atsižvelgiant į tÄ mėnesį, už kurį mokama iÅ¡moka, gautų draudžiamųjų pajamų dydį, jeigu iÅ¡moka mokama už praėjusį mėnesį. Tuo atveju, kai iÅ¡moka mokama už einamÄ jį mėnesį, atsižvelgiama į praėjusio mėnesio draudžiamÄ sias pajamas. To paties straipsnio

2 dalis nustatė, kad jeigu šio straipsnio 1 dalyje nurodytų išmokų gavėjai valstybiniu socialiniu pensijų draudimu draudžiami pagal Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymo 2 straipsnio 1 dalies 8 ir 9 punktus, jų draudimo valstybiniu socialiniu pensijų draudimu laikotarpiu mokama 50 procentų priklausančios išmokos.

2010-02-11 įstatymu, įsigaliojusiu nuo 2010-03-01, Laikinojo įstatymo 5 straipsnio 1 dalis buvo pakeista ir nustatyta, kad patikslinant, kad draudžiamųjų pajamų nustatymo momentÄ , kad kai iÅ¡moka mokama už einamÄ jį mėnesį, atsižvelgiama į praėjusio mėnesio draudžiamÄ sias pajamas, kai iÅ¡moka mokama už praėjusį mėnesį, atsižvelgiama į užpraeito mėnesio draudžiamÄ sias pajamas.

 Nuo 2010-12-01 įsigaliojusioje 2010-10-26 įstatymu Nr. IX-1072 priimtoje Laikinojo įstatymo 5 straipsnio redakcijoje nustatyta, kad valstybinių pensijų, kurių skyrimas ir (arba) mokėjimas nesiejamas su asmens draudžiamosiomis pajamomis, rentų buvusiems sportininkams, dirbantiems kÅ«no kultÅ«ros ir sporto srityje, kompensacinių iÅ¡mokų teatrų ir koncertinių įstaigų darbuotojams bei Å¡alpos kompensacijų gavėjams, kurie po iÅ¡mokos paskyrimo yra arba buvo draudžiami privalomuoju valstybiniu socialiniu pensijų draudimu pagal Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymo 2 straipsnio 1 dalies 1, 3, 4, 5 ir 13 punktus ir kurie tÄ mėnesį, į kurį atsižvelgiama apskaičiuojant mokėtinÄ iÅ¡mokos dalį, turėjo pajamų, nuo kurių skaičiuojamos ir mokamos privalomosios valstybinio socialinio pensijų draudimo įmokos, arba gauna (gavo) ligos (įskaitant darbdavio mokamas ligos dienomis), motinystės, tėvystės, motinystės (tėvystės) socialinio draudimo paÅ¡alpas, mokamas pagal Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymÄ , ligos dėl nelaimingo atsitikimo darbe arba profesinės ligos socialinio draudimo paÅ¡alpas, mokamas pagal Nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatymÄ , mokama paskirtos, o jei iÅ¡moka yra perskaičiuota pagal Å¡io įstatymo 4 straipsnį, – perskaičiuotos iÅ¡mokos dalis, apskaičiuota taikant koeficientÄ , apskaičiuotÄ pagal Å¡io įstatymo 2 priede nurodytÄ formulę, atsižvelgiant į draudžiamųjų pajamų dydį. Tuo atveju, kai iÅ¡moka mokama už einamÄ jį mėnesį, atsižvelgiama į praėjusio mėnesio draudžiamÄ sias pajamas, kai iÅ¡moka mokama už praėjusį mėnesį, atsižvelgiama į užpraeito mėnesio draudžiamÄ sias pajamas. Laikinojo įstatymo 5 straipsnis 2012-09-01 neteko galios.

Nurodyto teisinio reglamentavimo analizė rodo, kad asmenims, turintiems draudžiamųjų pajamų ir draudžiamiems privalomuoju valstybiniu socialiniu pensijų draudimu (iÅ¡skyrus nustatytas iÅ¡imtis), valstybinės pensijos perskaičiuotos (sumažintos) pagal Laikinojo įstatymo 4 straipsnio 1 dalį, o pagal Å¡io įstatymo 5 straipsnio 1 dalį jos dar kartÄ perskaičiuotos (sumažintos), atsižvelgiant į jų gaunamas draudžiamÄ sias pajamas. Pagal Laikinojo įstatymo 4 straipsnio 1 dalį perskaičiuojant asmeniui paskirtÄ valstybinę pensijÄ , taip pat kelių valstybinių pensijų arba valstybinių pensijų ir rentų, valstybinių socialinio draudimo naÅ¡lių pensijų bendrÄ sumÄ , ir tais atvejais, kai Å¡i iÅ¡moka (iÅ¡mokų suma) apribota Valstybinių pensijų įstatymo 3 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka, ir tais atvejais, kai ji neapribota, atsižvelgiant į minėtų tam asmeniui paskirtų iÅ¡mokų dydį, gauta iÅ¡moka (iÅ¡mokų suma) pagal nustatytÄ formulę gali bÅ«ti mažinama nuo 5 iki 20 procentų (didėjant iÅ¡mokų sumai, jis didėja).

Nagrinėjamu atveju, remiantis Laikinojo įstatymo 1 priede nurodyta formule, atsakovė, apskaičiavusi E. V. paskirtos pensijos perskaičiavimo koeficientÄ (K = 0,8731), perskaičiavo pensijos dydį ir jam priklausančiÄ valstybinę pensijÄ sumažino iki 456,18 Lt. Sumažinta pensija buvo perskaičiuojama dar kartÄ taikant Laikinojo įstatymo 5 straipsnio 1 dalyje nurodytÄ 2 priede nustatyta tvarka apskaičiuotÄ koeficientÄ atsižvelgiant į pareiÅ¡kėjo turimų draudžiamųjų pajamų dydį (b. l. 17–18, 20).

Konstitucinis Teismas 2012-02-06 nutarime pripažino, kad Socialinių iÅ¡mokų perskaičiavimo ir mokėjimo laikinojo įstatymo (Žin., 2009, Nr. 152-6820) 4 straipsnio 1 dalis tiek, kiek joje nustatytas valstybinių pensijų perskaičiavimas, neprieÅ¡tarauja Konstitucijai; Socialinių iÅ¡mokų perskaičiavimo ir mokėjimo laikinojo įstatymo (Žin., 2009, Nr. 152-6820; 2010-02-11 redakcija, Žin., 2010, Nr. 23-1070; 2010-10-26 redakcija, Žin., 2010, Nr. 132-6717) 5 straipsnio 1 dalis tiek, kiek joje nustatytas sumažintų valstybinių pensijų mokėjimas jų gavėjams, kurie po pensijos paskyrimo turi pajamų, nuo kurių skaičiuojamos ir mokamos privalomosios valstybinio socialinio pensijų draudimo įmokos, prieÅ¡taravo Konstitucijos 48 straipsnio 1 dalies nuostatai „Kiekvienas žmogus gali laisvai pasirinkti darbÄ bei verslÄ â€œ; Valstybinių pensijų įstatymo 3 straipsnio 3 dalis (2009-12-08 redakcija, Žin., 2009, Nr. 151-6778; 2010-11-12 redakcija, Žin., 2010, Nr. 139-7108) tiek, kiek ji apima Å¡io įstatymo

1 straipsnio 1 dalies 1–4 punktuose nustatytas valstybines pensijas, prieštaravo Konstitucijos 23, 29, 52 straipsniams, konstituciniam teisinės valstybės principui. Šis Konstitucinio Teismo nutarimas leidinyje „Valstybės žinios“ paskelbtas 2012-09-21.

Konstitucinis Teismas Å¡iame nutarime tirdamas Laikinojo įstatymo 4 straipsnio 1 dalies tiek, kiek joje nustatytas valstybinių pensijų perskaičiavimas, atitiktį Konstitucijos 23, 29, 48, 52 straipsniams, konstituciniam teisinės valstybės principui, konstatavo, kad pagal KonstitucijÄ , inter alia jos 23, 29, 52 straipsnius, konstitucinį teisinės valstybės principÄ , susidarius ypatingai situacijai (inter alia dėl ekonomikos krizės), mažinant valstybines pensijas įstatymų leidėjui pareiga nustatyti susidariusių praradimų kompensavimo asmenims, kuriems valstybinė pensija buvo paskirta ir mokama, mechanizmÄ atsiranda tuomet, kai valstybinė pensija mažinama dideliu mastu. Atsižvelgiant į tai, kad asmeniui paskirta valstybinė pensija, taip pat kelių valstybinių pensijų arba valstybinių pensijų ir rentų, valstybinių socialinio draudimo naÅ¡lių pensijų bendra suma pagal Laikinojo įstatymo 4 straipsnio

1 dalį sumažinta ne daugiau nei 20 procentų, nėra pagrindo konstatuoti, kad dėl šioje dalyje nustatyto teisinio reguliavimo valstybinės pensijos sumažintos dideliu mastu. Tai konstatavus, nėra pagrindo teigti, kad, Laikinajame įstatyme nenustačius mechanizmo, pagal kurį būtų kompensuojami praradimai tiems asmenims, kuriems dėl ginčijamoje šio įstatymo 4 straipsnio 1 dalyje nustatyto valstybinės pensijos, taip pat kelių valstybinių pensijų arba valstybinių pensijų ir rentų, valstybinių socialinio draudimo našlių pensijų bendros sumos perskaičiavimo (sumažinimo) sumažėjo iki tokio perskaičiavimo (sumažinimo) paskirtos valstybinės pensijos, nukrypta nuo iš Konstitucijos 23, 29, 52 straipsnių, konstitucinio teisinės valstybės principo kylančių reikalavimų. Pažymėjo, kad, konstatavus, jog Valstybinių pensijų įstatymo 3 straipsnio 3 dalis (2009-12-08, 2010-11-12 redakcijos) tiek, kiek ji apima šio įstatymo 1 straipsnio 1 dalies 1–4 punktuose nustatytas valstybines pensijas, prieštaravo (-auja) Konstitucijos 23, 29, 52 straipsniams, konstituciniam teisinės valstybės principui, tai savaime nereiškia, kad Konstitucijai prieštarauja ir Laikinojo įstatymo 4 straipsnio 1 dalis tiek, kiek joje nustatyta, kad perskaičiuojamos Valstybinių pensijų įstatymo 3 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka apribotos valstybinės pensijos.

Konstitucinis Teismas 2012-02-06 nutarime pažymėjo, kad Laikinojo įstatymo 5 straipsnio 1, 2 dalyse (2009-12-09 redakcija) nustatytu teisiniu reguliavimu buvo sukurta tokia teisinė situacija, kad asmeniui teko rinktis, ar dirbti tam tikrÄ darbÄ arba užsiimti tam tikru verslu ir gauti daugiau sumažintÄ valstybinę pensijÄ , ar nedirbti jokio darbo ir neužsiimti jokiu verslu ir gauti tokiÄ valstybinę pensijÄ , kokia mokama visiems nedirbantiems ir jokiu verslu neužsiimantiems valstybinių pensijų gavėjams.

Ä®statymų leidėjas, ginčijamu teisiniu reguliavimu sudaręs prielaidas dirbantiems tam tikrÄ darbÄ ar užsiimantiems tam tikru verslu valstybinių pensijų gavėjams valstybines pensijas sumažinti daugiau nei nedirbantiems ir jokiu verslu neužsiimantiems valstybinių pensijų gavėjams bÅ«tent dėl to, kad jie dirba tam tikrÄ darbÄ ar užsiima tam tikru verslu, suvaržė Konstitucijos 48 straipsnio 1 dalyje įtvirtintÄ jų teisę laisvai pasirinkti darbÄ arba užsiimti tam tikru verslu, nes įgyvendinus Å¡iÄ jų teisę jiems paskirta valstybinė pensija vien dėl to, kad jie dirbo tam tikrÄ darbÄ ar užsiėmė tam tikru verslu, buvo mažinama daugiau nei nedirbantiems ir jokiu verslu neužsiimantiems valstybinių pensijų gavėjams.

Sumažintos pensijos gali bÅ«ti mokamos tik laikinai, t. y. tik tol, kol valstybėje yra susidariusi ypatinga situacija (ekonomikos krizė, gaivalinė nelaimė ir kt.), kai objektyviai trÅ«ksta lėšų, bÅ«tinų pensijoms mokėti, ir tiek, kiek bÅ«tina užtikrinti gyvybiÅ¡kai svarbius visuomenės interesus, apsaugoti kitas vertybes; tačiau net ir tokiais iÅ¡imtiniais atvejais pensijos negali bÅ«ti mažinamos pažeidžiant Konstitucijoje įtvirtintÄ asmens ir visuomenės interesų pusiausvyrÄ ; toks pensijų mažinimas turi atitikti konstitucinį proporcingumo principÄ .

Valstybinių pensijų mažinimas, ignoruojant Konstitucinio Teismo nutarimus, pažeidžia teisinės valstybės principo elementus: teisėtų lÅ«kesčių apsaugÄ , teisinį tikrumÄ ir saugumÄ . Didelis pareiÅ¡kėjo užtarnautos valstybinės pensijos sumažinimas remiantis Laikinojo įstatymo 5 straipsnio 1 dalyje nustatytu teisiniu reguliavimu reiÅ¡kia teisinį netikrumÄ , teisėtų lÅ«kesčių paneigimÄ Ä¯dėjus atitinkamas pastangas turėti didesnes pajamas, Konstitucijos

23 straipsnyje įtvirtinto nuosavybės neliečiamumo principo, konstitucinio lygiateisiÅ¡kumo, proporcingumo principų pažeidimÄ . Nagrinėjamu atveju susidarė situacija, kad pareiÅ¡kėjas, dirbantis tam tikrÄ darbÄ , draudžiamas privalomuoju valstybiniu socialiniu pensijų draudimu, pensijÄ sumažinus pagal Laikinojo įstatymo 5 straipsnio 1 dalį daugiau nei valstybines pensijas gaunantiems, bet nedirbantiems asmenims, iÅ¡ esmės buvo diskriminuotas asmenų, gaunančių pareigÅ«nų ir karių valstybines pensijas, tačiau nedirbančių, atžvilgiu vien dėl to, kad dirba tam tikrÄ darbÄ .

Esant aptartam teisiniam reglamentavimui ir byloje esančiai medžiagai, teismas daro iÅ¡vadÄ , kad atsakovė neteisėtai sumažino pareiÅ¡kėjui paskirtos valstybinės pensijos dydį pagal Laikinojo įstatymo 5 straipsnio 1 dalies nuostatas. Kadangi Konstitucinio Teismo 2012-02-06 nutarimu pripažinta, jog Laikinojo įstatymo

4 straipsnio 1 dalis tiek, kiek joje nustatytas valstybinių pensijų perskaičiavimas, neprieÅ¡tarauja Konstitucijai, pensija pareiÅ¡kėjui pagal Laikinojo įstatymo 4 straipsnio 1 dalį galėjo bÅ«ti perskaičiuojama. Atsižvelgiant į tai, nėra pagrindo įpareigoti Vidaus reikalų ministerijÄ E.

V. mokėti visÄ paskirtÄ pensijÄ .

IÅ¡ Sveikatos priežiÅ«ros tarnybos prie Vidaus reikalų ministerijos 2013-03-22 pažymos Nr. 11PP(P)-2162 matyti, kad taikant Laikinojo įstatymo nuostatas, kurių konstitucingumas patvirtintas Konstitucinio Teismo 2012-02-06 nutarimu, pareiÅ¡kėjui paskirtos pensijos dydis buvo sumažintas iki 456,18 Lt, nes pareiÅ¡kėjas gauna valstybinio socialinio draudimo netekto darbingumo pensijÄ ir jam Laikinojo įstatymo 4 straipsnio 4 dalies ribojimas netaikomas. Vadovaujantis Konstitucinio Teismo 2012-02-06 nutarimu, valstybinių pensijų gavėjams, kurie po pensijos paskyrimo turi pajamų, nuo kurių skaičiuojamos ir mokamos privalomosios valstybinio socialinio pensijų draudimo įmokos, valstybinės pensijos dydis dėl to neturėtų bÅ«ti mažinamas. Taigi, pareiÅ¡kėjui nuo 2010 m. sausio mėnesio iki 2012 m. rugpjūčio mėnesio susidarė 111,27 Lt

nepriemoka (b. l. 20). Pažymėtina, kad nuo 2012 m. rugsėjo mėnesio E. V. išmokėta pagal Laikinojo įstatymo 5 straipsnio 1 dalį

nesumažinta pensija.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2012-07-23 nutartyje administracinėje byloje Nr. A552-2747/2012 dėl teisėjų valstybinės pensijos nepriemokos pažymėjo, kad Å¡ios pensijos dalis iki Konstitucinio Teismo nutarimo įsigaliojimo buvo neiÅ¡mokėta ne dėl teisėjams valstybinę pensijÄ mokančios institucijos – Nacionalinės teismų administracijos – kaltės, nes pastaroji teisėtai taikė iki 2010-11-16 galiojusias Teisėjų valstybinių pensijų įstatymo normas, kurios vėliau įsigaliojusiu Konstitucinio Teismo nutarimu buvo pripažintos prieÅ¡taraujančiomis Konstitucijai, dėl to neiÅ¡mokėta teisėjų valstybinės pensijos dalis priteistina iÅ¡ Lietuvos valstybės. Atsižvelgęs į tai, nagrinėjamoje byloje teismas daro iÅ¡vadÄ , kad E. V. už laikotarpį nuo 2010-01-01 iki 2012-08-31 neiÅ¡mokėta pareigÅ«nų ir karių valstybinės pensijos dalis – 111,27 Lt – priteistina iÅ¡ Lietuvos valstybės.

Vidaus reikalų, valstybės saugumo, kraÅ¡to apsaugos bei prokuratÅ«ros sistemų pareigÅ«nų ir karių valstybinių pensijų skyrimo bei mokėjimo nuostatų 24 punkte nurodyta, kad Pensija mokama už praėjusį mėnesį pensijÄ mokančių institucijų nustatyta tvarka. Pirmoji sumažinta valstybinė pensija pareiÅ¡kėjui iÅ¡mokėta 2010 m. vasario mėnesį. Ä® valstybinę pensijÄ mokančiÄ institucijÄ E. V. dėl pensijos sumažinimo kreipėsi 2013-02-06. Taigi, praÅ¡ymas buvo paduotas per Valstybinių socialinio draudimo įstatymo 37 straipsnio 2 dalyje numatytÄ 3 metų senaties terminÄ . Teismas taiko teisinių santykių susidarymo metu galiojusiÄ Ä¯statymo redakcijÄ , kadangi senaties teisės normos yra materialinės, o ne procesinės teisės normos. Materialinės teisės normos, prieÅ¡ingai nei procesinės, visada taikomos tos, kurios galiojo tuo metu, kai įvyko asmens teisių pažeidimas ir apie jį buvo sužinota. Dėl Å¡ios priežasties Valstybinių socialinio draudimo įstatymo 37 straipsnio 2 dalį keitusio ir Å¡eÅ¡ių mėnesių terminÄ nustačiusio 2012-12-20 įstatymo Nr. XII-88 teismas netaiko.

Byloje spręstinas klausimas, ar pareiÅ¡kėjas turi teisę į nepriemokos priteisimÄ , kai įstatymas, kurį taikant susidarė nepriemoka, antikonstituciniu pripažintas po jo pritaikymo, bet iki kreipimosi į teismÄ . Konstitucinio Teismo įstatymo 72 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad Lietuvos Respublikos įstatymas (ar jo dalis) arba kitas Seimo aktas (ar jo dalis), Respublikos Prezidento aktas, Vyriausybės aktas (ar jo dalis) negali bÅ«ti taikomi nuo tos dienos, kai oficialiai paskelbiamas Konstitucinio Teismo nutarimas, kad atitinkamas aktas (ar jo dalis) prieÅ¡tarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijai, o 4 dalyje, kad neturi bÅ«ti vykdomi sprendimai, pagrįsti teisės aktais, kurie pripažinti prieÅ¡taraujančiais Konstitucijai ar įstatymams, jeigu tokie sprendimai nebuvo įvykdyti iki atitinkamo Konstitucinio Teismo nutarimo įsigaliojimo. Teismų praktika aiÅ¡kinant minėtÄ situacijÄ pateikta Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2004-03-01, nutartyje priimtoje administracinėje byloje Nr. A12-219-2004 (Administracinių teismų praktika, Nr. 5, 2004 m.). Å ioje nutartyje teisėjų kolegija pažymėjo, kad „sprendimo priėmimo procedÅ«roje nustatytų faktinių aplinkybių, iÅ¡ kurių teisinio santykio subjektams kyla teisės ir pareigos, teisinis kvalifikavimas baigiamas priėmus sprendimÄ , kuris jau negali bÅ«ti ginčijamas. Iki Å¡io momento teisinio santykio turinys nėra galutinai apibrėžtas – tikrasis teisinis santykis, su neginčijamai nustatytomis to santykio dalyvių teisėmis ir pareigomis, dar nėra galutinai susiformavęs, o kartu teises ir pareigas nustatantis sprendimas dar nėra įgavęs bÅ«tino įvykdymui stabilumo, nes tinkamos teisės normos (ar tinkamų teisės normų) reguliuotinai situacijai parinkimo procedÅ«ra nėra baigta. Sprendimo įvykdymas (jei teisės normos nenumato iÅ¡imčių ar ypatingų situacijų) yra galimas tik tada, kai nustatytų faktų teisinė kvalifikacija yra baigta. Teisinė kvalifikacija baigiama įvykdžius visÄ numatytÄ sprendimo priėmimo procedÅ«rÄ , įskaitant ir įstatymų nustatyta tvarka ir terminais pateikto skundo iÅ¡nagrinėjimÄ teisme, kai iÅ¡nyksta galimybė sprendimu nustatytas teisinio santykio subjektų teises ir pareigas koreguoti“.

Be to, Å¡ioje nutartyje buvo suformuota dar viena nagrinėjamam ginčui ir antikonstituciniais pripažintiems įstatymams taikyti reikÅ¡minga taisyklė, kad „sprendimas dėl skundo turi bÅ«ti priimamas vadovaujantis sprendimo priėmimo dienÄ galiojančiomis teisės normomis“. Toliau Å¡ioje nutartyje teismas yra konstatavęs, kad, žemesnės instancijos teismui priimant sprendimÄ , Konstitucinio Teismo nutarimas, kuriuo teisės aktas pripažintas antikonstituciniu, jau buvo paskelbtas „Valstybės žiniose“, todėl negalėjo bÅ«ti taikomos. Remiantis nurodyta Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika ir nurodytomis faktinėmis aplinkybėmis, laikytina, kad atsakovės sprendimai dėl pensijos ribojimo yra neįvykdyti. Nagrinėdamas šį ginÄÄ teismas turi taikyti priimant sprendimÄ galiojančius įstatymus, o pagal Administracinių bylų teisenos įstatymų 4 straipsnio 1 dalį, teismai negali taikyti įstatymų, kurie pripažinti antikonstituciniais.

Vidaus reikalų, valstybės saugumo, kraÅ¡to apsaugos ir prokuratÅ«ros pareigÅ«nų ir karių valstybinių pensijų įstatymo 12 straipsnio 6 dalyje nurodyta, kad jei pareiÅ¡kėjas nesutinka su Å¡io straipsnio 1 dalyje nurodytos institucijos sprendimu, jis turi teisę šį sprendimÄ apskųsti tos institucijos vadovui, o jei nesutinkama ir su vadovo sprendimu, ginčas sprendžiamas teisme. PareiÅ¡kėjo praÅ¡omas panaikinti Vidaus reikalų ministerijos 2013-02-19 sprendimas Nr. 1D-1945-(11) laikytinas sprendimu, kuriuo ginčas dėl pensijos mokėjimo iÅ¡spręstas ikiteismine tvarka. Teismo nuomone, Å¡is sprendimas prieÅ¡tarauja Konstitucinio Teismo iÅ¡aiÅ¡kinimams, pateiktiems 2012-02-06 nutarime. Atsakovės nepagrįstai teigia, kad pareiÅ¡kėjui turi bÅ«ti mokama pensija, atitinkanti Laikinojo įstatymo 5 straipsnio 1 dalyje nurodytas nuostatas. Teismo nuomone, prieÅ¡ingai, nei teigia Vidaus reikalų ministerija ir Lietuvos valstybė, pagal LaikinÄ jį įstatymÄ pareiÅ¡kėjo valstybinė pensija negalėjo bÅ«ti dar kartÄ perskaičiuojama taikant koeficientÄ apskaičiuojant pareigÅ«nų ir karių valstybinę pensijÄ jam turint draudžiamųjų pajamų. PraÅ¡omo panaikinti Vidaus reikalų ministerijos sprendimo dalis, kurioje atsisakyta E. V. pensijos apskaičiavimui ir mokėjimui netaikyti Laikinojo įstatymo 5 straipsnio 1 dalies nuostatų, negali bÅ«ti pripažinta teisėta ir pagrįsta, todėl naikintina.

Atsakovės prašė atidėti sprendimo vykdymÄ . Pažymėtina, kad vykdant administracinėje byloje priimtÄ sprendimÄ dėl piniginės

sumos priteisimo, sprendžiant klausimus dėl sprendimo įvykdymo atidėjimo ar išdėstymo gali būti

taikomos šiuos klausimus reglamentuojančios Civilinio proceso kodekso straipsnio normos (Administracinių bylų teisenos įstatymo 1 straipsnio 2 dalis, 97 straipsnio 3 dalis). Civilinio proceso kodekso 284 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas turi teisę dalyvaujančių asmenų prašymu ar savo iniciatyva, atsižvelgdamas į

turtinę abiejų Å¡alių padėtį ar kitas aplinkybes, sprendimo įvykdymÄ atidėti ar iÅ¡dėstyti, taip pat

pakeisti sprendimo vykdymo tvarkÄ . Atidėti ar iÅ¡dėstyti teismo sprendimo vykdymÄ galima, kai yra sunki skolininko turtinė padėtis arba susidaro nepalankios aplinkybės, dėl kurių labai sunku įvykdyti sprendimÄ .

Teismas, priimdamas sprendimÄ atidėti ar iÅ¡dėstyti teismo sprendimo įvykdymÄ , taip pat turi nustatyti, ar

atidėjus ar iÅ¡dėsčius teismo sprendimo įvykdymÄ tam tikram laikotarpiui bus užtikrintas jo įvykdymas, ar nebus sumenkintas pats sprendimas ir ar nebus pažeisti teisėti iÅ¡ieÅ¡kotojo interesai. Teismo sprendimo įvykdymo iÅ¡dėstymo klausimÄ teismas turi iÅ¡spręsti vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir lygiateisiÅ¡kumo principais. Atsakovas ir taip yra pažeidęs savo pareigÄ mokėti nustatyto dydžio pensijÄ , Laikinasis įstatymas dėl pensijų dirbantiems pensininkams sumažinimo priimtas neatsižvelgiant į analogiÅ¡ku klausimu priimtÄ 2002-11-25 Konstitucinio Teismo nutarimÄ . Pensijos suma yra priteisima iÅ¡ Lietuvos valstybės, tuo tarpu Vidaus reikalų ministerija yra tik atsakovo atstovas. Å iuo atveju bÅ«tų reikalinga lyginti pareiÅ¡kėjo ir jam skolingo asmens turtinę padėtį. Valstybės požiÅ«riu teismo sprendimu priteisiama suma yra nereikÅ¡minga. Teisėjų kolegija mano, kad nagrinėjamu atveju nėra pagrindo taikyti sprendimo vykdymo atidėjimÄ , nes toks atidėjimas pernelyg suvaržytų pareiÅ¡kėjo teisę gauti pareigÅ«nų ir karių valstybinę pensijÄ , kuri dėl taikomų apribojimų, pripažintų antikonstituciniais, pareiÅ¡kėjui buvo mokama ženkliai mažesnė negu priklausytų mokėti.

Teismas, vadovaudamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo 85–88 straipsnio 1 ir 2 punktais, 127 straipsnio 1 dalimi, 129 straipsniu, n u s p r e n d ė :

SkundÄ tenkinti iÅ¡ dalies.

Panaikinti Vidaus reikalų ministerijos 2013-02-19 sprendimo Nr. 1D-1945-(11) „Dėl pareigūnų ir karių valstybinės pensijos“ dalį, kurioje atsisakyta E. V. pensijos apskaičiavimui ir mokėjimui netaikyti Socialinių išmokų perskaičiavimo ir mokėjimo laikinojo įstatymo 5 straipsnio 1 dalies nuostatų.

Priteisti E. V. iÅ¡ Lietuvos valstybės, atstovaujamos Vidaus reikalų ministerijos, 111,27 Lt (vienÄ Å¡imtÄ vienuolika litų ir dvideÅ¡imt septynis centus) neiÅ¡mokėtos pareigÅ«nų ir karių valstybinės pensijos dalį.

KitÄ skundo dalį atmesti.

Sprendimas per keturiolika dienų nuo paskelbimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant skundÄ Å¡iam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismÄ .

Teisėjai                                                                                                                Â

Ina Kirkutienė

Henrikas Sadauskas

Jūra Marija Strumskienė