4ff46fb077ba11e5b7eba10a9b5a9c5f · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A63 – 903/2012

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-02254-2010-9

Procesinio sprendimo kategorija 11; 79.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2012 m. vasario 6 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus, Romos Sabinos Alimienės (pranešėja) ir Laimės Baltrūnaitės (kolegijos pirmininkė),

sekretoriaujant Lilijai Andrijauskaitei,

dalyvaujant pareiškėjai J. D.,

pareiškėjos atstovui advokatui Daniui Svirinavičiui,

atsakovo atstovėms Vitalijai Balčienei, Ritai Juškauskaitei,

tretiesiems suinteresuotiems asmenims Valei Bartninkienei, N. R., R. M.

trečiųjų suinteresuotų asmenų atstovei advokatei Aidai Martinaitienei,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos J. D. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2011 m. vasario 24 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjos J. D. skundą atsakovui Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, tretiesiems suinteresuotiesiems asmenims Valei Bartninkienei, N. R., R. M. dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėja J. D. (toliau – ir pareiškėja) skundu (I tomas, b. l. 1-4) kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą, prašydama: 1) panaikinti Alytaus apskrities viršininko administracijos 2008 m. vasario 26 d. raštą Nr. 4-119-(1.28.); 2) panaikinti Alytaus apskrities viršininko administracijos 2008 m. balandžio 3 d. raštą Nr. 4-202-(1.28.); 3) panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir atsakovas) 2010 m. liepos 8 d. raštą Nr. 3B-(7.5)-D-5l3/2-710; 4) įpareigoti Nacionalinę žemės tarnybą prie Žemės ūkio ministerijos per Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. rugsėjo 29 d. nutarimu Nr. 1057 patvirtintoje Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo įgyvendinimo tvarkoje numatytą arba teismo nustatytą terminą atkurti nuosavybės teises natūra į visą pilnai 0,3114 ha žemės sklypą, esantį Veisiejų g. 44, Druskininkuose, vienai pareiškėjos motinai – A. K..

Pareiškėja nurodė, jog Druskininkų miesto apylinkės teismas 1993 m. gegužės 31 d. sprendimu nustatė juridinę reikšmę turintį faktą, kad J. K. vaikai (B. K., J. K. ir O. Š.) Varėnos rajono Ratnyčios apylinkės Neravų kaime iki nacionalizacijos nuosavybės teise bendrai valdė 7,7726 ha žemės. Pažymėjo, kad jos tėvas J. K. mirė dar iki Nepriklausomybės atkūrimo, todėl nuosavybės teisės į jam tenkančią žemės dalį atkuriamos jo sutuoktinės, pareiškėjos motinos A. K. vardu. Po B. K. mirties teisę į nuosavybės teisių atkūrimą paveldėjo jo įpėdinės Valė Bartninkienė, N. R. ir R.

M.. Tuo tarpu, po pareiškėjos motinos A. K. mirties teisę į nuosavybės teisių atkūrimą paveldėjo pareiškėja, pageidaujanti nuosavybės teises į žemę atkurti natūra. Alytaus apskrities valdytojo administracija 1996 m. rugsėjo 13 d. priėmė sprendimą Nr. 15-160 dėl nuosavybės teisių atkūrimo, kuriuo atstatė pareiškėjos motinos A. K. nuosavybės teisę į 1,7129 ha žemės Druskininkų mieste, suteikiant neatlygintinai faktiškai naudojamą 0,0825 ha namų valdos žemės sklypą Veisiejų g. 38, Druskininkuose. Taip pat pareiškėja nurodė, kad 1996 m. rugsėjo 13 d.

Alytaus apskrities valdytojo administracija priėmė sprendimą Nr. 15-159 dėl nuosavybės teisių atkūrimo, kuriuo atstatė B. K. nuosavybės teisę į 1,7129 ha žemės Druskininkų mieste, suteikiant neatlygintinai faktiškai naudojamą 0,2475 ha namų valdos žemės sklypą, esantį Veisiejų g. 38, Druskininkuose. Anot pareiškėjos, 2000 m. gruodžio 29 d. Alytaus apskrities viršininko sprendimu Nr. 15-760 dėl nuosavybės teisių atkūrimo B. K. perduotas neatlygintinai nuosavybėn naujai suformuotas 0,4321 ha žemės sklypas Veisiejų g. 40, Druskininkuose.

Pareiškėjos teigimu, Alytaus apskrities viršininko sprendimai dėl nuosavybės teisių atkūrimo patvirtina, kad B. K. ir pareiškėjos motina A. K. turėjo teisę atkurti nuosavybės teises į tokį patį žemės kiekį, t. y. į 1,7129 ha, B. K. nuosavybės teisės natūra atkurtos į 0,6796 ha; A. K. nuosavybės teisės natūra atkurtos į 0,0825 ha žemę. Taip pat pareiškėja pažymėjo, jog Alytaus apskrities viršininko administracija 2008 m. vasario 26 d. rašte Nr. 4-119-(1.28.) ir 2008 m. balandžio 3 d. rašte Nr. 4-202-(1.28.) nurodė, kad nuosavybės teisės natūra į šią žemę B.

K. ir A. K. bus atkuriamos proporcingai likusiam grąžinti žemės kiekiui, neatsižvelgiant į 1996 m. rugsėjo 13 d. Alytaus apskrities valdytojo administracijos sprendimus dėl nuosavybės teisių atkūrimo Nr. 15-160 ir Nr. 15-159 bei Alytaus apskrities viršininko 2000 m. gruodžio 29 d. sprendimą Nr. 15-760dėl nuosavybės teisių atkūrimo. Atkreipė dėmesį, kad tokiu būdu atkūrus nuosavybės teises natūra į sklypą Veisiejų g. 44, Druskininkuose, B. K. nuosavybės teisės natūra būtų atkurtos į 0,8060 ha (0,2475 + 0,4321 + 0,1264), A.

K. – į 0,2675 ha (0,0825 + 0,1850), tokiu būdu, B. K., turinčiam teisę atkurti nuosavybės teises į tokį patį žemės kiekį kaip ir A. K., nuosavybės teisės natūra butų atkurtos į daugiau kaip tris kartus didesnį žemės kiekį. Todėl tokia atsakovo pozicija pažeidžia jos, kaip A. K. teisių perėmėjos, teisę į nuosavybės teisių atkūrimą. Pareiškėjos manymu, nuosavybės teisės natūra į 0,3114 ha žemės sklypą, esantį Veisiejų g. 44, Druskininkuose, turi būti atkurtos vienai A. K., kurios teisių perėmėja yra pareiškėja.

Tokiu būdu, B. K. nuosavybės teisės natūra būtų atkurtos į 0,6796 ha, o A. K. – į 0,3939 ha, o toks sprendimas dėl nuosavybės teisių atkūrimo B. K. teisių perėmėjų teisių nepažeistų, kadangi B. K. nuosavybės teisės natūra jau dabar atkurtos į beveik dvigubai didesnį plotą. Pažymėjo, kad ji laikėsi Lietuvos Respublikos žemės reformos įstatymo redakcijose, aktualiose iki 2010 m. birželio 30 d., numatytos privalomos išankstinio ginčų nagrinėjimo ne per teismą tvarkos, t. y. Alytaus apskrities viršininko administracijos 2008 m. vasario 26 d. raštą Nr. 4-119-(1.28.) ir 2008 m. balandžio 3 d. raštą Nr. 4-202-(1.28.) apskundė atsakovui, kuris jai atsakė 2010 m. liepos 8 d. raštu Nr. 3B-(7.5)-D-513/2-710.

Skundžiamame atsakovo 2010 m. liepos 8 d. rašte Nr. 3B-(7.5)-D-513/2-710 išdėstytas atsisakymas patenkinti jos skundą yra nepagrįstas dėl tų pačių aplinkybių, kaip ir Alytaus apskrities viršininko administracijos 2008 m. vasario 26 d. ir 2008 m. balandžio 3 d. raštai. Pažymėjo, jog minėti skundžiami raštai neatitinka ir Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 1.5 straipsnyje nurodytų teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principų.

Atsakovas Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos atsiliepimu (I tomas, b. l. 44-46) prašo ginčijamą sprendimą palikti nepakeistą ir pareiškėjos skundo netenkinti.

Atsakovas nurodė, jog pareiškėjai buvo paaiškinta, kad prašymus atkurti nuosavybės teises į B. K., J. K. ir O. Š. iki nacionalizacijos turėtą 5,1386 ha žemę Druskininkų mieste pateikė B. K., J. K. žmona A. K. ir O. Š.. Kiekvienam iš jų priklauso atkurti nuosavybės teises į 1,7129 ha nuosavybės teise turėtos B. K., J. K. ir O. Š. žemės dalis. Alytaus apskrities valdytojas 1996 m. rugsėjo 13 d. sprendimu Nr. 15-160 A. K. atkūrė nuosavybės teises į 0,33 ha naudojamo namų valdos žemės sklypo Veisėjų g. 38, Druskininkuose, dalį – 0,0825 ha ir tos pačios dienos spendimu Nr. 15-159 atkūrė nuosavybės teises B.

K. į likusią namų valdos žemės sklypo Veisiejų g. 38, Druskininkuose, dalį – 0,2475 ha. Taip pat, Alytaus apskrities viršininkas 2000 m. gruodžio 29 d. sprendimu Nr. 15-760 B. K. atkūrė nuosavybės teises į 0,4321 ha žemės Veisiejų g. 40, Druskininkuose. Pažymi, kad pareiškėja buvo informuota, jog jos, kaip A. K. turto paveldėtojos, 2000 m. gegužės 19 d. prašymu Alytaus apskrities viršininko administracijos 2000 m. birželio 2 d. sprendimu A. K. atkurtos nuosavybės teisės į 0,1175 ha žemės, atsisakius šio naujo žemės sklypo individualiai statybai, jo vertę kompensuojant pinigais.

Todėl nuosavybės teisės B. K. atkurtos į 0,6796 ha žemės, o A. K. į 0,20 ha žemės. Taip pat nurodė, kad Alytaus apskrities viršininkas 2000 m. vasario 18 d. sprendimu Nr. 15-318 atkūrė nuosavybės teises į 0,20 ha žemės ir 2003 m. vasario 17 d. sprendimu Nr. 15-1434 – į 1,5129 ha žemės buvusiai savininkei O. Š. į visą jai tenkančią 1,7129 ha žemę Druskininkuose. Pažymėjo, jog skundžiamame atsakovo 2010 m. liepos 8 d. rašte Nr. 3B-(7.5)-D-513/2-710 pareiškėjai buvo paaiškinta, jog nuosavybės teisės į žemę iki 1995 m. birželio 1 d. miestams nustatyta tvarka priskirtose teritorijose atkuriamos pagal Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo (toliau – ir Įstatymas) 5 straipsnio 2 dalį.

Atkreipė dėmesį, jog pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. rugsėjo 29 d. nutarimu Nr. 1057 patvirtintos Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo įgyvendinimo tvarkos (toliau – ir Tvarka) 106 punktą, natūra grąžinamos žemės sklypo dalis nustatoma proporcingai ne pagal kiekvienam bendraturčiui tenkančią atkurti buvusio iki žemės nacionalizacijos savininko turėtos žemės dalį, o proporcingai likusiam atkurti žemės plotui. Nuosavybės teise iki nacionalizacijos B.

K., J. K. ir O. Š. turėta 5,1386 ha žemė Druskininkuose buvo naudojama bendrame sklype, tą patvirtino Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas administracinėje byloje Nr. A146-500/2010 nutartyje. Pažymėjo, kad buvusių savininkų B. K. ir J. K. likusios grąžinti žemės plotas – 2,5462 ha, iš jos B. K. liko atkurti nuosavybės teises į 1,0333 ha žemės, o A. K. – į 1,5129 ha žemės. B. K. likęs grąžinti 1,0333 ha žemės plotas sudaro 40,58 % nuo likusios grąžinti 2,5462 ha žemės, atitinkamai A. K. – 59,42 % nuo likusios grąžinti 2,5462 ha žemės. Druskininkų savivaldybės administracijos direktorius 2005 m. spalio 21 d.

įsakymu Nr. V35-765 patvirtino iki nacionalizacijos B. K., J. K. ir O. Š. turėtoje žemėje natūra gražinamos 0,3114 ha žemės Veisiejų g. 44, Druskininkuose, planą ir kitus duomenis, nurodytus Tvarkos 106 punktu B. K. liko grąžinti žemės 40,58 %, tai nuo 0,3114 ha yra 0,1264 ha žemės, o A. K. liko gražinti 59,42% , tai nuo 0,3114 ha yra 0,1850 ha žemės. Nurodė, kad nesant pretendentų susitarimo dėl natūra grąžinamų 0,3114 ha žemės sklypo dalių, šis žemės sklypas pagal Įstatymo 5 straipsnio 2 dalies 1 punktą ir Tvarkos 106 punktą turi būti grąžintas B.

K. ir A. K. bendrosios nuosavybės teise. Atsakovas pažymėjo, jog 2010 m. liepos 8 d. rašte Nr. 3B-(7.5)-D-513/2-710 jis informavo pareiškėją, kad norėdama, jog 0,3114 ha žemės sklypas Veisiejų g. 44, Druskininkuose, būtų gražintas vienai A. K., ji turi pateikti B. K. turto paveldėtojų raštišką atsisakymą.

Tretieji suinteresuoti asmenys Valė Bartninkienė, N. R. ir R. M. (toliau – ir tretieji suinteresuoti asmenys) atsiliepime (I tomas, b. l. 67-69) prašo pareiškėjos skundą atmesti.

Nurodė, kad pareiškėjos reikalavimai yra teisiškai nepagrįsti, prieštarauja Įstatymo 5 straipsnio 1 ir 3 dalims, 21 straipsnio 3 daliai bei Tvarkos 3 punkto nuostatoms. Teisių atkūrimo byloje nėra nei vieno A. K. ar pareiškėjos Įstatymo 21 straipsnio 3 dalyje nustatytu terminu pateikto prašymo, kuriame būtų pareikšta valia susigrąžinti žemę natūra buvusio savininko J. K. turėtoje vietoje. Atkūrimo byloje yra Druskininkų žemėtvarkos tarnybai pateiktas A. K. 1999 m. kovo 19 d. prašymas, pasirašytas pareiškėjos, kuriame išreikšta valia už vyro (J.

K.) turėtą žemę Druskininkų miesto administracinėse ribose kompensuoti valstybiniais popieriais, o 2000 m. gegužės 19 d. prašymu pareiškėja Druskininkų žemėtvarkos tarnybos prašė už J. K. žeme Druskininkų miesto ribose kompensuoti už 0,1175 ha žemės pinigais, vėliau už likusią žemę Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytais kompensavimo būdais. Tuo tarpu, 2003 m. kovo 27 d. prašymu pareiškėja Druskininkų žemėtvarkos skyriaus prašė suteikti neatlygintinai 4,5915 ha žemės sklypą ir miško 1,8547 ha už M. M. ir J.

K. valdytą žemę Druskininkų mieste, suprojektuojant žemės sklypą arčiau Druskininkų miesto. Vadovaujantis Tvarkos 3 punkto nuostatomis, pareiškėjai nuosavybės teisės į likusią neatkurtą žemės dalį turėtų būti atkuriamos pagal jos paskutiniame prašyme, t. y. 2003 m. kovo 27 d., nurodytą nuosavybės teisių atkūrimo būdą – perduodant neatlygintinai naują žemės sklypą Druskininkų rajone (Įstatymo 5 straipsnio 3 dalis). Tačiau, įvertinus pareiškėjos iki 2003 m. balandžio 1 d. pareikštą valią bei tai, kad pakeisti valią dėl būdo, kuriuo atkuriamos nuosavybės teisės į nekilnojamąjį turtą, yra nebegalima dėl pasibaigusio termino, nuosavybės teisės natūra pareiškėjai negali būti atkuriamos.

Todėl pareiškėja neturi teisės reikalauti naikinti ginčijamus raštus bei įpareigoti atsakovę atkurti jai nuosavybės teises natūra į 0,3114 ha žemės sklypą, esantį Veisiejų g. 44, Druskininkuose. Remiantis Administracinių bylų teisenos įstatymo 32 straipsnio 1 dalimi, pareiškėja, prašydama panaikinti Alytaus apskrities viršininko administracijos 2008 m. vasario 26 d. ir balandžio 3 d. raštus, taip pat turėjo pateikti ir visų per šį laikotarpį atsakovui pateiktų skundų (prašymų) nuorašus, norint įsitikinti, ar pareiškėja nebuvo gavusi ankstesnio atsakovo atsakymo į jos skundą dėl Alytaus apskrities viršininko administracijos 2008 m. balandžio 3 d. rašto Nr. 4-202-(1.28.) ir nepraleido įstatyme nustatyto 20 dienų termino skundui į teismą paduoti.

Nesutinka su pareiškėjos skunde atliktais jau atkurtos ir likusios atkurti nuosavybės teisės B. K. ir A. K. žemės sklypų dydžių paskaičiavimais, kadangi juose nenurodyta, kad A. K. 2000 m. birželio 2 d. sprendimu buvo atkurtos nuosavybės teisės į 0,1175 ha žemės, išmokant šios žemės vertės 4 512 Lt kompensaciją. Sutinka su atsakovo nurodytu paskaičiavimu, jog A. K. iki šiol nuosavybės teisės yra atkurtos į 0,2000 ha žemės, tačiau nesutinka su tuo, kad 0,3114 ha žemės sklypas, adresu Veisiejų g. 44, Druskininkuose, turi būti natūra grąžinamas pareiškėjos motinos A.

K. ir B. K. vardu proporcingai likusiam grąžinti žemės plotui bendrosios nuosavybės teise.

II. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2011 m. vasario 24 d. sprendimu (II tomas, b. l. 36 – 46) pareiškėjos skundą atsakovui Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, atmetė kaip nepagrįstą.

Teismas, spręsdamas ginčą, nustatė, kad 1993 m. gegužės 31 d. Druskininkų miesto apylinkės teismo sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-133/1993 buvo nustatytas juridinę reikšmę turintis faktas, jog B. K., J. K., O. Š. (J. K. vaikai) valdė iki žemės nacionalizacijos nuosavybės teise 7,7726 ha žemės Varėnos rajone, Ratnyčios apylinkėje, Neravų kaime (I tomas, b. l. 8). Druskininkų žemėtvarkos skyrius, gavęs minėtą teismo sprendimą, remdamasis Neravų kaimo planu ir liudytojų parodymais apskaičiavo, kad į teritoriją, priskirtą Druskininkų miestui iki 1995 m. birželio 1 d., patenka 11,6173 ha (iš 14,46 ha) savininko N. K. žemės ir 5,1386 ha (iš 7,7726 ha) savininkų B. K., J. K., O. Š. žemės.

Teismas nustatė, kad B. K., už kurį pasirašė jo įpėdiniai, ir A. K. sudarė susitarimą, kuriuo susitarė atstatyti nuosavybės teisę į 0,3300 ha žemės sklypo, esančio Veisiejų g. 38, Druskininkuose, tokiomis dalimis: B. K. – 0,2475 ha ir A. K. – 0,0825 ha, t. y. proporcingai nuosavybės teise valdyto gyvenamojo namo ir kitų statinių, esančių Veisiejų g. 38, Druskininkuose, daliai (I tomas, b. l. 116, 119). 1996 m. rugsėjo 13 d. Alytaus apskrities valdytojo sprendimu Nr. 15-160 buvo atstatytos A. K. nuosavybės teisės į 1,7129 ha žemės sklypą Druskininkų mieste, suteikiant neatlygintinai 0,0825 ha žemės sklypą Druskininkuose (I tomas, b. l. 10). 1996 m. rugsėjo 13 d.

Alytaus apskrities valdytojas sprendimu Nr. 15-159 atstatė B. K. nuosavybės teisę į 1,7129 ha žemės sklypą Druskininkų mieste, suteikiant neatlygintinai 0,2475 ha žemės sklypą (I tomas, b. l. 12). 1999 m. kovo 19 d. pareiškėja A. K. vardu Druskininkų miesto žemėtvarkos ir geodezijos tarnybos vadovui pateikė prašymą, kuriuo prašė už vyro turėtą žemę Druskininkų miesto administracinėse ribose kompensuoti valstybiniais popieriais (I tomas, b. l. 71). 2000 m. gegužės 19 d. pareiškėja Druskininkų miesto žemėtvarkos ir geodezijos tarnybos vadovui pateikė prašymą, kuriuo prašė už tėvo J.

K. turėtą žemę Druskininkų miesto ribose kompensuoti už 0,1175 ha pinigais, o vėliau už likusią žemę Vyriausybės nustatytais kompensavimo būdais (I tomas, b. l. 72). 2000 m. birželio 2 d. Alytaus apskrities viršininko sprendimu Nr. 15-576 dėl nuosavybės teisių atkūrimo A. K. atkūrė nuosavybės teises į A. K. nekilnojamojo turto dalį – 0,1175 ha žemės, perduodant neatlygintinai nuosavybėn naują 0,1175 ha žemės sklypą, išmokant šios žemės sklypo vertės 4 512 Lt kompensaciją (I tomas, b. l. 11). 2000 m. gruodžio 29 d.

Alytaus apskrities viršininkas sprendimu Nr. 15-760 dėl nuosavybės teisių atkūrimo B. K. atkūrė nuosavybės teises į B. K. nekilnojamojo turto dalį – 1,7129 ha žemės, perduodant neatlygintinai nuosavybėn naujai suformuotą 0,4321 ha žemės sklypą, esantį Veisiejų g. 40, Druskininkuose (I tomas, b. l. 13). 2003 m. kovo 27 d. pareiškėja pateikė prašymą Alytaus apskrities Druskininkų žemėtvarkos skyriui, kuriuo prašė suteikti neatlygintinai 4,5915 ha žemės sklypą ir miško 1,8547 ha už M. M. ir J. K. valdytą žemę Druskininkų mieste, pageidaujant suprojektuoti žemės sklypą arčiau Druskininkų miesto (I tomas, b. l. 73).

Pareiškėja 2003 m. kovo 28 d. prašymu Alytaus apskrities Druskininkų žemėtvarkos skyriaus prašė suteikti neatlygintinai 4,5915 ha žemės sklypą ir 1,8547 ha už M. M. ir J. K. valdytą žemę Druskininkų mieste, pageidaujant, kad žemės sklypas ir miškas būtų grąžintas toje pačioje vietoje Druskininkų mieste (II tomas, b. l. 20). 2005 m. spalio 21 d. Druskininkų savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu Nr. V35-765 „Dėl grąžinamų natūra ir perduodamų neatlygintinai žemės sklypų Druskininkų mieste planų tvirtinimo“ patvirtino grąžinamo natūra ir perduodamų neatlygintinai 0,3114 ha žemės sklypo, esančio Veisiejų g. 44, Druskininkuose, planą (I tomas, b. l. 15-16). 2007 m. gruodžio 27 d. pareiškėja bei tretieji suinteresuoti asmenys Valė Bartninkienė, N. R. bei R.

M. kreipėsi su prašymu į Alytaus apskrities viršininką, prašydami atkurti nuosavybės teises į visą grąžinimui natūra suformuotą žemės sklypą Veisiejų g. 44, Druskininkuose (I tomas, b. l. 90). 2008 m. vasario 19 d. Alytaus apskrities viršininko administracijos Žemės tvarkymo departamento Druskininkų žemėtvarkos skyrius pažymoje Nr. 266-V-3 (140) nurodė, jog žemės sklypas 0,3114 ha yra J. K. vaikų: B. K., J. K. ir O. Š. iki nacionalizacijos valdytoje žemėje (I tomas, b. l. 86-89).

Remiantis bylos duomenimis, skundžiamu Alytaus apskrities viršininko administracija 2008 m. vasario 26 d. raštu Nr. 4-119-(1.28.) informavo pareiškėją, kad buvo atliekamas žemės sklypo kartografavimas, apeitos sklypų ribos natūroje, pagal pretendentų ir liudininkų parodymus, riba tarp dviejų savininkų – N. K. ir J. K. vaikų (B. K., J. K. ir O. Š.) valdytų žemės sklypų pažymėta plane, surašytas Žemės sklypo ribų nustatymo aktas (I tomas, b. l. 17). Taip pat nurodyta, jog nustatyta, kad Druskininkų savivaldybės administracijos direktoriaus 2005 m. spalio 21 d. įsakymu Nr. V35-765 „Dėl gražinamų natūra ir perduodamų neatlygintinai žemės sklypų Druskininkų mieste planų tvirtinimo“ patvirtintas 0,3114 ha ploto žemės sklypas Druskininkų mieste, yra J. K. vaikų: B. K., J. K. ir O. Š. iki nacionalizacijos valdytoje žemėje. Pažymėta, jog remiantis Tvarkos l06 punktu, jeigu piliečiai nesutaria dėl natūra grąžinamos laisvos (neužstatytos) žemės dalių, apskrities viršininkas natūra grąžinamos žemės sklypo dalis nustato proporcingai pagal kiekvienam bendraturčiui likusios grąžinti žemės plotą, todėl Druskininkų žemėtvarkos skyriui pareiškėja turi teisę pateikti notarinį susitarimą dėl natūra grąžinamos laisvos (neužstatytos) žemės dalių nustatymo. Be kita ko, nurodė, kad vadovaujantis aukščiau minėta nuostata (pretendentams kitaip nesusitarus) nuosavybės teisės į 0,3114 ha ploto žemės sklypą bus atkuriamos A. K. ir B. K. bendrosios nuosavybės teise proporcingai likusiam grąžinti žemės plotui. Pareiškėjos skundžiamu 2008 m. balandžio 3 d. raštu Alytaus apskrities viršininko administracija Nr. 4-202-(1.28.) nurodė, kad 2008 m. vasario 26 d. rašte Nr. 4-119-(1.28) buvo paaiškinta nuosavybės teisių atkūrimo miestuose tvarka, tad pretendentams nesusitarus atkurti nuosavybės teises grąžinant natūra 0,3114 ha ploto žemės sklypą Druskininkų mieste vienai A. K. nėra galimybės (I tomas, b. l. 18).

Teismas, remdamasis byloje esančiais rašytiniais dokumentais, taip pat nustatė, kad atsakovas skundžiamu 2010 m. liepos 8 d. raštu Nr. 3B-(7.5)-D-513/2-710 informavo pareiškėją, jog prašymus atkurti nuosavybės teises į B. K., J. K. ir O. Š. iki nacionalizacijos turėtą 5,1386 ha žemę Druskininkų mieste pateikė B. K., J. K. žmona A. K. ir O. Š. ir kiekvienam iš jų priklauso atkurti nuosavybės teises į 1,7129 ha nuosavybės teise turėtos B. K., J. K. ir O. Š. žemės dalis (I tomas, b. l. 19). Atsakovas nurodė, jog Alytaus apskrities valdytojo 1996 m. rugsėjo 13 d. sprendimu Nr. 15-160 A.

K. atkurtos nuosavybės teisės į 0,33 ha naudojamo namų valdos žemės sklypo Veisėjų g. 38, Druskininkų mieste dalį – 0,0825 ha ir tos pačios dienos sprendimu Nr. 15-159 atkurtos nuosavybės teisės B. K. į likusią 0,2475 ha namų valdos žemės sklypo Veisiejų g. 38, Druskininkuose, dalį. Taip pat Alytaus apskrities viršininko 2000 m. gruodžio 29 d. sprendimu Nr. 15-760 B. K. atkurtos nuosavybės teisės į 0,4321 ha žemės Veisiejų g, 40, Druskininkų mieste. Pareiškėjos, kaip A. K. turto paveldėtojos, 2000 m. gegužės 19 d. prašymu, Alytaus apskrities viršininko administracijos 2000 m. birželio 2 d. sprendimu A.

K. atkurtos nuosavybės teisės į 0,1175 ha žemės, žemės sklypo vertę kompensuojant pinigais. Tokiu būdu, padarė išvadą, jog nuosavybės teisės B. K. atkurtos į 0,6796 ha žemės, o A. K. – į 0,20 ha žemės. Pažymėjo jog pagal Tvarkos 106 punktą, pareiškėja, norėdama, kad 0,3114 ha žemės sklypas Veisiejų g. 44, Druskininkų mieste, būtų grąžintas vienai A. K., Nacionalinės žemės tarnybos teritoriniam Lazdijų – Druskininkų žemėtvarkos skyriui turi pateikti B. K. turto paveldėtojų raštišką atsisakymą, kad jie sutinka, jog šis žemės sklypas būtų grąžintas vienai A.

K.. Informavo, jog pareiškėjai nepateikus B. K. turto paveldėtojų atsisakymo, natūra grąžinamos laisvos (neužstatytos) žemės sklypo dalis bus nustatyta proporcingai pagal kiekvienam bendraturčiui likusios grąžinti žemės plotą. Nurodė, kad atsakovas 2010 m. liepos 29 d. informavo, kad pareiškėja 2010 m. birželio 17 d. pateikė skundą dėl Alytaus apskrities viršininko administracijos 2008 m. vasario 26 d. rašto Nr. 4-119-(1.28.) ir 2008 m. balandžio 3 d. rašto Nr. 4-202-(1.28.) panaikinimo bei 2010 m. liepos 3 d. pateikė prašymą, kuriame prašė pateikti informaciją apie galimybę grąžinti 0,3114 ha žemės sklypą Druskininkuose jos motinai A.

K. (I tomas, b. l. 24). Taip pat informavo, jog atsakovas parengė 2010 m. liepos 8 d. raštą Nr. 3B-(7.5)-D-513/2-710, išnagrinėjus minėtą pareiškėjos skundą bei prašymą privaloma išankstinio ginčų nagrinėjimo ne per teismą tvarka.

Remdamasis byloje šalių pateiktais paaiškinimais bei Lietuvos teismų informacinės sistemos duomenimis teismas nustatė, kad Kauno apygardos administracinis teismas administracinėje byloje Nr. I-498-428/08 vertino ar B. K. (mirusiojo vardu) atkurtos nuosavybės teisės į žemę perduodant nuosavybėn neatlygintinai 0,4321 ha žemės sklypą, esantį Veisiejų g. 40, Druskininkuose, taip pat, ar atsakovo veiksmai parengiant sklypo, į kurį atkuriamos nuosavybės teisės, vietos apžiūrėjimo ir plotų nustatymo 2008 m. vasario 13 d. ir 2008 m. gegužės 7 d. aktus ir jų grafinius priedus, bei sprendimai (2008 m. balandžio 11 d. Nr. 4-217-(1.28) ir 2008 m. birželio 20 d. Nr. 4-369-(1.28), yra pagrįsti bei teisėti. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2010 m. kovo 29 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A146-500/2010 iš dalies pakeitė Kauno apygardos administracinio teismo 2009 m. balandžio 9 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. I-498-428/08 ir visus aukščiau nurodytus administracinius aktus paliko galioti. Atsižvelgiant į tai, teismas, vadovaudamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo 14 straipsnio 1 dalimi, nurodė, kad aplinkybės ar pagrįstai ir teisėtai B. K. (mirusiojo vardu) atkurtos nuosavybės teisės į žemę perduodant nuosavybėn neatlygintinai 0,4321 ha žemės sklypą, esantį Veisiejų g. 40, Druskininkuose, nagrinėjamoje byloje nevertinamos .

Įvertinęs byloje nustatytas aplinkybes teismas konstatavo, kad pareiškėjos skundžiami nurodyti Alytaus apskrities viršininko administracijos ir atsakovo raštai yra teisėti bei pagrįsti, todėl jų naikinti nėra pagrindo.

III. Pareiškėja apeliaciniu skundu ir jo patikslinimu (II tomas, b. l. 51 – 58) prašo Vilniaus apygardos administracinio teismo 2011 m. vasario 24 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – pareiškėjos skundą patenkinti. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

1. Teismo priimtas sprendimas yra nepagrįstas ir neteisėtas, todėl naikintinas.

2. Pareiškėja tinkamai ir įstatymuose nustatytais terminais išreiškė valią 2003 m. kovo 27 d. bei 2003 m. kovo 28 d. prašymuose atstatyti nuosavybės teises natūra. Šie prašymai yra laikytini tinkamai ir laiku paduoti, nes atsakovui dėl tokio prašymo pateikimo netinkamumo niekada nekilo abejonių. Tą patvirtina Alytaus apskrities viršininko administracijos Druskininkų žemėtvarkos skyriaus 2003 m. gegužės 13 d. raštas Nr. V-3- 695(1.47), kuriame atsakovas konstatuoja, kad „<...>į mūsų skyrių kreipėsi N. R. (viena iš B. K. paveldėtojų) ir J. D. (J. K. turto paveldėtoja po A. K. mirties) dėl nuosavybės teisių atkūrimo į B. K. ir J. K. iki nacionalizacijos valdytą, žemės sklypą Druskininkų miesto administracijos ribose <...>“.

3. Nesutinka su trečiųjų suinteresuotųjų asmenų atsiliepime į apeliacinį skundą nurodytais argumentais, kad pareiškėjos prašymas skyriuje įregistruotas 2003 m. balandžio 3 d., todėl laiko, kad pareiškėja praleido terminą prašymui pateikti. Pažymi, kad įstatymo leidėjai termino pateikti prašymą atkurti nuosavybės teises natūra nesusiejo su jo įregistravimo žemėtvarkos skyriuje data, o nustatė pretendentams atkurti nuosavybės teises terminą iki atitinkamos datos pakeisti valią dėl būdo, kuriuo nuosavybes teises pageidaujama atkurti. Ant prašymo aiškiai nurodyta, kad surašytas jis 2003 m. kovo 27 d. Panevėžyje, įvardintas ir tikslus pareiškėjos adresas, o aplinkybė, kad žemėtvarkos skyrius per tiek metų neišsaugojo voko, kuriame prašymą gavo, neturėtų sudaryti pagrindo abejonėms. Be to, Druskininkų žemėtvarkos skyrius nuo pat pareiškėjos prašymo pateikimo momento nuosekliai traktavo pareiškėją, kaip laiku valią pakeitusią pretendentę. Druskininkų žemėtvarkos skyrius, gavęs iš Druskininkų savivaldybės sklypo Veisiejų g. 44 dokumentus, 2005 m. vasario 22 d., 2005 m. lapkričio 30 d. ir 2006 m. sausio 6 d. į bylą pateiktais raštais kvietė atvykti ir nurodytu laiku susipažinti su šio sklypo ir nuosavybės teisių atkūrimo dokumentais visus pretendentus atkurti nuosavybės teises į šį sklypą natūra, tame tarpe ir pareiškėją, o byloje esantys šių susirinkimų protokolai patvirtina, kad šiuose susirinkimuose tretieji suinteresuotieji asmenys dalyvavo, su nurodytaisiais dokumentais ne vieną kartą susipažino ir jokių abejonių dėl pareiškėjos prašymo pateikimo datos nereiškė. Dar daugiau – kartu su trečiaisiais suinteresuotais asmenimis kaip pretendentė atkurti nuosavybės teises į Veisiejų g. 44 sklypą natūra 2006 metais pareiškėja buvo bendraieškove Druskininkų miesto apylinkės teismo civilinėje byloje dėl juridinio fakto nustatymo. Byla baigėsi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartimi ir visų instancijų teismai ir pareiškėją, ir trečiuosius suinteresuotus asmenis šioje byloje laikė pretendentais atkurti nuosavybės teises į šį sklypą natūra.

4. Pareiškėja kreipėsi į teismą, siekdama apginti jos pažeistas teises. Nagrinėjamu atveju teismas išnagrinėjo aplinkybes, kurios nustatytos įsiteisėjusiuose teismo sprendimuose ir dėl kurių skunde pareiškėja nekelia ginčo, t.y. šioje byloje nėra ginčijami nei Alytaus apskrities viršininko sprendimai atkurti nuosavybės teises į Veisiejų g. 38 sklypą, nei į Veisiejų g. 40 sklypą, nei kartografavimo aktai. Pažymi, kad šios bylos esmė – nuosavybės teisių atkūrimas į naujai suformuotą Veisiejų g. 44 sklypą. Byloje taip pat nėra ginčo dėl to, kad šis sklypas patenka į pareiškėjos tėvo bendrai su broliu ir seserimi valdytos žemės ribas. Kaip nurodė pareiškėja, nuosavybės teisės tiek jos motinai A. K., tiek dėdės B. K. pretendentams buvo atkuriamos priimant keletą Alytaus apskrities viršininko sprendimų, tačiau iki šiol pilnai nėra atkurtos. Teismas sprendime sutiko su išvada, kad pareiškėjos motinai nuosavybės teisės atkurtos į 0,20 ha, o B. K. pretendentams - į 0,6796 ha, kai tuo tarpu tiek A. K., tiek B. K. pretenduojamos atkurti nuosavybės teises žemės kiekis vienodas – 1,7129 ha.

5. Nuosavybės teisių atkūrimą reglamentuojantys teisės aktai leidžia nuosavybės teises į žemę natūra atkurti bendrosios nuosavybės teise arba atskirais sklypais ir todėl prašo sklypą Veisiejų g. 44 grąžinti natūra jai vienai. Tokiu būdu A. K. nuosavybės teisės būtų atkurtos į 0,20 ha+0,3114 ha (Veisiejų g. 44 )=0,5114 ha, kai tuo tarpu B. K. jau dabar nuosavybės teisės atkurtos į 0,6796 ha. Iš skundžiamo teismo sprendimo, darytina išvada, kad pareiškėja negali pretenduoti atkurti nuosavybės teises į Veisiejų g. 44 viena todėl, kad Alytaus apskrities viršininko sprendimas dėl Veisiejų g. 40 skyrimo vienam B. K. yra nepanaikintas. Mano, kad pretenduojamo atkurti žemės kiekio tai niekaip neįtakoja – tiek A. K., tiek B. K. turi teisę į atkurti nuosavybės teises į 1,7129 ha. Todėl šiuo atveju būtina vadovautis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išaiškinimu 2010 m rugpjūčio 13 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. P858-146/2010, kuriuo remiantis, priimtinas sprendimas negali būti grindžiamas vien teisėtumo primatu; teismas, spręsdamas konkrečią bylą, privalo vadovautis ne tik teisės normomis, bet ir teisingumo bei protingumo principais, kiekvieną bylą vertinti individualiai ir visapusiškai. Tuo tarpu nagrinėjamu atveju teismas nurodytais principais nesivadovavo, be to, atmesdamas pareiškėjos skundą, nenurodė konkrečių aplinkybių ir teisės aktų, kuriais remdamasis priėmė tokį sprendimą.

6. Nuosavybės teisės į žemę brolių Broniaus ir Juozo įpėdiniams turi būti atkurtos lygiomis dalimis. Po Nepriklausomybės atkūrimo iš brolių Broniaus ir Juozo nacionalizuotos žemės ribose buvo suformuoti trys sklypai gražinimui natūra: 1) sklypas Veisiejų g. 38, kuriame iki šiol stovi senasis namas; 2) naujas sklypas Veisiejų g. 40, kuriame Broniaus įpėdinė - trečiasis suinteresuotasis asmuo N. R. pasistatė namą; 3) naujas sklypas Veisiejų g. 44, kuris iki šiol dar nepaskirtas. Sklypą Veisiejų g. 38 Bronius ir mirusio Juozo žmona pasidalijo – Broniui teko 24 arai, mirusio Juozo žmonai – 8 arai. Naujas sklypas Veisiejų g. 40, kuris yra 42 arų ploto, atiteko tik B. K.. Iki šiol nepaskirtas sklypas Veisiejų g. 44 yra 33 arų ploto. Tuo tarpu Broniui iki šio momento jau gražinta natūra beveik 70 arų bendrai brolių valdytoje žemėje, o Jurgio įpėdiniams tik 8 arai natūra ir kompensacija už 11 arų pinigais. Mano, kad teisingiausia būtų naujai suformuotą Veisiejų g. 44 sklypą ne skirti vėl vienam B. K., kaip to siekia tretieji suinteresuoti asmenys ar dalinti jį dalimis, kaip siūlo žemėtvarkos skyrius, o gražinti natūra mirusio Juozo įpėdiniams, taip atstatant tarp brolių lygybę. Paskyrus šį sklypą Juozo įpėdiniams, šiam broliui tenkančios natūra žemės kiekis siektų apie 40 arų, dar būtų pridėta kompensacija už 11 arų pinigais, tačiau net ir taip skaičiuojant jo dalis brolio Broniaus dalies dydžio nepasiektų, liktų mažesnė.

7. Teismas nepagrįstai tenkino prašymą dėl atstovavimo išlaidų priteisimo, kadangi prašymas neatitiko Administracinių bylų teisenos įstatymo 45 straipsnio 1 dalies reikalavimo dėl patirtų išlaidų pagrindimo. Teismas neatsižvelgė į prastą pareiškėjos sveikatą bei tai, kad jos vienintelės pajamos – gaunama neįgalumo pensija.

Atsakovas Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos atsiliepimu į pareiškėjos apeliacinį skundą (II tomas, b. l. 79-80) prašo jį atmesti kaip nepagrįstą, o skundžiamą teismo sprendimą palikti nepakeistą. Savo nesutikimą grindė atsiliepime į pareiškėjos skundą nurodytais motyvais.

Tretieji suinteresuotieji asmenys atsiliepimu į pareiškėjos apeliacinį skundą (II tomas, b. l. 71-75) prašo jį atmesti kaip nepagrįstą. Atsiliepime nurodomi šie pagrindiniai nesutikimo su apeliaciniu skundu argumentai:

1. Apeliacinio skundo motyvai yra nepagrįsti, kadangi pasisakoma dėl klausimų, kurie jau buvo išspręsti įsiteisėjusiu 2009 m. balandžio 9 d. Kauno apygardos administracinio teismo sprendimu, kurio teisėtumas buvo patikrintas Lietuvos Vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. kovo 29 d. nutartimi.

2. Nesutinka su pareiškėjos argumentais, kad 2000 m. gruodžio 29 d., kai buvo priimtas Alytaus apskrities viršininko sprendimas dėl nuosavybės teisių atkūrimo B. K., būdo, kuriuo atlyginama už valstybės išperkamą žemę, pareiškėjos motina tuo momentu nebuvo pasirinkusi. Pažymi, kad tiek 2000 m. birželio 2 d. Alytaus apskrities viršininko administracijos sprendimo Nr. 15-576, pagal kurį A. K. (po mirties) buvo atkurtos nuosavybės teisės i 0,1175 ha žemės sklypą, išmokant šios žemės sklypo vertės 4 512,00 Lt kompensaciją, priėmimo momentu, tiek 2000 m. gruodžio 29 d. Alytaus apskrities viršininko sprendimo Nr. 1 5-760, pagal kurį B. K. (po mirties) buvo atkurtos nuosavybės teisės į 0,4321 ha žemės sklypą, priėmimo momentu galiojo Įstatymo Nr. VIII-I 181 1999 m. gegužės d. 13 redakcija, kurio 5 straipsnio 2 dalies 1 punktas ir 12 straipsnio 1 dalies 3 punktas nustatė, kad visa iki 1995 metų birželio 1 dienos miestams nustatyta tvarka priskirtose teritorijose buvusi žemė buvo valstybės išperkama ir piliečiams natūra negrąžinama, išskyrus pagal šio įstatymo 5 straipsnio 2 dalies 1 punktą natūra grąžinamus prie piliečiams nuosavybės teise turimų gyvenamųjų namų ar kitų pastatų jų naudotus žemės sklypus, kurie Druskininkuose negalėjo būti didesni kaip 0,2 ha. Nei pati A. K., nei pareiškėja nebuvo pareiškusi savo pageidavimo gauti didesnio prie namų valdos B. K. naudoto ir išlikusio laisvo žemės sklypo. Tuo tarpu B. K. viena iš teisių perėmėjų N. R. 2000 m. liepos 31 d. prašymu, adresuotu Druskininkų žemėtvarkos skyriui, išreiškė pageidavimą suformuoti žemės sklypą turėtoje vietoje, esantį prie namų valdos Veisiejų g. 38 žemės sklypo. Todėl nesant atitinkamai išreikšto pareiškėjos pageidavimo, piliečių prašymus atkurti nuosavybės teises nagrinėjanti institucija neturėjo pagrindo atkurti jos motinai nuosavybės teises į papildomai suformuotą prie namų valdos esantį žemės sklypą.

3. Nesutinka su apeliacinio skundo teiginiu, kad 1999 m. kovo 19 d. pareiškėjos prašymas negali būti vertinamas kaip tinkamas pareiškimas, iš kurio būtų aiški ir galutinė A. K. ar pareiškėjos valia dėl atkūrimo būdo, nes minėtas prašymas yra nepasirašytas. Atsižvelgiant į jo turinį, mano, kad Druskininkų žemėtvarkos skyriaus darbuotojai negalėjo nevertinti šio prašymo, nes po tekstu nurodyta prašymą rašiusio asmens vardas ir pavardė, o tai gali būti vertintina kaip parašas.

4. Nesutinka su pareiškėjos argumentais, kad jos 1999 m. kovo 19 d. prašyme išreikšta valia dėl nuosavybės teisių į nekilnojamąjį turtą atkūrimo būdo Įstatymo 21 straipsnio 3 dalies pagrindu buvo pakeista 2003 m. kovo 27 d. bei 2003 m. kovo 28 d. prašymais. Abu prašymai Druskininkų žemėtvarkos skyriui buvo pateikti jau po Įstatymo 21 straipsnio 3 dalyje nustatyto termino, t.y. po 2003 m. balandžio 1 d. (pirmasis buvo gautas skyriuje 2003 m. balandžio 3 d., o antrasis – 2003 m. balandžio 8 d.). Remiantis Tvarkos 3 punkto nuostatomis ir kaip nurodyta atsiliepime į pareiškėjos skundą, pareiškėja neturi teisės reikalauti naikinti ginčijamus raštus bei įpareigoti atsakovą atkurti jai nuosavybės teises natūra į 0,3114 ha žemės sklypą, esantį Veisiejų g. 44, Druskininkuose.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Pareiškėja į teismą kreipėsi prašydama panaikinti Alytaus apskrities viršininko administracijos 2008 m. vasario 26 d. raštą Nr. 4-119-(1.28); Alytaus apskrities viršininko administracijos 2008 m. balandžio 3 d. raštą Nr. 4-202-( 1.28); Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos ( toliau-atsakovas) 2010 m. liepos 8 d. raštą Nr. 3B-(7.5)-D-513/2-710 bei įpareigoti Nacionalinę žemės tarnybą per Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. rugsėjo 29 d. nutarimu Nr. 1057 patvirtintoje Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo įgyvendinimo tvarkoje nustatytą arba teismo nustatytą terminą atkurti nuosavybės teises natūra į visą pilnai 0,3114 ha žemės sklypą, esantį Veisiejų g. 44. Druskininkų m. vienai pareiškėjos motinai-A. K..

Alytaus apskrities viršininko administracijos 2008-02-26 raštu Nr. 4-119-(1.28) buvo atsakyta į pareiškėjos 2008-01-25 prašymą, informuojant ją, kad buvo atliekamas žemės sklypo kartografavimas, apeitos sklypų ribos natūroje, pagal pretendentų ir liudininkų parodymus, riba tarp buvusių savininkų N. K. ir J. K. vaikų pažymėta plane, surašytas žemės sklypo ribų nustatymo aktas. Taip pat nurodyta, jog Druskininkų savivaldybės administracijos direktoriaus 2005 m. spalio 21 d. įsakymu Nr. V 35-765 „Dėl grąžinamų natūra ir perduodamų neatlygintinai žemės sklypų Druskininkų mieste planų tvirtinimo“ patvirtintas 0,3114 ha ploto žemės sklypas Druskininkų mieste yra J. K. vaikų B. K., J. K. ir O. Š. iki nacionalizacijos valdytoje žemėje. Šiame atsakyme nurodytas teisės aktas, numatantis bendraturčiams grąžintinos žemės tvarką , nesant jų susitarimo.

Analogiškos nuostatos yra ir Alytaus apskrities viršininko administracijos 2008-04-03 rašte, nurodant, kad pirmesniame atsakyme pareiškėjai buvo paaiškinta nuosavybės teisių į žemę miestuose atkūrimo tvarka, pažymint, kad nėra galimybės atkurti nuosavybės teises grąžinant natūra 0,3114 ha ploto žemės sklypą Druskininkų mieste vienai pareiškėjai.

Skundžiamu Nacionalinės žemės tarnybos 2010 -07-08 raštu, atsakant į pareiškėjos skundą, ji buvo informuota, jog prašymus atkurti nuosavybės teises į B. K., J. K. ir O. Š. iki nacionalizacijos turėtą 5,1386 ha žemę Druskininkų mieste yra pateikę B. K., J. K. žmona A. K. ir O. Š. ir kiekvienam iš jų priklauso atkurti nuosavybės teises į 1,7129 ha nuosavybės teise turėtos B. K., J. K. ir O. Š. žemės dalis.

Šiame rašte pareiškėjai nurodyti Alytaus apskrities valdytojo bei apskrities viršininko sprendimai, kuriais buvo atkurtos nuosavybės teisės pretendentams A. K. į namų valdos Veisiejų 38, Druskininkų mieste 0,0825 ha, o B. K. į likusią 0,2475 ha namų valdos žemės sklypo Veisiejų 38 dalį. Taip pat nurodytas Alytaus apskrities viršininko sprendimas, kuriuo B. K. atkurtos nuosavybės teisės į 0,4321 ha žemės sklypą Veisiejų 40, Druskininkų mieste. Alytaus apskrities viršininko 2000 m. birželio 2 d. sprendimu A. K. atkurtos nuosavybės teisės į 0,1175 ha žemės, žemės sklypo vertę kompensuojant pinigais. Visi paminėti sprendimai yra galiojantys, dėl jų teisėtumo yra pasisakyta Vyriausiojo administracinio teismo administracinėje byloje Nr. A-146-500/2010, todėl pakartotinai vertinti paminėtą nuosavybės teisių atkūrimo pagrįstumą šioje byloje nėra teisinio pagrindo. Taip pat minėtoje nutartyje konstatuota , kad J. K. įpėdinių 7,7726 žemė buvo viename sklype.

Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. rugsėjo 29 d. nutarimo 1057 „Dėl Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo tvarkos ir sąlygų“ 106 p. nustato, kad piliečių prašymus atkurti nuosavybės teises į žemę, esančią miestuose, nagrinėja turto buvimo vietos žemėtvarkos skyriai. Apskrities viršininkas ( šiuo metu-Nacionalinė žemės tarnyba) sprendimą atkurti nuosavybės teises į žemę, esančią miestuose, perduodant neatlygintinai nuosavybėn piliečiams, turintiems nuosavybės teise gyvenamuosius namus ir kitus pastatus, jų naudojamą žemės sklypą prie šių statinių, taip pat jų naudojamus žemės sklypus kitai paskirčiai ( daržui , sodui, kitoms panašioms reikmėms), priima gavęs savivaldybės administracijos direktoriaus pasiūlymą dėl piliečiui suteikiamo žemės sklypo ploto ir ribų, o sprendimą atkurti nuosavybės teises į žemę, esančią miestuose, perduodant neatlygintinai nuosavybėn piliečiui naują žemės sklypą individualiai statybai, taip pat daržui, sodui ir kitoms panašioms reikmėms, priima pagal detalųjį teritorijos ( kvartalo) planą, piliečiui pasirinkus žemės sklypą pagal nustatytąjį eiliškumą.

Įgaliota institucija sprendimą atkurti nuosavybės teise į žemę iki 1995 m. birželio 1 d. buvusią miestams nustatytąja tvarka priskirtose teritorijose, natūra priima pagal savivaldybės administracijos direktoriaus patvirtintus žemės sklypų planus.

Druskininkų savivaldybės administracijos direktoriaus 2005 m. spalio 21 d. įsakymu Nr. V 35-765 „Dėl grąžinamų natūra ir perduodamų neatlygintinai žemės sklypų Druskininkų mieste planų tvirtinimo“, patvirtintas 0,3114 ha žemės sklypas Druskininkų mieste yra J. K. vaikų B. K., J. K. ir O. Š. iki nacionalizacijos valdytoje žemėje.

2008 m. vasario 13 d. surašytas žemės sklypo ribų nustatymo aktas, dėl kurio teisėtumo, kaip jau buvo minėta, pasisakyta Vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. kovo 29 d. nutartyje.

LR Vyriausybės 1997 m. rugsėjo 29 d. nutarimo Nr. 1057 106 p. nustatyta, kad jeigu piliečiai nesutaria dėl natūra grąžinamos laisvos ( neužstatytos) žemės dalių, apskrities viršininkas natūra grąžinamos žemės sklypo dalis nustato proporcingai pagal kiekvienam bendraturčiui likusios grąžinti žemės plotą.

Atsakovas pareiškėjai atsakyme teisingai nurodė teisės aktą, reglamentuojantį ginčo santykį. Nuosavybės teisės į ginčo žemės sklypą nėra atkurtos, tai yra Nacionalinė žemės tarnyba sprendimo nėra priėmusi. Tik toks sprendimas pareiškėjai sukels teisines pasekmes, kurį pareiškėja, nesutikimo atveju, galės ginčyti įstatymo nustatyta tvarka.

Atsakovo įrodymai pateikti apeliacinės instancijos teismui, patvirtina, kad pareiškėjos 2003 m. kovo 27 d. bei 2007-03-28 prašymai dėl valios pakeitimo buvo gautas pasibaigus įstatymu nustatytiems terminams ( po 2003 m. balandžio 1 d.), todėl pagrįstai nebuvo vertinami.

Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo argumentais ir papildomai dėl kitų apeliaciniame skunde nurodytų motyvų nepasisako.

Pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino bylos įrodymus, priimdamas sprendimą procesinės nei materialinės teisės normų nepažeidė. Taip pat priteisdamas atstovavimo išlaidas, nustatytų Teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintų Rekomendacijų dydžių neviršino.

Naikinti pirmosios instancijos sprendimą apeliacinio skundo argumentais nėra teisinio pagrindo.

Vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjos J. D. apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2011 m. vasario 24 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai

Laimutis Alechnavičius

Roma Sabina Alimienė

Laimė Baltrūnaitė