4ff3a157-a43e-4e87-90d9-91a845f5b92d · Kauno apygardos teismas

?Baudžiamoji byla Nr. 1S-539-493/2021 Teisminio proceso Nr. 1-01-1-42574-2017-5 Procesinio sprendimo kategorijos: 2.5.14.1; 2.5.19 (S) Kauno apygardos teismas NuT A R T i S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2021 m. rugsėjo 2 d. Kaunas Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų Danutės Giačaitės, Jurgio KiÅ¡kio ir ArÅ«no PaÅ¡tuolio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo nuteistojo T. B. gynėjos advokatės B. P. skundÄ dėl Alytaus apylinkės teismo Alytaus rÅ«mų (toliau – Alytaus apylinkės teismas) 2021 m. liepos 28 d. nutarties, kuria atmestas nuteistojo T. B. gynėjos advokatės B. P. skundas dėl Lygtinio paleidimo iÅ¡ pataisos įstaigos komisijos Alytaus pataisos namuose (toliau – Komisija) 2021 m. birželio 30 d. nutarimo Nr. 357-131 netaikyti nuteistajam T. B. lygtinio paleidimo iÅ¡ pataisos įstaigos panaikinimo. Teisėjų kolegija n u s t a t ė :

1. T. B. Kauno apylinkės teismo 2017 m. spalio 4 d. nuosprendžiu buvo pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 2 dalį ir 145 straipsnio 2 dalį, taikant BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalis, jam paskirta galutinė subendrinta 1 (vienerių) metų laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 dalimi, 5 dalies 5, 6 ir 10 punktais, 3 dalimi, 722 straipsniu, bausmės vykdymas atidėtas 2 (dvejiems) metams, įpareigojant nuteistÄ jį per visÄ bausmės vykdymo atidėjimo laikÄ tęsti darbÄ , dalyvauti smurtinį elgesį keičiančioje programoje bei uždrausta bendrauti ir ieÅ¡koti ryÅ¡ių su nukentėjusiÄ ja. 1.1. Kauno apylinkės teismo Kauno rÅ«mų 2018 m. kovo 19 d. nutartimi panaikintas Kauno apylinkės teismo 2017 m. spalio 4 d. nuosprendžiu paskirtas laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimas ir nuteistasis T. B. pasiųstas atlikti minėtu nuosprendžiu paskirtÄ 1 (vienerių) metų laisvės atėmimo bausmę.

2. Bausmę nuteistasis atlieka nuo 2021 m. vasario 10 d., jos pabaiga – 2022 m. vasario 8 d.

3. Komisijos 2021 m. birželio 30 d. nutarimu Nr. 357-311 nutarta netaikyti lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos nuteistajam T. B.. Komisija konstatavo, kad nėra pagrindo manyti, jog jis, būdamas laisvėje, nedarys naujų nusikalstamų veikų bei laikysis įstatymų, todėl nuteistajam T. B. lygtinio paleidimo institutas negali būti taikomas.

4. Nesutikdama su priimtu nutarimu, nuteistojo T. B. gynėja advokatė B. P. pateikė skundÄ Alytaus apylinkės teismui. Tačiau Alytaus apylinkės teismo 2021 m. rugpjūčio 2 d. nutartimi nuteistojo gynėjos skundas buvo atmestas, motyvuojant tuo, jog nuteistasis neatitinka Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekse (toliau – BVK) nustatytų sÄ lygų – jo nusikalstamo elgesio rizika nėra žema ir jis dar nepadarė akivaizdžios pažangos mažindamas savo nusikalstamo elgesio rizikÄ , todėl negali bÅ«ti taikomas ir lygtinis paleidimas iÅ¡ pataisos įstaigos.

5. Skunde apygardos teismui nuteistojo T. B. gynėja advokatė B. P. praÅ¡o panaikinti Alytaus apylinkės teismo 2021 m. liepos 28 d. nutartį ir priimti naujÄ sprendimÄ â€“taikyti T. B. lygtinį paleidimÄ iÅ¡ pataisos įstaigos. 5.1. Skunde nesutinkama su skundžiamoje nutartyje nurodytais argumentais, jog nuteistasis neturi savo nuosavo bÅ«sto, kas leidžia spręsti, jog laisvėje nuteistojo gyvenamosios vietos klausimas priklausys nuo kitų asmenų geranoriÅ¡kumo, ir nurodoma, jog lygtinio paleidimo atveju nuteistasis ketina gyvena (duomenys neskelbtini), savo draugės tėvų bute.

Teigiama, jog nuteistasis išėjęs į laisvę ketina dirbti ir nuomotis bÅ«stÄ , kas neva leistų nuteistajam greičiau grįžti į visuomenę. Nuteistojo gynėja skunde sutinka su pirmosios instancijos teismo argumentais, jog UAB „(duomenys neskelbtini)“ pateikta pažyma dėl nuteistojo įdarbinimo nėra įpareigojanti ar suteikianti garantijų, jog paleistas į laisvę nuteistasis tikrai bus įdarbintas. Tačiau pažymi, jog nėra galimybės įvardinti datos, kuomet nuteistasis galėtų pradėti dirbti minėtoje įmonėje, be to, mano, jog dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ pateikto raÅ¡to neturėtų kilti abejonių, jog nuteistasis yra suinteresuotas integruotis į visuomenę, dirbti ir gauti oficialias pajamas, todėl argumentas, kuriuo grindžiamas praÅ¡ymo atmetimas asmeniui, norinčiam iÅ¡eiti į laisvę anksčiau laiko, jog nėra garantijų, kad asmuo išėjęs į laisvę dirbs tik teisėtÄ darbÄ , gaus bei disponuos vien tik teisėtu bÅ«du įgytomis piniginėmis lėšomis, anot skundÄ pateikusios gynėjos, yra nepagrįstas. 5.2.

Kritikuodama skundžiamoje nutartyje nurodytus argumentus skundo autorė nurodo ir tai, jog apylinkės teismas, priimdamas skundžiamÄ nutartį, rėmėsi ketverių metų senumo teismo nuosprendžiu, o asmuo buvo vertinamas ne pagal Å¡iuo metu turimus duomenis, bet pagal duomenis, kurie neva jau nėra aktualÅ«s ir teisingi. Akcentuoja tai, kad nuteistasis T. B. prieÅ¡ dvejus metus yra pateikęs loÅ¡imo įstaigai (duomenys neskelbtini) praÅ¡ymÄ jo neįleisti, o tai, kad tokių duomenų įstaiga nepatikrino, esÄ negalima vertinti vienaÅ¡aliÅ¡kai, kad asmuo toliau turi Å¡iÄ priklausomybę bei loÅ¡ia.

Pažymima, jog nuteistasis ketina pateikti praÅ¡ymÄ neleisti loÅ¡ti ir dalyvauti nuotoliniuose loÅ¡imuose maksimaliam terminui, t. y. 99 metams be galimybės atsiimti ar pateikti naujÄ praÅ¡ymÄ norint nutraukti sudarytÄ neloÅ¡imo terminÄ , todėl, anot nuteistojo gynėjos, tai galėtų bÅ«ti laikoma kaip garantija, jog nuteistasis nepradės loÅ¡ti, kadangi net ir norėdamas, tokios galimybės jis tiesiog neturės. 5.3. Nuteistojo gynėja nesutinka ir su apylinkės teismo argumentais, jog nuteistasis neteikia iÅ¡laikymo savo nepilnametei dukrai bei su ja nebendrauja ir nurodo, jog T.

B. dukra rÅ«pinasi pagal galimybes, norėtų matytis dažniau, tačiau buvusi jo sutuoktinė kartu su dukra gyvena (duomenys neskelbtini), dėl to bendravimas tapo labai sudėtingu, o kontaktinių duomenų, kokiu bÅ«du teikti iÅ¡laikymÄ dukrai kitoje valstybėje, neva neturi ir dėl vaiko motinos veiksmų. Skunde nesutinkama ir su tuo, jog alkoholis buvo probleminis faktorius, turėjęs įtakos T. B. nusikalstamumui, ir dar kartÄ akcentuojama tai, kad skundžiamÄ nutartį priėmęs teismas rėmėsi ketverių metų senumo apkaltinamuoju nuosprendžiu bei subjektyvia buvusios sutuoktinės nuomone, kadangi tai, jog nusikalstamÄ veikÄ asmuo, už kuriÄ Å¡iuo metu atlieka laisvės atėmimo bausmę, įvykdė neblaivus, negali bÅ«ti argumentas, jog asmuo vartoja alkoholį nuolatos. 5.4.

Visuma Komisijos ir teismo motyvų apie asmens kriminogeninius veiksnius, anot nuteistojo gynėjos, yra surašyti iš 2017 m. nuosprendyje surašytų aplinkybių, tuo tarpu laikotarpiu po 2017 m. spalio 4 d. nuosprendžio priėmimo dienos iki šiol asmuo nėra įvykdęs jokių nusikalstamų veikų, daugiau nei ketverius metus nėra jokių duomenų apie tai, jog nuteistasis piktnaudžiauja alkoholiu, lošia ar turi kitų priklausomybių. Bausmės atlikimo įstaigoje asmuo įsidarbino, atlieka jam pavestas užduotis, jo elgesys nepriekaištingas.

Veikos dėl kurių asmuo atlieka bausmę yra nusikaltimai (nesunkus ir apysunkis), tačiau asmuo dėl padarytų nusikaltimų pilnai prisipažino, jis nuteistas pirmÄ kartÄ . 5.5. SkundÄ pateikusi nuteistojo gynėja akcentuoja tai, kad T. B. yra atlikęs daugiau nei pusę jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės. Nurodo, kad Kauno tardymo izoliatoriaus pažymoje yra nurodyta, jog nuteistasis buvo suimtas laikotarpiu nuo 2017 m. rugsėjo 14 d. iki 2017 m. spalio 4 d., tačiau Å¡is laikotarpis nėra įskaičiuotas, todėl privaloma iÅ¡taisyti klaidÄ ir (ar) perskaičiuoti atliktos bausmės laikÄ .

Pažymi, jog teismas – bausmės vykdymÄ kontroliuojanti institucija, kuris turi pareigÄ surinkti visÄ iÅ¡samiÄ medžiagÄ apie nuteistojo asmens atliktos bausmės laikÄ , taip pat apie laikÄ , iÅ¡bÅ«tÄ suimtam ikiteisminio tyrimo metu, o pastebėjęs klaidÄ â€“ jÄ iÅ¡taisyti. Teigia, jog apylinkės teismas nenurodė jokių argumentų, kodėl negalėjo ir neturėjo teisės Å¡io klausimo iÅ¡spręsti. T. B. vertina, kad tiek teismas, tiek Komisija grubiai pažeidžia jo teises bei neteisingai skaičiuoja atliktos bausmės laikÄ , todėl vien Å¡iuo teisiniu pagrindu Komisijos nutarimas ir apylinkės teismo nutartis neva turi bÅ«ti panaikinta ir institucija turi iÅ¡spręsti klausimÄ iÅ¡ naujo.

Pažymi, jog nutartyje likusios atliktos bausmės laikas yra neteisingai suskaičiuotas, neteisingai suskaičiuotas jau atliktos bausmės laikas.

6. Atsiliepimų į nuteistojo T. B. gynėjos advokatės B. P. skundÄ negauta. Nuteistojo T. B. gynėjos advokatės B. P. skundas atmetamas.

7. Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 157 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika žema arba kurie padarė akivaizdžiÄ pažangÄ mažindami savo nusikalstamo elgesio rizikÄ , iÅ¡skyrus Å¡io straipsnio 2 dalyje nurodytus nuteistuosius, gali bÅ«ti lygtinai paleisti iÅ¡ pataisos įstaigos atlikę Å¡io straipsnio 1, 2 ir 3 punktuose nustatytÄ bausmės dalį. Taigi, pagal BVK įtvirtintÄ teisinį reguliavimÄ , lygtinai gali bÅ«ti paleidžiami asmenys, kurių nusikalstamo elgesio rizika yra žema; arba nuteistieji, kurių pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika nors ir nėra priskiriama žemai nusikalstamo elgesio rizikos grupei, tačiau jų pažanga mažinant Å¡iÄ rizika yra akivaizdi.

Kiekvienu atveju privaloma įvertinti visas lygtinio paleidimo taikymui reikÅ¡mingas aplinkybes, tame tarpe ir nuteistojo elgesį pataisos įstaigoje, jo elgesio ir mÄ stymo pokyčius, kurie turi bÅ«ti akivaizdÅ«s ir įtikinantys, jog asmens elgesys pakoreguotas pakankamai, jog bÅ«tų galimai pagrįstai spręsti, kad laisvės atėmimo bausme taikomi suvaržymai jau turėjo pakankamÄ poveikį ir kad išėjęs į laisvę toks asmuo laikysis įstatymų ir daugiau nebenusikals.

8. IÅ¡nagrinėjusi nuteistojo gynėjos skundo argumentus, susipažinus su apylinkės teismo nutartimi ir teismui pateikta medžiaga bei įvertinus pataisos procesui reikÅ¡mingų aplinkybių visumÄ , teisėjų kolegija konstatuoja, kad tiek Komisija, tiek ir apylinkės teismas pagrįstai sprendė, jog nėra pagrindo manyti, kad nuteistasis T. B. jau gali bÅ«ti paleistas lygtinai iÅ¡ pataisos įstaigos ir toliau taisomas probacijos metu. IÅ¡ skundžiamos nutarties matyti, kad apylinkės teismas teisingai iÅ¡aiÅ¡kino BVK nuostatas, reglamentuojančias lygtinio paleidimo institutÄ , ir įstatymo taikymo bei aiÅ¡kinimo klaidų nepadarė, todėl naikinti apylinkės teismo nutartį pagrindo nėra.

9. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad T. B. yra atlikęs nustatytÄ paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, kuomet jam gali bÅ«ti taikomas lygtinis paleidimas iÅ¡ pataisos įstaigos. Tačiau, lygtinio paleidimo taikymui taip pat bÅ«tina sÄ lyga – manymas, jog nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, kurį sÄ lygoja žema nusikalstamo elgesio rizika arba akivaizdi pažanga jÄ mažinant. IÅ¡ Socialinio tyrimo iÅ¡vados matyti, jog atlikus nuteistojo vertinimÄ pagal „OASys“ metodikÄ , T.

B. nustatoma ne žema, bet vidutinė (49 balai) pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika. Nuo 2021 m. kovo 22 d. atlikto pirminio pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos vertinimo, T. B. pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika sumažėjo tik keturiais balais, t. y. nuo 53 iki 49 balų, kas rodo ne itin akivaizdžiÄ nuteistojo pažangÄ mažinant nusikalstamo elgesio rizikÄ . Be to, pirmosios instancijos teismas teisingai nurodė, kad nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikÄ sudaro pakankamai reikÅ¡mingas dinaminių balų skaičius (44 balai), kuriuos savo pavyzdingu elgesiu nuteistasis turi galimybę sumažinti.

Teisėjų kolegijos vertinimu, analizuojant nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos pokyčius, bÅ«tina atsižvelgti ir į tai, kad iki realios laisvės atėmimo bausmės atlikimo T. B. buvo įtrauktas į Probacijos tarnybos registrÄ , taip pat buvo įvertintas pagal „OASys“ metodikÄ ir jam buvo nustatyta žema pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika – 20 balų. Tačiau dėl paties nuteistojo veiksmų, pasiuntus jį atlikti realiÄ laisvės atėmimo bausmę, jo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika buvo net 33 balais didesnė.

Å iuo aspektu pažymima, kad, siekiant lygtinio paleidimo, nuteistojo pažanga mažinant savo nusikalstamo elgesio rizikÄ turi bÅ«ti akivaizdi ir įtikinanti, jog jis yra pasiruošęs savo tikslų siekti teisėtomis priemonėmis, bÅ«damas neizoliuotas nuo visuomenės, kas Å¡iuo atveju nėra nustatyta.

10. IÅ¡ Socialinio tyrimo iÅ¡vados matyti, kad nuteistasis laisvės atėmimo bausmę atlieka atvirojoje kolonijoje, per bausmės atlikimo laikotarpį nei karto nepažeidė vidaus tvarkos taisyklių, tačiau nei karto nebuvo ir skatintas, vykdo finansinius įsipareigojimus, dalyvavo pykčio ir agresijos valdymo, socialinių įgÅ«džių programose, dalyvauja pozityvaus užimtumo priemonėse (lanko bibliotekÄ ), propaguoja sveikÄ gyvenimo bÅ«dÄ (dalyvauja varžybose). Nustatyta, kad paleistas lygtinai jis turės pastoviÄ gyvenamÄ jÄ vietÄ , bus įdarbintas, be to, laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu palaiko socialinius ryÅ¡ius su drauge, nuo 2021 m. balandžio 6 d. 0,5 etatu dirba tvarkiniu ir darbininku.

Å ios aplinkybės teigiamai charakterizuoja nuteistÄ jį, rodo, kad pataisos įstaigoje jis stengiasi užsiimti prasminga veikla, tokiu bÅ«du koreguodamas savo elgesį teigiama linkme, tačiau vien tik Å¡ių duomenų lygtinio paleidimo taikymui nepakanka, kadangi sprendžiant BVK 157 straipsnio nuostatų taikymo klausimÄ yra vertinami ne tik teigiamai laisvės atėmimo bausmę atliekantį asmenį charakterizuojantys duomenys, o visų su nuteistojo elgesiu, mÄ stymu, požiÅ«rio pokyčiais susijusių duomenų visuma.

11. Vertinamu atveju byloje esančių duomenų visuma neteikia pagrindo neabejotinai iÅ¡vadai, kad laisvės atėmimo bausme taikomi suvaržymai jau turėjo pakankamÄ poveikį pozityviems ir ilgalaikiams nuteistojo elgesio, mÄ stymo, požiÅ«rio pokyčiams ir kad tolesnis jo pataisos procesas gali bÅ«ti tęsiamas laisvėje. Å iÄ iÅ¡vadÄ visų pirma pagrindžia tai, kad nuteistajam yra nustatomi net penki kriminogeniniai veiksniai – lėšų tvarkymas, ryÅ¡iai, piktnaudžiavimas alkoholiu, mÄ stymas ir elgesys bei nuostatos.

Analizuojant kiekvienÄ iÅ¡ kriminogeninių veiksnių visų pirma pažymima, jog kriminogeniniai veiksniai – tai veiksniai, lėmę asmens nusikalstamÄ elgesį. Susipažinus su T. B. atžvilgiu priimti apkaltinamuoju nuosprendžiu, pagal kurį jis Å¡iuo metu atlieka paskirtÄ laisvės atėmimo bausmę, matyti, jog nusikalstamas veikas T. B. padarė bÅ«damas apsvaigęs nuo alkoholio, be to, bylÄ nagrinėjant pirmosios instancijos teismas jis pats pripažino ir tai, kad jis turi priklausomybę nuo loÅ¡imų, praloÅ¡davo visus uždirbtus pinigus ir dėl to namuose kildavo konfliktai.

Vien tai, kad, kaip nurodo skundÄ pateikusi gynėja, apkaltinamasis nuosprendis buvo priimtas prieÅ¡ ketverius metus, nesudaro pagrindo teigti, jog nuteistajam nustatyti kriminogeniniai veiksniai nebeegzistuoja. Juo labiau, kad skundo autorė nepateikė jokių duomenų, kurie pagrįstu skunde dėstomus argumentus. Akivaizdu, kad minėti kriminogeniniai rizikos veiksniai nustatyti ne tik įvertinus praeityje T. B. nusikalsti įtakojusius veiksnius, bet ir įvertinus jo elgesį bausmės atlikimo metu. Socialinio tyrimo iÅ¡vadoje nurodoma, kad nuteistojo T.

B. atžvilgiu yra išduotas vykdomasis raštas, pagal kurį nuteistasis turi išmokėti 2697,75 Eur, tačiau yra išmokėjęs tik 53,33 Eur. Be to, jis turi ir nesumokėtų baudų už administracinius nusižengimus, kurios sudaro 5558 Eur. Nors vertinamu atveju finansiniai įsipareigojimai nelaikyti tokiais, kurių nuteistasis nesugebėtų išspręsti, tačiau padengtų įsiskolinimų ir nepamokėtų baudų santykis su išmokėtomis sumomis rodo, jog nuteistasis nededa pastangų šiuos įsiskolinimus mažinti.

Å ios aplinkybės, be kita ko, vertintinos ir tuo aspektu, kad pats nuteistasis, kaip minėta, neneigia, jog iki realios laisvės atėmimo bausmės atlikimo turėjo problemų su azartiniais loÅ¡imais. Nors skunde nurodoma, kad nuteistasis neva yra pateikęs praÅ¡ymÄ neįleisti jo į loÅ¡imo įstaigÄ , tačiau jokių tai patvirtinančių duomenų nepateikė, o skundo argumentai, susiję su ketinimu pateikti praÅ¡ymÄ neleisti loÅ¡ti ir dalyvauti nuotoliniuose loÅ¡imuose maksimaliam terminui, t. y. 99 metams be galimybės atsiimti ar pateikti naujÄ praÅ¡ymÄ norint nutraukti sudarytÄ neloÅ¡imo terminÄ , laikytini deklaratyviais ir siekiu suÅ¡velninti savo teisinę padėti.

12. Nuteistajam T. B. kaip kriminogeninis veiksnys iÅ¡skiriami ryÅ¡iai, o bÅ«tent, jis, net ir bÅ«damas įpareigotas nesiartinti prie savo buvusios sutuoktinės, kurios atžvilgiu nuteistasis ir padarė nusikalstamas veikas, Å¡io jam teismo skirto įpareigojimo nuteistasis nesilaikė ir po BK 140 straipsnio 2 dalyje nusikaltimo padarymo jis persekiojo savo buvusiÄ sutuoktinę, rašė jai grasinančio pobÅ«džio žinutes, jÄ terorizavo. Teisėjų kolegijos vertinimu, Å¡iuo apsektu bÅ«tina įvertinti ir tai, kad nuteistajam T.

B. apkaltinamuoju nuosprendžiu buvo skirta vienerių metų laisvės atėmimo bausmė, jos vykdymÄ atidedant dvejų metų laikotarpiui, įpareigojant jį tęsti darbÄ , dalyvauti smurtinį elgesį keičiančioje programoje bei buvo taikytas draudimas bendrauti ir ieÅ¡koti ryÅ¡ių su nukentėjusiÄ ja. Tačiau įtrauktas į probacijos tarnybos registrÄ bei supažindintas su probacijos sÄ lygomis bei vykdymo tvarka, nuteistasis nevykdė teismo jam skirto įpareigojimo dalyvautis smurtinį elgesį keičiančioje programoje, nepranešė apie savo gyvenamÄ jÄ vietÄ , nevykdė individualiame socialinės reabilitacijos plane nustatytų priemonių, dėl ko jo atžvilgiu taikytas bausmės vykdymo atidėjimas buvo panaikintas.

Akcentuotina ir tai, kad nuteistasis T. B. pasislėpė nuo jo atžvilgiu priimto apkaltinamojo nuosprendžio vykdymo ir jam paskirtÄ laisvės atėmimo bausmę realiai vykdyti pradėjo tik 2021 m. vasario 10 d. Taigi, gana ilgÄ laikotarpį, t. y. nuo 2018 m. kovo 19 d., kuomet bausmės vykdymo atidėjimo buvo panaikintas, iki realaus laisvės atėmimo bausmės atlikimo (beveik 3 (trejus) metus) nuteistasis slapstėsi. Å iuo konkrečiu atveju nuteistojo požiÅ«ris į jo padarytas nusikalstamas veikas, slapstymasis gana ilgÄ laiko tarpÄ rodo didesnį jo pavojingumÄ , todėl nurodytos aplinkybės, nors ir nėra pagrindinis veiksnys, lemiantis sprendimÄ netaikyti lygtinio paleidimo, tačiau yra neatsiejamai susijusios, kadangi turi didelę reikÅ¡mę sprendžiant, ar galimÄ jį toliau taisyti prižiÅ«rimÄ , tačiau neizoliuotÄ .

AukÅ¡tesnės instancijos teismo vertinimu, Å¡ie faktiniai duomenys leidžia pagrįstai teigti, jog nuteistasis teismo parodyto pasitikėjimo nepateisino, o tai neabejotinai atskleidžia T. B. netinkamÄ požiÅ«rį į visuomenėje priimtas moralės bei elgesio normas. Ä®vertinus nurodytas aplinkybes, abejotina, kad ir Å¡iuo metu paleidus nuteistÄ jį iÅ¡ pataisos įstaigos lygtinai, jis sugebės prisitaikyti prie bendrųjų visuomenėje priimtų elgesio normų ir jų laikytis, o tuo pačiu ir laikytis jam skirtinų įpareigojimų.

Juo labiau, kad net ir bÅ«damas pataisos įstaigoje nuteistasis T. B. įvykdė tik dalį jam skirtų rekomendacijų – iki svarstymo Komisijoje nebuvo pateikęs praÅ¡ymo dalyvauti programoje „Elgesys-Pokalbis-Pasikeitimas“. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad vienÄ iÅ¡ nusikaltimų nuteistasis padarė bÅ«damas apsvaigęs nuo alkoholio, tai taip pat pripažinta jo nusikalstamo elgesio rizikÄ didinančiu kriminogeniniu veiksniu, tačiau duomenų apie tai, kad pataisos įstaigoje nuteistasis bÅ«tų lankęs kokiÄ nors programÄ , susijusiÄ su alkoholio vartojimu, aukÅ¡tesniajam teismui pateiktoje medžiagoje nėra.

13. Neigiamai nuteistÄ jį charakterizuoja ir tai, kad patyręs pasikartojančiÄ frustracijÄ jis stokojo adaptyvių streso įveikos bÅ«dų, kas turėjo įtakos dažnesniam alkoholio vartojimo įpročiams, smurtinių protrÅ«kių iÅ¡raiÅ¡koms, loÅ¡imams kazino, kurie buvo neigiamų emocijų ar negebėjimo tinkamai su tomis emocijomis dorotis rezultatas, pereinantis į instrumentinę agresijÄ . Siekdamas įgyti įgÅ«džių valdant savo emocijas, nuteistasis dalyvavo pykčio ir agresijos valdymo programoje, tačiau jo Socialinio tyrimo iÅ¡vadoje nurodoma, kad programoje T.

B. dalyvavo vedinas, ne vidinės, o iÅ¡orinės motyvacijos. Pažymima, kad nuteistajam T. B. yra bÅ«dingas konkretus mÄ stymas, ypatingai nusikaltimo analizės kontekste. Dėl savo nemalonios padėties jis yra linkęs kaltinti buvusiÄ sutuoktinę, yra linkęs suÅ¡velninti savo poelgius, juos racionalizuoti. T. B. geba atpažinti pagrindinius veiksnius, turėjusius įtakos jo nusikaltimams, tačiau daugeliu atveju atsakomybę dėl jų jis yra linkęs perkelti buvusiai sutuoktinei. Å ie duomenys leidžia spręsti, jog nuteistasis nepripažįsta kaltės dėl padarytų nusikaltimų, už kuriuos jis Å¡iuo metu atlieka laisvės atėmimo bausmę, ir tai itin neigiamai charakterizuoja nuteistÄ jį, kadangi kaltės pripažinimas bei gailėjimasis rodo nuteistojo psichologinį santykį su padarytomis nusikalstamomis veikomis.

Asmuo, nepripažįstantis savo kaltės dėl padarytų nusikalstamų veikų, negali suvokti nusikalstamo savo atliktų veiksmų pobÅ«džio, paskirtÄ bausmę laiko ne pelnyta savo elgesio pasekme, o savotiÅ¡ka stigmatizacija, neteisėtu valstybės prievartos taikymu jo atžvilgiu. Dėl Å¡ios priežasties, vien tik Å¡ios aplinkybės rodo, jog pataisos procesas nuteistajam iki Å¡io yra nepakankamas ir jis turi bÅ«ti tęsiamas pataisos įstaigoje.

14. Skunde aukštesniajam teismui nurodoma, kad lygtinio paleidimo atveju laisvėje jis iš karto bus įdarbintas UAB „(duomenys neskelbtini)“, taip pat asmens byloje yra pateikta tai patvirtinanti pažyma, tačiau teisėjų kolegija neturi pagrindo nesutikti su apylinkės teismo padarytu šios aplinkybės vertinimu, jog minėta pažyma dėl galimo nuteistojo įdarbinimo nėra įpareigojančio pobūdžio ir nesuteikia jokių garantijų, jog išėjęs į laisvė nuteistasis iš tiesų įsidarbins.

Juo labiau, kad nuteistojo darbinė motyvacija nėra visiÅ¡kai nuosekli ir ilgesnį laikotarpį iÅ¡dirbti vienoje darbo vietoje iki realaus laisvės atėmimo bausmės atlikimo nuteistajam nepavyko. Sodros duomenimis nuteistasis yra pakeitęs net 27 darbovietes, kurias, kaip teigia pats nuteistasis, keitė dėl per mažo darbo užmokesčio. Taigi, Å¡ios aplinkybės nesudaro pagrindo manyti, kad nuteistasis iÅ¡ tiesų bus įdarbintas ir sugebės ilgesnį laikotarpį iÅ¡laikyti darbo vietÄ , be kita ko, atsižvelgiant ir į tai, kad pateiktoje pažymoje nenurodyta net tikėtinas T.

B. darbo užmokestis, kuris, akivaizdu, jam yra itin aktualus.

15. Ä®vertinus Å¡ioje nutartyje iÅ¡dėstytas aplinkybes, spręsti, kad apylinkės teismas netinkamai įvertino nagrinėjamo klausimo iÅ¡sprendimui reikÅ¡mingas aplinkybes ar pažeidė teisės normas, reglamentuojančias lygtinio paleidimo taikymÄ , teisinio pagrindo nėra. Skundžiamas procesinis sprendimas priimtas įvertinus aktualiÄ T. B. asmenybę charakterizuojančiÄ medžiagÄ , kurios įvertinimas nuteistojo skundÄ nagrinėjančiam teismui leidžia konstatuoti, kad nuteistojo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio rizikÄ dar nesudaro pagrindo manyti, kad jis laikysis įstatymų ir nenusikals.

Teisėjų kolegija pabrėžia, jog lygtinio paleidimo taikymas nors ir yra skatintinas, tačiau Å¡is institutas negali bÅ«ti taikomas beatodairiÅ¡kai. Lygtinis paleidimas negali bÅ«ti taikomas tik tikintis, kad bÅ«damas laisvėje nuteistasis pateisins jam parodytÄ pasitikėjimÄ . Galimybę bÅ«ti lygtinai paleistam iÅ¡ pataisos įstaigos nuteistasis turi užsitarnauti savo elgesiu bausmės atlikimo metu, tai yra įrodydamas, kad jis deda nuoÅ¡irdžias pastangas, siekia ilgalaikių ir nuolatinių pozityvių pokyčių.

Šiuo atveju teisėjų kolegija neturi pagrindo teigti, jog nuteistasis T. B. savo elgesiu jau yra įrodęs, kad gali gyventi neizoliuotas nuo visuomenės. Atsižvelgiant į tai, Alytaus apylinkės teismo 2021 m. liepos 28 d. nutartis paliekama nepakeista, o nuteistojo T. B. gynėjos advokatės B. P. skundas atmetamas.

16. Atsakant į skundo argumentus dėl suėmimo iÅ¡bÅ«to laiko įskaitymo į bausmę bei tikslios likusios neatliktos laisvės atėmimo bausmės dalies nustatymo, teisėjų kolegija pažymi, kad tokie praÅ¡ymai sprendžiami Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 361 ir 362 straipsniuose nustatyta tvarka. Tuo tarpu sprendžiant lygtinio paleidimo iÅ¡ pataisos įstaigos taikymo/netaikymo klausimÄ kardomojo kalinimo įskaitymo į bausmės atlikimo laikÄ klausimas nesprendžiamas.

PrieÅ¡ingai nei skunde nurodo nuteistojo gynėja, pirmosios instancijos teismas teisingai nurodė, jog nuosprendžio vykdymo metu kylantys klausimai ir neaiÅ¡kumai turi bÅ«ti sprendžiami minėtuose BPK straipsniuose nustatyta tvarka. SkundÄ dėl Komisijos nutarimo nagrinėjantis pirmosios instancijos teismas neturi teisinio pagrindo spręsti nuosprendžio metu kylančių abejonių, tokio pagrindo neturi ir aukÅ¡tesnės instancijos teismas. Nuteistasis manydamas, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas apkaltinamÄ jį nuosprendį netinkamai taikė teisės normas ir netinkamai iÅ¡sprendė klausimÄ dėl suėmime iÅ¡bÅ«to laikymo įskaitymo į paskirtÄ jÄ laisvės atėmimo bausmę, turi teisę kreiptis į apkaltinamÄ jį nuosprendį priėmusi teismÄ su praÅ¡ymu į bausmės laikÄ Ä¯skaityti Å¡iame skunde nurodomÄ laikotarpį, kurį jis, kaip teigiama, iÅ¡buvo kardomajame kalinime.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi, n u t a r i a : nuteistojo T. B. gynėjos advokatės B. P. skundÄ atmesti ir palikti galioti Alytaus apylinkės teismo Alytaus rÅ«mų 2021 m. liepos 28 d. nutartį. Nutartis neskundžiama ir įsigalioja nuo priėmimo dienos. Teisėjai Danutė Giačaitė Jurgis KiÅ¡kis ArÅ«nas PaÅ¡tuolis