4ff2ab7c-adfd-469d-bde7-1b8d823a14fa · Panevėžio apygardos teismas

?Civilinė byla Nr. e2A-307-589/2022 Teisminio proceso Nr. 2-50-3-00470-2021-6 Procesinio sprendimo kategorijos: 2.4.2.3; 2.6.37; 3.2.4.11; 3.3.1.14; 3.3.1.18.1; 3.3.1.20 (S) PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2022 m. birželio 15 d. Panevėžys Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų Eigirdo Činkos, Ritos Dambrauskaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Dalios Pranckienės, teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal atsakovo V.

M. apeliacinį skundÄ dėl Utenos apylinkės teismo Utenos rÅ«mų 2022 m. vasario 9 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-58-1055/2022 pagal ieÅ¡kovės R. J. ieÅ¡kinį atsakovams V. M. ir E. M. dėl nuosavybės teisės pripažinimo ir įraÅ¡o Nekilnojamojo turto registre panaikinimo. Teisėjų kolegija n u s t a t ė : I. Ginčo esmė 1. IeÅ¡kovė R. J. (toliau – ir ieÅ¡kovė) prašė pripažinti ieÅ¡kovės nuosavybės teisę į pastatÄ â€“ Å«kinį pastatÄ , unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini); panaikinti įraÅ¡Ä Nekilnojamojo turto registre Nr. (duomenys neskelbtini), kad pastato – Å«kinio pastato, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini) savininkas yra S. M.; priteisti iÅ¡ atsakovų V.

M. ir E. M. visas ieškovės patirtas bylinėjimosi išlaidas pagal bylos eigoje pateiktus dokumentus.

2. IeÅ¡kinyje nurodė, kad ieÅ¡kovė dar 2007 m. pabaigoje susitarė su savo motina S. M., jog mamai priklausančiame žemės sklype, esančiame (duomenys neskelbtini), savo lėšomis sau pasistatys pirties pastatÄ . Susitarė, kad nors ieÅ¡kovė pirtį statys savo lėšomis, bet pastatÄ Ä¯registruos S. M. vardu, nes sklypas registruotas jos vardu ir taip bus paprastesnis statybos dokumentų tvarkymas ir daikto įregistravimas, o pasibaigus statyboms mama nuosavybės teise pirtį perleis ieÅ¡kovei.

Nepaisant to, kad toks susitarimas buvo siekiant iÅ¡vengti sudėtingo dokumentų tvarkymo, tačiau iÅ¡ esmės, ieÅ¡kovės nuomone, jis laikytinas susitarimu dėl jungtinės veiklos S. M. į jungtinę veiklÄ Ä¯neÅ¡ant jai nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo dalį, reikalingÄ pirties statybai, o ieÅ¡kovei įneÅ¡ant savo pinigines lėšas bei darbÄ . Vykdydama susitarimÄ R. J. 2008 m. sausio 24 d. pasirašė su uždarÄ ja akcine bendrove (toliau – ir UAB) „Rimvilsta“ Statybos rangos sutartį dėl pirties pamatų įrengimo ir mokėjo už atliktus darbus iÅ¡ savo lėšų: 2008 m. balandžio 25 d. sumokėjo 4 000 Lt, 2008 m. balandžio 30 d.

– 2 000 Lt ir 2008 m. gegužės 21 d. – 4 000 Lt. Kitus statybos darbus, kadangi tai nesudėtingas statinys, ieÅ¡kovė atliko, samdydama privačius darbininkus, su kuriais sutarčių nesudarinėjo, taip pat padėdama savo Å¡eimos. 2012 m. pirties statyba buvo baigta ir 2012 m. spalio 25 d. deklaracijos apie statybos užbaigimÄ pagrindu pirtis, kaip pastatas – Å«kinis pastatas, buvo įregistruota S. M. vardu Nekilnojamojo turto registre. Nuo pirties statybos pabaigos ir jos įregistravimo registre ieÅ¡kovė savo lėšomis draudė šį turtÄ , iÅ¡laikė jį ir mokėjo žemės mokestį už mamÄ .

S. M. nespėjo perregistruoti pirties ieÅ¡kovės vardu dėl sveikatos bÅ«klės, nes 2017 m. jai buvo nustatytas specialusis nuolatinis slaugos poreikis neterminuotai, o nuo 2018 m. ji buvo intensyvioje gydytojų priežiÅ«roje – buvo hospitalizuota VÅ¡Ä® Å v. Klaros palaikomojo gydymo ir slaugos ligoninėje. Už mamos slaugÄ ligoninėje apie 1 000 Eur per mėnesį iÅ¡ savo lėšų mokėjo taip pat ieÅ¡kovė. (duomenys neskelbtini) S. M. mirė. Nepaisant to, kad atsakovams buvo puikiai žinomas ieÅ¡kovės ir mamos susitarimas dėl pirties, užvedus paveldėjimo bylÄ notaro biure, vienas iÅ¡ atsakovų – V.

M., pradėjo apskritai kvestionuoti susitarimÄ ir mamos valiÄ bei pareiÅ¡kė, kad nesutiks, paveldėjęs mamos turto dalį, jam teksiančiÄ pirties dalį perleisti ieÅ¡kovei.

3. Taip pat nurodė, kad įvertinus buvusį ieÅ¡kovės ir S. M. susitarimÄ ir tikslÄ , tarp jų susiklostė jungtinės veiklos santykiai, kadangi jos buvo susitarusios kooperuojant savo turtÄ , darbÄ ir pinigines lėšas siekti bendro tikslo – ant S. M. žemės sklypo ieÅ¡kovės lėšomis pastatyti pirtį ir jÄ Ä¯registruoti ieÅ¡kovės vardu, tai yra jungtinės veiklos rezultatas atiteks R. J.. Jungtinės veiklos sutartis buvo sudaryta žodžiu ir konkliudentiniais veiksmais, kadangi Å¡alys buvo Å¡eimos nariai (dukra ir mama), jas siejo tarpusavio pasitikėjimas, todėl susitarimo neformalizavo.

Be to, pirties pastatymu nebuvo siekiama pelno, taigi sudaryta jungtinės veiklos sutartis yra asociacijos sutartis, todėl jai netaikoma sutarties raÅ¡ytinė ar notarinė forma. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė 4. Utenos apylinkės teismo Utenos rÅ«mai 2022 m. vasario 9 d. sprendimu ieÅ¡kovės R. J. ieÅ¡kinį patenkino – pripažino ieÅ¡kovės nuosavybės teisę į pastatÄ â€“ Å«kinį pastatÄ , unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini); panaikino įraÅ¡Ä Nekilnojamojo turto registre Nr. (duomenys neskelbtini), kad pastato – Å«kinio pastato, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), savininkas yra S. M..

Priteisė iÅ¡ atsakovo V. M. ieÅ¡kovės naudai 2 449 Eur jos turėtų bylinėjimosi iÅ¡laidų, o į valstybės biudžetÄ â€“ 7,36 Eur procesinių dokumentų įteikimo iÅ¡laidų.

5. Teismas nustatė, kad 6,5665 ha žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), su jame esančiais pastatu – Å«kiniu pastatu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir kitais inžineriniais statiniais – kiemo statiniais, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), registruotas S. M. vardu. Utenos rajono 4-ojo notaro biuro 2021 m. gegužės 28 d. pažymoje Nr. P-1 nurodyta, kad po S. M. mirties (duomenys neskelbtini) palikimÄ priėmė jos vaikai R. J., E. M. ir V. M.. 2020 m. gruodžio 14 d.

R. J. į jai paliktÄ turtÄ testamentu yra iÅ¡duotas paveldėjimo teisės liudijimas, registro Nr. 5975. Byloje yra 2002 m. rugsėjo 19 d. Oficialusis testamentas, kuriuo S. M. paliko dukrai R. J. žemės sklypÄ , esantį (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini). Taip pat iÅ¡ Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės iÅ¡raÅ¡o teismas nustatė, kad pastatas – Å«kinis pastatas (toliau – ir pirtis arba ginčo pastatas), kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), vieÅ¡ajame registre registruotas 2012 m. spalio 25 d.

Deklaracijos apie statybos užbaigimÄ / paskirties pakeitimÄ Nr. 1 pagrindu, ir jo vidutinė rinkos vertė yra 756 Eur.

6. Teismas sprendė, kad bÅ«tent teisinė registracija vieÅ¡ajame registre, tai yra iÅ¡vieÅ¡inimas duomenų, kam teisiÅ¡kai priklauso pirtis, turėtų bÅ«ti laikoma tuo momentu, kada ieÅ¡kovė objektyviai turėtų sužinoti (suprasti), jog pastatas nuosavybės teise priklauso ne jai. Atsakovo V. M. motyvai, jog pirtis faktiÅ¡kai buvo pastatyta dar 2009 m., visų pirma, nėra pagrįsti jokiais įrodymais, kadangi iÅ¡ pateiktų geoportalo duomenų negalima objektyviai ir besÄ lygiÅ¡kai nustatyti, kad pastatas nuo 2009-2010 m. iki 2012 m. nesikeitė, antra, Å¡ie motyvai, atsižvelgiant į aukščiau iÅ¡dėstytas aplinkybes, nėra teisiÅ¡kai reikÅ¡mingi.

Taigi, Å¡iuo konkrečiu atveju senaties terminas turėtų bÅ«ti skaičiuojamas nuo 2012 m. spalio 25 d., tai yra baigtųsi 2022 m. spalio 24 d., tuo tarpu ieÅ¡kinys pateiktas teismui 2021 m. gegužės 18 d. Atsižvelgiant į tai, kas iÅ¡dėstyta, teismas darė iÅ¡vadÄ , kad nėra pagrindo tenkinti atsakovo V. M. praÅ¡ymo ir taikyti ieÅ¡kovės ieÅ¡kinio reikalavimams ieÅ¡kinio senaties termino, kadangi jis pareikÅ¡tas nepraleidus senaties termino.

7. Teismas, sistemiÅ¡kai vertindamas Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.696 straipsnio 4 dalies ir CK 1.74 straipsnio normas, darė iÅ¡vadÄ , kad jungtinės veiklos sutartis turi bÅ«ti sudaryta notarine forma tais atvejais, kai jÄ sudarantys partneriai kartu sudaro CK 1.74 straipsnio 1 dalies 1, 3 punktuose numatytus, t. y. daiktinių teisių į nekilnojamÄ jį daiktÄ perleidimo ar daiktinių teisių bei nekilnojamojo daikto suvaržymo sandorius arba sandorius, kuriems notarinę formÄ nustato konkrečios CK normos. Teismas vertino, jog nagrinėjamu atveju nors S. M. suteikė pirties statyboms nekilnojamÄ jį daiktÄ â€“ žemės sklypo dalį, tačiau nuosavybės teisės į šį turtÄ neperleido, daiktas reikÅ¡mingai, atsižvelgiant į jo plotÄ , apsunkintas nebuvo. Todėl teismas darė iÅ¡vadÄ , kad ieÅ¡kovės ir S. M. susitarimui nebuvo bÅ«tina notarinė forma.

8. Teismas pažymėjo, jog kadangi Å¡iuo atveju nagrinėjamas klausimas dėl pirties statybos, siekiant ja naudotis, o ne parduoti jÄ visÄ ar dalimis, ir tokio pobÅ«džio susitarimas neįvykdomas tuo pat metu, nes jis yra tik pagrindas ir pradžia įgyvendinti iÅ¡teklių sujungimo tikslÄ , svarbu nustatyti sandorio sumÄ . Teismas nustatė, kad byloje yra ieÅ¡kovės pateiktas Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės iÅ¡raÅ¡as, kuriame nurodyta, jog ginčo pastato vidutinė rinkos vertė yra 756 Eur. Atsakovai ginčo pastato vertės neginčijo, kitų duomenų, iÅ¡ kurių galima bÅ«tų nustatyti pastato vertę, byloje nėra. Todėl teismas rėmėsi vieÅ¡ajame registre nurodytais duomenimis apie pirties vidutinę rinkos vertę. Kadangi nurodyta vertė, kaip minėta, yra 756 Eur, tai yra mažesnė negu 1 500 Eur, teismas sprendė, kad Å¡iuo atveju nėra pagrindo taikyti CK 1.73 straipsnio 1 dalies 1 punkto, taigi ieÅ¡kovės ir S. M. susitarimui nebuvo privaloma raÅ¡ytinė forma.

9. Teismas nurodė, jog kadangi teismo konstatuota, kad susitarimui nebuvo privaloma nei notarinė, nei rašytinė forma, tai yra jis galėjo būti sudarytas žodžiu, šiuo atveju netaikomos CK 1.93 straipsnyje numatytos pasekmės dėl įstatymų reikalaujamos sandorio formos nesilaikymo ir nėra pagrindo pripažinti, kad jis yra negaliojantis ar jo fakto negalima įrodinėti liudytojų pagalba.

10. Teismas sprendė, kad visi nagrinėjant bylÄ apklausti liudytojai, iÅ¡skyrus E. M., kuri yra atsakovo V. M. sutuoktinė, tai yra gali turėti suinteresuotumÄ bylos baigtimi, todėl teismas jos parodymus vertino kritiÅ¡kai, parodė, kad visiems Å¡eimoje ir ne tik buvo žinoma apie ieÅ¡kovės ir S. M. susitarimÄ dėl pirties statybų, kad motina leidžia savo sklypo dalyje statyti pirtį, o ieÅ¡kovė visus darbus atlieka savo sÄ skaita ir pastangomis, o pasibaigus statyboms pirtis atitenka ieÅ¡kovei. Be to, byloje yra raÅ¡ytiniai įrodymai, iÅ¡ kurių nustatyta, kad sutartį dėl pamatų pasirašė ir pagal jÄ mokėjimus atliko ieÅ¡kovė. Taigi, įvertinęs visus byloje surinktus įrodymus, atskirai ir visumoje, remdamasis įrodymų pakankamumo taisykle ir savo vidiniu įsitikinimu, teismas darė iÅ¡vadÄ , kad byloje nustatyta, jog tarp ieÅ¡kovės ir S. M. buvo sudarytas susitarimas, kurį galima kvalifikuoti kaip jungtinės veiklos (asociacijos) sutartį.

11. Teismas vertino, jog ta aplinkybė, kad Å¡alių motina nuo statybų pabaigos 2012 m. iki savo mirties 2021 m. neatliko veiksmų, kad įteisinti ginčo pastato priklausymÄ ieÅ¡kovei, negali eliminuoti nustatyto fakto, kad toks susitarimas buvo. Teismas neturi pagrindo netikėti ieÅ¡kovės paaiÅ¡kinimais, kad teisiniais klausimais nepasirÅ«pino, kadangi Å¡eimoje buvo artimi santykiai, visi žinojo, kieno iÅ¡ tikrųjų yra pirtis, po motinos mirties vis tiek bÅ«tų sutvarkyti visi formalumai. Tokie ieÅ¡kovės teiginiai nėra paneigti jokiais byloje esančiais įrodymais, prieÅ¡ingai, juos patvirtino atsakovas E. M. ir liudytojai A.

J., T. M. ir G. U.. Atsakovo V. M. argumentÄ , kad motina turėjo pakankamai teisinių žinių, kadangi dalį turto paliko ieÅ¡kovei testamentu, taigi, turėdama tokiÄ valiÄ , galėjo iÅ¡spręsti testamentu ir klausimÄ dėl pirties, teismas nelaikė pagrįstu, kadangi testamentas sudarytas dar 2002 m., tai yra prieÅ¡ 10 m. iki byloje nagrinėjamų aplinkybių, be to, Å¡i aplinkybė niekaip nepaneigia to, kÄ teismas iÅ¡dėstė aukščiau.

12. Atsižvelgęs į tai, kas iÅ¡dėstyta, teismas ieÅ¡kovės reikalavimÄ dėl nuosavybės teisės į pirties pastatÄ pripažinimo ieÅ¡kovei laikė pagrįstu, todėl tenkino. Teismas taip pat sprendė, kad ieÅ¡kinio reikalavimas dėl įraÅ¡o panaikinimo pagal savo pobÅ«dį negali bÅ«ti laikomas savarankiÅ¡ku ar pagrindiniu ieÅ¡kinio reikalavimu, jis iÅ¡ esmės yra iÅ¡vestinis. Todėl patenkinus ieÅ¡kovės reikalavimÄ dėl ieÅ¡kovės nuosavybės teisės į ginčo pastatÄ pripažinimo, tenkintinas ir reikalavimas dėl įraÅ¡o Nekilnojamojo turto registre Nr. (duomenys neskelbtini) panaikinimo, tikslu sudaryti ieÅ¡kovei galimybę iÅ¡vieÅ¡inti savo nuosavybės teises į pirtį bei eliminuoti situacijÄ , kai teismo sprendimas negalės bÅ«ti įvykdytas ar jo įvykdymas pasunkės.

13. Atsižvelgęs į tai, kad atsakovas E. M. nuo pat proceso pradžios ieÅ¡kinio reikalavimų neginčijo, juos pilnai pripažino; ieÅ¡kovės kreipimÄ si į teismÄ sÄ lygojo iÅ¡imtinai atsakovo V. M. elgesys, kadangi su juo nepavyko susitarti taikiai; ieÅ¡kovė posėdžio metu prašė priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas tik iÅ¡ atsakovo V. M., teismas laikė, jog yra pagrindas nukrypti nuo bendrųjų bylinėjimosi iÅ¡laidų paskirstymo taisyklių ir iÅ¡ atsakovo E. M. ieÅ¡kovės patirtų bylinėjimosi iÅ¡laidų nepriteisti.

Kadangi ieÅ¡kovės reikalavimai patenkinti visiÅ¡kai, teismas iÅ¡ atsakovo V. M. ieÅ¡kovės naudai priteisė jos sumokėtÄ 150 Eur žyminį mokestį. IÅ¡ byloje pateiktų raÅ¡ytinių įrodymų teismas nustatė, kad ieÅ¡kovė už suteiktas teisines paslaugas, parengiant ieÅ¡kinį, patikslintÄ ieÅ¡kinį ir atstovaujant teisme, sumokėjo advokatams 2 299 Eur. Teismas konstatavo, kad ieÅ¡kovės patirtos iÅ¡laidos patvirtintos raÅ¡ytiniais įrodymais ir nevirÅ¡ija nustatytÄ maksimaliÄ už tokias paslaugas priteistinÄ sumÄ , todėl atsižvelgęs į bylos sudėtingumo laipsnį, nagrinėjimo trukmę Å¡ias iÅ¡laidas priteisė iÅ¡ atsakovo V.

M. ieÅ¡kovei, laikydamas, kad tokia suma yra adekvati nagrinėjamai bylai. Taip pat iÅ¡ atsakovo V. M. valstybės biudžeto naudai priteisė teismo turėtas 7,36 Eur procesinių dokumentų įteikimo iÅ¡laidas. II. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai 14. Atsakovas V. M. apeliaciniu skundu praÅ¡o panaikinti Utenos apylinkės teismo Utenos rÅ«mų 2022 m. vasario 9 d. sprendimÄ ir priimti naujÄ sprendimÄ â€“ ieÅ¡kovės ieÅ¡kinį atmesti. Taip pat praÅ¡o priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovės visas patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas.

15. Nurodo, kad nesutinka su teismo padaryta iÅ¡vada, kad tarp ieÅ¡kovės ir palikėjos S. M. buvo susitarimas dėl jungtinės veiklos vykdymo, kad jungtinės veiklos sutarčiai tarp dukros ir mamos, kurios net kartu negyveno, nevedė bendro Å«kio, o, pasak ieÅ¡kovės, į jungtinę veiklÄ buvo įneÅ¡ta dalis nekilnojamojo turto ir tikslas buvo kito nekilnojamojo turto sukÅ«rimas, pakanka žodinio susitarimo jungtinės veiklos sutarties sudarymui. Tokia teismo padaryta iÅ¡vada prieÅ¡tarauja teismų praktikai, protingumo ir teisingumo principams. Be to, teismas nukrypo nuo civilio proceso nuostatų ir teisminės praktikos vertindamas įrodymus byloje, teismas objektyviai ir visapusiÅ¡kai neiÅ¡nagrinėjo visų reikÅ¡mingų bylos aplinkybių, įrodymus vertino iÅ¡imtinai ieÅ¡kovės nauda. Teismas taip pat neteisingai sprendė dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų paskirstymo.

16. Atkreipia dėmesį į tai, kad ginčo pastatas buvo statomas ant S. M. priklausančio žemės sklypo, t. y. tariamoje jungtinėje veikloje buvo naudotas nekilnojamas turtas (žemės sklypas). Jeigu parneriai panaudoja nekilnojamuosius daiktus (pvz., pastato dalį, nebaigtÄ statybÄ , žemės sklypÄ ar pan.) sutarties tikslui pasiekti (pvz., pirčiai pastatyti), tai Å¡is sandoris turi bÅ«ti sudaromas notarine forma, o jos nesilaikymas daro sandorį negaliojantį. IeÅ¡kovė su ieÅ¡kiniu nepateikė jokių duomenų, jog tarp jos ir motinos buvo sudarytas raÅ¡ytinės ar notarinės formos sandoris.

S. M. į tariamai vykusiÄ jungtinę veiklÄ kaip įnaÅ¡Ä Ä¯neÅ¡dama žemės sklypÄ ir neva leidusi jame ieÅ¡kovei savomis lėšomis statyti pirtį, kuri vėliau bÅ«tų registruojama tik dukros vardu, neabejotinai bÅ«tų stipriai apribojusi savo nuosavybės teises į žemės sklypÄ , sumažinusi galimybes disponuoti įneÅ¡tu turtu ir pan., todėl jei ir buvo tarp ieÅ¡kovės bei motinos susitarimas dėl jungtinės veiklos, tai jis privalėjo bÅ«ti notarinės formos.

17. Nesutinka su teismo padaryta iÅ¡vada, kad byloje yra pakankamai įrodymų, jog tarp ieÅ¡kovės ir S. M. buvo susitarimas vykdyti jungtinę veiklÄ tikslu sukurti nekilnojamÄ jį daiktÄ . Mano, kad teismas objektyviai ir visapusiÅ¡kai ne iÅ¡nagrinėjo visų reikÅ¡mingų bylos aplinkybių, įrodymus vertino iÅ¡imtinai ieÅ¡kovės naudai. Teismas negalėjo remtis liudytojų parodymais ir jų pagrindu nustatyti esant sudarytÄ sutarimÄ dėl jungtinės veiklos, nes, minėta, kad Å¡iuo atveju sutartis turėjo bÅ«ti notarinės formos. Teismas neturėjo pagrindo teigti, kad liudytoja E. M. suinteresuota bylos baigtimi, nes atsižvelgiant į kito paveldimo turto apimtį, apeliantui atitektų 1/3 ginčo pastato, 252 Eur vertės, ir Å¡i suma nėra reikÅ¡minga liudytojai E. M., kas paneigia jos suinteresuotumÄ bylos baigtimi.

18. Atkreipia dėmesį į tai, kad nei vienas liudytojas kartu negyveno ir nevedė bendro Å«kio nei su ieÅ¡kove, nei su palikėja S. M.. Nei vienas liudytojas nepatvirtino esant susitarimui tarp ieÅ¡kovės ir jos motinos vykdyti bendrÄ jungtinę veiklÄ , nežinojo, kokiomis sÄ lygomis jis sudarytas, nežinojo ir nenurodė lėšų Å¡altinio, tik jiems visiems atrodė, kad viskÄ darė ieÅ¡kovė savo lėšomis.

19. Teismas ieÅ¡kovės byloje pateiktus banko iÅ¡raÅ¡us, kuriais ieÅ¡kovė įrodinėjo, kad savo lėšomis iÅ¡laikė ginčo objektÄ , jį draudė, vertino iÅ¡imtinai ieÅ¡kovės naudai ir nesuabejojo ieÅ¡kovės teiginių patikimumu ir sÄ Å¾iningumu. Nurodo, kad iÅ¡ Å¡ių iÅ¡rašų matyti, kad 2014 m. rugpjūčio 29 d. į ieÅ¡kovės sÄ skaitÄ Ä¯neÅ¡ta 6 600 Lt grynų pinigų, laikotarpiu 2017 m. lapkričio 1 d. – 2019 m. rugsėjo 25 d. ieÅ¡kovei iÅ¡ S. M. sÄ skaitos buvo pervesta 1 0484,27 Eur, laikotarpiu 2019 m. balandžio 20 d. – 2021 m. balandžio 19 d. – pervesta 10 208 Eur, vienas mokėjimas 395 Eur sumai atliktas 2020 m. liepos 13 d., jau po S. M. mirties. Mano, jog Å¡ios aplinkybės paneigia ieÅ¡kovės teiginius, kad už viskÄ ji mokėjo savo lėšomis.

20. Nurodo, kad ieÅ¡kovės į bylÄ pateikti draudimo liudijimai yra įvardijami kaip bÅ«sto draudimo liudijimai, kuriuose nėra tikslaus draudžiamo objekto adreso, draudžiamas objektas įvardijamas kaip gyvenamasis pastatas: sodo pastatas, 2012 metų statybos, be kita ko įvardijamas, kaip nuolat gyvenamas bÅ«stas. Tuo tarpu ginčo pastatas pagal byloje esančius Nekilnojamojo turto iÅ¡raÅ¡Ä yra pagalbinio Å«kio pastatas, 2011 m. statybos. IÅ¡ teismui pateiktos statybos rangos sutarties net negalima nustatyti, kokiu adresu rangovas turėjo atlikti darbus.

Be to, vien sutarties dėl pamatų atlikimo ir atlikti keli mokėjimai nepatvirtina to fakto, kad buvo sudarytas susitarimas tarp ieÅ¡kovės ir jos motinos vykdyti bendrÄ jÄ jungtinę veiklÄ . IÅ¡ tų pačių banko iÅ¡rašų matyti, kad prieÅ¡ Å¡iuos mokėjimus, o bÅ«tent 2008 m. balandžio 25 d. į ieÅ¡kovės sÄ skaitÄ Ä¯neÅ¡ti gryni pinigai 10 000 Lt sumai, 2008 m. gegužės 20 d. įneÅ¡ti gryni pinigai 2500 Lt sumai. Neatmetama galimybė, kad Å¡ie pinigai 12 500 Lt sumai buvo duoti jų tėvų B. ir S. M..

Tėvai gaudavo geras pensijas, turėjo nekilnojamojo turto, deklaruodavo žemes, gaudavo išmokas ir pinigų turėjo. Teismas nevertino akivaizdžių prieštaravimų ieškovės teiginiams ir byloje esantiems įrodymams.

21. Pripažįsta ir neginčija, kad sesuo (ieÅ¡kovė), kaip ir brolis E. M. (kitas atsakovas) dažniau lankydavo tėvus, pripažįsta, kad sesuo rÅ«pinosi mama po tėvo mirties. TokiÄ situacijÄ lėmė, kad tiek ieÅ¡kovė, tiek E. M. gyveno Utenoje, apeliantas gyveno Vilniuje, vėliau Ukmergės r., todėl sesuo ir brolis dažniau lankė tėvus, nes jiems iki tėvų sodybos buvo tik apie 10 km. mano, jog suprantama, kad tėvais labiau rÅ«pinasi dukra. Tačiau mama S. M. seseriai (ieÅ¡kovei) testamentu buvo palikusi žemės sklypÄ , o visÄ kitÄ nekilnojamÄ jį turtÄ , po mÅ«sų tėvo B.

M. mirties (duomenys neskelbtini), paveldėjo mama S. M., visiems trims vaikams atsisakius savo dalies mamos naudai. Jau tuomet ieÅ¡kovė žinojo, jog ginčo pastatas yra registruotas mamos vardu, tačiau Å«kio pastatas buvo įgytas gyvenant santuokoje su B. M., todėl ½ dalis Å¡io Å«kio pastato priklausė ir jų tėvui. 2013 m. mama S. M. tvarkė paveldėjimo reikalus pas notarÄ , buvo veiksni ir galėjo perraÅ¡yti ginčo pastatÄ ieÅ¡kovei, jeigu iÅ¡ tiesų buvo susitarimas tarp mamos ir ieÅ¡kovės, kad pastačius pastatÄ , jis bus ieÅ¡kovės.

22. Teismas visai nevertino tos aplinkybės, kad Nekilnojamojo turto registre ginčo pastatas yra įregistruotas žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) priklausinys. Tokiu bÅ«du teismas savo sprendimu sukÅ«rė ydingÄ situacijÄ , kai pagrindinio daikto (žemės sklypo) ir jo priklausinio (Å«kio pastato) savininkai tampa skirtingi asmenys, kai tuo tarpu įstatymas numato, kad antraeilį daiktÄ , t. y., priklausinį, iÅ¡tinka pagrindinio daikto likimas. Teismas bylos Å¡alims savo sprendimu sukelia probleminę situacijÄ , kurioje Å¡alys – ieÅ¡kovė ir du atsakovai, paveldėję palikėjos S. M. turtÄ , turės papildomai spręsti dėl servituto pastatui aptarnauti nustatymo ir kt., nes patikėjos žemės sklypas nėra padalintas į dalis, yra vientisas, todėl tokiu sprendimu teismas pažeidė civiliniam, procesui keliamÄ tikslÄ â€“ kuo greitesnį teisinės taikos tarp ginčo Å¡alių atkÅ«rimÄ .

23. Mano, jog teismas netinkamai taikė teisės normas, reglamentuojančias bylinėjimosi iÅ¡laidų paskirstymÄ . Visuose trejuose ieÅ¡kovės teismui pateiktuose procesiniuose dokumentuose ieÅ¡kovė atsakovais nurodė E. M. ir V. M.. Proceso metu ieÅ¡kovė taip pat neprašė pakeisti atsakovo E. M. procesinę padėtį iÅ¡ atsakovo į trečiojo asmens procesinę padėtį. Å ios aplinkybės paneigia teismo teiginį, kad ieÅ¡kovės kreipimÄ si į teismÄ sÄ lygojo iÅ¡imtinai atsakovo V. M. elgesys. Teismas nenustatė, kad apelianto procesinis elgesys buvo netinkamas. Nepripažindamas ieÅ¡kovės ieÅ¡kinio, jis gynė savo teises ir teisėtus interesus, bet tai neturi ir negali bÅ«ti pripažintina netinkamu procesiniu elgesiu.

24. IeÅ¡kovė R. J. atsiliepime į apeliacinį skundÄ praÅ¡o atsakovo V. M. apeliacinį skundÄ atmesti ir skundžiamÄ sprendimÄ palikti nepakeistÄ . Taip pat praÅ¡o priteisti iÅ¡ atsakovo V. M. 726 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidas už atsiliepimo į apeliacinį skundÄ parengimÄ .

25. Nurodo, kad ieÅ¡kovė nuo 1992 m. dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“ vyr. buhaltere. VisÄ laikÄ iki 2022 m. sausio 1 d. ieÅ¡kovei darbo užmokestis buvo mokamas grynais pinigais. Nuo 2005 m. ieÅ¡kovė tapo vienintele bendrovės akcininke, kasmet buvo iÅ¡mokami ir dividendai. Pradėjus pirties statybÄ , ji grynuosius pinigus įnešė į banko sÄ skaitÄ , kad galėtų padaryti mokėjimus. Taip pat 2007 m. žuvus sÅ«nui, ieÅ¡kovė pardavė ir jo automobilį, draudimo bendrovė 2008 m. ieÅ¡kovei iÅ¡mokėjo 25 000 Lt draudimo iÅ¡mokÄ už gyvybės netekimÄ . Taigi, ieÅ¡kovė turėjo pakankamai piniginių lėšų tiek pamatų įrengimui sumokėti, tiek ir pirties statybai.

26. PaaiÅ¡kina, kad tėvai už deklaruojamÄ Å¾emę per metus gaudavo apie 1 000 Lt iÅ¡mokÄ , kuri buvo skirta nuÅ¡ienauti ir sutvarkyti pievÄ . Kadangi tėvai neturėjo technikos pievai nupjauti ir nuÅ¡ienauti, Å¡iuos darbus atlikdavo samdyti asmenys, ir iÅ¡ Å¡ios iÅ¡mokos buvo atsiskaitoma už darbus. Todėl tėvams sutaupyti iÅ¡ gaunamų iÅ¡mokų 12 500 Lt bÅ«tų reikėję apie 12 m., jei iÅ¡ gautų iÅ¡mokų nebÅ«tų tvarkomas deklaruojamas žemės sklypas. Be to, nuo 2007 m. net 3 metus iÅ¡mokos apskritai nebuvo mokamos. Galiausiai, pačiam apeliantui yra puikiai žinoma, kad ieÅ¡kovė, o ne tėvai, jam dar 2005 m. paskolino 10 000 Lt ir 2 000 JAV dolerių, kas patvirtina, jog ieÅ¡kovės finansinė padėtis leido tiek paskolinti pačiam apeliantui pinigų, tiek ir pastatyti ginčo pirtį.

27. Atkreipia dėmesį į tai, kad apeliantas apeliacinį skundÄ grindžia aplinkybėmis, kad ginčo pirtis yra žemės sklypo priklausinys ir kad ginčo pirties likimÄ iÅ¡tinka pagrindinio daikto, t.y. žemės sklypo, likimas, kurios net nebuvo nurodytos ir vertintos teismo, į kurias neatsikirtinėjo ir ieÅ¡kovė.

28. Nurodo, kad teismas teisingai ir vadovaujantis teismų praktika, pagrįstai priteisė ieškovės patirtas bylinėjimosi išlaidas tik iš apelianto, nes būtent dėl jo kaltės tos bylinėjimosi išlaidos ir atsirado. Teisėjų kolegija k o n s t a t u o j a : IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados Dėl apeliacinio skundo nagrinėjimo ribų ir tvarkos 29. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas.

Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylÄ , neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, iÅ¡skyrus atvejus, kai to reikalauja vieÅ¡asis interesas ir neperžengus skundo ribų bÅ«tų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Apeliacinės instancijos teismas ex officio (liet. pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija, nagrinėdama Å¡iÄ bylÄ apeliacine tvarka, nenustatė absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų ir aplinkybių, dėl kurių turėtų bÅ«ti peržengtos apeliaciniame skunde nustatytos ribos (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 329 straipsnio 2 dalis).

Atsižvelgdama į tai, teisėjų kolegija patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumÄ ir pagrįstumÄ pagal atsakovo V. M. apeliaciniame skunde nustatytas ribas ir jame iÅ¡dėstytus argumentus. Dėl ginčo apeliacinės instancijos teisme esmės 30. Nagrinėjamu atveju apeliacijos objektÄ sudaro pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo tenkintas ieÅ¡kinys dėl nuosavybės teisių pripažinimo ir įraÅ¡o vieÅ¡ajame registre panaikinimo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

31. Kaip pagrįstai nustatė pirmosios instancijos teismas, byloje esantys duomenys patvirtina, kad 6,5665 ha žemės sklypas, unikaliu Nr. (duomenys neskelbtini), su jame esančiu pastatu – Å«kiniu pastatu, unikaliu Nr. (duomenys neskelbtini) (ginčo pirtimi), ir kitais inžineriniais statiniais – kiemo statiniais, unikaliu Nr. (duomenys neskelbtini), esančiais (duomenys neskelbtini), registruoti S. M. vardu. Utenos rajono 4-ojo notaro biuro 2021 m. gegužės 28 d. pažymoje Nr. P-1 nurodyta, kad po S. M. mirties (duomenys neskelbtini) palikimÄ priėmė jos vaikai R.

J., E. M. ir V. M.. 2020 m. gruodžio 14 d. R. J. į jai paliktÄ turtÄ testamentu yra iÅ¡duotas paveldėjimo teisės liudijimas, registro Nr. 5975. Byloje yra 2002 m. rugsėjo 19 d. Oficialusis testamentas, kuriuo S. M. paliko dukrai R. J. žemės sklypÄ , esantį (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini). Taip pat iÅ¡ Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės iÅ¡raÅ¡o matyti, kad pastatas – Å«kinis pastatas, unikaliu Nr. (duomenys neskelbtini) (ginčo pirtis), esantis (duomenys neskelbtini), vieÅ¡ajame registre registruotas 2012 m. spalio 25 d.

Deklaracijos apie statybos užbaigimÄ / paskirties pakeitimÄ Nr. 1 pagrindu, ir jo vidutinė rinkos vertė yra 756 Eur.

32. Nagrinėjamoje byloje pagrindinis ginčas kilo dėl to, ar ieÅ¡kovę R. J. bei mirusiÄ S. M. (bylos Å¡alių motinÄ ) siejo jungtinės veiklos teisiniai santykiai, kurių pagrindu ieÅ¡kovė su motina susitarė motinai nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype ieÅ¡kovės darbu ir lėšomis pastatyti Å«kinį pastatÄ â€“ pirtį asmeniniam naudojimui, kuri, kaip jungtinės veiklos rezultatas, atitektų ieÅ¡kovei. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs byloje surinktų įrodymų visumÄ , konstatavo, kad tarp ieÅ¡kovės ir S. M. buvo sudarytas susitarimas, kvalifikuotinas kaip jungtinės veiklos (asociacijos) sutartis.

Pirmosios instancijos teismas taip pat sprendė, kad tokiam susitarimui nebuvo privaloma nei notarinė, nei raÅ¡ytinė forma, t. y. jis galėjo bÅ«ti sudarytas žodžiu, todėl Å¡iuo atveju netaikomos CK 1.93 straipsnyje numatytos pasekmės dėl įstatymų reikalaujamos sandorio formos nesilaikymo ir nėra pagrindo pripažinti, kad susitarimas yra negaliojantis ar jo fakto negalima įrodinėti liudytojų pagalba. Atsakovas V. M. pateikė apeliacinį skundÄ , kuriame nurodo, kad nesutinka su pirmosios instancijos teismo padarytomis iÅ¡vadomis dėl buvusio susitarimo tarp dukros ir motinos vykdyti jungtinę veiklÄ , dėl jungtinės veiklos sutarties formos, dėl įrodymų vertinimo ir jų pakankamumo, taip pat dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų paskirtymo.

Dėl ginčo santykių kvalifikavimo kaip jungtinės veiklos (asociacijos) ir susitarimui taikomos formos 33. Atsakovo V. M. įsitikinimu, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sprendė, kad tarp ieÅ¡kovės R. J. ir Å¡alių motinos S. M., kurios kartu negyveno ir bendro Å«kio nevedė, buvo susitarimas dėl jungtinės veiklos vykdymo ir toks susitarimas, kai į jungtinę veiklÄ buvo įneÅ¡ta dalis nekilnojamojo turto, galėjo bÅ«ti sudarytas žodine forma. Apeliantas argumentuoja, kad jeigu partneriai panaudoja nekilnojamuosius daiktus sutarties tikslui pasiekti, tai Å¡is sandoris turi bÅ«ti sudaromas notarine forma, o jos nesilaikymas daro sandorį negaliojantį.

Tačiau teisėjų kolegija su tokia apelianto pozicija nesutinka. Apeliacinio skundo argumentai nepaneigia iš esmės teisingai pirmosios instancijos teismo atlikto ieškovės R. J. ir bylos šalių motinos S. M. siejusių teisinių santykių kvalifikavimo.

34. Jungtinės veiklos sutarties samprata yra apibrėžta CK 6.969 straipsnio 1 dalyje. Pagal aptariamÄ nuostatÄ , jungtinės veiklos (partnerystės) sutartis – tai sutartis, kuria du ar daugiau asmenų (partnerių), kooperuodami savo turtÄ , darbÄ ar žinias, įsipareigoja veikti bendrai tam tikram, neprieÅ¡taraujančiam įstatymui tikslui arba tam tikrai veiklai. AiÅ¡kindamas Å¡iÄ teisės normÄ , kasacinis teismas yra iÅ¡skyręs Å¡iuos esminius jungtinės veiklos sutarties požymius:

1) kelių asmenų turtinių, intelektinių ar darbinių išteklių (įnašų) kooperavimas;

2) įsipareigojimas naudojant kooperuotus išteklius bendrai veikti;

3) bendras dalyvių tikslas ir interesas – tam tikros veiklos plėtojimas ar tikslo siekimas (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. spalio 6 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-392/2009; 2013 m. rugsėjo 17 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-435/2013; 2017 m. sausio 18 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-85-695/2017). Jeigu jungtinės veiklos (partnerystės) tikslas nėra susijęs su pelno siekimu, t. y. kai sutartis sudaroma tik tam tikram baigtiniam tikslui pasiekti, pavyzdžiui, pastatyti tam tikrÄ pastatÄ , įrengti keliÄ ir pan., tokia jungtinės veiklos sutartis vadinama asociacijos sutartimi (CK 6.969 straipsnio 3 dalis).

Jungtinės veiklos sutartis ne pelno tikslais laikoma savanoriÅ¡ka asociacija, kuri pasižymi bendrais tikslais ir vienodais dalyvių interesais kaip rezultatu. Jungtinės veiklos kaip asociacijos sutartis yra konsensualinė. Ji laikoma sudaryta nuo to momento, kai Å¡alys susitaria dėl esminių sÄ lygų ir tÄ susitarimÄ iÅ¡reiÅ¡kia įstatymo reikalaujama forma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. liepos 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-253-611/2019).

35. Kasacinio teismo praktikoje yra pažymėta, kad naudojimosi gyvenamuoju namu po statybos užbaigimo faktas gali bÅ«ti vertinamas kaip vienas iÅ¡ susitarimo dėl jungtinės veiklos (asociacijos) požymių, kartu su lėšų, statybinių medžiagų, nekilnojamojo daikto (pvz., buvusio pastato, nebaigtos statybos) ar kitokių iÅ¡teklių panaudojimu jungtinės veiklos tikslui pasiekti – pasistatyti namÄ sau gyventi, bÅ«nant jo bendraturčiais. Vien naudojimosi pastatytu sau gyventi namu faktas nėra pakankamas jungtinės veiklos asociacijos sutarties sudarymui pagrįsti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. kovo 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-158-695/2015).

36. Kasacinis teismas taip pat yra konstatavęs, kad teismai, vertindami Å¡alių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o iÅ¡vada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimÄ , grindžiamÄ visapusiÅ¡ku ir objektyviu visų reikÅ¡mingų bylos aplinkybių iÅ¡nagrinėjimu (CPK 185 straipsnio 1 dalis). Dėl to teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomÄ jÄ reikÅ¡mę, bet ir įrodymų visetÄ , ir tik iÅ¡ įrodymų visumos daryti iÅ¡vadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimÄ ar nebuvimÄ . Teismas, vertindamas įrodymus, turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais, pagal vidinį įsitikinimÄ padaryti neÅ¡aliÅ¡kas iÅ¡vadas (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. kovo 13 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-130-611/2015 ir joje nurodytÄ kasacinio teismo praktikÄ ).

37. Nagrinėjamoje byloje esančių įrodymų visuma, įskaitant pačių Å¡alių paaiÅ¡kinimus ir liudytojų parodymus, patvirtina pirmosios instancijos teismo iÅ¡vados, kad ieÅ¡kovė R. J. ir Å¡alių motina S. M. buvo sudariusios žodinę jungtinės veiklos (asociacijos) sutartį, teisingumÄ . Bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu ieÅ¡kovė laikėsi nuoseklios pozicijos, kad ji savo lėšomis mokėjo už statybines medžiagas ir pirties statybos darbus. IeÅ¡kovė pateikė raÅ¡ytinius įrodymus, patvirtinančius, kad 2008 m. sausio 24 d. su UAB „Rimvilsta“ ji sudarė Statybos rangos sutartį Nr. 080124 dėl pirties pamatų įrengimo, 2008 m. balandžio 25 d., 2008 m. balandžio 30 d. ir 2008 m. gegužės 21 d. iÅ¡ savo banko sÄ skaitos atliko mokėjimus UAB „Rimvilsta“ už atliktus darbus.

Byloje nėra jokių duomenų, leidžiančių pagrįstai manyti, kad minėti rangos darbai buvo atlikti ne statant ginčo pirtį, o kitÄ statinį. Nors atsakovas V. M. neatmeta galimybės, kad mokėjimai UAB „Rimvilsta“ ieÅ¡kovės buvo atlikti iÅ¡ bylos Å¡alių tėvų B. M. ir S. M. jai duotų grynųjų pinigų, kuriuos ji, prieÅ¡ atlikdama mokėjimus, įnešė į savo banko sÄ skaitÄ , tačiau tokioms savo iÅ¡sakytoms prielaidoms pagrįsti jis nepateikia jokių įrodymų.

Aplinkybės, kad bylos šalių tėvai B. M. ir S. M. gaudavo pensijas, turėjo nekilnojamojo turto, deklaravo žemes ir gaudavo išmokas, savaime nėra pakankamos atsakovo V. M. teiginiams pagrįsti. Pažymėtina, jog 2022 m. sausio 20 d. teismo posėdyje tiek atsakovas E. M. nurodė, kad tėvai finansiškai ieškovei nepadėjo, jo žiniomis, ieškovė nedisponavo tėvų pinigais, tiek pats atsakovas V. M. ir liudytoja apklausta jo sutuoktinė E. M. paliudijo, kad patys nėra matę, jog bylos šalių tėvai B.

M. ir S. M. ieškovei būtų davę pinigų pirties statyboms ar būtų mokėję už statybos darbus. Protingo žmogaus požiūrio kriterijaus vertinimu, atsakovas V. M. negalėjo tikėtis, kad ieškovės lėšomis ir pastangomis atliktos pirties statybos pagrindu motinos asmeninėn nuosavybėn bus sukurtas turtas, nors ieškovė ir teigė, kad stato pirtį ne tik pačiai ieškovei, bet ir kitiems joje pabūti.

38. Bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu ieÅ¡kovė taip pat tvirtino, kad nuo pat statybų pabaigos ginčo pirtimi faktiÅ¡kai naudojosi, o po tėvo B. M. mirties (2013 m.) nuolat joje gyveno, draudė bÅ«sto draudimu, mokėjo draudimo įmokas, komunalinius mokesčius bei žemės mokestį. IeÅ¡kovės nurodomas aplinkybes patvirtina byloje pateikti ieÅ¡kovės banko sÄ skaitos iÅ¡raÅ¡ai, draudimo liudijimai ir AB Lietuvos draudimo 2021 m. rugpjūčio 26 d. pažymos Nr. 9 duomenys. PrieÅ¡ingai, nei nurodoma apeliaciniame skunde, pastarojoje pažymoje aiÅ¡kiai įvardinta, kad ieÅ¡kovė nuo 2012 m. rugsėjo 14 d. draudė bÅ«tent Å«kinį pastatÄ (unikaliu Nr. (duomenys neskelbtini)), esantį (duomenys neskelbtini), t. y. ginčo pirtį, liudijimo Nr. TIA 254993832, kuris nurodytas visuose byloje pateiktuose draudimo liudijimuose.

Atsakovas V. M. nurodo, jog byloje esantys ieÅ¡kovės banko sÄ skaitos iÅ¡raÅ¡ai rodo, kad ieÅ¡kovės atlikti mokėjimai už komunalines paslaugas ir draudimÄ yra labai nedideli, lyginant su 20 000 Eur virÅ¡ijančia suma, gauta iÅ¡ Å¡alių motinos S. M.. Tačiau iÅ¡ ieÅ¡kovės banko sÄ skaitos iÅ¡rašų taip pat matyti, kad Å¡i piniginių lėšų suma iÅ¡ S. M. banko sÄ skaitos įvairiomis sumomis buvo pervesta į ieÅ¡kovės sÄ skaitÄ laikotarpiu nuo 2017 m. lapkričio 1 d. iki 2021 m. balandžio 19 d., o ginčo pirties statybos vyko 2008 m. vasario mėn. – 2012 m. spalio mėn. Be to, akivaizdu, kad nurodytu laikotarpiu iÅ¡ S. M. banko sÄ skaitos į ieÅ¡kovės sÄ skaitÄ pervestos per mėnesį vidutiniÅ¡kai 500 Eur sumos neužteko visoms su S. M. susijusioms iÅ¡laidoms apmokėti, kai vien už jos slaugÄ VÅ¡Ä® Klaros palaikomojo gydymo ligoninėje kas mėnesį ieÅ¡kovė mokėdavo apie 1 000 Eur sumÄ .

39. Pažymėtina, jog tiek atsakovas E. M., duodamas paaiškinimus, tiek liudytojais apklausti A. J., T. M. ir G. U. 2022 m. sausio 20 d. teismo posėdyje patvirtino, kad ieškovė R. J. ir šalių motina S. M. kryptingai siekė bendro tikslo. Atsakovas E. M. patvirtino, jog ginčo pirtis buvo statoma ir finansuojama ieškovės, kad ieškovė paprašė tėvų, jog toje vietoje statys pirtelę, tėvai sutiko, ir pats atsakovas V. M. iki motinos mirties pripažino, kad ginčo pirtis yra ieškovės. Liudytoja A.

J. paliudijo, kad apie ieÅ¡kovės ir Å¡alių motinos S. M. susitarimÄ jai buvo žinoma tiek iÅ¡ ieÅ¡kovės, tiek ir iÅ¡ pačios S. M., kuri pasakojo, jog leido ieÅ¡kovei statyti pirtelę, kad ji dažniau bÅ«tų sodyboje su tėvais, ir kad pirtis bus ieÅ¡kovės nuosavybė. Minėta liudytoja taip pat patvirtino, jog pirtis buvo statoma ieÅ¡kovės lėšomis, nes pati motina negalėjo prisidėti prie statybos, ieÅ¡kovė ten gyveno, kai motina susirgo, jÄ prižiÅ«rėjo. Liudytojas T. M. paliudijo, kad senelių žemėje pirtį statė ieÅ¡kovė ir seneliai leido jai statyti pirtį jų sklype, kad ieÅ¡kovė bÅ«tų arčiau senelių ir padėtų jiems, prižiÅ«rėtų, kad tai buvo močiutės valia.

Jis nurodė, kad pirtis buvo statoma ieÅ¡kovės lėšomis, ji viskÄ organizavo, mokėjo. Nurodė ir tai, kad leidimo dėl gimtadienių Å¡ventimo pirtyje jis visada praÅ¡ydavo tik ieÅ¡kovės. Liudytojas G. U. paliudijo, kad pirties statybas matė nuo pat pradžių, matė kaip ieÅ¡kovė ieÅ¡kojo statybininkų, atsiskaitė už kamino statybÄ . Nurodė, kad ieÅ¡kovė yra davusi leidimÄ Å¡vęsti gimtadienį pirtelėje, visiems buvo žinoma, kad pirtis yra ieÅ¡kovės, ji ten gyveno, kai močiutei buvo blogai.

40. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl ieÅ¡kovę ir Å¡alių motinÄ S. M. siejusių teisinių santykių, pagrįstai rėmėsi Å¡iais liudytojų parodymais. Teisėjų kolegijai taip pat nekyla abejonių dėl Å¡ių liudijimų patikimumo. Pažymėtina, jog liudytoju gali bÅ«ti bet kuris teisiÅ¡kai nesuinteresuotas bylos baigtimi asmuo, galintis paliudyti bylai reikÅ¡mingas aplinkybes, todėl teisiÅ¡kai nereikÅ¡minga apeliaciniame skunde nurodoma aplinkybė, kad nei vienas byloje apklaustas liudytojas nei su ieÅ¡kove, nei su Å¡alių motina S. M. kartu negyveno ir bendro Å«kio nevedė.

NereikÅ¡minga ir tai, kad byloje apklausti liudytojai tiesiogiai neįvardijo ieÅ¡kovę ir Å¡alių motinÄ S. M. siejusių teisinių santykių kaip susitarimo vykdyti jungtinę (asociacijos) veiklÄ , negalėjo nurodyti kokiomis sÄ lygomis jis sudarytas. Kartu pripažintina, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai nesirėmė liudytojos E. M., atsakovo V. M. sutuoktinės, visiÅ¡kai prieÅ¡ingais parodymais dėl galimo suinteresuotumo bylos baigtimi. Apeliacinio skundo argumentai, kad ginčo pirties vertė, atsižvelgiant į kito paveldimo turto apimtį, yra nereikÅ¡minga, nepaneigia E. M. teisinio suinteresuotumo bylos baigtimi.

41. Ä®vertinus nurodytus argumentus, konstatuotina, jog Å¡ie bylos faktiniai duomenys, Å¡alių paaiÅ¡kinimai bei liudytojų parodymai teikia pakankamÄ pagrindÄ daryti iÅ¡vadÄ , jog ieÅ¡kovė R. J. ir Å¡alių motina S. M. turėjo bendrÄ tikslÄ ir vienodÄ interesÄ rezultatu – jos sudarė žodinę jungtinės veiklos (asociacijos) sutartį dėl pirties statybos asmeniniam naudojimui, kuri, kaip jungtinės veiklos rezultatas, atiteks ieÅ¡kovei. Jos neketino tapti pirties bendraturtėmis. Å iam tikslui pasiekti ieÅ¡kovė ir S. M. kooperavo savo bendrus iÅ¡teklius ir pastangas: ieÅ¡kovė investavo savo pinigines lėšas pirties statybai, o S. M. sutiko, kad minėta pirtis bÅ«tų pastatyta jai nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype tam, kad ieÅ¡kovė galėtų pirtyje gyventi ir ja (motina) pasirÅ«pinti.

Tokie ieÅ¡kovės ir S. M. veiksmai, kaip pagrįstai konstatuota skundžiamo sprendimo motyvuose, neabejotinai patvirtina jų valiÄ bendradarbiauti, t. y. kooperuoti savo materialius ir nematerialius iÅ¡teklius bendram tikslui pasiekti, ir toks susitarimas atitinka jungtinės veiklos (asociacijos) sutarties požymius (CPK 176, 177, 185 straipsniai).

42. Atmesdama kaip nepagrįstus apeliacinio skundo argumentus, kad ieÅ¡kovės R. J. ir Å¡alių motinos S. M. sandoris turėjo bÅ«ti sudaromas notarine forma, teisėjų kolegija pažymi, kÄ nurodė ir pirmosios instancijos teismas, jog kasacinis teismas yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad nors CK 6.969 straipsnio 4 dalyje jungtinės veiklos (partnerystės) sutarčiai yra nustatyti formos reikalavimai, jie netaikomi CK 6.969 straipsnio 3 dalyje reglamentuojamai asociacijos sutarčiai. Tai reiÅ¡kia, jog jungtinės veiklos (partnerystės) sutarčiai nustatyta taisyklė, kad jÄ reikia sudaryti raÅ¡ytine, o įstatymo įtvirtintais atvejais – notarine forma ir kad dėl formos nesilaikymo sutartis tampa negaliojanti, netaikoma jungtinės veiklos kaip asociacijos sutarčiai pagal CK 6.969 straipsnio 3 dalį.

Sprendžiant dėl jungtinės veiklos kaip asociacijos sutarties (paprastoji partnerystė ne pelno siekimo tikslais) formos vadovaujamasi sandorių formai taikomais bendraisiais reikalavimais, o ne CK 6.969 straipsnio 4 dalyje jungtinės veiklos (partnerystės) sutarčiai (kvalifikuotos partnerystės, sudarytos pelno siekimo tikslu) nustatytais sutarties formos reikalavimais ir jos nesilaikymo teisiniais padariniais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. kovo 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-158-695/2015).

43. Kasacinis teismas savo jurisprudencijoje taip pat yra nurodęs, jog CK LI skyriaus normose nenustatyta savarankiÅ¡kų pagrindų privalomajai notarinei jungtinės veiklos sutarties formai. SistemiÅ¡kai vertinant CK 6.696 straipsnio 4 dalies ir CK 1.74 straipsnio normas, darytina iÅ¡vada, kad jungtinės veiklos sutartis turi bÅ«ti sudaryta notarine forma tais atvejais, kai jÄ sudarantys partneriai kartu sudaro CK 1.74 straipsnio 1 dalies 1, 3 punktuose numatytus, t. y. daiktinių teisių į nekilnojamÄ jį daiktÄ perleidimo ar daiktinių teisių bei nekilnojamojo daikto suvaržymo sandorius arba sandorius, kuriems notarinę formÄ nustato konkrečios CK normos.

Notarinę sandorio formÄ nustatančiose teisės normose neatskleidžiama, kas laikytina teisiÅ¡kai reikÅ¡mingu (reikalaujančiu įforminti sandorį notarine tvarka) nekilnojamojo daikto ar daiktinių teisių suvaržymu. Ä®statyminės analogijos pagrindu (CK 1.8 straipsnio 1 dalis) Å¡ios teisinės sÄ vokos aiÅ¡kinimui taikytinos privalomÄ jį sandorių registravimÄ reglamentuojančios teisės normos. Pagal CK 4.254 straipsnio 1 dalį teisiÅ¡kai reikÅ¡mingi (sandorio formos aspektu) yra ne bet kokie, o esminiai daiktų ar daiktinių teisių suvaržymai – sandoriai ar sprendimai, kuriais ,,iÅ¡ esmės“ keičiamos daikto valdymo, naudojimo ar disponavimo juo galimybės. Nėra įstatyminio pagrindo teigti, kad visais atvejais, kai jungtinės veiklos partnerio įnaÅ¡as į jungtinę veiklÄ yra jam nuosavybės teise priklausantis nekilnojamasis turtas, įvyksta turto perleidimas ir partneriui asmeninės nuosavybės teise priklausęs daiktas tampa bendrÄ ja daline jungtinės veiklos dalyvių nuosavybe, taip pat kad visais atvejais yra iÅ¡ esmės suvaržomas įnaÅ¡u esantis daiktas ar daiktinės teisės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. balandžio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-200/2008).

Sprendžiant, ar jungtinės veiklos sutarčiai yra privaloma notarinė forma, reikia atsakyti į klausimÄ , ar sudaryta jungtinės veiklos sutartimi jungtinėje veikloje dalyvaujantis asmuo įgyja daiktines teises į jungtinėn veiklon partnerio perduotÄ arba jungtinės veiklos procese sukuriamÄ , esmingai keičiamÄ nekilnojamÄ jį daiktÄ . Jeigu atsakymas teigiamas, tuomet jungtinės veiklos sutartis turi bÅ«ti notarinės formos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-31-611/2018).

44. Nagrinėjamu atveju, kaip minėta, ieÅ¡kovė R. J. ir Å¡alių motina S. M. sudarė jungtinės veiklos (asociacijos) sutartį dėl pirties statybos asmeniniam naudojimui, kuri pasibaigus statyboms atitektų ieÅ¡kovei, t. y. neketindamos tapti pirties bendraturtėmis. Nors S. M. suteikė pirties statyboms nekilnojamÄ jį turtÄ â€“ dalį žemės sklypo, tačiau nuosavybės teisės į šį turtÄ ieÅ¡kovei ji taip pat neperleido. Atsižvelgiant į tai, kad ginčo pirtis buvo statoma 6,5665 ha žemės sklype (iÅ¡ Nekilnojamojo turto registro duomenų iÅ¡raÅ¡o matyti, kad užstatytas plotas sudaro tik 0,0277 ha), liudytojams patvirtinus, kad ir pati S. M., pasiremdama lazdele, ateidavo į pirtį kartu su visais pabÅ«ti, nesant jokių konkrečių duomenų apie anksčiau toje žemės sklypo dalyje vykdytÄ ar ketintÄ vykdyti veiklÄ , teisėjų kolegija laiko pagrįsta pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada, kad pirties statyboms suteikta žemės sklypo dalis reikÅ¡mingai nebuvo apsunkinta.

Pripažinus, kad ieÅ¡kovės ir S. M. susitarimui nebuvo bÅ«tina notarinė forma, atmestinas kaip nepagrįstas ir apeliacinio skundo argumentas dėl negalimumo remtis liudytojų parodymais, pirmosios instancijos teismui vertinant tokio susitarimo sudarymo ir (ar) jo vykdymo faktÄ (CPK 176, 177, 185 straipsniai). Dėl kitų apeliacinio skundo argumentų 45. Apeliacinis skundas grindžiamas argumentu, kad ginčo pirtis yra žemės sklypo priklausinys, todėl jÄ iÅ¡tinka pagrindinio daikto, t. y. žemės sklypo, likimas.

46. Teisėjų kolegija pažymi, kad apeliacinės instancijos teismas apeliacinį skundÄ dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo nagrinėja tik pirmosios instancijos teisme iÅ¡nagrinėtų reikalavimų ir argumentų apimtyje. CPK 312 straipsnyje nurodyta, kad apeliaciniame procese negalima kelti reikalavimų, kurie nebuvo pareikÅ¡ti nagrinėjant bylÄ pirmosios instancijos teisme. Tuo pačiu tai reiÅ¡kia, kad apeliaciniame procese negalima remtis skirtingais argumentais, kuriais nebuvo remtasi ir dėl kurių nebuvo pasisakyta pirmosios instancijos teisme.

Apeliacinio skundo pagrindas gali bÅ«ti tos faktinės bylos aplinkybės, kurios buvo nurodytos pirmosios instancijos teisme, nes dėl skundžiamo teismo sprendimo pagrįstumo gali bÅ«ti sprendžiama tik vertinant tuos duomenis, kuriuos, priimdamas sprendimÄ , turėjo jį priėmęs teismas (Lietuvos Apeliacinio teismo 2013 m. lapkričio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-1333/2013). Tokiu teisiniu reglamentavimu siekiama panaikinti galimybę piktnaudžiauti procesu, siekiama skatinti bylos dalyvius veikti už greitÄ ir teisingÄ bylos iÅ¡nagrinėjimÄ , bylinėtis sÄ Å¾iningai, atskleidžiant bylai reikÅ¡mingus duomenis pirmosios instancijos teisme, o ne sukuriant netikėtumus po pirmosios instancijos teismo sprendimo priėmimo (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. lapkričio 24 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-419-701/2017).

47. Kadangi atsakovas V. M. pirmosios instancijos teisme nesirėmė argumentu, kad ginčo pirtis yra žemės sklypo priklausinys, todėl jÄ iÅ¡tinka pagrindinio daikto, t. y. žemės sklypo, likimas, į Å¡iuos teiginius savo atsikirtimų ieÅ¡kovė taip pat neteikė ir Å¡ie argumentai nebuvo vertinti pirmosios instancijos teismo, nors atsakovas bylÄ nagrinėjant pirmosios instancijos teisme galėjo panaudoti Å¡iuos argumentus, jei jie, atsakovo vertinimu, buvo svarbÅ«s nagrinėjamam ginčui teisingai iÅ¡spręsti, Å¡iais naujais argumentais apeliantas neturi teisės remtis apeliacinėje instancijoje, todėl teisėjų kolegija jų nevertina (CPK 306 straipsnio 2 dalis, 312 straipsnis).

Dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų paskirstymo tinkamumo 48. Atsakovas V. M. nesutinka ir su pirmosios instancijos teismo priteistomis bylinėjimosi iÅ¡laidomis, nurodydamas, kad pastarasis nepagrįstai nukrypo nuo CPK 93 straipsnyje nustatytų bendrųjų bylinėjimosi iÅ¡laidų paskirstymo taisyklų ir visas ieÅ¡kovės bylinėjimosi iÅ¡laidas priteisė tik iÅ¡ vieno atsakovo V. M.. Apeliantas tokiÄ savo pozicijÄ grindžia argumentu, kad pirmosios instancijos teismas nenustatė, jog jo procesinis elgesys buvo netinkamas.

Teisėjų kolegija neturi pagrindo pritarti ir šiems apeliacinio skundo argumentams.

49. Vadovaujantis CPK 93 straipsnio 1 dalimi, Å¡aliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi iÅ¡laidas teismas priteisia iÅ¡ antrosios Å¡alies, nors Å¡i ir bÅ«tų atleista nuo bylinėjimosi iÅ¡laidų mokėjimo į valstybės biudžetÄ . Teismas gali nukrypti nuo Å¡io straipsnio 1, 2 ir 3 dalyse nustatytų bylinėjimosi iÅ¡laidų paskirstymo taisyklių, atsižvelgdamas į tai, ar Å¡alių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi iÅ¡laidos.

50. Å iuo atveju nukrypimÄ nuo bylinėjimosi iÅ¡laidų paskirstymo taisyklių sÄ lygojo ne atsakovo V. M. procesinis elgesys, o bylinėjimosi iÅ¡laidų susidarymo priežastys. Kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, atsakovas E. M., prieÅ¡ingai nei atsakovas V. M., nuo pat proceso pradžios ieÅ¡kinio reikalavimų neginčijo, juos pilnai pripažino. IeÅ¡kovės kreipimÄ si į teismÄ sÄ lygojo iÅ¡imtinai atsakovo V. M. elgesys, kadangi su juo iki bylos iÅ¡kėlimo nepavyko susitarti taikiai.

Å ios iÅ¡vados nepaneigia apeliacinio skundo argumentas, kad ieÅ¡kovė tiek pareikÅ¡dama ieÅ¡kinį, tiek du kartus jį tikslindama, pateiktuose procesiniuose dokumentuose atsakovais nurodė E. M. ir V. M. ir neprašė pakeisti atsakovo E. M. procesinę padėtį iÅ¡ atsakovo į trečiojo asmens. Nors E. M. procesinė padėtis byloje iÅ¡ tiesų neatitiko jo materialiojo teisinio suinteresuotumo bylos baigtimi, sprendimas priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas ir iÅ¡ atsakovo E. M. vien Å¡iuo pagrindu, neįvertinus aukščiau iÅ¡dėstytų aplinkybių, bÅ«tų formalus ir neatitiktų teisingumo, protingumo ir sÄ Å¾iningumo principų (CK 1.5 straipsnio 4 dalis, CPK 3 straipsnio 8 dalis).

Nėra pagrindo iÅ¡vadai, kad Å¡iuo atveju bylinėjimosi iÅ¡laidos turėjo bÅ«ti paskirstytos esant palaimėjusių Å¡alių daugetui. Kasacinio teismo praktikoje taip pat nekartÄ buvo paskirstytos bylinėjimosi iÅ¡laidos remiantis priežasties teorija (žr. pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2002 m. sausio 30 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-192/2002, 2001 m. spalio 4 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-7-653/2001). Dėl nurodytų motyvų pripažintina, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai priteisė ieÅ¡kovės patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas tik iÅ¡ atsakovo V.

M., nes ginčo atsiradimÄ lėmė bÅ«tent jo veiksmai. Dėl procesinės bylos baigties 51. Apibendrindama nurodytus argumentus, teisėjų kolegija daro iÅ¡vadÄ , kad pirmosios instancijos teismas tinkamai kvalifikavo ginčo teisinius santykius, iÅ¡samiai ir visapusiÅ¡kai iÅ¡tyrė ir įvertino bylai reikÅ¡mingas faktines aplinkybes, tinkamai įvertino visus byloje esančius įrodymus ir padarė pagrįstas, argumentuotas iÅ¡vadas, t. y. tinkamai taikė jungtinę veiklÄ bei įrodinėjimÄ ir įrodymų vertinimÄ reglamentuojančias teisės normas, todėl priėmė teisėtÄ ir pagrįstÄ procesinį sprendimÄ .

Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į iÅ¡dėstytus argumentus ir motyvus, konstatuoja, kad apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo pirmosios instancijos teismo sprendimÄ naikinti ar keisti. Todėl teisėjų kolegija, iÅ¡ esmės pritardama pirmosios instancijos teismo padarytoms iÅ¡vadoms, sprendime iÅ¡dėstytų motyvų nekartoja iÅ¡ naujo, bei neaptarinėja kitų apeliacinio skundo argumentų, kurie neturi reikÅ¡mės bylos iÅ¡sprendimui, ir skundžiamÄ pirmosios instancijos teismo sprendimÄ palieka nepakeistÄ , o atsakovo V.

M. apeliacinį skundÄ atmeta (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme, atlyginimo 52. Å aliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi iÅ¡laidas teismas priteisia iÅ¡ antrosios Å¡alies, nors Å¡i ir bÅ«tų atleista nuo bylinėjimosi iÅ¡laidų mokėjimo į valstybės biudžetÄ (CPK 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnio 1 dalis). Atsakovo V. M. apeliacinio skundo netenkinus, bylinėjimosi iÅ¡laidų atlyginimas jam nepriteistinas.

IeÅ¡kovė R. J. pateikė įrodymus, patvirtinančius, jog apeliacinėje instancijoje ji patyrė 726 Eur teisinės pagalbos iÅ¡laidų, rengiant atsiliepimÄ Ä¯ apeliacinį skundÄ . Nurodytos iÅ¡laidos nevirÅ¡ija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu (redakcija, galiojanti nuo 2015 m. kovo 20 d.) patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamÄ pagalbÄ nustatyto maksimalaus dydžio (8.11 punktas), yra pagrįstos, todėl ieÅ¡kovei R.

J. priteistinos iÅ¡ atsakovo V. M. (CPK 79 straipsnis, 88 straipsnio 1 dalies 6 punktas, 93 straipsnio 2 dalis, 98 straipsnis). Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija n u t a r i a : Utenos apylinkės teismo Utenos rÅ«mų 2022 m. vasario 9 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ . Priteisti iÅ¡ atsakovo V. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ieÅ¡kovės R. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) naudai 726 (septynis Å¡imtus dvideÅ¡imt Å¡eÅ¡is eurus) bylinėjimosi iÅ¡laidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme, atlyginimo.

Ši Panevėžio apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos. Teisėjai Eigirdas Činka Rita Dambrauskaitė Dalia Pranckienė