2022-07-18 Nr. BB-4881-1-01-1-52242-2019-0 · Lietuvos Aukščiausiasis Teismas

Kasacinio skundo Nr. DOK-3608/2022

Teisminio proceso Nr. 1-01-1-52242-2019-0

(S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

2022 m. liepos 18 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Gabrielės Juodkaitės - Granskienės (kolegijos pirmininkė), Tomo Šeškausko ir Albino Antanaičio, rašytinio proceso tvarka spręsdama nuteistojo A. S. kasacinio skundo, dėl Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2022 m. gegužės 5 d. nuosprendžio, priėmimo klausimą,

n u s t a t ė :

Nuteistasis A. S. prašo panaikinti Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2022 m. gegužės 5 d. nuosprendį ir palikti galioti Šiaulių apylinkės teismo 2021 m. gruodžio 16 d. nuosprendį bei sustabdyti Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2022 m. birželio 2 d. nutarties, dėl išlaidų advokato pagalbai apmokėti priteisimo nukentėjusiajai, vykdymą.

Kasaciniame skunde nurodoma, kad apeliacinės instancijos teismas iš esmės pažeidė Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 20 straipsnį, 44 straipsnyje įtvirtintą nekaltumo prezumpciją, nes netinkamai įvertino įrodymus ir padarė neteisingas išvadas apie bylos aplinkybes. Darydamas išvadą dėl motociklo, kurio stabdymo kelias yra 29 metrai, apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai sureikšmino liudytojo T. J. parodymus, neatsižvelgdamas į tai, kad jų nepatvirtino nukentėjusioji E. V.-P., nesvarstė klausimo dėl papildomos eismo įvykio ekspertizės skyrimo ar pirminę ekspertizę atlikusių ekspertų apklausos, kai gavo duomenų, kad nukentėjusiosios motociklas sustojo dėl atsitrenkimo į kliūtį, o ne natūraliai slysdamas, kas rodo, kad nukentėjusiosios vairuoto motociklo greitis galėjo būti viršytas daug daugiau nei nustatyta ekspertizės aktu.

Apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai atmetė liudytojo H. H. parodymus, nes liudytojas spėjo sustoti ne dėl to, kad ketino praleisti kasatorių, o norėdamas užtverti įvykio vietą, kad atsitiktinai neatsitrenktų kitos transporto priemonės. Kasaciniame skunde teigiama, kad apeliacinės instancijos teismas netinkamai išsprendė priežastinio ryšio klausimą, nes būtent E. V.-P. veiksmai – tamsiu paros metu viršytas greitis, nulėmė tai, kad jis negalėjo saugiai baigti pasūkio į kairę manevro, o tai patvirtina ir ekspertizės aktai Nr. 11K-39(21), 11K-143(21).

Kasatorius pažymi, kad pagal teismų praktiką jis turėjo teisėtą lūkestį, jog kitas eismo dalyvis laikysis Kelių eismo taisyklių reikalavimų ir elgsis taip, kad nekeltų pavojaus (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-195/2007, 2K-537/2009, 2K-169/2010 ir kt.). Kasaciniame skunde nurodoma, kad kasatorius nepagrįstai nuteistas ir dėl R. P. sveikatos sutrikdymo, nes R. P. neatsitrenkė į kasatoriaus vairuotą automobilį, o nesuvaldė motociklo ir griuvo. Dėl to nuosprendis šioje dalyje nemotyvuotas ir nepagrįstas. Apeliacinės instancijos teismas išvadas apie bylos aplinkybes padarė sureikšminęs nukentėjusiųjų parodymus, nepagrįstai suteikdamas mažesnę įrodomąją reikšmę kasatoriaus, liudytojų S. P., H.

H. parodymams. Apeliacinės instancijos teismui neteisingai išsprendus priežastinio ryšio klausimą, buvo netinkamai pritaikyta Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau - BK) 281 straipsnio 1 dalis. Kasaciniame skunde nurodoma, kad nagrinėjant bylą teisme buvo pažeista kasatoriaus teisė į gynybą, nes pirmosios instancijos teisme jis pagal pareikštą kaltinimą buvo išteisintas, o apeliacinės instancijos teisme jam netikėtai buvo pakeistas kaltinimas ir jis buvo nuteistas, taip prarasdamas galimybę ginčyti išvadas apie faktines bylos aplinkybes.

Svarbu ir tai, kad apeliacinės instancijos teismas, atlikdamas įrodymų tyrimą, tenkino tik prokuroro prašymus, o gynybos prašymus nemotyvuotai atmetė, todėl nebuvo užtikrinta kasatoriaus teisė į nešališką teismą.

Nuteistasis A. S. prašo sustabdyti Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2022 m. birželio 2 d. nutarties, kuria nukentėjusiajai E. V.-P. priteista 800 Eur byloje patirtoms advokato išlaidoms apmokėti, vykdymą, kol byla bus išspręsta kasacinės instancijos teisme. Prašyme nurodoma, kad apygardos teismui priteisus nukentėjusiajai išlaidas už advokato pagalbą ir šį sprendimą pradėjus vykdyti, A. S. patirs papildomų išlaidų, kadangi įvykdžius nutartį, gali būti pasunkintas atgręžtinis reikalavimas. Be to, 800 Eur yra gana didelė suma kasatoriui ir šios lėšos reikalingos jam pragyvenimui.

Kasacinį skundą atsisakytina priimti.

Pagal BPK 369 straipsnio 1 dalį ir 376 straipsnio 1 dalį, nagrinėdamas kasacinę bylą, kasacinės instancijos teismas priimtus nuosprendžius ir nutartis, dėl kurių paduotas skundas, patikrina teisės taikymo aspektu, t. y. ar tinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas, ar nepadaryta esminių BPK pažeidimų. Kasaciniame skunde turi būti nurodyti apskundimo ir bylos nagrinėjimo kasacine tvarka pagrindai ir teisiniai argumentai, pagrindžiantys šių pagrindų buvimą (BPK 368 straipsnio 2 dalis).

Nors kasaciniame skunde teigiama, kad nagrinėjant bylą buvo iš esmės pažeisti BPK 20, 44 ir kitų straipsnių reikalavimai, tačiau iš kasacinio skundo turinio matyti, kad kasatorius nesutinka su teismų atliktu byloje surinktų įrodymų vertinimu ir nustatytomis įvykio aplinkybėmis, o vėliau tuo pagrindu ginčija BK 281 straipsnio 1 dalies taikymą. Taigi, kasatorius iš esmės siekia pakeisti teismo atliktą įrodymų vertinimą savu, jam palankiu vertinimu, tačiau kasaciniame skunde nurodomi įrodymai akcentuojami selektyviai, teigiant, kad eismo įvykis įvyko ne dėl A. S. kaltės.

Pažymėtina, kad kasacinės instancijos teismas teismų atlikto įrodymų vertinimo nepakeičia savu, o tik gali tikrinti, ar anksčiau vykusiuose proceso etapuose buvo tinkamai aiškintas ir taikytas baudžiamasis įstatymas ir ar proceso metu nepadaryta esminių BPK pažeidimų. Nustatant faktines aplinkybes įrodinėjimo procesas nėra begalinis, nes teisingą teismo baigiamojo akto priėmimą lemia ne įrodinėjimo apimtis, o daromų teisinių išvadų pagrįstumas. Įrodinėjimas baudžiamajame procese turi ribas – jis turi vykti tol, kol nustatomos visos svarbios (o ne visos įmanomos) bylai aplinkybės ir nelieka protingos tikimybės, kad naujų duomenų tyrimas galėtų pakeisti daromas išvadas dėl tam tikrų svarbių aplinkybių pripažinimo nustatytomis ar nenustatytomis (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-89/2014, 2K-281-139/2015 ir kt.).

Kasaciniame skunde įvardyti pažeidimai ir netinkamas baudžiamojo įstatymo taikymas grindžiami subjektyvia kasatoriaus nuomone dėl įrodymų bei aplinkybių vertinimo netinkamumo ir teismo išvadų neteisingumo, o tokie teiginiai nelaikytini teisiniais argumentais, pagrindžiančiais baudžiamosios bylos nagrinėjimo kasacine tvarka pagrindų buvimą. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija daro išvadą, kad paduotas kasacinis skundas neatitinka BPK 368 straipsnio 2 dalyje nustatytų reikalavimų ir BPK 369 straipsnio 1 dalyje nurodytų pagrindų, todėl kasacinį skundą atsisakytina priimti (BPK 372 straipsnio 4 dalies 3, 4 punktai).

Pagal BPK 374 straipsnio 1 dalį atrankos kolegija, priėmusi kasacinį skundą nagrinėti, nutartimi gali sustabdyti bet kurio Lietuvos Respublikos teismo nuosprendžio ir nutarties ar jų dalies vykdymą, iki byla bus išspręsta kasacinės instancijos teismo posėdyje. Atsisakius priimti kasacinį skundą, prašymas sustabdyti nutarties vykdymą paliekamas nenagrinėtas.

Teisėjų atrankos kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 372 straipsnio 3 dalimi, 4 dalies 3, 4 punktais,

n u t a r i a :

Atsisakyti priimti nuteistojo A. S. kasacinį skundą ir grąžinti jį padavusiam asmeniui.

Teisėjai Gabrielė Juodkaitė-Granskienė

Tomas Šeškauskas

Albinas Antanaitis