4fefedb3-ccd9-4fcd-abcb-e1e8160d38ed · Kauno apygardos teismas

Nr. 1S-629-593/2017Teisminio proceso Nr. 1-01-1-55345-2016-4Procesinio sprendimo kategorija 2.5.19 (S)                                        KAUNO APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2017 m. liepos 28 d.Kaunas Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų Albino Antanaičio, Daivos Jankauskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Viktoro PreikÅ¡o,nerengiant teismo posėdžio, iÅ¡nagrinėjo nuteistojo J. C. skundÄ dėl VilkaviÅ¡kio rajono apylinkės teismo 2017 m. liepos 3 d. nutarties, kuria atsisakyta tvirtinti Kybartų pataisos namų Lygtinio paleidimo iÅ¡ pataisos įstaigos komisijos (toliau – ir Komisija) 2017 m. birželio 13 d. nutarimÄ taikyti nuteistajam J. C. lygtinį paleidimÄ iÅ¡ pataisos įstaigos. Teisėjų kolegija n u s t a t ė :

1. J. C. nuteistas Varėnos rajono apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 2 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 2 dalį, pritaikytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 641 straipsnis. Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 dalimi, paskirtÄ bausmę subendrinus su 2016 m. rugsėjo 22 d. Varėnos rajono apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta ir neatlikta bausme, galutinė bausmė jam paskirta laisvės atėmimas 1 metams 3 mėnesiams.

Bausmės pradžia – 2016 m. gruodžio 29 d. Bausmės pabaiga –2018 m. kovo 20 d.2. Skundžiama nutartimi teismas netvirtino Lygtinio paleidimo iÅ¡ pataisos įstaigos komisijos 2017 m. birželio 13 d. nutarimo taikyti nuteistajam J. C. lygtinį paleidimÄ iÅ¡ pataisos įstaigos, kadangi nepadarė iÅ¡vados, jog jis laikysis įstatymų ir nenusikals.3. Skunde nuteistasis J. C. praÅ¡o panaikinti skundžiamÄ nutartį ir patvirtinti komisijos nutarimÄ dėl jo lygtinio paleidimo.   3.1. Skunde nuteistasis teigia, kad skundžiama nutartis yra diskriminacinė, prieÅ¡inga oficialiai Konstitucinei doktrinai, įstatymų leidėjo valiai ir Europos SÄ jungos teisės aktams, prieÅ¡inga teismų praktikai, todėl privalo bÅ«ti panaikinta.

Nurodo, kad BVK 157 straipsnis numato vienintelį vertinamÄ jį kriterijų nagrinėjant lygtinio paleidimo klausimÄ - pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos vertinimÄ pagal aprobuotÄ OASys metodikÄ . Å is vertinimas jo atžvilgiu yra vidutinis (53 balų), sumažėjimas ženklus (12 balų), todėl sudaro pagrindÄ taikyti man lygtinį paleidimÄ . Taip pat skunde pažymi, kad VilkaviÅ¡kio rajono apylinkės teismas yra patvirtinęs eilę Kybartų pataisos namų Lygtinio paleidimo iÅ¡ pataisos įstaigos Komisijos nutarimų taikyti lygtinį paleidimÄ asmenims, kurių pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos vertinimo balas pagal OASys metodikÄ buvo ženkliai didesnis, o Å¡ios rizikos mažėjimas - ženkliai mažesnis, todėl jo įsitikinimu, akivaizdu, kad skundžiama nutartimi apylinkės teismas jį diskriminuoja tų asmenų, atžvilgiu, kurių atžvilgiu priimtus Lygtinio paleidimo komisijos nutarimus taikyti lygtinį paleidimÄ teismas yra patvirtinęs.  3.2. Skunde nuteistasis teigia, kad prokurorui neprieÅ¡taraujant dėl tokio komisijos nutarimo, teismo funkcija yra tik nutarimo teisėtumo patikrinimas, todėl visiÅ¡kai nesuprantamomis tampa priežastys, dėl kurių teismas be pagrindo ėmėsi tikrinti Komisijos nutarimo pagrįstumÄ .

Teigia, kad jokių Komisijos nutarimo procedÅ«rinių pažeidimų pirmosios instancijos teismas nenurodė. Be to, pažymi kad aukÅ¡tesnysis teismas jau suformavęs precedentÄ , kad nenustačius Komisijos nutarimo procedÅ«rinių pažeidimų, apylinkės teismas nepagrįstai atsisako tvirtinti Lygtinio paleidimo komisijos nutarimÄ paleisti nuteistÄ jį iÅ¡ pataisos namų, todėl nuteistojo J. C. teigimu, skundžiama nutartis dėl akivaizdaus nemotyvuotumo ir prieÅ¡ingumo aukÅ¡tesnės instancijos teismo suformuotam precedentui turi bÅ«ti panaikinta kaip neteisėta.

4. Nuteistojo J. C. skundas atmetamas, skundžiama nutartis paliekama galioti.5. Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 157 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra pateikę Lygtinio paleidimo iÅ¡ pataisos įstaigos komisijai praÅ¡ymus lygtinai paleisti iÅ¡ pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio rizikÄ sudaro pagrindÄ manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals, gali bÅ«ti lygtinai paleisti iÅ¡ pataisos įstaigų.

Taigi sprendžiant klausimÄ dėl lygtinio paleidimo iÅ¡ pataisos įstaigos vertintina nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika ir pažanga jÄ mažinant. IÅ¡ BVK 157 straipsnio 1 dalies lingvistinio aiÅ¡kinimo seka, kad pagal naujÄ jį teisinį reguliavimÄ bÅ«tent nuteistojo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio rizikÄ , jÄ vertinant atitinkamai pagal tai, ar nusikalstamo elgesio rizika yra žema, ar vidutinė arba aukÅ¡ta, turi sudaryti pagrindÄ manyti, kad nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals.    5.1.

BVK 164 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad lygtinio paleidimo iÅ¡ pataisos įstaigos komisija apsvarsto nuteistojo praÅ¡ymÄ ir socialinio tyrimo iÅ¡vadÄ , nuteistajam taikytas socialinės reabilitacijos priemones ir jų įgyvendinimo rezultatus, nusikalstamo elgesio rizikos pokyčius, ir priima motyvuotÄ nutarimÄ taikyti nuteistajam lygtinį paleidimÄ iÅ¡ pataisos įstaigos arba jo netaikyti. Tuo tarpu klausimÄ dėl lygtinio paleidimo iÅ¡ pataisos įstaigos komisijos nutarimo taikyti nuteistajam lygtinį paleidimÄ patvirtinimo sprendžiantis teismas vertina, ar komisijos nutarime iÅ¡dėstytos iÅ¡vados atitinka faktines aplinkybes, ir ar tinkamai taikytos BVK nustatytos lygtinio paleidimo iÅ¡ pataisos įstaigų sÄ lygos (BPK 360 straipsnio 2 dalis).5.2.

AukÅ¡tesniojo teismo vertinimu, Komisija svarstydama nuteistojo J. C. lygtinio paleidimo iÅ¡ pataisos įstaigos klausimÄ , padarė neteisingas iÅ¡vadas apie tai, kad yra pagrindas nuteistojo atžvilgiu taikyti BVK 157 straipsnio nuostatas. Spręsdama klausimÄ dėl nuteistojo lygtinio paleidimo, Komisija atsižvelgė į tai, jog nuteistasis atliko įstatymo reikalaujamÄ laisvės atėmimo bausmės dalį, bausmės atlikimo metu vykdė individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, neturi nuobaudų, tačiau, kaip minėta, lygtinio paleidimo taikymui taip pat bÅ«tinos sÄ lygos – individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytų priemonių vykdymas ir manymas, jog nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, kurį sÄ lygoja žema nusikalstamo elgesio rizika ir (ar) pažanga jÄ mažinant.

Atlikus nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikos įvertinimÄ , naudojant „OASys“ metodikÄ , nustatyta, kad nuteistasis priklauso vidutinės rizikos grupei, jo vertinimo balas yra 53. Å iuo atveju, kai nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika yra įvertinta kaip vidutinė, nuteistojo pažanga Å¡iÄ rizikÄ mažinant turi bÅ«ti akivaizdi ir įtikinanti, kad nuteistasis jau yra pasiruošęs gyvenimo tikslų siekti tik teisėtomis priemonėmis. 5.3 Kolegija nepagrįstais laiko nuteistojo skundo argumentus dėl skundžiamos nutarties neteisėtumo, nes buvo tikrinamas Komisijos nutarimo pagrįstumas.

Pažymėtina, kad Baudžiamojo proceso kodeksas imperatyviai numato, jog Komisijos nutarimas turi bÅ«ti patvirtintas teismo, kas suponuoja iÅ¡vadÄ , kad tik teismo prerogatyva yra spręsti, ar yra pakankamas pagrindas nuteistojo lygtinio paleidimo taikymui. Å iuo atveju, aukÅ¡tesniojo teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas padarė teisingÄ iÅ¡vadÄ , jog akivaizdžių nuteistojo pažangos veiksnių, praeityje lėmusių jo nusikalstamÄ elgesį, ir leidžiančių teismui pagrįstai tikėtis, jog ateityje nuteistasis iÅ¡ tiesų laikysis įstatymų ir nebenusikals, byloje nenustatyta.

BVK 157 straipsnyje aiÅ¡kiai apibrėžta, kam gali bÅ«ti taikomas lygtinis paleidimas iÅ¡ pataisos įstaigos, kas reiÅ¡kia, net ir esant jame numatytiems pagrindams, tik galimybę svarstyti nuteistojo praÅ¡ymÄ dėl lygtinio paleidimo taikymo, o ne besÄ lyginį jo taikymÄ , nevertinant kitų, t. y. materialiųjų lygtinio paleidimo taikymo pagrindų. Akivaizdu, jog kiekvienas nuteistasis pasižymi tik jam bÅ«dingomis savybėmis, kriminogeniniais veiksniais, todėl kiekvienas nagrinėjamas lygtinio paleidimo klausimas iÅ¡ esmės yra individualus.

Kolegijos vertinimu, apylinkės teismas pagrįstai visų aplinkybių visumoje įvertino ne tik BVK 157 straipsnyje nurodytas formalias lygtinio paleidimo taikymo galimumo sÄ lygas, tačiau aptarė ir kitas, t. y. padarytų nusikaltimų sunkumÄ , nuteistojo elgesį viso bausmės atlikimo laikotarpiu ir kt. 5.4. Sutiktina, jog nagrinėjamu atveju yra pastebimi teigiami J. C. elgesio pokyčiai – nuteistasis dalyvauja bÅ«rio visuomeniniame gyvenime, vykdė individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, nuobaudų neturi, tačiau tai tik parodo, jog nuteistasis, atlikdamas jam paskirtÄ laisvės atėmimo bausmę, elgiasi taip, kaip privalo elgtis kiekvienas nuteistasis, ir Å¡ios aplinkybės nesudaro besÄ lyginio pagrindo konstatuoti pakankamos jo pažangos mažinant pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikÄ .

IÅ¡ socialinio tyrimo iÅ¡vados matyti, kad nuteistasis ne visuomet sugeba apgalvoti visas savo elgesio pasekmes, lengvai pasiduoda kitų manipuliacijoms, savo nusikaltimÄ pateisina. Laisvėje alkoholį vartojo neatsakingai ir nesaikingai. Alkoholio poveikyje yra pasireiÅ¡kęs smurtinis elgesys. Nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikos vertinimo rezultatas yra 53 balų, ji sumažėjusi 12 balų, tačiau iÅ¡ nustatytų balų tik 20 balai yra statiniai, t. y. nekintantys, o kiti 33 balai gali kisti. Taip pat iÅ¡lieka nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikÄ didinantys kriminogeniniai veiksniai: ankstesni teistumai, su darbu susijusios problemos, pastovaus pajamų Å¡altinio nebuvimas, neatsakingas alkoholio vartojimas ir prognostinių įgÅ«džių stoka. 5.5.

Sprendžiant, ar asmuo, bÅ«damas laisvėje, laikysis įstatymų ir nebenusikals, svarbu įvertinti ne tik nuteistojo elgesį pataisos namuose, tačiau jo elgesį prieÅ¡ bausmės atlikimÄ , jam inkriminuotų nusikalstamų veikų pavojingumÄ , bet tik tiek, kiek tai leidžia atskleisti tam tikras nuteistojo asmenines savybes ir įvertinti jų pokytį laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu. IÅ¡ skundžiamos nutarties matyti, kad teismas, spręsdamas dėl galimybės taikyti J. C. lygtinį paleidimÄ , apie jo ankstesnius teistumus, jo elgesį ankstesniais nuosprendžiais paskyrus jam su laisvės atėmimu nesusijusias bausmes ar bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu, apie padarytÄ nusikaltimÄ pasisakė vertinant nuteistojo J.

C. asmenybės ypatumus, galinčius lemti tolesnį jo elgesį, Å¡ias aplinkybes vertino visų kitų jo asmenybę charakterizuojančių aplinkybių visumoje, nesuteikdamas tam ypatingos ar prioritetinės reikÅ¡mės, taigi, teismas jokių įstatymų nuostatų nepažeidė.  5.3. Atsižvelgus į visas nuteistÄ jį charakterizuojančias aplinkybes, kolegija konstatuoja, kad nenustatyta pakankama nuteistojo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio rizikÄ , o tai nesudaro pagrindo manyti, kad Å¡iuo metu J.

C. laikysis įstatymų ir nenusikals, todėl jis negali bÅ«ti paleistas lygtinai iÅ¡ pataisos įstaigos. Komisijos nutarime taikyti nuteistajam lygtinį paleidimÄ iÅ¡dėstytos iÅ¡vados atitinka faktines aplinkybes, tačiau Å¡ios aplinkybės yra nepakankamos iÅ¡vadai, kad nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals. AnalogiÅ¡kÄ iÅ¡vadÄ padarė ir apylinkės teismas skundžiamoje nutartyje, Å¡i nutartis laikoma teisėta ir pagrįsta, todėl naikinti jÄ pagrindo nėra. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi, n u t a r i a :

Nuteistojo J. C. skundÄ atmesti ir palikti galioti VilkaviÅ¡kio rajono apylinkės teismo 2017 m. liepos 3 d. nutartį.Å i Kauno apygardos teismo nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama. Teisėjai                                                                              Albinas Antanaitis              Daiva Jankauskienė                           Viktoras PreikÅ¡as