4fee3eac-5861-4151-9716-4e2c40125ef0 · Vilniaus apygardos teismas

Civilinė byla NrCivilinė byla Nr. 2S-816-560/2016                                                                                         Teisminio proceso Nr. 2-68-3-43924-2015-9                                                                                                                         Procesinio sprendimo kategorija:

                                                                                     3.1.18.1.; 3.3.2.3.(S)VILNIAUS APYGARDOS TEISMASN U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2016 m. balandžio 8 d.Vilnius Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Dainius Rinkevičius,teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo ieÅ¡kovo UAB „Šiaulių autoservisas“ atskirÄ jį skundÄ dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. gruodžio 17 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieÅ¡kovo RAB „Šiaulių autoservisas“ ieÅ¡kinį atsakovui UAB „SG Fashion“ dėl skolos priteisimo, ir n u s t a t ė :I.

Ginčo esmė            IeÅ¡kovas RAB „Šiaulių autoservisas“ kreipėsi į teismÄ su ieÅ¡kiniu dėl 1 965,19 Eur skolos, bei bylinėjimosi iÅ¡laidų priteisimo iÅ¡ atsakovo UAB „SG Fashion“. Siekiant užtikrinti pareikÅ¡to ieÅ¡kinio reikalavimo įvykdymÄ , prašė taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones – areÅ¡tuoti atsakovo pinigines lėšas ir turtÄ 1 965,19 Eur sumai. Nurodė, kad atsakovas nereaguoja į raginimus atsiskaityti, siekia iÅ¡vengti realaus atsiskaitymo su ieÅ¡kovu, todėl nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti ar pasidaryti negalimas.II.

Pirmosios instancijos teismo nutarties esmėVilniaus miesto apylinkės teismas 2015-12-17 nutartimi ieÅ¡kovo praÅ¡ymÄ taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones atmetė. Nutartyje nurodė, kad praÅ¡ymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių yra atmetamas, nes ieÅ¡kovas nenurodė pakankamų faktinių aplinkybių bei nepridėjo jokių įrodymų, suteikiančių teismui pagrindÄ abejoti atsakovo finansiniu pajėgumu pareikÅ¡to reikalavimo apimtyje bei patvirtinančių galimo teismo sprendimo įvykdymo apsunkinimÄ .

Pagrindas taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones yra faktiniai duomenys, leidžiantys teismui manyti, kad nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių, atsiras CPK 144 straipsnio 1 dalyje numatytos pasekmės. Ä®statymas besÄ lygiÅ¡kai nesieja sutartinės prievolės nevykdymo fakto su laikinųjų apsaugos priemonių taikymo bÅ«tinybe. Teismas nurodė, kad taikant laikinÄ sias apsaugos priemones teisingumas reikalauja, kad bÅ«tų atsižvelgta ne tik į ieÅ¡kovo, bet ir į atsakovo interesus, laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pasekmes jai bei kitiems su atsakovo veikla susijusiems asmenims.

Be to, praÅ¡omos priteisti sumos atsakovui, kaip juridiniam asmeniui, teismas nelaikė didele. III. Atskirojo skundo argumentaiIeÅ¡kovas RAB „Šiaulių autoservisas“ pateikė atskirÄ jį skundÄ , kuriuo praÅ¡o pakeisti 2015-12-17 Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartį ir pritaikyti laikinÄ sias apsaugos priemones atsakovo UAB „SG Fashion“ atžvilgiu – areÅ¡tuoti atsakovui priklausančias pinigines lėšas ir/ar turtines teises, esančias pas skolininkÄ ar trečiuosius asmenis, o jų nesant ar esant nepakankamai, areÅ¡tuoti skolininkui priklausantį kilnojamÄ jį ir/ar nekilnojamÄ jį turtÄ , taip pat kitÄ turtÄ , esantį pas skolininkÄ ar trečiuosius asmenis, 1 965,19 Eur sumai.

Nurodė, kad nesutinka, jog pirmosios instancijos teismui nebuvo pateikta pakankamų faktinių aplinkybių ir įrodymų, suteikiančių teismui pagrindÄ abejoti atsakovo finansiniu pajėgumu pareikÅ¡to reikalavimo apimtyje ir patvirtinančių galimo teismo sprendimo įvykdymo apsunkinimÄ . Atsakovas su ieÅ¡kovu neatsiskaito nuo 2008 m., kas yra iÅ¡ties ilgas ir pakankamas laiko tarpas įvykdyti savo prievolę. Ta aplinkybė, kad atsakovas tiek daug melų sÄ moningai vengia atsiskaityti su ieÅ¡kovu ir nededa jokių pastangų bendradarbiauti, leidžia daryti iÅ¡vada, kad atsakovas nėra finansiÅ¡kai pajėgus ir tai akivaizdžiai matosi iÅ¡ Vilniaus miesto apylinkės teismui kartu su ieÅ¡kiniu pateiktų dokumentų.

Aplinkybę, kad atsakovas nėra finansiÅ¡kai pajėgus atsiskaityti su ieÅ¡kovu patvirtina ir tai, kad atsakovas nuo 2015-01-06 iki Å¡ios dienos turi 380,96 Eur įsiskolinimÄ Valstybinio socialinio draudimo fondo vaidybai, kuris, kaip matyti iÅ¡ vieÅ¡ai skelbiamos informacijos, jau beveik 1 (vienerius) metus nėra padengiamas. Nurodo, jog pirmosios instancijos teismas nenurodė jokių argumentų, kuriais vadovaujantis buvo nuspręsta, kad ieÅ¡kovo reikalaujama priteisti suma nėra didelė, taip pat neatsižvelgė nei į ginčo subjektus, nei į kitas susijusias aplinkybes.

Pabrėžia, kad ieÅ¡kovas yra restruktÅ«rizuojama įmonė ir turi daug skolininkų, iÅ¡ kurių ne visi yra pajėgÅ«s įgyvendinti savo įsipareigojimus, todėl ieÅ¡kovo finansinė padėtis yra iÅ¡ties prasta ir 1 965,19 Eur suma yra neabejotinai didelė. Atkreipia dėmesį, kad Å¡iuo metu atsakovo bendrovėje nėra įdarbinto nei vieno žmogaus, todėl kyla pagrįstų abejonių, kad atsakovas vis dar vykdo Å«kinę veiklÄ . Atsakovas UAB „SG Fashion“ atsiliepimo į atskirÄ jį skundÄ nepateikė.IV.

Apeliacinio teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vadosAtskirasis skundas atmetamas.Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 329 straipsnis) patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylÄ neperžengdamas atskirajame skunde numatytų ribų, iÅ¡skyrus atvejus, kai to reikalauja vieÅ¡asis interesas ir neperžengus skundo ribų bÅ«tų pažeisti asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 1-2 dalys, 338 straipsnis).

Nagrinėjamu atveju absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 329 straipsnis 2 ir 3 dalys, 338 straipsnis) nėra nustatyta, byloje paduodant atskirÄ jį skundÄ nėra ginamas vieÅ¡asis interesas, taip pat nėra kitų aplinkybių, dėl kurių bÅ«tų pagrindas peržengti skundo ribas, todėl apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas atskirÄ jį skundÄ , remiasi jo teisiniais bei faktiniais pagrindais, neperžengdamas jų ribų. Kartu su atskiruoju skundu ieÅ¡kovas pateikė naujus įrodymus – 1) 2015-12-17 Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarties kopijÄ , 2) 2013-11-25 Å iaulių apygardos teismu nutarties kopijÄ , 3) 2015-12-14 ieÅ¡kinio kopijÄ , 4) UAB „SG Fashion“ skolų Sodrai informacijÄ , 5) UAB „SG Fashion“ informacijÄ apie darbuotojus.

CPK 314 straipsnyje yra suformuluota taisyklė, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo bÅ«ti pateikti pirmosios instancijos teismui. Draudimas pateikti naujus įrodymus apeliacinės instancijos teismui nėra absoliutus. Minėtame CPK straipsnyje yra nurodytos dvi iÅ¡imtys, sÄ lygotos dalyvaujančių byloje asmenų objektyvia galimybe pateikti įrodymus pirmosios instancijos teisme. Jeigu dalyvaujantys byloje asmenys neturėjo objektyvios galimybės pateikti įrodymus, turinčius reikÅ¡mės bylai teisingai iÅ¡spręsti, įstatymas suteikia jiems teisę pateikti tokius įrodymus apeliacinės instancijos teisme.

Tokie atvejai būna:

1) kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisako priimti įrodymus;

2) kai įrodymų pateikimo bÅ«tinybė iÅ¡kyla vėliau. Å iuo atveju ieÅ¡kovas nenurodo priežasčių, kodėl pastarieji įrodymai negalėjo bÅ«ti pateikti pirmosios instancijos teismui. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad įrodymai Nr. 1, 2, 3 yra byloje, įrodymas Nr. 4 yra beveik analogiÅ¡kas įrodymui apie atsakovo skolų Sodrai informacijÄ , kuris pateiktas pirmosios instancijos teismui, o įrodymas Nr. 5 galėjo bÅ«ti pateiktas pirmosios instancijos teismui. Dėl Å¡ių priežasčių apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis CPK 314 straipsniu, pastaruosius įrodymus atsisako priimti.Vadovaujantis CPK 144 straipsnio 1 dalimi, teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų praÅ¡ymu gali taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones, jeigu Å¡ie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieÅ¡kinio reikalavimÄ ir nesiėmus Å¡ių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas.

Taigi, tam, kad laikinosios apsaugos priemonės bÅ«tų pritaikytos teisėtai, įstatymas numato dvi privalomas sÄ lygas: pirma, ieÅ¡kovo reikalavimas turi bÅ«ti tikėtinai (prima facie) pagrįstas; antra, turi egzistuoti reali grėsmė, kad nesiėmus tokių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti / pasidaryti nebeįmanomas. Nesant bent vienos iÅ¡ Å¡ių sÄ lygų, nėra pagrindo taikyti tokių apsaugos priemonių.Å iuo atveju esminis motyvas, kuriuo vadovaudamasis pirmosios instancijos teismas atsisakė tenkinti praÅ¡ymÄ taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones yra tas, jog ieÅ¡kovas neįrodė, kad atsakovas nėra finansiÅ¡kai pajėgus atsiskaityti su ieÅ¡kovu ieÅ¡kinio reikalavimo ribose, t. y. remdamasis bylos medžiaga, teismas nenustatė pagrindo konstatuoti, kad egzistuoja reali grėsmė, jog nesiėmus tokių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti ir/ar pasidaryti nebeįmanomas.

Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog CPK 178 straipsnyje nurodyta, kad Å¡alys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus. Taip pat akcentuotina, kad teismas pateiktus įrodymus vertina pagal vidinį savo įsitikinimÄ , pagrįstÄ visapusiÅ¡ku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, iÅ¡nagrinėjimu (CPK 185 straipsnio 1 dalis). Tik teismas turi diskrecijÄ spręsti, ar nurodytų aplinkybių pakanka praÅ¡omų laikinųjų apsaugos priemonių taikymui.

Nagrinėjamu atveju, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, jog ieÅ¡kovas neįrodė egzistuojant antrÄ jÄ bÅ«tinÄ jÄ laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sÄ lygÄ â€“ nenurodė pakankamų faktinių aplinkybių bei nepridėjo jokių įrodymų, suteikiančių teismui pagrindÄ abejoti atsakovo finansiniu pajėgumu pareikÅ¡to reikalavimo apimtyje bei patvirtinančių galimo teismo sprendimo įvykdymo apsunkinimÄ . Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog tai, kad atsakovas ilgai neatsiskaito su ieÅ¡kovu, turi 380,96 Eur įsiskolinimÄ Sodrai, o ieÅ¡kovas yra restruktÅ«rizuojama įmonė, nesudaro pagrindo spręsti, kad atsakovas yra nepajėgus atsiskaityti su ieÅ¡kovu ieÅ¡kinio reikalavimo apimtyje.

IeÅ¡kovo reikalavimo nevykdymas yra pagrindas ieÅ¡kovui ginti pažeistÄ teisę teisme, tačiau nėra įstatymo besÄ lygiÅ¡kai siejama su CPK 145 str. numatytų laikinųjų apsaugos priemonių taikymu. Apeliacinės instancijos teismas pabrėžia, kad didelės reikalavimo sumos prezumpcija nėra absoliuti, o teismas, spręsdamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimÄ , turi įvertinti reikalavimo dydį atsižvelgiant į asmenų, kurių atžvilgiu praÅ¡oma taikyti tokias priemones, finansines galimybes.

Atsižvelgiant į tai, kad ieÅ¡kovas neįrodė, kad atsakovas yra finansiÅ¡kai nepajėgus padengti ieÅ¡kinio reikalavimÄ bei į tai, kad atsakovas yra juridinis asmuo, apeliacinės instancijos teismas daro iÅ¡vadÄ , kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, jog reikalavimo suma atsakovui nėra laikytina didele. Remdamasis nurodytomis aplinkybėmis, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsisakė taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones, ieÅ¡kovui neįrodžius antrosios bÅ«tinosios laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sÄ lygos egzistavimo, todėl atskirojo skundo argumentus dėl atsisakymo taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones nepagrįstumo atmeta.          Remdamasis tuo, kas iÅ¡dėstyta, teismas daro iÅ¡vadÄ , jog pirmosios instancijos teismas tinkamai pritaikė procesinės teisės normas, todėl apskųstoji nutartis laikytina teisėta ir pagrįsta, o apelianto atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo jai panaikinti (CPK 320 straipsnis).

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 334-339 straipsniais, teismasn u t a r i a : Apelianto RAB „Šiaulių autoservisas“ atskirojo skundo netenkinti.Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. gruodžio 17 d. nutartį palikti nepakeistÄ . Teisėjas                                                                                                           Dainius Rinkevičius