4fee0bdd-a893-409e-a08f-c4b1fa816178 · Vilniaus apygardos teismas

Civilinė byla Nr. e2A-247-340/2018Teisminio proceso Nr. 2-48-02729-2016-6      Procesinio sprendimo kategorija: 2.6.39.2.5.1.1; 2.6.39.2.5.2; 3.3.1.21.(S) VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTIS 2018 m. balandžio 10 d.Vilnius Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Neringos Švedienės, Danutės Kutrienės ir Tatjanos Žukauskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo A.

T. apeliacinį skundÄ dėl Trakų rajono apylinkės teismo 2017 m. vasario 23 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieÅ¡kovo ERGO Insurance SE, veikiančio per ERGO Insurance SE Lietuvos filialÄ , ieÅ¡kinį atsakovui A. T. dėl žalos atlyginimo.Kolegija, iÅ¡nagrinėjusi civilinę bylÄ ,                          n u s t a t ė : Ginčo esmė IeÅ¡kovas kreipėsi į teismÄ su ieÅ¡kiniu, praÅ¡ydamas priteisti iÅ¡ atsakovo 22 643,13 Eur žalos atlyginimÄ , 5 procentų dydžio metines palÅ«kanas už priteistÄ sumÄ nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo ir bylinėjimosi iÅ¡laidas.IeÅ¡kovas nurodė, kad 2013-07-06 kelio AukÅ¡tadvaris-SemeliÅ¡kės-Vievis 1,75 km, Trakų rajone įvyko eismo įvykis, kurio metu atsakovas A.

T., bÅ«damas neblaivus (nustatytas 1,42 prom. girtumas), vairavo automobilį VW GOLF, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nesilaikė visų bÅ«tinų atsargumo priemonių, sukėlė pavojų kitų eismo dalyvių saugumui, važiuodamas 124 km/h greičiu, taip virÅ¡ydamas jam leistinÄ 70 km/h greitį, deÅ¡inės pusės ratais įvažiavo į deÅ¡inį kelkraÅ¡tį, grÄ Å¾indamas automobilį į važiuojamÄ jÄ dalį jo nesuvaldė, dėl to automobilis prarado judesio stabilumÄ , nuslydo nuo kelio į kairę ir atsitrenkė į medį.

Nuostolius dėl eismo įvykio metu automobilio WV GOLF, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) keleivių sveikatos sutrikdymo žalÄ patyrė Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyrius (toliau – VSDFV), Vilniaus teritorinė ligonių kasa (toliau – Ligonių kasa) bei sužaloti keleiviai E. S. ir D. J.. Trakų rajono apylinkės teismas 2015-05-25 nuosprendžiu pripažino A. T. kaltu padarius nusikalstamÄ veikÄ LR BK 281 str. 4 d. – bÅ«damas apsvaigęs nuo alkoholio, vairuodamas kelių transporto priemonę pažeidė kelių eismo saugumo ar transporto priemonės eksploatavimo taisykles, dėl to įvyko eismo įvykis, dėl kurio buvo sunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata.

Nuosprendis įsiteisėjęs, apskųstas nebuvo. Pažymėjo, jog transporto priemonės VW GOLF, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) valdytojo civilinė atsakomybė buvo apdrausta transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu ERGO Insurance SE Lietuvos filiale, draudimo sutartis Nr. 02–2267486. Minėtu nuosprendžiu teismas nukentėjusiajam D. J. iš civilinio atsakovo ERGO Insurance SE priteisė 433,46 Eur ir 5 000,00 Eur neturtinės žalos atlyginimo, o ieškovas, vykdydamas teismo nuosprendį, šias sumas išmokėjo.

IeÅ¡kovas, remdamasis TPVCAPDÄ® bei Taisyklėmis atlygino žalÄ dėl eismo įvykio, iÅ¡mokėdamas iÅ¡ viso 22 643,13 Eur dydžio iÅ¡mokÄ ir įgyvendindamas jam įstatymo suteiktÄ atgręžtinio reikalavimo teisę bei vadovaudamasis TPVCAPDÄ® 22 str. 1 d. 1 p., kadangi nustatyta, kad atsakovas vairavo transporto priemonę bÅ«damas neblaivus, kreipėsi į atsakovÄ , reikalaudamas grÄ Å¾inti iÅ¡mokėtÄ draudimo iÅ¡mokÄ , tačiau atsakovas reikalavimo neįvykdė. Nurodė, kad dėl apdraustos transporto priemonės VW GOLF, valst.

Nr. (duomenys neskelbtini) valdytojo veiksmais padarytos žalos draudimo iÅ¡mokos buvo mokėtos keliems asmenims: D. J., Valstybinei ligonių kasai prie Sveikatos apsaugos ministerijos (Vilniaus teritorinė ligonių kasa), Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai (VSDFV Vilniaus skyrius). IeÅ¡kovo kaip transporto priemonės valdytojo civilinę atsakomybę apdraudusio draudiko prievolė iÅ¡ sudarytos draudimo sutarties baigėsi iÅ¡mokėjus paskutinę draudimo iÅ¡mokÄ , t. y. 2015-09-30, ir tik tuomet deliktinės civilinės atsakomybės teisiniai santykiai baigėsi visa apimtimi ir draudikas įgijo reikalavimo teisę regreso tvarka reikalauti iÅ¡mokėtų draudimo iÅ¡mokų.

IeÅ¡kovas nepraleido 1 metų ieÅ¡kinio senaties termino: draudžiamojo įvykio administravimas baigėsi ir paskutinė draudimo iÅ¡moka buvo iÅ¡mokėta 2015-09-30, o ieÅ¡kovas su ieÅ¡kiniu į teismÄ kreipėsi 2016-09-21. Prašė, jeigu teismas nuspręstų, kad ieÅ¡kinio senaties terminas praleistas, jį atnaujinti, kadangi tokiu atveju galima bÅ«tų konstatuoti, kad ieÅ¡kinio senaties terminas praleistas labai neženkliai ir tam turėjo įtakos atsakovo nebendradarbiavimas su ieÅ¡kovu. Atsakovas A.

T. su ieÅ¡kiniu sutiko iÅ¡ dalies. Nurodė, kad atsakovas pripažįsta, kad žala padaryta. Pažymėjo, jog nagrinėjamu atveju žala buvo atlyginta trims skirtingiems subjektams (nukentėjusiems asmenims) skirtingais pagrindais – D. J. buvo iÅ¡mokėta Trakų rajono apylinkės teismo 2015-05-25 nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1-87-239/2015 priteista žala, VSDFV – žala, patirta iÅ¡mokėjus ligos paÅ¡alpÄ , o Ligonių kasai – žala, susijusi su gydymo iÅ¡laidų apmokėjimu.

Taigi, ieÅ¡kovas, atlygindamas žalÄ nukentėjusiems asmenims, įvykdė tris skirtingas prievoles. D. J. priteista 5 433,46 Eur žalos atlyginimo suma buvo iÅ¡mokėta 2015-08-03, todėl Å¡iam ieÅ¡kovo reikalavimui taikytinas vienerių metų ieÅ¡kinio senaties terminas ir ieÅ¡kinys Å¡ioje dalyje atmestinas. Nurodė, kad atsižvelgiant į tai, kad su sveikatos sužalojimu susijusi žala gali bÅ«ti atlyginama periodinėmis iÅ¡mokomis (nukentėjusiajam D. J. buvo paskirta ligos paÅ¡alpa, kuri buvo mokama periodinėmis iÅ¡mokomis), darytina iÅ¡vada, kad prievolė VSDFV ginčo atveju buvo dalomoji (vykdoma dalimis).

Nurodė, kad prievolę Ligonių kasai ieÅ¡kovas taip pat vykdė dalimis, kÄ patvirtina 2015-09-15 mokėjimo nurodymas Nr. HAN-136106 ir 2015-09-30 mokėjimo nurodymas Nr. HAN-137310. Ä®vykdžius kiekvienÄ Å¾alos atlyginimo prievolės sudėtinę dalį kaip savarankiÅ¡kÄ prievolės dalį, atsiranda savarankiÅ¡ka teisė reikalauti iÅ¡ dėl žalos padarymo kalto asmens jÄ atlyginti regreso tvarka. Atsižvelgdamas į tai, atsakovas prašė ieÅ¡kovo reikalavimui dėl 4 216,40 Eur dalies žalos, atlygintos VSDFV 2015-09-l0 ir dėl 9 450,96 Eur dalies žalos, atlygintos Ligonių kasai 2015-09-15, taikyti vienerių metų ieÅ¡kinio senaties terminÄ ir ieÅ¡kinį Å¡ioje dalyje atmesti.

Nurodė, jog 2015-09-09 ieÅ¡kovo praneÅ¡ime Ligonių kasai nurodoma, kad ieÅ¡kovas, vadovaujantis CK 6.282 str. 1 d., baudžiamosios bylos Nr. 1-87-239/2015 medžiaga, iÅ¡ kurios nustatyta, kad E. S. didelis neatsargumas (sėdo į apsvaigusio vairuotojo vairuojamÄ transporto priemonę) padėjo žalai atsirasti, E. S. suteiktos asmens sveikatos priežiÅ«ros paslaugos mažintinos 70 procentų. Ligonių kasos raÅ¡te, ieÅ¡kovo gautame 2015-09-28, pažymėta, kad draudimo iÅ¡mokÄ racionalu mažinti 50 procentų.

Trakų rajono apylinkės teismo 2015-05-25 nuosprendyje baudžiamojoje byloje Nr. 1-87-239/2015 taip pat nurodyta, kad žalÄ D. J. patyrė dėl jo didelio neatsargumo, kadangi D. J., prabudęs, neprieÅ¡taravo, kad važiuoja neblaivaus atsakovo vairuojamu automobiliu, todėl turi prisiimti dalį atsakomybės, ir tai yra pagrindas mažinti priteistinÄ draudimo iÅ¡mokos dydį, tačiau ieÅ¡kovas neprašė Ligonių kasos mažinti mokėtinos draudimo iÅ¡mokos, susijusios su D. J. gydymu, motyvuojant tuo, kad jo didelis neatsargumas padėjo žalai atsirasti.

Paminėtos aplinkybės patvirtina, kad ieÅ¡kovas nesirÅ«pino ekonomiÅ¡ku žalos atlyginimo prievolės vykdymu, todėl iÅ¡ atsakovo priteistina likusi po ieÅ¡kinio senaties termino pritaikymo sumokėta draudimo iÅ¡moka mažintina 50 procentų. Atsakovas, atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes, teismo prašė taikyti ieÅ¡kinio senatį ir atmesti ieÅ¡kinį dalyje dėl ieÅ¡kovo reikalavimų priteisti iÅ¡ atsakovo ieÅ¡kovo 2015-08-03 iÅ¡mokėtus 5 433,46 Eur draudimo iÅ¡mokos D. J., 2015-09-15 iÅ¡mokėtus 9 450,96 Eur draudimo iÅ¡mokos Valstybinei ligonių kasai prie SAM ir 2015-09-10 iÅ¡mokėtus 4 216,40 Eur draudimo iÅ¡mokos VSDFV Vilniaus skyriui, kaip pareikÅ¡tus praleidus ieÅ¡kinio senaties terminÄ , kurio atnaujinti nėra pagrindo; sumažinti, atsižvelgiant į D.

J. didelį neatsargumÄ bei atsakovo turtinę padėtį, ieÅ¡kovui iÅ¡ atsakovo priteistinÄ 3 542,31 Eur draudimo iÅ¡mokÄ 50 procentų; priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovo atsakovui jo patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas, proporcingai atmestai reikalavimų daliai. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė Trakų rajono apylinkės teismas 2017-02-23 sprendimu ieÅ¡kinį tenkino: priteisė ERGO Insurance SE, veikiančiam per ERGO Insurance SE Lietuvos filialÄ , iÅ¡ A. T. 22 643,13 Eur žalos atlyginimÄ , 5 procentų dydžio metines palÅ«kanas už priteistÄ 22 643,13 Eur sumÄ nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme, t. y. nuo 2016-09-26, iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo ir 509,00 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidas; priteisė valstybei iÅ¡ A.

T. 4,71 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidas.Teismas, nustatęs, kad ieÅ¡kovas Sutarties pagrindu visiÅ¡kai atlygino žalÄ (nuostolius) visiems dėl eismo įvykio nuostolius patyrusiems asmenims, iÅ¡mokėdamas draudimo iÅ¡mokas 2015-08-03, 2015-09-15, 2015-09-30, 2015-09-10 ir 2015-09-21, konstatavo, kad pagrindinė prievolė ieÅ¡kovo buvo įvykdyta 2015-09-30, kai ieÅ¡kovas iÅ¡mokėjo paskutinę su Å¡iuo eismo įvykiu susijusiÄ draudimo iÅ¡mokÄ ir visiÅ¡kai atlygino žalÄ (nuostolius) visiems dėl minėto eismo įvykio nuostolius patyrusiems asmenims, t. y. pagal transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo teisinius santykius pasibaigė draudiko prievolė padengti nukentėjusiesiems nuostolius ir iÅ¡aiÅ¡kėjo, kokia apimtimi draudikas turi teisę regreso tvarka reikalauti, kad sumokėtas dėl padarytos žalos sumas grÄ Å¾intų atsakingas už žalos padarymÄ asmuo.

Teismas, nustatęs, kad ieÅ¡kovas į teismÄ su reikalavimu dėl žalos regreso tvarka atlyginimo kreipėsi 2016-09-21, sprendė, kad ieÅ¡kovas nepraleido vienerių metų ieÅ¡kinio senaties termino reikalavimui, kilusiam iÅ¡ draudimo teisinių santykių, pareikÅ¡ti. Teismas nustatė, kad iÅ¡ viso ieÅ¡kovas visiems dėl eismo įvykio nuostolius patyrusiems asmenims sumokėjo 22 643,13 Eur draudimo iÅ¡mokas. Vadovaudamasis TPVCAPDÄ® 22 str. 1 d. 1 p., kuris nustato, kad draudikas, sumokėjęs iÅ¡mokÄ , turi teisę reikalauti, kad sumokėtas dėl padarytos žalos sumas grÄ Å¾intų atsakingas už žalos padarymÄ asmuo, jeigu jis vairavo transporto priemonę neblaivus, taip pat Eismo įvykio metu padarytos žalos nustatymo ir draudimo iÅ¡mokos mokėjimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. birželio 23 d. nutarimu Nr. 795 (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008 m. vasario 13 d. nutarimo Nr. 122 redakcija), 59.1 punktu, bei atsižvelgdamas į tai, kad atsakovas A.

T. vairavo transporto priemonę bÅ«damas neblaivus, sprendė, kad atsakovas privalo atlyginti ieÅ¡kovui padarytÄ Å¾alÄ .Teismas atsakovo argumentus dėl D. J. priteistinos draudimo iÅ¡mokos dydžio mažinimo atmetė kaip nepagrįstus. Teismas nurodė, kad Trakų rajono apylinkės teismo 2015-05-25 nuosprendžiu, priimtu baudžiamojoje byloje Nr. 1-87-239/2015 nėra nustatytas nukentėjusiojo D. J. didelis neatsargumas, kas galėtų bÅ«ti pagrindu priteistinos žalos dydžio mažinimui (CK 6.282 str. 1 d.).

Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad atsakovas nei atsiliepime, nei triplike, dėstydamas savo atsikirtimus į ieÅ¡kovo reikalavimus, nesirėmė atsakovo sunkia turtine padėtimi, bei nepateikė jokių įrodymų Å¡iai aplinkybei pagrįsti, ir tik baigiamojoje kalboje atsakovo atstovas pareiÅ¡kė praÅ¡ymÄ mažinti tuo pagrindu iÅ¡ atsakovo priteistinos žalos dydį, sprendė, kad atsakovo praÅ¡ymas dėl priteistinos žalos dydžio sumažinimo atsižvelgiant į atsakovo sunkiÄ turtinę padėtį atmestinas kaip nepagrįstas, neįrodytas (CPK 12 str., 178 str.).Teismas, įvertinęs byloje esančius duomenis, konstatavo, kad ieÅ¡kovo reikalavimas dėl 22643,13 Eur žalos atlyginimo iÅ¡ atsakovo priteisimo yra pagrįstas.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į juos argumentai Atsakovas A. T. apeliacinius skundu praÅ¡o panaikinti Trakų rajono apylinkės teismo 2017-02-23 sprendimÄ dalyje dėl 19100,82 Eur žalos priteisimo ieÅ¡kovui ERGO Insurance SE, veikiančiam per ERGO Insurance SE Lietuvos filialÄ , iÅ¡ atsakovo A. T. ir Å¡ioje dalyje ieÅ¡kinį atmesti; priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas. Apeliacinis skundas grindžiamas Å¡iais argumentais:Pirmosios instancijos teismas, nusprendęs, kad ieÅ¡kinio senaties terminas ieÅ¡kovui prasidėjo 2015-09-30, kai ieÅ¡kovas iÅ¡mokėjo paskutinę įmokÄ , nevertino, kad ieÅ¡kovas, atlygindamas žalÄ nukentėjusiems asmenims įvykdė tris skirtingas prievoles, ir kad Å¡ios prievolės buvo vykdomos dalimis, nors atsakovas bÅ«tent tuo pagrindu ir prašė daliai ieÅ¡kovo reikalavimų taikyti CK 1.125 straipsnio 7 dalyje numatytÄ sutrumpintÄ vienerių metų ieÅ¡kinio senaties terminÄ ir tuo pagrindu ieÅ¡kinį Å¡ioje dalyje atmesti.

Pirmosios instancijos teismas, netinkamai taikydamas CK 1.127 straipsnio 4 dalies nuostatas, atskiras savarankiÅ¡kas prievoles nepagrįstai laikė viena pagrindine prievole ir neatsižvelgdamas į tai, kad prievoles Ligonių kasai ir VSDFV ieÅ¡kovas vykdė dalimis – nepagrįstai konstatavo, kad ieÅ¡kovas nepraleido CK 1.125 straipsnio 7 dalyje numatyto ieÅ¡kinio senaties termino dėl dalies atsakovui reiÅ¡kiamų reikalavimų ir ieÅ¡kinį tenkino visiÅ¡kai. Ä®vykdžius kiekvienÄ Å¾alos atlyginimo prievolės sudėtinę dalį, kaip savarankiÅ¡kÄ prievolę (iÅ¡ esmės atskiras savarankiÅ¡kas prievoles), atsiranda savarankiÅ¡ka teisė reikalauti iÅ¡ dėl žalos padarymo kalto asmens jÄ atlyginti regreso tvarka.

IeÅ¡kinys teisme pareikÅ¡tas 2016-09-21, todėl ieÅ¡kovo reikalavimui dėl 4216,40 Eur dalies žalos, atlygintos VSDFV 2015-09-10 (mokėjimo nurodymas 113001) ir dėl 9450,96 Eur dalies žalos, atlygintos Ligonių kasai 2015-09-15 (mokėjimo nurodymas Nr. HAN-136106), taikytinas vienerių metų ieÅ¡kinio senaties terminas ir ieÅ¡kinys Å¡ioje dalyje atmestinas.Teismo sprendime nurodomos Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys yra priimtos bylose, kurių faktinės aplinkybės iÅ¡ esmės skiriasi nuo Å¡ios bylos faktinių aplinkybių, todėl jos nėra ratio decidendi (lot. privalomas teismo precedentas), dėl ko pirmosios instancijos teismui vadovautis jomis Å¡ioje byloje nebuvo jokio pagrindo.IeÅ¡kovas ERGO Insurance SE, veikiantis per ERGO Insurance SE Lietuvos filialÄ , atsiliepimu praÅ¡o atsakovo A.

T. apeliacinį skundÄ atmesti. Nurodo Å¡iuos atsikirtimus:Atsižvelgiant į kasacinio teismo iÅ¡aiÅ¡kinimÄ â€“ Å¡io draudžiamojo įvykio administravimas baigtas tik 2015-09-30, visiems žalÄ patyrusiems asmenims atlyginus jų nuostolius, tik tada deliktinės civilinės atsakomybės teisiniai santykiai baigėsi visa apimtimi ir tik tuomet draudikas įgijo reikalavimo teisę regreso tvarka reikalauti iÅ¡mokėtų draudimo iÅ¡mokų iÅ¡ atsakingo už žalos padarymÄ asmens, t.y. draudžiamojo įvykio administravimo pabaiga yra ieÅ¡kinio senaties termino pradžios momentas.

BÅ«tent tokiu kasacinio teismo aiÅ¡kinimu vadovavosi ir ieÅ¡kovas.Nors draudimo iÅ¡mokos mokėtos trims skirtingiems subjektams, atsižvelgiant į kasacinio teismo aiÅ¡kinimÄ , iÅ¡mokos mokėjimas nukentėjusiajam D. J. ir VSDFV iÅ¡mokėta iÅ¡moka laikytina žala asmeniui ir tai yra žalos atlyginimas vienam ir tam pačiam asmeniui – nukentėjusiajam D. J.. Darytina pagrįstÄ iÅ¡vada, jog žalos atlyginimas D. J. dėl 2013-07-06 eismo įvykio patirtos žalos baigtas 2015-09-21.Net jei ir laikyti, jog prievolės yra savarankiÅ¡kos pagal draudimo iÅ¡mokÄ gavusį asmenį, taikant kasacinio teismo aiÅ¡kinimÄ â€“ deliktinės civilinės atsakomybės teisiniai santykiai pasibaigia prievolės įvykdymu (CK 6.123 straipsnio 1 dalis), iÅ¡skyrus tuos atvejus, kai draudimo iÅ¡moka iki galo nepadengiami nukentėjusiųjų nuostoliai; kai draudiko iÅ¡moka visiÅ¡kai atlygina nukentėjusiųjų nuostolius, tuomet deliktinės civilinės atsakomybės teisiniai santykiai pasibaigia visa apimtimi ir TPVCAPDÄ® pagrindu atsiranda draudiko teisė regreso tvarka reikalauti iÅ¡mokėtų sumų – laikytina, jog prievolė yra įvykdyta, kuomet baigtos mokėti draudimo iÅ¡mokos kiekvienam konkrečiam subjektui, t.y. konkrečiam asmeniui.

Pažymėtina, jog D. J. patirtos žalos atlyginimas baigtas 2015-09-21, Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos (Vilniaus teritorinė ligonių kasa) – 2015-09-30. IeÅ¡kinys teismui pateiktas 2016-09-21, t.y. ieÅ¡kovas pateikė ieÅ¡kinį nepraleidęs ieÅ¡kinio senaties termino.Jei teismas dėl kokių nors priežasčių manytų, jog ieÅ¡kovas yra praleidęs ieÅ¡kinio senaties terminÄ â€“ ieÅ¡kovas praÅ¡o, vadovaujantis CK 1.131 str., ieÅ¡kinio senaties terminÄ atnaujinti.

IV. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir motyvai Apeliacinis skundas atmestinasVadovaujantis CPK 320 straipsnio 1 ir 2 dalimis, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylÄ neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, iÅ¡skyrus atvejus, kai to reikalauja vieÅ¡asis interesas. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.

Absoliučių skundžiamo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta, teisėjų kolegija nagrinėja apeliacinio skundo teisinį ir faktinį pagrindÄ .Apeliacinio skundo argumentai dėl CK 1.127 straipsnio 4 dalies normų netinkamo aiÅ¡kinimo ir taikymo.IeÅ¡kovas, kaip draudikas, iÅ¡mokėjęs draudimo iÅ¡mokÄ nukentėjusiajam autoįvykyje asmeniui (-ims), įgijo atgręžtinio reikalavimo teisę į draudėjÄ ar apdraustÄ jį, jeigu pastarasis nevykdė ar netinkamai vykdė draudimo sutartyje ar įstatymuose nustatytas pareigas. (TPVCAPDÄ® 22 str.).

Apeliantas sutiko su teismo iÅ¡vada, kad draudiko reikalavimams transporto priemonių valdytojui- atsakingam už žalos padarymÄ asmeniui- pagal CK 1.125 straipsnio 7 d. taikytinas 1 metų ieÅ¡kinio senaties terminas, tačiau teismas netinkamai nustatė ieÅ¡kinio senaties pradžios momentÄ . Pagal CK 1.127 straipsnio 4 dalį iÅ¡ regresinių prievolių atsirandančių reikalavimų ieÅ¡kinio senaties terminas prasideda nuo pagrindinės prievolės įvykdymo momento. Teismas nepagrįstai ir neteisingai nustatė, kad pagrindinė prievolė ieÅ¡kovo buvo įvykdyta 2015-09-30, t.y. tuomet, kai ieÅ¡kovas sumokėjo paskutinę su Å¡iuo eismo įvykių susijusiÄ draudimo iÅ¡mokÄ ir tokiu bÅ«du visiÅ¡kai atlygino žalÄ (nuostolius) visiems su Å¡iuo įvykių susijusiems asmenims.Apelianto vertinimu, teismas nepagrįstai neatsižvelgė į tam, kad ginčo atveju žala buvo mokama trims atskiriems subjektams skirtingais pagrindais – nukentėjusiajam D.

J. buvo iÅ¡mokėta Trakų rajono apylinkės teismo nuosprendžiu priteista žala, VFDFV žala, patirta iÅ¡mokėjus ligos paÅ¡alpa, o Ligonių kasai – žala, susijusi su gydymo iÅ¡laidų apmokėjimu, t.y. ieÅ¡kovas iÅ¡mokėdamas žalos atlyginimÄ Â trims nukentėjusiems asmenims įvykdė tris skirtingas prievolės ir Å¡ios prievolės buvo vykdomos dalimis. D. J. teismo nuosprendžiu priteista 5 433,46 Eur žala buvo iÅ¡mokėta 2015-08-03, 4216,40 Eur dalies žala VSDFV atlyginta 2015-09-10 pavedimu (mokėjimo nurodymas Nr. 113001), 9 450,96 Eur dalies žala atlyginta Ligonių kasai 2015-09-15 (mokėjimo pavedimas Nr. HAN -136106); ieÅ¡kinys dėl žalos atlyginimo buvo pareikÅ¡tas 2016-09-21, t.y. ieÅ¡kovo reikalavimams dėl nurodytų sumų pritiesimo regreso tvarka taikytinas vienerių metų mokėjimo terminas ir ieÅ¡kinys Å¡ioje dalyje turėjo bÅ«ti atmestas Apeliantas pasirėmė teismų praktika – Vilniaus apygardos teismo 2016-04-27 nutartimi civilinėje byloje Nr.2A-1060-614/2016, kurijoje teismas iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad ieÅ¡kinio senaties termino eiga prasideda nuo kiekvienos savarankiÅ¡kos prievolės įvykdymo.Apeliantas savo skundÄ pagrindžia iÅ¡ esmės tuo, kad mokėjimai nukentėjusiajam D.

J., VSDFV ir Ligonių kasai yra skirtingos savarankiškos prievolės trims nukentėjusiesiems. Teisėjų kolegija nesutinka su tokiu vertinimu. Prievolės atsiranda iš sandorių arba kitokių juridinių faktų, kurie pagal galiojančius įstatymus sukuria prievolinius santykius (CK 6.2 straipsnis). Nagrinėjamu atveju prievolė kilusi iš delikto – žalos nukentėjusiojo D. J. sveikatai padarymo autoįvykio metu. Trakų rajono apylinkės teismo 2015 m. gegužės 25 d. nuosprendyje baudžiamojoje byloje Nr. 1-87-239/2015 nustatyta, kad A.

T. padarė nusikaltimÄ , numatytÄ BK 281 straipsnio 4 dalyje, t.y. bÅ«damas apsvaigęs nuo alkoholio vairuodamas kelių transporto priemonę, pažeidė kelių eismo saugumo taisykles, dėl to įvyko eismo įvykis, dėl kurio nukentėjusiajam D. J. buvo padaryti daugybiniai sužalojimai (kaulų lūžiai, galvos smegenų sumuÅ¡imas) atitinkantys sunkų sveikatos sutrikdymo mastÄ , o nukentėjusiajam E. S. padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas. Baudžiamoje byloje buvo pareikÅ¡tas nukentėjusiojo D.

J. ieškinys dėl 433,46 Eur turtinės ir 30 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo, pagrįstas vaistų ir kelionių čekiais, t.y. nukentėjusysis pareiškė ieškinį dėl turtinės ir neturinės žalos, padarytos jo sveikatai, atlyginimo. Nukentėjusysis E. S. baudžiamosios bylos nagrinėjimo metu neturėjo pretenzijų kaltinamajam. Teismas konstatavo, kad nukentėjusiajam D. J. padarytas rimtas sveikatos sutrikdymas, kuris turės liekamuosius reiškinius ateityje. Teismas priteisė nukentėjusiajam D.

J. 433,46 Eur turtinės ir 5 000 Eur neturinės žalos bei pagrįstai pažymėjo, kad nukentėjusiajam padaryta žala turi bÅ«ti atlyginta visiÅ¡kai. Civilinės bylos duomenimis, dalį žalos, padarytos nukentėjusiojo D. J. sveikatai, atlygino VSDFV ir Ligonių kasos; Ligonių kasos taip pat atlygino ir E. S. gydymo iÅ¡laidas. Jos perėmė nukentėjusiųjų reikalavimo teisę į žalÄ padariusi asmenį subrogacijos pagrindu (CK 6.1015 str. 1 d.). Tokiu bÅ«du atsakovo prievolės D.

J., VSDFV ir Ligonių kasai yra tos pačios prievolės, atsiradusios iš delikto, dalys ir negali būti vertinamos kaip savarankiškos prievolės atskiriems nukentėjusiesiems. Kasacinis teismas yra pasisakęs, kad draudikui įvykdžius prievolę atlyginti nukentėjusiems nuostolius, patirtus dėl transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu apdraustos transporto priemonės poveikio eismo įvykio metu, deliktinės civilinės atsakomybės teisiniai santykiai pasibaigia prievolės įvykdymu (CK 6.123 str. 1 d.), išskyrus tuos atvejus, kai draudimo išmoka iki galo nepadengiami nukentėjusiųjų nuostoliai.

Jei draudiko iÅ¡moka visiÅ¡kai atlygina nukentėjusiųjų nuostolius, tai deliktinės civilinės tai deliktinės civilinės teisiniai santykiai pasibaigia visa apimtimi ir TPSVCAPDÄ® pagrindu atsiranda draudiko teisė regreso tvarka reikalauti, kad sumokėtas dėl padarytos žalos sumas gražintų atsakingas už žalos padarymÄ asmuo. IÅ¡ TPSVCAPD sutarties kylančios prievolės įvykdymo momentas yra siejamas su visų nukentėjusiojo nuostolių atlyginimo momentu. Apeliantės rėmėsi Vilniaus apygardos teismo 2016 m. balandžio 27 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2A-1060-614/2016, kurioje pažymėta, kad pagal CK 1.127 straipsnio 4 d. ir regresinių prievolių atsirandančių reikalavimų ieÅ¡kinio senaties termino eiga prasideda nuo kiekvienos savarankiÅ¡kos prievolės įvykdymo.

Tačiau Vilniaus apygardos teismo išnagrinėtoje byloje nukentėję buvo keli – žuvusiojo sutuoktinė, vaikai, prievolės taip pat skyrėsi. Teisėjų kolegija paminėtoje byloje konstatavo, kad ieškinio senatis dėl prievolės sutuoktinei (dėl automobilio sunaikinimo ir laidojimo išlaidų kompensavimo ) pasibaigė, tačiau taip pat pripažino, kad dalyje dėl kompensacijų žuvusiojo vaikams senatis nėra suėjusi, nes nuo dalies kompensacijos vaikams išmokėjimo nepraėjo vieneri metai, o gydymo išlaidų ir maitintojo netekimo kompensacijos tebemokamos, taip pat toliau mokama VSDFV Vilniaus skyriui kompensuojant dėl našlaičių pensijų išmokėjimo.

Faktinė situacija nagrinėjamoje byloje iÅ¡ esmės skiriasi nuo paminėtos bylos aplinkybių, nes atsakovo A. T. prievolė yra viena ir vienam asmeniui – visiÅ¡kai atlyginti nukentėjusiųjų sveikatai padarytÄ Å¾alÄ ; tai, kad dalį Å¡ios prievolės įvykdė VSDFV ir Ligonių kasos, atlyginusios nukentėjusiesiems dalį žalos, susijusios su sveikatos sutrikdymų, nepadaro jų reikalavimus atsakovui ir jo draudikui - ieÅ¡kovui savarankiÅ¡komis prievolėmis. Kaip jau buvo paminėta, paskutiniai mokėjimai, atlyginant žalÄ , susijusį su D.

J. gydymo iÅ¡laidomis Vilniaus teritorinei ligonių kasai  buvo atlikti 2015-09-15 (9 450 Eur) ir su E. S. gydymo iÅ¡laidomis - 2015-09-30 (3,18 Eur), VSDFV – atlyginant žalÄ , sumokėjus ligos paÅ¡alpÄ D. J., buvo atlikti 2015-09-10 (4 216, 40 Eur) ir 2015-09-21 (3 539,13 Eur). IeÅ¡kinys buvo pareikÅ¡tas 2016-09-21, t.y. nepraleidus ieÅ¡kinio senaties termino, kurį skaičiuojama nuo paskutinių mokėjimų, susijusių su žalos padarytos nukentėjusiųjų sveikatai, atlikimo dienos – E. S. - 2015-09-30, D.

J. - 2015-09-21.Teisėjų kolegija atmeta apelianto argumentus apie tai, kad pirmosios instancijos teismas netinkami vadovavosi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartimis, priimtomis civilinėse bylose Nr. 3K-3-438/2006, ir Nr. 3K-3-27/2013 Nr. 3K-3-382/2009, nes pirmose dvejose bylose buvo pasisakyta tik dėl ieÅ¡kinio trukmės, o paskutinėje byloje buvo atlyginta vienam asmeniui ir vienu mokėjimu. Kaip buvo paminėta, nagrinėjamoje byloje ieÅ¡kovas reikalauja atlyginti žalÄ , padaryta D. J. sveikatai, t.y. teismas pagristai kvalifikavo atsakovo prievolę kaip viena prievolė vienam asmeniui.

Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtÄ procesinį spendimÄ neturėtų bÅ«ti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvienÄ argumentÄ (LAT CBS teisėjų kolegijos 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010; 2011 m. vasario 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-52/2011).Teismas sprendžia, kad kiti apeliacinio skundo argumentai teisiÅ¡kai nėra reikÅ¡mingi teisingam bylos iÅ¡nagrinėjimui, pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumui bei pagrįstumui, todėl apeliacinės instancijos teismas atskirai dėl jų nepasisako.Apibendrinus nustatytas aplinkybes, konstatuotina, jog apeliantas neįrodė aplinkybių, kuriomis grindžia savo skundÄ , todėl apeliacinės instancijos teismas atsakovo skundÄ atmeta kaip nepagrįsta, palikdamas Trakų rajono apylinkės teismo 2017-02-23 sprendimÄ nepakeistÄ .Å aliai, kurios naudai priimtas sprendimas, iÅ¡ antrosios Å¡alies priteisiamos bylinėjimosi iÅ¡laidos (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

Apeliacinio skundo netenkinant, atsakovo turėtos bylinėjimosi iÅ¡laidos jam neatlygintinos. Trakų rajono apylinkės teismo 2017-03-31 nutartimi atsakovui A. T. žyminio mokesčio už apeliacinį skundÄ dalies (400 Eur) mokėjimas buvo atidėtas iki teismo procesinio sprendimo priėmimo nagrinėjamoje byloje. Skundo netenkinant, nesumokėta žyminio mokesčio dalis priteistina iÅ¡ apelianto valstybei ( CPK 96 str. 1 d.).   Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu, n u t a r i a :

Trakų rajono apylinkės teismo apylinkės teismo 2017 m. vasario 23 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ . Priteisti iÅ¡ A. T. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) 400 (keturis Å¡imtus) Eur žyminio mokesčio valstybės biudžetui. Teisėjai                                                                               Neringa Å vedienė                                                                                             Danutė Kutrienė                                                                                             Tatjana Žukauskienė