4fece2c8-968a-49a3-bf7b-e3244483a359 · Klaipėdos apylinkės teismas

?Civilinė byla Nr. e2-82-676/2020 Proceso Nr. 2-03-3-11452-2018-5 Procesinio sprendimo kategorija: 2.1.4.1.; 2.1.4.2.; 2.1.5.1.3.11.; 2.1.5.2.; 2.1.5.4.; 2.5.2.; 2.5.3.; 2.5.9.; 3.2.3.1.; 3.2.3.9.; 3.2.4.9.6.1.;3.2.4.11. (S) KLAIPĖDOS APYLINKĖS TEISMAS S P R E N D I M A S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU Klaipėda 2020 m. birželio 11 d. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rÅ«mų teisėjas Raimondas Dilys, sekretoriaujant Renatai Garuolienei, dalyvaujant ieÅ¡kovo atstovui advokatui Irmantui Tumui, atsakovo atstovei advokatei Stanislavai Kazimierai Barvidytei, uždarame teismo posėdyje iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovo J.

D. (J. D.) ieÅ¡kinį atsakovui O. D. (O. D.), trečiajam asmeniui Klaipėdos miesto 8-ojo notaro biuro notarei Birutei Vinogradovienei, dėl dalies paveldėjimo teisės liudijimo nuginčijimo. Teismas n u s t a t ė : IeÅ¡kovas praÅ¡o atnaujinti praleistÄ Ä¯statymo nustatytÄ terminÄ jo motinos K. D. palikimui priimti; pripažinti negaliojančiu 2016-05-26 paveldėjimo teisės liudijimÄ dalyje dėl 1/2 dalies buto, esančio Naujakiemio g. 12-46, Klaipėda paveldėjimo, paliekant šį paveldėjimo teisės liudijimÄ galioti dalyje dėl kitos buto dalies paveldėjimo; priteisti iÅ¡ atsakovo 10 000 Eur.

Nurodo, kad Klaipėdos apygardos teismas 2017-03-23 nutartimi baudžiamojoje byloje pripažino ieÅ¡kovÄ padarius veikÄ , numatytÄ BK 129 str. 2 d. 3 p. esant nepakaltinamam - kad jis 2016-02-19 nužudė savo motinÄ K. D., teismas paskyrė ieÅ¡kovui priverčiamÄ jÄ medicinos priemonę - stacionarinį stebėjimÄ griežto stebėjimo sÄ lygomis VÅ¡Ä® RokiÅ¡kio psichiatrinėje ligoninėje. BÅ«damas RokiÅ¡kio psichiatrinėje ligoninėje ieÅ¡kovas 2018-06-01 sužinojo, kad atsakovas, t.y. jo brolis priėmė motinos palikimÄ - butÄ adresu Naujakiemio g. 12- 46, Klaipėdoje; notarė 2016-05-26 atsakovui iÅ¡davė paveldėjimo teisės liudijimÄ , kurio pagrindu jis įregistravo nuosavybės teises į motinai priklausiusį butÄ , o 2018-01-16 pirkimo-pardavimo sutartimi butÄ atsakovas už 20 000 Eur pardavė.

Nustatytais terminais motinos palikimo ieÅ¡kovas nepriėmė, todėl praÅ¡o atnaujinti jam terminÄ palikimui priimti. Atlikus baudžiamojoje byloje paskirtÄ psichiatrinę ekspertizę, nustatyta, jog ieÅ¡kovas serga paranoidine Å¡izofrenija. BÅ«damas suimtas ir laikomas kardomojo kalinimo vietoje, jis neturėjo galimybių gauti teisinių konsultacijų palikimo priėmimo klausimais; be to, nemanė, kad dėl savo sveikatos psichinės bÅ«klės bÅ«tų galėjęs jas suprasti, ir jomis pasinaudoti. Tik pastaruoju metu, gydymo pasėkoje, ieÅ¡kovas ėmė jausti sveikatos bÅ«klės pagerėjimÄ , kas iÅ¡ esmės ir sÄ lygojo galimybių imtis įgyventi savo teises atsiradimÄ .

Visų Å¡ių aplinkybių visuma sudaro pagrindÄ atnaujinti ieÅ¡kovui praleistÄ Ä¯statymo nustatytÄ terminÄ motinos palikimui priimti. Teismo posėdžio metu ieÅ¡kovo atstovas advokatas Irmantas Tumas raÅ¡o ieÅ¡kinį tenkinti. Atsakovas atsiliepimu į ieÅ¡kinį su reikalavimus nesutinka, nes ieÅ¡kovas yra jo brolis ir nužudė jų motinÄ . Å iuo metu ieÅ¡kovas suimtas, tačiau atsakovui skambina ir grasina. PraÅ¡o ieÅ¡kinį atmesti. Teismo posėdžio metu atsakovas O. D. ir jo atstovė advokatė Stanislava Kazimiera Barvidytė praÅ¡o ieÅ¡kinį atmesti kaip nepagrįstÄ , ieÅ¡kovas praleido nustatytÄ 3 mėnesių terminÄ palikimui priimti; taip pat praÅ¡o taikyti vienerių metu ieÅ¡kinio senatį ginčyti paveldėjimo teisės liudijimÄ ir tuo pagrindu ieÅ¡kinį atmesti (CK 1.126 str. 2 d., 1.131 str.).

Tretysis asmuo notarė Birutė Vinogradovienė atsiliepimo į ieÅ¡kinį neteikė, praÅ¡o bylÄ nagrinėti jai nedalyvaujant. Teismas k o n s t a t u o j a : Teismas civilinę bylÄ privalo nagrinėti neperžengdamas joje pareikÅ¡tų reikalavimų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 265 straipsnio 2 dalis). Suformuluoti bylos nagrinėjimo dalykÄ ir pagrindÄ yra iÅ¡imtinė ieÅ¡kovo ir (arba) atsakovo teisė (CPK 42 straipsnio 1 dalis, 135 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 4 punktas, 143 straipsnis, 265 straipsnio 2 dalis).

Ä®rodinėjimo dalykÄ , taigi byloje nustatytinus faktus, lemia ginčo Å¡alių reikalavimų ir atsikirtimų pagrindai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011-12-07 civilinėje byloje Nr. 3K-3-440/2011). Ä®rodinėjimo tikslas – tai teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja, t. y. faktÄ galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų, kuriuos visapusiÅ¡kai, laikydamasis įrodymų vertinimo taisyklių, įvertino teismas, pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas, kad faktas buvo (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 176 straipsnio 1 dalis).

Teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimÄ , pagrįstÄ visapusiÅ¡ku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, iÅ¡nagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais; jokie įrodymai teismui neturi iÅ¡ anksto nustatytos galios, iÅ¡skyrus CPK nustatytas iÅ¡imtis (CPK 185 str.). Ä®vertindamas įrodymus, teismas įvertina kiekvieno įrodymo įrodomÄ jÄ reikÅ¡mę ir iÅ¡ įrodymų viseto duomenų padaro iÅ¡vadas. Vertinant kiekvieno įrodymo įrodomÄ jÄ reikÅ¡mę nustatoma, koks jo ryÅ¡ys su įrodinėjimo dalyku, ar tas įrodymas yra leistinas, patikimas, ar nėra suklastojimo požymių, ar tinkamai buvo paskirstytos įrodinėjimo pareigos, ar nepaneigtos pagal įstatymus nustatytos prezumpcijos, ar yra prejudicinių faktų.

Vertindamas įrodymų visetÄ , teismas turi įsitikinti, kad pakanka duomenų iÅ¡vadai, jog tam tikri faktai egzistavo arba neegzistavo, kad nėra esminių prieÅ¡taravimų, paneigiančių tokias iÅ¡vadas. Teismas, vertindamas įrodymus, vadovaujasi ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais, pagal vidinį įsitikinimÄ daro neÅ¡aliÅ¡kas iÅ¡vadas. Reikalavimas vertinti įrodymus vadovaujantis vidiniu įsitikinimu, yra teismo nepriklausomumo principo iÅ¡raiÅ¡ka, nes niekas negali nurodyti teismui, kaip vertinti vienÄ ar kitÄ Ä¯rodymÄ .

LAT, formuodamas teismų praktikÄ dėl CPK normų, reglamentuojančių įrodinėjimÄ ir įrodymų vertinimÄ , aiÅ¡kinimo ir taikymo, ne kartÄ yra pažymėjęs, kad įrodymų vertinimas pagal CPK 185 str. reiÅ¡kia, jog bet kokios ginčui iÅ¡spręsti reikÅ¡mingos informacijos įrodomÄ jÄ vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimÄ , pagrįstÄ visapusiÅ¡ku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, iÅ¡nagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais.

Ä®rodymų vertinimas civilinėje byloje grindžiamas taisykle, kad tam tikrų faktinių aplinkybių buvimÄ teismas konstatuoja tada, kai jam nekyla didelių abejonių dėl tų aplinkybių egzistavimo. Teismas gali daryti iÅ¡vadÄ apie tam tikrų aplinkybių buvimÄ tada, kai byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti, jog labiau tikėtina atitinkamÄ faktÄ buvus, nei jo nebuvus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-09-19 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-427/2008). Nagrinėjamoje byloje vyko ne vienas teismo posėdis, tiek formuluojant bei reiÅ¡kiant ieÅ¡kinio reikalavimus, tiek renkant bei teikiant byloje įrodymus, taip pat ir teismo posėdžių metu Å¡alis atstovavo profesionalÅ«s teisininkai – advokatai, teismo posėdžių metu teismas Å¡alims pastoviai siÅ«lė teikti byloje papildomus įrodymus, taip pat teismas sudarė visas sÄ lygas Å¡alims teikti byloje įrodymus (CPK 178 straipsnis).

Dėl ieÅ¡kovo teisės paveldėti. Atsakovas įrodinėja, jog ieÅ¡kovas tyčia nužudęs savo motinÄ K. D. prarado teisę paveldėti pagal įstatymÄ , nes dėl ieÅ¡kovo neteisėtų veiksmų atsirado nurodytos pasekmės – palikėjos mirtis. IeÅ¡kovas įrodinėja, jog savo motinÄ jis nužudė bÅ«damas nepakaltinamas, todėl neprarado teisės paveldėti. Byloje nustatyta, jog Å¡alys yra broliai, mirusioji K. D. yra Å¡alių motina. Paveldėjimas – tai mirusiojo fizinio asmens turtinių teisių, pareigų ir kai kurių asmeninių neturtinių teisių perėjimas jo įpėdiniams pagal įstatymÄ arba (ir) įpėdiniams pagal testamentÄ (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.1 straipsnio 1 dalis).

Paveldima pagal įstatymÄ ir pagal testamentÄ (CK 5.2 straipsnio 1 dalis). Å alys yra įpėdinai paveldint pagal įstatymÄ (CK 5.5 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 5.11 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Ä®statymas nustato, kad neturi teisės paveldėti nei pagal įstatymÄ , nei pagal testamentÄ asmenys, kurie prieÅ¡ingais teisei tyčiniais veiksmais prieÅ¡ palikėjÄ , prieÅ¡ kurį nors iÅ¡ jo įpėdinių ar prieÅ¡ testamente iÅ¡reikÅ¡tos palikėjo paskutinės valios įgyvendinimÄ sudarė teisinę padėtį, kad jie tampa įpėdiniais, jeigu teismo tvarka nustatytos aplinkybės, jog tyčia atėmė palikėjui ar jo įpėdiniui gyvybę arba kėsinosi į Å¡ių asmenų gyvybę (CK 5.6 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad Klaipėdos apygardos teismo 2017-03-23 nutartimi baudžiamojoje byloje Nr. 1-10-606/2017 nustačius, jog ieÅ¡kovas J. D. nužudė savo Å¡eimos narį - 2016-02-19, apie 18 val., Klaipėdos m., Naujakiemio g. 12-46, bute, jis, bÅ«damas nepakaltinamas, konflikto metu savo Å¡eimos nariui – motinai K. D. rankomis suspaudė kaklÄ , dėl ko nuo mechaninės asfikcijos nukentėjusioji mirė, tokiu bÅ«du jis nužudė savo motinÄ nukentėjusiÄ jÄ K. D., pripažino J. D. padarius baudžiamojo įstatymo uždraustÄ veikÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 129 straipsnio 2 dalies 3 punkte, esant nepakaltinamam; taip pat konstatavus, jog baudžiamojoje byloje nustatyta, kad J.

D. nužudė savo motinÄ K. D., tai yra padarė baudžiamojo įstatymo uždraustÄ veikÄ , bÅ«damas nepakaltinamumo bÅ«senos, o baudžiamojo įstatymo uždrausta veika, padaryta nepakaltinamo asmens, nėra nusikaltimas ar baudžiamasis nusižengimas, kadangi nėra visų jo sudėties požymių, o toks asmuo nėra kaltinamasis, taigi, Å¡iame kontekste J. D. padaryta baudžiamojo įstatymo uždrausta veika nėra nusikaltimas, nes nėra visų nusikaltimo požymių (nėra subjekto, subjektyvinės pusės), o veikÄ padaręs asmuo - J.

D., nėra kaltinamasis, todėl J. D. taikyta priverčiamoji medicinos priemonė – stacionarinis stebėjimas griežto stebėjimo sÄ lygomis specializuotoje psichikos sveikatos priežiÅ«ros įstaigoje - VÅ¡Ä® „RokiÅ¡kio psichiatrinė ligoninė“. Taip pat nustatyta, jog baudžiamosios bylos teisminio nagrinėjimo metu, siekiant iÅ¡siaiÅ¡kinti bei nustatyti visas reikÅ¡mingas baudžiamosios bylos aplinkybes, iÅ¡ esmės susijusias su J. D. psichine ir psichologine bÅ«kle nusikalstamos veikos padarymo metu, byloje Klaipėdos apygardos teismo 2016-11-10 nutartimi buvo paskirtina teismo kompleksinė psichiatrinė–psichologinė ekspertizė.

Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos Utenos ekspertinio skyriaus Teismo psichiatrijos-teismo psichologijos 2016-12-12 - 2017-01-12 ekspertizės Aktu Nr. 75U-I-53/2016 konstatavus, kad J. D. ir veikos padarymo metu, tai yra 2016-02-19, ir ekspertizės atlikimo metu dėl lėtinio psichikos sutrikimo – paranoidinės šizofrenijos, negalėjo ir negali suprasti savo veiksmų esmės ir jų valdyti, Klaipėdos apygardos teismo 2017-02-17 nutartimi baudžiamojoje byloje, kurioje J.

D. pagal kaltinamÄ jį aktÄ buvo pareikÅ¡ti kaltinimai pagal BK 129 straipsnio 2 dalies 3 punktÄ , pradėtas priverčiamųjų priemonių taikymo procesas. Ä®statymas nustato, kad neturi teisės paveldėti nei pagal įstatymÄ , nei pagal testamentÄ asmenys, kurie prieÅ¡ingais teisei tyčiniais veiksmais prieÅ¡ palikėjÄ , prieÅ¡ kurį nors iÅ¡ jo įpėdinių ar prieÅ¡ testamente iÅ¡reikÅ¡tos palikėjo paskutinės valios įgyvendinimÄ sudarė teisinę padėtį, kad jie tampa įpėdiniais, jeigu teismo tvarka nustatytos aplinkybės, jog tyčia atėmė palikėjui ar jo įpėdiniui gyvybę arba kėsinosi į Å¡ių asmenų gyvybę (CK 5.6 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Bylos nagrinėjimo metu nustatyta, jog 2016-02-19 apie 18 val. Klaipėdos mieste Naujakiemio g. 12-46, bute ieÅ¡kovas J. D. nužudė savo motinÄ K. D., tai yra padarė baudžiamojo įstatymo uždraustÄ veikÄ , bÅ«damas nepakaltinamumo bÅ«senos, o baudžiamojo įstatymo uždrausta veika, padaryta nepakaltinamo asmens nėra nusikaltimas ar baudžiamasis nusižengimas, kadangi nėra visų jo sudėties požymių, o toks asmuo nėra kaltinamasis, taigi, Å¡iame kontekste J. D. padaryta baudžiamojo įstatymo uždrausta veika nėra nusikaltimas, nes nėra visų nusikaltimo požymių (nėra subjekto, subjektyvinės pusės), o veikÄ padaręs asmuo - J.

D., nėra kaltinamasis. Todėl teismas, nesant byloje kitų duomenų bei įrodymų, daro iÅ¡vadÄ , kad byloje esantys įrodymai nepatvirtina Å¡ių CK 5.6 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytų pagrindų padaryti iÅ¡vadai, kad ieÅ¡kovas neturi teisės paveldėti pagal įstatymÄ po savo mamos K. D. mirties, nes teismo nustatyta tvarka nėra nustatyta, jog ieÅ¡kovas J. D. tyčia atėmė palikėjai gyvybę arba kėsinosi į Å¡io asmens gyvybę (CPK 178 straipsnis, 182 straipsnio 3 punktas, 185 straipsnis).

Dėl praleisto termino palikimui priimti. Kad įgytų palikimÄ , įpėdinis turi jį priimti (CK 5.50 straipsnio 1 dalis). Ä®pėdinis laikomas priėmusiu palikimÄ , kai jis faktiÅ¡kai pradėjo paveldimÄ turtÄ valdyti arba padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiÅ¡kimÄ dėl palikimo priėmimo (CK 5.50 straipsnio 2 dalis). CK 5.50 straipsnio 2 dalyje nurodyti veiksmai turi bÅ«ti atliekami per 3 mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos (CK 5.50 straipsnio 3 dalis). Ä®pėdiniui praleidus CK 5.50 straipsnyje nustatytÄ terminÄ palikimui priimti CK 5.57 straipsnyje nustatyta galimybė kreiptis į teismÄ dėl termino palikimui priimti pratęsimo ir įrodinėti, kad Å¡is terminas praleistas dėl svarbių priežasčių, pripažintinų pagrindu jam pratęsti, t.y. kad tam tikros priežastys lėmė, jog įpėdinis dėl nuo jo nepriklausančių priežasčių tinkamai negalėjo įgyvendinti įstatyme įtvirtintų savo teisių.

IeÅ¡kovas praÅ¡o atnaujinti jam praleistÄ Ä¯statymo nustatytÄ 3 mėnesių terminÄ motinos K. D. palikimui priimti; svarbiomis termino praleidimo priežastimis nurodo tai, kad bÅ«damas suimtas ir laikomas kardomojo kalinimo vietoje ieÅ¡kovas neturėjo galimybių gauti teisinių konsultacijų palikimo priėmimo klausimais, be to nemanė, jog dėl savo sveikatos psichinės bÅ«klės galėtų jas suprasti ir jomis pasinaudoti; tik pagerėjus gydymo pasėkoje sveikatai, nutarė pradėti savo teisių į paveldėjimÄ Ä¯gyvendinimÄ ; apie tai, kad atsakovas priėmė motinos palikimÄ sužinojo 2018-06-01 pradėjęs atkÅ«rinėti savo ryÅ¡ius su giminėmis, pažįstamais.

Atsakovas nurodo, jog ieÅ¡kovo nurodomo priežastys nesvarbios ir byloje neįrodytos, todėl terminas neatnaujintinas. IÅ¡ byloje pateiktos Klaipėdos miesto 8-ojo notarų biuro paveldėjimo bylos Nr. 70/2016, mirus K. D., matosi, kad atsakovas O. D. 2016-04-13 pareiÅ¡kimu priėmė palikimÄ mirus jo motinai K. D., palikimo priėmimo faktas Testamentų registre registruotas 2016-04-13 nurodant palikimÄ priėmusį asmenį – atsakovÄ O. D.; atsakovo O. D. 2016-05-20 praÅ¡ymu atsakovui iÅ¡duotas 2016-05-26 Paveldėjimo teisės pagal įstatymÄ liudijimas (reg.

Nr. BV8-3034). Valstybės įmonės Registrų centras Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko 2018-10-29 duomenimis, iÅ¡duoto 2016-05-26 Paveldėjimo teisės pagal įstatymÄ liudijimo Nr. BV8-3034 pagrindu atsakovas įregistravo nuosavybės teisę į palikėjos butÄ adresu Naujakiemio g. 12-46, Klaipėdoje (unikalus Nr. 2197-4002-0010:0044), šį butÄ atsakovas pardavė pagal 2018-01-16 Pirkimo-pardavimo sutartį už 20 000 Eur (reg. Nr. BV8-217). Byloje nustatyta, jog Å¡alių motinÄ K.

D. ieÅ¡kovas nužudė 2016-02-19. Palikimo atsiradimo laiku laikomas palikėjo mirties momentas (CK 5.3 straipsnio 1 dalis). Taigi nagrinėjamu atveju palikimo atsiradimo laikas yra K. D. mirties laikas, t.y. 2016-02-19; K. D. mirties liudijime jos mirties diena įraÅ¡yta 2016-02-20. CK 5.50 straipsnio 3 dalyje nustatytas 3 mėnesių palikimo priėmimo terminas ieÅ¡kovui baigėsi 2016-05-19/2016-05-20. IeÅ¡kinys teismui, kuriuo taip pat ieÅ¡kovas praÅ¡o atnaujinti praleistÄ Ä¯statymo terminÄ palikimui priimti, pateiktas 2018-12-14, t.y. daugiau kaip po 2 metų, tokiu bÅ«du ieÅ¡kovo praleistas terminas palikimui priimti sudaro beveik 31 mėnuo.

IeÅ¡kovas, praÅ¡ydamas atnaujinti praleistÄ terminÄ palikimui priimti, siekia įgyvendinti teisę paveldėti. Paveldėjimas – tai mirusio fizinio asmens turtinių teisių, pareigų ir kai kurių asmeninių neturtinių teisių perėjimas jo įpėdiniams pagal įstatymÄ arba (ir) įpėdiniams pagal testamentÄ (CK 5.1 straipsnio 1 dalis). Tam, kad įpėdinis įgytų palikimÄ , jis turi jį priimti vienu iÅ¡ įstatyme įvardytų bÅ«dų per 3 mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos (CK 5.50 straipsnio 1 - 3 dalys).

Ä®pėdinių, kurie praleido įstatyme nustatytÄ palikimo priėmimo terminÄ , vėlesnis įstojimas į paveldėjimo procesÄ gali turėti įtakos jau palikimÄ priėmusių įpėdinių teisėms ir pareigoms, todėl byloje dėl praleisto palikimui priimti termino atnaujinimo priimtas procesinis sprendimas gali bÅ«ti lemiamas teisei paveldėti ar palikimÄ jau priėmusių įpėdinių turtinėms teisėms. Kaip jau byloje nustatyta, Klaipėdos apygardos teismo 2017-03-23 nutartimi baudžiamojoje byloje Nr. 1-10-606/2017 nustačius, jog J.

D. nužudė savo Å¡eimos narį - 2016-02-19 apie 18 val. Klaipėdos m., Naujakiemio g. 12-46, bute, jis, bÅ«damas nepakaltinamas, konflikto metu savo Å¡eimos nariui – motinai K. D. rankomis suspaudė kaklÄ , dėl ko nuo mechaninės asfikcijos nukentėjusioji mirė, tokiu bÅ«du jis nužudė savo motinÄ nukentėjusiÄ jÄ K. D., pripažino J. D. padarius baudžiamojo įstatymo uždraustÄ veikÄ , numatytÄ BK 129 straipsnio 2 dalies 3 punkte, esant nepakaltinamam, vadovaujantis BK 98 straipsnio 1 dalies 4 punktu, J.

D. taikyta priverčiamoji medicinos priemonė – stacionarinis stebėjimas griežto stebėjimo sÄ lygomis specializuotoje psichikos sveikatos priežiÅ«ros įstaigoje - VÅ¡Ä® „RokiÅ¡kio psichiatrinė ligoninė“. Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos Utenos ekspertinio skyriaus Teismo psichiatrijos-teismo psichologijos 2016-12-12 - 2017-01-12 ekspertizės Aktu Nr. 75U-I-53/2016 konstatavus, kad J. D. ir veikos padarymo metu, tai yra 2016-02-19, ir ekspertizės atlikimo metu dėl lėtinio psichikos sutrikimo – paranoidinės Å¡izofrenijos, negalėjo ir negali suprasti savo veiksmų esmės ir jų valdyti, Klaipėdos apygardos teismo 2017-02-17 nutartimi baudžiamojoje byloje, kurioje J.

D. pagal kaltinamÄ jį aktÄ buvo pareikÅ¡ti kaltinimai pagal BK 129 straipsnio 2 dalies 3 punktÄ , pradėtas priverčiamųjų priemonių taikymo procesas. IÅ¡nagrinėtoje baudžiamojoje byloje Nr. 1-10-606/2017 teismo 2017-03-23 nutartyje taip pat nurodyta, jog baudžiamojoje byloje Klaipėdos miesto apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjo 2016-02-20 nutartimi J. D. buvo paskirta kardomoji priemonė – suėmimas, kardomosios priemonės terminÄ nustatant vienam mėnesiui; 2016-03-04 Klaipėdos miesto apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjo nutartimi kardomosios priemonės terminas jam pratęstas 3 mėnesiams, terminÄ skaičiuojant nuo nutarties priėmimo dienos;

Klaipėdos apygardos teismo 2016-05-26 nutartimi kardomosios priemonės – suėmimo - terminas pratęstas 3 mėnesiams, terminÄ skaičiuojant nuo 2016-06-04; Klaipėdos apygardos teismo 2016-09-02 nutartimi kardomosios priemonės – suėmimo - terminas jam pratęstas 3 mėnesiams, terminÄ skaičiuojant nuo 2016-09-04; Klaipėdos apygardos teismo 2016-11-10 nutartimi kardomosios priemonės – suėmimo - terminas jam pratęstas 3 mėnesiams, terminÄ skaičiuojant nuo 2016-12-04; kardomosios priemonės – suėmimo - terminas baigėsi 2017-03-04.

Taip pat Klaipėdos apygardos teismo 2017-01-16 nutartimi baudžiamojoje byloje ekspertams pateiktus duomenis apie J. D. psichinę bÅ«senÄ , siekiant užtikrinti socialinį tiek visuomenės, tiek J. D. aplinkos saugumÄ , kaltinamasis J. D. patalpintas į psichiatrijos ligoninę - VieÅ¡Ä jÄ Ä¯staigÄ â€žRokiÅ¡kio psichiatrinė ligoninė“. Teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis nustatyta, jog Panevėžio apylinkės teismo RokiÅ¡kio rÅ«mų (RokiÅ¡kio rajono apylinkės teismo) 2017-09-19 nutartimi baudžiamojoje byloje Nr. T-535-233/2017 nustačius, jog J.

D. psichinė bÅ«klė iÅ¡likusi nestabili: nors agresijos rėžimo pažeidimų nestebėta, tačiau iÅ¡likę kliedėjimo idėjos, permainingos nuotaikos, ligonis nekritiÅ¡kas ligai, padarytai veikai, tęsiamas aktyvus gydymas, VÅ¡Ä® RokiÅ¡kio psichiatrijos ligoninės teikimas tenkintas ir pratęstas J. D. priverčiamoji medicinos priemonė - stacionarinis stebėjimas ir gydymas griežto stebėjimo sÄ lygomis VÅ¡Ä® RokiÅ¡kio psichiatrijos ligoninėje. Duomenų bei įrodymų, jog teismo nustatyta priverčiamoji medicinos priemonė - stacionarinis stebėjimas ir gydymas griežto stebėjimo sÄ lygomis VÅ¡Ä® RokiÅ¡kio psichiatrijos ligoninėje, yra pasibaigusi, nepateikta.

IeÅ¡kovo praÅ¡ymu nagrinėjamoje byloje teismo 2019-07-11 nutartimi buvo paskirta ieÅ¡kovui J. D. teismo ambulatorinė psichiatrinė ekspertizė, ekspertams pavedant nustatyti ieÅ¡kovo psichinę bÅ«senÄ , atsakyti į klausimus : Kokiomis psichinėmis ligomis ieÅ¡kovas sirgo laikotarpiu nuo 2016-02-19 iki 2016-05-19 ? Ar ieÅ¡kovas dėl savo psichinės sveikatos bÅ«klės laikotarpiu nuo 2016-02-19 iki 2016-05-19 galėjo suprasti palikimo priėmimo teisinį reglamentavimÄ (bÅ«tinybę pačiam arba per atstovÄ dėl to trijų mėnesių terminu kreiptis į notarÄ )? Ar ieÅ¡kovas Å¡iuo metu gali dalyvauti ir bÅ«ti apklausiamas teismo posėdyje? Ar ieÅ¡kovui tikslinga skirti stacionarinę psichiatrinę ekspertizę? Teismo psichiatrijos 2019-12-17 - 2020-02-14 Ekspertizės Akto Nr. 88TPK-116/2019 iÅ¡vadomis ieÅ¡kovas laikotarpiu nuo 2016-02-19 iki 2016-05-19 sirgo lėtiniu psichikos sutrikimu paranoidinė Å¡izofrenija;

J. D. dėl savo psichikos sveikatos bÅ«klės laikotarpiu nuo 2016-02-19 iki 2016-05-19 negalėjo suprasti palikimo priėmimo teisinį reglamentavimÄ (bÅ«tinybę pačiam arba per atstovÄ dėl to trijų mėnesių terminu kreiptis į notarÄ ); J. D. nerekomenduojama kviesti į teismo posėdį ir jame dalyvauti kadangi dėl minėto psichikos sutrikimo jis nebus pilnavertis teismo?proceso dalyvis, be to dalyvavimas teisme gali pabloginti jo psichikos bÅ«klę; J. D. nereikalinga skirti stacionarinę teismo psichiatrijos ekspertizę.

Ekspertizės Akte taip pat nurodyta, jog 2016-12-12 - 2017-01-12 atlikta stacionarinė kompleksinė teismo psichiatrijos - psichologijos ekspertizė, jos metu diagnozuota paranoidinė Å¡izofrenija, dėl ko J. D. negalėjo suprasti savo veiksmų esmės ir jų valdyti; rekomenduotas priverčiamųjų medicinos priemonių taikymas stacionarus stebėjimas specialioje psichikos sveikatos priežiÅ«ros įstaigoje griežto stebėjimo sÄ lygomis RokiÅ¡kio psichiatrijos ligoninėje, Klaipėdos apygardos teismo 2017-03-23 nutartimi.

Panevėžio apylinkės teismo RokiÅ¡kio rÅ«mų, psichikos bÅ«klei stabilizavus ir pagerėjus, 2019-04-04 nutartimi pakeistos sÄ lygos į sustiprinto stebėjimo sÄ lygas. 2019-10-04 sustiprinto stebėjimo sÄ lygos pratęstos ir Å¡iuo metu J. D. gydomas RokiÅ¡kio psichiatrijos ligoninėje sustiprinto stebėjimo sÄ lygomis. Kaip matosi iÅ¡ byloje pateiktų duomenų bei įrodymų, ieÅ¡kovo laisvė apribota įstatymų nustatyta tvarka nuo Klaipėdos miesto apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjo 2016-02-20 nutartimi ieÅ¡kovui J.

D. paskirtos kardomosios priemonės – suėmimo iki Å¡io dienos. IeÅ¡kovas nurodo, kad dėl Å¡io jo laisvės apribojimo jis negalėjo gauti teisinės konsultacijos paveldėjimo klausimais. Teismas Å¡iuos ieÅ¡kovo paaiÅ¡kinimus vertina kritiÅ¡kai, kadangi pats asmens sulaikymo/suėmimo/priverstinio gydymo faktas bei jo/jų trukmė automatiÅ¡kai neriboja asmens, esančio tokiomis ieÅ¡kovo nurodytomis sÄ lygomis, teisių/galimybių naudotis įstatymo suteiktomis teisėmis konsultuotis, gauti teisinę konsultacijÄ bet kokiais gyvenimo, o tuo pačiu ir paveldėjimo teisės, klausimais.

IeÅ¡kovas įrodinėdamas Å¡ias aplinkybes neteikė jokių duomenų bei įrodymų, jog norėjo/pageidavo/siekė gauti Å¡ias konsultacijas, tačiau jam tai buvo trukdoma atlikti, ir/ar Å¡ios konsultacijos nebuvo teikiamos, taip pat nėra duomenų jog ieÅ¡kovas bandė/siekė pasinaudoti ir Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos paslaugomis gaunant valstybės apmokamas teisines konsultacijas paveldėjimo teisės klausimais; teismas tuo pačiu įvertina ir tai, jog bylos duomenimis ieÅ¡kovas jau ne pirmÄ kartÄ susiduria su teisminiais procesais ir labiau tikėtina, jog ieÅ¡kovas turėjo žinoti/žinojo apie teisinę pagalbÄ nagrinėjant bylÄ /bylas teisme bei jos galimybes.

Taip pat teismas kritiÅ¡kai vertina ir ieÅ¡kovo paaiÅ¡kinimÄ , jog taip pat nemanė, jog dėl savo sveikatos psichinės bÅ«klės galėtų teisines konsultacijas dėl paveldėjimo suprasti ir jomis pasinaudoti – kaip matosi iÅ¡ pateiktų įrodymų, taip pat ir iÅ¡ Teismo psichiatrijos 2019-12-17 - 2020-02-14 Ekspertizės Akto Nr. 88TPK-116/2019, ieÅ¡kovo psichinė bÅ«klė stabilizavosi tik Panevėžio apylinkės teismo RokiÅ¡kio rÅ«mų 2019-04-04 nutartimi pakeitus sÄ lygas į sustiprinto stebėjimo sÄ lygas, sustiprinto stebėjimo sÄ lygos pratęstos ir Å¡iuo metu ieÅ¡kovas tebegydomas RokiÅ¡kio psichiatrijos ligoninėje sustiprinto stebėjimo sÄ lygomis, tačiau tai nesutrukdė ieÅ¡kovui 2018-12-13 ieÅ¡kiniu nagrinėjamoje byloje kreiptis į teismÄ dėl savo paveldėjimo teisių bei įrodinėti byloje aplinkybes, jog 2018 metais jo bÅ«klė pagerėjo ir apie paveldėjimo bylÄ iÅ¡ pažįstamų, giminių jis sužinojo jau 2018-06-01;

Å¡ių prieÅ¡taravimų paÅ¡alinimui, jo nurodytų aplinkybių pagrindimui, patvirtinimui ieÅ¡kovas neteikė jokių duomenų bei įrodymų, todėl teismas, remiantis tik ieÅ¡kovo paaiÅ¡kinimu jog jis nemanė, jog dėl savo sveikatos psichinės bÅ«klės galėtų teisines konsultacijas dėl paveldėjimo suprasti ir jomis pasinaudoti, nesant byloje kitų duomenų bei įrodymų, vertina kaip nepagrįstas, neįrodytas. Taip pat teismas vertina kaip nepagrįstas jokiais įrodymais byloje ieÅ¡kovo paaiÅ¡kinimu, jog apie tai, kad atsakovas priėmė motinos palikimÄ sužinojo 2018-06-01 pradėjęs atkÅ«rinėti savo ryÅ¡ius su giminėmis, pažįstamais (CPK 178 straipsnis).

IeÅ¡kovo praÅ¡ymu teismas byloje skyrė jam psichiatrinę ekspertizę, klausimus ekspertui formulavo ir pateikė ieÅ¡kovas, t.y ieÅ¡kovas siekė įrodyti, jog laikotarpiu nuo 2016-02-19 iki 2016-05-19 jis dėl savo psichinės bÅ«klės negalėjo suprasti palikimo priėmimo teisinio reglamentavimo (bÅ«tinybę pačiam arba per atstovÄ dėl to 3 mėnesių terminu kreiptis į notarÄ ). Teismo psichiatrijos 2019-12-17 - 2020-02-14 Ekspertizės Akto Nr. 88TPK-116/2019 iÅ¡vadomis ieÅ¡kovas laikotarpiu nuo 2016-02-19 iki 2016-05-19 sirgo lėtiniu psichikos sutrikimu paranoidinė Å¡izofrenija ir dėl savo psichikos sveikatos bÅ«klės laikotarpiu nuo 2016-02-19 iki 2016-05-19 negalėjo suprasti palikimo priėmimo teisinį reglamentavimÄ (bÅ«tinybę pačiam arba per atstovÄ dėl to trijų mėnesių terminu kreiptis į notarÄ ).

Nesant byloje kitų duomenų bei įrodymų, teismas laiko įrodytu, jog ieÅ¡kovas laikotarpiu nuo 2016-02-19 iki 2016-05-19 negalėjo suprasti palikimo priėmimo teisinį reglamentavimÄ (bÅ«tinybę pačiam arba per atstovÄ dėl to trijų mėnesių terminu kreiptis į notarÄ ), tačiau Å¡ios aplinkybės nepagrindžia/negali pagrįsti ieÅ¡kovo praleisto įstatymo nustatyto termino palikimui priimti skaičiuojant nuo 2016-05-20, taip pat kad Å¡is terminas praleistas dėl svarbių priežasčių, pripažintinų pagrindu jam pratęsti, t.y. ieÅ¡kovo liga, dėl kurios ieÅ¡kovas nesuprato/negalėjo suprasti palikimo priėmimo teisinio reglamentavimo, ar kad tam tikros priežastys lėmė/galėjo lemti, jog ieÅ¡kovas dėl nuo jo nepriklausančių priežasčių tinkamai negalėjo įgyvendinti įstatyme įtvirtintų savo teisių.

Todėl teismas, įvertinęs terminų, nustatytų palikimui priimti, paskirtį, teisinius padarinius, tirtas byloje aplinkybes bei įrodymus, byloje dalyvaujančių asmenų elgesį, ieÅ¡kovo statusÄ bei jo elgesį, taip pat ir protingumo, sÄ Å¾iningumo bei teisingumo kriterijus (CK 1.5 straipsnis), daro iÅ¡vadÄ , jog nėra pagrindo ieÅ¡kovo nurodytas termino praleidimo priežastis palikimui priimti pripažinti svarbiomis bei kad jos sudaro pagrindÄ nurodytÄ terminÄ pratęsti, todėl ieÅ¡kovo reikalavimas Å¡ioje dalyje netenkintinas (CPK 178 straipsnis, 185 straipsnis)( (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-03-15 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-115/2010).

Taip pat teismas įvertina ir tai, jog ieÅ¡kovas iÅ¡ esmės neginčijo atsakovo nurodytų aplinkybių, jog ieÅ¡kovas dar baudžiamosios bylos nagrinėjimo metu Klaipėdos apygardos teisme atsisakė bet kokių savo teisių ir pretenzijų į paveldimÄ mirusios motinos turtÄ , t.y. butÄ . Dėl paveldėjimo teisės ginčijimo. Bendrasis ieÅ¡kinio senaties terminas yra deÅ¡imt metų (CK 1.125 straipsnio 1 dalis). Asmuo, pretenduojantis į palikimÄ , gali ginčyti palikimo priėmimo teisėtumÄ bei iÅ¡duotÄ paveldėjimo teisės liudijimÄ , pareikÅ¡damas ieÅ¡kinį palikimÄ priėmusiam asmeniui per vienerius metus nuo palikimo atsiradimo dienos arba nuo tos dienos, kai sužinojo ar turėjo sužinoti apie tai, kad palikimÄ priėmė kitas asmuo (CK 5.8 straipsnis).

Atsakovui iÅ¡duotas 2016-05-26 Paveldėjimo teisės pagal įstatymÄ liudijimas (reg. Nr. BV8-3034). IeÅ¡kovas dėl paveldėjimo teisės liudijimo nuginčijimo kreipėsi į teismÄ 2018-12-14. IeÅ¡kovas įrodinėja, jog apie atsakovui iÅ¡duotÄ paveldėjimo teisės liudijimÄ , kaip ir apie parduotÄ butÄ , jis sužinojo 2018-06-01, tačiau Å¡ių aplinkybių patvirtinimui negali pateikti jokių įrodymų byloje, ir jo nurodomas terminas nustatytas jo spėliojimo bÅ«du, jis negali tiksliai to nurodyti.

Kaip matosi iÅ¡ byloje pateikto Valstybės įmonės Registrų centras Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko 2018-10-29 iÅ¡raÅ¡o, iÅ¡duoto atsakovui 2016-05-26 Paveldėjimo teisės pagal įstatymÄ liudijimo Nr. BV8-3034 pagrindu atsakovas nedelsiant įregistravo nuosavybės teisę į palikėjos butÄ adresu Naujakiemio g. 12-46, Klaipėdoje (unikalus Nr. 2197-4002-0010:0044), taigi atsakovas įstatymų nustatyta tvarka nedelsiant iÅ¡vieÅ¡ino šį faktÄ . Taip pat Å¡is faktas buvo įstatymų nustatyta tvarka iÅ¡vieÅ¡intas ir Testamentų registre įregistruojant palikimo priėmimo faktÄ .

Byloje nenustatyta, jog atsakovas ar/ir kitas/kiti asmenys savo kokiais nors konkrečiais veiksmais ar/ir neveikimu bÅ«tų trukdęs/trukdė šį faktÄ iÅ¡vieÅ¡inti. Todėl, įvertinus Å¡alių paaiÅ¡kinimus, tirtus byloje įrodymus, teismas daro iÅ¡vadÄ , jog ieÅ¡kinio senaties pradžia skaičiuojama nuo 2016-05-26 Paveldėjimo teisės pagal įstatymÄ liudijimo Nr. BV8-3034 įregistravimo vieÅ¡ajame registre – nuo 2016-05-26, t.y. nuo tada ieÅ¡kovas turėjo sužinoti apie tai, kad palikimÄ priėmė atsakovas ir ieÅ¡kovas turėjo galimybę per vienerių metų nustatytÄ terminÄ pasinaudoti įstatymų nustatyta teise realizuoti nurodytas teises, o ieÅ¡kovo nurodomos aplinkybės, jog jis buvo suimtas, jog negalėjo gauti teisinių konsultacijų, jog abejojo ar galės suprasti teisinių paveldėjimo santykių reglamentavimÄ , Å¡iuo atveju neturi esminės reikÅ¡mės bei įtakos nagrinėjamu atveju ieÅ¡kinio senaties pradžiai bei eigai ir pabaigai – tuo labiau, jog ieÅ¡kovas pats pripažįsta, jog bÅ«damas suimtas jis svarstė apie paveldėjimo teisinius santykius.

Ä®statymo nustatytas vienerių metų ieÅ¡kinio senaties terminas nagrinėjamu atveju baigėsi 2017-05-26. Taigi byloje nustatyta, jog ieÅ¡kinio senatis praleista; ieÅ¡kovas įrodinėja, jog nėra praleidęs ieÅ¡kinio senaties, atstatyti parleisto termino nepraÅ¡o. IeÅ¡kovo veiksmus nėra pagrindo vertinti kaip nepriklausiusius nuo jo valios, atėmusias galimybę arba sukliudžiusius jam atlikti atitinkamus procedÅ«rinius veiksmus realizuoti savo teises. Ä®statymu nurodyta, kad reikalavimÄ apginti pažeistÄ teisę teismas priima nagrinėti nepaisant to, kad ieÅ¡kinio senaties terminas yra pasibaigęs (CK 1.126 straipsnio 1 dalis).

IeÅ¡kinio senatį teismas taiko tik tuo atveju, kai ginčo Å¡alis reikalauja (CK 1.126 straipsnio 2 dalis). Ä®statymu nurodyta, kad ieÅ¡kinio senaties termino pabaiga iki ieÅ¡kinio pareiÅ¡kimo yra pagrindas ieÅ¡kinį atmesti (CK 1.131 straipsnio 1 dalis). Atsakovas teisme savo procesiniuose dokumentuose nurodė, kad ieÅ¡kovas praleido terminÄ ginčyti ieÅ¡kinyje pareikÅ¡tiems reikalavimams ir prašė taikyti ieÅ¡kinio senatį. Teismas daro iÅ¡vadÄ , kad ieÅ¡kovas yra praleidęs ieÅ¡kinio senaties terminÄ ir nesant svarbių priežasčių, dėl kurių bÅ«tų galima spręsti dėl praleisto termino atnaujinimo, atsakovui praÅ¡ant taiko ieÅ¡kinio senatį, ieÅ¡kinį atmeta pritaikius ieÅ¡kinio senatį (CK 1.131 straipsnio 1 dalis).

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 269 - 270 straipsniais, n u s p r e n d ž i a : ieÅ¡kinį atmesti. GrÄ Å¾inti Klaipėdos apygardos teismui baudžiamÄ jÄ bylÄ Nr. 1-10-606/2017. Sprendimas per 30 dienų nuo jo gali paskelbimo bÅ«ti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rÅ«mus. Teisėjas Raimondas Dilys