4febcbbe-e973-4c9c-9209-83cfe9b714f1 · Klaipėdos apygardos teismas

Pranešėja Erinija Kazlauskienė                                           Civilinė byla Nr. e2A-1486-730/2015Teisėjas Erikas Jurgutis                                                            (Proceso Nr. 2-25-3-01859-2014-2)                                                                                                   Procesinio sprendimo kategorijos: (S)                                                                                                    2.3.2.9.1.; 3.3.1.21.

KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMASN U T A R T I S 2015 m. gruodžio 4 d.    Klaipėda Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ kolegijos teisėjų Erinijos Kazlauskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Mariaus Dobrovolskio, Irmos Čuchraj, apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjusi apeliantės (ieÅ¡kovės) S. P. apeliacinį skundÄ dėl Kretingos rajono apylinkės teismo 2015 m. birželio 8 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieÅ¡kovės S. P. ieÅ¡kinį atsakovei DNSB „Smiltis“ su trečiaisiais asmenimis D.

V., K. V., I. M. V., D. M. G., O. R. B., D. Ž., I. A., R. D., R. K., Z. I., V. V., B. V., S. N., D. N., R. V., A. B. ir A. P., Klaipėdos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiÅ«ros skyriumi, Kretingos rajono savivaldybės administracijos statybos skyriumi, dėl bendrijos sprendimo ginčijimo ir savavaliÅ¡kos statybos padarinių paÅ¡alinimo, n u s t a t ė: ieÅ¡kovė kreipėsi į teismÄ praÅ¡ydama panaikinti pastato – gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), savininkų bendrajai dalinei nuosavybei administruoti įsteigtos daugiabučio namo savininkų bendrijos „Smiltis“ 2014-09-17 protokolo Nr. 3 3 p. nurodytÄ sprendimÄ kaip priimtÄ bendrijos organui virÅ¡ijus savo kompetencijos ribas ir įpareigoti atsakovę paÅ¡alinti savavaliÅ¡kos statybos padarinius, t. y. paÅ¡alinti praplėstÄ automobilių stovėjimo aikÅ¡telės dalį ir atkurti buvusiÄ Å¾aliÄ vejÄ bei sutvarkyti statybos vietÄ .

Nurodė, kad 2014-09-17 DNSB „Smiltis“ visuotinio bendrijos narių susirinkimo protokolo Nr. 3 3 p. nutarta sumažinus žolynÄ praplėsti žvyruotos kiemo dalies plotÄ , o tokie bendraturčių veiksmai pažeidžia ieÅ¡kovės teises ir teisėtus interesus, teisės aktų reikalavimus, keliamus tokio pobÅ«džio statybos darbams, bei kitų žemės sklypo bendraturčių teises ir teisėtus interesus. Todėl ieÅ¡kovė kreipiasi į teismÄ , praÅ¡ydama pripažinti šį bendraturčių sprendimÄ negaliojančiu ir įpareigoti bendraturčius paÅ¡alinti savavaliÅ¡kos statybos padarinius.Kretingos rajono apylinkės teismas 2015-06-08 sprendimu ieÅ¡kovės ieÅ¡kinį atmetė.

Priteisė iÅ¡ ieÅ¡kovės S. P. 200,00 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų (teisinės pagalbos iÅ¡laidos) atsakovės DNSB „Smiltis“ naudai, priteisė iÅ¡ ieÅ¡kovės S. P. 31,32 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, į valstybės biudžetÄ . Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad ieÅ¡kovė, bÅ«dama bendrijos narė, taip pat turėjo teisę dalyvauti bendrijos narių susirinkime, teikti pastabas bei prieÅ¡taravimus dėl susirinkimo metu nagrinėjamų klausimų ir balsuoti prieÅ¡ kiemo aikÅ¡telės praplėtimÄ bendrame kieme, tačiau ieÅ¡kovė jokių pretenzijų ar pastabų dėl nagrinėjamo klausimo nereiÅ¡kė, nedalyvavo visuotiniame susirinkime bei nepateikė iÅ¡ankstinės nuomonės raÅ¡tu.

Iš DNSB „Smiltis“ įstatų ir pateikto žemės sklypo plano nustatyta, kad dėl žemės sklypo dalies, sklypo plane pažymėtos indeksu Nr. B1, naudojimo bei jos tvarkymo režimo nustatymo sprendimus turi teisę priimti tik DNSB „Smiltis“ nariai, todėl ieškovės argumentas, kad visuotiniame bendrijos narių susirinkime sprendimas dėl statybos darbų atlikimo yra priimtas viršijant bendrijos kompetencijos ribas, nes tokiems darbams atlikti reikalingi visų žemės sklypo bendraturčių sutikimai, atmestinas.

Kretingos rajono savivaldybės administracijos Eismo saugumo komisija padarė iÅ¡vadÄ , jog nėra duomenų apie eismo sÄ lygų pablogėjimÄ praplėtus maÅ¡inų stovėjimo aikÅ¡telę daugiabučio namo savininkų bendrijos „Smiltis“ kieme. Klaipėdos apskrities prieÅ¡gaisrinės gelbėjimo valdybos Kretingos prieÅ¡gaisrinės gelbėjimo tarnybos 2015-04-16 raÅ¡te nurodyta, kad institucijai patikrinus namo kiemÄ , kuriame dalis žolyno panaikinta pakeičiant jį žvyro danga, nustatyta, kad namo gaisriniam saugumui tai įtakos nedaro, iÅ¡ pateiktos buvusios ir esamos kiemo situacijos schemos nustatyta, kad dar prieÅ¡ atliekant kiemo aikÅ¡telės praplėtimo darbus 10 metrų atstumas nuo automobilių stovėjimo aikÅ¡telės iki gyvenamojo namo nebuvo iÅ¡laikytas ir anksčiau ieÅ¡kovei tai nesukėlė jokių neigiamų pasekmių.

IeÅ¡kovė pateikė teismui esamo kiemo bordiÅ«ro padėties planÄ , iÅ¡ kurio galima daryti iÅ¡vadÄ , kad aikÅ¡telė yra apie 225,83 m2 ploto. Vadovaujantis galiojančiu teisiniu reglamentavimu bei remiantis byloje dalyvaujančių Å¡alių paaiÅ¡kinimais, pripažįstama, kad nagrinėjamu ginčo atveju buvo atlikti ne automobilių stovėjimo aikÅ¡telės statybos darbai, o tik praplėstas žvyruotos kiemo dalies plotas sumažinus žolynÄ , todėl statybos techninis reglamentas STR 1.01.07:2010 „Nesudėtingi statiniai“ negali bÅ«ti taikomas.

Teismas taip pat konstatavo, kad atsakovė savavaliÅ¡kos statybos darbų neatliko, ir darė iÅ¡vadÄ , kad nėra pagrindo jai taikyti Lietuvos Respublikos CK 4.103 straipsnio 3 dalyje nurodytų neteisėtos (savavaliÅ¡kos) statybos pasekmių.  Apeliaciniame skunde ieÅ¡kovė praÅ¡o pirmosios instancijos teismo 2015-06-08 sprendimÄ panaikinti ir iÅ¡spręsti šį klausimÄ iÅ¡ esmės – ieÅ¡kovės ieÅ¡kinį tenkinti visiÅ¡kai bei priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas. Apeliacinį skundÄ grindžia Å¡iais argumentais:IÅ¡ teismo pateiktų iÅ¡vadų nesuprantama, kuo remdamasis teismas daro iÅ¡vadÄ , kad tam tikri atsakovės veiksmai praplečiant kiemÄ sumažinus žolynÄ nelaikytini statybos darbais.Byloje nėra ginčo dėl to, kokia atsakovės įrengtos kiemo dalies paskirtis (automobilių statymas).

Kadangi Å¡i kiemo dalis Å¡iuo tikslu įrengta atliekant žemės grunto kasimo ir kitokius grunto įrengimo darbus, todėl Å¡ie darbai laikytini statybos darbais, o jais sukurtas statinys – automobilių saugykla (aikÅ¡telė). Bendras aikÅ¡telės plotas sudaro apie 225,83 m2, todėl, pagal STR 1.01.07:2010 „Nesudėtingi statiniai“ priedÄ â€žPlokÅ¡ti horizontalÅ«s inžineriniai statiniai“, kai statinių plotas yra nuo 100 kv. m iki 10000 kv. m, jie priskiriami II grupės nesudėtingiems statiniams, todėl statant nesudėtingus statinius mieste, reikia parengti supaprastintÄ statybos projektÄ ir gauti raÅ¡ytinį pritarimÄ projektui.

Pirmosios instancijos teismas neturėjo teisės spręsti, taikyti ar ne nagrinėjamam ginčui Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1992-05-12 nutarimu Nr. 343 „Dėl specialiųjų žemės ir miÅ¡ko naudojimo sÄ lygų patvirtinimo“ SÄ lygų 68 p. nuostatas, kadangi Å¡i nuostata yra imperatyvi, galiojanti ir įpareigojanti.Pirmosios instancijos teismas ignoravo Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos atstovės paaiÅ¡kinimus ir jais nesirėmė, todėl padarė klaidingas iÅ¡vadas dėl atsakovės atliktų darbų vertinimo.DNSB „Smiltis“ visuotinio narių susirinkimo kompetencija iÅ¡samiai reglamentuota įstatų 6.1 punkte.

Ä®statuose visuotiniam narių susirinkimui nėra suteikta teisė priimti sprendimus dėl statybos darbų bendrame žemės sklype. Atsiliepime į apeliacinį skundÄ atsakovė praÅ¡o pirmosios instancijos teismo sprendimÄ palikti nepakeistÄ , o ieÅ¡kovės apeliacinį skundÄ atmesti, priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas. Nurodė, kad ginčijamame bendrijos nutarime nėra numatyta „įrengti automobilių stovėjimo aikÅ¡telę“. Tokia aikÅ¡telė įrengta ir nebuvo, tiesiog kiemas buvo pažvyruotas sumažinus žolynÄ , o dalies kiemo pažvyravimas aiÅ¡kiai neatitinka automobilių aikÅ¡telėms įrengti keliamų reikalavimų.

Pažvyruota kiemo dalis sudaro 54 m2, tai reiÅ¡kia, jog negalima taikyti STR 1.01.07:2010 „Nesudėtingi statiniai“ priedo 2 lentelės 17.1.2 punkto reikalavimų. Klaipėdos teritorijų planavimo ir statybos valstybinis priežiÅ«ros skyrius sudarė 2015-06-09 Statybos patikrinimo aktÄ Nr. SPA-1078(16.2), kuriame konstatuota, kad atsakovė, kiemo dalį užpildama žvyru, jokio statinio nepastatė.   Atsiliepime į apeliacinį skundÄ trečiasis asmuo D. M. G. praÅ¡o pirmosios instancijos teismo sprendimÄ palikti nepakeistÄ , o ieÅ¡kovės apeliacinį skundÄ atmeti, priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas, priimti papildomus raÅ¡ytinius įrodymus.

Nurodė, kad atsakovės įstatų 2.1 punktas, 2.2 punktas, 6.14 punktas atkartoja CK 4.85 straipsnio 1 dalies nuostatas, nustatančias, kad sprendimus dėl bendrojo naudojimo objektų valdymo ir naudojimo bei dėl naujų bendrojo naudojimo objektų sukÅ«rimo ir disponavimo priima butų savininkai balsų dauguma, įkÅ«rus bendrijÄ â€“ bendrijos nariai balsų dauguma. Todėl bendrijos narių susirinkimas buvo kompetentingas spręsti žvyruotos kiemo dalies praplėtimo sumažinus žolynÄ klausimÄ .

Kadangi darbais nebuvo montuojamos jokios laikančiosios konstrukcijos, nebuvo sukurtas nekilnojamasis daiktas, todėl Å¡iems darbams nebuvo reikalingas projektas, kitas statybÄ leidžiantis dokumentas, ieÅ¡kovės atskiras sutikimas. Klaipėdos teritorijų planavimo ir statybos valstybinis priežiÅ«ros skyrius sudarė 2015-06-09 Statybos patikrinimo aktÄ Nr. SPA-1078(16.2), kuriame konstatuota, kad atsakovė, kiemo dalį užpildama žvyru, jokio statinio nepastatė. Apklausta Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos atstovė Å¡iuo aktu nesivadovavo.

Kadangi atsakovės administruojamas gyvenamojo namo kiemas nėra automobilių saugykla ar automobilių saugojimo aikÅ¡telė pagal STR 1.01.09:2003 „Statinių klasifikavimas pagal jų naudojimo paskirtį“ 5.1 punktÄ ar STR 2.02.01:2004 „Gyvenamieji pastatai“ 4.28 punktÄ , todėl netaikytinas Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu patvirtintų Specialiųjų žemės ir miÅ¡ko naudojimo sÄ lygų 68 punkto reikalavimas dėl 10 metrų atstumo nuo kiemo iki gyvenamojo namo langų.    Apeliacinis skundas netenkintinas.  Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinių skundų faktiniai ir teisiniai pagrindai bei absoliučių negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis).

Apeliacinės instancijos teismas tikrina pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo tik apskųstos dalies teisėtumÄ ir pagrįstumÄ ir tik analizuodamas apeliaciniuose skunduose nurodytus argumentus, iÅ¡skyrus įstatyme nurodytas iÅ¡imtis. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis). Apeliacinis skundas nagrinėjamas raÅ¡ytinio proceso tvarka, tačiau apeliacinės instancijos teismas skundÄ nagrinėti žodinio proceso tvarka turi teisę, jei, teismo nuomone, žodinis bylos nagrinėjimas, atsižvelgiant į bylos esmę, yra bÅ«tinas (CPK 321 straipsnis, 322 straipsnis).

Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į apeliacinio skundo motyvus, atsiliepimų į apeliacinį skundÄ argumentus, nenustatė iÅ¡skirtinių aplinkybių, dėl kurių bylos apeliacinės instancijos teisme nebÅ«tų galima iÅ¡nagrinėti raÅ¡ytinio proceso tvarka. Dėl naujų įrodymų pridėjimoCPK 314 straipsnyje nustatyta, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo bÅ«ti pateikti pirmosios instancijos teisme, iÅ¡skyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai Å¡ių įrodymų pateikimo bÅ«tinybė iÅ¡kilo vėliau.

Taigi įstatymo nustatytais atvejais apeliacinės instancijos teismui suteikta teisė nepriimti naujų įrodymų ir kartu užtikrinti galimybę sukliudyti proceso Å¡alims piktnaudžiauti procesu. Tuo siekiama skatinti greitesnį bylos iÅ¡nagrinėjimÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2013 m. vasario 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-14/2013).Trečiasis asmuo D. M. G. pateikė praÅ¡ymÄ pridėti prie bylos Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Klaipėdos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiÅ«ros skyriaus 2015-06-09 Statybos patikrinimo, nagrinėjant skundÄ , aktÄ Nr. SPA-1078(16.2).

Nurodė, jog atsakovė minėtÄ aktÄ gavo 2015-07-23, tai yra po pirmosios instancijos teismo sprendimo priėmimo, todėl pateikti jo nagrinėjant bylÄ pirmosios instancijos teisme negalėjo. Kadangi byloje kilo ginčas dėl žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), dalyje atliktų, apeliantės vertinimu, statybos darbų teisėtumo, apeliacinės instancijos teismo nuomone, minėtame Statybos patikrinimo akte užfiksuoti duomenys apie atliktus ginčo žemės sklype darbus turi reikÅ¡mės nagrinėjamam ginčui, todėl yra pagrindas jį pridėti prie bylos.  IÅ¡ byloje esančių įrodymų nustatyta, kad ieÅ¡kovei ir tretiesiems asmenims D.

V.,                     K. V., I. M. V., D. M. G., O. R. B. ir D. Ž. bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso pastatas – gyvenamasis namas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis adresu (duomenys neskelbtini), kuriame suformuoti 6 atskiri nekilnojamojo turto objektai. Šis pastatas yra žemės sklype, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini). Ieškovei bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso 397/8396 dalys šio žemės sklypo, tretiesiems asmenims D.

V. ir K. V. – 889/8396 dalys, I. M. V. – 822/8396 dalys, D. M. G. – 814/8396 dalių, O. R. B. – 446/8396 dalys, D. Ž. – 421/8396 dalis. Taip pat šis žemės sklypas bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso ir kitiems asmenims: S. N. ir D. N. – 76/2099 dalys, R. V. – 679/16792 dalys, D. N. – 151/4198 dalis, A. B. – 679/16792 dalys, R. D. – 558/8396 dalys, A. P. – 455/8396 dalys, B. V. – 556/8396 dalys, V. V. – 379/8396 dalys, Z. I. – 535/8396 dalys, R. K.

– 432/8396 dalys, I. A. – 407/8396 dalys. Å ie žemės sklypo bendraturčiai nuosavybės teise valdo kitÄ greta esantį daugiabutį pastatÄ , adresu (duomenys neskelbtini), kurio eksploatavimui taip pat naudoja atitinkamÄ Å¾emės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), dalį. Pastato – gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), savininkų bendrajai dalinei nuosavybei administruoti įsteigta DNSB „Smiltis“, kuriÄ sudaro 6 nariai, nuosavybės teise valdantys butus minėtame pastate, t. y. ieÅ¡kovė, tretieji asmenys D.

V. ir K. V., I. M. V., D. M. G., O. R. B. ir D. Ž.. DNSB „Smiltis“ bendrijos nariai 2014-09-02 praneÅ¡imu buvo informuoti, jog 2014-09-17 bus organizuojamas bendrijos narių susirinkimas, kuriame 3 klausimu bus sprendžiama dėl kieme esančio žolyno pertvarkymo patogesniam automobilių statymui ir iÅ¡važiavimui. IÅ¡ 2014-09-17 įvykusio DNSB „Smiltis“ visuotinio bendrijos narių susirinkimo protokolo Nr. 3 matyti, kad balsuojant dėl 3 punkte nurodyto klausimo, su žvyruotos kiemo dalies praplėtimu sutiko keturi iÅ¡ Å¡eÅ¡ių bendrijos narių.Dėl savavaliÅ¡kos statybosIeÅ¡kovė ieÅ¡kiniu reiÅ¡kė reikalavimÄ Ä¯pareigoti atsakovę per vienÄ mėnesį nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos paÅ¡alinti savavaliÅ¡kos statybos padarinius – paÅ¡alinti sumažinus žolynÄ praplėstÄ automobilių stovėjimo aikÅ¡telės dalį ir atkurti buvusiÄ Å¾aliÄ vejÄ , sutvarkyti statybos vietÄ .

Apeliantė nesutikdama su pirmosios instancijos teismo sprendimu teigia, jog pirmosios instancijos teismas nepateikia vertinimo, kodėl konkrečiu atveju atlikti darbai nelaikytini statybos darbais. Kadangi byloje nėra ginčo dėl to, kad atsakovė faktiÅ¡kai nukasė gruntÄ , paÅ¡alino dalį žolyno bei toje vietoje iÅ¡pylė žvyrÄ kaip pagrindÄ , taip suformuodama automobilių stovėjimui ir važinėjimui tinkamÄ pagrindÄ , todėl vadovaujantis statybos techninio reglamento STR 1.01.09:2003 „Statinių klasifikavimas pagal jų naudojimo paskirtį“ 5.1 punktu bei STR 2.02.01:2004 „Gyvenamieji pastatai“ 4.28 punktu, toks statinys laikytinas automobilių saugykla (aikÅ¡tele).

Kadangi aikÅ¡telės plotas yra 225,83 m2, pagal statybos techninio reglamento STR 1.01.07:2010 „Nesudėtingi statiniai“ priedÄ â€žPlokÅ¡ti horizontalÅ«s inžineriniai statiniai (terasos, aikÅ¡telės ir kt.)“, toks statinys priskiriamas II grupės nesudėtingiems statiniams ir pagal STR 1.07.01:2010 „StatybÄ leidžiantys dokumentai“ 6 priedo 3.2 punktÄ statant II grupės nesudėtingus statinius mieste reikia parengti supaprastintÄ statybos projektÄ ir gauti raÅ¡ytinį pritarimÄ projektui.

Nesutiktina su apeliantės argumentu.Jeigu statinys (jo dalis) yra pastatytas ar statomas savavaliÅ¡kai arba ne savavaliÅ¡kai, tačiau pažeidžiant statinio projekto sprendinius ar teisės aktų reikalavimus, tai tokiu statiniu (jo dalimi) naudotis ar juo disponuoti (parduoti, padovanoti, iÅ¡nuomoti ar pan.) draudžiama. Koks statinys (jo dalis) yra pastatytas ar statomas savavaliÅ¡kai, nustato įstatymai (CK 4.103 straipsnio 1 dalis).Statybos įstatymo 2 straipsnio 71 punkte pateikta savavaliÅ¡kos statybos sÄ voka – tai statinio ar jo dalies statyba be galiojančio statybÄ leidžiančio dokumento arba turint galiojantį statybÄ leidžiantį dokumentÄ , tačiau pažeidžiant esminius statinio projekto sprendinius.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo iÅ¡aiÅ¡kinta, kad tai, ar statyba atlikta laikantis statybos procesÄ reglamentuojančių reikalavimų, gali bÅ«ti sprendžiama pagal tai, ar buvo užfiksuota savavaliÅ¡ka statyba ir taikytos su savavaliÅ¡ka statyba susijusios priemonės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2012 m. spalio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-423/2012).IeÅ¡kovė pirmosios instancijos teisme įrodinėdama, jog atsakovės atlikti darbai prilyginami statybai, rėmėsi Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Klaipėdos teritorijų planavimo ir valstybinės priežiÅ«ros skyriaus 2014-11-05 raÅ¡tu, kuriame nurodyta, kad jei aikÅ¡telė yra nuo 101 kv. m iki 10000 kv. m ploto, ji laikytina II grupės nesudėtingu statiniu ir jai statyti pagal STR 1.01.07:2010 „Nesudėtingi statiniai“ nuostatas reikalingas supaprastintas statybos projektas ir raÅ¡ytinis pritarimas statinio projektui.

O tokiu atveju, kai pagal STR 1.07.01:2010 „StatybÄ leidžiantys dokumentai“ 33 punkto nuostatas naujo nesudėtingo statinio statybos ar nesudėtingo statinio rekonstravimo atveju supaprastinto projekto nereikia, kaip statybÄ leidžiantys dokumentai turi bÅ«ti gauti žemės sklypo visų savininkų sutikimai. Tačiau apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog ieÅ¡kovė į Klaipėdos teritorijų planavimo ir valstybinės priežiÅ«ros skyrių kreipėsi suformulavusi konkretų klausimÄ â€“ ar be žemės sklypų savininkų sutikimo galima įrengti automobilių stovėjimo aikÅ¡telę.

Ä® šį konkretų ieÅ¡kovės klausimÄ Klaipėdos teritorijų planavimo ir valstybinės priežiÅ«ros skyrius minėtu raÅ¡tu pateikė atsakymÄ , tačiau tokia raÅ¡te iÅ¡dėstyta informacija neįrodo, jog atsakovės atlikti darbai laikytini statyba, kurios metu pastatyta automobilių stovėjimo aikÅ¡telė. Pagal Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiÅ«ros įstatymo 14 straipsnio 1 dalį savavaliÅ¡kos statybos faktas nustatomas administracine tvarka kompetentingai institucijai suraÅ¡ius savavaliÅ¡kos statybos aktÄ .

Byloje toks aktas nepateiktas. PrieÅ¡ingai, į bylÄ pateiktas 2015-06-09 Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Klaipėdos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiÅ«ros skyriaus Statybos patikrinimo, nagrinėjant skundÄ , aktas Nr. SPA-1078 (16.2). Nustatyta, kad ieÅ¡kovė 2015-05-25 kreipėsi į Klaipėdos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiÅ«ros skyrių su skundu. Skundo nagrinėjimo metu atsakovės atlikti darbai žemės sklype, esančiame (duomenys neskelbtini), buvo apžiÅ«rėti vietoje, nubraižyta kiemo schema, padaryta fotonuotrauka.

IÅ¡ akto Nr. SPA-1078(16.2) turinio nustatyta, kad patikrinimo metu nustatyta, jog DNSB „Smiltis“ nariai tvarkydami kiemo teritorijÄ vietoje buvusio žolyno užpylė žvyro sluoksnį (54 kv. m). KiemÄ tvarkė daugumos bendrijos narių sutarimu 2014 m. rugsėjo pabaigoje. Akto dalyje, kurioje apžiÅ«rÄ atlikęs pareigÅ«nas nurodo, ar statyba nepažeidžia teisės aktų reikalavimų, nurodyta, jog „statyba neužfiksuota, jokių pažeidimų nenustatyta“. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo abejoti akte nustatytomis aplinkybėmis, Å¡is aktas yra galiojantis, nenuginčytas įstatymo nustatyta tvarka.

Esant nustatytoms aplinkybėms, sutiktina su pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada, jog pagrindo daryti iÅ¡vadÄ , jog ginčo žemės sklype buvo atlikti statybos darbai, kurių metu pastatyta automobilių stovėjimo aikÅ¡telė, nėra.Atsakant į apeliacinio skundo argumentÄ , jog pirmosios instancijos teismas nesirėmė teismo posėdžio metu apklaustos Klaipėdos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiÅ«ros skyriaus atstovės R. K. paaiÅ¡kinimais, pažymėtina, jog iÅ¡klausius 2015-05-20 teismo posėdžio garso įraÅ¡Ä , nustatyta, kad Klaipėdos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiÅ«ros skyriaus atstovė nurodė, jog nebuvo nuvykusi į ginčo vietÄ , atliktų darbų nematė, teismo posėdžio metu negalėjo paaiÅ¡kinti, ar ginčo sklype atlikti darbai prilyginami automobilių stovėjimo aikÅ¡telei.

Todėl apeliacinės instancijos teismo vertinimu, atstovės parodymai laikytini subjektyviais. Nors apeliantė teigia, kad pirmosios instancijos teismas jos paaiÅ¡kinimais nesivadovavo, apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog vadovaudamasis CPK 185 straipsniu, teismas įrodymus vertina pagal vidinį savo įsitikinimÄ , pagrįstÄ visapusiÅ¡ku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, iÅ¡nagrinėjimu, tai reiÅ¡kia teismo pareigÄ teisiÅ¡kai vertinti bylos aplinkybes remiantis tikrai nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis, o ne prielaidomis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. vasario 15 d. nutartis, bylos Nr. 3K-3-98/2008; 2009 m. liepos 31 d. nutartis, bylos Nr. 3K-3-335/2009; 2009 m. gruodžio 22 d. nutartis, bylos Nr. 3K-3-588/2009;2010 m. liepos 2 d. nutartis, bylos Nr. 3K-3-316/2010).

Esant nurodytoms aplinkybėms, darytina iÅ¡vada, jog nors pirmosios instancijos teismas sprendime tiesiogiai dėl Klaipėdos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiÅ«ros skyriaus atstovės paaiÅ¡kinimų vertinimo nepasisakė, tačiau iÅ¡ pirmosios instancijos teismo motyvų spręstina, jog pirmosios instancijos teismas įvertino visus surinktus įrodymus, todėl darytina iÅ¡vada, jog CPK 270 straipsnio 4 dalies nuostatų nepažeidė.Dėl minimalaus atstumo nuo automobilių stovėjimo aikÅ¡telių iki gyvenamųjų namų reikalavimų Apeliantė apeliaciniame skunde teigia, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai padarė iÅ¡vadÄ , jog Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 343 „Dėl specialiųjų žemės ir miÅ¡ko naudojimo sÄ lygų patvirtinimo“ patvirtintų SÄ lygų 68 punkto reikalavimas, kad nuo automobilių stovėjimo aikÅ¡telių, kai maÅ¡inų skaičius aikÅ¡telėje 10 ir mažiau, iki gyvenamųjų namų langų atstumas turi bÅ«ti 10 metrų, netaikomas nagrinėjamam ginčui.

Apeliantės vertinimu, statybos techninio reglamento STR 2.06.04:2014 „Gatvės ir vietinės reikÅ¡mės keliai. Bendrieji reikalavimai“ 123 punkte nurodoma, jog atstumas nuo maÅ¡inų aikÅ¡telių iki gyvenamųjų namų langų turi bÅ«ti ne mažesnis nei nurodytas Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 343 „Dėl specialiųjų žemės ir miÅ¡ko naudojimo sÄ lygų patvirtinimo“ patvirtintose SÄ lygose, todėl turėjo bÅ«ti taikomas nagrinėjamam ginčui. IÅ¡ byloje esančios ginčo kiemo schemos matyti, kad žolynas iki kiemo teritorijos tvarkymo darbų pradžios buvo 7,5 metro pločio.

Po kiemo tvarkymo darbų žolyno plotis sumažėjo 3 metrais. Pirmosios instancijos teismas padarė iÅ¡vadÄ , jog Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 343 „Dėl specialiųjų žemės ir miÅ¡ko naudojimo sÄ lygų patvirtinimo“ patvirtintų SÄ lygų 68 punkto reikalavimas, kad nuo automobilių stovėjimo aikÅ¡telių, kai maÅ¡inų skaičius aikÅ¡telėje 10 ir mažiau, iki gyvenamųjų namų langų atstumas turi bÅ«ti 10 metrų, netaikomas Å¡iam ginčui, kadangi minėto nutarimo nuostatos taikomos tvirtinant bendruosius, specialiuosius, detaliuosius planus, be to, iki kiemo darbų atlikimo pradžios 10 metrų atstumas nuo namo langų iki žolyno pabaigos taip pat nebuvo iÅ¡laikytas ir ieÅ¡kovė dėl to problemų neturėjo.Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog statybos techninio reglamento STR 2.06.01:1999 „Miestų, miestelių ir kaimo susiekimo sistemos“, kuris galiojo iki 2015-01-01 (kiemo tvarkymo darbų atlikimo metu), 3.4 punktas nurodė, kad atstumai nuo antžeminių garažų ir atvirų automobilių stovėjimo aikÅ¡telių iki gyvenamųjų namų ir visuomeninių pastatų langų, taip pat mokyklų ir kitų vaikų įstaigų bei medicinos stacionarų teritorijų ribų turi bÅ«ti ne mažesni už nurodytuosius 11 lentelėje, tai yra esant mažiau nei 10 maÅ¡inų – 10 metrų.

Å iuo metu galiojančio statybos techninio reglamento STR 2.06.04:2014 „Gatvės ir vietinės reikÅ¡mės keliai. Bendrieji reikalavimai“ 123 punkto nuostata teigia, kad nuo požeminių, požeminių-antžeminių garažų, atvirų maÅ¡inų aikÅ¡telių ir techninio aptarnavimo stočių, taip pat įvažiavimų į juos iki gyvenamųjų namų ir visuomeninių pastatų langų, mokyklų, vaikų lopÅ¡elių-darželių ir medicinos įstaigų stacionarų teritorijų ribų turi bÅ«ti atstumai, ne mažesni už nurodytus Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 343 „Dėl Specialiųjų žemės ir miÅ¡ko naudojimo sÄ lygų patvirtinimo“ patvirtintose SÄ lygose.

Pagal minėtas SÄ lygas, atstumas nuo automobilių aikÅ¡telių iki gyvenamojo namo langų turi bÅ«ti 10 metrų, jei maÅ¡inų mažiau nei deÅ¡imt. Esant nustatytoms faktinėms aplinkybėms, jog atsakovės atlikti kiemo darbai nėra laikytini statybos darbais ir automobilių stovėjimo aikÅ¡telė nėra pastatyta, minėtų aktų nuostatos nagrinėjamam ginčui netaikomos. Nors pirmosios instancijos teismas netinkamais motyvais padarė iÅ¡vadÄ , jog statybos techninio reglamento STR 2.06.04:2014 „Gatvės ir vietinės reikÅ¡mės keliai.

Bendrieji reikalavimai“ 123 punkto nuostata, jog atstumas tarp gyvenamojo namo langų ir automobilių stovėjimo aikÅ¡telės turėtų bÅ«ti nustatomas, remiantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 343 „Dėl Specialiųjų žemės ir miÅ¡ko naudojimo sÄ lygų patvirtinimo“ patvirtintų SÄ lygų nuostatomis, netaikoma nagrinėjamam ginčui, tačiau iÅ¡ esmės padarė pagrįstÄ iÅ¡vadÄ dėl anksčiau nurodytų aplinkybių. Be to, pažymėtina ir tai, jog byloje esantys kiti raÅ¡ytiniai įrodymai patvirtina, jog sumažinus žolyno plotÄ nebuvo pažeisti eismo ar prieÅ¡gaisrinio saugumo reikalavimai.

Tokia iÅ¡vada darytina įvertinus 2014-04-24 Kretingos rajono savivaldybės Eismo saugumo komisijos posėdžio protokolÄ , iÅ¡ kurio matyti, kad komisija duomenų apie eismo sÄ lygų pablogėjimÄ , praplėtus kiemÄ , neturi. Klaipėdos apskrities prieÅ¡gaisrinės gelbėjimo valdybos Kretingos prieÅ¡gaisrinės gelbėjimo tarnyba 2015-04-16 raÅ¡te Nr. 1-17-78 (8.3-17) nurodė, jog namo kieme dalį žolyno panaikinus ir užpylus žvyro danga namo gaisriniam saugumui įtaka nepadaryta.Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, darytina iÅ¡vada, jog atsakovė sumažinusi žolynÄ praplėsdama kiemo teritorijÄ nepažeidė jokių norminių teisės aktų.Dėl DNSB „Smiltis“ kompetencijos  Apeliaciniame skunde ieÅ¡kovė teigia, kad DNSB „Smiltis“ visuotinio narių susirinkimo kompetencija iÅ¡samiai reglamentuota įstatų 6.1 punkte.

Įstatuose visuotiniam narių susirinkimui nėra suteikta teisė priimti sprendimus dėl statybos darbų bendrame žemės sklype, todėl bendrijos narių 2014-09-17 sprendimas praplėsti automobilių stovėjimo aikštelę yra neteisėtas, nes jį priimti turėjo ne visi bendrijos nariai, o visi sklypo bendraturčiai. Nesutiktina su apeliacinio skundo argumentu.Pagal CK 4.82 straipsnio 1 dalį, butų ir kitų patalpų savininkams bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso namo bendro naudojimo patalpos, pagrindinės namo konstrukcijos, bendrojo naudojimo mechaninė, elektros, sanitarinė-techninė ir kitokia įranga.

Å iuos bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančius objektus detaliau reglamentuoja Daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrijų įstatymas, kurio 2 straipsnio 4 dalyje nurodyta, kad bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektai – pastato bendrojo naudojimo patalpos, pagrindinės pastato konstrukcijos, bendrojo naudojimo mechaninė, elektros, sanitarinė-techninė ir kita įranga, taip pat kitas turtas, priklausantis daugiabučių gyvenamųjų namų ar kitos paskirties pastatų savininkams bendrosios dalinės nuosavybės teise. Pastato bendrojo naudojimo objektas – bendrojo naudojimo žemės sklypas – bendrosios dalinės nuosavybės teise ar kitais įstatymų nustatytais pagrindais daugiabučių gyvenamųjų namų ar kitos paskirties pastatų savininkų naudojamas ir (ar) valdomas žemės sklypas (Lietuvos Respublikos daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrijų įstatymo 2 straipsnio 15 dalies 5 punktas).Daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektams valdyti butų ir kitų patalpų savininkai steigia butų ir kitų patalpų savininkų bendrijÄ arba sudaro jungtinės veiklos sutartį, arba Å¡io kodekso 4.84 straipsnyje nustatyta tvarka pasirenka bendrojo naudojimo objektų administratorių (CK 4.83 straipsnio 3 dalis).

Taigi, bendrija yra viena iÅ¡ bendrosios dalinės nuosavybės objektų valdymo formų.Daugiabučio gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), butų savininkai įsteigė DNSB „Smiltis“. Bendrijos įstatų 2.1 punkte nurodyta, kad bendrijos tikslas yra racionaliai ir efektyviai eksploatuoti pastatÄ , inžinerinę įrangÄ ir jiems priskirtÄ Å¾emės sklypÄ , organizuojant valdymÄ ir priežiÅ«rÄ , taip pat atstovauti bendrijos interesams. Ä®statų 2.2 punkte numatyta, kad, be kitų bendrijos uždavinių, bendrija tvarko priskirtÄ Å¾emės sklypÄ , 2.3 punktu įsipareigoja organizuoti žemės sklypo priežiÅ«rÄ . IÅ¡ byloje esančių įrodymų matyti, kad žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso ne tik daugiabučio gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), butų savininkams (ieÅ¡kovei ir tretiesiems asmenims), bet ir greta esančio daugiabučio namo, kurio Nr. (duomenys neskelbtini), butų savininkams (tretiesiems asmenims).

Byloje nėra ginčo, jog atsakovė atliko kiemo tvarkymo darbus toje žemės sklypo dalyje (plane pažymėta Nr. B1), kuri yra prie atsakovės administruojamo namo. Daugiabučio gyvenamojo namo butų ir kitų patalpų savininkai disponavimo bendruoju turtu teisę gali įgyvendinti tik bendru sutarimu (CK 4.75 straipsnio 1 dalis), o kitas savininko teisių turinį sudarančias teises – valdymo ir naudojimo – balsų dauguma, jeigu butų ir kitų patalpų savininkų bendrijos įstatuose ar jungtinės veiklos sutartyje nenumatyta kitaip (CK 4.85 straipsnio 1 dalis).

CK 4.85 str. įtvirtintas teisinis reglamentavimas dėl valdymo ir naudojimo teisių įgyvendinimo balsų dauguma grindžiamas bendraturčių lygiateisiÅ¡kumo ir solidarumo bei demokratijos principais, preziumuojant, kad daugumos valia reiÅ¡kia normaliai atidžių, protingų ir tikrÄ jÄ padėtį žinančių savininkų interesÄ . Bendraturčių priimti sprendimai galioja visiems atitinkamo daugiabučio gyvenamojo namo butų ir kitų patalpų savininkams (CK 4.85 straipsnio 4 dalis).DNSB „Smiltis“ įstatuose numatyta, jog susirinkimas yra teisėtas, jei jame dalyvauja daugiau nei pusė visų bendrijos narių, o priimti sprendimai teisėti, jei už juos balsuoja daugiau nei pusė susirinkime dalyvavusių narių (Ä®statų 6.11, 6.12 punktai).

IeÅ¡kovė yra bendrijos narė, apie 2014-09-17 susirinkimÄ ieÅ¡kovei buvo praneÅ¡ta, pateikta susirinkimo darbotvarkė, todėl ieÅ¡kovė žinojo, kokie klausimai bus svarstomi bendrijos narių susirinkime. Tačiau ieÅ¡kovė savo teise dalyvauti narių susirinkime nepasinaudojo, iÅ¡ anksto savo nuomonės neiÅ¡reiÅ¡kė, nors tokiÄ teisę turėjo. IÅ¡ DNSB „Smiltis“ visuotinio bendrijos narių susirinkimo protokolo Nr. 3 matyti, kad balsuojant dėl 3 punkte nurodyto klausimo, su žvyruotos kiemo dalies praplėtimu sutiko keturi iÅ¡ Å¡eÅ¡ių bendrijos narių.

Esant tokioms aplinkybėms, darytina iÅ¡vada, jog dėl žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), dalyje esančio žolyno pertvarkymo dėl patogesnio automobilių statymo ir iÅ¡važiavimo iÅ¡ garažų priimtas bendrijos sprendimas yra teisėtas.Kadangi, kaip jau minėta anksčiau, byloje esantys įrodymai patvirtina, jog savavaliÅ¡kos statybos faktas nėra užfiksuotas, o atlikti darbai užfiksuoti kaip kiemo tvarkymo darbai, atmestinas apeliantės argumentas, jog vadovaujantis STR 1.07.01:2010 „StatybÄ leidžiantys dokumentai“ nuostatomis, kiemo darbams atlikti buvo bÅ«tinas visų sklypo bendraturčių sutikimas ar pagal STR 1.01.07:2010 „Nesudėtingi statiniai“ buvo bÅ«tinas supaprastintas statybos projektas ir turėjo bÅ«ti gautas raÅ¡ytinis pritarimas, todėl bendrija savo įgaliojimų nevirÅ¡ijo. IÅ¡dėstytų argumentų pagrindu teisėjų kolegija daro iÅ¡vadÄ , kad kiti apeliacinio skundo teiginiai neturi teisinės reikÅ¡mės, todėl kolegija dėl jų nepasisako.

Pažymėtina, jog teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad teismo pareiga pagrįsti priimtÄ procesinį spendimÄ neturėtų bÅ«ti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvienÄ argumentÄ . Atmesdamas apeliacinį skundÄ , apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo visiems motyvams ar esminei jų daliai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010 ir kt.).Teisėjų kolegija, remdamasi tuo, kas iÅ¡dėstyta, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, atmesdamas ieÅ¡kinį, tinkamai įvertino ir iÅ¡samiai iÅ¡analizavo byloje pateiktus Å¡alių argumentus, teisingai aiÅ¡kino ir taikė materialines teisės normas, nepažeidė proceso teisės normų (CPK 185 straipsnis), tai yra visiÅ¡kai atskleidė bylos esmę ir priėmė teisėtÄ , pagrįstÄ sprendimÄ (CPK 328 straipsnis), o apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo panaikinti šį teismo sprendimÄ (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).Dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų apeliacinės instancijos teismeÅ aliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi iÅ¡laidas teismas priteisia iÅ¡ antrosios Å¡alies, nors Å¡i ir bÅ«tų atleista nuo bylinėjimosi iÅ¡laidų mokėjimo į valstybės biudžetÄ (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

Atsakovė DNSB „Smiltis“ pateikė įrodymus apie patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas, kurias sudaro 200,00 Eur iÅ¡laidos už atsiliepimo į apeliacinį skundÄ parengimÄ . Trečiasis asmuo D. M. G. pateikė įrodymus apie patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas, kurias sudaro 600,00 Eur už atsiliepimo į apeliacinį skundÄ parengimÄ . Atmetus ieÅ¡kovės apeliacinį skundÄ , iÅ¡ ieÅ¡kovės S. P. priteistina 200,00 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų atsakovei, 600,00 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų trečiajam asmeniui D.

M. G.. Å ios bylinėjimosi iÅ¡laidos nevirÅ¡ija teisingumo ministro 2015-03-19 įsakymu Nr. 1R-77 „Dėl teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymo Nr. 1R-85 „Dėl Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamÄ teisinę pagalbÄ (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo“ pakeitimo“ patvirtintų Rekomendacijų 8.11 punkte nustatytų maksimalių dydžių (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326–331 straipsniais, teisėjų kolegija n u t a r i a :                       palikti nepakeistÄ Kretingos rajono apylinkės teismo 2015 m. birželio 8 d. sprendimÄ .  Priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovės S. P. 200,00 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidas atsakovei DNSB „Smiltis“.

Priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovės S. P. 600,00 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidas trečiajam asmeniui D. M. G.. Kolegijos pirmininkė                                                                     Erinija Kazlauskienė Kolegijos teisėjai                                                                     Marius Dobrovolskis                                                                              Irma ČuchrajÂ