4fe9a19f-a55a-4dfb-b4dc-2f0584b97df3 · Alytaus apylinkės teismas

?Civilinė byla Nr ALYTAUS APYLINKĖS TEISMAS SPRENDIMAS LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2019 m. gruodžio 31 d. Varėna Alytaus apylinkės teismo Varėnos rÅ«mų teisėja Silvana Girdenienė, pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 621 straipsnio 4 dalį, veikdama Kauno apylinkės teismo Kauno rÅ«mų vardu, teismo posėdyje raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjos V. Z. pareiÅ¡kimÄ suinteresuotam asmeniui Valstybės įmonei Turto bankui dėl juridinę reikÅ¡mę turinčio fakto – palikimo priėmimo, nustatymo.

Teismas n u s t a t ė : pareiÅ¡kėja praÅ¡o nuosavybės teisių įgyvendinimo ir paveldėjimo tikslu nustatyti juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ , kad B. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) po savo sutuoktinio B. S., gimusio (duomenys neskelbtini), mirusio (duomenys neskelbtini), mirties priėmė palikimÄ , faktiÅ¡kai pradėdama valdyti paveldimÄ turtÄ . PareiÅ¡kėja pareiÅ¡kime nurodo, kad jos mama, B. B., gimusi (duomenys neskelbtini), mirė (duomenys neskelbtini). Ji iki mirties gyveno (duomenys neskelbtini).

Butas su rÅ«siu 8,45 kv. m. pažymėtu R-6 (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) nuosavybės teise priklauso pareiÅ¡kėjos motinai B. B.. Šį butÄ ji įsigijo, bÅ«dama Gyvenamųjų namų statybos kooperatyvo Nr. (duomenys neskelbtini) nare, sumokėjusi pajų. Tai patvirtinama Gyvenamųjų namų statybos kooperatyvo 1992-10-28 pažyma Nr. 177. Mirus mamai, B. B., pareiÅ¡kėjai pateikus pareiÅ¡kimÄ Kauno m. 4-ajame notarų biure, kad palikimÄ po mamos mirties priėmė, paaiÅ¡kėjo, kad VÄ® Registrų centras nekilnojamojo turto registre yra atžymėta, jog butas B.

B. vardu įregistruotas pagal kooperatyvo pažymÄ tuomet, kai ji buvo santuokoje su B. S.. B. B. ir B. S. santuoka įregistruota (duomenys neskelbtini) Kauno miesto civilinės metrikacijos skyriuje, įraÅ¡o Nr. (duomenys neskelbtini). (duomenys neskelbtini) B. S. mirė. Kadangi butas buvo registruotas B. B. vardu, ji nesikreipė į notarÄ dėl palikimo priėmimo. B. S. vaikų neturėjo. B. B. bute gyveno nuo 1986 m. birželio 30 d. iki savo mirties – (duomenys neskelbtini). Tai patvirtinta Kauno 216-osios GNEB 2019-10-28 pažyma Nr.

27. Mirus B. S. ji naudojosi ne tik butu, bet ir visu likusiu mirusiojo įgytu kilnojamuoju turtu: baldais, namų apyvokos daiktais, indais, patalyne ir kt., mokėjo už visus komunalinius patarnavimus, remontavo butÄ . PareiÅ¡kėja nurodo, kad Å¡ie veiksmai patvirtina, kad B. B. po B. S. mirties priėmė palikimÄ , pradėjo valdyti turtÄ , juo rÅ«pintis kaip savo turtu. (duomenys neskelbtini) mirus B. S., jo sutuoktinė B. B. į notarų biurÄ su pareiÅ¡kimu dėl palikimo priėmimo nesikreipė. Paveldėjimo byla užvesta nebuvo.

PareiÅ¡kėja nurodo, kad jos mamai B. B. tinkamai neįforminus paveldėjimo po B. S. mirties, dėl to ir pati pareiÅ¡kėja V. Z. negali paveldėti turto, likusio po mamos B. B. mirties. Suinteresuotas asmuo Valstybės įmonė Turto bankas pateiktu atsiliepimu į pareiÅ¡kėjos pareiÅ¡kimÄ neprieÅ¡tarauja dėl pareiÅ¡kėjos praÅ¡omo nustatyti juridinę reikÅ¡mę turinčio fakto, pasitvirtinus pareiÅ¡kime nurodytoms aplinkybėms ir praÅ¡o bylÄ nagrinėti teismo nuožiÅ«ra, jų atstovui nedalyvaujant.

Teismas k o n s t a t u o j a : pareiÅ¡kimas tenkinamas. PareiÅ¡kėjos nurodytas aplinkybes, kad jos motina B. B. po savo sutuoktinio B. S. mirties priėmė palikimÄ , patvirtina byloje pateikti raÅ¡ytiniai įrodymai, pareiÅ¡kėjos pareiÅ¡kime iÅ¡dėstyti paaiÅ¡kinimai. IÅ¡ byloje esančios medžiagos matyti, kad pareiÅ¡kėjos motinos B. B. sutuoktinis B. S., mirė (duomenys neskelbtini). (b. l. 11). Santuokos liudijimu patvirtinama, kad B. S. ir B. B. susituokė (duomenys neskelbtini) Kauno miesto CMS (b. l. 10).

Gyventojų registro iÅ¡raÅ¡u atvirtinama, kad B. S., gimęs(duomenys neskelbtini) mirė (duomenys neskelbtini), bÅ«damas santuokoje (sudaryta (duomenys neskelbtini)), sutuoktinė B. B. (b. l. 12). Medicininiu mirties liudijimu patvirtinama, kad B. B. mirė (duomenys neskelbtini) (b. l. 14). Kauno 4-ojo notarų biuro notarės V. J. 2019-10-21 liudijime nurodoma, kad mirus B. S. jo įpėdiniai per įstatymo nustatytÄ terminÄ nesikreipė į notarų biurÄ dėl palikimo ir paveldėjimo byla notaro biure nėra užvesta (b. l. 13).

B. B. 1994-05-04 surašė testamentÄ , kuriuo visÄ jai priklausantį turtÄ paliko V. Z. (b. l. 15). PareiÅ¡kėjos gimimo įraÅ¡o kopija patvirtinama, kad pareiÅ¡kėjos V. B. tėvas – A. B., motina – B. B. (b. l. 16). V. B. (duomenys neskelbtini) iÅ¡tekėjo už A. Z., tai patvirtinama santuokos liudijimo kopija (b. l. 17). Byloje pateiktais Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko iÅ¡raÅ¡ais patvirtinama, kad pareiÅ¡kėjos motina B. B. yra buto, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), savininkė nuo 1995 metų.

Nuosavybės teisė įregistruota 1992-10-28 gyvenamųjų namų statybos kooperatyvo pažymos Nr. 177 pagrindu, kurioje pažymima, kad B. B. yra sumokėjusi visÄ buto kainÄ 8407,32 rublių (b. l. 19). Kauno 216-osios GNEB 2019-10-28 pažyma Nr. 27 patvirtinama, kad B. B. gyvenanti nuo 1986-06-30, (duomenys neskelbtini) yra Kauno 2016-osios GNEB narė. Už komunalinius patarnavimus iki 2019-10-01 atsiskaičiusi (b. l. 20). Dėl juridinę reikÅ¡mę turinčio fakto nustatymo PareiÅ¡kėja V. Z. yra mirusios motinos B.

B., likusio turto įpėdinė pagal testamentÄ . B. B. buvo mirusio sutuoktinio B. S., likusio turto įpėdinė pagal įstatymÄ (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.13 straipsnis). Kadangi pareiÅ¡kėja priėmė palikimÄ po motinos mirties, pateikdama pareiÅ¡kimÄ Kauno m. 4-ajame notarų biure, tai Å¡io fakto nustatymas sukels jai teisines pasekmes. PareiÅ¡kėjos motinos B. B. sutuoktinis B. S. testamento nepaliko, per įstatymo nustatytÄ terminÄ jo įpėdiniai nesikreipė į notarų biurÄ , todėl teisė į jo turto paveldėjimÄ atsirado įstatymo pagrindu.

CK 5.13 straipsnis numato, kad palikėjÄ pergyvenęs sutuoktinis paveldi pagal įstatymÄ arba su pirmos ar antros eilės įpėdiniais (jeigu jų yra). Nesant pirmos ir antros eilės įpėdinių, sutuoktinis paveldi visÄ palikimÄ . Kauno 4-ojo notaro biuro notarė V. J. patvirtino, kad po B. S. mirties paveldėjimo byla nebuvo vesta. Bylos dokumentais patvirtinama, kad B. B. po savo sutuoktinio B. S. mirties palikimÄ priėmė, faktiÅ¡kai pradedant paveldimÄ turtÄ valdyti. PareiÅ¡kėjos pareiÅ¡kime nurodoma ir tai patvirtinama byloje esančiais raÅ¡ytiniais įrodymais, kad sutuoktinė liko gyventi tuose pačiuose namuose, kuriuose gyveno kartu su sutuoktiniu iki jo mirties ir ten gyveno iki savo mirties.

B. B. likusi gyventi bute ir toliau naudojosi visu likusiu savo sutuoktinio turtu kaip savo, mokėjo visus priklausančius mokesčius. PareiÅ¡kėja pareiÅ¡kimu patvirtino, kad visÄ po B. S. mirties likusį palikimÄ priėmė jos motina B. B.. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, aiÅ¡kindamas palikimo priėmimÄ reglamentuojančias teisės normas yra pabrėžęs, jog palikimo priėmimo faktiniu valdymu esmė – aktyvÅ«s įpėdinio veiksmai, kuriais siekiama įgyti nuosavybės teisę į paveldimÄ turtÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2001-01-08 nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-7/2001; 2001-04-18 nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-442/2001).

Bylos duomenimis patvirtinama, kad po palikėjo B. S. mirties, pareiÅ¡kėjos motina B. B. perėmė visus jam priklausiusius asmeninius daiktus, baldus, namų apyvokos reikmenis, rÅ«pinosi likusiu nekilnojamuoju turtu. CK 5. 50 straipsnio 2 dalyje nurodoma, kad laikoma, jog įpėdinis palikimÄ priėmė, kai jis faktiÅ¡kai pradėjo paveldimÄ turtÄ valdyti arba kai jis padavė palikimo atsiradimo vietos notariniam organui pareiÅ¡kimÄ apie palikimo priėmimÄ . PareiÅ¡kėjos motinos sutuoktinis B. S. mirė dar galiojant 1964 m. redakcijos civiliniam kodeksui.

Kuriame palikimo priėmimo klausimai buvo reglamentuoti labai panaÅ¡iai kaip ir dabar galiojančiame civiliniame kodekse. CK 587 straipsnio 2 dalyje (1964 m. red.) buvo nurodoma, kad laikoma, jog įpėdinis palikimÄ priėmė, kai jis faktiÅ¡kai pradėjo paveldimÄ turtÄ valdyti arba kai jis padavė palikimo atsiradimo vietos notariniam organui pareiÅ¡kimÄ apie palikimo priėmimÄ . Paveldint pagal įstatymÄ , pirmos eilės įpėdiniais, lygiomis dalimis yra palikėjo vaikai ir sutuoktinis (1964 m. CK 573 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Tačiau tam, kad suinteresuotas asmuo paveldėtų, jis turi palikimÄ priimti. Palikimo priėmimas galimas tik įstatyme numatytais pagrindais: faktiÅ¡kai pradėjus paveldimÄ turtÄ valdyti; įpėdiniui paduodant palikimo atsiradimo vietos notarui pareiÅ¡kimÄ apie palikimo priėmimÄ . Taip galėjo pasielgti įstatyminiai įpėdiniai arba taip jie gali realizuoti savo, kaip įstatyminių paveldėtojų teises. Tik paveldėjimo teisę jie turi įgyti savo, o ne kitų asmenų iniciatyva. Ä®statyminis įpėdinis turi teisę palikimÄ priimti arba jo nepriimti.

Taigi apsisprendimo teisė priklauso pačiam įpėdiniui, o ne kitam asmeniui (kad ir kitam paveldėtojui). Taigi paveldėjimas į palikėjo turtÄ atsirado palikimÄ priėmus ir faktiÅ¡kai jį pradėjus valdyti kaip savo turtÄ (1964 m. CK 587 straipsnis, CK 5.50-5.51 straipsniai). PareiÅ¡kėja pateiktais dokumentais įrodė, jog jos motina B. B. palikėjo B. S. turtÄ priėmė, rÅ«pinosi iÅ¡likusiu palikimu, nuo jo neatsisakė. Taigi paveldėjimas į palikėjų turtÄ atsirado palikimÄ priėmus ir faktiÅ¡kai jį pradėjus valdyti kaip savo turtÄ (CK 5.50-5.51 straipsniai).

PareiÅ¡kėjos motina palikėjo turtÄ priėmė, rÅ«pinosi iÅ¡likusiu palikimu, nuo jo neatsisakė. CK 5.51 straipsnis nurodo, kad įpėdinis yra laikomas priėmusiu palikimÄ , jeigu jis pradėjo valdyti turtÄ , juo rÅ«pintis kaip savo turtu. Ä®pėdinis, pradėjęs valdyti kokiÄ nors palikimo dalį ar net kokį nors daiktÄ , laikomas priėmusiu visÄ palikimÄ . Atsižvelgiant į iÅ¡dėstytÄ bei į gausiÄ Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikÄ , kurioje nurodoma, jog gyvenimas paveldimame bÅ«ste po palikėjo mirties, mokesčių mokėjimas, gyvenamosios patalpos remontas ir kitokia jos priežiÅ«ra paprastai yra pakankamas pagrindas pripažinti, kad įpėdinis faktiÅ¡kai pradėjo valdyti palikimÄ (žr. pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-11-08 nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-439/2010;

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-10-05 nutartį civilinėje byloje 3K-3-382/2010 ir kt.). Vertinant įrodymų visumÄ konstatuotina, kad įrodymai tarpusavyje neprieÅ¡tarauja vieni kitiems, ir jų visuma leidžia daryti pakankamai tikėtinÄ iÅ¡vadÄ , jog pareiÅ¡kėjos nurodomi faktai egzistavo, todėl teismas laiko, kad bylos nagrinėjimo eigoje juridinę reikÅ¡mę turintis faktas įrodytas pareiÅ¡kėjos pateiktais raÅ¡ytiniais įrodymais. Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 270 straipsniu, 444-448 straipsniais, teismas n u s p r e n d ž i a :

Nuosavybės teisių įgyvendinimo ir paveldėjimo tikslu nustatyti juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ , kad B. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirusi (duomenys neskelbtini), po savo sutuoktinio B. S., gimusio (duomenys neskelbtini), mirusio (duomenys neskelbtini), mirties priėmė palikimÄ , faktiÅ¡kai pradėdama valdyti paveldimÄ turtÄ . Sprendimas gali bÅ«ti skundžiamas Kauno apygardos teismui per 30 d. nuo jo priėmimo, skundÄ paduodant Alytaus apylinkės teismo Varėnos rÅ«muose. Teisėja Silvana Girdenienė