2019-12-18 Nr. AB-23921-3-62-3-01802-2016-4 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eA-784-602/2019

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-01802-2016-4

Procesinio sprendimo kategorija 41

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2019 m. gruodžio 18 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Dirvono, Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas) ir Veslavos Ruskan (pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Judex“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. spalio 23 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Judex“ skundą atsakovui Valstybinei maisto ir veterinarijos tarnybai dėl sprendimo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „Judex“ (toliau – ir pareiškėjas, Bendrovė) su skundu kreipėsi į teismą, prašydamas panaikinti Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos Kauno valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos (toliau – ir Kauno VMVT) 2016 m. rugpjūčio 4 d. sprendimą Nr. 33SV-246 „Dėl ūkio subjekto veiklos sustabdymo“ (toliau – ir Sprendimas).

2. Pareiškėjas paaiškino, kad Kauno VMVT Sprendimu nusprendė, jog Bendrovė pažeidė 2005 m. lapkričio 15 d. Komisijos reglamento (EB) Nr. 2073/2005 dėl maisto produktų mikrobiologinių kriterijų (toliau – ir Reglamentas (EB) Nr. 2073/2005) 1 skyriaus 1.6 punkto ir 2 skyriaus 2.1.8 punkto, 2004 m. balandžio 29 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 852/2004 dėl maisto produktų higienos (toliau – ir Reglamentas (EB) Nr. 852/2004) II priedo IX skyriaus 2 ir 3 dalies bei Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2005 m. rugsėjo 1 d. įsakymu Nr. V-675 patvirtintos Lietuvos higienos normos HN 15:2005 „Maisto higiena“ (toliau – ir HN 15:2005„Maisto higiena“) 19 ir 29 punktų reikalavimus ir nusprendė sustabdyti Bendrovės mėsos perdirbimo cecho veiklą nuo 2016 m. rugpjūčio 4 d. 16.30 val. iki sprendimo „Dėl ūkio subjekto veiklos atnaujinimo“ priėmimo.

3. Pareiškėjas rėmėsi Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) 8 straipsnio 1 dalimi, atkreipė dėmesį į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką ir darė išvadą, kad skundžiamas sprendimas pažeidžia minėtą įstatymo nuostatą, nes yra nepagrįstas ir neteisėtas, priimtas ne tik nenurodant aiškaus ir konkretaus teisinio pagrindo, bet ir jo nesant bei pažeidžiant jo priėmimui taikytinas procedūras.

4. Pareiškėjas nurodė, kad Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos direktoriaus 2013 m. sausio 18 d. įsakymu Nr. B1-12 patvirtinto Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos sprendimų dėl administracinių poveikio priemonių taikymo priėmimo tvarkos aprašo (toliau – ir Tvarkos aprašas) 8 punkte įtvirtinta, kada sprendimas dėl ūkio subjekto veiklos sustabdymo priimamas nustačius vieną iš įtvirtintų pagrindų, tačiau skundžiamame sprendime nenurodytas nė vienas Tvarkos aprašo 8 punkte įtvirtintas pagrindas. Pareiškėjas pažymėjo, kad Kauno VMVT nebuvo gavusi pranešimo ar kitokio pobūdžio informacijos iš Visuomenės sveikatos centro ar kitų sveikatos priežiūros įstaigų apie ūmių žarnyno užkrečiamųjų ligų protrūkį, toks protrūkis apskritai nekilo ir net nebuvo įtariamas.

Kauno VMVT atlikto patikrinimo pagrindas buvo informacija, gauta iš Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnybos Vilniaus valdybos (toliau – ir STT Vilniaus valdyba), kuri nėra nei sveikatos priežiūros įstaiga, nei valstybinę maisto kontrolę atliekanti institucija. Taigi Tvarkos aprašo 8.1 papunktis negalėjo būti pagrindas skundžiamam sprendimui priimti. Patikrinimo metu nenustatyta jokių šiurkščių teisės aktų reikalavimų pažeidimų, buvo nustatyti tik tokie neatitikimai, kuriuos Bendrovė galėjo nedelsdama ar per protingą terminą pašalinti ir kurie nekėlė grėsmės žmonių sveikatai.

Pareiškėjas pažymėjo, kad vieni iš ginčijamame sprendime nurodytų teisės aktų reikalavimų pažeidimų nurodyti nepagrįstai, o kiti trūkumai nėra šiurkštūs teisės aktų reikalavimų pažeidimai. Skundžiamame sprendime nepagrįstai nurodyta, kad pažeisti Reglamento (EB) Nr. 2073/2005 1 skyriaus 1.6 punkto reikalavimai. Minėtame punkte nustatyti maisto saugos mikrobiologiniai kriterijai, taikomi iš kitų gyvūnų rūšių, išskyrus paukštieną, pagamintai smulkintai mėsai ir mėsos pusgaminiams, vartojamiems išvirus. Patikrinimo metu Kauno VMVT dar nebuvo atlikusi tyrimų šiems mikrobiologiniams kriterijams nustatyti.

Patikrinimo metu buvo tik atrinkti atsitiktinių 5 rūšių maisto produktų mėginiai, kurių rezultatai nėra ir negali būti gaunami iš karto per patikrinimą. Skundžiamame sprendime taip pat nepagrįstai nurodyta, kad pažeisti Reglamento (EB) Nr. 2073/2005 2 skyriaus 2.1.8 punkto reikalavimai. Šiame punkte nustatyti proceso higienos mikrobiologiniai kriterijai mėsos pusgaminiams taikomi tik gamybos proceso metu. Patikrinimo metu Kauno VMVT dar nebuvo atlikusi tyrimų šiems mikrobiologiniams kriterijams nustatyti, todėl nepagrįsti teiginiai, kad buvo pažeisti minėti Reglamento (EB) Nr. 2073/2005 punktai, nes patikrinimo metu tokių pažeidimų ne tik nenustatyta, bet ir nebuvo įmanoma nustatyti.

5. Pareiškėjas pažymėjo, kad skundžiamame sprendime nurodyta, jog jis priimtas išnagrinėjus STT Vilniaus valdybos raštą ir patikrinimo akto medžiagą, kad Bendrovės cecho veikla sustabdoma nuo 2016 m. rugpjūčio 4 d. 16.30 val., tačiau patikrinimo akte pažymėta, jog patikrinimas baigtas 2016 m. rugpjūčio 4 d. 20.00 val. Taigi tuo metu, kai buvo surašytas skundžiamas sprendimas, kuriame Bendrovės cecho veikla sustabdoma nuo 2016 m. rugpjūčio 4 d. 16.30 val., patikrinimo aktas faktiškai dar negalėjo būti galutinai surašytas, nes nebuvo baigtas Bendrovės cecho patikrinimas. Pareiškėjas teigė, kad neaišku, kokia patikrinimo akto medžiaga, jeigu tokia iš viso galėjo būti pateikta skundžiamo sprendimo priėmimo metu, buvo remiamasi šį sprendimą priimant. Tokia skundžiamo sprendimo priėmimo procedūra, pareiškėjo manymu, leidžia daryti išvadą, kad sprendimas galėjo būti priimtas skubotai, neišanalizavus visų teisiškai reikšmingų aplinkybių, neįvertinus jų kaip visumos ir dėl to jis laikytinas nepagrįstu ir neteisėtu.

6. Pareiškėjo manymu, skundžiamas sprendimas priimtas nesilaikant proporcingumo bei minimalios ir proporcingos priežiūros naštos principų. Atsakovas turėjo vadovautis proporcingumo principu, kuris reiškia, kad administracinio sprendimo mastas ir jo įgyvendinimo priemonės turi atitikti būtinus ir pagrįstus administravimo tikslus. Pareiškėjas teigė, kad patikrinimo metu nenustatyta jokių esminių pažeidimų, kurių šalinimas užtruktų ilgą laiką ir dėl ko reikėtų stabdyti Bendrovės cecho veiklą, jau pagamintą bendrovės produkciją (tiek sandėliuojamą, tiek esančią rinkoje) buvo galima tirti ir nestabdant cecho veiklos.

7. Pareiškėjas pažymėjo, kad Bendrovės cecho veikla buvo atnaujinta tik 2016 m. rugpjūčio 30 d., priėmus Kauno VMVT 2016 m. rugpjūčio 30 d. sprendimą Nr. 33SV-279 „Dėl ūkio subjekto veiklos atnaujinimo“. Bendrovė nustatytus pažeidimus pašalino daug anksčiau, t. y. 2016 m. rugpjūčio 11 d. ir teikė prašymą dėl veiklos atnaujinimo, nepaisant to, Bendrovės cecho veikla ne tik nebuvo atnaujinta, bet buvo atlikti dar keli neplaniniai patikrinimai ir tokiais veiksmais atsakovas delsė atnaujinti Bendrovės cecho veiklą, o tai tik patvirtina skundžiamo sprendimo masto neproporcingumą.

8. Atsakovas Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba (toliau – ir Tarnyba) atsiliepime į pareiškėjo skundą prašė jį atmesti.

9. Atsakovas nurodė, kad ginčijamas sprendimas atitiko VAĮ 8 straipsnio 1 dalies nuostatas. 2004 m. balandžio 29 d. Europos Parlamento ir Tarybos Reglamento (EB) Nr. 882/2004 dėl oficialios kontrolės, kuri atliekama siekiant užtikrinti, kad būtų įvertinama, ar laikomasi pašarus ir maistą reglamentuojančių teisės aktų, gyvūnų sveikatos ir gerovės taisyklių (toliau – ir Reglamentas Nr. (EB) 882/2004), 54 straipsnio 1 dalis suteikia teisę Europos Sąjungos valstybių narių kompetentingoms institucijoms laikinai sustabdyti maisto tvarkymo subjekto veiklą. Sąlygas, kada gali būti taikomos šios priemonės, Europos Sąjungos valstybės narės nustato pačios. Sprendimų dėl ūkio subjekto veiklos sustabdymo priėmimo pagrindai taip pat nustatyti Lietuvos Respublikos maisto įstatymo 11 straipsnio 7 dalies 1 punkte, o šių sprendimų surašymo tvarką detaliai reglamentuoja Tvarkos aprašas. Skundžiamame sprendime kaip teisinis pagrindas nurodyti Reglamento (EB) Nr. 882/2004 54 straipsnio 2 dalies e ir f punktai, t. y. nurodytas pagrindinis, aukščiausią teisinę galią turintis teisės aktas, kuris suteikia teisę Valstybinei maisto ir veterinarijos tarnybai taikyti poveikio priemonę – ūkio subjekto veiklos sustabdymą, todėl šis teisinis pagrindas, atsakovo manymu, yra pakankamas, o tai, kad nenurodyti Tvarkos aprašo 8 punkte įtvirtinti kriterijai, negali būti laikoma esminiu trūkumu, kurio pagrindu naikinamas ginčijamas sprendimas.

10. Atsakovas paaiškino, kad Tvarkos aprašo 7 punkte nurodytų aplinkybių visuma yra administracinio poveikio priemonės taikymo teisinis pagrindas, kurį įvertinus ūkio subjektui taikoma atitinkama administracinio poveikio priemonė, šiuo atveju – ginčijamas sprendimas. Kauno VMVT 2016 m. rugpjūčio 4 d. nustatytų pažeidimų visuma suponuoja, kad Bendrovės ceche nustatyti šiurkštūs teisės aktų pažeidimai, dėl jų maisto tvarkymas negalėjo būti vykdomas užtikrinant, kad bus išvengiama kryžminės taršos, o gaminamas maistas bus kokybiškas ir saugus. Atsakovas nesutiko su pareiškėjo argumentais, kad Bendrovės ceche nustatyti pažeidimai negali būti laikomi šiurkščiais teisės aktų reikalavimų pažeidimais, nes dėl šių pažeidimų nekilo grėsmė žmonių sveikatai, produktai buvo saugomi nuo galimos taršos. Atsakovo manymu, tai, kad patikrinimo metu nebuvo kilusi grėsmė žmonių sveikatai, nereiškia, kad nebuvo kilusi jos rizika. Bendrovės cechas neatitiko Maisto įstatymo 4 straipsnio 3 dalies 1 punkto reikalavimų, todėl tvarkyti maisto tokiose patalpose apkritai nebuvo galima, taigi Bendrovės ceche nustatyti pažeidimai atitiko Tvarkos aprašo 8.2 papunkčio sąlygą, t. y. buvo nustatyti šiurkštūs teisės aktų reikalavimų pažeidimai.

11. Atsakovas nesutiko su pareiškėjo argumentu, kad Bendrovės ceche nustatyti pažeidimai negali būti laikomi šiurkščiais teisės aktų reikalavimų pažeidimais, nes pažeidimai buvo tokie, kuriuos buvo galima nedelsiant arba per trumpą laiką pašalinti ir tai buvo padaryta. Viena iš Tvarkos aprašo 8.2 papunkčio sprendimų dėl ūkio subjekto veiklos sustabdymo sąlygų – ūkio subjektas gali pateikti garantijas, kad per protingą terminą pašalins nustatytus pažeidimus. Atsakovas paaiškino, kad pareiškėjo veiklos patikrinimo metu buvo nustatyti šiurkštūs teisės aktų reikalavimų pažeidimai, todėl buvo pasirinkta poveikio priemonė, t. y. skundžiamas sprendimas, kuriuo buvo užtikrinta, kad maistas nebūtų tvarkomas patalpose, kuriose maistas dėl higienos pažeidimų apskritai neturėtų būti tvarkomas. Tuo atveju, jeigu ūkio subjektas negali pateikti garantijų, kad nustatyti pažeidimai bus pašalinti per protingą terminą, tai yra pagrindas taikyti administracinę poveikio priemonę – sprendimą dėl ūkio subjekto veiklos uždraudimo. Gebėjimas pažeidimus pašalinti per protingą terminą yra viena iš esminių sąlygų, skiriančių sprendimus dėl ūkio subjekto veiklos sustabdymo nuo sprendimų dėl ūkio subjekto veiklos uždraudimo. Atsižvelgus į tai, atsakovo manymu, buvo priimtas pagrįstas ir proporcingas sprendimas pareiškėjui.

12. Atsakovas sutiko, kad STT Vilniaus valdyba nėra institucija, atliekanti valstybinę maisto kontrolę, ir jos pateikta informacija nustatyta ne valstybinės maisto kontrolės metu. Tarnyba, atlikdama valstybinę maisto kontrolę (oficialią kontrolę), vadovaujasi Reglamentu (EB) Nr. 882/2004, kurio 10 straipsnio 2 dalies e punkte nustatyta, kad maisto oficialios kontrolės metu, be kita ko, atliekamas rašytinės medžiagos ir kitų įrašų, kurie gali būti svarbūs, atliekant atitikimo pašarus ar maistą reglamentuojantiems teisės aktams įvertinimą, nagrinėjimas. Taigi Kauno VMVT galėjo naudotis STT Vilniaus valdybos pateikta informacija, vertindama Bendrovės vykdomo maisto tvarkymo riziką ir priimdama ginčijamą sprendimą.

13. Atsakovas sutiko, kad Kauno VMVT, priimdama skundžiamą sprendimą, neturėjo remtis Reglamento (EB) Nr. 2073/2005 1 priedo 1 skyriaus 1.6 pastraipa ir II skyriaus 2.1.8 pastraipa, tačiau šie trūkumai nėra esminiai ir nepaneigia patikrinimo metu nustatytų šiurkščių teisės aktų reikalavimų pažeidimų.

14. Atsakovas taip pat nesutiko su pareiškėjo argumentais dėl patikrinimo laikotarpio ir procedūros bei teigė, kad patikrinimas pradėtas 14.30 val., patikrinimo aktas pildytas viso patikrinimo metu. Skundžiamas sprendimas priimtas ir Bendrovės cecho veikla sustabdyta nuo 16.30 val., skundžiamo sprendimo priėmimo momentu nustatyti teisės aktų reikalavimų pažeidimai ir visos teisiškai reikšmingos aplinkybės jau buvo aiškios, tai įrodo tapačiai nurodyti pažeisti teisės aktų reikalavimai tiek patikrinimo akte, tiek sprendime. Nors patikrinimas baigtas 20.00 val., nustatyti teisės aktų reikalavimų pažeidimai nepasikeitė ir jų pakako, kad galėtų būti priimtas ginčijamas sprendimas, todėl patikrinimo pabaigos laikas esminės reikšmės teisingo sprendimo priėmimui neturėjo.

II. 15. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2017 m. spalio 23 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė.

16. Teismas konstatavo, kad byloje ginčas kilo dėl Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos Kauno valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos 2016 m. rugpjūčio 4 d. sprendimo Nr. 33SV-246 „Dėl ūkio subjekto veiklos sustabdymo“, kuriuo pareiškėjo veikla buvo sustabdyta nuo 2016 m. rugpjūčio 4 d. iki 2016 m. rugpjūčio 30 d., teisėtumo ir pagrįstumo.

17. Teismas nustatė, kad STT Vilniaus valdyba 2016 m. rugpjūčio 4 d. rašte Nr. 4-01-6009 „Dėl patikrinimo atlikimo“ (reg. Nr. B5-6823) informavo atsakovą, kad 2016 m. liepos 28 d. Bendrovės patalpose atlikus procesinius veiksmus buvo paimti gaminamos produkcijos (šaldyto maisto pusgaminių) pavyzdžiai, kuriuos ištyrus nustatyta, jog gaminiai neatitinka maisto saugą ir higieną reglamentuojančių reikalavimų, nes produkcijoje yra patogeninių bakterijų Salmonella spp ir Escherichia coli. STT Vilniaus valdyba taip pat prašė patikrinti Bendrovės veiklą, siekiant nustatyti, ar Bendrovė gamina ir Lietuvos Respublikos bei kitų šalių rinkai tiekia saugią, teisės aktų reikalavimus atitinkančią produkciją bei nedelsiant imtis veiksmų, užkardant šių reikalavimų neatitinkančios produkcijos patekimą į rinką.

Kauno VMVT 2016 m. rugpjūčio 4 d. atliko neplaninį bendrovės patikrinimą, adresu: (duomenys neskelbtini), patikrinimo tikslas – atsekamumo, maisto higienos, maisto saugos, ženklinimo, laboratorinių tyrimų įgyvendinimo atitikties įvertinimas pagal Europos Sąjungos ir Lietuvos Respublikos teisės aktų reikalavimus, mėginių atrinkimas pagal gautą informaciją iš STT Vilniaus valdybos. Patikrinimo metu buvo nustatyta, kad ne visos patalpos naudojamos pagal paskirtį, t. y. daržovių-žalumynų sandėlyje vykdomas šaldytos mėsos defrostavimas, laikoma atšaldyta kiauliena, jautiena; mėsos šaldymo kameroje laikomos valytos bulvės, obuolių įdaras laikomas kibiruose; tešlos ruošimo patalpoje metalinė kolona pažeista korozijos, mėsos įdaro brandinimo patalpos durų guma susidėvėjusi, suplyšusi; pieno produktų šaldytuve ant lubų susikaupęs kondensatas;

žaliavų šaldytuve rasta laikoma nešvarioje apyvartinėje taroje karštai rūkyta pjaustyta šoninė; mėsos įdaro maišyklės mentė pažeista korozijos. Tikrinimo metu taip pat buvo rasta: neženklintas margarinas – 11,8 kg, neženklintas balandėlių įdaras – 11,85 kg, karštai rūkytas aukščiausios rūšies servelatas, kuris tinka vartoti iki 2016 m. liepos 28 d., gamintojas – UAB „Delikatesas“, tepiųjų riebalų mišinys „Anyta“ 68 proc. rieb., kuris tinka vartoti iki 2015 m. gruodžio 19 d., gamintojas – AB „Kelmės pieninė“, dalis pakavimo medžiagų (gaminiai iš gofruoto kartono, ženklinimo pakuotės) laikomos produkcijos realizacijos rampoje (patalpoje), nešvari apyvartinė tara naudojama termiškai apdorotai šoninei laikyti.

Atlikto patikrinimo metu nustatyti šių teisės aktų nuostatų pažeidimai:

1. Reglamento (EB) Nr. 852/2004 II priedo I skyriaus 1 punkto pažeidimas, nes maisto patalpos nebuvo švarios, suremontuotos ir geros būklės; nustatyta, kad: tešlos ruošimo patalpoje metalinė kolona pažeista korozijos; neužtikrinant geros patalpų būklės nesudaromos sąlygos tinkamam patalpų valymui, plovimui ir dezinfekavimui, susidaro sąlygos kauptis nešvarumams, kas gali turėti įtakos aplinkos taršai, o tai lemtų kryžminės taršos atsiradimo galimybę;

2. Reglamento (EB) Nr. 852/2004 II priedo I skyriaus 5 dalies pažeidimas, nes neužtikrinama, kad nebūtų mechaninio oro srauto iš užterštos zonos į švarią zoną; nustatyta, kad: mėsos įdaro brandinimo patalpos durų guma susidėvėjusi ir suplyšusi, todėl neužtikrinamas mėsos įdaro brandinimo patalpos sandarumas, dėl ko tarša iš nešvarios zonos gali patekti į švarią zoną – mėsos įdaro brandinimo patalpą, o tuo sukeliama kryžminės taršos rizika, kryžminė tarša reiškia, kad dėl higienos stokos maisto tvarkymo subjekte egzistuoja neigiamo poveikio sveikatai tikimybė, kuri gali sukelti pavojų sveikatai;

3. Reglamento (EB) Nr. 852/2004 II priedo II skyriaus 1 dalies c punkto pažeidimas, nes lubos turi būti instaliuojamos ir įrengtos taip, kad užkirstų kelią nešvarumų kaupimuisi ir dalelių atpleišėjimui, mažintų kondensaciją ir nepageidaujamų pelėsių augimą; nustatyta, kad pieno produktų šaldytuve ant lubų susikaupęs kondensatas (pažymėtina, kad kaupiantis kondensatui sukuriama rizika neužtikrinti šaldytuve laikomų pieno produktų higienos ir saugos, nes lašant kondensatui ant lubų susikaupę nešvarumai gali patekti ant maisto taip jį užteršdami ir sudarydami kryžminės taršos galimybę);

4. Reglamento (EB) Nr. 852/2004 II priedo II skyriaus 1 dalies e punkto pažeidimas, nes durys nėra lengvai valomos, o prireikus dezinfekuojamos; nustatyta, kad mėsos įdaro brandinimo patalpos durų guma susidėvėjusi ir suplyšusi, todėl durų paviršius tapo sunkiai valomu, durų gumoje sukuriama terpė – plyšiai ir susidėvėjusios vietos, kuriose gali kauptis nešvarumai, galintys turėti įtakos brandinamo mėsos įdaro saugai ir higienai, nes sudaroma kryžminės taršos galimybė;

5. Reglamento (EB) Nr. 852/2004 II priedo II skyriaus 1 dalies f punkto pažeidimas, nes paviršiai (įskaitant įrengimų paviršius) tose zonose, kur tvarkomas maistas, ypač tose zonose, kurių paviršiai liečiasi su maistu, turi būti geros būklės ir lengvai valomi, o prireikus dezinfekuojami; nustatyta, kad mėsos įdaro maišyklės mentė pažeista korozijos (korozija – tai metalų irimas dėl fizikinės ir cheminės sąveikos su aplinka, kai metalas pereina į oksiduotą būklę ir praranda jam būdingas savybes, t. y. rūdijimas); atsižvelgiant į tai, kad mėsos įdaro maišyklės mentė turi tiesioginį kontaktą su maistu, darytina išvada, jog neužtikrinama, kad būtų sudarytos tinkamos sąlygos įrangos valymui, plovimui ir dezinfekavimui, sudaromos sąlygos kauptis nešvarumams, produktas gali būti užteršiamas metalo korozijos dariniais, o tai gali turėti įtakos produktų taršai bei turėti tiesioginės įtakos pagamintų produktų saugai ir kokybei;

6. Reglamento (EB) Nr. 852/2004 II priedo V skyriaus 1 dalies a punkto pažeidimas, nes visi su maistu turintys kontaktą prietaisai, detalės ir įrengimai turi būti tinkamai valomi, o prireikus dezinfekuojami, valymas ir dezinfekcija atliekami tokiu periodiškumu, kurio pakanka taršos rizikai išvengti; nustatyta, kad žaliavų šaldytuve karštai rūkyta (termiškai apdorota) pjaustyta šoninė laikoma nešvarioje apyvartinėje taroje, todėl bendrovė neužtikrino, kad būtų išvengta kryžminės taršos, o neišvengiant kryžminės taršos sukeliama rizika užteršti maistą, dėl ko jis neatitiktų higienos ar saugos reikalavimų;

7. Reglamento (EB) Nr. 852/2004 II priedo V skyriaus 1 dalies b punkto pažeidimas, nes visi su maistu turintys kontaktą prietaisai, detalės ir įrengimai turi būti taip sukonstruoti ir iš tokių medžiagų bei laikomi taip tvarkingai, geros būklės ir gerai prižiūrimi, kad taršos rizika būtų minimali; nustatyta, kad mėsos įdaro maišyklės mentė pažeista korozijos, todėl negali būti laikoma geros būklės ar gerai prižiūrėta ir juo labiau užtikrinanti minimalią taršos riziką, taip pat yra sudaromos sąlygos kauptis nešvarumams, produktas gali būti užteršiamas metalo korozijos dariniais, o tai gali turėti įtakos produktų taršai bei turėti tiesioginę įtaką pagamintų produktų saugai ir kokybei;

8. Reglamento (EB) Nr. 852/2004 II priedo IX skyriaus 2 ir 3 dalies pažeidimas, nes sandėliuojamos žaliavos ir visi ingredientai nebuvo laikomi tinkamomis sąlygomis, kurios užkirstų kelią kenksmingam jų gedimui ir saugotų nuo užteršimo, taip pat ne visuose gamybos, perdirbimo ir paskirstymo etapuose maistas apsaugomas nuo užteršimo, dėl kurio maistas nebetinka vartoti žmonėms, kenkia sveikatai arba tampa užterštas taip, kad nepagrįsta būtų tikėtis, kad tokios būklės maistas galėtų būti vartojamas. Akivaizdu, kad Bendrovė nesilaikė Reglamento (EB) Nr. 852/2004 II priedo IX skyriaus 2 ir 3 dalies reikalavimų, nes patikrinimo metu nustatyta, kad: daržovių-žalumynų sandėlyje vykdomas šaldytos mėsos defrostavimas, laikoma atšaldyta kiauliena, jautiena; mėsos šaldymo kameroje laikomos valytos bulvės, obuolių įdaras laikomas kibiruose;

žaliavų šaldytuve karštai rūkyta (termiškai apdorota) pjaustyta šoninė laikoma nešvarioje apyvartinėje taroje. Maistas, žaliavos ir ingredientai buvo laikomi netinkamomis sąlygomis, kas gali turėti tiesioginės įtakos galutinio produkto saugai ir kokybei. Atlikto patikrinimo metu buvo nustatyta, kad pagamintoje bendrovės produkcijoje nustatyta patogeninė bakterija Salmonella spp ir E. coli ir tuo pažeisti Reglamento (EB) Nr. 2073/2005 dėl maisto produktų mikrobiologinių kriterijų reikalavimai. Atsižvelgus į patikrinimo metu nustatytus pažeidimus, nuo 2016 m rugpjūčio 4 d. 16.30 val. buvo stabdyta bendrovės veikla, taip pat buvo uždrausta naudoti produktus, kurie buvo be ženklinimo informacijos ir su pasibaigusiais tinkamumo vartoti terminais, o bendrovė buvo įpareigota pateikti trūkumų šalinimo planą Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos Kauno VMVT iki 2016 m. rugpjūčio 5 d. 15.00 val. bei pateikti draudžiamų naudoti produktų sunaikinimo dokumentus.

Bendrovė 2016 m. rugpjūčio 5 d. trūkumų šalinimo plane nurodė, kad nustatytus trūkumus pašalins laikotarpiu nuo 2016 m. rugpjūčio 5 d. iki 2016 m. rugpjūčio 15 d.

18. Teismas taip pat nustatė, kad Kauno VMVT 2016 m. rugpjūčio 29 d. atliko neplaninį bendrovės patikrinimą, adresu: (duomenys neskelbtini), patikrinimo tikslas – atsekamumo, maisto higienos, maisto saugos, ženklinimo, laboratorinių tyrimų įgyvendinimo atitikties įvertinimas pagal Europos Sąjungos ir Lietuvos Respublikos teisės aktų reikalavimus, mėginių atrinkimas pagal gautą informaciją iš STT Vilniaus valdybos ir Bendrovės prašymus atnaujinti veiklą. Atsižvelgus į tai, buvo surašytas 2016 m. rugpjūčio 29 d. gyvūninio maisto tvarkymo subjekto patikrinimo aktas Nr. 33MPĮP-72, kuriame pateikta išvada, kad įvertinus patikrinimo medžiagą, laboratorinių tyrimų rezultatus, bus priimtas sprendimas dėl bendrovės veiklos atnaujinimo. Kauno VMVT, atsižvelgusi į Bendrovės 2016 m. rugpjūčio 11 d. ir 2016 m. rugpjūčio 12 d. prašymus, išnagrinėjusi 2016 m. rugpjūčio 29 d. gyvūninio maisto tvarkymo subjekto patikrinimo akto Nr. 33MPĮP-72 ir Nacionalinio maisto ir veterinarijos rizikos instituto 2016 m. rugpjūčio 29 d. tyrimų protokolą Nr. 11545 B1-15 bei nustačiusi, kad sprendime Nr. 33SV-246 nurodyti pažeidimai pašalinti, 2016 m. rugpjūčio 30 d. sprendimu Nr. 33SV-279 „Dėl ūkio subjekto veiklos atnaujinimo“ nusprendė leisti Bendrovei nuo 2016 m. rugpjūčio 30 d. atnaujinti veiklą – mėsos perdirbimą.

19. Atsižvelgęs į byloje nustatytų aplinkybių visumą, teismas nesutiko su pareiškėjo argumentais, kad atsakovas negalėjo pradėti Bendrovės patikrinimo, remdamasi STT Vilniaus valdybos pranešimu, nes minėta institucija nėra sveikatos priežiūros įstaiga ar maisto kontrolę atliekanti institucija, todėl patikrinimo pradėjimo pagrindas neatitinka nė vieno iš Tvarkos aprašo 8 punkte nustatyto reikalavimo. Teismas nurodė, kad pareiškėjo gaminami maisto produktai yra tiekiami tiek nacionalinei, tiek kitų šalių rinkai, todėl tiekiama maisto produkcija gali turėti tiesioginės įtakos žmonių sveikatai. Atsižvelgus į tai, visuomenės sveikatos apsauga ir vartotojų teisėtų interesų apsauga laikytina viena iš konstitucinių vertybių ir viešojo intereso objektu. Nors STT Vilniaus valdyba nelaikytina Visuomenės sveikatos centru ar kita sveikatos priežiūros įstaiga Tvarkos aprašo 8.1 papunkčio prasme, tačiau atsakovas, gavęs informaciją iš kitos valstybinės institucijos ir iš jos turinio matydama, kad gali kilti grėsmė visuomenės sveikatai ir saugai, privalėjo imtis teisėtų veiksmų ir užtikrinti, jog nebūtų pažeisti teisės aktų nustatyti imperatyvūs reikalavimai. Teismas taip pat pažymėjo, kad Reglamento (EB) Nr. 882/2004 10 straipsnio 2 dalies e punktas nustato, kad maisto oficialios kontrolės metu, be kita ko, atliekamas rašytinės medžiagos ir kitų įrašų, kurie gali būti svarbūs, atliekant atitikimo pašarus ar maistą reglamentuojantiems teisės aktams įvertinimą, nagrinėjimas, todėl atsakovas pagrįstai atsižvelgė į STT Vilniaus valdybos raštą ir pradėjo pareiškėjo vykdomos veiklos patikrinimą.

20. Atlikto patikrinimo metu buvo nustatyti Reglamento (EB) Nr. 852/2004 I skyriaus 1 ir 5 punktų, II skyriaus 1 punkto c, e, f papunkčių, V skyriaus 1 punkto a, b papunkčių, VI skyriaus 2, 3 punktų, IX skyriaus 2, 3 punktų, X skyriaus 2 punkto reikalavimų pažeidimai; Reglamento (EB) Nr. 2073/2005 I skyriaus 1.6 punkto ir 2 skyriaus 2.1.8 punkto reikalavimų pažeidimai ir 2002 m. sausio 28 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 178/2002, nustatančio maistui skirtų teisės aktų bendruosius principus ir reikalavimus, įsteigiančio Europos maisto saugos tarnybą ir nustatančio su maisto saugos klausimais (toliau – ir Reglamentas (EB) Nr. 178/2002) 18 straipsnio 1, 2, 4 punktų reikalavimų pažeidimai. Teismas nesutiko su pareiškėjo teiginiais, kad tai nelaikytini šiurkščiais teisės aktų nuostatų reikalavimų pažeidimais. Teismo teigimu, tokios aplinkybės, kaip: mėsos produktų laikymas tam neskirtose patalpose; bulvių ir obuolių įdaras laikytinas netinkamose talpyklose; maisto ruošimui skirtas paviršius pažeistas korozijos; mėsos įdaro brandinimo patalpos durų guma susidėvėjusi, suplyšusi; pieno produktų šaldytuve ant lubų susikaupęs kondensatas; žaliavų šaldytuve rasta laikoma nešvarioje apyvartinėje taroje karštai rūkyta pjaustyta šoninė; mėsos įdaro maišyklės mentė pažeista korozijos; ne visos patalpos naudojamos pagal paskirtį; rasti maistui naudojami produktai, kurių galiojimo laikas pasibaigęs ir jie yra nepažymėti, - patvirtina, kad buvo sudarytos sąlygos nešvarumams kauptis, patalpos ir maisto ruošimo, laikymo priemonės nebuvo tinkamai dezinfekuojamos ir neatitiko higienos normų. Dėl šių pažeidimų atsirado neigiamo poveikio sveikatai tikimybė, atsirado rizika užteršti maisto produktus ir sudaryti kryžminės taršos galimybę.

21. Teismas nurodė, kad pareiškėjas teigia, jog atsakovas skundžiamame sprendime neturėjo remtis Reglamento (EB) Nr. 2073/2005 1 priedo 1 skyriaus 1.6 pastraipa ir II skyriaus 2.1.8 pastraipa, su tuo atsiliepime sutinka ir pats atsakovas. Teismas, atsižvelgęs į patikrinimo metu nustatytus ir sprendime išdėstytus pažeidimus, pažymėjo, kad nors buvo nepagrįstai remtasi šiomis Reglamento (EB) Nr. 2073/2005 nuostatomis, tačiau tai nepaneigia kitų Bendrovės ceche rastų pažeidimų ir jų pavojingumo visuomenės sveikatai.

22. Teismas nurodė, kad vadovaujantis Reglamento (EB) Nr. 178/2002 18 straipsnio 1 dalimi, maisto ir pašarų verslo operatoriai visuose su jų kontroliuojamu verslu susijusiuose gamybos, perdirbimo ir paskirstymo etapuose užtikrina, kad maistas arba pašarai atitiktų su jų veikla susijusius maisto produktus reglamentuojančių įstatymų reikalavimus ir tikrina, kad šių reikalavimų būtų laikomasi. Pareiškėjui, kaip ūkio subjektui, gaminančiam ir tiekiančiam tiek į nacionalinę, tiek į tarptautinę rinką maisto produktus, yra taikytini aukštesni rūpestingumo ir atidumo standartai, nes tiekiamas maistas turi tiesioginės įtakos žmonių sveikatai, kuri laikytina viena iš valstybės saugomų vertybių. Atsižvelgus į tai, teismo vertinimu, nėra pagrindo teigti, kad pareiškėjas neatliko šiurkščių teisės aktų nuostatų pažeidimų.

23. Teismo vertinimu, atsižvelgus į tai, kad patikrinimo metu buvo nustatyti grubūs teisės aktų nuostatų pažeidimai, buvo reali grėsmė, jog produktai gali būti užteršti, todėl yra tikimybė, kad gali būti pažeista maisto sauga, pagrįstai ir proporcingai buvo priimtas sprendimas sustabdyti Bendrovės cecho veiklą, nes esant nustatytiems pažeidimams Bendrovė teisės aktų nuostatas atitinkančios veiklos vykdyti negalėjo. Atsižvelgus į tai, kad kilo grėsmė visuomenės sveikatai, saugumui ir teisėtiems vartotojų interesams, atsakovas privalėjo papildomai įsitikinti, ar Bendrovė gali vykdyti veiklą, susijusią su maisto gaminimu ir paruošimu, todėl pagrįstai atliko Bendrovės ceche papildomus patikrinimus ir tik pareiškėjui pašalinus nustatytus pažeidimus ir įsitikinus, kad Bendrovė toliau vykdys teisės aktų nuostatas atitinkančią veiklą, atsakovas galėjo priimti sprendimą atnaujinti Bendrovės cecho veiklą.

24. Teismas remdamasis išdėstytomis aplinkybėmis ir teisės aktų nuostatomis priėjo prie išvados, kad Bendrovės patikrinimas buvo pradėtas pagrįstai, o jo metu Bendrovės ceche buvo nustatyti šiurkštūs teisės aktų nuostatų pažeidimai, dėl kurių atsakovas pagrįstai priėmė skundžiamą sprendimą laikinai sustabdyti Bendrovės veiklą iki tol, kol įmonė pašalins visus nustatytus pažeidimus, o tokios sankcijos taikymas Bendrovei buvo proporcingas rastų pažeidimų atžvilgiu.

III. 25. Pareiškėjas apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. spalio 23 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą tenkinti ir panaikinti Kauno VMVT sprendimą; priteisti iš atsakovo pareiškėjo naudai žyminį mokestį ir kitas pareiškėjo turėtas bylos nagrinėjimo išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

25.1. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai laikė, kad pareiškėjas padarė grubius teisės aktų reikalavimų pažeidimus. Teismas apsiribojo teisės aktų reikalavimų pažeidimų išvardijimu iš esmės taip, kaip juos apibūdino atsakovas atsiliepime. Teismas nevertino pareiškėjo paaiškinimų, kurie buvo pateikti teismo posėdžio metu, ir į juos neatsižvelgė, akivaizdžiai nevertino šių pažeidimų iš pareiškėjo perspektyvos, nesirėmė pareiškėjo paaiškinimais. Tokiu būdu teismas iš karto preziumavo, kad pareiškėjas padarė grubius teisės aktų reikalavimų pažeidimus, nepagrįsdamas ir nepatvirtindamas tokių pažeidimų buvimo įrodymais ir tuo pažeisdamas nekaltumo prezumpcijos principą. Nustatyti neatitikimai nebuvo grubūs teisės aktų reikalavimų pažeidimai; neatitikimus buvo galima ištaisyti nedelsiant arba per labai trumpą laiką, ką ir padarė pareiškėjas; dėl nė vieno iš nustatytų neatitikimų nebuvo būtina taikyti tokią drastišką ir neadekvačią poveikio priemonę – stabdyti mėsos perdirbimo cecho veiklą, o tuo labiau beveik mėnesiui laiko. Teismas nevertino šių pareiškėjo paaiškinimų ir į juos neatsižvelgė.

25.2. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai netaikė mažareikšmių teisės aktų reikalavimų pažeidimų instituto.

25.3. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai laikė, kad Kauno VMVT sprendimas – proporcinga sankcija pareiškėjui.

25.4. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nevertino Kauno VMVT sprendimo priėmimo procedūrų, kurios taip pat lėmė pastarojo sprendimo nepagrįstumą ir neteisėtumą. Kauno VMVT sprendime nurodyta, kad mėsos perdirbimo cecho veikla sustabdoma nuo 2016 m. rugpjūčio 4 d. 16.30 val. Tačiau patikrinimo akte pažymėta, kad patikrinimas baigtas 2016 m. rugpjūčio 4 d. 20 val. Taigi tuo metu, kai surašytas Kauno VMVT sprendimas, kuriuo mėsos perdirbimo cecho veikla sustabdoma nuo 2016 m. rugpjūčio 4 d. 16.30 val., patikrinimo aktas faktiškai dar negalėjo būti galutinai surašytas, nes nebuvo baigtas pareiškėjo mėsos perdirbimo cecho 2016 m. rugpjūčio 4 d. patikrinimas. Todėl neaišku, kokia patikrinimo akto medžiaga, jei tokia iš viso galėjo būti pateikta Kauno VMVT sprendimo priėmimo metu, buvo remiamasi šį sprendimą priimant. Tuo labiau, kad patikrinimo aktuose nėra fiksuojamas kiekvieno neatitikimo nustatymo laikas.

25.5. Kauno VMVT sprendimui priimti turi būti teisinis pagrindas, kuris turi būti aiškiai įvardintas priimtame sprendime, kaip to reikalaujama VAĮ 8 straipsnio 1 dalyje. Sprendimas „Dėl ūkio subjekto veiklos sustabdymo“ yra priimamas, kai nustatomas bent vienas pagrindas, įtvirtintas Tvarkos aprašo 8 punkte. Kauno VMVT sprendimas negalėjo būti priimtas Tvarkos aprašo 8.1 papunktyje nustatytu pagrindu, kadangi VMVT gavo STT Vilniaus valdybos raštą ir negavo jokio pranešimo iš Visuomenės sveikatos centro ar kitos sveikatos priežiūros įstaigos. Tvarkos aprašo 8.1 papunkčio reguliavimo dalykas yra ne pagrindai patikrinimui atlikti, o pagrindai sprendimui priimti.

26. Atsakovas Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba atsiliepime į pareiškėjo apeliacinį skundą prašo Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. spalio 23 d. sprendimą palikti nepakeistą, o apeliacinį skundą atmesti.

27. Atsakovas nurodo, kad pareiškėjo mėsos perdirbimo ceche nustatyti pažeidimai laikytini grubiais teisės aktų reikalavimų pažeidimais, kurie sukėlė nepriimtiną riziką pareiškėjo gaminamo maisto saugai. Pirmosios instancijos teismas įvertino pareiškėjo mėsos perdribimo ceche nustatytus pažeidimus ir padarė pagrįstą išvadą, kad nėra pagrindo teigti, jog pareiškėjas neatliko šiurkščių teisės aktų nuostatų pažeidimų, nes nustatyti pažeidimai sudarė sąlygas atsirasti kryžminei taršai, sukėlė riziką užteršti maisto produktus ir sukėlė neigiamo poveikio sveikatai tikimybę. Tai, kad teismas skundžiamame sprendime nesirėmė pareiškėjo paaiškinimais, reiškia, jog su jais teismas nesutiko ir laikė juos nepagrįstais, todėl nėra jokių logiškų priežasčių, kodėl šiais argumentais turėjo būti remiamasi priimant skundžiamą sprendimą.

28. Atsakovas nurodo, kad apeliaciniame skunde pareiškėjo prašymas (pirmą kartą pateiktas apeliaciniame skunde) taikyti mažareikšmių teisės aktų reikalavimų pažeidimo institutą neatitinka Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 134 straipsnio 6 dalies ir teismo formuojamos praktikos, todėl neturėtų būti nagrinėjamas.

29. Atsakovas nesutinka su pareiškėjo traktavimu, kad Tvarkos apraše nurodytos administracinio poveikio priemonės yra sankcijos. Kompetentingų institucijų taikomas sankcijas reglamentuoja Reglamento (EB) Nr. 882/2004 55 straipsnis. Taigi Reglamentas (EB) Nr. 882/2004 aiškiai atskiria kompetentingų institucijų taikomas priemones nuo sankcijų. Pastarųjų tikslas yra nubausti ir atgrasyti maisto tvarkymo subjektus nuo maistą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimų, o priemonių tikslas yra suteikti kompetentingoms institucijoms teisines priemones, kurios padėtų užtikrinti, kad maisto tvarkymo subjektas ištaisytų nustatytus teisės aktų reikalavimų pažeidimus. Teismas įvertino Sprendimo proporcingumą pareiškėjo mėsos perdirbimo ceche nustatytų pažeidimų atžvilgiu, o tai, kad teismas, vertindamas Sprendimo Nr. 33SV-246 proporcingumą, nepaminėjo Kauno VMVT 2016 m. rugpjūčio 4 d. sprendimo Nr. 33SV-247 „Dėl produkto (-ų) tiekimo rinkai uždraudimo“ ir Kauno VMVT 2016 m. rugpjūčio 8 d. sprendimo Nr. 33SV-250 „Dėl produkto (-ų) tiekimo rinkai ribojimo priemonių taikymo“, nedaro skundžiamo sprendimo nepagrįstu.

30. Atsakovas pažymi, kad Sprendimo priėmimo momentu pareiškėjo padaryti teisės aktų reikalavimų pažeidimai ir visos teisiškai reikšmingos aplinkybės jau buvo aiškios iki Sprendimo priėmimo, tai įrodo tapačiai nurodyti pareiškėjo pažeisti teisės aktų reikalavimai tiek patikrinimo akte, tiek Sprendime. Be to, tai, ar patikrinimo aktas būtų baigtas pildyti 20.00 val., ar 16.30 val., nustatytiems teisės aktų reikalavimų pažeidimams reikšmės neturėjo, kadangi jie jau buvo aiškūs iki Sprendimo priėmimo. Atsakovo nuomone, tai, kad formaliai patikrinimo akto pildymas baigtas 20.00 val., neturėjo reikšmės pareiškėjo padarytiems teisės aktų reikalavimų pažeidimams, ar šių pažeidimų vertinimui, todėl šis procedūrinis pažeidimas neturėtų būti laikomas esminiu, dėl ko Sprendimas turėtų būti pripažintas neteisėtu.

31. Atsakovas nurodo, kad pareiškėjas 2016 m. rugpjūčio 5 d. Tarnybai pateikė 2016 m. rugpjūčio 5 d. trūkumų šalinimo planą, pasirašytą tuometinio pareiškėjo direktoriaus R. K., kuriame pareiškėjas nurodė priemones, kurias naudos 2016 m. rugpjūčio 4 d. patikrinimo metu nustatytiems pažeidimams pašalinti. Vėliau, t. y. 2016 m. rugpjūčio 11 d., pareiškėjas kreipėsi į Kauno VMVT su prašymu atnaujinti mėsos perdirbimo cecho veiklą. Vadinasi, pareiškėjas suprato atitinkamų kilusių teisinių santykių esmę ir turinį, identifikavo savo teisių, pareigų bei teisėtų interesų pasikeitimą, šio pasikeitimo pagrindus ir apimtį. Todėl tai, kad Sprendime nebuvo nurodytas Aprašo 8 punkto atitinkamas papunktis, nesukliudė pareiškėjui suprasti Sprendimo Nr. 33SV-246 turinio. Taigi Sprendimo trūkumai nėra esminiai, dėl ko jis turėtų būti naikinamas.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 32. Nagrinėjamos administracinės bylos dalykas – Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos Kauno valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos 2016 m. rugpjūčio 4 d. sprendimo Nr. 33SV-246 „Dėl ūkio subjekto veiklos sustabdymo“, kuriuo UAB „Judex“ mėsos perdirbimo cecho, (duomenys neskelbtini), veikla buvo sustabdyta nuo 2016 m. rugpjūčio 4 d. 16.30 val. iki sprendimo „Dėl ūkio subjekto veiklos atnaujinimo“ priėmimo, teisėtumas.

33. Byloje nustatyta, kad STT Vilniaus valdyba 2016 m. rugpjūčio 4 d. rašte Nr. 4-01-6009 „Dėl patikrinimo atlikimo“ informavo Tarnybą, kad 2016 m. liepos 28 d. UAB „Judex“ patalpose atlikus procesinius veiksmus buvo paimti gaminamos produkcijos (šaldyto maisto pusgaminių) pavyzdžiai, kuriuos ištyrus nustatyta, jog gaminiai neatitinka maisto saugą ir higieną reglamentuojančių reikalavimų (produkcijoje yra patogeninių bakterijų Salmonella spp ir Escherichia coli). Atsižvelgiant į tai, STT Vilniaus valdyba prašė patikrinti Bendrovės veiklą, siekiant nustatyti, ar Bendrovė gamina ir Lietuvos Respublikos bei kitų šalių rinkai tiekia saugią, teisės aktų reikalavimus atitinkančią produkciją, bei nedelsiant imtis veiksmų, užkardant šių reikalavimų neatitinkančios produkcijos patekimą į rinką.

34. Kauno VMVT 2016 m. rugpjūčio 4 d. atliko neplaninį bendrovės patikrinimą, adresu: (duomenys neskelbtini), patikrinimo tikslas – atsekamumo, maisto higienos, maisto saugos, ženklinimo, laboratorinių tyrimų įgyvendinimo atitikties įvertinimas pagal Europos Sąjungos ir Lietuvos Respublikos teisės aktų reikalavimus, mėginių atrinkimas pagal gautą informaciją iš STT Vilniaus valdybos. Patikrinimo metu buvo nustatyta, kad: 1. Ne visos patalpos naudojamos pagal paskirtį: daržovių-žalumynų sandėlyje vykdomas šaldytos mėsos defrostavimas, laikoma atšaldyta kiauliena, jautiena; mėsos šaldymo kameroje laikomos valytos bulvės, obuolių įdaras laikomas kibiruose; 2. Tešlos ruošimo patalpoje metalinė kolona pažeista korozijos, mėsos įdaro brandinimo patalpos durų guma susidėvėjusi, suplyšusi; 3. Pieno produktų šaldytuve ant lubų susikaupęs kondensatas; 4. Žaliavų šaldytuve rasta laikoma nešvarioje apyvartinėje taroje karštai rūkyta pjaustyta šoninė; mėsos įdaro maišyklės mentė pažeista korozijos; 5. Tikrinimo metu taip pat buvo rasta: neženklintas margarinas – 11,8 kg, neženklintas balandėlių įdaras – 11,85 kg, karštai rūkytas aukščiausios rūšies servelatas, kuris tinka vartoti iki 2016 m. liepos 28 d., gamintojas – UAB „Delikatesas“; tepiųjų riebalų mišinys „Anyta“ 68 proc. rieb., kuris tinka vartoti iki 2015 m. gruodžio 19 d., gamintojas – AB „Kelmės pieninė“; 6. Dalis pakavimo medžiagų (gaminiai iš gofruoto kartono, ženklinimo pakuotės) laikomos produkcijos realizacijos rampoje (patalpoje); 7. Nešvari apyvartinė tara naudojama termiškai apdorotai šoninei laikyti.

35. Atlikto patikrinimo metu buvo nustatyti Reglamento (EB) Nr. 852/2004 I skyriaus 1 ir 5 punktų, II skyriaus 1 punkto c, e, f papunkčių, V skyriaus 1 punkto a, b papunkčių, VI skyriaus 2, 3 punktų, IX skyriaus 2, 3 punktų, X skyriaus 2 punkto reikalavimų pažeidimai; Reglamento (EB) Nr. 2073/2005 I skyriaus 1.6 punkto ir 2 skyriaus 2.1.8 punkto reikalavimų pažeidimai; Reglamento (EB) Nr. 178/2002 18 straipsnio 1, 2, 4 punktų reikalavimų pažeidimai; HN 15:2005„Maisto higiena“ 29 punkto reikalavimų pažeidimai.

36. Atsižvelgus į pateiktą informaciją, kad pagamintoje įmonės produkcijoje nustatyta patogeninė bakterija Salmonella spp ir E. coli ir tuo pažeisti Reglamento (EB) Nr. 2073/2005 reikalavimai, bei patikrinimo metu nustatytus pažeidimus, nuo 2016 m rugpjūčio 4 d. 16.30 val. buvo stabdyta bendrovės veikla, taip pat buvo uždrausta naudoti produktus, kurie buvo be ženklinimo informacijos ir su pasibaigusiais tinkamumo vartoti terminais, o Bendrovė buvo įpareigota pateikti trūkumų šalinimo planą Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos Kauno VMVT iki 2016 m. rugpjūčio 5 d. 15.00 val. bei pateikti draudžiamų naudoti produktų sunaikinimo dokumentus.

37. Bendrovė 2016 m. rugpjūčio 5 d. trūkumų šalinimo plane nurodė, kad nustatytus trūkumus pašalins laikotarpiu nuo 2016 m. rugpjūčio 5 d. iki 2016 m. rugpjūčio 15 d.

38. Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos Kauno valstybinės maisto ir veterinarijos tarnyba išnagrinėjusi STT Vilniaus valdybos 2016 m. rugpjūčio 4 d. raštą Nr. 4-01-6009 „Dėl patikrinimo atlikimo“ ir 2016 m. rugpjūčio 4 d. patikrinimo akto medžiagą, 2016 m. rugpjūčio 4 d. sprendimu Nr. 33SV-246 „Dėl ūkio subjekto veiklos sustabdymo“ nustatė, kad yra pažeisti Reglamento (EB) Nr. 2073/2005) 1 skyriaus 1.6 punkto ir 2 skyriaus 2.1.8 punkto, Reglamento (EB) Nr. 852/2004 II priedo IX skyriaus 2 ir 3 dalies bei HN 15:2005„Maisto higiena“ 19 ir 29 punktų reikalavimai.

39. Skundžiamame Sprendime kaip teisinis pagrindas nurodyti Reglamento (EB) Nr. 882/2004 54 straipsnio 2 dalies e ir f punktai.

40. Kauno VMVT, atsižvelgusi į Bendrovės 2016 m. rugpjūčio 11 d. ir 2016 m. rugpjūčio 12 d. prašymus ir išnagrinėjusi 2016 m. rugpjūčio 29 d. gyvūninio maisto tvarkymo subjekto patikrinimo akto Nr. 33MPĮP-72, Nacionalinio maisto ir veterinarijos rizikos instituto 2016 m. rugpjūčio 29 d. tyrimų protokolą Nr. 11545 B1-15, nustačiusi, kad 2016 m. rugpjūčio 4 d. sprendime Nr. 33SV-246 nurodyti pažeidimai pašalinti, 2016 m. rugpjūčio 30 d. sprendimu Nr. 33SV-279 „Dėl ūkio subjekto veiklos atnaujinimo“ nusprendė leisti Bendrovei nuo 2016 m. rugpjūčio 30 d. atnaujinti veiklą – mėsos perdirbimą.

41. Pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu pareiškėjo skundą atmetė, konstatavęs, kad patikrinimo metu buvo nustatyti grubūs teisės aktų nuostatų pažeidimai, todėl pagrįstai ir proporcingai buvo priimtas sprendimas sustabdyti Bendrovės cecho veiklą, nes esant nustatytiems pažeidimams Bendrovė teisės aktų nuostatas atitinkančios veiklos vykdyti negalėjo. Teismas, atsižvelgęs į patikrinimo metu nustatytus pažeidimus, pažymėjo, kad nors buvo nepagrįstai remtasi Reglamento (EB) Nr. 2073/2005 I skyriaus 1.6 punkto ir 2 skyriaus 2.1.8 punkto nuostatomis, tačiau tai nepaneigia kitų Bendrovės ceche rastų pažeidimų ir jų pavojingumo visuomenės sveikatai. Pareiškėjui, kaip ūkio subjektui, gaminančiam ir tiekiančiam tiek į nacionalinę, tiek į tarptautinę rinką maisto produktus, yra taikytini aukštesni rūpestingumo ir atidumo standartai, nes tiekiamas maistas turi tiesioginės įtakos žmonių sveikatai, kuri laikytina viena iš valstybės saugomų vertybių.

42. Pareiškėjas apeliaciniame skunde, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendimu, nurodo šiuos pagrindinius argumentus: teismas nepagrįstai laikė, kad pareiškėjas padarė grubius teisės aktų reikalavimų pažeidimus; teismas nepagrįstai netaikė mažareikšmių teisės aktų reikalavimų pažeidimų instituto; teismas nepagrįstai laikė, kad Kauno VMVT sprendimas – proporcinga sankcija pareiškėjui; teismas nepagrįstai nevertino Kauno VMVT sprendimo priėmimo

procedūrų, kurios taip pat lėmė pastarojo sprendimo nepagrįstumą ir neteisėtumą.

V. 43. Skundžiamame Sprendime kaip teisinis pagrindas nurodyti 2004 m. balandžio 29 d. Europos Parlamento ir Tarybos Reglamento (EB) Nr. 882/2004 dėl oficialios kontrolės, kuri atliekama siekiant užtikrinti, kad būtų įvertinama, ar laikomasi pašarus ir maistą reglamentuojančių teisės aktų, gyvūnų sveikatos ir gerovės taisyklių, 54 straipsnio 2 dalies e ir f punktai.

44. Reglamento Nr. (EB) 882/2004 54 straipsnio 1 dalis numatė, kad nustačiusi neatitikimą reikalavimams, kompetentinga institucija imasi veiksmų, siekdama užtikrinti, kad operatorius ištaisytų padėtį. Apsispręsdama, kurių veiksmų imtis, kompetentinga institucija atsižvelgia į neatitikimo pobūdį ir į operatoriaus ankstesnių neatitikimų reikalavimams istoriją. Pagal Reglamento Nr. (EB) 882/2004 54 straipsnio 2 dalies e ir f punktus, tam tikrais atvejais gali būti taikomos šios priemonės: atitinkamos verslo įmonės ar jos dalies veiklos laikinas sustabdymas arba uždarymas atitinkamam laikotarpiui (e); įmonės patvirtinimo laikinas sustabdymas ar panaikinimas (f). Pagal Reglamento Nr. (EB) 882/2004 1 straipsnį „Reguliavimo dalykas ir apimtis“: Šis reglamentas pateikia bendras taisykles, pagal kurias atliekama oficiali kontrolė, siekiant nustatyti, ar laikomasi nustatytų taisyklių, kuriomis visų pirma siekiama: a) užkirsti kelią tiesiogiai ar per aplinką atsirasti pavojui žmonėms ir gyvūnams, likviduoti šį pavojų arba jį sumažinti iki priimtino laipsnio; ir b) garantuoti teisingą pašarų ir maisto prekybos praktiką ir ginti vartotojų interesus, įskaitant pašarų ir maisto ženklinimą ir kitas vartotojų informavimo priemones.

45. Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos direktoriaus 2013 m. sausio 18 d. įsakymu Nr. B1-12 patvirtinto Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos sprendimų dėl administracinių poveikio priemonių taikymo priėmimo tvarkos aprašo (akto redakcija, galiojusi nuo 2013 m. gegužės 1 d. iki 2016 m. gruodžio 24 d.) 8 punkte įtvirtinta, kad sprendimas „Dėl ūkio subjekto veiklos sustabdymo“ (1 priedas) priimamas, kai: 8.1. iš Visuomenės sveikatos centro ar kitų sveikatos priežiūros įstaigų yra gautas pranešimas ar kitokio pobūdžio informacija apie ūmių žarnyno užkrečiamųjų ligų protrūkį ir kai neatlikus laboratorinių tyrimų negalima objektyviai nustatyti, koks konkretus (-ūs) nesaugus (-ūs) produktas (-ai) sukėlė ūmių žarnyno užkrečiamųjų ligų protrūkį, ar ūmių žarnyno užkrečiamųjų ligų protrūkis kilo dėl ūkio subjekto darbuotojų kaltės, įtarus juos sergant užkrečiamąja liga ar esant šios ligos sukėlėjų nešiotojais; 8.2. patikrinimo metu nustatomi grubūs teisės aktų reikalavimų pažeidimai ir ūkio subjektas gali pateikti garantijas, kad per protingą terminą pašalins nustatytus teisės aktų reikalavimų pažeidimus; 8.3. yra kiti ūkio subjekto veiklos sustabdymo pagrindai, numatyti jų veiklą reglamentuojančiuose specialiuosiuose teisės aktuose. Pažymėtina, kad skundžiamame atsakovo Sprendime nenurodytas nei vienas Tvarkos aprašo 8 punkte įtvirtintas pagrindas.

46. Atlikto patikrinimo metu buvo nustatyti Reglamento (EB) Nr. 852/2004 dėl maisto produktų higienos I skyriaus 1 ir 5 punktų, II skyriaus 1 punkto c, e, f papunkčių, V skyriaus 1 punkto a, b papunkčių, VI skyriaus 2, 3 punktų, IX skyriaus 2, 3 punktų, X skyriaus 2 punkto reikalavimų pažeidimai; Reglamento (EB) Nr. 2073/2005 I skyriaus 1.6 punkto ir 2 skyriaus 2.1.8 punkto reikalavimų pažeidimai; Reglamento (EB) Nr. 178/2002 18 straipsnio 1, 2, 4 punktų reikalavimų pažeidimai; HN 15:2005„Maisto higiena“ 29 punkto reikalavimų pažeidimai.

47. Reglamento (EB) Nr. 852/2004 II priedo I skyriaus 1 dalyje numatyta, kad maisto patalpos turi būti švarios, suremontuotos ir geros būklės. Pagal Reglamento (EB) Nr. 852/2004 II priedo I skyriaus 5 dalį, turi būti įrengta tinkama ir pakankama natūrali ir mechaninė ventiliacija. Užtikrinti, kad nebūtų mechaninio oro srauto iš užterštos zonos į švarią zoną. Ventiliavimo sistemos turi būti sukonstruotos taip, kad filtrai ir kitos dalys, prireikus jas valyti ar pakeisti, būtų lengvai pasiekiami.

48. Pagal Reglamento (EB) Nr. 852/2004 II priedo II skyriaus 1 dalies c punktą, lubos (arba, kai nėra lubų nėra, stogo vidinis paviršius) ir stogo konstrukcijos turi būti instaliuojami ir įrengti taip, kad užkirstų kelią nešvarumų kaupimuisi ir dalelių atpleišėjimui, mažintų kondensaciją ir nepageidaujamų pelėsių augimą; e) punktą – durys turi būti lengvai valomos, o prireikus dezinfekuojamos. Todėl, jeigu maisto tvarkymo subjektai neįrodo kompetentingai institucijai, kad tinka kitokios medžiagos, durų paviršius turi būti iš lygių ir nesugeriančių medžiagų; ir f) paviršiai (įskaitant įrengimų paviršius) tose zonose, kur tvarkomas maistas, ypač tose zonose, kurių paviršiai liečiasi su maistu, turi būti geros būklės ir lengvai valomi, o prireikus dezinfekuojami. Todėl, jeigu maisto tvarkymo subjektai neįrodo kompetentingai institucijai, kad tinka kitokios medžiagos, paviršius turi būti iš lygių, plaunamų ir korozijai atsparių bei netoksinių medžiagų.

49. Reglamento (EB) Nr. 852/2004 II priedo V skyriaus 1 dalies a) punkte numatyta, kad visi su maistu turintys kontaktą prietaisai, detalės ir įrengimai turi būti tinkamai valomi, o prireikus dezinfekuojami. Valymas ir dezinfekcija atliekami tokiu periodiškumu, kurio pakanka taršos rizikai išvengti; taip sukonstruoti ir iš tokių medžiagų bei laikomi taip tvarkingai, geros būklės ir gerai prižiūrimi, kad taršos rizikos būtų minimali (II priedo V skyriaus 1 dalies b) punktas).

50. Pagal Reglamento (EB) Nr. 852/2004 II priedo VI skyriaus 2 dalį, maisto atliekos, nevalgomi atliekiniai produktai ir kitos šiukšlės dedami saugoti į uždarus konteinerius, jeigu maisto tvarkymo subjektai neįrodo kompetentingai institucijai, kad šiam tikslui tinkami naudoti kiti konteinerių tipai ar ištuštinimo sistemos. Konteineriai turi būti atitinkamos konstrukcijos, gerai prižiūrimi, lengvai valomi, o prireikus dezinfekuojami, o 3 dalį, tinkamos sąlygos turi būti sudarytos maisto atliekų, nevalgomų atliekinių produktų ir kitų šiukšlių sandėliavimui ir naikinimui. Šiukšlių saugyklos turi būti projektuojamos ir tvarkomos taip, kad jose būtų galima palaikyti švarą ir, kur būtina, jos turi būti neprieinamos gyvūnams ir kenkėjams.

51. Pagal Reglamento (EB) Nr. 852/2004 II priedo IX skyriaus 2 dalį, maisto verslo įmonėje sandėliuojamos žaliavos ir visi ingredientai turi būti laikomi tinkamomis sąlygomis, kurios užkerta kelią kenksmingam jų gedimui ir saugo nuo užteršimo, o 3 dalį – visuose gamybos, perdirbimo ir paskirstymo etapuose maistas turi būti saugomas nuo užteršimo, dėl kurio maistas nebetinka vartoti žmonėms, kenkia sveikatai arba tampa užterštas taip, kad nepagrįsta būtų tikėtis, kad tokios būklės maistas galėtų būti vartojamas.

52. Pagal Reglamento (EB) Nr. 852/2004 II priedo X skyriaus 2 dalį, vyniojimo medžiagos laikomos taip, kad jos nepatirtų taršos rizikos.

53. Pagal Reglamento (EB) Nr. 178/2002 18 straipsnio 1 dalį, turi būti galimybė visuose gamybos, perdirbimo ir paskirstymo etapuose atsekti maisto produktą, pašarą, maistui skirtą gyvūną ir kitas medžiagas, skirtas arba reikalaujamas dėti į maistą ar pašarą; Maisto ir pašarų verslo operatoriai turi įstengti nustatyti kiekvieną asmenį, pateikusį jiems maisto produktą, pašarą, maistui skirtą gyvūną bei kitas medžiagas, skirtas arba reikalaujamas dėti į maistą ar pašarą. Tam tikslui minėti operatoriai privalo vietoje turėti sistemas bei taikyti procedūras, suteikiančias galimybę kompetentingų institucijų prašymu pateikti joms šią informaciją (2 d.); Į Bendrijos rinką pateikti arba pateiktini išleistini maisto produktai arba pašarai yra ženklinami etiketėmis, kad juos būtų lengviau atpažinti remiantis atitinkamais dokumentais arba informacija, kurių reikalaujama konkretesnėmis nuostatomis (4 d.).

54. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2005 m. rugsėjo 1 d. įsakymu Nr. V-675 patvirtintos Lietuvos higienos normos HN 15:2005 „Maisto higiena“ (akto redakcija, galiojusi nuo 2015 m. lapkričio 1 d. iki 2017 m. gegužės 1 d.) 19 punktas numato, kad paruoštas vartoti maistas turi nesusiliesti (per rankas, svarstykles, įrankius ir kitą inventorių) su šviežia mėsa, paukštiena, žuvimi, neplautais žaliais kiaušiniais ir kitais galimais taršos šaltiniais. Pagal HN 15:2005„Maisto higiena“ 29 punktą, tinkamumo vartoti terminai turi garantuoti maisto saugą ir kokybę nurodytomis laikymo sąlygomis. Tinkamumo vartoti terminus nustato maisto gamintojas, remdamasis laboratorinių tyrimų duomenimis. Parduoti maistą, kai jo tinkamumo vartoti terminas pasibaigęs, draudžiama.

55. Pirmosios instancijos teismas priėjo prie išvados, kad tokios aplinkybės, kaip: mėsos produktų laikymas tam neskirtose patalpose; bulvių ir obuolių įdaras laikytinas netinkamose talpyklose; maisto ruošimui skirtas paviršius pažeistas korozijos; mėsos įdaro brandinimo patalpos durų guma susidėvėjusi, suplyšusi; pieno produktų šaldytuve ant lubų susikaupęs kondensatas; žaliavų šaldytuve rasta laikoma nešvarioje apyvartinėje taroje karštai rūkyta pjaustyta šoninė; mėsos įdaro maišyklės mentė pažeista korozijos; ne visos patalpos naudojamos pagal paskirtį; rasti maistui naudojami produktai, kurių galiojimo laikas pasibaigęs ir jie yra nepažymėti, patvirtina, kad buvo sudarytos sąlygos nešvarumams kauptis, patalpos ir maisto ruošimo, laikymo priemonės nebuvo tinkamai dezinfekuojamos ir neatitiko higienos normų. Dėl šių pažeidimų atsirado neigiamo poveikio sveikatai tikimybė, atsirado rizika užteršti maisto produktus ir sudaryti kryžminės taršos galimybę.

56. Pagal Reglamento (EB) Nr. 852/2004 1 straipsnio „Taikymo sritis“ 1 dalį: „Šiame reglamente nustatytos bendrosios maisto produktų higienos taisyklės maisto tvarkymo subjektams, ypač atsižvelgiant į šiuos principus: a) pirminė atsakomybė už maisto saugą tenka maisto tvarkymo subjektui. Reglamento (EB) Nr. 852/2004 4 straipsnio „Bendrieji ir specialieji higienos reikalavimai“ 2 dalyje nustatyta: „Maisto tvarkymo subjektai, vykdantys bet kurią maisto gamybos, perdirbimo ar paskirstymo veiklą bet kuriame etape po to, kai maisto produktai perėjo tuos etapus, kuriems taikoma I dalis, turi laikytis II priede išvardytų bendrųjų higienos reikalavimų <…>“. Reglamento (EB) Nr. 852/2004 II priedo „Bendrieji higienos reikalavimai visiems maisto verslo operatoriams (išskyrus atvejus, kai taikomas I priedas)“ IX skyriaus „Maisto produktams taikomos nuostatos“ 3 punkte nustatyta: „Visuose gamybos, perdirbimo ir paskirstymo etapuose maistas turi būti saugomas nuo užteršimo, dėl kurio maistas nebetinka vartoti žmonėms, kenkia sveikatai arba tampa užterštas taip, kad nepagrįsta būtų tikėtis, kad tokios būklės maistas galėtų būti vartojamas.“

VI. 57. Minėta, kad atsakovas, priimdamas ginčijamą sprendimą, konstatavo pareiškėjo įmonėje pažeidimus, įtvirtintus Reglamente (EB) Nr. 852/2004 dėl maisto produktų higienos. Atsakovas, konstatavęs pareiškėjo įmonėje pažeidimus, įtvirtintus Reglamente (EB) Nr. 852/2004 dėl maisto produktų higienos, privalėjo imtis veiksmų, siekiant užtikrinti, kad įmonė ištaisytų padėtį, kaip tai yra suprantama pagal 2004 m. balandžio 29 d. Europos Parlamento ir Tarybos Reglamentą (EB) Nr. 882/2004 dėl oficialios kontrolės, kuri atliekama siekiant užtikrinti, kad būtų įvertinama, ar laikomasi pašarus ir maistą reglamentuojančių teisės aktų, gyvūnų sveikatos ir gerovės taisyklių. Atsakovas ėmėsi priemonių, kurios yra įtvirtintos Europos Parlamento ir Tarybos Reglamente (EB) Nr. 882/2004, būtent 54 straipsnio 2 dalies e ir f punktuose, t. y. sustabdė mėsos perdirbimo cecho veiklą.

58. Reglamento (EB) Nr. 852/2004 dėl maisto produktų higienos II priede detaliai išvardinti bendrieji higienos reikalavimai, kurių privalo laikytis maisto tvarkymo subjektai. Reglamento (EB) Nr. 852/2004 dėl maisto produktų higienos II priede išvardytų bendrųjų higienos reikalavimų nesilaikymas maisto tvarkymo subjekto (pareiškėjo) veikloje vertintinas pažeidimu ir materialiniu pagrindu kompetentingai institucijai (nagrinėjamu atveju Valstybinei maisto ir veterinarijos tarnybai) imtis veiksmų, siekiant užtikrinti, kad maisto tvarkymo subjektas (pareiškėjas) ištaisytų padėtį. Būtent tokį sprendimą priėmė atsakovas sustabdęs mėsos perdirbimo cecho veiklą, todėl negalima laikyti šį sprendimą neteisėtu arba priimtu be teisėto pagrindo. Pažymėtina, kad kompetentinga valdžios institucija priėmė ginčijamą sprendimą (sustabdė mėsos perdirbimo cecho veiklą) ne tik nustačiusi Reglamento (EB) Nr. 852/2004 dėl maisto produktų higienos II priede išvardytų bendrųjų higienos reikalavimų nesilaikymą, bet taip pat turėdama faktinius duomenis apie realų užteršimo atvejį. Taigi atsakovas atsižvelgė į visus turimus svarbius duomenis ir priėmė teisėtą sprendimą.

59. Nepagrįsti yra pareiškėjo argumentai dėl būtinumo vertinti atsakovo nustatytus pažeidimus pagal Tvarkos aprašo 8.2 punkte nustatytą sąvoką, t. y. vertinti, ar visi konkrečiu atveju nustatyti pažeidimai yra grubūs teisės aktų reikalavimų pažeidimai, kaip tai yra suprantama pagal Tvarkos aprašo 8.2 punktą. Reikalavimas vertinti pagal nacionalinius teisės aktus Reglamento (EB) Nr. 852/2004 dėl maisto produktų higienos II priede detaliai išvardintus bendruosius higienos reikalavimus neišplaukia iš šio Reglamento normų. Be to, minėtas nacionalinės teisės aktas – Tvarkos aprašas, nereguliuoja teisinių santykių dėl maisto produktų higienos reikalavimų, o tik nustato tvarką kaip gali būti taikomos poveikio priemonės pažeidimų nustatymo atveju.

60. Nepagrįsti yra pareiškėjo argumentai, kad sprendimas turėjo būti panaikintas dėl to, kad atsakovas nagrinėjamu atveju nesivadovavo konkrečiu Tvarkos aprašo punktu (8.1, 8.2 ar 8.3). Atsakovas taikė poveikio priemonę, kuri įtvirtinta Tvarkos aprašo 8 punkte – ūkio subjekto veiklos sustabdymą. Atsakovo taikyta priemonė taip pat vertintina kaip priemonė, kaip tai suprantama pagal 2004 m. balandžio 29 d. Europos Parlamento ir Tarybos Reglamentą (EB) Nr. 882/2004 dėl oficialios kontrolės, kuri atliekama siekiant užtikrinti, kad būtų įvertinama, ar laikomasi pašarus ir maistą reglamentuojančių teisės aktų, gyvūnų sveikatos ir gerovės taisyklių. Minėta, kad atsakovas turėjo materialinį pagrindą taikyti poveikio priemonę nustatęs minėtų teisės aktų pažeidimus.

61. Analogiškai (kaip 60 p.) vertintini ir pareiškėjo argumentai dėl kitų atsakovo nustatytų ir pirmosios instancijos teismo įvertintų sprendimo priėmimo pagrindų dėl Reglamento (EB) Nr. 178/2002 18 straipsnio 1, 2, 4 punktų reikalavimų ir HN 15:2005 „Maisto higiena“ 29 punkto reikalavimų pažeidimo.

62. Pareiškėjo argumentai dėl to, kad negali būti taikomos poveikio priemonės, neįvertinus tinkamai pažeidimo pobūdžio, yra pagrįsti tuo aspektu, jog kiekviena taikoma poveikio priemonė turi būti tinkama ir būtina, t. y. taikoma nepažeidžiant proporcingumo principo. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas sprendė, kad taikyta poveikio priemonė yra proporcinga siekiamam tikslui pasiekti.

63. Skundžiamu sprendimu laikinai buvo apribota pareiškėjo įmonės teisė vykdyti ūkinę veiklą, tačiau šis apribojimas turėjo būti taikomas siekiant apsaugoti viešąjį interesą, konkrečiu atveju visai visuomenei svarbią vertybę – visuomenės sveikatą, vartotojų teises. Skundžiamu sprendimu galėjo būti apribota pareiškėjo įmonės teisė vykdyti ūkinę veiklą, nes buvo būtina imtis veiksmų, kaip tai yra įtvirtinta Reglamente Nr. (EB) 882/2004, ir užtikrinti, kad nebūtų pažeistos saugomos vertybės – visuomenės sveikata, vartotojų teisės, kurios sudarė pagrindą taikyti pareiškėjo teisės ribojimą. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai akcentavo, kad taikyta poveikio priemonė yra proporcinga siekiamam tikslui pasiekti. Atsakovo pritaikyta priemonė buvo tinkama ir būtina siekiamam tikslui pasiekti. Ši išvada darytina atsižvelgiant į tai, kad atsakovas nustatė Reglamento (EB) Nr. 852/2004 dėl maisto produktų higienos II priede išvardytų bendrųjų higienos reikalavimų nesilaikymą bei turėjo pirminius faktinius duomenis apie realų užteršimo atvejį, todėl atsakovas privalėjo imtis neatidėliotinų veiksmų, turinčių užtikrinti minėtų visai visuomenei svarbių vertybių apsaugą.

64. Neturi reikšmės nagrinėjamos bylos išsprendimui pareiškėjo apeliacinio skundo argumentai dėl to, kokius veiksmus atliko pareiškėjas bei atsakovas po ginčijamo sprendimo priėmimo, netenkino pareiškėjo prašymų dėl veiklos atnaujinimo ir pan. Remiantis Administracinių bylų teisenos įstatymo 3 straipsniu teismas vertina administracinio sprendimo teisėtumą šio sprendimo priėmimo metu, taigi šiam vertinimui yra reikšmingos faktinės aplinkybės ir teisinis reguliavimas buvę ginčijamo administracinio sprendimo priėmimo metu (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. gruodžio 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A602-1865/2013; 2015 m. lapkričio 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1172-602/2015; 2016 m. gegužės 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-465-602/2016).

65. Neturi reikšmės nagrinėjamos bylos išsprendimui pareiškėjo apeliacinio skundo argumentai, jog ginčijamas sprendimas yra neteisėtas dėl to, kad patikrinimas buvo pradėtas 2016 m. rugpjūčio 4 d. 14.30 val., baigtas – 20.00 val., o remiantis ginčijamu sprendimu mėsos perdirbimo cecho veikla sustabdyta nuo 2016 m. rugpjūčio 4 d. 16.30 val. Pareiškėjas nenurodė konkrečių argumentų dėl to, kokios pareiškėjo teisės buvo ar galėjo būti pažeistos ginčijamame sprendime nurodžius, kad sprendimas įsigalioja ankščiau negu buvo baigtas patikrinimas, tačiau praėjus dviem valandoms nuo patikrinimo pradžios.

66. Neturi reikšmės nagrinėjamos bylos išsprendimui pareiškėjo apeliacinio skundo argumentai dėl būtinumo šiame administraciniame ginče vertinti nustatytus pažeidimus remiantis Viešojo administravimo įstatymo 2 straipsnio 25 punktu kaip mažareikšmius teisės aktų reikalavimų pažeidimus, t. y. teisės aktų reikalavimų pažeidimus, kuriais buvo padaryta žala konkrečia teisės norma saugomoms vertybėms yra labai nedidelė. Nurodyti pareiškėjo argumentai nebuvo nurodyti skunde, paduotame pirmosios instancijos teismui, todėl negali būti vertinami apeliacinės instancijos teisme. Apeliacinėje instancijoje administracinė byla teisme nėra nagrinėjama iš naujo, tačiau yra tikrinamas pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumas ir pagrįstumas.

67. Pirmosios instancijos teismo motyvai, kuriais remiantis buvo nuspręsta, kad ginčijamas administracinis sprendimas yra teisėtas, buvo iš dalies neteisingi. Apeliacinės instancijos teismui papildomai įvertinus atsakovo priimtą administracinį sprendimą, ir nenustačius jo panaikinimo ar pakeitimo pagrindų, iš esmės teisingas pirmosios instancijos teismo sprendimas neturėtų būti naikinamas ar keičiamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Judex“ apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. spalio 23 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Arūnas Dirvonas

Ričardas Piličiauskas

Veslava Ruskan