P-858-208-12 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr

Administracinė byla Nr. A8 – 1146/2007

Procesinio sprendimo kategorija 11.4.2 (S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2007 m. gruodžio 5 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Stasio Gagio (kolegijos pirmininkas), Birutės Janavičiūtės ir Romano Klišausko (pranešėjas),

sekretoriaujant Alinai Dokutovičienei,

dalyvaujant pareiškėjų atstovui V.G.,

apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjų I.F., M.M.R., Z.Ž., E.R.S., E.F., A.F., M.Š. ir I.S. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2007 m. kovo 8 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjų I.F., M.M.R., Z.Ž., E.R.S., E.F., A.F., M.Š. ir I.S. skundą atsakovui Palangos miesto savivaldybės administracijos direktoriui, trečiajam suinteresuotajam asmeniui Klaipėdos apskrities viršininko administracijai dėl įpareigojimo atlikti veiksmus.

n u s t a t ė:

I. Pareiškėjos I.F., M.M.R., Z.Ž., E.R.S., E.F., A.F., M.Š. ir I.S. pateikė skundą Klaipėdos apygardos administraciniam teismui ir prašė teismo įpareigoti atsakovą per vieną mėnesį nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos suformuoti M.K. nuosavybės teise priklausiusiame žemės sklype (Palangos miesto žemėtvarkos skyriaus pateiktoje Palangos miesto savivaldybės administracijos direktoriui kartografinėje medžiagoje pažymėtame Nr. (duomenys neskelbtini)) natūra grąžintinus 7,1642 ha ploto žemės sklypus (sklypą); organizuoti jų kadastrinius matavimus (nustatant žemės sklypų ribų posūkio taškus ir riboženklių koordinates valstybinėje koordinačių sistemoje); patvirtinti parengtus žemės sklypus; pasiūlyti žemės sklypų specialiąsias žemės ir miško naudojimo sąlygas, nustatyti žemės sklypų pagrindinę tikslinę žemės naudojimo paskirtį, naudojimo būdą ir pobūdį; pateikti pasiūlymą dėl servitutų nustatymo ir patvirtintus žemės sklypo planus kartu su kitais dokumentais (duomenimis) pateikti Palangos miesto žemėtvarkos skyriui. Pareiškėjos nurodė, jog atsakovas pažeidinėja Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997-09-29 nutarimu Nr. 1057 patvirtintos Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo įgyvendinimo Tvarkos 106 punktą ir vilkina M.K. priklausiusios žemės nuosavybės teisių atkūrimą.

Atsakovas su pareiškėjų skundu nesutiko, nurodė, jog pareiškėjos nekonkretizavo, kokie, jų manymu, žemės sklypai (ar teritorijos) M.K. priklausiusioje posesijoje Nr. (duomenys neskelbtini) šiuo metu yra laisvi (neužstatyti), bet atsakovas atsisakęs juos pažymėti kaip laisvą žemę. M.K. priklausiusioje posesijoje Nr. (duomenys neskelbtini) yra suformuotas ir jau sugrąžintas ne vienas žemės sklypas.

Tretysis suinteresuotas asmuo nurodė, kad Klaipėdos apskrities viršininko administracijai reikalavimai nėra reiškiami, todėl skundą palieka spręsti teismo nuožiūra.

II. Klaipėdos apygardos administracinis teismas 2007 m. kovo 8 d. sprendimu pareiškėjų skundą tenkino iš dalies ir įpareigojo Palangos miesto savivaldybės administracijos direktorių per vieną mėnesį nuo teismo įsiteisėjimo dienos suformuoti M.K. nuosavybės teise priklausiusiame žemės sklype, Palangos miesto žemėtvarkos skyriaus pateiktoje Palangos miesto savivaldybės administracijos direktoriui kartografinėje medžiagoje pažymėtame Nr. (duomenys neskelbtini), 2,5246 ha ploto žemės sklypus (sklypą); organizuoti jų kadastrinius matavimus (nustatant žemės sklypų ribų posūkio taškus ir riboženklių koordinates valstybinėje koordinačių sistemoje); patvirtinti parengtus žemės sklypus; pasiūlyti žemės sklypų specialiąsias žemės ir miško naudojimo sąlygas, nustatyti žemės sklypų pagrindinę tikslinę žemės naudojimo paskirtį, naudojimo būdą ir pobūdį; pateikti pasiūlymą dėl servitutų nustatymo ir patvirtintus žemės sklypo planus kartu su kitais dokumentais (duomenimis) pateikti Palangos miesto žemėtvarkos skyriui. Kitus pareiškėjų skundo reikalavimus Klaipėdos apygardos administracinis teismas atmetė.

Teismas nurodė, jog ištirtų įrodymų visumos pagrindu darytina išvada, kad ginčas kilo iš nuosavybės teisės į žemę atkūrimo ir dėl M.K. priklausančio žemės sklypo, buvusio posesijoje Nr. (duomenys neskelbtini). Pareiškėjos teigia, kad šiame žemės sklype yra dar laisvos neužstatytos žemės, iš kurios galima suformuoti žemės sklypus ir grąžinti pretendentėms natūra. Teismo nuomone, pareiškėjos yra tinkamos pretendentės į M.K. iki 1940 metų nacionalizacijos valdytą žemę; nuosavybės teisių atkūrimo procesas prasidėjo 1991-10-31 ir nesibaigė iki šios dienos. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 5 straipsnio 2 dalies 1 punktu, nuosavybės teisės į žemę, iki 1995 m. birželio 1 d. buvusią miestams nustatyta tvarka priskirtose teritorijose, atkuriamos grąžinant natūra laisvą (neužstatytą) žemę turėtoje vietoje piliečiui ar piliečiams bendrosios nuosavybės teise, taip pat piliečiui, nuosavybės teise turinčiam pastatus, jo naudojamą teritorijų planavimo dokumentuose nustatytų ribų žemės sklypą, išskyrus žemę, pagal šio įstatymo 12 straipsnį priskirtą valstybės išperkamai žemei. Laisvos (neužstatytos) žemės plotuose grąžinamų natūra turėtoje vietoje žemės sklypų formavimą ir jų planų rengimą Vyriausybės nustatyta tvarka ir sąlygomis organizuoja ir planus tvirtina savivaldybės administracijos direktorius. Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įgyvendinimo tvarka buvo patvirtinta Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997-09-29 nutarimu Nr. 1057, kurio 106 punkte išdėstyta, ką privalo atlikti savivaldybės administracijos direktorius, kai jam yra pateikta kartografinė medžiaga su pažymėtomis buvusio žemės sklypo ribomis, ir numatyti terminai.

Teismo manymu, byloje įrodyta, kad kartografine medžiaga su pažymėtas turėto žemės sklypo ribomis atsakovui pateikta ir žemės sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) pietinėje dalyje yra 2,5246 ha laisvos (neužstatytos) žemės, į kurą gali būti atkurta nuosavybės teisė natūra. Įrodymų apie tai, kad sklypo šiaurės rytinėje dalyje dar yra laisvos neužstatytos žemės ir kiek jos yra, byloje nepateikta, pareiškėjos, pateikdamos savo skaičiavimus patikslintame skunde apie 7,1642 ha laisvos žemės, jų nepagrindė rašytiniais įrodymais, neįvertino, kad šiaurės rytų sklypo dalyje yra suformuotas 3,5408 ha žemės sklypas, kuris ribojasi su pietinė sklypo dalimi, kurioje laisvos 2,5246 ha žemės paskaičiavimą padarė UAB „Korporacija matininkai“ inžinierius geodezininkas. Priešingas skaičiavimas reikštų, kad kartu su paskaičiuotas užimtais sklypais, suformuotu žemės sklypu šiaurės rytų sklypo dalyje, žemės sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) plotas yra 21,182 ha (7,1642 ha (pareiškėjų paskaičiuotas laisvos žemės plotas) + 3,5408 ha (suformuotas žemės sklypas šiaurės rytų sklypo dalyje) + 6,5008 ha (pietinė sklypo dalis, patenkanti į Šventosios detalųjį planą) + 3,6037 ha (registruotų sklypų bendras plotas) + 0,3725 ha (projektinių gatvių bendras plotas)).

Teismas konstatavo, jog atsakovo argumentai apie tai, kad dalis žemės sklypo, kurį pareiškėjai laiko laisvu, užimta poilsiniais statiniais - vasarnamiais, todėl nėra galimybės atkurti nuosavybės teises natūra, nepagrįsti leistinais įrodymais: nekilnojamojo turto registro duomenimis, žemės nuomos sutartimis, pirkimo – pardavimo sutartimis, todėl atmestini. Taip pat teismas atmetė argumentus apie tai, kad laisvos (neužstatytos) žemės skaičiavimas, padarytas pareiškėjų užsakytoje M.K. turėto nekilnojamojo turto objekto analizės byloje, yra neteisingas, nes atsakovas nepateikė įrodymų, paneigiančių pareiškėjų pateiktus skaičiavimus.

Teismas pabrėžė, jog atsakovas nenurodo priežasčių, dėl kurių nėra atkuriama nuosavybės teisė į žemės sklype Nr. (duomenys neskelbtini) esančią laisvą (neužstatytą) žemę, nenurodo priežasčių, dėl kurių neįmanoma atkurti nuosavybės teises natūra, todėl darytina išvada, kad atsakovas vilkina atlikti jo kompetencijai priskirtus veiksmus. Esant nustatytam vilkinimui teismas atsakovą įpareigojo atlikti jo kompetencijai priskirtus veiksmus (Administracinių bylų teisenos įstatymo 88 straipsnio 3 punktas). Teismas taip pat akcentavo, kad pareiškėjų nurodytas terminas sutampa su paminėtame Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarime nurodytu terminu, byloje įrodyta, jog žemėtvarkos skyrius pateikęs teritorijos kartografinėje medžiagoje pažymėtas turėto žemės sklypo ribas, todėl atsakovas įpareigojamas atlikti tokius nuosavybės tiesių į žeme procese reikalingus veiksmus: suformuoti M.K. nuosavybės teise priklausiusiame žemės sklype, Palangos miesto žemėtvarkos skyriaus pateiktoje Palangos miesto savivaldybės administracijos direktoriui kartografinėje medžiagoje pažymėtame Nr. (duomenys neskelbtini), 2.5246 ha ploto žemės sklypus (sklypą); organizuoti jų kadastrinius matavimus (nustatant žemės sklypų ribų posūkio taškus ir riboženklių koordinates valstybinėje koordinačių sistemoje); patvirtinti parengtus žemės sklypus; pasiūlyti žemės sklypų specialiąsias žemės ir miško naudojimo sąlygas, nustatyti žemės sklypų pagrindinę tikslinę žemės naudojimo paskirtį, naudojimo būdą ir pobūdį; pateikti pasiūlymą dėl servitutų nustatymo ir patvirtintus žemės sklypo planus kartu su kitais dokumentais (duomenimis) pateikti Palangos miesto žemėtvarkos skyriui.

III. Apeliaciniu skundu pareiškėjos prašo pakeisti Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2007 m. kovo 8 d. sprendimą ir įpareigoti Palangos miesto savivaldybės administracijos direktorių per vieną mėnesį nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos suformuoti M.K. nuosavybės teise priklausiusiame žemės sklype, Palangos miesto žemėtvarkos skyriaus pateiktoje Palangos miesto savivaldybės administracijos direktoriui kartografinėje medžiagoje pažymėtame Nr. (duomenys neskelbtini), natūra grąžintinus 3,6130 ha ploto žemės sklypus (sklypą); organizuoti jų kadastrinius matavimus (nustatant žemės sklypų ribų posūkio taškus ir riboženklių koordinates valstybinėje koordinačių sistemoje); patvirtinti parengtus žemės sklypų planus; pasiūlyti žemės sklypų specialiąsias žemės ir miško naudojimo sąlygas; nustatyti žemės sklypų pagrindinę tikslinę žemės naudojimo paskirtį, naudojimo būdą ir pobūdį; pateikti pasiūlymą dėl servitutų nustatymo ir patvirtintus 7,1538 ha ploto žemės sklypų planus kartu su kitais dokumentais (duomenimis) pateikti Palangos miesto žemėtvarkos skyriui. Apeliacinį skundą pareiškėjos grindžia šiais argumentais:

1. Pirmosios instancijos teismo išvada dėl sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) šiaurės rytų dalyje esančios laisvos grąžintinos žemės plotų yra nepagrįsta. Sklypo šiaurės rytų dalies bendras plotas yra 4,6292 ha. Šiaurės rytų dalies plotas paskaičiuojamas iš viso M.K. turėto sklype Nr. (duomenys neskelbtini) turėto žemės ploto (11,13 ha) atėmus šio sklypo pietinės dalies bendrą plotą (6,5008 ha) ir gaunamas šiaurės rytų dalies plotas yra lygus 4,6292 ha, t. y. 11,13 ha - 6,5008 ha = 4,6292 ha. Visa šiaurės rytų dalyje esanti žemė yra laisva. Tai pripažinta Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2004-02-13 sprendimu adm. byloje Nr I-39/2004. To, anot pareiškėjų, neginčija ir atsakovas. Tai patvirtina ir paties atsakovo veiksmai, t. y. Palangos miesto savivaldybės administracijos direktorius 2006-12-19 įsakymu Nr (4.1)-A1-1026 šiaurės rytų dalyje suformavo ir patvirtino pareiškėjoms grąžintiną 3,5408 ha ploto sklypo planą. Pareiškėjų teigimu, jų minimi įrodymai ir skaičiavimai akivaizdžiai patvirtina faktą, kad sklypo šiaurės rytų dalyje yra 4,6292 ha laisvos žemės. Todėl pirmosios instancijos teismas nepagrįstai konstatavo, jog „ įrodymų apie tai, kad sklypo šiaurės rytinėje dalyje dar yra laisvos neužsatytos žemės ir kiek jos yra, byloje nepateikta ". Atsižvelgiant į tai, kad pietinėje sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) dalyje yra 2,5246 ha laisvos žemės, o šiaurės rytų dalyje yra 4,6292 ha laisvos žemės, bendras laisvos grąžintinos žemės plotas sklype Nr. (duomenys neskelbtini) yra 7,1538 ha (2,5246 ha + 4,6292 ha = 7,1538 ha). Pareiškėjos pažymi, kad jų skunde dėl aritmetinės klaidos buvo nurodyta, jog laisvos žemės bendras plotas yra 7,1642 ha. Todėl, pareiškėjų teigimu, jos šioje dalyje (dėl 0,0104 ha) savo reikalavimus mažina.

2. Pirmosios instancijos teismo sprendime nepagrįstai pažymėta, kad „pareiškėjai, pateikdami savo skaičiavimus patikslintame skunde apie 7,1642 ha laisvos žemės, jų nepagrindę rašytiniais įrodymais, neįvertino, kad šiaurės rytų dalyje yra suformuotas 3,5408 ha sklypas, kuris ribojasi su pietine sklypo dalimi, kurioje laisvos 2,5246 ha žemės paskaičiavimą padarė UAB „Korporacija Matininkai" inžinierius geodezininkas. Priešingas skaičiavimas reikštų kad kartu su paskaičiuotais užimtais sklypais, suformuotu žemės sklypu šiaurės rytų sklypo dalyje, žemės sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) plotas yra 21,182 ha (7,1642 ha (pareiškėjų paskaičiuotas laisvos žemės plotas) + 3,5408 ha (suformuotas žemės sklypas šiaurės rytų sklypo dalyje) + 6,5008 ha (pietinė sklypo dalis, patenkanti į Šventosios detalųjį planą) +3,6037 ha (registruotų sklypų bendras plotas) + 0,3725 ha (projektinių gatvių plotas)". Toks teismo skaičiavimas, pareiškėjų vertinimu, yra klaidingas. Pareiškėjų apskaičiuotas laisvos žemės plotas yra 7,1538 ha (laisvos žemės ploto neatitikimas 0,0104 ha ribose aptartas aukščiau), registruotų sklypų bendras plotas yra 3,6037 ha ir projektinių gatvių plotas yra 0,3725 ha. Sudėjus šiuos dėmenis gaunamas bendras žemės sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) plotas yra lygus 11,13 ha (7,1538 ha + 3,6037 ha + 0,3725 ha = 11,13 ha). Anot pareiškėjų, teismas skaičiuodamas bendrą plotą prie jų paminėtų duomenų nepagrįstai antrą kartą pridėjo 6,5008 ha pietinės sklypo dalies, patenkančios į Šventosios detalųjį planą, plotą, nes pietinės sklypo dalies 3,6037 ha registruotų sklypų plotas, taip pat 0,3725 ha projektinių gatvių plotas bei 2,5246 ha laisvos žemės plotas (šis plotas įskaičiuotas į bendrą viso sklypo laisvos žemės 7,1538 ha plotą) jau įtraukti skaičiuojant bendrą plotą. Taip pat teismas nepagrįstai antrą kartą pridėjo ir 3,5408 ha suformuotą šiaurės rytų sklypo dalyje plotą. Šis plotas taip pat įskaičiuotas į viso sklypo laisvos žemės 7,1538 ha plotą. Atsižvelgdamos į tai, pareiškėjos daro išvadą, kad sklype Nr. (duomenys neskelbtini) yra 7,1538 ha laisvos žemės, 3,6037 ha registruotų sklypų ir 0,3725 ha projektinių gatvių plotai, bendras sklypo plotas yra 11,13 ha.

3. Bylos nagrinėjimo metu atsakovas teismui pateikė Palangos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2006-12-19 įsakymą Nr. (4.1)-A1-1026, kuriuo buvo patvirtintas sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) šiaurės rytų dalyje suformuoto 3,5408 ha ploto planas, dydis, ribos bei apribojimai. Tai patvirtina, kad atsakovas atliko dalį veiksmų, kuriuos įpareigotinas atlikti, tačiau tik dalį. Pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997-09-29 nutarimu Nr. 1057 patvirtintos Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo įgyvendinimo tvarkos 106 punktą žemėtvarkos skyrius, kartografinėje medžiagoje pažymėjęs savininko turėtų žemės sklypų ribas, pateikia medžiagą savivaldybės administracijos direktoriui ir prašo suformuoti žemės sklypus, organizuoti jų kadastrinius matavimus ir patvirtinti parengtus žemės sklypų planus. Savivaldybės administracijos direktorius žemės sklypų formavimą, kadastrinių matavimų rengimą organizuoja ir šių žemės sklypų planus patvirtina ne vėliau kaip per tris mėnesius nuo žemėtvarkos skyriaus prašymo pateikimo dienos ir kartu su kitais dokumentais juos pateikia žemėtvarkos skyriui. Taigi, kaip teigia pareiškėjos, atsakovas, patvirtindamas 3,5408 ha ploto sklypo planą, dydžius, ribas bei apribojimus atliko dalį Tvarkos 106 punkte nustatytų veiksmų, tačiau nėra duomenų, kad Palangos miesto savivaldybės administracijos direktorius patvirtintus planus kartu su kitais dokumentais (duomenimis) perdavė Palangos miesto žemėtvarkos skyriui. Įvertinus tai, kad sklype Nr. (duomenys neskelbtini) esančiame laisvame 7,1538 ha žemės plote jau suformuotas 3,5408 ha ploto sklypas, atsakovas įpareigotinas suformuoti dar 3,6130 ha ploto sklypus (7,1538 ha - 3,5408 ha = 3,6130 ha) ir atlikti kitus numatytus veiksmus. Atsižvelgiant į tai, kad Palangos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2006-12-19 įsakymu Nr. (4.1)-A1-1026 jau suformuoto 3,5408 ha ploto žemės sklypo dokumentai žemėtvarkos skyriui neperduoti, atsakovas įpareigotinas perduoti žemėtvarkos skyriui ir šio sklypo planus su dokumentais (duomenimis), t.y. bendrai sudėjus iš viso perduoti 7,1538 ha ploto (3,6130 ha ir 3,5408 ha) patvirtintus žemės sklypų planus kartu su kitais dokumentais (duomenimis).

Tretysis suinteresuotasis asmuo Klaipėdos apskrities viršininko administracija atsiliepime į pareiškėjų skundą nurodo, kad Palangos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2006-12-19 įsakymas Nr. (4.1)-A1-1026 ir šio įsakymo 1 punktu patvirtinti M.K. žemėje suformuoto žemės sklypo (duomenys neskelbtini), Palanga, planai Palangos miesto žemėtvarkos skyriuje gauti 2006 m. gruodžio 29 d. (registracijos Nr. Rl-671). Klaipėdos apskrities viršininko sprendimas dėl nuosavybės teisių atkūrimo į šį žemės sklypą nėra priimtas, kadangi priėmimo Palangos miesto žemėtvarkos skyriuje metu, pilietė M.R. informavo, kad pageidauja, kad prie suformuoto sklypo būtų prijungtas sklypo rytinėje gretimybėje esantis miškas. Tačiau pagal Palangos miesto savivaldybės valstybinės reikšmės miškų plotų schemą, suderintą Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. lapkričio 3 d. nutarimu Nr. 1370, šis miškas patenka į valstybinės reikšmės miškų teritoriją. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymu, nuosavybės teisės į valstybinės reikšmės miškus, esančius 7 km pločio juostoje nuo Baltijos jūros ir Kuršių marių, neatkuriamos. Tretysis suinteresuotasis asmuo taip pat informuoja, kad pretendentės į M.K. valdytą žemę nesutaria tarpusavyje dėl 3,5408 ha žemės sklypo (duomenys neskelbtini) Palanga, pasidalinimo bendrosios nuosavybės teise. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo įgyvendinimo tvarkos, patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997-09-29 nutarimu Nr. 1057, 106 punktu, nesusitarus dėl natūra grąžinamo žemės sklypo dalių, apskrities viršininkas jas nustatys proporcingai pagal kiekvienam bendraturčiui likusios grąžinti žemės plotą.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. pareiškėjų atstovas – advokatas V. Griežė, pateikė apeliacinės instancijos teismui atsisakymą nuo apeliacinio skundo. Apeliacinis skundas pareiškėjų vardu taip pat buvo paduotas šio atstovo, prie apeliacinio skundo pridedant dokumentus, patvirtinančius advokato V. Griežės įgalinimus veikti tokiu būdu pareiškėjų vardu, įskaitant ir teisę – visiškai atsisakyti nuo skundo.

Byloje kiti proceso dalyviai pirmosios instancijos teismo sprendimo apeliacine tvarka neapskundė.

Minėtos aplinkybės atitinka ABTĮ 132 straipsnio sąlygas, reglamentuojančias apelianto teisę atsisakyti nuo apeliacinio skundo.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 132 straipsniu,

n u t a r i a:

apeliacinį procesą pagal pareiškėjų I.F., M.M.R., Z.Ž., E.R.S., E.F., A.F., M.Š. ir I.S. atstovo apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2007 m. kovo 8 d. sprendimo nutraukti.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Birutė Janavičiūtė

Stasys Gagys

Romanas Klišauskas