4fe4a757-c4ab-4b65-b78e-6611ebf17c8d · Å iaulių apygardos teismas

                                                    NuorašasBaudžiamoji byla Nr. 1A-18-300/2012                                                    Teisminio proceso Nr. 1-73-1-00354-2008-4Procesinio sprendimo kategorijos: (S) 1.1.8.6., 1.1.8.6.3., 1.1.8.6.6., 1.2.4.1.,1.2.14.10., 2.4.6.3.1., 2.4.6.3.2., 2.4.6.3.3.,2.4.6.3.4., 2.4.7.    ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMAS                N U O S P R E N D I S                                           LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU                                                               2012 m. gegužės 23 d.         Šiauliai Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Vidmanto Mylės,  teisėjų Raimundo Jurgaičio, Zigmo Kavaliausko,sekretoriaujant Vilmai Armalytei,dalyvaujant prokurorei Sigutei Borščienei,ekspertui Algimantui Smalenskui,nukentėjusiajai N. Š.,gynėjams advokatams Žilvinui Astrauskui, Algirdui Zakrasui,nuteistiesiems A.

K., D. J., teismo posėdyje apeliacine tvarka iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal nuteistųjų A. K. ir D. J. apeliacinius skundus dėl Mažeikių rajono apylinkės teismo 2011 m. gegužės 30 d. nuosprendžio, kuriuoA. K. pripažintas kaltu ir nuteistas: pagal Lietuvos Respublikos BK 135 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu 4 (ketveriems);pagal Lietuvos Respublikos BK 187 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu 1 (vieneriems) metams.Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 straipsnio 5 dalies 2 punktu, paskirtos bausmės subendrintos apėmimo bÅ«du ir A.

K. paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 4 (ketveriems) metams, bausmę atliekant pataisos namuose.D. J. pripažintas kaltu ir nuteistas: pagal Lietuvos Respublikos BK 135 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu 4 (ketveriems) metams; pagal Lietuvos Respublikos BK 187 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu 1 (vieneriems) metams.Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 straipsnio 5 dalies 2 punktu, paskirtos bausmės subendrintos apėmimo būdu ir D. J. paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 4 (ketveriems) metams, bausmę atliekant pataisos namuose.Priteista solidariai iš nuteistųjų A.

K. ir D. J. 30000 Lt (trisdešimt tūkstančių litų) neturtinės žalos nukentėjusiojo G. Š. naudai.Priteista solidariai iš nuteistųjų A. K. ir D. J. 10000 Lt (dešimt tūkstančių litų) neturtinei žalai atlyginti ir 7869,21 Lt (septyni tūkstančiai aštuoni šimtai šešiasdešimt devyni litai dvidešimt vienas centas) turtinei žalai atlyginti nukentėjusiosios N. Š. naudai. Teisėjų kolegija n u s t a t ė: A. K. ir D. J. nuteisti už tai, kad veikdami bendrai kartu, 2008 m. birželio 23 d. apie 01.00 val. (duomenys neskelbtini) rajone, (duomenys neskelbtini) miestelyje, (duomenys neskelbtini) g., ties pastatu Nr. (duomenys neskelbtini), asmeninio konflikto metu su G.

Å ., tyčia, bendrais veiksmais, sudavė nukentėjusiajam G. Å . ne mažiau 6 smÅ«gių beisbolo ir golfo lazdomis galvos srityje, ne mažiau 4 smÅ«gių beisbolo bei golfo lazdomis į įvairias kÅ«no vietas, ne mažiau 2 smÅ«gių kojomis į įvairias kÅ«no vietas, padarydami nukentėjusiajam galvos sumuÅ¡imÄ , deÅ¡inio žasto žaizdÄ , dėl kaukolės pamato lūžio bei įspaustinio virÅ¡ugalvio kaulo lūžio nukentėjusiajam G. Å . padarydami sunkų sveikatos sutrikdymÄ .Be to, A.

K. ir D. J. nuteisti už tai, kad veikdami bendrai kartu, 2008 m. birželio 23 d. apie 01.00 val., tyčia, beisbolo ir golfo lazdomis iÅ¡daužė automobilio (duomenys neskelbtini) valst. Nr. (duomenys neskelbtini) priklausančio N. Å ., stovėjusio ties pastatu Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) g., (duomenys neskelbtini) miestelyje, (duomenys neskelbtini) rajone, priekinį stiklÄ , deÅ¡inės pusės priekinių ir galinių durelių stiklus, kairės pusės galinių durelių stiklus, deÅ¡inės pusės galinį žibintÄ , įlenkė variklio gaubtÄ , deÅ¡inės pusės priekines ir galines dureles, kairės pusės priekinių ir galinių durelių apdailÄ ties stiklu, taip tyčia sugadino svetimÄ , N. Å . priklausantį turtÄ , padarydami 5881,57 Lt turtinę žalÄ .

Nuteistasis A. K. apeliaciniu skundu praÅ¡o Mažeikių rajono apylinkės teismo 2011-05-30 nuosprendžio dalį, kuria jis pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 135 straipsnio 1 dalį, panaikinti, ir pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 135 straipsnio 1 dalį jį iÅ¡teisinti; Mažeikių rajono apylinkės teismo 2011-05-30 nuosprendžio dalį, kuria jis pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 187 straipsnio 1 dalį vienerių (1) metų laisvės atėmimo bausme, jÄ atliekant pataisos namuose, pakeisti;

G. Å . civilinį ieÅ¡kinį dėl 30 000 Lt neturtinės žalos priteisimo atmesti; N. Å . civilinį ieÅ¡kinį dėl 10 000 Lt neturtinės žalos bei turtinės žalos (už vaistus ir maistÄ ) atmesti. Skunde nurodo, kad nesutinka su Mažeikių rajono apylinkės teismo 2011 m. gegužės 30 d. nuosprendžiu. Dėl nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 135 straipsnio 1 dalyje nurodo, kad jis Å¡ios nusikalstamos veikos neįvykdė. Taip pat nurodo, kad tokio kiekio sužalojimų, kokius nustatė teismas, specialistas iÅ¡vadoje nepatvirtina.

Be to, nurodo, jog Mažeikių rajono apylinkės teismo 2011-05-30 posėdžio metu specialistas A. S. paaiÅ¡kino, kad visi sužalojimai yra nuo tos pačios priežasties, galimai nuo dviejų smÅ«gių į galvÄ kietu buku daiktu bei, kad kaukolės pamato lūžis ir įspaustinis kaulo lūžis galėjo rastis nuo vieno smÅ«gio, nes nuo įspaustinio lūžio buvo galima lūžiui pereiti į pamatÄ , sužalojimai galėjo bÅ«ti padaryti beisbolo lazda. Teigia, kad teismas iÅ¡ esmės netinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus ir todėl klaidingai pritaikė baudžiamÄ jį statymÄ .

Nurodo, kad 2008-06-23 apie vidurnaktį, tarp jų (A. K., D. J. ir T. S.) ir vaikinų iš V. įvyko konfliktas, jų automobiliui buvo pradurtos padangos, vėliau bandant prisipusti automobiliui padangas jie, apelianto teigimu, buvo užpulti, todėl gynėsi. Tačiau, pasak nuteistojo, jis beisbolo lazdos neturėjo ir G. Š. nemušė nei beisbolo lazda, nei kaip kitaip. Gynimosi metu jam pačiam buvo padaryti sužalojimai, kuriuos nustatė teismo ekspertas. Nuteistasis nurodo, jog teismas priimdamas nuosprendį rėmėsi teisme duotais liudytojų parodymais, iš kurių nė vienas neparodė, kad būtent jis būtų sudavęs G.

Å . per galvÄ arba į kitas kÅ«no vietas beisbolo lazda ar kitaip. Taip pat nurodo, kad teismas rėmėsi liudytojo D. B. parodymais, kurie buvo užfiksuoti ikiteisminio tyrimo metu 2008-06-23 ir 2009-02-20 ir teigia, kad Å¡ie parodymai turėtų bÅ«ti vertinami kritiÅ¡kai, nes jam buvo užfiksuotas 1,61 promilių girtumas, be to, praėjus 8 mėnesiams po įvykio, jis atsimena tokias įvykio aplinkybes, kurių nenurodė apklausos metu iÅ¡karto po įvykių, t. y. kad buvo jau ne du asmenys, o trys, be to, praėjus 8 mėnesiams po įvykių labai tiksliai atsimena kaip užpuolę asmenys buvo apsirengę, nors iÅ¡kart po įvykių apklausoje Å¡ito nenurodė, parodė ir tai, kad vaikinai baltu megztiniu ir juoda maikute daužė automobilį, o paskui pradėjo muÅ¡ti gulintį lazdomis, nors pirminiuose parodymuose neparodė, kad mušė gulintį lazdomis.

Nuteistojo teigimu, teismas nevertino 2010-02-01 ikiteisminio tyrime metu pas ikiteisminio tyrimo teisėjÄ apklausto liudytojo G. Å . parodymų, kuriuose jis nurodė, kad „pas Å . nemačiau jokių lazdų ir įrankių, o prieÅ¡ais save asmenį (A. K.) galėčiau apibÅ«dinti, kaip pirmÄ kartÄ matomÄ Å¾mogų“. Todėl, apelianto nuomone, neįrodžius, kad jis dalyvavo padarant Å¡iÄ nusikalstamÄ veikÄ (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 straipsnio 5 dalies 2 punktas), Mažeikių rajono apylinkės teismo 2011-05-30 nuosprendžio dalis, kuria jis pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos BK 135 straipsnio 1 dalį, naikintina ir jis pagal Lietuvos Respublikos BK 135 straipsnio 1 dalį iÅ¡teisintinas.

Nurodo, kad nukentėjusiojo G. Å . civilinis ieÅ¡kinys dėl 30 000 Lt neturinės (moralinės) žalos priteisimo ir nukentėjusiosios N. Å . civilinis ieÅ¡kinys dėl 10 000 Lt neturinės (moralinės) žalos ir dėl 657,87 Lt turtinės žalos (už vaistus, maistÄ ) priteisimo turi bÅ«ti atmestas, jeigu neįrodyta, kad jis dalyvavo darant nusikalstamÄ veikÄ (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 115 straipsnio 3 dalies 1 punktas).Dėl nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos BK 187 straipsnio 1 dalyje nurodo, kad teismas įrodymų tyrimÄ atliko neiÅ¡samiai, neiÅ¡tyrė visų bylos aplinkybių, nepaÅ¡alino prieÅ¡taravimų tarp iÅ¡tirtų įrodymų, todėl teismo praÅ¡o, kad atliktų įrodymų tyrimÄ (BPK 324 str. 6 d.).

Be to, apelianto nuomone, nors pirmos instancijos teismas paskyrė jam bausmę, kuri atitinka baudžiamojo įstatymo nustatytas ribas, tačiau savo rÅ«Å¡imi ji yra aiÅ¡kiai per griežta. Nurodo, kad V. nuleidus automobilio BMW padangas, bei po G. Å . smurto J. J. atžvilgiu, bei prasidėjusio konflikto tarp jų ir V., E. Č. iÅ¡ R. B. namų apsigynimui atnešė 3 lazdas. D. J. padavė beisbolo lazdÄ po vienÄ golfo lazdÄ jam bei T. S.. Lazdos buvo paimtos apsigynimui. Kadangi buvo įsiutę dėl automobilio pradurtų padangų, todėl jis bėgo su golfo lazda prie maÅ¡inos „MAZDA“, kurioje sėdėjo vaikinas už vairo.

Jam užsimojus su golfo lazda daužti per automobilio stiklÄ vairuotojas per priekines deÅ¡inės pusės dureles iÅ¡ automobilio pabėgo. Tuo metu D. J. trenkė beisbolo lazda G. Å . per galvÄ . G. Å . nuo smÅ«gio parkrito ant žemės, o beisbolo lazda perlūžo. Po to, D. J. kelis kartus sudavė su nulūžusio beisbolo galu G. Å . ir atbėgo prie automobilio, kurį jie kartu daužė. Po kurio laiko, jam einat nuo automobilio, jį užpuolė D. B., kuris jį pargriuvusį ant žemės mušė ir trenkė su pusplyte.

D. J. pamatęs, kad jį muÅ¡a D. B. puolė gelbėti ir trenkė D. B. kumščiu į nugarÄ . Apelianto teigimu, šį jo nuoÅ¡irdų prisipažinimÄ patvirtina ir ikiteisminio tyrimo metu ir teisminio nagrinėjimo metu jo bei liudytojų parodymai: 1. 2008-06-23 A. K. parodymai, kurių metu jis parodė, kad „ ... norėdamas pabėgti aÅ¡ traukdamasis atgal užkliuvęs už prie R. namo iÅ¡ gatvės pusės esančios gyvatvorės, nugriuvau aukÅ¡tielninkas ant žolyno, tada prie manęs pribėgęs Å¡viesiais rÅ«bais apsirengęs jaunuolis, kokiais tiksliai pasakyti negaliu, nes neįsidėmėjau, man pasakė, kad „dabar tau pyze“, rankoje turėta pusplyte ar kažkokiu panaÅ¡iu daiktu, trenkė man smÅ«gį į kairį žandÄ ir mane sužalojo.

Gindamasis nuo smÅ«gio aÅ¡ jaunuoliui trenkiau kumščiu smÅ«gį į Å¡onÄ tada priÅ¡okęs D. jaunuolį nustÅ«męs Å¡alin jam taip pat kumščiu trenkė į nugarÄ â€œ; 2. 2008-06-23 D. J. parodymai „...aÅ¡ kumščiu trenkiau vienÄ smÅ«gį į veidÄ ir kelis smÅ«gius į petį, dėl ko jis nugriuvęs ant žolyno susirietęs paliko gulėti“; 2009-12-15 D. J. parodymai, kad „...muÅ¡tynių metu vienam iÅ¡ mane puolusių jaunuolių, kurio apibÅ«dinti negaliu, nes buvo tamsu, aÅ¡ kumščiu trenkiau vienÄ smÅ«gį į veidÄ ir kelis smÅ«gius į petį dėl ko jis nugriuvęs ant žolyno susirietęs paliko gulėti. <...> bėgdamas A. užkliuvęs už prie gatvės buvusios gyvatvorės nugriuvo, todėl jaunuolis jį pasivijęs su pusplyte rankoje trenkė A.

į veidÄ . Tada aÅ¡ minėtÄ jaunuolį, trenkęs jam smÅ«gį kumščiu į nugarÄ nustÅ«miau Å¡alin, liepiau ramintis, ir ramiai pasikalbėti, nes jis buvo likęs vienas, bet jis tik keikdamasis nubėgo Å¡alin“. 3. 2008-06-23 liudytojo Å . Å . parodymai, kad „tik pasižiÅ«rėjęs pro langÄ pamačiau, kad link manęs atbėga kažkoks nepažįstamas vaikinas su mediniu pagaliu ir bandė man suduoti, todėl pro deÅ¡inės pusės Å¡onines dureles iÅ¡lipau iÅ¡ automobilio ir pradėjau bėgti gatve.

Kas vyko toliau nemačiau, tik girdėjau dūžtančių stiklų garsÄ â€œ; 4. 2008-06-23 D. B. liudytojo parodymai, kad „iÅ¡ krÅ«mų iÅ¡Å¡oko du vaikinai, kurių vienas pripuolė prie automobilio ir su kažkuo trenkė į Å¡oninį lango stiklÄ , stiklas nuo smÅ«gių iÅ¡dužo. Kitas vaikinas pripuolė prie kažkurio iÅ¡ mano draugų, gali bÅ«ti, kad prie G., ir pradėjo muÅ¡tis, aÅ¡ mačiau, kad kažkÄ turėjo rankose, bet kÄ konkrečiai nesupratau, nes buvo tamsu“; 5. 2010-02-01 apklausus liudytojÄ G.

Å . ikiteisminio tyrimo metu pas ikiteisminio tyrimo teisiÄ G. Å . parodė, kad „mes kalbėjomės prie R. B. namo laiptinės, tai buvo apie 15 metrų nuo mÅ«sų pastatyto automobilio, mes stovėjome ant Å¡aligatvio. <...> taip pirma iÅ¡girdau stiklo dūžius ir aÅ¡ ėjau link maÅ¡inos ir tada smÅ«gis į kaklÄ ir nieko nebeatsimenu. <...> Tikrai žinau, kad tai buvo ne rankos ir ne kojos smÅ«gis, o smÅ«gis iÅ¡ lazdos.“ Nurodo, kad ikiteisminio tyrimo metu ir teisminio nagrinėjimo pirmos instancijos teisme metu savo kaltės nepripažino, nes ikiteisminis tyrimas vyko Å¡aliÅ¡kai, tendencingai bei labai ilgai.

Taip pat nurodo, jog apeliacinės instancijos teismui savo kaltę dėl nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos BK 187 straipsnio 1 dalyje pripažįsta visiÅ¡kai, dėl Å¡io nusikaltimo labai gailisi, sutinka dėl padarytos 6764,33 Lt turtinės žalos dėl automobilio sugadinimo, transportavimo bei žalos įvertinimo, dalinai atlygino N. Å . padarytÄ turtinį nuostolį persiųsdamas 2000 Lt. Nuteistojo nuomone, sumažėjus kaltinimų apimčiai jam paskirta bausmė turi bÅ«ti mažintina. Be to, teismo praÅ¡o pripažinti lengvinančiomis aplinkybėmis tai, kad po nusikaltimo nesislapstė, savo noru ir nieko neverčiamas grįžo į įvykio vietÄ ir policijos pareigÅ«nams davė parodymus, kad iÅ¡siaiÅ¡kinti visas esmines įvykio aplinkybes.

Teigia, kad dėl Å¡io įvykio buvo nukentėjęs pats. Be to, atsakomybę lengvinančiÄ aplinkybe praÅ¡o pripažinti ir tai, kad atlygino nukentėjusiajai N. Å . dalį turtinės žalos (BK 54 str. 1 d. 7 p.). Taip pat praÅ¡o teismo vertinti jo asmenybės pavojingumÄ bei parenkant bausmės rūšį bei dydį atsižvelgti į tai, kad nusikaltimas padarytas didžiai susijaudinus dėl neteisėtų nukentėjusiojo G. Å . bei jo draugų veiksmų. Å iÄ aplinkybę taip pat praÅ¡o pripažinti atsakomybę lengvinančia.

Nurodo, kad neteisėti veiksmai laikomi bet kokie prieÅ¡ kaltininkÄ ar kitÄ asmenį nukreipti prieÅ¡ingi teisei veiksmai, kurie gali reikÅ¡tis kėsinimusi į kaltininko ar kito asmens gyvybę, sveikatÄ , turtÄ , smÅ«gių sudavimu, kankinimu, laisvės atėmimu ir t. t., taip pat psichiniu poveikiu - grasinimu pavartoti fizinį smurtÄ , tyčiojimusi, įžeidinėjimu ir pan. Didelio susijaudinimo bÅ«sena gali bÅ«ti sukelta ir nevienkartinių prieÅ¡ingų teisei veiksmų, besitęsiančių iki nusikaltimo padarymo, jei nusikaltimas padarytas iÅ¡ kart po paskutiniojo veiksmo.

Nuteistasis mano, kad jopavojingumas nėra didelis, todėl jo nuomone, kad bausmė paskirta pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 187 straipsnio 1 dalį - per griežta. Nuteistojo teigimu, bausmės tikslai gali bÅ«ti pasiekti ir neizoliavus jo nuo visuomenės, kadangi jis dirba, neteistas, o dirbdamas galėtų pilnai atlyginti N. Å . turtinį nuostolį. Nuteistasis D. J. apeliaciniu skundu praÅ¡o panaikinti Mažeikių rajono apylinkės teismo 2011 m. gegužės 30 d. apkaltinamÄ jį nuosprendį jo atžvilgiu, kaip neįrodžius, kad jis dalyvavo padarant nusikalstamÄ veikÄ ir priimti iÅ¡teisinamÄ jį nuosprendį jo atžvilgiu.

Skunde nurodo, kad nesutinka su Mažeikių rajono apylinkės teismo apkaltinamuoju nuosprendžiu jo atžvilgiu, kadangi, apelianto teigimu, jis paremtas ne konkrečiais jo kaltės įrodymais, o bendra byloje surinktų įrodymų ir teisme surinktų įrodymų visuma ir vidiniu teisėjos įsitikinimu jo kalte. Dėl įrodymų ir jų vertinimo nurodo, kad buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas baudžiamojoje byloje Nr. 73-1-00354-08, kurioje įtarimas buvo pareikštas G. Š., dėl D. J., T. S. ir A. K. nesunkaus sveikatos sutrikdymo.

Po pusės metų, 2009-01-20 ikiteisminis tyrimas baudžiamojoje byloje buvo nutrauktas neįrodžius, kad G. Å . sužalojo aukščiau paminėtus asmenis. Motyvas nutraukti ikiteisminį tyrimÄ buvo jo, D. J. parodymai, kad „kai prasidėjo V. jaunimo puolimas, vienas vaikinas, dėl neaiÅ¡kios priežasties nukrito ant žemės ir liko gulėti susirietęs“. Toliau nutarime nurodoma, kad G. Å . kaip tik po įvykusių muÅ¡tynių buvo rastas gulintis ant žolyno, todėl jis, negalėjo dalyvauti konflikte, iÅ¡skyrus konflikto pradžiÄ .

Nurodo, jog apie baudžiamosios bylos nutraukimÄ dėl jo sužalojimo, prokuratÅ«ra jo neinformavo, apie tai, kad baudžiamoji byla nutraukta jis sužinojo tiktai po metų, 2010-04-15, kada jam buvo pareikÅ¡tas galutinis įtarimas, dėl G. Å . sužalojimo. Taip pat nurodo, kad tame pačiame nutarime nurodyta, kokius parodymus tuomet davė nukentėjusysis G. Å .. Pastarasis parodė, kad „visi sėdėjo automobilyje ir gėrė sidrÄ . Brolis Å . Å . iÅ¡girdo krÅ«muose kažkokį garsÄ ir paprašė, kad pažiÅ«rėtų.

Jis, D. B. ir P. L. iÅ¡lipo iÅ¡ automobilio, o Å . Å . liko automobilyje Jis su D. B. nuėjo į vienÄ pusę, P. L. į kitÄ pusę. IÅ¡ krÅ«mų iÅ¡Å¡oko vyriÅ¡kis, kuris rankose turėjo daiktÄ , panašų į lazdÄ . Minėtas vyriÅ¡kis jam sudavė į kaklÄ ir pabėgo. Kaip tik tuo metu iÅ¡girdo, kad dūžta stiklai. Atsisukęs pamatė, kaip trys asmenys daužo jo tėvų automobilį. (t. l b.l. 89). Tačiau, apelianto teigimu, Å . Å . apklausos metu 2008-06-23 parodė, kad įvykio datÄ , jie atvyko prie (duomenys neskelbtini) gatvės namo Nr. (duomenys neskelbtini), iÅ¡ namo išėjo R.

B., K. B. ir dar viena jam nepažystama mergina. Su jomis pasikalbėti iÅ¡ maÅ¡inos iÅ¡lipo G. Å ., P. L. ir D. B.. Vėliau pastebėjo, kaip link jo bėga nepažystamas vaikinas su pagaliu ir bandė jam suduoti. Jis iÅ¡lipo iÅ¡ automobilio ir pradėjo bėgti. Kas buvo toliau nematė, tik girdėjo dūžtančių stiklų garsÄ (t. l b.1.135-136). Liudytojas D. B., apklausos metu 2008-06-23 apie įvykį parodė, kad jam ir G. Å . bekalbant su G. Å . mergina, iÅ¡ krÅ«mų iÅ¡Å¡oko du vaikinai, iÅ¡ kurių vienas pripuolė prie automobilio ir su kažkuom trenkė į Å¡oninį automobilio stiklÄ ir stiklas nuo smÅ«gio iÅ¡dužo.

Kitas vaikinas pripuolė prie kažkurio iÅ¡ jo draugų, kažkÄ turėjo rankose, tačiau kÄ nesuprato, nes buvo tamsu. Vėliau matė, kaip jaunuoliai muÅ¡a G. Å .. Policijos pagalbÄ iÅ¡kvietė Å . Å . (t. l b.l. 149). Vėlesnėje apklausoje, liudytojas D. B. apklausos metu 2009-02-20 parodė, kad jam ir G. Å . kalbant su R. B., iÅ¡ krÅ«mų iÅ¡Å¡oko trys vaikinai, kurie buvo ginkluoti golfo ir metalinėmis lazdomis. Matė, kaip vaikinas, vilkintis baltu megztiniu su lazda trenkė į vairuotojo automobilio stiklÄ .

Vėliau tas pats vaikinas su kitu vaikinu daužė automobilį Mazda. Vėliau tie patys asmenys lazdomis mušė gulintį žmogų. IÅ¡ situacijos jis suprato, kad buvo muÅ¡amas G. Å . (t. l b.1.152). Liudytoja R. B., apklausos metu 2008-07-29 parodė, kad bÅ«nant namuose ji matė, kaip apie Å . automobilį vaikÅ¡to vaikinai iÅ¡ V. miestelio. Vaikinams iÅ¡ Å . nutarus važiuoti namo ir jiems išėjus į laukÄ , netrukus jie grįžo ir pasakė, kad iÅ¡ jų automobilio padangų iÅ¡leistas oras.

Ji įdavė vaikinams pompÄ ir kartu išėjo į kiemÄ . Pastebėjusi, kad prie jų namo privažiavo Å . priklausantis automobilis „Mazda“, nuėjo prie minėto automobilio, tikslu užlaikyti atvykusius vaikinus, kad Å . spėtų iÅ¡važiuoti. Jai kalbantis su G. Å ., ji pastebėjo kad jo draugai skirstosi į skirtingas puses ir artėja prie namo kiemo. Buvo atsisukusi į G. Å ., kai iÅ¡girdo Å¡auksmus ir suprato, kad muÅ¡asi. Girdėjo, jog Å . Å¡aukia, kad kviestų policijÄ (t. l b.l. 169-170).

Liudytojas V. P. apklausos metu 2009-11-30 parodė, kad jam dirbant sargu V. gimnazijoje, iÅ¡ 2008-06-22 į 23 naktį girdėjo merginos klyksmÄ ir dūžtant automobilio stiklus. Tuomet prie jo suoliuko pribėgo 2 vaikinai. Vaikinų niekas nesivijo. Vaikinai paprašė ar jie negali prie jo pasislėpti. Vaikinai tupėjo, kol atvyko policija (t. l b. l. 161). Teisme, apklausos metu niekas neprisipažino, kad buvo nubėgę iki sargo ir prašė leisti pasislėpti. Tokiu bÅ«du, apeliantui kyla klausimas, kiek asmenų dalyvavo muÅ¡tynėse ir teigia, jog nei ikiteisminio tyrimo metu, nei teisme, Å¡i aplinkybė neiÅ¡aiÅ¡kinta.

Be to, nuteistojo teigimu, G. Å . tÄ vakarÄ buvo nusiteikęs agresyviai, tai patvirtina liudytojai, kurie nurodo, kad tÄ vakarÄ jis sumuÅ¡o savo draugę J. J.. Liudytoja K. B. 2008-07-22 apklausos metu parodė, kad tÄ vakarÄ G. Å . su draugais apie 23.00 – 00.00 val. buvo atvykęs tėvų automobiliu Mazda, buvo priėjęs prie R. B. buto durų ir norėjo patekti į vidų. J. J. išėjus į laukÄ , ji grįžo verkdama. Jos buvo kruvinos rankų alkÅ«nės, o galvoje matėsi guzas (t. 1 b.l. 167).

Liudytoja J. J., apklausos metu 2008-07-22 parodė, kad vaikinai iÅ¡ Å . supratę, kad V. ieÅ¡ko konfliktų, nutarė iÅ¡važiuoti. Jai paskambino G. Å . ir prašė jos iÅ¡eiti į laukÄ . Lauke G. Å . jÄ Ä¯Å¾eidinėjo, po to sudavė kelis kart jai į veidÄ , jai nugriuvus ji susižalojo alkÅ«nes ir galvÄ (t. l b.l. 164). Tai, apelianto nuomone, patvirtina ta aplinkybė, kad jų automobiliui buvo iÅ¡leistas oras iÅ¡ padangų. Nurodo, jog tas aplinkybes patvirtino ir kartu su jais buvusios merginos.

Apklausos metu 2008-09-05, liudytoja E. Č. parodė, kad „ Å . iÅ¡ buto išėjo, tačiau netrukus grįžo. Pasirodo buvo iÅ¡leistas iÅ¡ jų automobilio padangų oras. R. pasiėmė pompÄ ir kartu su vaikinais išėjo į lauk (t. b.l. 187). Å ias aplinkybes patvirtino į įvykio vietÄ atvykęs policijos pareigÅ«nas M. Å ., kuris davė parodymus apklausos metu 2010-02-25 (t. 2 b.1.196-197). Kad iÅ¡ padangų buvo iÅ¡leistas oras, teisme patvirtino ir G. Å ., kuris prisipažino, kad jis asmeniÅ¡kai iÅ¡leido orÄ iÅ¡ jų automobilio padangų.

Tokiu bÅ«du, pasak nuteistojo, neįrodyta, kad jie ieÅ¡kojo bÅ«dų sumuÅ¡ti vietinius jaunuolius ir tai padarė. Nurodo, jog ikiteisminio tyrimo metu, buvo mėginama liudytojų parodymais, pagal aprangÄ nustatyti asmenis, kurie mušė G. Å ., kadangi nukentėjusiojo draugas D. B. apklausos metu nurodė, kad vienas iÅ¡ muÅ¡usių G. Å . ir daužusių automobilį, buvo apsirengęs „baltu megztiniu“. Liudytoja R. B., apklausos metu 2009-06-12 nurodė, kad A. K. vilkėjo vyriÅ¡kus marÅ¡kinėlius trumpomis rankovėmis ir Å¡ortus.

Tiek šortai, tiek marškinėliai buvo chaki spalvos, maskuojantys, kaip būna kareiviška uniforma. D. J. vilkėjo tamsios spalvos vyriškus marškinėlius, krūtinės srityje buvo oranžinės spalvos elementas, taip pat vilkėjo tamsios spalvos šortais (t.

1. b. l.1171). Liudytoja K. B., apklausos metu 2009-06-12 parodė, kad A. K. vilkėjo vyriÅ¡kus marÅ¡kinėlius trumpomis rankovėmis, tamsiai rudos - žalios spalvos, D. J. Å¡viesesnės spalvos vyriÅ¡kais marÅ¡kinėliais trumpomis rankovėmis (t. 1 b.l. 168). AnalogiÅ¡kus parodymus davė ir J. J., apklausos metu 2009-06-12 (t. l b. l. 166). Todėl apeliantas daro iÅ¡vadÄ , kad nenustatyta, kas vilkėjo baltais rÅ«bais ir mušė G. Å . ir daužė automobilį. Nurodo, kad jam ir T. S. bėgant iÅ¡ V. miestelio, buvo užstatytas kelias kitu automobiliu, kad niekas negalėtų pravažiuoti, todėl jie buvo priversti iÅ¡ miestelio bėgti laukais.

Teigia, kad Å¡ios aplinkybės ikiteisminio tyrimo metu niekas nesiaiÅ¡kino. Be to, nurodo, jog pagal nukentėjusiojo ir jo draugų parodymus teisme, jie jų nemuÅ¡o, tik bėgo nuo užpuolikų. Tuomet nuteistajam neaiÅ¡ku, kaip jie, ginkluoti pagaliais ir beisbolo lazdomis, netikėtai užpuolę G. Å . ir jo draugus, iÅ¡skyrus G. Å . nieko nesužalojo, kai tuo tarpu, jis, D. J., T. S. ir A. K. buvo sužaloti ir jiems padaryti kÅ«no sužalojimai sukėlę nesunkų sveikatos sutrikdymÄ . Taip pat nurodo, kad tuoj po įvykio, jis ir kartu su jais buvę jo draugai buvo apklausti policijos pareigÅ«nų, ir jie davė iÅ¡samius parodymus, apie 2008-06-23 įvykio aplinkybes, kad buvo užpulti jiems nepažystamų jaunuolių, kad jų užpuolimui buvo ruoÅ¡tasi, patvirtino ta aplinkybė, kad namo, (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini) kieme stovinčiai jų maÅ¡inos padangose buvo iÅ¡leistas oras, kad jie negalėtų iÅ¡vykti.

Dėl asmenis charakterizuojančių įrodymų nurodo, kad nuosprendyje paminėta tik jo ir A. K. charakterizuojanti medžiaga, tačiau nieko nepasakyta apie nukentėjusįjį G. Å .. Taigi teigia, kad pastarasis iki teismo posėdžio buvo nuteistas už turto prievartavimÄ ir negalėjo dalyvauti paskutiniuose teismo posėdžiuose, nes buvo pasiųstas atlikti bausmę į pataisos namus, todėl apeliantas mano, kad Å¡i aplinkybė atspindi nukentėjusiojo savybę daryti nusikaltimus ir tai, kad užpulti buvo jie, o ne nukentėjusysis.Dėl civilinių ieÅ¡kinių nurodo, jog nukentėjusioji N. Å . nepateikė įrodymų, apie bÅ«tinumÄ pirkti medikamentus, jo lankymÄ ir kelionės iÅ¡laidas.

Be to, nuteistojo teigimu, Mažeikių raj. apylinkės prokuratÅ«ros prokuroro 2008-12-05 nutarimu buvo leista remontuoti automobilį. Apklausos metu N. Å . negalėjo nurodyti, kiek ji mokėjo už savo automobilį ir kokia automobilio vertė buvo 2008-06-23, ji teismui pateikė pažymÄ , kiek gali kainuoti automobilio remontas, o Å¡ioje pažymoje nėra nurodyta, kokios detalės turi bÅ«ti pakeistos kokios remontuojamos ir kokia detalių jų pakeitimo ir remonto kaina. Taigi nurodo, kad kiekvienas ieÅ¡kinyje nurodytas litas turi bÅ«ti pagrįstas dokumentais ir kitais įrodymais, todėl, pasak apelianto, pagal tokius reikalavimus ir tokias pažymas negali bÅ«ti tenkinamas civilinis ieÅ¡kinys, dėl žalos atlyginimo už sugadintÄ automobilį.

Nuteistojo teigimu, kadangi neįrodyta, kad jis asmeniÅ¡kai sužalojo G. Å ., todėl nepagrįstai iÅ¡ jo priteistas ir civilinis ieÅ¡kinys G. Å .. Tokiu bÅ«du, nuteistojo nuomone, Mažeikių rajono apylinkės teismas, priimdamas apkaltinamÄ jį nuosprendį jo, D. J. atžvilgiu, buvo Å¡aliÅ¡kas. Apeliacinio proceso metu nuteistieji ir jų gynėjai prašė jų apeliacinius skundus tenkinti, nukentėjusioji ir prokurorė pašė nuteistųjų apeliacinius skundus atmesti. Nuteistųjų apeliaciniai skundai tenkintini iÅ¡ dalies, Mažeikių rajono apylinkės teismo 2011 m. gegužės 30 d. nuosprendis keistinas dėl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo, dėl neteisingai paskirtos bausmės, dėl nuosprendyje iÅ¡dėstytų teismo iÅ¡vadų neatitikimo bylos aplinkybėms bei dėl netinkamai iÅ¡spręstų kitų nuosprendžio klausimų (Lietuvos Respublikos BPK 328 straipsnio 1 punktas, 2 punktas, 3 punktas, 4 punktas).

Nuteistasis D. J. apeliaciniu skundu praÅ¡o jį dėl nusikalstamų veikų, numatytų Lietuvos Respublikos BK 135 straipsnio 1 dalyje, 187 straipsnio 1 dalyje, padarymo – iÅ¡teisinti, neįrodžius, kad jis dalyvavo padarant nusikalstamas veikas, o nuteistasis A. K. apeliaciniu skundu praÅ¡o jį dėl nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos BK 135 straipsnio 1 dalyje, padarymo – iÅ¡teisinti, o dėl nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos187 straipsnio 1 dalyje, padarymo – suÅ¡velninti jam skirtÄ bausmę.

Tačiau kolegija nuteistųjų D. J. ir A. K. apeliacinių skundų reikalavimus, kurie susiję su jų deklaruojamu nekaltumu, nelaiko pagrįstais, kadangi jie prieÅ¡tarauja byloje nustatytiems faktiniams duomenims ir iÅ¡nagrinėjusi baudžiamosios bylos medžiagÄ bei nuteistųjų apeliacinių skundų argumentus, sprendžia, kad byloje esančia medžiaga neabejotinai įrodyta, jog tiek nuteistasis D. J., tiek nuteistasis A. K. padarė jiems inkriminuotas nusikalstamas veikas. Dėl A. K. ir D. J. inkriminuotų nusikalstamų veikų, numatytų Lietuvos Respublikos BK 135 straipsnio 1 dalyje ir 187 straipsnio 1 dalyje padarymo ir kitų jų apeliacinių skundų argumentų Baudžiamoji atsakomybė už kito žmogaus sunkų sveikatos sutrikdymÄ pagal Lietuvos Respublikos BK 135 straipsnį kyla tada, kai tarp kaltininko padarytos veikos ir padarinių (nukentėjusiojo sunkaus sveikatos sutrikdymo) yra priežastinis ryÅ¡ys, t. y. nukentėjusiojo sunkus sveikatos sutrikdymas – dėsningas, neatsitiktinis kaltininko veikos rezultatas.

Å is ryÅ¡ys yra bÅ«tinas, nes be jo negalima nustatyti, kad kaltininko veika lėmė padarinių atsiradimÄ . Apylinkės teismo nustatytos D. J. ir A. K. padarytos veikos aplinkybės rodo faktÄ , kad nukentėjusiajam G. Å . buvo padarytas sunkus sveikatos sutrikdymas. Tai konstatuota specialisto iÅ¡vadoje, kurioje nustatyta, kad nukentėjusiajam G. Å . galvos sumuÅ¡imas, deÅ¡inio smilkinkaulio lūžis, deÅ¡inio virÅ¡ugalvio įspaustinis lūžis, galvos smegenų sumuÅ¡imas, padaryti ne mažiau dviejų kontaktų su kietu buku daiktu metu, žasto žaizda padaryta vieno kontakto su kietu aÅ¡triu daiktu metu, kaukolės pamato lūžis ir įspaustinis virÅ¡ugalvio kaulo lūžis sukėlė sunkų sveikatos sutrikdymÄ (1 t., 81 b. l.).

AptariamÄ specialisto iÅ¡vadÄ patvirtino pirmosios ir apeliacinės instancijos teismo posėdžių metu apklaustas specialistas A. S. ir parodė, kad nukentėjusiajam buvo suduota ne mažiau dviejų smÅ«gių į galvÄ ir vienas į žastÄ , jog įspraustinis virÅ¡ugalvio kaulo lūžis krentant neatsiranda, čia bÅ«tinas smÅ«giavimas kietu buku daiktu su ribotu pavirÅ¡iumi, sužalojmai galėjo bÅ«ti padaryti beisbolo lazda, nes ji turi kietÄ ribotÄ pavirÅ¡ių (3 t., 67-68 b. l.).Ir nors nuteistieji savo apeliaciniuose skunduose neigia padarę nukentėjusiajam sunkų sveikatos sutrikdymÄ , t. y., nurodo nukentėjusiojo nemušę nei beisbolo lazda, nei kaip kiataip ir teigia patys buvę užpulti, tačiau bylos duomenys Å¡iÄ nuteistųjų versijÄ paneigia.

Faktiniais bylos duomenimis – pačių nuteistųjų A. K., D. J., nukentėjusiojo G. Š., liudytojų T. S., Š. Š., P. L., D. B., J. J., K. B., R. B., E. Č. parodymais nustatyta, kad Š. (A. K., D. J. ir T. S.) svečiavosi pas R. B. su kuria kartu buvo K. B., J. J. ir E. Č., kartu vartojo alkoholinius gėrimus. Vėliau, J. J. telefonu bendravo su buvusiu vaikinu – G. Š., o vienas iš Š. – T. S. perėmė telefonu ragelį ir pokalbio metu tyčiosjosi iš G. Š.. Po minėto pokalbio su J.

J. pasikalbėti atvyko G. Å ., pastarieji kalbėjosi lauke, susipyko, apsistumdė. Po Å¡io incidento G. Å ., kartu su Å . Å ., D. B., P. L. nuvyko į degalinę, paskui grįžo ir G. Å . iÅ¡leido Å . (A. K., D. J. ir T. S.) automobilio padangas ir vėl iÅ¡važiavo. Å . (A. K., D. J. ir T. S.) supratę bręstantį konfliktÄ ir raginami merginų nutarė vykti namo, tačiau išėję rado „tuščias“ automobilio padangas, kas sukėlė jų įniršį ir pyktį ir kaip pirmosios instancijos teismo posėdžio metu parodė liudytoja K.

B., grįžę vaikinai pranešė, kad yra tuščios jų automobilio padangos, jie buvo susinervinę, pikti, jie pyko ant G. (Å .) ir jo draugų, negražiai apie juos kalbėjo, buvo akivaizdu, kad vaikinai ruoÅ¡ia V. kerÅ¡tÄ (3 t., 77-79 b. l.). Remdamasis iÅ¡dėstytu, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad jau Å¡ioje vietoje susiformavo Å . (A. K., D. J. ir T. S.) pyktis (kerÅ¡tas) G. Å . ir kartu su juo buvusių asmenų atžvilgiu, ir, kad prieÅ¡ingai nei nuteistieji teigia apeliaciniuose skunduose, ne jie buvo užpulti V. (G.

Å ., Å . Å ., P. L. ir D. B.), o jie patys užpuolė V., kÄ patvirtina tolimesnė įvykių seka, o bÅ«tent – liudytojų K. B. (3 t., 77-79 b. l.), R. B. (3 t., 79-81 b. l.), E. Č. (3 t., 98-100 b. l.), P. L. (3 t., 100-101 b. l.), Å . Å . (3 t., 111-114, 223-224 b. l.), D. B. (3 t.,221-224) nukentėjusiojo G. Å . parodymai (3 t., 64-66 b. l., 220-221 b. l.), duoti teismo posėdžių metu ir ikiteisminio tyrimo metu duoti bei apylinkės teismo teisiamojo posėdžio metu pagarsinti liudytojos J. J. parodymai (1 t., 164 b. l.), iÅ¡ kurių matyti, kad liudytoja R.

B. Å . (A. K., D. J. ir T. S.) davė pompÄ , kad pastarieji prisipÅ«stų savo automobilio padangas, jų maÅ¡ina stovėjo vidiniame kieme, tuo metu iÅ¡ kitos namo pusės atvažiavo V. (G. Å ., Å . Å ., P. L. ir D. B.) ir ji nuėjo prie jų, o Å . vieni pasiliko prie savo automobilio. Jai bekalbant su G. Å ., P. L. ir D. B. buvo Å¡alia, o jo brolis Å . Å . sėdėjo automobilyje ir pastebėjo, kad kažkas juda krÅ«muose, P. L. Å . Å . praÅ¡ymu nuėjo pasižiÅ«rėti, stovėti liko G. Å . ir D.

B.. P. L. staiga praskleidė krÅ«mÄ ir pamatė tupintį vaikinÄ su lazda rankose, staigiai sukosi bėgti, o vaikinas Å¡oko jį vytis, bėgdamas griuvo ir lazda gavo per nugarÄ , bet greitai pakilo ir pabėgo. Nubėgo už mokyklos, kur sutiko Å . (Å .). Girdėjo, kaip buvo daužomas automobilis, dužo langai, aidėjo metalas, G. (Å .) niekur nesimatė. Kai viskas nurimo, kartu su Å . (Å .) grįžo ir rado kraujo klane gulintį G. (Å .), jis nejudėjo. Tai, kad A. K. ir D. J. užpuolė V. (G. Å ., Å .

Å ., P. L. ir D. B.) ir sunkiai sutrikdė nukentėjusiojo G. Å . sveikatÄ patvirtina ir apeliacinės instancijos teismo posėdžio metu duoti liudytojo D. B. parodymai (3 t. 221-224 b. l.), kur jis parodė, kad G. Å . bekalbant su R. B. iÅ¡ krÅ«mų iÅ¡Å¡oko trys vaikinai, D. J. trenkė į automobilio langÄ , jie tarpusavyje pradėjo muÅ¡tis, vėliau priÅ¡oko kitas vaikinas – A. K. ir trenkė jam iÅ¡ pagalio, jis pabėgo link mokyklos, ir iÅ¡ 15 metrų atstumo matė, kaip D. J. ir A. K. su pagaliais daužė G.

Å .. Ir nors apeliantai neigia ne tik mušę nukentėjusįjį bet ir teigia neturėję jokių lazdų, tačiau ir tai paneigia bylos duomenys – K. B. (3 t., 77-79 b. l.), R. B. (3 t., 79-81 b. l.), E. Č. (3 t.,. 77-79 b. l.), J. J. (1 t., 164 b. l.) parodymai, kur jos nuosekliai tvirtino, jog po to, kai Å . (A. K., D. J. ir T. S.) rado tuščias savo automobilio padangas, E. Č. su D. J. grįžo į butÄ ir padavė jam beisbolo lazdas, o jiems išėjus iÅ¡girdo labai stiprius smÅ«gius, kÄ patvirtina ir kiti byloje esantys įrodymai – specialistų iÅ¡vados (2 t., 1-11, 13-14 b. l.), kuriose nurodyta, kad ant medinės lazdos dalies yra žmogaus kraujas, nustatytas G.

Å . DNR profilis bei nedidelė D. J. priemaiÅ¡a; ant golfo lazdos yra žmogaus kraujas, nustatytas dalinis D. J. DNR profilis; nuoplovoje nuo automobilio „(duomenys neskelbtini) yra D. J. kraujas; nuoplovoje nuo Å¡aligatvio prie V. gimnazijos yra G. Å . kraujas. Be to, nuteistųjų skunduose nurodytÄ aplinkybę, kad jie buvo užpulti V. (G. Å ., Å . Å ., P. L. ir D. B.), be aukščiau iÅ¡dėstytų ir iÅ¡analizuotų duomenų paneigia ir liudytojos R. B. apylinkės teismo teisiamojo posėdžio metu duoti parodymai, kur ji parodė, jog nei G.

Š., nei D. B., nei P. L. nebuvo agresyviai nusiteikę ir iš automobilio išlipo tuščiomis rankomis (3 t., 79-81 b. l.), priešingai nei A. K. bei D. J., kurie radę tuščias automobilio padangas buvo įniršę ir turėjo E. Č. įduotas beisbolo ir golfo lazdas.Teisėjų kolegija pažymi, kad teismų praktikoje sunkus kūno sužalojimas pripažįstamas padarytu bendrininkų grupės (BK 25 str. 2 d.), kai bent du asmenys yra šio nusikaltimo vykdytojai. Tuo atveju, kai keli asmenys veikia kartu ir tiesiogiai, bendrais veiksmais dalyvauja nukentėjusiojo sunkaus sveikatos sutrikdymo procese visi jie yra šio nusikaltimo vykdytojai.

Veikiant bendrininkų grupe nėra bÅ«tina, kad kiekvienas iÅ¡ vykdytojų padarytų sužalojimus, sukėlusius BK 135 straipsnio 1 dalyje numatytus padarinius, pakanka, kad tai padarytų bent vienas iÅ¡ jų. Tai yra tais atvejais, kai nukentėjusiajam sunkų sveikatos sutrikdymÄ sukelia ne padarytų sužalojimų visuma, o vienas, ar keli sužalojimai, bet nustatyta, kad smurtÄ naudojo keli asmenys, o smurto pobÅ«dis ir intensyvumas rodo tyčiÄ padaryti sunkų kÅ«no sužalojimÄ , arba neapibrėžtÄ tyčiÄ , kuri apima ir sunkaus sveikatos sutrikdymo padarymÄ , pagal BK 135 straipsnio 1 dalį atsako ne tik tie asmenys, kurių padaryti kÅ«no sužalojimai buvo nukentėjusiojo sunkaus sveikatos sutrikdymo priežastis, bet ir kiti asmenys, tiesiogiai dalyvavę nukentėjusiojo sveikatos sutrikdymo procese (kasacinė nutartis Nr. 2K-558/2010).

Nagrinėjamu atveju, kai G. Å . sunkų sveikatos sutrikdymÄ sukėlė ne padarytų sužalojimų visuma, o vienas sužalojimas, bet nustatyta, kad smurtÄ naudojo abu nuteistieji, o smurto pobÅ«dis ir intensyvumas rodo neapibrėžtÄ tyčiÄ , kuri apima ir sunkaus sveikatos sutrikdymo padarymÄ , todėl teismo iÅ¡vada, kad abu nuteistieji tiesiogiai dalyvavę nukentėjusiojo sveikatos sutrikdymo procese atsako pagal aptariamÄ straipsnį, yra teisinga. Taip pat nagrinėjamos bylos kontekste pastebėtina tai, kad nėra svarbu, kuris iÅ¡ nuteistųjų pirmasis sudavė pirmÄ smÅ«gį nukentėjusiajam.

Liudytojas D. B. apeliacinės instancijos teismo posėdžio metu patvirtino, kad G. Å . mušė abu – tiek A. K., tiek D. J., o tai reiÅ¡kia, kad nagrinėjamoje byloje nuteistųjų susitarimas veikti bendrai buvo iÅ¡ anksto neapgalvotas, neplanuotas, kilo staiga, buvo iÅ¡reikÅ¡tas konkliudentiniais veiksmais, tačiau nuteistieji suprato, kad smurtÄ prieÅ¡ G. Å . naudoja bendrai, ir to norėjo, todėl jų veika kvalifikuota pagal BK 135 straipsnį pagrįstai.Taip pat, pagal nustatytas faktines bylos aplinkybes, nuteistųjų skunduose keliama versija dėl jų gynimosi, nesant realaus, pavojingo ir akivaizdaus kėsinimosi, nuo kurio galima bÅ«tinoji gintis, atmestina.

Pažymėtina, kad kėsinimosi pavojingumas priklauso nuo jo intensyvumo, naudojamų priemonių, užpuolikų ir besiginančiųjų jėgų santykio, galimos žalos dydžio ir pan. Kėsinimosi realumas konstatuojamas tada, kai kėsinimasis yra tikras, egzistuoja objektyviai, o ne besiginančiojo vaizduotėje, t. y. besikėsinančiųjų į minėtas vertybes asmenų elgesys yra išreikštas išoriškai. Kėsinimosi akivaizdumas siejamas su tuo, kad reali žala jau daroma arba jos grėsmė yra visiškai aiški.

Nustatyta, kad patys nuteistieji buvo konflikto iniciatoriai, kad bÅ«tent jie turėjo puolimo įrankius – beisbolo ir golfo lazdas, o tai, kad jų automobiliui buvo iÅ¡leistas oras iÅ¡ padangų, nelaikytina bÅ«tinosios ginties situacija, kadangi jie turėjo daug alternatyvių pasirinkimų (kviesti policijÄ , pasikviesti draugus, kad pastarieji padėtų jiems), be to, nenustatyta nė kėsinimosi realumo, nė akivaizdumo, iÅ¡ ko daroma iÅ¡vada, kad kėsinimasis galėjo egzistuoti nebent nuteistųjų vaizduotėje, todėl nebuvo ir situacijos, kuriai esant nuteistieji gindamiesi galėtų pirmi pulti.

Pastebėtina ir tai, kad nuteistiesiems nustatyti sužalojimai taipogi nepatvirtina tos aplinkybės, kad kėsinimasis buvo pavojingas, kadangi apeliantams padaryti sužalojimai laikytini jų pačių neteisėtų veiksmų iÅ¡dava. Tačiau iÅ¡ skundžiamo nuosprendžio turinio matyti, kad A. K. ir D. J. nuteisti už tai, kad asmeninio konflikto su G. Å . metu, tyčia, bendrais veiksmais, sudavė nukentėjusiajam G. Å . ne mažiau 6 smÅ«gių beisbolo ir golfo lazdomis galvos srityje, ne mažiau 4 smÅ«gių beisbolo bei golfo lazdomis į įvairias kÅ«no vietas, ne mažiau 2 smÅ«gių kojomis į įvairias kÅ«no vietas, padarydami nukentėjusiajam galvos sumuÅ¡imÄ , deÅ¡inio žasto žaizdÄ , dėl kaukolės pamato lūžio bei įspaustinio virÅ¡ugalvio kaulo lūžio nukentėjusiajam G.

Å . padarydami sunkų sveikatos sutrikdymÄ . Tuo tarpu, tiek pirmosios, tiek apeliacinės instancijos teismo posėdžių metu apklaustas specialistas A. S. parodė, kad nukentėjusiajam buvo suduota ne mažiau dviejų smÅ«gių į galvÄ ir vienas į žastÄ (3 t., 67-68 b. l.), kitų objektyvių duomenų pagrindžiančių nukentėjusiajam G. Å . suduotų smÅ«gių skaičių byloje nėra, todėl A. K. ir D. J. kaltinimas keistinas, tikslinant G. Å . suduotų smÅ«gių skaičių, o pirmosios instancijos teismo nuosprendis Å¡ioje dalyje keistinas dėl nuosprendyje iÅ¡dėstytų teismo iÅ¡vadų neatitikimo bylos aplinkybėms.

IÅ¡dėstytų duomenų visumos pagrindu, teismas konstatuoja, kad A. K. ir D. J., veikdami bendrai kartu, 2008 m. birželio 23 d. apie 01.00 val. (duomenys neskelbtini) rajone, (duomenys neskelbtini) miestelyje, (duomenys neskelbtini) g., ties pastatu Nr. (duomenys neskelbtini), asmeninio konflikto metu su G. Å ., tyčia, bendrais veiksmais, sudavė nukentėjusiajam G. Å . ne mažiau 2 smÅ«gių beisbolo ir golfo lazdomis galvos srityje ir vienÄ smÅ«gį į žastÄ , padarydami nukentėjusiajam galvos sumuÅ¡imÄ , deÅ¡inio žasto žaizdÄ , dėl kaukolės pamato lūžio bei įspaustinio virÅ¡ugalvio kaulo lūžio nukentėjusiajam G.

Å . padarydami sunkų sveikatos sutrikdymÄ . Nuteistasis D. J. apeliaciniu skundu neigia kaltę ir dėl nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos BK 187 straipsnio 1 dalyje padarymo. Tuo tarpu nuteistasis A. K. apeliaciniame skunde pripažįsta įvykdęs aptariamÄ nusikalstamÄ veikÄ ir nurodo, kad E. Č. atnešė 3 lazdas, D. J. padavė beisbolo lazdÄ ir po vienÄ golfo lazdÄ jam bei T. S.. Pripažino, kad jis bėgo su golfo lazda prie maÅ¡inos „MAZDA“, kurioje sėdėjo vaikinas už vairo, jam užsimojus su golfo lazda daužti per automobilio stiklÄ vairuotojas per priekines deÅ¡inės pusės dureles iÅ¡ automobilio pabėgo.

Paskui prie automobilio atbėgo ir jį kartu daužė ir D. J.. Ir nors apeliacinės instancijos teismo posėdžio metu nuteistasis A. K. parodė, kad skunde apkalbėjo save dėl automobilio daužymo ir draugus, kad turėjo lazdas, ir jau teigė, kad nei jis, nei D. J. nei automobilio, nei G. Å . „nedaužė“ ir kad jokių lazdų neturėjo, tačiau kolegija remiasi nuteistojo A. K. apeliaciniame skunde nurodytomis aplinkybėmis, kadangi jos atitinka tiek liudytojo – Å . Å . parodymus, kur jis parodė, kad vienas iÅ¡ krÅ«mų iÅ¡Å¡okęs vaikinas pribėgo prie jo ir dideliu pagaliu trenkė į pradarÄ langÄ , tuomet jis iÅ¡Å¡oko pro deÅ¡inės pusės keleivio dureles ir bėgo (3 t., 111-114, 223-224 b. l.); tiek liudytojo D.

B. parodymus, kur jis parodė, kad G. Å . bekalbant su R. B. iÅ¡ krÅ«mų iÅ¡Å¡oko trys vaikinai, D. J. trenkė į automobilio langÄ , jie tarpusavyje pradėjo muÅ¡tis, vėliau priÅ¡oko kitas vaikinas – A. K. ir trenkė jam iÅ¡ pagalio, jis pabėgo link mokyklos, ir iÅ¡ 15 metrų atstumo matė, kaip D. J. ir A. K. su pagaliais „daužė“ G. Å . ir automobilį, (3 t. 221-224 b. l.), tiek raÅ¡ytinę bylos medžiagÄ â€“ specialistų iÅ¡vadas (2 t., 1-11, 13-14 b. l.). Taigi, minėtos aplinkybės paneigia deklaratyvų nuteistųjų kaltės neigimÄ ir jų keliamas versijas, todėl kolegija, remdamasi iÅ¡dėstytų duomenų visuma, konstatuoja, kad baudžiamojoje byloje surinkti ir anksčiau iÅ¡dėstyti įrodymai nenuginčijamai patvirtina nuteistojo A.

K. ir D. J. kaltę, padarius nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos BK 187 straipsnio 1 dalyje.           Tačiau apeliacinės instancijos teismas, remdamasis byloje nustatytomis aplinkybėmis, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai nustatė neteisėtais A. K. ir D. J. veiksmais nukentėjusiajai N. Å . padarytÄ tutinę žalÄ . IÅ¡ skundžiamo nuosprendžio turinio matyti, kad A. K. ir D. J. nuteisti už tai, kad veikdami bendrai kartu, tyčia, beisbolo ir golfo lazdomis iÅ¡daužė automobilio (duomenys neskelbtini) valst.

Nr. (duomenys neskelbtini) priklausančio N. Å ., stovėjusio ties pastatu Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) g., (duomenys neskelbtini) miestelyje, (duomenys neskelbtini) rajone, priekinį stiklÄ , deÅ¡inės pusės priekinių ir galinių durelių stiklus, kairės pusės galinių durelių stiklus, deÅ¡inės pusės galinį žibintÄ , įlenkė variklio gaubtÄ , deÅ¡inės pusės priekines ir galines dureles, kairės pusės priekinių ir galinių durelių apdailÄ ties stiklu, taip tyčia sugadino svetimÄ , N. Å . priklausantį turtÄ , padarydami 5881,57 Lt turtinę žalÄ .

Tuo tarpu, bylos duomenys tvirtina, kad dėl neteisėtais A. K. ir D. J. veiksmais padarytos žalos N. Š. prikausiančiam automobiliui byloje pateiktos dvi skirtingos automobiliui padarytos žalos nustatymo dydžio pažymos. Iš nukentėjusiosios N. Š. užsakytos privačios automobilio „Mazda 626“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vertinimo ataskaitos matyti, kad N. Š. padaryta 5881,57 Lt žala (1 t., 66 b. l.). Tuo tarpu iš byloje esančios UAB (duomenys neskelbtini) pažymos matyti, kad automobilio „Mazda 626“, valst.

Nr. (duomenys neskelbtini), pagaminimo metai 1997, sugadintų detalių ir jų keitimo sÄ mata, kuri sudaryta 2008 m. galiojančiomis dėvėtų detalių rinkos kainomis – 1010 Lt (3 t., 116 b. l.), o N. Å . automobiliui padarytų apgadinimų, jų lyginimų ir dažymo sÄ mata – 1653,76 Lt (3 t., 117 b. l.). Remdamasis iÅ¡dėstytu, bei atsižvelgdamas į įvykio metu buvusiÄ automobilio Mazda 626“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), pagaminimo metai 1997, rinkos vertę, automobiliui padarytų sugadinimų lygį, ir vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir sÄ Å¾iningumo kriterijais, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad N. Å . automobiliui padaryta žala lygi UAB (duomenys neskelbtini) ir automobiliui padarytų apgadinimų, jų lyginimų ir dažymo sÄ matoje nurodytai sumai (3 t., 116, 117 b. l.), t. y. 2663,76 Lt.

Todėl A. K. ir D. J. kaltinimas keistinas, tikslinant A. K. ir D. J. nusikalstamais veiksmas padarytÄ turtinę žalÄ N. Å ., o pirmosios instancijos teismo nuosprendis Å¡ioje dalyje keistinas dėl nuosprendyje iÅ¡dėstytų teismo iÅ¡vadų neatitikimo bylos aplinkybėms. IÅ¡dėstytų duomenų visumos pagrindu, teismas konstatuoja, kad A. K. ir D. J., veikdami bendrai kartu, tyčia, beisbolo ir golfo lazdomis iÅ¡daužė automobilio (duomenys neskelbtini) valst. Nr. (duomenys neskelbtini) priklausančio N. Å ., stovėjusio ties pastatu Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) g., (duomenys neskelbtini) miestelyje, (duomenys neskelbtini) rajone, priekinį stiklÄ , deÅ¡inės pusės priekinių ir galinių durelių stiklus, kairės pusės galinių durelių stiklus, deÅ¡inės pusės galinį žibintÄ , įlenkė variklio gaubtÄ , deÅ¡inės pusės priekines ir galines dureles, kairės pusės priekinių ir galinių durelių apdailÄ ties stiklu, taip tyčia sugadino svetimÄ , N. Å . priklausantį turtÄ , padarydami 2663,76 Lt turtinę žalÄ .

O tai, kad pirmosios instancijos teismas padarė kitokias iÅ¡vadas ir priėmė kitokį sprendimÄ , nei tikėjosi nuteistieji, savaime nereiÅ¡kia, jog buvo padaryta esminių BPK normų pažeidimų – bylos aplinkybės iÅ¡nagrinėtos neiÅ¡samiai, o teismo sprendimas nepagrįstas ir neteisėtas. Kaip jau ne kartÄ buvo akcentuota teismų praktikoje, įrodymų vertinimas ir jais pagrįstų iÅ¡vadų byloje sprendžiamais klausimais darymas yra teismo, priimančio baigiamÄ jį aktÄ , prerogatyva.

Nagrinėjimo teisme dalyvių išsakytos nuomonės dėl įrodymų vertinimo ir išvadų padarymo teismui neprivalomos. Teismo proceso dalyviai gali teismui teikti pasiūlymus dėl duomenų pripažinimo ar nepripažinimo įrodymais ir dėl išvadų, darytinų vertinant įrodymus, tačiau tokių proceso dalyvių pasiūlymų atmetimas savaime nėra baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimas, jeigu nuosprendis pakankamai motyvuotas ir jame nėra prieštaravimų. Todėl nuteistųjų skunde nurodyti teiginiai, kurie yra susiję su įrodymų vertinimu ir iš to kylančių apeliantų daromų išvadų, apeliacinės instancijos teismui nenustačius pagrindo abejoti pirmosios instancijos teismo nustatytoms bylos aplinkybėms ir įrodymų vertinimu, o tuo pačiu ir pačiu sprendimo pagrįstumu, atmestini.

Tuo pačiu pažymėtina tai, kad apeliacinės instancijos teismas turi iÅ¡tirti tik pirmosios instancijos teismo netirtas aplinkybes ir pakartotinai iÅ¡tirti tik tuos turinčius esminės reikÅ¡mės teismo iÅ¡vadoms įrodymus, kurie yra prieÅ¡taringi ir prieÅ¡taravimų negalima paÅ¡alinti be pakartotinio tų įrodymų iÅ¡tyrimo (kasacinės nutartys Nr. 2K-237/2010, 2K-184/2009, 2K-11/2012), ko, Å¡iuo nagrinėjamu atveju, nėra. Nuteistojo D. J. skunde nurodytas teiginys, kad Mažeikių rajono apylinkės teismas, priimdamas apkaltinamÄ jį nuosprendį buvo Å¡aliÅ¡kas, ne tik kad nepagrįstas, tačiau ir deklaratyvus.

Visų pirma, pastebėtina tai, kad kiekvienas apeliaciniame skunde nurodomas baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimas turi bÅ«ti paremtas teisiniais argumentais, pagrindžiančiais nurodyto teiginio buvimÄ . Nagrinėjamu atveju, nors apeliantas skunde ir nurodo baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimÄ â€“ teismo Å¡aliÅ¡kumÄ , tačiau neatskleidžia Å¡io pažeidimo esmės ir nenurodo jokių savo teiginį patvirtinančių aplinkybių. Antra, prieÅ¡ingai nei teigia nuteistasis, Å¡ioje baudžiamojoje byloje nėra duomenų, kad bylÄ iÅ¡nagrinėjusi pirmosios instancijos teismo teisėja buvo Å¡aliÅ¡ka.

Pirmosios instancijos teismo posėdžių protokoluose užfiksuota, kad nuÅ¡alinimų teisėjai nėra. Apeliantas nenurodo, kad pirmosios instancijos teismo teisėjas negalėjo dalyvauti procese dėl kurios nors iÅ¡ aplinkybių, numatytų BPK 58 straipsnyje. Å ių aplinkybių visuma rodo, kad teismo Å¡aliÅ¡kumÄ nuteistasis įžvelgia vien dėl to, kad jam nepriimtinos nuosprendyje padarytos iÅ¡vados vertinant įrodymus. To akivaizdžiai nepakanka pripažinti, kad teismas bent vienu ar abiem – subjektyvaus ir objektyvaus – vertinimo aspektais buvo Å¡aliÅ¡kas ar padarė kitus apelianto skunde nurodytus pažeidimus.

Dėl priteistos turtinės ir neturtinės žalos Kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas civilinio ieÅ¡kinio dėl nukentėjusiajam G. Å . padarytos neturtinės žalos klausimÄ iÅ¡sprendė nepažeisdamas Lietuvos Respublikos BPK 115 straipsnio ir CK 6.250 straipsnio reikalavimų, vadovavosi sÄ Å¾iningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais. Vadovaujantis CK 6.250 straipsniu – neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai iÅ¡gyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinta pinigais.

Neturtinės žalos atlyginimo atveju visiÅ¡ko žalos atlyginimo principas objektyviai negali bÅ«ti taikomas visa apimtimi, nes neturtinės žalos neįmanoma tiksliai įvertinti pinigais. Tačiau teismas yra įpareigotas nustatyti teisingÄ kompensacijÄ už patirtus neturtinio pobÅ«džio pažeidimus (fizinį skausmÄ , dvasinius iÅ¡gyvenimus, emocinę depresijÄ , bendravimo galimybių sumažėjimÄ ir pan.). CK 6.250 straipsnio 2 dalyje yra nustatyti neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijai, kurių sÄ raÅ¡as nėra baigtinis.

Pagal minėtÄ normÄ teismas atsižvelgia neturtinės žalos pasekmes, žalÄ padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį, kitas turinčias reikÅ¡mės bylai aplinkybes, sÄ Å¾iningumo, teisingumo, protingumo kriterijus. Teismas privalo argumentuotai pagrįsti Å¡ių kriterijų taikymÄ nagrinėjamos bylos aplinkybėms, vertinti jų visumÄ . Pagal teismų praktikÄ absoliučių vertybių – gyvybės, sveikatos – gynimo atveju esminis neturtinės žalos atlyginimo dydžio nustatymo kriterijus yra jos pasekmės, kurios vertinamos, atsižvelgiant į asmenų patirtų praradimų dydį, jų įtakÄ tolesniam gyvenimui, darbinei veiklai, Å¡eiminiams santykiams;

žalÄ padariusio asmens turtinė padėtis negali bÅ«ti laikoma lemiamu kriterijumi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. liepos 3 d. Teisės normų, reguliuojančių nusikalstama veika padarytos žalos atlyginimÄ , taikymo baudžiamosiose bylose apžvalgos 10.1, 10.3 punktai).Byloje nustatyta, kad nukentėjusysis G. Å . dėl nuteistųjų A. K. ir D. J. neteisėtų veiksmų patyrė tiek fizinį skausmÄ , tiek dvasinius iÅ¡gyvenimus, tiek sukrėtimus ir nepatogumus. Nustatant atlygintinos neturtinės žalos dydį, atsiradusios pasekmės ir žalÄ padariusio asmens kaltė yra svarbiausi kriterijai, ir mažiau svarbus kaltininko turtinės padėties kriterijai.

Nukentėjusiajam nuteistųjų A. K. ir D. J. neteisėtais veiksmais padarytas sunkus sveikatos sutrikdymas, jam buvo sunkiai sužalota gyvybiškai svarbi kūno dalis – galva, nukentėjusysis skundžiasi pastoviu galvos skausmu, svaigimu ir kaip parodė pirmosios instancijos teismo posėdžio metu apklaustas specialistas A. S., galvos traumų pasekmės yra sunkiai nusakomos ir nuspėjamos, kai kurie reiškiniai gali atsirasti po kurio laiko, o visa tai neabejotinai nuolatos nukentėjusiajam sukelia ne tik fizines, bet ir sunkiai pakeliamas dvasines kančias.

Ä®vertinusi visas paminėtas aplinkybes, kolegija sprendžia, kad priteistas neturtinės žalos atlyginimas (30000 Lt) nėra per didelis ir neprieÅ¡tarauja susiformavusiai teismų praktikai panaÅ¡aus pobÅ«džio bylose (pavyzdžiui, asmenims, patyrusiems sunkius sveikatos sutrikdymus, buvo priteista ir 114 000 Lt, ir 20 000 Lt, ir 30 000 Lt, ir 15 000 Lt, ir 10 000 Lt; kasacinės bylos Nr. 2K-492/2006, 2K-87/2007, 2K-108/2007, 2K-408/2008, 2K-341/2010, 2K-103/2011) ir atitinka tiek teisingumo, tiek protingumo, tiek sÄ Å¾iningumo kriterijus.

Todėl kolegija daro iÅ¡vadÄ , kad pirmosios instancijos teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, įstatymų reikalavimų bei teismų praktikos Å¡ios kategorijos bylose nepažeidė, todėl keisti nuosprendžio dalį dėl nukentėjusiajam nustatyto atlygintino neturtinės žalos dydžio nuteistųjų apeliaciniuose skunduose iÅ¡dėstytais motyvais nėra pagrindo. Be to, byloje nėra duomenų, kad nuteistieji bÅ«tų nedarbingi, iÅ¡ ko seka, kad nuteistieji turi visas galimybes atlyginti priteistÄ neturtinę žalÄ .

Tačiau, kolegija nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimo dalimi, kuria nukentėjusiÄ ja pripažintai nukentėjusiojo G. Å . motinai – N. Å ., be nusikalstama veika padarytos turtinės žalos atlyginimo, priteista ir 10 000 Lt (deÅ¡imt tÅ«kstančių litų) neturtinės žalos atlyginimo. AukÅ¡tesnės instancijos teismas pažymi, kad neturtinė žala pagal savo pobÅ«dį yra asmeninė žala, tiesiogiai susijusi su asmeniu. Teisę į neturtinės žalos atlyginimÄ paprastai turi asmuo, tiesiogiai nukentėjęs nuo neteisėtos veikos, nagrinėjamu atveju tai – G.

Å .. Tokio asmens tėvai (įtėviai), vaikai (įvaikiai), sutuoktinis arba asmuo, su kuriuo jis bendrai gyveno neįregistravęs santuokos (partnerystė), teisę gauti neturtinės žalos atlyginimÄ paprastai turi Å¡io asmens gyvybės atėmimo atveju. IÅ¡ bylos duomenų matyti, kad neturtinę žalÄ nukentėjusioji N. Å . grindė patirtu Å¡oku ir iÅ¡gyvenimu dėl sÅ«naus – G. Å . sveikatos, t. y. ji tiesiogiai nenukentėjo nuo neteisėtos veikos, kuri buvo įvykdyta G. Å . atžvilgiu, todėl apylinkės teismas Å¡ioje dalyje nepagrįstai N. Å . priteisė 10000 Lt neturtinės žalos atlyginimÄ .

Taip pat kolegija iÅ¡ dalies sutinka su nuteistųjų apeliaciniuose skunduose nurodytais reikalavimais, kurie susiję su nepagrįstu nukentėjusiosios N. Å . patirtos turtinės žalos atlyginimo dydžiu. Lietuvos Respublikos Konstitucijoje nurodyta, kad asmeniui padarytos turtinės ir neturtinės žalos atlyginimÄ nustato įstatymas (30 straipsnio 2 dalis). Pagal baudžiamojo proceso įstatymÄ kiekvienas asmuo, pripažintas nukentėjusiuoju, turi teisę reikalauti, kad bÅ«tų nustatytas ir teisingai nubaustas nusikalstamÄ veikÄ padaręs asmuo, taip pat gauti dėl nusikalstamos veikos padarytos žalos atlyginimÄ (BPK 44 straipsnio 10 dalis).

Teismas, priimdamas apkaltinamÄ jį nuosprendį, remdamasis įrodymais dėl civilinio ieÅ¡kinio pagrįstumo ir dydžio, visiÅ¡kai ar iÅ¡ dalies patenkina pareikÅ¡tÄ civilinį ieÅ¡kinį arba jį atmeta (BPK 113 straipsnis, 115 straipsnio 1 dalis). SprendimÄ patenkinti civilinį ieÅ¡kinį teismas priima tuo atveju, kai, remdamasis byloje esančiais įrodymais, tarp jų ir dokumentais, nustato, kad ieÅ¡kinys yra pagrįstas, t. y. fiziniam ar juridiniam asmeniui padaryta turtinė ar neturtinė žala; kaltinamojo veikoje yra nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių; tarp kaltinamojo veikos ir atsiradusios žalos yra priežastinis ryÅ¡ys.

IÅ¡ bylos medžiagos matyti, kad N. Å . 2008-06-23 nutarimu buvo pripažinta nukentėjusiÄ ja (1 t., 53 b. l.), 2009-12-29 nutarimu – civiline ieÅ¡kove (1 t., 59 b. l.), po to pareiÅ¡kė civilinį ieÅ¡kinį dėl 7422 Lt turtinės žalos atlyginimo (1 t., 60-61 b. l.). Pirmosios instancijos teismas nukentėjusiosios N. Å . ieÅ¡kinį laikė pagrįstu ir jį visiÅ¡kai patenkino. Apeliacinės instancijos teismas, iÅ¡nagrinėjęs byloje esančiÄ medžiagÄ , sprendžia, kad pirmosios instancijos teismo nukentėjusiajai N. Å . priteistas 7869, 21 Lt turtinės žalos atlyginimas už automobilį ir jos patirtas iÅ¡laidas sÅ«naus G.

Å . gydymui, per didelis, neatitinkantis faktinių bylos aplinkybių. IÅ¡ nukentėjusiosios N. Å . pateikto civilinio ieÅ¡kinio ir prie jo pridėtų kvitų (1 t., 60-61, 65 b. l.), pagrindžiančių jos patirtas iÅ¡laidas sÅ«naus – G. Å . gydymui (vaistams, pagerintam maitinimui) bei sÄ skaitų faktÅ«rų, pažymos (dėl automobilio transportavimo, laikymo, automobilio vertinimo ataskaitos užsakymo) (1 t., 62-64 b. l.) matyti, kad ji dėl neteisėtų A. K. ir D. J. veiksmų patyrė – 2646,2 Lt turtinės žalos.Dėl neteisėtais A.

K. ir D. J. veiksmais padarytos žalos N. Å . priklausančiam automobiliui, byloje pateiktos dvi skirtingos automobiliui padarytos žalos nustatymo dydžio pažymos. IÅ¡ nukentėjusiosios N. Å . užsakytos privačios automobilio „Mazda 626“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vertinimo ataskaitos matyti, kad N. Å . padaryta 5881,57 Lt žala (1 t., 66 b. l.). Tuo tarpu iÅ¡ byloje esančios UAB (duomenys neskelbtini) pažymos matyti, kad automobilio „Mazda 626“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), pagaminimo metai 1997, sugadintų detalių ir jų keitimo sÄ mata, kuri sudaryta 2008 m. galiojančiomis dėvėtų detalių rinkos kainomis – 1010 Lt (3 t., 116 b. l.), o N. Å . automobiliui padarytų apgadinimų, jų lyginimų ir dažymo sÄ mata – 1653,76 Lt (3 t., 117 b. l.). Remdamasis iÅ¡dėstytu, bei atsižvelgdamas į įvykio metu buvusiÄ automobilio Mazda 626“, valst.

Nr. (duomenys neskelbtini), pagaminimo metai 1997, rinkos vertę, automobiliui padarytų sugadinimų lygį, ir vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir sÄ Å¾iningumo kriterijais, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad N. Å . automobiliui padaryta žala lygi UAB (duomenys neskelbtini) ir automobiliui padarytų apgadinimų, jų lyginimų ir dažymo sÄ matoje nurodytai sumai (3 t., 116, 117 b. l.), t. y. 2663,76 Lt. Remdamasi iÅ¡dėstytu, kolegija konstatuoja, kad nukentėjusiajai N. Å . padaryta bendra 5309,96 Lt turtinė žala.

Tačiau iÅ¡ bylos medžiagos matyti, kad nuteistasis A. K. nukentėjusiajai N. Å . už automobilį į banko sÄ skaitÄ pervedė 2000 Lt turtinės žalos atlyginimÄ , todėl N. Å . patirta 5309,96 Lt turtinė žala mažintina 2000 Lt suma. Esant tokioms aplinkybėms, pirmosios instancijos teismo nuosprendis keistinas ir Å¡ioje dalyje dėl netinkamai iÅ¡spręstų kitų nuosprendžio klausimų, mažinant N. Å . priteistos turtinės žalos dydį. Dėl nuteistiesiems paskirtų bausmių BK 54 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas skiria bausmę pagal Å¡io kodekso specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytÄ nusikalstamÄ veikÄ , sankcijÄ laikydamasis Å¡io kodekso bendrosios dalis nuostatų.

Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; kaltės formÄ ir rūšį; padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; nusikalstamos veikos stadijÄ ; kaltininko asmenybę; asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamÄ veikÄ formÄ ir rūšį; atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes (BK 54 straipsnio 2 dalis). Pažymėtina, kad, individualizuojant bausmę, visoms Å¡ioms aplinkybėms turi bÅ«ti skiriama vienoda teisinė reikÅ¡mė, nė vienai iÅ¡ jų neturi bÅ«ti suteikiama iÅ¡skirtinė dominuojanti reikÅ¡mė (kasacinės nutartys Nr. 2K-7-576/2006, 2K-115/2009, 2K-603/2010, 2K-118/2011).

Be to, teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia ir į tai, ar yra nustatyta tik atsakomybę lengvinančių ar tik atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ar yra ir atsakomybę lengvinančių, ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ir įvertina kiekvienos aplinkybės reikšmę. Teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas minėtas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio (BK 61 straipsnio 1, 2 dalys).

Skirdamas nuteistiesiems A. K. ir D. J. laisvės atėmimo bausmes, pirmosios instancijos teismas vadovavosi BK 54 straipsnyje nustatytais bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais bei BK 61 straipsnyje nustatytomis bausmės skyrimo taisyklėmis. Teismas atsižvelgė į nuteistųjų padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį, kaltės formÄ ir rūšį, įvertino nuteistųjų asmenybes, atsižvelgė į tai, kad nėra nuteistųjų atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, jų Å¡eimyninę padėtį, asmenybes, į tai, kad nuteistieji yra jauno amžiaus, neteisti.

Ä®vertinęs minėtų aplinkybių visumÄ , teismas A. K. ir D. J. už nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos BK 135 straipsnio 1 dalyje padarymÄ skyrė laisvės atėmimÄ 4 metams, o už nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos BK 187 straipsnio 1 dalyje padarymÄ skyrė laisvės atėmimÄ 1 metams. Tačiau kolegija, remdamasi byloje nustatytomis aplinkybėmis, sutinka su apelianto A. K. skunde nurodytu praÅ¡ymu – pripažinti jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe tai, kad jis atlygino nukentėjusiajai N. Å . dalį turtinės žalos.

Pagal baudžiamÄ jį įstatymÄ kaltininko atsakomybę lengvinančia aplinkybe laikoma tai, kad jis savo noru atlygino ar paÅ¡alino padarytÄ Å¾alÄ (BK 59 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad teismai, vadovaudamiesi BK 59 straipsnio 1 dalies 3 punktu, nustato atsakomybę lengvinančiÄ aplinkybę tada, kai kaltininkas pats savo noru ar jo valia kiti asmenys nukentėjusiajam atlygino ar paÅ¡alino visÄ Å¾alÄ iki teismo nuosprendžio priėmimo, o jį apskundus – iki bylos iÅ¡nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme (kasacinės bylos Nr. 2K-38/2009, 2K-174/2009, 2K-7-287/2009).

Taigi Å¡iuo atveju baudžiamasis įstatymas reikalauja atlyginti ar paÅ¡alinti visÄ Å¾alÄ . Kita vertus, BK 59 straipsnio 2 dalies nuostatos nedraudžia teismui atsižvelgiant į bylos aplinkybes pripažinti atsakomybę lengvinančiÄ aplinkybę ir tais atvejais, kai kaltininkas (ar jo valia kiti asmenys) atlygina ar paÅ¡alina tik dalį padarytos žalos. Tuomet atlygintinos žalos dydis turi bÅ«ti pakankamai didelis, sudaryti pagrįstas prielaidas tikėtis neuždelsto likusios žalos dalies atlyginimo, o kaltininko pastangos atlyginti likusiÄ padarytos žalos dalį – nuoÅ¡irdžios ir pan. (kasacinės bylos Nr. 2K-420/2007, 2K-437/2007).

Baudžiamojoje byloje nustatyta, kad nuteistasis A. K. nukentėjusiajai N. Å . atlygino 2000 Lt turtinės žalos, kas laikytina pakankamai nemaža atlygintinos žalos dalimi, sudaranti pagrįstÄ prielaidÄ tikėtis neuždelsto likusios žalos dalies atlyginimo, todėl pirmosios instancijos teismo nuosprendis keistinas dėl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo, pripažįstant A. K. atsakomybę lengvinančia aplinkybe tai, kad jis savo noru atlygino dalį nukentėjusiajai padarytos turtinės žalos.

Be to, iÅ¡ bylos aplinkybių bei teisme apklaustų asmenų parodymų matyti, kad konflikto eiga iÅ¡ esmės pasikeitė po paties nukentėjusiojo G. Å . elgesio, t. y. kai jis iÅ¡ automobilio, kuriuo buvo atvykę A. K., D. J. ir T. S., padangų iÅ¡leido orÄ . Todėl kolegija sprendžia, kad Å¡ie nukentėjusiojo G. Å . veiksmai laikytini provokuojančiais. BK 59 straipsnio 1 dalies 6 punkte numatyta kaltininko atsakomybę lengvinanti aplinkybė nustatoma tada, kai kaltininko nusikalstama veika yra atsakomoji reakcija į provokuojančius arba rizikingus nukentėjusiojo veiksmus.

Teismai, spręsdami, ar veikos padarymui turėjo įtakos provokuojantis ar rizikingas nukentėjusio asmens elgesys, paprastai atsižvelgia į tai, ar nukentėjusiojo elgesys paskatino kaltininkÄ prieÅ¡ jį nusikalsti (iÅ¡ esmės prieÅ¡taravo moralės normoms, buvo įžeidžiantis kaltininkÄ ar jo artimÄ asmenį, buvo smurtiniai arba kitokie pavojingi veiksmai ir pan.). Å i atsakomybę lengvinanti aplinkybė paprastai nustatoma, kai nukentėjusiojo asmens moralės požiÅ«riu nepriimtinas, neteisėtas, provokuojantis ir kitoks elgesys iÅ¡ dalies nulemia kaltininkÄ nusikalsti prieÅ¡ jį (kasacinės nutartys Nr. 2K-446//2010, 2K-21/2011 ir kt.).

Apeliacinės instancijos teismas, remdamasis išdėstytu konstatuoja, kad nukentėjusiojo G. Š. veiksmai – automobilio, kuriuo buvo atvykę A. K., D. J. ir T. S., padangų oro išleidimas, laikytini provokuojančiais tiek A. K., tiek D. J. atžvilgiu, todėl ši aplinkybė pripažįstama nuteistųjų atsakomybę lengvinančia aplinkybe. Skirdamas bausmes nuteistiesiems – A. K. ir D. J., visų pirma teismas atsižvelgia į jų padarytų nusikalstamų veikų ištakas, o būtent į tai, kad nuteistieji nusikalstamų veikų įrankius – golfo ir beisbolo lazdas pasiėmė ne patys, jas nuteistajam D.

J., neteisingai įvertinusi situacijÄ , įdavė liudytoja E. Č., kuri tokiu savo elgesiu neabejotinai paskatino nuteistuosius nusikalsti, taip pat į pačios buvusios situacijos grėsmingumÄ , t. y. į tai, kad pats nukentėjusysis G. Å . savo netinkamu elgesiu – buvusios draugės J. J. skriaudimu, padidino įtampÄ tarp Å . (A. K., D. J., T. S.) ir V.. Taip pat teismas atsižvelgia į nuteistųjų padarytų nusikaltimų sunkumÄ , pavojingumo laipsnį, į tai, kad nusikaltimai yra baigti, tyčiniai, sukėlę sunkus padarinius – kito žmogaus sunkų sveikatos sutrikdymÄ ir turto sugadinimÄ .

Atsižvelgiama ir į nuteistųjų asmenybes, nustatytas jų atsakomybę lengvinančias aplinkybes. Å iuo požiÅ«riu teismas mano, kad nuteistųjų asmenybių bruožuose, gyvenimo bÅ«de iki Å¡ių nusikaltimų padarymo ir po jų nebuvo susiformavusios akivaizdžios antivisuomeniÅ¡kos apraiÅ¡kos, nepagarba bendro gyvenimo taisyklėms, ar galiojančioms teisės ir moralės normoms, o jų pasirinktas elgesys, gyvenimo bÅ«das, moralinės, intelektualinės ir socialinės nuostatos tiesiogiai nesÄ lygojo Å¡ių nusikaltimų padarymo, kas leidžia teigti, kad jų padaryti nusikaltimai nebuvo loginė jų gyvenimo bÅ«do bei ankstesnio gyvenimo ar elgesio pasekmė, kÄ patvirtina ir ta aplinkybė, kad apeliantai anksčiau neteisti.

Kolegijos nuomone, nuteistųjų padaryti nusikaltimai greičiau atsitiktiniai, dėl nepalankiai susiklosčiusių aplinkybių jų atžvilgiu, sÄ lygoti jų jauno amžiaus ir gyvenimiÅ¡kos patirties stoka. Todėl teismo pareiga paskirti teisingÄ bausmę, kuria bÅ«tų kuo mažesnėmis žmogiÅ¡kosiomis sÄ naudomis pasiekti jos tikslai, ir bÅ«tų realizuota valstybės baudžiamoji politika. Teismo nuomone, bausmės tikslai, ypač tuomet, kai nusikalstamas veikas pirmÄ kartÄ padaro jaunas žmogus dėl savo nepakankamos brandos ir nesugebėjimo įvertinti savo poelgio neigiamų padarinių ir teisės pažeidimo laipsnio, gali bÅ«ti pasiekti ne tiek jos griežtumu, kiek neiÅ¡vengiamumu.

Esant Å¡ioms aplinkybėms, apylinkės teismo nuosprendis keistinas, Å¡velninant tiek A. K., tiek D. J. pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu skirtas bausmes. Kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 2 dalies 2 punktu, 328 straipsnio 1 punktu, 2 punktu, 3 punktu, 4 punktu, 332 straipsniu, n u s p r e n d ž i a: Mažeikių rajono apylinkės teismo 2011 m. gegužės 30 d. nuosprendį pakeisti: A. K. atsakomybę lengvinančia aplinkybe laikyti tai, kad jis savo noru iÅ¡ dalies atlygino nusikaltimu padarytÄ turtinę žalÄ (BK 59 str. 1 d. 3 p.).

A. K. ir D. J. atsakomybę lengvinančiomis aplinkybėmis laikyti tai, kad veikos padarymui įtakos turėjo provokuojantis nukentėjusiojo asmens elgesys (BK 59 str. 1 d. 6 p.). A. K., pripažintam kaltu ir nuteistam pagal Lietuvos Respublikos BK 135 straipsnio 1 dalį, skirti laisvės atėmimÄ 2 (dvejiems) metams. A. K., pripažintam kaltu ir nuteistam pagal Lietuvos Respublikos BK 187 straipsnio 1 dalį, skirti laisvės atėmimÄ 3 (trims) mėnesiams. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 straipsnio 1 dalimi, 5 dalies 2 punktu, Å¡iuo nuosprendžiu paskirtas bausmes pagal Lietuvos Respublikos BK 135 straipsnio 1 dalį ir pagal Lietuvos Respublikos BK 187 straipsnio 1 dalį, subendrinti bausmių apėmimo bÅ«du ir galutinę subendrintÄ bausmę A.

K. paskirti – laisvės atėmimÄ 2 (dvejiems) metams, bausmę atliekant pataisos namuose. D. J., pripažintam kaltu ir nuteistam pagal Lietuvos Respublikos BK 135 straipsnio 1 dalį, skirti laisvės atėmimÄ 2 (dvejiems) metams.D. J., pripažintam kaltu ir nuteistam pagal Lietuvos Respublikos BK 187 straipsnio 1 dalį, skirti laisvės atėmimÄ 6 (Å¡eÅ¡iems) mėnesiams.Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 straipsnio 1 dalimi, 5 dalies 2 punktu, Å¡iuo nuosprendžiu paskirtas bausmes pagal Lietuvos Respublikos BK 135 straipsnio 1 dalį ir pagal Lietuvos Respublikos BK 187 straipsnio 1 dalį, subendrinti bausmių apėmimo bÅ«du ir galutinę subendrintÄ bausmę D.

J. paskirti – laisvės atėmimÄ 2 (dvejiems) metams, bausmę atliekant pataisos namuose. Mažeikių rajono apylinkės teismo 2011 m. gegužės 30 d. nuosprendžio dalį, pagal kuriÄ iÅ¡ nuteistųjų A. K. ir D. J. solidariai priteistas 10000 Lt (deÅ¡imties tÅ«kstančių litų) neturtinės žalos atlyginimas N. Å ., panaikinti. IÅ¡ A. K. ir D. J. N. Å . naudai solidariai priteistÄ turtinės žalos atlyginimÄ sumažinti iki 3309,96 Lt (trijų tÅ«kstančių trijų Å¡imtų devynių litų 96 ct).KitÄ nuosprendžio dalį palikti nepakeistÄ .

Kolegijos pirmininkas                                                    Vidmantas Mylė Teisėjai                                                                 Raimundas Jurgaitis                                                                               Zigmas Kavaliauskas NuoraÅ¡as tikrasTeisėjas Vidmantas Mylė                                                                                                                                                                                                               Â