4fe22351-ccdd-4757-9a1c-09ec925e2eda · Å iaulių apygardos administracinis teismas

Administracinė byla Nr. I-83-621/2016Teisminio proceso Nr. 3-64-3-00476-2015-1Procesinio sprendimo kategorija 1.15.2.3.2.; 3.21. (S) Å IAULIŲ APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASS P R E N D I M A SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2016 m. gegužės 30 d.Å iauliaiÅ iaulių apygardos administracinio teismo teisėjas Žanas Kubeckas,sekretoriaujant Palmirai BerberauÅ¡ienei,dalyvaujant pareiÅ¡kėjui V. K.,dalyvaujant pareiÅ¡kėjo atstovo nevyriausybinės organizacijos „Iusttitia est fundamentum“ atstovui R. M.,dalyvaujant atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Å iaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato, atstovei Linai Normantaitei,nedalyvaujant atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Å iaulių tardymo izoliatoriaus, atstovui,vieÅ¡ame tesimo posėdyje iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo V.

K. skundÄ atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Å iaulių tardymo izoliatoriaus ir Å iaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato, dėl neturtinės žalos atlyginimo.Teismas, iÅ¡nagrinėjęs pateiktÄ skundÄ ,n u s t a t ė:PareiÅ¡kėjas V. K. (toliau – pareiÅ¡kėjas) kreipėsi į teismÄ su skundu, kurį patikslino (82-108 b. l., 3 t.) ir praÅ¡o priteisti iÅ¡ Lietuvos valstybės, atstovaujamos Å iaulių tardymo izoliatoriaus (toliau – Atsakovas, Å iaulių TI) 10 000 Eur neturtinę žalÄ , iÅ¡ Lietuvos valstybės, atstovaujamos Å iaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – Atsakovas, Å iaulių AVPK) 1000 Eur neturtinę žalÄ .

PareiÅ¡kėjas skunde nurodė, kad Å iaulių TI buvo laikomas nuo 2011-12-09 iki 2016-02-11, pažeidžiant teisės aktų reikalavimus. Kalinimo Å iaulių TI laikotarpiu, pareiÅ¡kėjui teko mažiau, kameros ploto, nei numatyta teisės aktuose. Kamerose buvo neteisėtai įrengti pertekliniai baldai – gultai, taip dar labiau sumažinant kameros plotÄ .Patalpos, kuriose buvo laikomas pareiÅ¡kėjas neatitiko higienos normų reikalavimų. Kamerose buvo per didelė drėgmė, nėra įrengta papildomos vėdinimo sistemos, pro langus vėdinimo nepakanka.

Kamerose laikosi nuolatinis pelėsis, kamerose byra tinkas, daug dulkių, kameros nesuremontuotos. Sienų pelėsis, grybelis ir drėgmė tiesiogiai veikė pareiÅ¡kėjo sveikatÄ , ypač per kvėpavimo takus: kosulys, dusulys, gerklės perÅ¡tėjimas, odos raukÅ¡lėjimas, nagų žydėjimas, ypač poveikis sÄ nariams. Labai ilgÄ laikÄ bÅ«nant tokiose patalpose, buvo stipriai trikdoma pareiÅ¡kėjo sveikata. Laikino sulaikymo kamerose nėra įrengta praustuvė, visos minėtos kameros yra rÅ«syje, mažos – apie 5 kv.m, karantino kameros – apie 10 kv. m.

Kameros bÅ«davo perpildytos. Laikino sulaikymo kamerose pareiÅ¡kėjas iÅ¡bÅ«davo iki 5 valandų. Buvo tamsu, prirÅ«kyta, patalpos neÅ¡varios, buvo blogas kvapas, trÅ«ko oro, graužė akis, drėgna. Dėl nurodytų aplinkybių dažnai kildavo konfliktai su kitais kalinamaisiais asmenimis. Dėl netinkamų laikino sulaikymo patalpų sÄ lygų, pareiÅ¡kėjas patirdavo nervinį Å¡okÄ , orumo pažeminimÄ , labai didelį nuovargį, nes keletas valandų tokioje patalpoje yra prilyginamas dvejoms be miego paroms, buvo juntamas organizmo iÅ¡sekimas.

Sanitarinis mazgas buvo įrengtas gyvenamojoje patalpoje ir nebuvo atitvertas, neturėjo ventiliacijos. Tokios sÄ lygos pareiÅ¡kėjui sukėlė didelių nepatogumų bei orumo ir garbės pažeminimÄ .PareiÅ¡kėjas turėjo galimybę tik vienÄ kartÄ per savaitę nusiprausti Å¡iltu vandeniu po duÅ¡u, ir tik 15 minučių. PareiÅ¡kėjas Å¡eÅ¡ias dienas per savaitę, kurių metu nebuvo suteikiamas duÅ¡as, patyrė orumo pažeminimÄ , nepatogumus, nes atsakovas prieÅ¡ pareiÅ¡kėjo valiÄ vertė jį bÅ«ti antisanitarinėje ir nehigieniÅ¡koje aplinkoje, susirgti kontakto bÅ«du perduodamomis infekcinėmis ligomis, pasireiÅ¡kė nepilnavertiÅ¡kumo jausmas.Pasivaikščiojimo kiemeliai neatitiko teisės aktų reikalavimų.

PareiÅ¡kėjas turėjo galimybę pasivaikščioti kiemeliuose kasdien vos 1 valandÄ , o jei bÅ«davo prastas oras, visiÅ¡kai atsisakydavo vesti į pasivaikščiojimo kiemelius. Pasivaikščiojimo kiemelių plotas beveik visais atvejais neatitiko reglamentuotos pasivaikščiojimui vienam asmeniui skiriamos ploto normos. PareiÅ¡kėjas patyrė kankinimo požymius, gryno oro trÅ«kumÄ , erdvės stokÄ , teisės aktais reglamentuotos judėjimo laisvės, patyrė orumo pažeminimÄ .PareiÅ¡kėjas visÄ kalinimo laikotarpį buvo priverstas kvėpuoti tabako dÅ«mais.

Tabako dÅ«mai pareiÅ¡kėjui sukėlė nepatogumus, orumo pažeminimÄ , nehigieniÅ¡ka aplinka, visi daiktai ir drabužiai prisisunkę tabako dÅ«mų.PareiÅ¡kėjui nebuvo sudaryta galimybė nemokamai skalbti ir džiovinti asmeninius apatinius ir virÅ¡utinius rÅ«bus.PareiÅ¡kėjui nebuvo aprÅ«pinamas darbinėmis pajamomis, nebuvo mokamos socialinės paÅ¡alpos. PareiÅ¡kėjui nebuvo iÅ¡duodami tualetinis popierius, dantų Å¡epetėliai, dantų pasta, skutimosi peiliukai, priemonės indams plauti.

PrieÅ¡ einant į duÅ¡Ä neiÅ¡duodamas muilas. Atkreipia dėmesį, kad neaprÅ«pinimas pakankamai tualetiniu popieriumi ypatingai žemina žmogiÅ¡kÄ jį orumÄ .Nebuvo laikomasi prieÅ¡gaisrinės saugos taisyklių, niekur nebuvo iÅ¡kabinti gesintuvai, dėžė su smėliu ir kiti pirmo reikalingumo įrankiai gaisrui įvykus. Nebuvo evakuacinio išėjimo, buvo tik vienas – pagrindinis išėjimas, kuris negali bÅ«ti laikomas evakuaciniu išėjimu. Tokiu bÅ«du buvo sukeltas nuolatinis pavojus gyvybei.

Atvykęs į Å iaulių TI pareiÅ¡kėjas nebuvo tinkamai supažindintas su savo teisėmis ir pareigomis. Dėl neteisėtų atsakovo veiksmų, pareiÅ¡kėjas patyrė didelių nepatogumų, psichologinį iÅ¡sekimÄ , kankinimo požymių, orumo pažeminimÄ , pastebėjo, kad pasidarė dirglus.Nurodo, kad senaties terminas neturi bÅ«ti taikomas, nes pažeidimai buvo testinio pobÅ«džio ir tęsėsi iki 2013-02-14, o pareiÅ¡kėjas dėl netinkamo teisių iÅ¡aiÅ¡kinimo nežinojo apie savo pažeistas teises.

PraÅ¡o atnaujinti ieÅ¡kinio senaties terminÄ .PareiÅ¡kėjas taip pat nurodo, kad jo teisės buvo pažeistos laikotarpiu nuo 2011-12-09 iki 2016-02-11 konvojuojant netinkamomis sÄ lygomis. Nurodo, kad pareiÅ¡kėjas buvo konvojuojamas spec. sunkvežimiais maksimaliai perpildytai, virÅ¡ijant sėdimų vietų skaičių. Sunkvežimiai ir kitas spec. transportas buvo naudojami metaliniu korpusu, be langų – bÅ«dos tipo. Spec. sunkvežimiai ir kitas spec. transportas, kuriuo buvo konvojuojamas pareiÅ¡kėjas, neatitiko teisės aktų reikalavimų.

Nebuvo specialios patalpos bagažui sudėti, nėra atsarginio išėjimo įvykus nelaimingam atsitikimui, nebuvo vėdinimo, trÅ«ko oro, nebuvo apÅ¡ildymo sistemos, nebuvo gesintuvų, nebuvo lango. PareiÅ¡kėjas buvo konvojuojamas netinkamame spec. transporte nežmoniÅ¡komis, antisanitarinėmis, žiauriomis sÄ lygomis, pažeidžiant teisės aktus, nesudarant normalių konvojavimo sÄ lygų, dėl to patyrė neturtinę žalÄ , t.y. didžiulį psichologinį sukrėtimÄ , dvasinius iÅ¡gyvenimus, nepatogumus, orumo pažeminimÄ , sveikatos sutrikdymÄ .PareiÅ¡kėjas ir pareiÅ¡kėjo atstovas teismo posėdžio metu prašė patikslintÄ skundÄ tenkinti bei patvirtino skunde nurodytas aplinkybes.Atsakovo Lietuvos valstybės atstovas Å iaulių TI atsiliepime į pareiÅ¡kėjo skundÄ (40-46 b. l., 1 t., 78-84 b.l., 2 t., 140-150 b.l , 4 t.) prašė jį atmesti kaip nepagrįstÄ .

Atsiliepime nurodė, kad vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 1.126 straipsnio 2 dalies, 1.127 straipsnio 1 dalies nuostatomis, praÅ¡o nagrinėjant pareiÅ¡kėjo skundÄ dėl neturtinės žalos atlyginimo taikyti ieÅ¡kinio senaties terminÄ , skaičiuojant nuo kreipimosi į teismÄ dienos. Å iaulių TI pažymėjo, kad pagal Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2010 m. gegužės 11 d. įsakymo Nr. V-124 „Dėl didžiausio tardymo izoliatoriuje ir areÅ¡tinėje leidžiamų laikyti asmenų skaičiaus ir minimalaus ploto, tenkančio vienam asmeniui, tardymo izoliatoriaus ir areÅ¡tinės kameroje nustatymo“ 1.3 punktÄ vienam asmeniui tenkantis minimalus plotas tardymo izoliatoriaus ir areÅ¡tinės kameroje negali bÅ«ti mažesnis kaip 3,6 kv. m.

Taip pat nurodė, jog pareiÅ¡kėjas Å iaulių tardymo izoliatoriuje buvo kalinamas kamerose, kuriose jam teko nuo 1,39 kv. m iki 6,74 kv. m. Atsakovas atkreipia dėmesį į asmenų laikymo kardomojo kalinimo įstaigose specifikÄ : toje pačioje kameroje laikomų asmenų skaičius per tÄ pačiÄ parÄ nėra pastovus (dalis kviečiama pas ikiteisminio tyrimo pareigÅ«nus, etapuojama į teismus, areÅ¡tines, pataisos namus ir atitinkamÄ laikÄ nebÅ«na kameroje). Be to, pasivaikščiojimo laiku (1 val. kiekvienÄ dienÄ ), medicininių apžiÅ«rų metu, prausimosi metu pareiÅ¡kėjas nebÅ«davo gyvenamojoje kameroje, kas rodo, jog asmens buvimas kamerose nebuvo nepertraukiamas.

Å iaulių visuomenės sveikatos centras kamerÄ Nr. 8 tikrino 2012-09-19 (2012-09-21 patikrinimo aktas Nr. EP-391). Nustatyta, kad sienų tinkas vietomis iÅ¡daužytas, sienų, lubų danga atÅ¡okusi, dirbtinė apÅ¡vieta 267 lx, dirbtinė naktinė apÅ¡vieta 19 lx.Å iaulių visuomenės sveikatos centras kamerÄ Nr. 8 tikrino 2013-01-14 (2013-01-17 patikrinimo aktas Nr. EP-3). Nustatyta, kad patalpoje bÅ«tinas remontas, santykinė oro drėgmė 58,7 proc., oro temperatÅ«ra 17,5 °C.Å iaulių visuomenės sveikatos centras kamerÄ Nr. 7 tikrino 2015-11-13 (2015-11-17 patikrinimo aktas Nr. EP-521).

Nustatyta, kad pelėsio nėra, santykinė oro drėgmė ir oro temperatÅ«ra bei dirbtinė apÅ¡vieta atitiko reikalavimus.Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2009 m. liepos 10 d. įsakymu Nr. V-176 patvirtintų Tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklių 13 punkte nustatyta, kad gyvenimo ir buities sÄ lygos kamerose turi atitikti Lietuvos Respublikos higienos normas. Tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklių 2 punktas nustato: Taisyklės taikomos naujai statomiems, rekonstruojamiems ar kapitaliai remontuojamiems tardymo izoliatoriams.

Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2010 m. kovo 30 d. įsakymu Nr. V-241 patvirtintos Lietuvos higienos normos HN 76:2010 „Laisvės atėmimo vietos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“ 2 punktas įtvirtina analogiÅ¡ko pobÅ«džio nuostatÄ : veikiančioms laisvės atėmimo vietoms taikomi tik tie Å¡ios higienos normos reikalavimai, kurie nesusiję su pastato ar patalpų rekonstrukcijos darbais. Å iaulių tardymo izoliatorius pastatytas ir įrengtas iki Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus įsakymo „Dėl tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklių patvirtinimo“ ir Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro įsakymo „Dėl Lietuvos higienos normos HN 76:2010 „Laisvės atėmimo vietos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“ patvirtinimo“ įsigaliojimo, todėl nagrinėjamu atveju, analizuojant pareiÅ¡kėjo laikymo įstaigoje sÄ lygas, taikytinos tik tos Taisyklių nuostatos ir tie Higienos normos reikalavimai, kurie nesusiję su pastato ar patalpų rekonstrukcijos darbais.

Atsižvelgiant į iÅ¡dėstyta, atsakovas pabrėžia, jog negalima konstatuoti įstaigos neteisėto veikimo, kiek tai liečia pareiÅ¡kėjo argumentus dėl sanitarinio mazgo, nes Å¡ie įrengimo reikalavimai susiję su pastato ar patalpų rekonstrukcijos darbais. Patalpos, kuriose buvo laikomas pareiÅ¡kėjas įrengtos pagal Higienos normos reikalavimus. Kitos pareiÅ¡kėjo nurodomos aplinkybės dėl sÄ lygų Å iaulių TI yra nepagrįstos.Taip pat nepagrįsti pareiÅ¡kėjo teiginiai dėl rÅ«kančių asmenų su nerÅ«kančiais.

PareiÅ¡kėjo pretenzijos atsakovui už šį laikotarpį laikytinos nepagrįstomis ir nesuteikiančiomis pagrindo Å iaulių tardymo izoliatoriaus pareigÅ«nų veiksmus pripažinti neteisėtais. Nenustačius dėl Å¡io laikotarpio Å iaulių tardymo izoliatoriaus neteisėtų veiksmų (vienos iÅ¡ vieÅ¡osios atsakomybės sÄ lygų), pareiÅ¡kėjo reikalavimas dėl žalos atlyginimo už šį laikotarpį negali bÅ«ti tenkinamas. Å iaulių TI akcentavo, kad pareiÅ¡kėjo dėstomos neturtinės žalos atsiradimÄ sÄ lygoti galinčios aplinkybės neįrodo realaus neturtinės žalos egzistavimo fakto.

PareiÅ¡kėjas savo skundÄ grindžia abstrakčiais argumentais, reiÅ¡kia bendro pobÅ«džio nusiskundimus, nebÅ«tinai sÄ lygotus laikymo sÄ lygų, kurių nepagrindžia jokiais įrodymais. PareiÅ¡kėjas nepateikia jokių duomenų, kurie leistų konstatuoti patirtÄ neturtinę žalÄ , kuriÄ bÅ«tų galima susieti su asmens laikymo Å iaulių TI sÄ lygomis. Remdamasis Å¡iomis aplinkybėmis, Å iaulių TI manė, kad pareiÅ¡kėjo teiginiai apie patirtÄ neturtinę žalÄ yra nepagrįsti.

Papildomai nurodė, kad Å iaulių TI pagal galimybes įgyvendino ir siekė įgyvendinti galiojančius teisės aktus, nagrinėjamu atveju nebuvo neigiamo veikimo, nukreipto iÅ¡imtinai prieÅ¡ pareiÅ¡kėjÄ , pareiÅ¡kėjo laikymas teisės aktų neatitinkančiomis sÄ lygomis buvo su pertraukomis ir tik periodinis, neigiamas veikimas buvo mažareikÅ¡mis ir nesukėlęs ilgalaikių neigiamų pasekmių.Atsakovo Lietuvos valstybės atstovas Å iaulių AVPK atsiliepime į pareiÅ¡kėjo skundÄ (36-39 b.l., 2 t., 152-154 b.l., 4 t.) prašė jį atmesti kaip nepagrįstÄ .

Atsiliepime nurodė, kad vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 1.126 straipsnio 2 dalies, 1.127 straipsnio 1 dalies nuostatomis, praÅ¡o nagrinėjant pareiÅ¡kėjo skundÄ dėl neturtinės žalos atlyginimo taikyti ieÅ¡kinio senaties terminÄ , skaičiuojant nuo kreipimosi į teismÄ dienos. Å iaulių AVPK pažymėjo, kad pareiÅ¡kėjas, reikalaudamas atlyginti neturtinę žalÄ , neturi įrodinėti, kad dėl žalos atsiradimo (padarymo) kalti pareigÅ«nai, tačiau jis neatleidžiamas nuo pareigos įrodyti kitas tris bÅ«tinÄ sias Å¡ios valstybės atsakomybės rÅ«Å¡ies sÄ lygas: pareigÅ«nų neteisėtus veiksmus, priežastinį ryšį ir padarytos žalos faktÄ .

PareiÅ¡kėjui neįrodžius bent vienos iÅ¡ bÅ«tinųjų Å¡ios rÅ«Å¡ies atsakomybės sÄ lygų, nėra ir teisinio bei faktinio pagrindų žalai atlyginti.Atsakovo atstovė teismo posėdžio metu prašė skundÄ atmesti kaip nepagrįstÄ .PareiÅ¡kėjas skunde nurodo, kad jis ginčijamu laikotarpiu buvo konvojuojamas su netinkamomis transporto priemonėmis, kuriose nebuvo įrengti saugos diržai, nebuvo ventiliacijos ir Å¡ildymo, transporto priemonės bÅ«davo perpildytos konvojuojamaisiais ir nebuvo užtikrintas 1,3 m ploto vienam asmeniui reikalavimas.Pagal byloje esančius ir Å iaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato pateiktus duomenis V.

K. buvo konvojuotas Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Viešosios tvarkos biuro Konvojaus būrio specialiaisiais automobiliais „Renault MIDLUM", valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir „Mercedes BENZ"- valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Joniškio rajono policijos komisariato specialiuoju automobiliu „Fiat Ducato", valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) Minėti automobiliai įrengti vadovaujantis nustatytais higienos ir saugumo reikalavimais bei yra tinkami eksploatacijai.

Transporto priemonės atitinka numatytus keliamus reikalavimus, kurie reglamentuoti Konvojavimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2005 m. liepos 29 d. įsakymu Nr. 1R-240/1V-246 (ginčo laikotarpiu aktuali redakcija: 2008-04-24 įsakymas Nr. IR-175/1 V-146) (toliau - Konvojavimo taisyklės) 146 punkto nuostatas. Specialiosios paskirties automobilis „Mercedes BENZ“ (atitikties tipas ar kategorija M2-CWK) t.y. transporto priemonė, turinti uždarÄ kėbulÄ , pritaikytÄ Å¾monėms, 12 sėdimų vietų konvojuojamiesiems vežti, specialiosios paskirties automobilis „Renault „MIDLUM" (atitikties tipas ar kategorija N2-BA-SG) t.y. transporto priemonė turinti uždarÄ kėbulÄ , 32 sėdimas vietas konvojuojamiesiems asmenims vežti, ir specialiosios paskirties automobilis „Fiat Ducato", valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) t.y. transporto priemonė, turinti uždarÄ kėbulÄ , pritaikytÄ Å¾monėms, 6 sėdimas vietas konvojuojamiesiems vežti.

Å iaulių aps. VPK pareigÅ«nams 2011 - 2013 metais konvojuojant pareiÅ¡kėjÄ specialiaisiais automobiliais „Mercedes BENZ", „Renault MIDLUM“ ir „Fiat Ducato“ leistinas konvojuojamųjų skaičius (12, 32, 6) nebuvo virÅ¡ytas. Å iaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato VieÅ¡osios tvarkos biuro virÅ¡ininko pavaduotojo G. Å . 2015 m. gruodžio 30 d. tarnybiniame praneÅ¡ime „Dėl V. K. skundo“ Nr. 40-PR2-48366 nurodyta, kad, vadovaujantis Konvojavimo taisyklių 109 punktu, kuriame reglamentuota, kad:

„specialiajame transporte konvojuojamųjų skaičius negali bÅ«ti didesnis nei yra sėdimų bei gulimų vietų". V. K. pretenzijos dėl suteikiamos erdvės stygiaus yra nepagrįstos, nes Konvojavimo taisyklės nenumato bÅ«tino minimalaus ploto konvojuojamiesiems konvojaus automobiliuose, o sėdima vieta pareiÅ¡kėjui visada buvo suteikiama.G. Å . 2015 m. gruodžio 30 d. tarnybiniame praneÅ¡ime „Dėl V. K. skundo" Nr. 40-PR2-48366 taip pat nurodyta, kad konvojaus automobilių įrengimÄ reglamentuoja Konvojavimo taisyklių 146 punktas, kurio reikalavimus Å iaulių aps.

VPK naudojamos specialiosios paskirties transporto priemonės atitinka. Å iame tarnybiniame praneÅ¡ime pažymėta, kad minėtuose konvojaus automobiliuose vėdinimo, apÅ¡vietimo ir autonominės Å¡ildymo sistemos veikė nepriekaiÅ¡tingai. Automobiliai nors ir neturėjo Å¡oninių langų, buvo priskiriami kaip transporto priemonės žmonėms vežti, jų vairuotojai turėdavo turėti „D" vairuotojo kategorijÄ . Kas pusę metų automobiliai bÅ«davo tikrinami Å iaulių automobilių techniniame apžiÅ«ros centre, jokių reikalavimų įrengti saugos diržus, Å¡oninius langus negauta.

Automobiliai visiškai atitiko keliamus reikalavimus ir buvo tinkami eksploatacijai. Todėl darytina išvada, kad konvojuojant konvojuojamus asmenis į perdavimo-pasikeitimo punktus yra užtikrinamas konvojuojamų asmenų saugumas bei specialieji automobiliai konvojuojamiesiems konvojuoti atitinka šiuolaikinius techninius-inžinerinius reikalavimus reglamentuotus konvojavimo taisyklėse.V. K. pretenzijos neobjektyvios, bendro pobūdžio, nenurodoma kokiais specialiaisiais automobiliais ir kur jis buvo konvojuotas į perdavimo-pasikeitimo punktus ir atgal.

PareiÅ¡kėjas nei karto prieÅ¡ vykdant teisminį, planinį konvojų konvojaus bÅ«rio pareigÅ«nams nėra iÅ¡sakęs pageidavimų, pretenzijų ar nepasitenkinimų nei žodžiu, nei raÅ¡tu dėl netinkamų konvojavimo sÄ lygų ar jo asmens teisių pažeidinėjimo. Konvojavimo taisyklių IX skyriaus 106 punkte reglamentuota, „Konvojuojamųjų priėmimas į specialųjį ar kitokį transportÄ pradedamas nuo jų pretenzijų iÅ¡klausymo ir kiekvieno asmenybės patikrinimo pagal duomenis, esančius konvojuojamųjų asmens bylų pažymose".

V. K. turėjo galimybę pateikti pretenzijas, nusiskundimus žodžiu arba raštu konvojaus pareigūnams. Nurodytu laikotarpiu konvojaus postų, kelionės žiniaraščiuose pastabų dėl pareiškėjo nusiskundimų negauta.Pareiškėjas taip pat nurodo, kad jis teismo posėdžių salėse buvo laikomas su antrankiais, taip pat su antrankiais buvo konvojuojamas.G. Š. 2015 m. gruodžio 30 d. tarnybiniame pranešime „Dėl V. K. skundo" Nr. 40-PR2-48366 taip pat nurodyta, kad vežant konvojuojamuosius automobilių patalpose skirtose laikyti konvojuojamuosius, visi konvojuojamieji, tame tarpe ir V.

K. buvo konvojuojami neuždėjus antrankių ant rankų. Antrankiai buvo naudojami tik vedant į teismo laikino sulaikymo patalpas, posėdžių sales ir atgal bei posėdžių teismo salėse metu. Antrankių naudojimas teisminio konvojaus metu reglamentuotas Konvojavimo taisyklių XI skyriaus 194, 195 punktais. Konvojavimo taisyklių 194 punkte nustatyta, kad: „Konvojuojamieji iÅ¡ specialiųjų automobilių, specialiųjų autobusų į teismo posėdžių salę paprastai lydimi prieÅ¡ įeinant į jÄ kitiems asmenims, o atgal - kitiems asmenims išėjus.

Lydimiems konvojuojamiesiems antrankiai uždedami rankas laikant už nugaros.". Konvojavimo taisyklių 195 punkte nurodyta, kad: „Nuo momento, kai konvojaus virÅ¡ininkas praneÅ¡a teismo posėdžio pirmininkui apie konvojuojamųjų pristatymÄ , iki teismo posėdžio pabaigos konvojaus virÅ¡ininkas vykdo teismo posėdžio pirmininko nurodymus dėl konvojuojamųjų apsaugos teismo posėdžio metu. Teismo posėdžių salėje konvojuojamieji laikomi su antrankiais, uždėtais ant priekyje laikomų rankų.

Ä®vertinęs konvojuojamojo kriminogeninę charakteristikÄ , jo fizinę, psichologinę sveikatos bÅ«klę, teismo pirmininkas gali leisti antrankius nuimti."Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas bylose dėl neturtinės žalos atlyginimo ne kartÄ yra pažymėjęs, kad reiÅ¡kiant reikalavimÄ dėl neturtinės žalos, kylančios iÅ¡ valdžios institucijos neteisėtų veiksmų, asmeniui nepakanka vien tik abstrakčiai pareikÅ¡ti, jog buvo padaryta neturtinė žala, tačiau bÅ«tina konkrečiai (laike ir vietoje) apibrėžti galimus neteisėtus veiksmus (neveikimÄ ) ir jų galimÄ konkrečiÄ iÅ¡raiÅ¡kÄ (galimas pasekmes) asmeniui CK 6.250 straipsnio prasme.

Teismų praktikoje pripažįstama, kad neturtinės žalos įrodinėjimas pasižymi specifika, kadangi neturtinė žala dažnai yra susijusi su fizinio ar dvasinio pobÅ«džio pakenkimais, kuriuos įrodyti tiesioginiais įrodymais ne visada įmanoma. Todėl įrodinėjant neturtinę žalÄ ypatingÄ reikÅ¡mę įgyja įrodomieji faktai, t. y. tokie faktai, kurie yra pagrindas logine seka daryti iÅ¡vadÄ , kad egzistuoja kitas – materialiojo teisinio pobÅ«džio faktas – neturtinės žalos padarymo faktas.

Ä®rodžius tokius faktus, kurie neabejotinai turėtų sÄ lygoti neigiamÄ poveikį nukentėjusiajam asmeniui (neigiamus fizinius ar dvasinius iÅ¡gyvenimus), gali bÅ«ti konstatuotas ir neturtinės žalos padarymo faktas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio (eismo 2007 m. birželio 26 d. sprendimÄ administracinėje byloje Nr. A14 - 653/2007; 2008 m. balandžio 16 d. sprendimÄ administracinėje byloje Nr. A444 - 619/2008, Administracinių teismų praktika, 2008, Nr. 4(14): 2012 m. vasario 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr.A -39/2012 ir kt.).

Nors neturtinės žalos įrodinėjimas pasižymi specifika, tačiau bylÄ nagrinėjantis teismas visada turi vadovautis ABTÄ® 57 straipsnio 6 dalyje įtvirtinta bendrÄ ja įrodymų vertinimo taisykle - vertinti įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimÄ , pagrįstÄ visapusiÅ¡ku, iÅ¡samiu ir objektyviu bylos aplinkybių visumos iÅ¡tyrimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo principais.Atsižvelgiant į tai, kad pareiÅ¡kėjas nėra kreipęsis dėl netinkamų konvojavimo sÄ lygų į Å iaulių AVPK pareigÅ«nus, taip pat atsižvelgiant į tai, jog pareiÅ¡kėjas buvo konvojuojamas tvarkingais, konvojuojamųjų lydėjimui skirtais, techninius ir įrengimo reikalavimus atitinkančiais automobiliais, darytina pagrįsta iÅ¡vada, kad konvojuojant pareiÅ¡kėjÄ V.

K., Å iaulių AVPK pareigÅ«nai teisės aktų nuostatų nepažeidė, ir pareiÅ¡kėjo teisės pažeistos nebuvo.PareiÅ¡kėjo skundas tenkintinas iÅ¡ dalies.Nagrinėjamoje byloje pareiÅ¡kėjas V. K. kreipėsi į teismÄ , praÅ¡ydamas priteisti iÅ¡ Lietuvos valstybės atstovaujamos Å iaulių AVPK jam neturtinės 1000 Eur žalos atlyginimÄ už laikotarpį nuo 2011-12-09 iki 2016-02-11 dėl netinkamų konvojavimo sÄ lygų ir 10 000 Eur žalos atlyginimÄ už laikotarpį nuo 2011-12-09 iki 2016-02-11 bÅ«nant Å iaulių TI.

Neturtinę žalÄ pareiÅ¡kėjas kildina iÅ¡ neteisėtų valdžios institucijos veiksmų neužtikrinant jam tinkamų kalinimo sÄ lygų Å iaulių tardymo izoliatoriuje bei konvojavimo metu. Sprendžiant Å¡ioje byloje, ar atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Å iaulių tardymo izoliatoriaus ir Å iaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato, neveikimas (pozityvios pareigos nevykdydamas) laikytinas neteisėtais valdžios institucijos veiksmais CK 6.271 straipsnio prasme, turi bÅ«ti atsižvelgiama į atsakovo atsiliepime pareikÅ¡tÄ praÅ¡ymÄ taikyti senaties terminÄ .

Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau ir CK) 1.124 straipsnį, ieÅ¡kinio senatis – tai įstatymo nustatytas laiko tarpas (terminas), per kurį asmuo gali apginti savo pažeistas teises pareikÅ¡damas ieÅ¡kinį. ReikalavimÄ apginti pažeistÄ teisę teismas priima nagrinėti nepaisant to, kad ieÅ¡kinio senaties terminas pasibaigęs (CK 1.126 straipsnio 1 dalis). Tačiau ieÅ¡kinio senaties termino pabaiga iki ieÅ¡kinio pareiÅ¡kimo yra pagrindas ieÅ¡kinį atmesti (CK 1.131 straipsnio 1 dalis).

Pasibaigus ieÅ¡kinio senaties terminui galimybė priverstinai, valstybės prievartos pagalba įgyvendinti subjektines teises iÅ¡nyksta. Viena vertus, ieÅ¡kinio senaties instituto paskirtis – užtikrinti civilinių teisinių santykių stabilumÄ ir apibrėžtumÄ . Civilinių teisinių santykių dalyviams garantuojama, jog suėjus įstatymo nustatytam terminui jų subjektinės teisės teismine tvarka negalės bÅ«ti nuginčytos ir jiems nebus paskirta tam tikra pareiga. Jeigu suinteresuotasis asmuo, žinodamas arba turėdamas žinoti apie savo teisės pažeidimÄ , per visÄ ieÅ¡kinio senaties terminÄ nesikreipė į teismÄ su ieÅ¡kiniu, kad apgintų pažeistÄ teisę arba įstatymo saugomÄ interesÄ , prieÅ¡inga teisinio santykio Å¡alis gali pagrįstai tikėtis, jog toks asmuo arba atsisako nuo savo teisės, arba nemano, kad jo teisė yra pažeista.

Kita vertus, ieÅ¡kinio senaties terminų nustatymas skatina nukentėjusiÄ jÄ Å¡alį imtis priemonių operatyviai ir tinkamai ginti savo pažeistas teises. Taigi ieÅ¡kinio senaties institutas sumažina teisinio neapibrėžtumo, atsirandančio kilus ginčui dėl subjektinės teisės, neigiamÄ poveikį civilinei apyvartai (Lietuvos Respublikos teismų praktikos, taikant ieÅ¡kinio senatį reglamentuojančias įstatymų normas, apibendrinimo apžvalga, patvirtinta Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 2002 m. gruodžio 20 nutarimu Nr. 39).

IeÅ¡kinio senatį teismas taiko tik tuo atveju, kai ginčo Å¡alis reikalauja (CK 1.126 straipsnio 2 dalis). Nagrinėjamu atveju atsakovas prašė taikyti ieÅ¡kinio senatį daliai pareiÅ¡kėjo reikalavimo skaičiuojant nuo kreipimosi į teismÄ dienos. CK 1.127 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad ieÅ¡kinio senaties terminas prasideda nuo teisės į ieÅ¡kinį atsiradimo dienos. CK 1.127 straipsnio 1 dalyje taip pat nustatyta, kad teisė į ieÅ¡kinį atsiranda nuo tos dienos, kuriÄ asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimÄ .

IeÅ¡kinio senaties termino eigos pradžios susiejimas su momentu, kada asmuo turėjo sužinoti apie teisės pažeidimÄ , paaiÅ¡kintinas įstatymo leidėjo ketinimu kokiu nors bÅ«du ieÅ¡kinio senaties termino eigos pradžiÄ apibrėžti objektyvesniais kriterijais. Jeigu ji priklausytų vien nuo asmens vidinio suvokimo, ieÅ¡kinio senaties termino eigos pradžia taptų per daug nekonkreti ir neapibrėžta, o ieÅ¡kinio senaties instituto praktinis taikymas neatitiktų pirminio sumanymo – užtikrinti visuomeninių santykių stabilumÄ , skatinti nukentėjusiuosius asmenis operatyviai kreiptis į teismÄ , garantuoti tinkamÄ ir efektyvų bylos iÅ¡nagrinėjimÄ ir iÅ¡sprendimÄ .

Todėl turėjimo sužinoti apie teisės pažeidimÄ momentas, skirtingai nei realaus sužinojimo momentas, sietinas labiau su objektyviais įvykiais ir savybėmis, nei su subjektyviais, nukreiptais vien į ieÅ¡kovo asmenį. Sprendžiant, kada apie pažeistÄ teisę turėjo sužinoti apdairus ir rÅ«pestingas asmuo, bÅ«tina nustatyti teisės pažeidimo pobÅ«dį bei momentÄ , nuo kurio bet koks vidutinis apdairiai ir rÅ«pestingai su savo teisėmis besielgiantis asmuo analogiÅ¡koje situacijoje turėjo iÅ¡siaiÅ¡kinti, kad jo teisė yra pažeista.

IeÅ¡kinio senaties termino eigos pradžiai neturi įtakos, ar egzistuoja reali galimybė faktiÅ¡kai įgyvendinti teisę kreiptis į teismÄ . PareiÅ¡kėjas praÅ¡o priteisti iÅ¡ atsakovo neturtinę žalÄ . CK 1.125 straipsnio 8 dalyje numatyta, kad sutrumpintas trejų metų ieÅ¡kinio senaties terminas taikomas reikalavimams dėl padarytos žalos atlyginimo, tarp jų ir reikalavimams atlyginti žalÄ , atsiradusiÄ dėl netinkamos kokybės produkcijos. PareiÅ¡kėjas praÅ¡o atlyginti neturtinę žalÄ , todėl Å¡iam reikalavimui taikytinas trejų metų ieÅ¡kinio senaties terminas.Teismas konstatuoja, kad pareiÅ¡kėjas daliai savo reikalavimų yra tokį senaties terminÄ praleidęs, nes tik 2015-02-13 kreipėsi į teismÄ (spaudas ant voko, 6 b. l, 1 t.).

Todėl Å¡iuo atveju yra taikytinas trejų metų senaties terminas, pradedant terminÄ skaičiuoti nuo kreipimosi į teismÄ dienos. Teismas pažymi, kad pagal CK 1.131 straipsnio 2 dalies nuostatas, jeigu teismas pripažįsta, kad ieÅ¡kinio senaties terminas praleistas dėl svarbios priežasties, pažeistoji teisė turi bÅ«ti ginama, o praleistas ieÅ¡kinio senaties terminas atnaujinamas. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje aiÅ¡kinama, kad klausimÄ , ar konkrečios ieÅ¡kinio senaties termino praleidimo priežastys yra svarbios ir sudaro pagrindÄ jį atnaujinti, teismas turi spręsti vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir sÄ Å¾iningumo principais, atsižvelgdamas į ieÅ¡kinio senaties termino trukmę (bendrasis ar sutrumpintas), ginčo esmę, Å¡alių elgesį, ieÅ¡kinio senaties teisinio instituto esmę ir paskirtį bei į kitas reikÅ¡mingas bylos aplinkybes (žr. pvz.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. rugsėjo 24 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A822-1037/2009). PareiÅ¡kėjas nenurodė jokių objektyvių priežasčių, kurios galėtų bÅ«ti pagrindas atnaujinti ieÅ¡kinio senaties terminÄ , todėl ieÅ¡kinio senaties terminas neatnaujintinas.CK 6.271 straipsnio 1 dalis nustato, kad žalÄ , atsiradusiÄ dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iÅ¡ valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Å ioje įstatymo normoje numatytos civilinės atsakomybės subjektas yra specialusis – vieÅ¡as asmuo (valstybė arba savivaldybė).

Å is atsakomybės subjekto ypatumas (vieÅ¡as asmuo) lemia Å¡ioje įstatymo normoje numatytos civilinės atsakomybės taikymo ypatumus, kadangi valstybės civilinė atsakomybė atsiranda esant trims sÄ lygoms (civilinė atsakomybė be kaltės): valstybės valdžios institucijų neteisėtiems veiksmams (neveikimui), žalai ir priežastiniam ryÅ¡iui tarp valstybės valdžios institucijų neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Todėl reikalavimas dėl žalos (tiek turtinės, tiek neturtinės), kuri kildinama iÅ¡ valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, atlyginimo gali bÅ«ti tenkinamas nustačius minėtų civilinės atsakomybės atsiradimo sÄ lygų visumÄ .

Nesant bent vienos iÅ¡ Å¡ių sÄ lygų vieÅ¡oji atsakomybė negalima. Tam, kad bÅ«tų konstatuotas neteisėtumas CK 6.271 straipsnio prasme, reikia nustatyti, jog valdžios institucijos darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti, neįvykdė jiems teisės aktais priskirtų funkcijų arba nors ir vykdė Å¡ias funkcijas, tačiau veikė nepateisinamai aplaidžiai, pažeisdami bendro pobÅ«džio pareigÄ elgtis atidžiai ir rÅ«pestingai. Sprendžiant dėl atitinkamos valstybės valdžios institucijos (jos pareigÅ«nų) veikos neteisėtumo (CK 6.271 straipsnio prasme), kiekvienu atveju yra bÅ«tina nustatyti, kokios konkrečios teisės normos, kurios reglamentuoja skundžiamos institucijos veiklÄ , buvo pažeistos, kaip bÅ«tent Å¡ie pažeidimai pasireiÅ¡kė asmeniui, teigiančiam, kad jis dėl tokių veiksmų (neveikimo) patyrė žalÄ , taip pat tai, ar atitinkamos pasekmės (jei jos nustatomos) atsirado bÅ«tent dėl tų valstybės institucijų, pareigÅ«nų neteisėtų veiksmų.

Dėl pareiÅ¡kėjo laikymo Å iaulių tardymo izoliatoriujeLietuvos Respublikos kardomojo kalinimo įstatymo 3 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad tardymo izoliatoriaus administracija, užtikrindama suėmimo vykdymo tvarkÄ ir tinkamas asmenų laikymo tardymo izoliatoriuose sÄ lygas, vadovaujasi Lietuvos Respublikos Konstitucija, Å¡iuo ir kitais įstatymais, Lietuvos Respublikos tarptautinėmis sutartimis, kitais nacionaliniais ir Europos SÄ jungos teisės aktais. Pagal Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2010 m. gegužės 11 d.

įsakymo Nr. V-124 „Dėl didžiausio tardymo izoliatoriuje ir areÅ¡tinėje leidžiamų laikyti asmenų skaičiaus ir minimalaus ploto, tenkančio vienam asmeniui, tardymo izoliatoriaus ir areÅ¡tinės kameroje nustatymo“ 1.3.1 punktÄ vienam asmeniui tenkantis minimalus plotas tardymo izoliatoriaus kameroje negali bÅ«ti mažesnis kaip 3,6 kv. m.Byloje nustatyta, kad pareiÅ¡kėjas bylai aktualiu laikotarpiu, t.y. nuo 2012-02-13 iki 2016-02-11 Å iaulių tardymo izoliatoriuje buvo laikomas kamerose Nr. 28 (plotas 17,62 kv. m.), Nr. 19 (plotas 17,62 kv. m.), Nr. 8 (plotas 16,72 kv. m.), Nr. 56 (plotas 19,05 kv. m.), Nr. 7 (plotas 21,98 kv. m.), Nr. 49 (plotas 20,23 kv. m.).

IÅ¡ byloje esančios pažymos matyti, kad pareiÅ¡kėjas tam tikru metu buvo laikomas kameroje nepažeidžiant nustatytos vienam asmeniui, esančiam laisvės atėmimo ir kardomojo kalinimo įstaigoje, kameros ploto normos, tačiau iÅ¡ pateiktos pažymos ne visais atvejais galima nustatyti kada ir kiek laiko pareiÅ¡kėjas buvo laikomas kameroje nepažeidžiant nustatytos vienam asmeniui, kameros ploto normos. Atsižvelgus į kalinamų asmenų ribotas galimybes rinkti įrodymus, paprastai iÅ¡ pareiÅ¡kėjo reikalaujama nurodyti tik pagrįstai detalizuotÄ kalinimo sÄ lygų apibÅ«dinimÄ (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – LVAT) 2013 m. vasario 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS602-84/2013).

PareiÅ¡kėjui aiÅ¡kiai nurodžius reikÅ¡mingas kalinimo sÄ lygas apibÅ«dinančias aplinkybes, pareiga pateikti reikiamus dokumentus ir kitus įrodymus apie tam tikrų reikalavimų, susijusių su sveikos ir saugios kalinimo aplinkos užtikrinimu, tenka laisvės atėmimo vietos administracijai (žr., pvz., LVAT 2013 m. rugsėjo 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A442-1346/2013, 2013 m. rugsėjo 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A858-977/2013; 2013 m. balandžio 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A525-197/2013 ir kt.).

Kadangi įrodyti aplinkybes kada pareiÅ¡kėjo teisės nebuvo pažeistos, pareiga tenka atsakovui, todėl Å¡ios aplinkybės aiÅ¡kintinos pareiÅ¡kėjo naudai. Konstatuotina, jog laikotarpiu nuo 2012-02-13 iki 2016-02-11, iÅ¡viso 288 dienas, pareiÅ¡kėjas Å iaulių tardymo izoliatoriuje buvo laikomas sÄ lygomis, pažeidžiančiomis teisės aktais nustatytÄ kameros plotÄ vienam asmeniui, t.y. vienam asmeniui, laikomam kameroje teko mažiau kaip 3,6 kv. m. ploto. Å iaulių TI administracija pažeidė pareiÅ¡kėjo subjektinę teisę bÅ«ti kalinamam kameroje, kurioje jam tektų ne mažiau nei 3,6 kv. m kameros ploto, t. y. neveikė taip, kaip pagal įstatymus Å¡i institucija ar jos darbuotojai privalėjo veikti.PareiÅ¡kėjas skunde nurodė, jog patalpos, kuriose jis buvo laikomas (gyvenamosios, laikino sulaikymo, pasivaikščiojimo kiemeliai ir kt.), neatitinka higienos normų reikalavimų.

Laisvės atėmimo vietų įrengimo ir priežiÅ«ros sveikatos saugos reikalavimus ir sveikatos priežiÅ«ros organizavimÄ nustato Lietuvos higienos norma HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areÅ¡tinių sveikatos saugos reikalavimai“, patvirtinta 2015-08-03 Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro įsakymu Nr. V-908, kuri įsigaliojo nuo 2015-11-01. Iki 2015-10-31 galiojo Lietuvos higienos norma HN 76:2010 „Laisvės atėmimo vietos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“, patvirtinta 2010-03-30 Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro įsakymu Nr. V-241.

Iš Šiaulių visuomenės sveikatos centro patikrinimo akto Nr. EP-391 (55-57 b.l., 1 t., 90-92 b.l., 4 t.) matyti, kad patikrinimo metu kameroje Nr. 8 nustatyti higienos normos HN 76:2010 62 punkto pažeidimai (kamerų sienų tinkas vietomis išdaužytas, sienų, lubų dažų danga atšokusi, reikalingas remontas). Iš Šiaulių visuomenės sveikatos centro patikrinimo aktų Nr. EP-242 (58-62 b.l., 1 t.) ir EP-224 (74-81 b.l., 1 t.) matyti, kad patikrinimo metu priėmimo paskirstymo skyriuje (laikino sulaikymo patalpose) higienos normos HN 76:2010 pažeidimai nenustatyti.

Iš Šiaulių visuomenės sveikatos centro patikrinimo akto Nr. EP-254 (66-71 b.l., 1 t.) matyti, kad priėmimo paskirstymo skyriuje laikino sulaikymo kamerose nustatyti higienos normos HN 76:2010 62 punkto pažeidimai (grindys nelygios, betonas vietomis išdaužytas, sienų dažų danga nusitrynusi, vietomis purvina, kamerose reikalingas parastasis remontas). Pasivaikščiojimo kiemeliuose pažeidimų nenustatyta. Iš Šiaulių visuomenės sveikatos centro patikrinimo akto Nr. EP-84 (77-81, 93-97 b.l., 4 t.) matyti, kad patikrinimo metu laikino sulaikymo kamerose nustatyti higienos normos HN 76:2010 54, 59 punktų pažeidimai (vonelės daiktams sudėti labai nešvarios, nepateikti pagrindinio valymo registro dokumentai).

Iš Šiaulių visuomenės sveikatos centro patikrinimo akto Nr. EP-521 (82-83 b.l., 4 t.) matyti, kad patikrinimo metu kameroje Nr. 7 nenustatyti higienos normos HN 134:2015 pažeidimai. Iš Šiaulių visuomenės sveikatos centro patikrinimo akto Nr. EP-3 (84-89 b.l., 4 t.) matyti, kad patikrinimo metu kameroje Nr. 8 nustatyti higienos normos HN 76:2010 26, 59, 62 punktų pažeidimai (lubų ir sienų tinkas nuo drėgmės atšokęs, sienų, lubų dažų bei tinko danga byranti, prie sanitarinio mazgo plytelės iškritę, patalpoje būtinas remontas, neužtikrinamas patalpos pagrindinis valymas, per žema oro temperatūra).

Bylai aktualiu laikotarpiu, kitose patalpose, kuriose buvo laikomas pareiÅ¡kėjas nebuvo atlikta sÄ lygų atitikimo higienos reikalavimams patikrinimas, taip pat byloje nėra jokių kitų objektyvių duomenų apie kitų patalpų, kuriose buvo laikomas pareiÅ¡kėjas atitikimÄ higienos normų reikalavimams. PareiÅ¡kėjas dėl skunde nurodytų netinkamų kalinimo sÄ lygų, bylai aktualiu laikotarpiu, į Å iaulių TI administracijÄ nesikreipė (skundėsi dėl kitų aplinkybių, nesusijusių su Å¡ios bylos nagrinėjimo dalyku) (51-54 b.l., 1 t.), taip pat byloje nėra duomenų, kad pareiÅ¡kėjas su skundais bÅ«tų kreipęsis į kitas kompetentingas institucijas (pavyzdžiui Å iaulių visuomenės sveikatos centrÄ ar kt.) dėl netinkamų kalinimo sÄ lygų.

Pažymoje „Apie laikymo sÄ lygas Å iaulių tardymo izoliatoriuje“ nurodytas patalpų, kuriose buvo laikomas pareiÅ¡kėjas, apraÅ¡ymas, iÅ¡ kurio matyti, kad patalpos įrengtos pagal higienos normų reikalavimus, sanitarinio mazgo patalpa atitverta nuo likusio kameros ploto ne žemesne kaip 1,5 metro aukščio pertvara ir padengta lengvai valoma danga, tačiau objektyvių duomenų, ar Å¡ios patalpos visiÅ¡kai atitinka higienos normų reikalavimus, byloje nėra. Teisės aktai neįpareigoja Å iaulių TI administracijÄ nuolat fiksuoti patalpų, kuriose laikomi suimtieji (nuteistieji) bÅ«klės. Teismas, įvertinęs pareiÅ¡kėjo nurodytas aplinkybes, Å iaulių visuomenės sveikatos centro nustatytas aplinkybes, atsakovo atstovo pateiktÄ pažymÄ , konstatuoja, kad pareiÅ¡kėjas buvo laikomas kameroje Nr. 8 ir laikino sulaikymo kamerose, kurios neatitiko higienos normų reikalavimų, t.y.

Šiaulių TI neveikė taip, kaip pagal įstatymus ši institucija ar jos darbuotojai privalėjo veikti. Taip pat teismas konstatuoja, kad neįrodyta, jog kitos patalpos (išskyrus nustatytus pažeidimus), kuriose pareiškėjas buvo laikomas, neatitiko higienos normų reikalavimų.Pareiškėjas nurodė, jog pasivaikščiojimo kiemeliuose trūko vietos pasivaikščioti. Iš byloje esančio pasivaikščiojimų kiemelių plano (98-99 b.l., 2 t., 72-73 b.l., 4 t.) matyti, kad pasivaikščiojimo kiemeliai yra nuo 17,31 kv.m. iki 23,43 kv. m. dydžio.

Teisės aktai nereglamentuoja pasivaikščiojimo kiemelių ploto. IÅ¡ atsakovo atsiliepimo matyti, kad pasivaikščioti vienu metu vedami visi toje kameroje esantys asmenys, todėl pareiÅ¡kėjo teiginiai, kad buvo per mažai vietos pasivaikščioti atmestini, kaip nepagrįsti.PareiÅ¡kėjas nurodo, kad jis galėjo pasivaikščioti tik vienÄ valandÄ . Suėmimo vykdymo įstatymo 29 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad suimtieji turi teisę kasdien ne mažiau kaip vienÄ valandÄ pasivaikščioti gryname ore.

Nepilnamečiams, nėščioms moterims ir ligoniams pagal gydytojų iÅ¡vadÄ suteikiami du ne trumpesni kaip vienos valandos pasivaikščiojimai per dienÄ . Pasivaikščiojimo gryname ore trukmę įsakymu nustato tardymo izoliatoriaus direktorius. IÅ¡ pareiÅ¡kėjo skundo matyti, kad jam buvo suteikta teisė kiekvienÄ dienÄ po 1 valandÄ pasivaikščioti gryname ore. PareiÅ¡kėjas nepateikė jokių įrodymų ir nenurodė jokių faktinių aplinkybių, kad jis turėjo teisę į ilgesnį, nei vienos valandos pasivaikščiojimÄ gryname ore, todėl Å¡ie argumentai atmestini, kaip nepagrįsti.PareiÅ¡kėjas nurodo, kad rÅ«kantys ir nerÅ«kantys asmenys buvo laikomi kartu.

PareiÅ¡kėjas dėl jo teisių pažeidimo laikant kartu su rÅ«kančiais asmenimis, Å iaulių TI administracijai skundų nepateikė (51 b.l., 1 t.), atvykęs į Å iaulių TI pateikė praÅ¡ymÄ , kuriame nurodė, kad jis yra rÅ«kantis ir sutinka bÅ«ti laikomas kameroje, kurioje yra laikomi rÅ«kantys asmenys (117 b.l., 4 t.), vėliau praÅ¡ymų perkelti į kitÄ kamerÄ , kur laikomi nerÅ«kantys asmenys nepateikė, todėl Å¡ie teiginiai atmetami kaip nepagrįsti.PareiÅ¡kėjas nurodė, jog neturėjo galimybės iÅ¡siplauti savo asmeninius rÅ«bus.

Pagal Lietuvos Respublikos higienos normos HN 76:2010 „Laisvės atėmimo vietos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai" 64 punktÄ , laisvės atėmimo vietų veikiančiose skalbyklose turi bÅ«ti sudarytos sÄ lygos skalbti ir džiovinti asmeninius apatinius ir virÅ¡utinius drabužius. Å iaulių TI direktoriaus 2012-11-20 įsakymu Nr. 1/01-236 patvirtintas „Šiaulių tardymo izoliatoriaus suimtųjų (nuteistųjų) virÅ¡utinių asmeninių drabužių skalbimo ir cheminio valymo tvarkos apraÅ¡as (toliau – ApraÅ¡as), kuris reglamentuoja virÅ¡utinių rÅ«bų skalbimo tvarkÄ .

ApraÅ¡o 3 punkte numatyta, kad Å iaulių TI esantiems suimtiesiems (nuteistiesiems) virÅ¡utinių rÅ«bų skalbinių skalbimo bei cheminio valymo paslaugos teikiamos už suimtųjų (nuteistųjų) asmeninėse sÄ skaitose esančius pinigus. ApraÅ¡o 13 ir 14 punktai numato skalbinių nepriėmimo procedÅ«rÄ , jei suimtasis (nuteistasis) neturi ar turi nepakankamai lėšų savo asmeninėje sÄ skaitoje sumokėti už skalbimo paslaugas. Byloje nėra duomenų, kad Å iaulių TI atsisakė priimti skalbimui pareiÅ¡kėjo virÅ¡utinius rÅ«bus, pareiÅ¡kėjas nesikreipė į Å iaulių TI administracijÄ su praÅ¡ymu skalbti jo virÅ¡utinius rÅ«bus, neteikė skundų dėl atsisakymo skalbti jo rÅ«bus, pareiÅ¡kėjas nenurodė jokių konkrečių duomenų kada ir kokiomis aplinkybėmis Å iaulių TI atsisakė sudaryti galimybę pareiÅ¡kėjui iÅ¡siskalbti virÅ¡utinius rÅ«bus.

PareiÅ¡kėjas nenurodė jokių konkrečių aplinkybių kada jam nebuvo sudarytos galimybės skalbtis apatinius rÅ«bus. Dėl suimtųjų (nuteistųjų) rÅ«bų skalbimo Å iaulių visuomenės sveikatos centras pažeidimų nenustatė. PareiÅ¡kėjas savo asmeninės sÄ skaitoje per laikotarpį nuo 2011-12-12 iki 2013-10-01 turėjo 2889,49 Lt (836,85 Eur), t.y. turėjo galimybę susimokėti už virÅ¡utinių rÅ«bų skalbimÄ . Todėl įvertinus paminėtas aplinkybes pareiÅ¡kėjo argumentai atmestini, kaip nepagrįsti.PareiÅ¡kėjas nurodė, kad į duÅ¡Ä vedama tik vienÄ kartÄ per savaitę.

Higienos normos HN 76:2010 68 punkte numatyta, kad laisvės atėmimo vietose laikomiems asmenims turi bÅ«ti sudaryta galimybė prausti visÄ kÅ«nÄ po Å¡iltu duÅ¡u ne rečiau, kaip vienÄ kartÄ per savaitę. PareiÅ¡kėjas nesikreipė su praÅ¡ymais ar skundais į Å iaulių TI direktorių dėl tinkamų sÄ lygų praustis po duÅ¡u bei galimybės praustis po duÅ¡u daugiau nei vienÄ kartÄ per savaitę. Byloje nėra jokių objektyvių duomenų, kad pareiÅ¡kėjui nebuvo sudaryta galimybė ne rečiau kaip vienÄ kartÄ per savaitę prausti visÄ kÅ«nÄ po Å¡iltu duÅ¡u.

Byloje nėra duomenų, kad atsakovo atstovas bÅ«tų privalėjęs sudaryti sÄ lygas pareiÅ¡kėjui daugiau nei vienÄ kartÄ per savaitę prausti visÄ kÅ«nÄ po duÅ¡u, todėl atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes Å¡ie pareiÅ¡kėjo teiginiai atmestini, kaip nepagrįsti. PareiÅ¡kėjo teiginiai dėl higienos priemonių neiÅ¡davimo atmestini kaip nepagrįsti. IÅ¡ Asmeninės sÄ skaitos (134-139 b.l., 4 t.) matyti, kad pareiÅ¡kėjas buvo aprÅ«pintas higienos priemonėmis, dėl higienos priemonių neiÅ¡davimo pareiÅ¡kėjas Å iaulių TI administracijai skundų nepateikė.

Atmestini pareiÅ¡kėjo teiginiai ir dėl prieÅ¡gaisrinės saugos taisyklių laikymosi. PareiÅ¡kėjas nenurodė skunde, taip pat nepaaiÅ¡kino ir teismo posėdžio metu kuo pasireiÅ¡kė jo teisių pažeidimas. Atsakovo neteisėti veiksmai nenustatyti. PareiÅ¡kėjo teiginiai dėl neaprÅ«pinimo darbinėmis pajamomis, socialinių paÅ¡alpų nemokėjimo atmestini, kaip nepagrįsti. Teisės aktai nenustato atsakovui pareigos suimtus asmenis, laikomus tardymo izoliatoriuje, įdarbinti. Dėl socialinių paÅ¡alpų skyrimo pareiÅ¡kėjas į atsakovÄ nesikreipė, nenurodė jokių aplinkybių, kad atsakovas bÅ«tų atsisakęs skirti pareiÅ¡kėjui socialinę paÅ¡alpÄ .

Dėl to Å iaulių TI administracijai skundų nepateikė.PareiÅ¡kėjas nurodė, jog jam pablogėjo sveikata. Teismas, įvertinęs pareiÅ¡kėjo nurodytas aplinkybes, sveikatos istorijÄ (25-38 b.l., 1 t., 120-207 b.l., 3 t.) daro iÅ¡vadÄ , kad nėra faktinio ir teisinio pagrindo nustatyti, jog pareiÅ¡kėjui pablogėjo sveikata bÅ«tent dėl netinkamų kalinimo sÄ lygų Å iaulių TI, nagrinėjamai bylai aktualiu laikotarpiu. Tačiau teismas atsižvelgia į tai, kad pareiÅ¡kėjas turėjo sveikatos sutrikimų, todėl buvimas blogesnėse sÄ lygose, nei teisės aktais garantuotos minimalios, pareiÅ¡kėjui sukėlė papildomų nepatogumų.LVAT ir Europos Žmogaus Teisių Teismas formuoja praktikÄ , kad pareigos nurodyti priimto sprendimo motyvus apimtis gali skirtis priklausomai nuo sprendimo prigimties ir turi bÅ«ti analizuojama konkrečių bylos aplinkybių kontekste (EŽTT 1994-04-19 sprendimas byloje Nr. 16034/90 V. de H. v Netherlands, 1997-12-19 sprendimas byloje Nr. 20772/92 H. v Finland, 1999-01-21 sprendimas byloje Nr. 30544/96 G.

R. v Spain ir kt.). LVAT jurisprudencijoje aiÅ¡kinant ABTÄ® normas (ABTÄ® 13 str. 1 d., 20 str.) taip pat ne kartÄ buvo pažymėta, kad įstatymo reikalavimas motyvuoti teismo sprendimÄ nereiÅ¡kia įpareigojimo teismui atsakyti į kiekvienÄ proceso dalyvio argumentÄ (LVAT 2008-12-05 nutartis administracinėje byloje Nr. P444-196/2008, 2009-07-24 nutartis administracinėje byloje Nr. P756-151/2009, 2009-11-06 nutartis administracinėje byloje Nr. P525 -194/2009, 2013-02-11 nutartis administracinėje byloje Nr. A146-216/2013 ir kt.).Pagal CK 6.250 straipsnio 1 dalį neturtinė žala – tai asmens fizinis skausmas, dvasiniai iÅ¡gyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kt., teismo įvertinti pinigais.

Teismas atsižvelgia į tai, kad pareiÅ¡kėjas Å iaulių TI, buvo kalinamas pažeidžiant nustatytos vienam asmeniui, esančiam laisvės atėmimo ir kardomojo kalinimo įstaigoje, kameros ploto normos reikalavimus, į pareiÅ¡kėjo patirtus nepatogumus, kurių intensyvumas virÅ¡ijo neiÅ¡vengiamai kalinimui bÅ«dingus nepatogumus ir kurie žemina žmogiÅ¡kÄ jį orumÄ , sukelia dvasines kančias. Vadovaujantis sÄ Å¾iningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais, teismas daro iÅ¡vadÄ , kad pareiÅ¡kėjas patyrė neturtinę žalÄ (dvasinius iÅ¡gyvenimus, nepatogumus, pažeminimÄ ), kuri negali bÅ«ti kompensuojama vien tik pareiÅ¡kėjo teisių pažeidimo pripažinimu, o kalėdamas pas atsakovÄ aukščiau aptartomis sÄ lygomis, pareiÅ¡kėjas patyrė pinigine iÅ¡raiÅ¡ka apskaičiuotinÄ neturtinę žalÄ .

Teismas įvertinęs visas pareiÅ¡kėjo skunde nurodytas aplinkybes, atsižvelgia į tai, kad byloje nenustatyta, jog atsakovas bÅ«tų sÄ moningai siekęs pažeminti pareiÅ¡kėjo orumÄ ar nežmoniÅ¡kai su juo elgtis, o tam tikras kalinamųjų privatumo, jų judėjimo laisvės apribojimas ir su tuo susiję neigiami iÅ¡gyvenimai, patyrimai paprastai yra neiÅ¡vengiama kalinimo pasekmė, susijusi su jo esme, tikslais ir saugiu vykdymu. Be to, pareiÅ¡kėjas buvimo Å iaulių TI laikotarpiu turėjo galimybę pasivaikščioti gryname ore, pažeidimo laikotarpis nebuvo nepertraukiamas, pareiÅ¡kėjui tenkanti kameros ploto norma nuolat kito.

Apskaičiuodamas neturtinės žalos dydį, t. y. įvertinęs pareiÅ¡kėjo patirtus neigiamus dvasinius iÅ¡gyvenimus pinigais, kalinimo Å iaulių tardymo izoliatoriuje laikotarpį, įvertindamas turimų įrodymų visumÄ , remdamasis teismų praktikoje taikytinais neturtinės žalos vertinimo kriterijais (pvz., LVAT 2015-02-11 nutartis administracinėje byloje Nr. A-550-575/2015, LVAT 2015-03-09 nutartis administracinėje byloje Nr. A-1530-858/2015, LVAT 2015-06-12 nutartis administracinėje byloje Nr. A-2045-520/2015, LVAT 2016-01-18 nutartis administracinėje byloje Nr. A-848-520/2016, LVAT 2016-01-14 nutartis administracinėje byloje Nr. A-371-662/2015 ir kt.), taip pat įvertindamas pareiÅ¡kėjo subjektinės teisės pažeidimo mastÄ ir trukmę, atsižvelgęs į Lietuvoje egzistuojančias ekonomines darbo užmokesčio bei pragyvenimo sÄ lygas (minimaliÄ mėnesinę algÄ , vidutinį darbo užmokestį), bei vadovaudamasis sÄ Å¾iningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais, sprendžia, kad Å¡iuo atveju pareiÅ¡kėjo patirta dvasinė skriauda nėra tokia didelė, kad jÄ bÅ«tų galima vertinti pareiÅ¡kėjo nurodyta suma, o dėl nustatyto pažeidimo pareiÅ¡kėjo patirtoms neigiamoms pasekmėms adekvati priteistina suma yra 2400 Eur.

Dėl Å¡ių priežasčių pareiÅ¡kėjo reikalavimas priteisti jam 10 000 Eur neturtinės žalos yra tenkinamas iÅ¡ dalies.Dėl pareiÅ¡kėjo konvojavimo sÄ lygųKonvojavimo organizavimo tvarkÄ , konvojuojamų sulaikytųjų, suimtųjų ir nuteistųjų teises ir pareigas, taip pat konvojaus pareigÅ«nų veiklos ir darbo organizavimo ypatumus specialiuoju transportu ar kitomis transporto priemonėmis į paskirties punktus reglamentuoja Konvojavimo taisyklės, patvirtintos Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2005 m. liepos 29 d.

įsakymu Nr. 1R-240/1V-246 (ginčo laikotarpiui aktuali redakcija, patvirtinta 2008-04-24 įsakymu Nr. 1R-175/IV-146 bei redakcija patvirtinta 2014-12-30 įsakymu Nr. 1R-384/1V-916 (toliau – Konvojavimo taisyklės). Pagal Å¡ių taisyklių 106-112 punktus, konvojuojamųjų priėmimas į specialųjį ar kitokį transportÄ pradedamas nuo jų pretenzijų iÅ¡klausymo ir kiekvieno asmenybės patikrinimo pagal duomenis, esančius konvojuojamųjų asmens bylų pažymose; jeigu konvojuojamasis pareiÅ¡kia pretenzijas Kalėjimų departamentui pavaldžių įstaigų ar teritorinių policijos įstaigų areÅ¡tinių administracijai, tai konvojuojamojo priėmimas į transporto priemonę tęsiamas po to, kai Kalėjimų departamentui pavaldžių įstaigų arba teritorinių policijos įstaigų areÅ¡tinių atsakingi pareigÅ«nai įraÅ¡o konvojuojamojo asmens bylos pažymoje apie pretenzijos patenkinimÄ arba jos motyvuotÄ atmetimÄ ; specialusis transportas įrengiamas atsižvelgiant į Europos SÄ jungos rekomendacijas dėl konvojuojamųjų gabenimo; specialiajame transporte konvojuojamųjų skaičius negali bÅ«ti didesnis nei yra sėdimų bei gulimų vietų; jeigu priimančiajam konvojui konvojuojamųjų pristatyta daugiau negu jis gali priimti pagal nustatytas normas, tai priimantysis konvojus visų pirma priima nepilnamečius, moteris, ligonius, kuriuos lydi palydovai, ir konvojuojamuosius pagal teismų, prokurorų ir ikiteisminio tyrimo pareigÅ«nų nurodymus.

Konvojavimo taisyklių 126 punkte iÅ¡vardintos konvojuojamų asmenų pareigos, pagal kurias konvojuojamieji privalo tiksliai vykdyti savo pareigas bei visus teisėtus konvojaus pareigÅ«nų reikalavimus; bÅ«ti apsirengę nuosavais drabužiais bei avėti nuosavÄ avalynę; tausoti patalpose esančiÄ Ä¯rangÄ , inventorių, kitas specialiajame transporte esančias priemones bei daiktus; palaikyti Å¡varÄ . Konvojavimo taisyklių 146 punktas numato, kad specialiajame automobilyje, specialiajame autobuse turi bÅ«ti nepažeistos kėbulo grindys, sienos ir lubos, specialiojo autobuso ir specialiojo automobilio langai; <......> veikiančios kėbulo, kamerų Å¡ildymo sistemos, signalizacijos priemonės, žmonėms evakuoti tinkamos avarinės angos, įrengta vėdinimo sistema, tiekianti ne mažiau kaip 15 m3/h lauko oro vienam asmeniui, kamerų dirbtinis apÅ¡vietimas ne mažesnis kaip 50 lx (liuksai).

IÅ¡ byloje esančių dokumentų matosi, kad ginčui aktualiu laikotarpiu, kuriam netaikoma senatis (nuo 2012-02-13 iki 2016-02-11), Å iaulių AVPK pareigÅ«nai konvojavo pareiÅ¡kėjÄ specialios paskirties automobiliais įrengtais „Fiat Ducato“ bazėje iÅ¡ Å iaulių TI į Å iaulių apygardos teismÄ ir atgal į Å iaulių TI 2013-04-11, 2013-07-04, 2013-09-25, bei į Å iaulių apygardos administracinį teismÄ 2015-11-26 ir 2016-02-10, iÅ¡viso 5 kartus (169-178 b. l., 4 t.). Konvojavimui buvo naudojami specialios (konvojavimo) paskirties, konvojavimo taisykles ir techninius reikalavimus atitinkantys automobiliai, skirti vežti žmones:

„Fiat Ducato“, valstyb. Nr. (duomenys neskelbtini) „Fiat Ducato“, valstyb. Nr. (duomenys neskelbtini) „Fiat Ducato“, valstyb. Nr. (duomenys neskelbtini) IÅ¡ UAB „Šiaulių techninių apžiÅ«rų centro pažymos (159-162 b.l., 4 t.) bei transporto priemonių dokumentų matyti, kad Å¡ios transporto priemonės buvo periodiÅ¡kai tikrintos ir atitiko joms keliamus reikalavimus. IÅ¡ pateiktų į bylÄ konvojavimo dokumentų (169-178 b. l., 4 t.) matyti, kad daugiausiai konvojuojamų asmenų vienu metu įskaitant pareiÅ¡kėjÄ buvo keturi.

Specialiaisiais automobiliais galėjo bÅ«ti konvojuojami daugiausiai Å¡eÅ¡i asmenys. Å ie raÅ¡ytiniai įrodymai suteikia pakankamÄ pagrindÄ pripažinti pagrįstais Å iaulių AVPK atsiliepime iÅ¡dėstytus teiginius, kad konvojuojant pareiÅ¡kėjÄ asmenų skaičius niekada nevirÅ¡ijo minėtuose automobiliuose įrengtų sėdimų konvojuojamiems asmenims skirtų vietų skaičiaus. Konvojaus bÅ«rio vado tarnybiniame praneÅ¡ime (156-158 b.l., 4 t.) nurodyta, kad konvojaus bÅ«rio pareigÅ«nai kiekvienÄ dienÄ prieÅ¡ vykdant konvojavimÄ atlikdavo specialiosios transporto priemonės apžiÅ«rÄ , buvo tikrinamos Å¡ildymo, vėdinimo sistemos, kamerų apÅ¡vietimas, patalpoje, kurioje buvo laikomi konvojuojamieji bei kartu vykdavo ir juos saugantys konvojaus pareigÅ«nai, buvo įrengta elektrinė iÅ¡traukiamoji ventiliacija, autonominė Å¡ildymo, apÅ¡vietimo sistemos, kurios visada veikė ir buvo efektyvios.

Taigi byloje nėra duomenų, kurie leistų teigti, kad automobilių, kuriais buvo konvojuojamas pareiÅ¡kėjas, techninė bÅ«klė, vėdinimo sistemos ar dirbtinė apÅ¡vieta neatitiko Konvojavimo taisyklių reikalavimų. Konvojavimo taisyklės nereglamentuoja konvojuojamų asmenų asmeninių daiktų pervežimo, tačiau atsakovas nurodo, kad pareiÅ¡kėjas buvo konvojuojamas į teismÄ , konvojavimas truko apie 10 minučių, be to, konvojuojamieji asmenys į teismus asmeninių daiktų nesiveža.

Taip pat pažymėtina, kad pareiÅ¡kėjas jokių nusiskundimų prieÅ¡ konvojavimÄ ar po to neiÅ¡sakė. Ä®vertinus visumÄ paminėtų aplinkybių, konstatuotina, kad atsakovo neteisėti veiksmai nenustatyti. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes ir nesant vienos iÅ¡ bÅ«tinų sÄ lygų civilinei atsakomybei kilti – valstybės valdžios institucijų neteisėtų veiksmų (neveikimo), pareiÅ¡kėjo praÅ¡ymas priteisti jam neturtinės 1000 Eur žalos atlyginimÄ iÅ¡ Lietuvos valstybės atstovaujamos Å iaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato, atmestinas kaip nepagrįstas.Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85–87 str., 88 str. 1 d. 5 p. teismas,n u s p r e n d ž i a:

PareiÅ¡kėjo V. K. skundÄ tenkinti iÅ¡ dalies. Priteisti pareiÅ¡kėjui V. K. iÅ¡ atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Å iaulių tardymo izoliatoriaus, 2400 Eur (du tÅ«kstančiai keturi Å¡imtai Eur) neturtinei žalai atlyginti.PareiÅ¡kėjo V. K. reikalavimÄ atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Å iaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato dėl 1000 Eur neturtinės žalos atlyginimo, atmesti kaip nepagrįstÄ .Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo gali bÅ«ti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui tiesiogiai arba per sprendimÄ priėmusį teismÄ .Teisėjas                                                                                 Žanas Kubeckas