4fdfe0db-0147-43cc-9d24-b388fb8bcede · Å iaulių apygardos teismas

                                                                                                                                                                                      Baudžiamoji byla Nr. 1A-144-309/2017                                                                                           Teisminio proceso Nr. 1-01-1-33785-2016-8             Procesinio sprendimo kategorijos: (S)              1.1.7.1.; 1.1.7.3.1.; 1.1.8.1.1.; 1.2.25.4.2.2.; 2.1.15.1.2.; 2.4.6.1.

Å IAULIŲ APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2017 m. gegužės 4 d.Å iauliai Å iaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ kolegijos pirmininko Zigmo Kavaliausko,teisėjų Raimundo Jurgaičio, Vidmanto Mylės,sekretoriaujant Dijanai Drizgienei, dalyvaujant prokurorei Jolantai SteponavičiÅ«tei,nuteistajam T. S., jo gynėjui advokatui Virginijui Gžimailai,             teismo posėdyje apeliacine tvarka iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal nuteistojo T.

S. apeliacinį skundÄ dėl Akmenės rajono apylinkės teismo 2017 m. vasario 22 d. nuosprendžio, kuriuo T. S. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281 straipsnio 3 dalį 30 MGL (1 129,80 Eur) dydžio bauda.Vadovaujantis BK 641 straipsniu, T. S. paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir jam paskirta galutinė bausmė – 20 MGL (753,20 Eur) dydžio bauda.Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 352 straipsnio 1 dalies reikalavimais, T.

S. nustatytas keturių mėnesių terminas nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, per kurį savanoriškai turi būti sumokėta bauda.Nukentėjusiosios T. T. 4 750 Eur civilinis ieškinys dėl neturtinės žalos atlyginimo tenkintas visiškai ir nukentėjusiajai T. T. iš kaltinamojo T. S. priteista 4 750 Eur (keturi tūkstančiai septyni šimtai penkiasdešimt eurų) neturtinės žalos atlyginimo. Teisėjų kolegija n u s t a t ė :

1. T. S. nuteistas už tai, kad 2016 m. liepos 18 d., apie 16.56 val., (duomenys neskelbtini) esančioje automobilių stovėjimo aikÅ¡telėje, vairuodamas automobilį „Audi A6“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), pažeidė Kelių eismo taisyklių 27 punktÄ , reglamentuojantį, kad „<...> vairuotojas visais atvejais privalo duoti keliÄ pėsčiajam važiuodamas atbulas“, t. y. jis, važiuodamas atbulas, nepraleido einančios pėsčiosios T. T. ir jÄ galine automobilio dalimi partrenkė, dėl to pėsčiajai T. T. buvo padaryti sužalojimai: kraujo iÅ¡siliejimas po voratinkliniu galvos smegenų dangalu deÅ¡inėje, kraujo iÅ¡siliejimas po kietuoju galvos smegenų dangalu deÅ¡inėje, deÅ¡inio momenkaulio lūžis, deÅ¡inio smilkinkaulio lūžis, ir tai sukėlė sunkų sveikatos sutrikdymÄ .

2. Apeliaciniu skundu nuteistasis T. S. praÅ¡o pakeisti Akmenės rajono apylinkės teismo 2017 m. vasario 22 d. nuosprendį: sumažinti jam paskirtÄ baudÄ ir nukentėjusiajai priteistos neturtinės žalos dydį; neturtinės žalos atlyginimÄ iÅ¡dėstyti per trejus metus. 2.1. Apelianto įsitikinimu, jam paskirta bausmė ir iÅ¡ jo priteistos neturtinės žalos dydis yra per dideli. Nurodo, kad jis savo kaltę pripažino visiÅ¡kai, padėjo iÅ¡aiÅ¡kinti visas įvykio aplinkybes, dėl savo neapdairių veiksmų labai gailisi, įvykis įvyko dėl to, kad jis nukentėjusiosios nepastebėjo, vėliau jos atsiprašė, iÅ¡ dalies atlygino neturtinę žalÄ , po įvykio jis stengėsi nukentėjusiajai padėti, iÅ¡kvietė greitÄ jÄ pagalbÄ , lankė jÄ ligoninėje ir namuose, jo finansinė padėtis yra sunki.2.2.

Pasak nuteistojo, teismas, priimdamas skundžiamÄ nuosprendį, neatsižvelgė į pačios nukentėjusiosios neatsargius veiksmus: matydama, kad jis važiuoju automobiliu, ji pati ėjo link automobilio. Be to, nukentėjusioji ėjo skersai žalios vejos, tiesiai pro automobilių stovėjimo aikÅ¡telę, o ne pėstiesiems ir dviratininkams skirtu taku, nors, bÅ«dama vyresnė nei 80 metų, turėjo suvokti, kad lietingÄ dienÄ , einant su skėčiu, jai pačiai sumažėja matomumas ir ji sudaro pavojų eismui.

Kartu atkreipia dėmesį, kad draudimo bendrovė nukentėjusiajai atlygino 5 000 Eur neturtinę žalÄ ir 198 Eur turtinę žalÄ .

3. Apeliacinės instancijos teismo posėdyje nuteistasis ir jo gynėjas prašė apeliacinį skundÄ tenkinti, prokurorė prašė skundÄ atmesti.

4. Nuteistojo T. S. apeliacinis skundas atmetamas.  Dėl nuteistajam paskirtos bausmės 5. Bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo apkaltinamuoju nuosprendžiu asmeniui, padariusiam nusikaltimÄ ar baudžiamÄ jį nusižengimÄ , apribojant nuteistojo teises ir laisves. Bausmės paskirtis – galutinis rezultatas, kurio nustatydama ir taikydama bausmes siekia valstybė. Skirdamas bausmes už padarytas nusikalstamas veikas kaltinamiesiems teismas privalo vadovautis BK 54 straipsnyje nurodytais bausmės skyrimo pagrindais ir atsižvelgti į BK 41 straipsnio 2 dalyje įtvirtintus bausmės skyrimo tikslus – sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamÄ veikÄ padariusį asmenį, atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimÄ .

Å ių tikslų visuma sudaro vieningÄ bausmės paskirtį, o teisingumo principo įgyvendinimas užtikrina kaltininkui tokios tinkamai individualizuotos bausmės paskyrimÄ , kuri geriausiai atitiktų įstatyme įtvirtintos bausmės paskirtį, ir skiriama bausmė bÅ«tų adekvati padarytai veikai, t. y. bausmė už nusikalstamÄ veikÄ atitiktų tos veikos pavojingumo pobÅ«dį bei laipsnį ir kaltininko asmenybę. Tinkamai įvertinta kaltininko asmenybė yra svarbi teisingos bausmės parinkimo sÄ lyga.

             5.1. IÅ¡ skundžiamo nuosprendžio matyti, kad pirmosios instancijos teismas, skirdamas T. S. bausmę, atsižvelgė į tai, jog jis padarė neatsargų nusikaltimÄ , savo neteisėtais veiksmais sunkiai sutrikdė kito žmogaus sveikatÄ , nusikaltimÄ padarė bÅ«damas anksčiau vienÄ kartÄ teistas (b. l. 57, teismų informacinės sistemos LITEKO duomenys), neiÅ¡nykus teistumui, turėdamas vienÄ galiojančiÄ administracinę nuobaudÄ (b. l. 58), taip pat atsižvelgė į tai, kad T.

S. dirba (b. l. 62), darbovietės charakterizuojamas teigiamai (b. l. 156), yra nevedęs (b. l. 59), duomenų apie jo galbÅ«t turimÄ nekilnojamÄ jį turtÄ nėra, jo vardu yra registruotas automobilis (b. l. 21), nustatyta viena T. S. atsakomybę lengvinanti aplinkybė – prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytÄ veikÄ ir nuoÅ¡irdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Atsižvelgęs į visumÄ minėtų bausmės skyrimui reikÅ¡mingų aplinkybių pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstÄ iÅ¡vadÄ , kad BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai T.

S. bus pasiekti paskyrus jam baudÄ . Atkreipiamas dėmesys, kad pagal BK 47 straipsnio 3 dalies 5 punkto nuostatas už neatsargų nusikaltimÄ gali bÅ«ti skiriama iki 225 MGL dydžio bauda (minimali bauda yra 1 MGL dydžio (BK 47 straipsnio 2 dalis)). Nagrinėjamu atveju teismas, įvertinęs visas reikÅ¡mingas aplinkybes, tarp jų ir tai, kad yra nustatyta viena T. S. atsakomybę lengvinanti aplinkybė, o sunkinančių aplinkybių nėra, taip pat atsižvelgęs ir į jo turtinę padėtį, paskyrė pastarajam baudÄ akivaizdžiai mažesnę negu Å¡ios bausmės vidurkis, t. y. skyrė nuteistajam 30 MGL dydžio baudÄ .

Be to, vadovaudamasis BK 641 straipsniu, teismas paskirtÄ bausmę sumažino vienu trečdaliu ir galutinę bausmę T. S. paskyrė 20 MGL dydžio baudÄ . Taigi daryti iÅ¡vadÄ , kad apeliantui paskirta bausmė dydžiu yra aiÅ¡kiai per griežta ir jÄ mažinti skunde iÅ¡dėstytais argumentais, nėra pagrindo. Dėl neturtinės žalos dydžio 6. Neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijai įtvirtinti CK 6.250 straipsnio 2 dalyje: sprendžiant neturtinės žalos atlyginimo klausimÄ , turi bÅ«ti atsižvelgta į neturtinės žalos pasekmes, žalÄ padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, tai, ar padaryta turtinė žala, jei taip – tai į jos dydį, kitas turinčias reikÅ¡mės bylai aplinkybes bei sÄ Å¾iningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.

Tačiau Å¡is kriterijų sÄ raÅ¡as nėra baigtinis, kiekvienu konkrečiu atveju teismas, nustatydamas atlygintinÄ neturtinės žalos dydį, turi įvertinti visÄ reikÅ¡mingų aplinkybių kompleksÄ , nustatyti teisingÄ ir protingÄ kompensacijÄ nukentėjusiajam, įvertinus ir kaltojo asmens interesus, siekiant teisingos ir protingos interesų pusiausvyros. Pažymėtina, kad, vertinant kriterijų visumÄ , tam tikrais atvejais vieni jų vertinami kaip turintys didesnę reikÅ¡mę žalos dydžiui nustatyti nei kiti, ir tai visų pirma priklauso nuo ginamų vertybių specifikos.

Absoliučių vertybių, tokių kaip gyvybė, sveikata, gynimo atveju esminis neturtinės žalos atlyginimo dydžio nustatymo kriterijus yra jos pasekmės. Sprendžiant neturtinės žalos dydžio nustatymo klausimÄ , reikia atsižvelgti ir į formuojamÄ teismų praktikÄ , aiÅ¡kinant bei taikant neturtinės žalos nustatymo kriterijus, ir, esant tapačioms ar iÅ¡ esmės panaÅ¡ioms faktinėms bylų aplinkybėms, paisyti jau sukurtų teismo precedentų dėl priteistinos neturtinės žalos dydžio (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-21-942/2016).

Pagal susiformavusiÄ teismų praktikÄ nukentėjusiesiems, eismo įvykio metu patyrusiems sunkų sveikatos sutrikdymÄ , priteisiama nuo 30 000 Lt (tai atitinka 8 688,60 Eur) iki 80 000 Lt (tai atitinka 23 169,60 Eur) neturtinės žalos atlyginimo (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-167/2011).6.1. Nukentėjusiosios T. T. atstovas advokatas V. Gžimaila pateikė teismui civilinį ieÅ¡kinį, kuriuo buvo praÅ¡oma priteisti iÅ¡ draudimo bendrovės ADB „G.“ ir T. S. solidariai 4 950 Eur neturtinei žalai atlyginti (b. l. 161–162), tačiau teisiamajame posėdyje ieÅ¡kinį patikslino ir nurodė, kad iÅ¡ viso nukentėjusioji reiÅ¡kia 10 000 Eur civilinį ieÅ¡kinį neturtinei žalai atlyginti, bet dėl to, kad 5 000 Eur neturtinės žalos atlygino draudimo bendrovė (b. l. 171–172), o 250 Eur jai atlygino T.

S. (b. l. 160, 177), praÅ¡o priteisti iÅ¡ pastarojo 4 750 Eur neturtinės žalos atlyginimo. 6.2. Kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė nukentėjusiajai priteistinos neturtinės žalos atlyginimo dydį – jos civilinį ieÅ¡kinį tenkino visiÅ¡kai. Priteistos neturtinės žalos dydis neprieÅ¡tarauja teisingumo, protingumo ir sÄ Å¾iningumo principams bei formuojamai teismų praktikai. 6.3. IÅ¡ bylos matyti, kad dėl T. S. kaltės įvykusio eismo įvykio metu nukentėjusiajai T.

T. buvo padaryti šie sužalojimai: kraujo išsiliejimas po voratinkliniu galvos smegenų dangalu dešinėje, kraujo išsiliejimas po kietuoju galvos smegenų dangalu dešinėje, dešiniojo momenkaulio lūžis, dešiniojo smilkinkaulio lūžis. Nustatyti sužalojimai visumoje dėl kaukolės pamato kaulų lūžio kvalifikuoti kaip sunkus sveikatos sutrukdymas. T. T. VšĮ (duomenys neskelbtini) ligoninės Neurochirurgijos skyriuje buvo gydoma nuo 2016 m. liepos 18 d. iki 2016 m. rugpjūčio 4 d. (b. l. 39–40). 2017 m. sausio 31 d. medicinos dokumentų išraše (siuntime) nurodyta, kad T.

T. skundžiasi galvos skausmais, galvos svaigimu, bloga klausa, sutrikusia lygsvara, Å¡ie sutrikimai atsirado po 2016 m. liepos 18 d. įvykusios autoavarijos (b. l. 167). Akivaizdu, kad dėl įvykio nukentėjusioji patyrė ne tik fizinį skausmÄ , jos sveikata sutriko negrįžtamai, liekamuosius reiÅ¡kinius ji jaučia iki Å¡iol, bet ir patyrė dvasinį sukrėtimÄ , emocinę depresijÄ , bendravimo galimybių sumažėjimÄ â€“ ji nebegali gyventi taip aktyviai, kaip gyveno iki įvykio, t. y. pasikeitė jos gyvenimo kokybė.

IÅ¡ skundžiamo nuosprendžio matyti, kad teismas, nustatydamas nukentėjusiajai priteistinos žalos dydį, atsižvelgė ne tik į minėtas aplinkybes, bet ir į apelianto skunde nurodytas aplinkybes – kad jis nusikalstamÄ veikÄ padarė dėl neatsargumo, gailisi, kiek galėjo, nukentėjusiajai padėjo, atlygino jai dalį žalos. Nukentėjusiosios veiksmų teismas pagrįstai nevertino kaip jos pačios didelio neatsargumo, nes byloje nenustatyta, kad nukentėjusioji bÅ«tų pažeidusi Kelių eismo taisykles, ir Å¡iuo pagrindu priteistinos neturtinės žalos dydžio nemažino.

Be to, teismas tinkamai įvertino ir T. S. turtinę padėtį, t. y. atsižvelgė į tai, kad pastarasis dirba UAB „V.“ tolimųjų reisų vairuotoju ir gauna nuolatines pajamas, yra nevedęs, jauno amžiaus, darbingas, iÅ¡laikomų asmenų neturi, nors duomenų apie T. S. galbÅ«t turimÄ nekilnojamÄ jį turtÄ nėra, tačiau jo vardu yra registruotas automobilis (byloje taip pat nėra duomenų, kad T. S. turėtų kreditorinių įsiskolinimų ar dėl kokių nors kitų priežasčių jo turtinė padėtis bÅ«tų sunki).

Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo iÅ¡vadoms dėl neturtinės žalos dydžio ir neturi pagrindo jį mažinti, taip pat neturi pagrindo nukentėjusiajai priteisto neturtinės žalos atlyginimo iÅ¡dėstyti praÅ¡omam trejų metų laikotarpiui. Tokio pagrindo nesudaro ir apelianto skunde nurodyta aplinkybė, kad draudimo bendrovė nukentėjusiajai atlygino 5 000 Eur neturtinę žalÄ ir 198 Eur turtinę žalÄ . Å iame kontekste taip pat pastebėtina, kad nors žalÄ padariusio asmens turtinė padėtis yra vienas iÅ¡ kriterijų, galinčių turėti įtakos neturtinės žalos atlyginimo dydžio nustatymui, tačiau atkreipiamas dėmesys, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra ne kartÄ pažymėjęs, jog žalÄ padariusio asmens turtinė padėtis sveikatos sužalojimo ar gyvybės atėmimo atveju negali bÅ«ti lemiamas kriterijus, nustatant neturtinės žalos dydį.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, n u t a r i a:            Nuteistojo T. S. apeliacinį skundÄ atmesti. Kolegijos pirmininkas             Zigmas Kavaliauskas                           Teisėjai             Raimundas Jurgaitis                                                     Vidmantas Mylė