4fdf7e8d-85b7-4e0d-9900-8ed42b97f244 · Lietuvos apeliacinis teismas

                                                                                Baudžiamoji byla Nr. 1A-565-396/2015                                                                          Teisminio proceso Nr. 1-20-1-00775-2013-9                                                                         Procesinio sprendimo kategorijos: 2.4.6.3.1.,                                                                            2.4.6.3.3., 2.4.6.4.1. (S)                                                                                                                                                                                                                                                           LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS N U O S P R E N D I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2015 m. lapkričio 12 d.Vilnius Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Kęstučio Jucio (pranešėjo),teisėjų:

Valdimaro Bavėjano, Albino Bielskio,sekretoriaujant Živilei VoloÅ¡inienei,dalyvaujant prokurorui Aleksandrui Kazakovui,gynėjui advokatui Ričardui GirdziuÅ¡ui,         vieÅ¡ame teismo posėdyje apeliacine tvarka iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal nuteistojo R. M. gynėjo advokato Ričardo GirdziuÅ¡o apeliacinį skundÄ dėl Kauno apygardos teismo 2015 m. gegužės 21 d. nuosprendžio, kuriuo:           R. M. pripažintas kaltu ir nuteistas:- pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 260 straipsnio 1 dalį (dėl veikos padarymo 2013 m. gruodžio mėnesį) – laisvės atėmimu ketveriems metams;- pagal BK 260 straipsnio 1 dalį (dėl veikos padarymo 2014 m. balandžio 15 d.) – laisvės atėmimu trejiems metams;- pagal BK 260 straipsnio 3 dalį – laisvės atėmimu vienuolikai metų.Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, paskirtos bausmės subendrintos dalinio sudėjimo bÅ«du ir R.

M. paskirta subendrinta galutinė bausmė – laisvės atėmimas dvylikai metų. Bausmę paskirta atlikti pataisos namuose.Vadovaujantis BK 72 straipsnio 2 dalimi, iš R. M. konfiskuoti 281,51 Eur, gauti iš nusikalstamos veikos.D. M. pripažinta kalta ir nuteista:- pagal BK 260 straipsnio 1 dalį (dėl veikos padarymo 2013 m. gruodžio mėnesį) – laisvės atėmimu dvejiems metams;- pagal BK 260 straipsnio 1 dalį (dėl veikos padarymo 2014 m. balandžio 15 – 16 d.) – laisvės atėmimu dvejiems metams.Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, paskirtos bausmės subendrintos dalinio sudėjimo būdu ir D.

M. paskirta subendrinta bausmė – laisvės atėmimas dvejiems metams Å¡eÅ¡iems mėnesiams.Vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 5, 8, 10 punktais, paskirtos bausmės vykdymas atidėtas dvejiems metams, įpareigojant D. M. bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu tęsti darbÄ ir mokslÄ , nevartoti psichikÄ veikiančių medžiagų bei neiÅ¡vykti už gyvenamosios vietos (rajono) be priežiÅ«rÄ vykdančios institucijos leidimo.Tuo pačiu nuosprendžiu pripažinti kaltais ir nuteisti R.

B. ir M. V., tačiau apeliaciniai skundai dėl jų nuteisimo negauti.          Teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi bylÄ , n u s t a t ė : R. M. pripažintas kaltu ir nuteistas už tai, kad 2013 m. gruodžio mėnesį, tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytÄ dienÄ , (duomenys neskelbtini) gatvėje, K., tiksliau tyrimo metu nenustatytoje vietoje, neteisėtai, ne mažiau kaip už 847 Lt pardavė D. M. ne mažiau kaip 51,34 g narkotinės medžiagos – kanapių.Taip pat, R. M. pripažintas kaltu ir nuteistas už tai, kad 2014 m. balandžio 15 d., (duomenys neskelbtini) gatvėje, K., tiksliau tyrimo metu nenustatytoje vietoje, neteisėtai už 125 Lt pardavė D.

M., ne mažiau kaip 2,755 g narkotinės medžiagos – kanapių (antžeminių dalių).Taip pat, R. M. pripažintas kaltu ir nuteistas už tai, kad nuo tyrimo metu nenustatytos dienos iki 2014 m. balandžio 17 d., sandėliuke, pažymėtame skaičiumi XX, esančiame daugiabučio namo, (duomenys neskelbtini), rūsyje, neteisėtai laikė labai didelį – 4 422,581 g narkotinės medžiagos – kanapių (antžeminių dalių) kiekį, kurias 2014 m. balandžio 17 d. 19 val. 30 min., kratos metu surado ir paėmė K. apskrities vyriausiojo policijos komisariato Organizuoto nusikalstamumo tyrimo valdybos pareigūnai.D.

M. pripažinta kalta ir nuteista už tai, kad 2013 m. gruodžio mėnesį, tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytÄ dienÄ , (duomenys neskelbtini) gatvėje, K., tiksliau ikiteisminio tyrimo metu nenustatytoje vietoje, turėdama tikslÄ platinti, R. B. praÅ¡ymu, iÅ¡ R. M. už ne mažiau kaip 847 Lt įgijo ne mažiau kaip 51,34 g narkotinės medžiagos – kanapių, kurias tÄ pačiÄ dienÄ prie prekybos centro „M“, esančio (duomenys neskelbtini), neteisėtai, už ne mažiau kaip 924 Lt pardavė R.

B.             Taip pat, D. M. pripažinta kalta ir nuteista už tai, kad 2014 m. balandžio 15 d., (duomenys neskelbtini) gatvėje, K., tiksliau ikiteisminio tyrimo metu nenustatytoje vietoje, neteisėtai, turėdama tikslÄ platinti, iÅ¡ R. M. už 125 Lt įgijo ne mažiau kaip 2,755 g narkotinės medžiagos – kanapių, kurių dalį, t. y. ne mažiau kaip 0,90 g 2014 m. balandžio 16 d., daugiabučio namo Nr. XX kieme, esančio (duomenys neskelbtini), neteisėtai perdavė R.

B., ir dalį, t. y. ne mažiau kaip 1,855 g neteisėtai laikė savo namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), iki 2014 m. balandžio 16 d. 15 val. 45 min., kol kratos metu surado ir paėmė K. apskrities vyriausiojo policijos komisariato Organizuoto nusikalstamumo tyrimo valdybos pareigÅ«nai.Nuteistojo R. M. gynėjas advokatas Ričardas GirdziuÅ¡as apeliaciniame skunde praÅ¡o Kauno apygardos teismo 2015 m. gegužės 21 d. nuosprendžio dalį, kurioje R. M. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 260 straipsnio 1 dalį (du epizodai) ir BK 260 straipsnio 3 dalį, panaikinti ir priimti iÅ¡teisinamÄ jį nuosprendį.Skunde nurodoma, kad skundžiamas nuosprendis yra neteisėtas ir nepagrįstas.

Pirmosios instancijos teismas nagrinėdamas baudžiamÄ jÄ bylÄ , pažeidė Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 20 straipsnio 4, 5 dalies nuostatas, nes netinkamai įvertino baudžiamojoje byloje esančius įrodymus, jų tiesiogiai neiÅ¡tyrė, taip pat nepaÅ¡alino prieÅ¡taravimų, abejonių tarp esminių bylos aplinkybių, neįvertino reikÅ¡mingų bylos duomenų visumos, todėl netinkamai pritaikė baudžiamÄ jį įstatymÄ .Apelianto nuomone, nagrinėjamojoje byloje nėra faktinių duomenų, leidžiančių konstatuoti, kad nuteistasis R.

M. dalyvavo padarant jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas. Be to, apkaltinamasis nuosprendis negali bÅ«ti grindžiamas prielaidomis, o teismo iÅ¡vados turi bÅ«ti pagrįstos įstatymo nustatyta tvarka gautais įrodymais, neginčijamai patvirtinančiais kaltinamojo kaltę padarius nusikalstamÄ veikÄ ir kitas svarbias bylos aplinkybes, o abejonės aiÅ¡kinamos kaltinamojo naudai tik tada kai iÅ¡naudojus visas galimybes nepavyksta jų paÅ¡alinti (Kasacinė nutartis Nr. 2K- 7-88/2014).Atkreipiamas dėmesys į tai, kad skundžiamajame nuosprendyje nuteistojo R.

M. kaltė pagal BK 260 straipsnio 3 dalį, grindžiama iÅ¡ esmės tik kratos metu, vykusios namo rÅ«sio sandėliuke, esančio (duomenys neskelbtini), gautais duomenimis.Gynėjas skunde iÅ¡dėsto BPK 145 straipsnio turinį ir nurodo, kad ikiteisminio tyrimo teisėjo nutartyje buvo nurodyta, jog kratÄ leidžiama atlikti buto, esančio (duomenys neskelbtini), pagalbinėse patalpose, tačiau realiai krata buvo atlikta patalpoje Nr. XX. Pasak apelianto, Å¡i procesinė prievartos priemonė buvo panaudota neteisėtai, nes nutartyje nebuvo leidimo atlikti kratÄ rÅ«sio patalpoje Nr. XX.

Be to, bylÄ nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, buvo nustatyta, kad rÅ«syje esanti patalpa Nr. XX, kurioje buvo atlikta krata, naudojosi buto Nr. XX gyventojas A. G. Duomenų apie bendrasavininkų susitarimÄ , t. y., kad buto Nr. XX savininkė naudosis rÅ«sio patalpa Nr. XX, nagrinėjamojoje byloje nėra.Gynėjo nuomone, pavykus turimais raktais, kurie buvo paimti iÅ¡ R. M., atrakinti patalpos Nr. XX duris, prokuroras arba ikiteisminio tyrimo pareigÅ«nas vadovaudamasis BPK 160¹ straipsnio nuostatomis, privalėjo priimti nutarimÄ atlikti kratÄ toje patalpoje, nes jÄ buvo galima be jokių problemų identifikuoti.

Tuo tarpu, negavus procesinės prievartos priemonės taikymo teisėtumÄ patvirtinančios nutarties, kratos ar poėmio metu paimti daiktai, vertybės ir dokumentai, turi bÅ«ti grÄ Å¾inami asmenims, iÅ¡ kurių jie paimti, o kitomis procesinėmis prievartos priemonėmis gauti duomenys sunaikinami. Be to, tokiais atvejais procesinių prievartos priemonių taikymo rezultatais tolesniame procese negali bÅ«ti remiamasi kaip kaltinamojo kaltumÄ pagrindžiančiais duomenimis.Skunde apeliantas taip pat nurodo, kad atliekant 2014 m. balandžio 17 d. kratÄ namo, esančio (duomenys neskelbtini), rÅ«sio patalpoje Nr. XX, nedalyvavo nei Å¡ios patalpos naudotojas A.

G., nei bendrijos ar savivaldybės institucijos atstovas ar koks nors kviestinis asmuo (BPK 145 straipsnio 4 dalis). Tuo tarpu atliekant kratÄ A. M. priklausančiame buto, esančio (duomenys neskelbtini), pagalbinėse patalpose, dalyvavo tuo metu gyvenantis P. Ž., kuris nėra susijęs (neturi nieko bendro) su A. M. nuosavybes teise priklausančiu butu Nr. XX.Gynėjo vertinimu, krata buvo atlikta patalpoje, kurioje atlikti tokį procesinį veiksmÄ ikiteisminio tyrimo teisėjas nebuvo sankcionavęs. Todėl Å¡ioje nagrinėjamojoje byloje svarbi informacija buvo renkama ne įstatyme numatyta tvarka.

Be to, nustačius, kad duomenų rinkimo procesas nuo pat pradžių buvo neteisėtas, jo metu gauta informacija neturi jokios įrodomosios vertės (Kasacinė nutartis Nr. 2K-7-141/2008).Gynėjas skunde pažymi, kad pirmosios instancijos teisme buvo apklausti policijos pareigÅ«nai T. D., A. U., J. G., kurie papasakojo apie kratos metu rÅ«syje rastas narkotines medžiagas, kitus daiktus. Tačiau apelianto nuomone, Å¡ių liudytojų pateikta informacija negali bÅ«ti panaudota sprendžiant klausimÄ , ar R. M. padarė BK 260 straipsnio 3 dalyje numatytÄ nusikaltimÄ .

Byloje esantys slapto sekimo protokolai patvirtina, kad nuteistasis du kartus buvo namo rÅ«syje, tačiau Å¡ie duomenys neįrodo, jog R. M. disponavo narkotinių medžiagų dideliu kiekiu, nes atlikus asmens kratÄ , narkotinės medžiagos pas nuteistÄ jį nebuvo rastos. Taip pat gynėjo vertinimu, mobilaus ryÅ¡io telefono duomenys bei nuteistojo DNR rastas ant pakuotės, faktiÅ¡kai neįrodo R. M. kaltės, nes Å¡ie duomenys buvo gauti pažeidus teisės normas.Nuteistojo R. M. gynėjas skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas pripažindamas nuteistÄ jį kaltu pagal BK 260 straipsnio 1 dalį (dėl veikos padarymo 2013 m. gruodžio mėnesį), neatsižvelgė į tai, jog nebuvo tiksliai nustatytas nei nusikalstamos veikos padarymo laikas, nei narkotinės medžiagos kiekis, nei sumokėtų pinigų suma.

Be to, apelianto nuomone, nusikalstamos veikos dalykas buvo nustatytas faktiÅ¡kai spėjimo bÅ«du, nors baudžiamojo proceso nuostatos draudžia apkaltinamÄ jį nuosprendį grįsti prielaidomis ar netiksliais skaičiavimais, neturinčiais konkretaus pagrindo.Atkreipiamas dėmesys ir į tai, kad nuteistojo kaltė Å¡ioje dalyje iÅ¡ esmės buvo grindžiama nuteistosios D. M. nekonkrečiais bei iÅ¡ esmės nenuosekliais parodymais. Be to, D. M. apkaltino R. M. tik siekdama palengvinti savo teisinę padėtį.

Nurodo, kad byloje nėra jokių objektyvių duomenų, patvirtinančių, jog R. B. perparduotÄ kanapių kiekį D. M. įsigijo bÅ«tent iÅ¡ R. M.Gynėjo vertinimu, tai, kad 2014 m. balandžio 16 d. D. M. nemažiau kaip 0,90 g narkotinės medžiagos perdavė R. B., o dalį – nemažiau kaip 1,855 g neteisėtai laikė savo namuose, neįrodo, jog Å¡ias narkotines medžiagas (kanapes) D. M. perdavė bÅ«tent R. M., kuris Å¡iame epizode buvo pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 260 straipsnio 1 dalį.Nors iÅ¡ byloje esančių duomenų matyti, kad D.

M. mobilaus ryÅ¡io telefonu (SMS žinutėmis) bendravo su R. M., tačiau Å¡ie kontaktai nepatvirtina, jog jie tarėsi dėl narkotinių medžiagų perdavimo, t. y. nėra nurodyta nei konkrečių susitarimų, nei konkrečių frazių, liudijančių apie vykusius susitarimus ir pan.Be to, vykdant 2014 m. kovo 4 d. slaptÄ sekimÄ , taip pat nebuvo užfiksuotas narkotinių medžiagų perdavimas. Atkreipiamas dėmesys ir į tai, kad ant narkotinių medžiagų pakuočių, kurias D. M. galimai įgijo iÅ¡ R.

M., nebuvo rasti nuteistojo pirÅ¡tų pėdsakai.Todėl apelianto vertinimu, nei ikiteisminio tyrimo metu, nei pirmosios instancijos teisme, nebuvo nustatyti objektyvÅ«s faktiniai duomenys, neginčijamai patvirtinantys, kad R. M. du kartus perdavė D. M. narkotines medžiagas ir tokiu bÅ«du padarė nusikaltimus, numatytus BK 260 straipsnio 1 dalyje.Nuteistojo R. M. gynėjas praÅ¡o skundÄ tenkinti. Prokuroras praÅ¡o nuteistojo gynėjo apeliacinį skundÄ atmesti. Nuteistojo R. M. gynėjo advokato Ričardo GirdziuÅ¡o apeliacinis skundas tenkinamas iÅ¡ dalies.Kauno apygardos teismo 2015 m. gegužės 21 d. nuosprendžio dalis dėl R.

M. nuteisimo pagal BK 260 straipsnio 1 dalį (dėl veikos padarymo 2013 m. gruodžio mėnesį), panaikinama ir priimamas naujas nuosprendis, neįrodžius, kad R. M. dalyvavo padarant nusikalstamÄ veikÄ (BPK 329 straipsnio 1 punktas). Nuosprendžio dalis dėl D. M. nuteisimo pagal BK 260 straipsnio 1 dalį (dėl veikos padarymo 2013 m. gruodžio mėnesį), keistina dėl nuosprendyje iÅ¡dėstytų teismo iÅ¡vadų neatitikimo bylos aplinkybėms (BPK 326 straipsnio 2 dalies 2 punktas, BPK 328 straipsnio 1, 3 punktai).Apeliacinio teismo teisėjų kolegija pažymi, kad BPK 320 straipsnio 3 dalyje nustatyta, jog nagrinėdamas bylÄ apeliacine tvarka, teismas patikrina bylÄ tiek, kiek to praÅ¡oma apeliaciniuose skunduose, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti.

Tačiau atkreiptinas dėmesys į tai, kad ta pati teisės norma leidžia virÅ¡yti apeliacinių skundų ribas, kai pagal apeliacinius skundus tikrinamojoje bylos dalyje nustatomi esminiai baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimai. Tokiais atvejais Apeliacinis teismas turi patikrinti, ar nustatyti pažeidimai turėjo neigiamos įtakos ne tik asmenims, dėl kurių skundų nagrinėjama bylÄ , bet ir kitiems skundų nepadavusiems asmenims, Å¡iuo atveju dėl nuteistosios D. M.Tuo tarpu, R. M. kaltė padarius BK 260 straipsnio 1 dalyje (dėl veikos padarymo 2014 m. balandžio 15 d.), BK 260 straipsnio 3 dalyje, numatytus nusikaltimus įrodyta pirmosios instancijos teismo nuosprendyje iÅ¡tirtais ir įvertintais byloje esančiais įrodymais.

Å ioje baudžiamosios bylos dalyje esminių Baudžiamojo proceso kodekso pažeidimų dėl įrodymų vertinimo ir veikų kvalifikacijos nenustatyta.IÅ¡ apeliacinio skundo turinio matyti, kad baudžiamojo proceso teisės taikymo aspektu apeliantas ginčija pirmosios instancijos teismo nuosprendį nuorodomis į pažeidimus, jo manymu, padarytus Å¡ioje nagrinėjamojoje byloje, taikant BPK 20 straipsnio nuostatas, reglamentuojančias įrodinėjimÄ ir įrodymų vertinimÄ . Apeliaciniame skunde ypač akcentuojama į pirmosios instancijos teismo padarytÄ BPK 20 straipsnio pažeidimÄ , kuris siejamas su BPK 145 straipsnio nuostatų taikymu, atliekant 2014 m. balandžio 17 d. kratÄ , namo rÅ«sio patalpoje.Apeliacinio teismo teisėjų kolegija pirmiausia atkreipia apelianto dėmesį į tai, kad BPK normos, reglamentuojančios įrodinėjimÄ , sudaro svarbiausiÄ ir pagrindinę baudžiamojo proceso teisės dalį.

Tinkamas Å¡ių normų taikymas užtikrina teisingumo vykdymÄ ir baudžiamojo proceso paskirtį – ginant žmogaus ir piliečio teises bei laisves, visuomenės ir valstybės interesus greitai, iÅ¡samiai atskleisti nusikalstamas veikas ir tinkamai pritaikyti įstatymÄ , jog nusikalstamÄ veikÄ padaręs asmuo bÅ«tų teisingai nubaustas ir niekas nekaltas nebÅ«tų nuteistas. Pažymėtina, kad įrodymai baudžiamajame procese yra įstatymų nustatyta tvarka gauti, BPK numatytais proceso veiksmais patikrinti, teisiamajame posėdyje iÅ¡nagrinėti ir teismo pripažinti duomenys, kuriais vadovaudamasis teismas daro iÅ¡vadas dėl nusikalstamos veikos buvimo ar nebuvimo, Å¡iÄ veikÄ padariusio asmens kaltumo ar nekaltumo ir kitų aplinkybių, turinčių reikÅ¡mės bylai iÅ¡spręsti teisingai.

Pagrindiniai reikalavimai įrodymams, kuriais turi bÅ«ti pagrįstos teismo iÅ¡vados dėl nusikalstamos veikos padarymo aplinkybių, nurodyti BPK 20 straipsnyje. Pagal Å¡io straipsnio nuostatas įrodymais gali bÅ«ti tik teisėtais bÅ«dais (įstatymų nustatyta tvarka) gauti duomenys, kuriuos galima patikrinti BPK numatytais proceso veiksmais, taip pat kurie patvirtina ar paneigia bent vienÄ aplinkybę, turinčiÄ reikÅ¡mės bylai iÅ¡spręsti teisingai (BPK 20 straipsnio 1, 3, 4 dalys). Be to, duomenų pripažinimas įrodymais ir įrodymų vertinimas yra iÅ¡imtinė teismo, kurio žinioje yra byla, teisė (BPK 20 straipsnio 2, 5 dalys).

Taigi įrodymus teismas privalo iÅ¡tirti ir patikrinti laikydamasis BPK 20 straipsnio 3, 4 dalių nuostatose įtvirtintų liečiamumo, leistinumo reikalavimų bei juos vertinti vadovaudamasis BPK 20 straipsnio 5 dalyje numatytomis pagrindinėmis įrodymų vertinimo taisyklėmis, t. y. pagal savo vidinį įsitikinimÄ , pagrįstÄ iÅ¡samiu ir neÅ¡aliÅ¡ku visų bylos aplinkybių iÅ¡nagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu. Be to, svarbu pažymėti ir tai, kad Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas (toliau – Konstitucinis Teismas) yra konstatavęs, jog teismų paskirtis yra Å¡alinti galimas žemesnės instancijos teismų klaidas, neleisti, kad bÅ«tų įvykdytas neteisingumas, ir Å¡itaip apsaugoti asmens, visuomenės teises ir teisėtus interesus (Konstitucinio Teismo 2006 m. sausio 16 d., 2012 m. gruodžio 6 d. nutarimai).

Bendrosios kompetencijos paskirtis – ištaisyti bet kurias fakto (t. y. teisiškai reikšmingų faktų nustatymo ir vertinimo) ar bet kurias teisės (t. y. teisės taikymo) klaidas, kurias dėl kokių nors priežasčių galėjo padaryti žemesnės instancijos teismas, ir neleisti, kad kokioje nors bendrosios kompetencijos teismų nagrinėtoje baudžiamojoje ar kitos kategorijos byloje būtų įvykdytas neteisingumas (Konstitucinio Teismo 2006 m. kovo 28 d. nutarimas).Teismų praktikoje tvirtinama, kad tais atvejais, kai duomenis surenka valstybės institucijos ar pareigūnai (ikiteisminio tyrimo pareigūnas, prokuroras, ikiteisminio tyrimo teisėjas, teismas), būtina patikrinti, ar jie gauti įstatyme nurodytu būdu (principas „leidžiama tai, kas numatyta įstatyme“) ir, ar nebuvo pažeista įstatyme nustatyta duomenų gavimo tvarka.

Be to, pažymėtina ir tai, kad nustačius, jog renkant duomenis buvo pažeista jų gavimo tvarka, būtina įvertinti, ar nustatytos tvarkos pažeidimai turėjo įtakos gautų duomenų patikimumui ir ar dėl šių pažeidimų buvo suvaržytos įstatymų garantuojamos kaltinamojo teisės. Tuo atveju, kai nustatoma, kad tokie pažeidimai neturėjo įtakos gautų duomenų patikimumui ir nepažeidė kaltinamojo teisių, duomenys pripažįstami įrodymais, kuriais gali būti grindžiamas nuosprendis.Esminis nuteistojo R.

M. gynėjo apeliacinio skundo argumentas, kad 2014 m. balandžio 17 d. krata buvo atlikta rÅ«sio patalpoje Nr. XX, kurioje atlikti tokį procesinį veiksmÄ ikiteisminio tyrimo teisėjas nebuvo sankcionavęs. Todėl apelianto vertinimu, Å¡i krata buvo atlikta neteisėtai ir pažeidžiant BPK 145 straipsnio nuostatas, o jos metu surinkti duomenys neturi jokios įrodomosios vertės.Pažymėtina, kad pagal baudžiamojo proceso įstatymÄ , kai yra pagrindas manyti, kad kokioje nors patalpoje ar kitokioje vietoje yra nusikalstamos veikos įrankių, nusikalstamu bÅ«du gautų ar įgytų daiktų bei vertybių, taip pat daiktų ar dokumentų, galinčių turėti reikÅ¡mės nusikalstamai veikai tirti, arba kad koks nors asmuo jų turi, ikiteisminio tyrimo pareigÅ«nas ar prokuroras jiems surasti ir paimti gali daryti kratÄ (BPK 145 straipsnio 1, 3 dalys).

Krata yra BPK 145 straipsnyje numatyta procesinė prievartos priemonė, kuriÄ darant priverstinai iÅ¡tiriama ir apieÅ¡koma patalpa, vietovė ar asmuo. Be to, krata daroma, kai yra ikiteisminio tyrimo duomenų, kuriais remiantis galima pagrįstai manyti, jog kurioje nors vietoje arba pas kurį nors asmenį yra nusikalstamai veikai tirti reikÅ¡mingi daiktai, dokumentai ar kiti objektai. Å ie duomenys turi bÅ«ti realÅ«s, pagrįsti ir gali bÅ«ti gaunami tiek iÅ¡ procesinių įrodymų Å¡altinių (įtariamųjų, nukentėjusiųjų, liudytojų parodymų ir pan.), tiek iÅ¡ ikiteisminio tyrimo įstaigų operatyvinės veiklos medžiagos.

Pažymėtina ir tai, kad krata daroma motyvuota ikiteisminio tyrimo teisėjo nutartimi.Remiantis baudžiamosios bylos medžiaga matyti, kad pagal Kauno apygardos prokuratÅ«ros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus prokurorės G. V. 2014 m. vasario 27 d. praÅ¡ymÄ Nr. 20-1-00775-13 (1 t., 59 b. l.), krata bute, esančiame (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklausančiame nuteistojo R. M. motinai A. M., ir pagalbinėse patalpose, buvo atlikta motyvuota Kauno apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjo A.

P. 2014 m. vasario 28 d. nutartimi (Pastaba: Kauno apylinkės teismo 2014 m. kovo 6 d. nutartimi buvo iÅ¡taisyta raÅ¡ybos klaida, padaryta 2014 m. vasario 28 d. nutartyje) (1 t., 60, 62 b. l.). Pažymėtina, kad Å¡i ikiteisminio tyrimo teisėjo nutartis daryti kratÄ bute, esančiame (duomenys neskelbtini), bei pagalbinėse patalpose, buvo priimta remiantis ikiteisminio tyrimo metu gauta informacija, leidžiančia pagrįstai manyti, jog Å¡iose patalpose gali bÅ«ti R. M. slepiamos ir laikomos narkotinės ar psichotropinės medžiagos, jų pirmtakai, svarstyklės, pakuotės, mobiliojo ryÅ¡io telefonai bei kiti daiktai, galintys turėti reikÅ¡mės nusikalstami veikai tirti ir nagrinėti.

Tai, kad buto, esančio (duomenys neskelbtini), pagalbinėse patalpose (rūsyje), buvo pagrindas kratai daryti, patvirtina 2014 m. balandžio 17 d. kratos protokolas, iš kurio matyti, jog iš R. M. asmens kratos metu paimtais raktais buvo atrakintos rūsyje, esančio sandėliuko durys, pažymėtos Nr. XX, kuriame buvo rasti ir paimti polietileniniai maišai su augalinės kilmės medžiagomis, elektroninės svarstyklės, mobilaus ryšio telefonas „N“, tušti polietileniniai maišeliai su augalinės kilmės medžiagos likučiais ir kt. (1 t., 63-80 b. l.).

Vėliau buvo nustatyta, kad tai buvo narkotinė medžiaga – kanapės.Atkreiptinas apelianto dėmesys ir į tai, kad nors Kauno apylinkės teismo 2014 m. vasario 28 d. nutartyje leisti atlikti kratÄ , nebuvo identifikuota konkreti pagalbinė patalpa, kurioje leidžiama atlikti šį procesinį veiksmÄ , tačiau teisėjų kolegijos vertinimu, nėra jokio pagrindo tvirtinti, jog Å¡i krata buvo atlikta neteisėtai ir pažeidžiant BPK 145 straipsnio nuostatas.Remiantis byloje pateiktais duomenimis matyti, kad ikiteisminį tyrimÄ vykdantys pareigÅ«nai, 2014 m. vasario 25 d. raÅ¡tu Nr. 20-6-S-166, kreipėsi į Valstybės įmonės registrų centro K. filialÄ , siekiant gauti namo, esančio (duomenys neskelbtini), pagalbinių patalpų (rÅ«sio) planÄ ir jame esančių sandėliukų suskirstymÄ (priklausomumÄ ) pagal daugiabučio namo gyventojus.

Valstybės įmonės registrų centro K. filialas 2014 m. kovo 25 d. pateikė daugiabučio namo, esančio (duomenys neskelbtini), pagalbinių patalpų (rÅ«sio) planÄ , o 2014 m. kovo 3 d. – visÄ daugiabučio namo pagal butus savininkų sÄ raÅ¡Ä , iÅ¡ kurių matyti, kad tik maža dalis daugiabučio namo gyventojų nuosavybes teise yra įregistravę butui priklausančius sendėliukus, kurie turi identifikacinius numerius ir yra pažymėti plane (7 t., 14, 15, 16-22 b. l.). Pažymėtina, kad buto Nr. XX savininkė A.

M. pagal pirkimo – pardavimo sutartį butÄ yra įsigijusi su rÅ«siu, tačiau nėra įregistravusi nuosavybes teise konkretaus sandėliuko, esančio rÅ«syje. Tuo tarpu, buto Nr. XX savininkas A. G. pagal pirkimo – pardavimo sutartį butÄ yra įsigijęs be rÅ«sio. Å iuos duomenis patvirtina ir Valstybės įmonės registrų centro K. filialo 2015 m. vasario 19 d. pateikta pažyma Nr. (3.4.23) TS-9 (7 t., 13 b. l.), Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko iÅ¡raÅ¡ai (7 t., 8, 9 b. l.) bei K. apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kriminalinės policijos Organizuoto nusikalstamumo tyrimo valdybos 3-ojo skyriaus vyriausiojo tyrėjo T.

B. 2015 m. vasario 20 d. tarnybiniame praneÅ¡ime pateikta informacija (7 t., 6-7 b. l.). Teisėjų kolegijos nuomone, akivaizdu, kad identifikuoti pagalbinėse patalpose, esančių rÅ«sio patalpų priklausomybės butams Nr. XX ir Nr. XX, nebuvo galimybės. Todėl ir Kauno apylinkės teismo 2014 m. vasario 28 d. ikiteisminio tyrimo teisėjo nutartyje nenurodžius konkrečios pagalbinės patalpos, kurioje buvo leidžiama daryti kratÄ , neduoda jokio pagrindo tvirtinti, kad faktinis pagrindas kratai daryti buvo neteisėtas.

Pažymėtina ir tai, kad nuteistojo R. M. gynėjo skundo argumentai, jog atliekant 2014 m. balandžio 17 d. kratÄ namo, esančio (duomenys neskelbtini), rÅ«sio patalpoje Nr. XX, nedalyvavo nei Å¡ios patalpos naudotojas A. G., nei bendrijos ar savivaldybės institucijos atstovas ar koks nors kviestinis asmuo bei nebuvo duomenų apie bendrasavininkų susitarimÄ , t. y. kad buto Nr. XX savininkė naudosis rÅ«sio patalpa Nr. XX, yra nepagrįsti ir atmestini bei vertinami kaip gynybos pozicija, siekiant bet tokiu bÅ«du sukelti abejones dėl kratos metu gautų bylos duomenų patikimumo ir atitikties įstatymo reikalavimams.

Atkreiptinas dėmesys į tai, kad nagrinėjamojoje byloje esantys duomenys neginčijamai patvirtina, jog A. G. pagalbinėse patalpose esanti rÅ«sio patalpa net nepriklausė, nes butÄ , adresu (duomenys neskelbtini), pagal pirkimo – pardavimo sutartį yra įsigijęs be pagalbinėse patalpose esančio rÅ«sio. Todėl akivaizdu, kad A. G. dalyvavimas atliekant kratÄ , pagalbinėse patalpose, ar susitarimas su buto Nr. XX savininke A. M. dėl rÅ«sio patalpos Nr. XX naudojimosi, nebuvo bÅ«tini ir reikalingi. Pažymėtina, kad kviestinio asmens dalyvavimas darant kratÄ Å¡iuo atveju taip pat nebuvo bÅ«tinas, nes pagal Baudžiamojo proceso įstatymÄ , kai kviestinio dalyvavimas darant kratÄ nėra bÅ«tinas, įstatymas ikiteisminio tyrimo pareigÅ«nui kiekvienu atveju palieka teisę savo nuožiÅ«rÄ nuspręsti ar kviesti kviestinį asmenį, ar ne.Taip pat skunde apeliantas praÅ¡o atsižvelgti ir į tai, kad atliekant kratÄ A.

M. priklausančiame buto, esančio (duomenys neskelbtini), pagalbinėse patalpose, dalyvavo tuo metu gyvenantis P. Ž., kuris nėra susijęs (neturi nieko bendro) su A. M. nuosavybes teise priklausančiu butu Nr. XX.Teisėjų kolegija pažymi, kad pagal BPK 145 straipsnio 4 dalies nuostatas, darant kratÄ , turi dalyvauti buto, namo ar kitų patalpų, kuriose daroma krata, savininkas, nuomotojas, valdytojas, pilnametis jų Å¡eimos narys ar artimas giminaitis, o darant kratÄ Ä¯monėje, įstaigoje ar organizacijoje – tos įmonės, įstaigos ar organizacijos atstovas.

IÅ¡ bylos medžiagos matyti, kad atliekant kratÄ A. M. priklausančiame buto, esančio (duomenys neskelbtini), pagalbinėse patalpose, dalyvavo Å¡io buto nuomotojas P. Ž., nuteistasis R. M., tyrėjai J. G., A. U., specialistas T. D. (1 t., 63-80 b. l.). Tai, kad P. Ž. nuomojosi A. M. nuosavybes teise priklausantį butÄ Nr. XX, patvirtino tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek pirmosios instancijos teismo teisiamajame posėdyje apklausti liudytojais P. Ž. (4 t., 54-55 b. l.; 6 t., 150-151 b. l.), P. M. (4 t., 56 b. l.; 6 t., 151-152 b. l.), tiek pats nuteistasis R.

M. pirmosios instancijos teisme (7 t., 35-36 b. l.). Todėl apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija neturi pagrindo teigti, kad darant kratÄ buvo pažeistos BPK 145 straipsnio 4 dalies nuostatos.Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad nuteistasis R. M. 2014 m. balandžio 17 d. kratos protokolÄ pasirašė, pastabų dėl kratos darymo pagrindų, tvarkos, nuomininko dalyvavimo, rezultatų ar kitų aplinkybių nepareiÅ¡kė (1 t., 63-80 b. l.). Taip pat tiek nuteistasis, tiek jo gynėjas pastabų ar prieÅ¡taravimų dėl kratos, vykusios pagalbinėse patalpose, nepareiÅ¡kė ir susipažinę su visa ikiteisminio tyrimo bylos medžiaga (6 t., 54-55 b. l.).

Todėl Apeliacinio teismo teisėjų kolegija, įvertinusi aukščiau išdėstytas ir aptartas aplinkybes konstatuoja, kad šis procesinis veiksmas buvo atliktas laikantis BPK 145 straipsnio ir kitų BPK normų reikalavimų, krata namo, esančio (duomenys neskelbtini), pagalbinėse patalpose, buvo atlikta teisėtai, todėl jos metu gautus duomenis pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino įrodymais, juos vertino bei grindė nuteistojo R. M. kaltę. Dėl veikos kvalifikavimo R. M. pagal BK 260 straipsnio 3 dalį Apeliacinio teismo teisėjų kolegijos nuomone, nuteistojo R.

M. kaltė padarius BK 260 straipsnio 3 dalyje, numatytÄ nusikalstamÄ veikÄ , visiÅ¡kai įrodyta apkaltinamajame nuosprendyje iÅ¡analizuotais ir įvertintais įrodymais.Nuteistojo R. M. gynėjas skunde tvirtina, kad Kauno apygardos teismas netinkamai vertino Å¡ioje bylos dalyje surinktus įrodymus.Tačiau atkreiptinas apelianto dėmesys į tai, kad pagal BPK 305 straipsnio 1 dalies 2 punktÄ , teismas savo iÅ¡vadas pagrindžia įrodymais, kuriuos įvertina, vadovaudamasis BPK 20 straipsnio 5 dalyje nustatytomis taisyklėmis.

Å iuo atveju pirmosios instancijos teismas įrodymus vertino pagal savo vidinį įsitikinimÄ , pagrįstÄ iÅ¡samiu ir neÅ¡aliÅ¡ku visų bylos aplinkybių iÅ¡nagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu. Pažymėtina, kad įvertinus pirmosios instancijos teismo nuosprendžio motyvus dėl įrodymų vertinimo, dėl jų pripažinimo pagrįstais, teismo argumentus dėl visų įrodymų patikimumo, įrodomosios reikÅ¡mės bei atsižvelgiant į visÄ baudžiamosios bylos medžiagÄ , nėra pagrindo daryti iÅ¡vadÄ , jog pirmosios instancijos teismas Å¡ioje bylos dalyje netinkamai vertino įrodymus, bei priėmė neteisėtÄ ir nepagrįstÄ nuosprendį nuteistojo R.

M. atžvilgiu. Ta aplinkybė, kad duomenų pripažinimas įrodymais ir įrodymų vertinimas neatitinka nuteistojo R. M. ir jo gynėjo lÅ«kesčių, nėra apkaltinamojo nuosprendžio neiÅ¡samumÄ , prieÅ¡taringumÄ patvirtinančios aplinkybės. Remiantis bylos medžiaga matyti, kad pirmosios instancijos teismas nuteistojo R. M., liudytojų parodymus, specialisto iÅ¡vadas, kratų bei slapto sekimo protokolus ir kitÄ raÅ¡ytinę medžiagÄ , vertino visų byloje surinktų įrodymų kontekste bei vadovaudamasis savo vidiniu įsitikinimu.Apeliaciniame skunde nurodoma, kad nuteistojo R.

M. kaltė pagal BK 260 straipsnio 3 dalį, buvo grindžiama iš esmės tik neteisėtos kratos, vykusios 2014 m. balandžio 17 d. namo, esančio (duomenys neskelbtini), pagalbinėse patalpose, gautais duomenimis. Todėl apelianto vertinimu ir kiti byloje esantys duomenys, neturi jokios įrodomosios reikšmės, nes duomenų rinkimas nuo pat pradžių buvo neteisėtas.Pažymėtina, kad Apeliacinis teismas nagrinėjamojoje byloje esančių duomenų pagrindu įsitikino ir konstatavo, jog krata namo, esančio (duomenys neskelbtini), pagalbinėse patalpose, buvo atlikta teisėtai, todėl kratos metu užfiksuoti duomenys bei šių gautų įrodymu pagrindu surinkti kiti byloje esantys duomenys taip pat yra gauti teisėtu būdu.

Todėl apelianto skundo argumentai, kad byloje esantys duomenys, neturi jokios įrodomosios reikÅ¡mės, yra nepagrįsti ir atmestini. Remiantis nagrinėjamos baudžiamosios bylos medžiaga matyti, kad pirmosios instancijos teismas iÅ¡nagrinėjęs ir įvertinęs įrodymų visumÄ nustatė, jog R. M. nuo tyrimo metu nenustatytos dienos iki 2014 m. balandžio 17 d., sandėliuke, pažymėtame skaičiumi XX, esančiame daugiabučio namo, (duomenys neskelbtini), rÅ«syje, neteisėtai laikė labai didelį kiekį, t. y. 4 422,581 g narkotinės medžiagos – kanapių (antžeminių dalių).Pažymėtina, kad BK 260 straipsnis numato baudžiamÄ jÄ atsakomybę už neteisėtÄ disponavimÄ narkotinėmis ir psichotropinėmis medžiagomis turint tikslÄ jas platinti arba neteisėtÄ disponavimÄ labai dideliu narkotinių ar psichotropinių medžiagų kiekiu.

Tuo tarpu, pagal BK 260 straipsnio 3 dalį atsako asmuo, kuris neteisėtai gamino ir (ar) perdirbo, ir (ar) įgijo, ir (ar) laikė, ir (ar) siuntė, ir (ar) gabeno, ir (ar) pardavė, ir (ar) kitaip platino labai didelį kiekį narkotinių ar psichotropinių medžiagų. Kiekviena iÅ¡ alternatyvių veikų atitinka iÅ¡ esmės savarankiÅ¡kÄ nusikaltimo sudėtį. Taigi BK 260 straipsnio 3 dalies dispozicijÄ sudaro nurodytų nusikaltimų sudėčių visuma ir bet kurios iÅ¡ nurodytų veikų padarymas gali bÅ«ti (esant visiems konkrečios sudėties požymiams) pakankamas pagrindas kaltininkÄ bausti pagal 260 straipsnio 3 dalį.

Dėl to teismas, pripažindamas asmenį kaltu ir nuteisdamas jį už kurios nors vienos ar kelių 260 straipsnio 3 dalyje nurodytų veikų padarymÄ , byloje privalo nustatyti kiekvienos veikos padarymo faktÄ ir apkaltinamajame nuosprendyje tai pagrįsti įrodymais, nekeldamas nė vienos iÅ¡ Å¡ių alternatyvių veikų (sudėties požymių visumos) įrodinėjimui bei pagrindimui skirtingų (mažesnių ar didesnių) reikalavimų (Kasacinės nutartys Nr. 2K-7-201/2013, Nr. 2K-7-107/2013). Be to, Å¡i straipsnio dalis nenumato bÅ«tinojo veikos požymio – tikslo platinti narkotines ar psichotropines medžiagos turėjimo, nes veikai kvalifikuoti reikÅ¡mės neturi.

Svarbu pažymėti, kad narkotinių ir psichotropinių medžiagų kiekis taip pat yra svarbus nusikaltimo objektyvusis požymis, nes pagal jį diferencijuojama baudžiamoji atsakomybė. Todėl spręsdami klausimÄ , ar kaltininko veikoje yra Å¡is požymis, teismai vadovaujasi Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos patvirtintais narkotinių ir psichotropinių medžiagų sÄ raÅ¡ais (BK 269 straipsnis). Tačiau teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad kvalifikuojant veikÄ pagal šį požymį nėra bÅ«tina, jog asmuo žinotų tikslius Å¡ių medžiagų pavadinimus ir tikslų jų svorį.

Å iuo atveju pakanka to, kad asmuo suvokė, jog neteisėtai disponuoja narkotine ir (ar) psichotropine medžiaga bei bendrais bruožais numanė Å¡ių medžiagų savybes ir kiekius, t. y. jog disponuoja bÅ«tent labai dideliu kiekiu tokios medžiagos (Kasacinės nutartys Nr. 2K-72/2007, Nr. 2K-610/2012 ir kt.).IÅ¡ nagrinėjamos bylos medžiagos matyti, kad pirmosios instancijos teismas nuteistojo R. M. veikoje nustatė vienÄ BK 260 straipsnio 3 dalyje numatyto nusikaltimo alternatyvų požymį, t. y. labai didelio kiekio (4 422,581 g) narkotinės medžiagos – kanapių laikymÄ .

Pažymėtina, kad pagal susiformavusiÄ teismų praktikÄ laikymas – tai psichotropinių ar narkotinių medžiagų buvimas kaltininko žinioje nepriklausomai nuo jų turėjimo laiko trukmės ar buvimo vietos (su savimi, patalpoje, slėptuvėje ar kitose vietose) (Kasacinė nutartis Nr. 2K-P-218/2009).Nors nuteistasis R. M. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek pirmosios instancijos teisme savo kaltės nepripažino, tačiau atkreiptinas dėmesys į tai, kad subjektyvieji nusikalstamos veikos požymiai yra glaudžiai susiję su objektyviais ir kaltės turinys yra atskleidžiamas ne tik pagal kaltinamojo parodymus, bet ir kitais baudžiamojo proceso įstatymo nustatyta tvarka gautais duomenimis.

Tai, kad R. M. neteisėtai laikė labai didelį kiekį, t. y. 4 422,581 g narkotinės medžiagos – kanapių (antžeminių dalių), įrodo liudytojų parodymai, slapto sekimo ir kratos protokolai, specialisto išvados, ikiteisminio tyrimo pareigūnų tarnybiniai pranešimai, pažymos.Remiantis bylos medžiaga matyti, kad Kauno apygardos teismas kruopščiai analizuodamas ir sugretinęs visus faktinius byloje esančius duomenis, kurių šaltiniai buvo paties nuteistojo R. M. parodymai, liudytojais apklaustų ikiteisminio tyrimo pareigūnų T.

D., A. U., J. G. parodymai, liudytojų P. Ž., P. M. parodymai, 2014 m. vasario 25 d., 2014 m. balandžio 23 slapto sekimo protokolai (4 t., 17, 19 b. l.) ir pažymos Nr. 20-7-IL-1459, Nr. 20-7-IL-2975 (4 t., 16, 18 b. l.), 2014 m. balandžio 17 d. kratos protokolas (1 t., 63-80 b. l.), 2014 m. balandžio 17 d. asmens kratos protokolas (4 t., 158 b. l.), 2014 m. rugsėjo 11 d. objektų apžiÅ«ros protokolas (1 t., 174-176 b. l.), 2015 m. vasario 20 d. tarnybinis praneÅ¡imas dėl surinktos informacijos (7 t., 6-7 b. l.), Valstybės įmonės registrų centro K. filialo 2014 m. kovo 25 d. daugiabučio namo, esančio (duomenys neskelbtini), pagalbinių patalpų (rÅ«sio) planas (7 t., 14, 15 b. l.) bei visas daugiabučio namo pagal butus savininkų sÄ raÅ¡as (7 t., 16, 17-22 b. l.), Valstybės įmonės registrų centro K. filialo 2015 m. vasario 19 d. pažyma Nr. (3.4.23) TS-9 (7 t., 13 b. l.), Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko iÅ¡raÅ¡ai (7 t., 8, 9 b. l.), Lietuvos policijos Kriminalistinių tyrimo centro 2014 m. gegužės 20 d. ir 2014 m. rugpjūčio 21 d. specialisto iÅ¡vados (1 t., 138-141, 154-158 b. l.), kurie tinkamai atskleidė nuteistojo R.

M. padarytos nusikalstamos veikos objektyviuosius ir subjektyviuosius požymius, t. y. suvokimÄ apie neteisėtÄ labai didelio kiekio narkotinių medžiagų (kanapių) laikymÄ bei norėjimÄ taip veikti. Apeliacinio teismo teisėjų kolegijos vertinimu, Å¡ioje nagrinėjamos bylos dalyje esančių duomenų pakako R. M. kaltei nustatyti ir paneigti iÅ¡ esmės gynybinę versijÄ dėl inkriminuotos nusikalstamos veikos nepadarymo. Pažymėtina ir tai, kad reikÅ¡mingos veikos kvalifikavimui faktinės bylos aplinkybės buvo nustatytos iÅ¡samiai ir neÅ¡aliÅ¡kai, nepaliekant jokių esminių prieÅ¡taravimų ar abejonių, kas leido pirmosios instancijos teismui tinkamai kvalifikuoti R.

M. nusikalstamÄ veikÄ pagal BK 260 straipsnio 3 dalį. Todėl teisėjų kolegija neturi pagrindo, Å¡ioje bylos dalyje, abejoti dėl pirmosios instancijos teismo, vertinusio įrodymus, vidinio įsitikinimo, pagrįsto iÅ¡samiu, neÅ¡aliÅ¡ku bylos aplinkybių iÅ¡nagrinėjimu. Dėl veikų kvalifikavimo R. M. pagal BK 260 straipsnio 1 dalį 1. Dėl 2014 m. balandžio 15 d. narkotinių medžiagų – kanapių pardavimo Apeliacinio teismo teisėjų kolegijos nuomone, nuteistojo R. M. kaltė padarius BK 260 straipsnio 1 dalyje numatytÄ nusikalstamÄ veikÄ , visiÅ¡kai įrodyta apkaltinamajame nuosprendyje iÅ¡analizuotais ir įvertintais įrodymais.Pažymėtina, kad pagal BK 260 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas neteisėtai gamino, perdirbo, įgijo, laikė, gabeno ar siuntė narkotines ar psichotropines medžiagas turėdamas tikslÄ jas parduoti ar kitaip platinti arba pardavė ar kitaip platino narkotines ar psichotropines medžiagas.

BK 260 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta nusikaltimo sudėtis yra formali, o joje nurodytos veikos (gamino, perdirbo, įgijo, laikė, gabeno, siuntė, pardavė ar kitaip platino) turi alternatyviÄ savarankiÅ¡kų veikų teisinę reikÅ¡mę, todėl Å¡iame straipsnyje numatytas nusikaltimas laikomas baigtu nuo to momento, kai kaltininkas atliko bet kuriÄ iÅ¡ minėtų alternatyvių veikų, nepriklausomai nuo padarinių atsiradimo (neatsiradimo). Remiantis teismų praktika matyti, kad pardavimas yra apibrėžtas kaip vienas iÅ¡ psichotropinių ar narkotinių medžiagų platinimo bÅ«dų, t. y.

Å¡ių medžiagų perdavimas pažeidžiant teisės aktų nustatytÄ tvarkÄ kitam asmeniui už tam tikrÄ pinigų sumÄ . Be to, pardavimo veika inkriminuojama ir tais atvejais, kai medžiagos buvo perleistos atidedant už mokėjimÄ (skolon) ir pan. (Kasacinės nutartys Nr. 2K-225/2008, Nr. 2K-294/2008 ir kt.). Narkotinių ar psichotropinių medžiagų pardavimas laikomas baigtu nuo to momento, kai kitas asmuo ima realiai disponuoti tomis medžiagomis.Remiantis nagrinėjamojoje byloje surinktais įrodymais nustatyta, kad R.

M. 2014 m. balandžio 15 d., (duomenys neskelbtini), tiksliau tyrimo metu nenustatytoje vietoje, neteisėtai už 125 Lt D. M. pardavė ne mažiau kaip 2,755 g narkotinės medžiagos – kanapių (antžeminių dalių), o D. M. įgytos narkotinės medžiagos vienÄ dalį, t. y. ne mažiau kaip 0,90 g 2014 m. balandžio 16 d., daugiabučio namo Nr. XX kieme, esančio (duomenys neskelbtini), neteisėtai perdavė R. B., o kitÄ dalį, t. y. ne mažiau kaip 1,855 g neteisėtai laikė savo namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), iki 2014 m. balandžio 16 d.

Tuo tarpu, R. B. iÅ¡ D. M. įgytÄ nedidelį kiekį, t. y. 0,90 g narkotinės medžiagos – kanapių, neteisėtai, neturėdamas tikslo parduoti, laikė automobilyje iki 2014 m. balandžio 16 d.Apeliacinio teismo teisėjų kolegija pažymi, kad nors apeliaciniame skunde nuteistojo R. M. gynėjas su nustatytomis aplinkybėmis nesutinka ir neigia nuteistojo kaltę, pažymėdamas, kad byloje esantys duomenys nepatvirtina, jog R. M. 2014 m. balandžio 15 d. pardavė D. M., ne mažiau kaip 2,755 g narkotinės medžiagos – kanapių, tačiau ji pagrįsta ir įrodyta byloje iÅ¡tirtais įrodymais, kurie akivaizdžiai atskleidė nuteistojo padarytos veikos subjektyviuosius ir objektyviuosius požymius.Pirmosios instancijos teismas nustatinėdamas faktÄ , kad R.

M. 2014 m. balandžio 15 d. pardavė ne mažiau kaip 2,755 g narkotinės medžiagos – kanapių, rėmėsi nuteistųjų D. M., R. B. parodymais, slapto sekimo, kratos protokolais, specialisto iÅ¡vadomis, telefoninių pokalbių įraÅ¡ais, SMS žinučių iÅ¡klotinėmis.IÅ¡ bylos medžiagos matyti, kad D. M. tiek ikiteisminio tyrimo 2014 m. balandžio 17 d., 2014 m. rugsėjo 12 d., 2014 m. spalio 30 d. apklausų metu, tiek 2014 m. gegužės 22 d. apklausta pas ikiteisminio tyrimo teisėjÄ , tiek pirmosios instancijos teismo teisiamojo posėdžio metu parodė, jog 2014 m. balandžio 15 d. buvo susitikusi su R.

M., iÅ¡ kurio nusipirko 5 g kanapių už 125 Lt. IÅ¡ Å¡io įsigyto kiekio, 2 g kanapių surÅ«kė iÅ¡ karto po įsigijimo, 1 g kanapių 2014 m. balandžio 16 d. davė R. B. pabandymui, o kitus likusius 2 g, kurie buvo plastikiniuose dvejose maiÅ¡eliuose – pasidėjo savo namuose (4 t., 66-67, 71-73, 74, 77 b. l.; 6 t., 131-133 b. l.). IÅ¡ byloje esančio 2014 m. balandžio 17 d. asmens parodymo atpažinti pagal nuotraukÄ protokolo matyti, kad D. M. atpažino R. M., iÅ¡ kurio pirko narkotines medžiagas – kanapes (4 t., 78-81 b. l.).

Pažymėtina, kad D. M. parodymų patikimumÄ iÅ¡ dalies patvirtina ir R. B. parodymai, duoti tiek ikiteisminio tyrimo metu (4 t., 101-102, 110 b. l.), tiek pirmosios instancijos teismo teisiamajame posėdyje (6 t., 133-134 b. l.), kurių metu parodė, kad 2014 m. balandžio 16 d. vykusio susitikimo metu, D. M. jam davė pabandymui 1 g narkotinių medžiagų – kanapių.Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad tiek D. M., tiek R. B. parodymų teisingumÄ apie jų susitikimÄ bei įgytas narkotines medžiagas – kanapes, patvirtina ir byloje esantys kratos protokolai, slapto sekimo protokolas bei specialisto iÅ¡vados.

Tai, kad D. M. 2014 m. balandžio 16 d. buvo susitikusi su R. B., patvirtina byloje esantis 2014 m. balandžio 18 d. slapto sekimo protokolas ir pažyma (3 t., 27, 28 b. l.). IÅ¡ 2014 m. balandžio 16 d. kratos protokolų matyti, kad atlikus kratÄ D. M. namuose, buvo rasti ir paimti du polietileniniai maiÅ¡eliai su juose esančia augalinės kilmės medžiaga (1 t., 53-54 b. l.), o tuo tarpu atlikus kratÄ R. B. automobilyje, buvo paimtas polietileninis maiÅ¡elis su jame esančia augalinės kilmės medžiaga, rastas rankinės viduje (1 t., 48-49 b. l.).

Lietuvos policijos Kriminalistinių tyrimo centro 2014 m. balandžio 30 d. specialisto išvada nustatyta, kad D. M. namuose rastuose plastikiniuose maišeliuose yra narkotinė medžiaga – kanapės (antžeminės dalys), kurių masė yra 1,855 g (1 t., 127-128 b. l.), tuo tarpu, 2014 m. gegužės 9 d. specialisto išvada buvo nustatyta, kad R. B. rankinės viduje rastame plastikiniame maišelyje yra narkotinė medžiaga – kanapės (antžeminės dalys), kurių masė yra 0,90 g (1 t., 120-121 b. l.).Teisėjų kolegijos nuomone, akivaizdu, kad tiek D.

M., tiek R. B. parodymai buvo įvertinti visų kitų bylos duomenų kontekste, ir nenustačius Å¡ių parodymų melagingumo ar prieÅ¡taringumo kitai bylos medžiagai, pirmosios instancijos teismas pagrįstai juos panaudojo grindžiant R. M. kaltę Å¡iame epizode. Be to, nuteistojo R. M. kaltę dėl jam inkriminuoto nusikaltimo padarymo, patvirtina ir byloje esantys elektroninių ryÅ¡ių tinklais perduodamos informacijos kontrolės bei įrašų darymo protokolas (3 t., 65 b. l.), 2014 m. kovo 4 d. telefoninių pokalbių suvestinė Nr. 20-7/2-TP-100 (3 t., 47-63 b. l.), tarnybinis praneÅ¡imas dėl informacijos analizės (3 t., 94 b. l.), 2014 m. kovo 6 d., 2014 m. vasario 20 d. pažymos dėl slapto sekimo bei slapto sekimo protokolai (3 t., 169-170, 171 b. l.; 4 t., 13-14, 15 b. l.), 2014 m. balandžio 24 d. tyrimo veiksmų fiksavimo atliekant nusikalstamÄ veikÄ imituojančius veiksmus protokolas (3 t., 181 b. l.) bei stenograma (3 t., 182-189 b. l.), kurie pirmosios instancijos teismo buvo iÅ¡analizuoti, įvertinti visų byloje surinktų įrodymų kontekste bei skundžiamajame nuosprendyje argumentuotai iÅ¡dėstyti.Teisėjų kolegijos vertinimu, elektroninių ryÅ¡ių tinklais perduodamos informacijos kontrolės bei įrašų darymo protokole bei 2014 m. kovo 4 d. telefoninių pokalbių suvestinėje Nr. 20-7/2-TP-100 užfiksuoti duomenys, akivaizdžiai patvirtina, jog laikotarpiu nuo 2014 m. sausio 16 d. iki 2014 m. vasario 5 d., D.

M. bendravo SMS žinutėmis su R. M., bei vartojant žodžius ir jų junginius užslėpta forma, tarėsi dėl susitikimų vietos, laiko. Tuo tarpu, byloje esantys 2014 m. kovo 6 d., 2014 m. vasario 20 d. slapto sekimo protokolai, 2014 m. balandžio 24 d. tyrimo veiksmų fiksavimo atliekant nusikalstamÄ veikÄ imituojančius veiksmus protokolas bei stenograma patvirtina D. M. ir R. M. susitikimus, t. y. kad juos siejo nevienkartiniai ryÅ¡iai, turėjo bendrų reikalų. Svarbu pažymėti ir tai, kad remiantis 2014 m. kovo 6 d. slapto sekimo protokole pateikta informacija matyti, jog D.

M. susitikimas vyko prie namo, esančio (duomenys neskelbtini), t. y. prie to paties namo, kurio pagalbinėse patalpose, 2014 m. balandžio 17 d. kratos metu buvo rastos narkotinės medžiagos – kanapės, kuriomis disponavo R. M.Teisėjų kolegijos nuomone, Å¡ie aukščiau nurodyti ir įvertinti duomenys, taip pat patvirtina D. M. parodymų patikimumÄ , t. y. kad 2014 m. balandžio 15 d. narkotines medžiagas – kanapes įsigijo bÅ«tent iÅ¡ R. M.Pažymėtina, kad BPK 20 straipsnio 5 dalyje įtvirtinta teismo teisė ir pareiga vertinti įrodymus pagal savo vidinį įsitikinimÄ , kuris susiformuoja jam pačiam iÅ¡nagrinėjus ir patikrinus iÅ¡ kiekvieno Å¡altinio gaunamus duomenis.

Taigi įstatymas numato iÅ¡skirtinę bylÄ nagrinėjančio teismo kompetencijÄ nuspręsti, kurie iÅ¡ byloje esančių duomenų turi įrodomÄ jÄ vertę ir, ar jų pakanka nustatyti visas įrodinėtinas aplinkybes. Be to, atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad įrodinėjimo procese lemiamÄ reikÅ¡mę paprastai turi ne vienos rÅ«Å¡ies įrodymai, o visuma bylos proceso metu gautų įrodymų, jų tarpusavio ryÅ¡ys. Å iuo atveju apeliacinės instancijos teismas, neturi pagrindo abejoti dėl pirmosios instancijos teismo teisėjo, vertinusio įrodymus, vidinio įsitikinimo, pagrįsto iÅ¡samiu, neÅ¡aliÅ¡ku bylos aplinkybių iÅ¡nagrinėjimu.

Todėl Apeliacinis teismas konstatuoja, kad Å¡ių aukščiau aptartų duomenų pagrindu, pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstÄ iÅ¡vadÄ , kad R. M. 2014 m. balandžio 15 d. pardavė D. M. narkotines medžiagas – kanapes. Tai, kad tyrimo metu nebuvo rasti R. M. pirÅ¡tų pėdsakai, ar tai, jog nebuvo užfiksuotas perdavimo faktas, neįrodo nuteistojo R. M. nekaltumo dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo pagal BK 260 straipsnio 1 dalį.                          2.

Dėl 2013 m. gruodžio mėnesį narkotinių medžiagų – kanapių pardavimo Baudžiamojoje teisėje vertinant žmogaus poelgį kaip nusikalstamÄ ar nenusikalstamÄ naudojamas nusikalstamos veikos sudėties modelis. Remiantis Å¡iuo modeliu, norint padaryti iÅ¡vadÄ apie nusikalstamÄ ar nenusikalstamÄ veikos pobÅ«dį, bÅ«tina nustatyti nusikalstamos veikos sudėtį kaltininko veikoje, tai yra faktÄ , kad asmens poelgiui yra bÅ«dingi visi baudžiamajame įstatyme numatytos ir draudžiamos veikos požymiai.

Nusikalstamos veikos sudėtis yra baudžiamosios atsakomybės pagrindas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamÄ jÄ teisę. BK 2 straipsnio 4 dalyje nurodyta, kad pagal baudžiamÄ jį įstatymÄ atsako tik tas asmuo, kurio veika atitinka BK numatytÄ nusikalstamos veikos sudėtį. Nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo sudėtis – tai baudžiamajame įstatyme numatytų objektyvių ir subjektyvių požymių, kurie apibÅ«dina pavojingÄ veikÄ , kaip tam tikrÄ nusikaltimÄ ar baudžiamÄ jį nusižengimÄ , visuma.

Svarbu pažymėti, kad apkaltinamasis nuosprendis negali bÅ«ti grindžiamas prielaidomis. Kiekvienas inkriminuojamos nusikalstamos veikos sudėties požymis gali bÅ«ti konstatuojamas tik tada, kai jo buvimÄ neginčijamai patvirtina teisiamajame posėdyje iÅ¡nagrinėtų įrodymų visuma. Pagal BPK 260 straipsnio 1 dalį atsako ir tas, kas narkotines ar psichotropines medžiagas pardavė ar kitaip platino. Vadinasi, nusikalstama veika kvalifikuojama pagal BK 260 straipsnio 1 dalį kaip narkotinių medžiagų pardavimas ar platinimas, kai nustatomas pardavimo ar kitokio platinimo faktas.

Narkotinių ar psichotropinių medžiagų pardavimu laikomas Å¡ių medžiagų perdavimas pažeidžiant teisės aktais nustatytÄ tvarkÄ kitam asmeniui už piniginį atlyginimÄ . Remiantis bylos medžiaga matyti, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamajame nuosprendyje konstatavo, jog D. M. 2013 m. gruodžio mėnesį, tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytÄ dienÄ , (duomenys neskelbtini) gatvėje, K., tiksliau ikiteisminio tyrimo metu nenustatytoje vietoje, turėdama tikslÄ platinti, R. B. praÅ¡ymu, iÅ¡ R.

M. už ne mažiau kaip 847 Lt įgijo ne mažiau kaip 51,34 g narkotinės medžiagos – kanapių, kurias tÄ pačiÄ dienÄ prie prekybos centro „M“, esančio (duomenys neskelbtini), neteisėtai, už ne mažiau kaip 924 Lt pardavė R. B.Teisėjų kolegijos nuomone, nuteistojo R. M. gynėjas skunde pagrįstai atkreipia dėmesį į tai, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamajame nuosprendyje nuteistojo R. M. kaltę Å¡iame epizode dėl narkotinių medžiagų – kanapių pardavimo D.

M., iÅ¡ esmės grindė tik prielaidomis (spėjimo bÅ«du), t. y. duomenimis, kuriais remiantis buvo galima tik manyti, kad R. M. 2013 m. gruodžio mėnesį, tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytÄ dienÄ , (duomenys neskelbtini) gatvėje, K., tiksliau tyrimo metu nenustatytoje vietoje, neteisėtai, ne mažiau kaip už 847 Lt galėjo parduoti D. M. ne mažiau kaip 51,34 g narkotinės medžiagos – kanapių.Pažymėtina, kad įrodymų analizė – ypač svarbi apkaltinamojo nuosprendžio dalis, nes apkaltinamojo nuosprendžio iÅ¡vados turi bÅ«ti pagrįstos įrodymais, neginčijamai patvirtinančiais kaltinamojo kaltę padarius nusikalstamÄ veikÄ .

Be to, kaltė pagal BK straipsnius konstatuojama pagal aplinkybių visumÄ ir Å¡ias aplinkybes patvirtinančius įrodymus.Pirmosios instancijos teismas skundžiamajame nuosprendyje R. M. kaltę dėl ne mažiau kaip 51,34 g narkotinės medžiagos – kanapių pardavimo, grindė nuteistųjų D. M., R. B. parodymais, taip pat elektroninių ryÅ¡ių tinklais perduodamos informacijos kontrolės bei įrašų darymo protokole, 2014 m. kovo 4 d. telefoninių pokalbių suvestinėje Nr. 20-7/2-TP-100, 2014 m. kovo 6 d. slapto sekimo protokole, 2014 m. balandžio 24 d. tyrimo veiksmų fiksavimo atliekant nusikalstamÄ veikÄ imituojančius veiksmus protokole bei stenogramoje užfiksuotais duomenimis.

Nuteistoji D. M. ikiteisminio tyrimo 2014 m. balandžio 17 d. apklausos metu parodė, kad narkotines medžiagas – kanapes pirkdavo iÅ¡ R. M. savo reikmėms, o vėliau – R. B. praÅ¡ymu, tačiau kuriuo laiku pirko, neprisimena. Kanapių kiekiai, kurių prašė įgyti R. B. buvo įvairÅ«s, t. y. apie 50 g, 80 g, 100 g, 800 g. Taip pat pažymėjo, kad iÅ¡ R. M. kanapes pirkdavo pigiau, nei jas pati parduodavo (4 t., 66-67 b. l.). Å iuos pirminius parodymus D. M. patvirtino ir 2014 m. gegužės 22 d. apklausos metu pas ikiteisminio tyrimo teisėjÄ (4 t., 71-73 b. l.).

Ikiteisminio tyrimo 2014 m. rugsėjo 12 d. vykusios papildomos apklausos metu taip pat pažymėjo, kad neprisimena, ar R. B. prašymu, iš R. M. pirko 100 g narkotinių medžiagų – kanapių (4 t., 74 b. l.). Tuo tarpu, 2014 m. spalio 30 d. vykusios apklausos metu parodė, kad galėjo būti, jog 2013 m. gruodžio mėnesio pabaigoje iš R. M. pirko apie 100 g narkotines medžiagos – kanapių R. B. prašymu. Tačiau šio įvykio tikslių aplinkybių negali prisiminti (4 t., 77 b. l.). Pirmosios instancijos teismo teisiamojo posėdžio metu D.

M. patvirtino 2014 m. balandžio 17 d. ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus bei paaiÅ¡kino, kad iÅ¡ R. M. pirko narkotines medžiagas – kanapes, tačiau nei kiekio, nei už kokiÄ pinigų sumÄ Ä¯sigijo, neprisimena. Didžiausias kiekis, kurį įsigijo iÅ¡ R. M., buvo apie 800 g narkotinės medžiagos – kanapių. Ar pirko 51,34 g kanapių, taip pat tiksliai neprisimena (6 t., 131-133 b. l.).Nuteistasis R. B. ikiteisminio tyrimo 2014 m. balandžio 17 d., 2014 m. gegužės 13 d. vykusių apklausų metu parodė, kad narkotines medžiagas – kanapes pirkdavo iÅ¡ D.

M. Didžiausias kanapių kiekis, kurį yra įsigijęs iš D. M. buvo apie 100 g, tačiau kuriuo laiku šį kiekį įsigijo – neprisimena (4 t., 101-102, 104-106 b. l.). Tuo tarpu, 2014 m. spalio 30 d. vykusios papildomos apklausos metu papildė savo pirminius parodymus ir tvirtino, kad iš D. M. apie 100 g narkotinių medžiagų – kanapių įsigijo 2013 m. gruodžio mėnesio pabaigoje, t. y. prieš Šv. Kalėdas (4 t., 107 b. l.). Pirmosios instancijos teismo teisiamojo posėdžio metu R.

B. patvirtino savo ikiteisminio tyrimo metu parodymus, duotus 2014 m. balandžio 17 d. Taip pat parodė, kad keletÄ kartų iÅ¡ D. M. pirko narkotines medžiagas – kanapes, tačiau tikslaus kartų skaičiaus neprisimena (6 t., 133-134 b. l.). Pažymėjo ir tai, kad 800 g kanapių nepirko, o didžiausias kiekis, kurį įsigijo iÅ¡ D. M., galėjo bÅ«ti iki 100 g.Teisėjų kolegijos nuomone, remiantis aukščiau aptartais nuteistųjų parodymais, galima tik manyti, jog R. M. galėjo padaryti nusikalstamÄ veikÄ , t. y. 2013 m. gruodžio mėnesio pabaigoje, D.

M. parduoti 51,34 g kanapių. Be to, bÅ«tina atkreipti dėmesį ir į tai, kad nuteistųjų parodymai, nežiÅ«rint jų specifiÅ¡kumo (suinteresuotumas bylos baigtimi; nevaržomas priesaikos dėl atsakomybės už melagingų parodymų davimÄ ; teisės turėjimas laisvai rinktis gynybos taktikÄ ), BPK 20 straipsnio prasme taip pat yra savarankiÅ¡kas įrodymų Å¡altinis, tačiau norint tokius parodymus patvirtinti, bÅ«tina nurodyti, kokie kiti savarankiÅ¡ki ir patikimi įrodymai patvirtina nuteistųjų nurodytas aplinkybes.

Pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas D. M. ir R. B. parodymų patikimumÄ grindė duomenimis surinktais atliekant elektroninių ryÅ¡ių tinklais perduodamos informacijos turinio kontrolę ir fiksavimÄ , klausantis telefoninių pokalbių, vykdant slaptÄ sekimÄ bei atliekant veiksmus imituojančius nusikalstamÄ veikÄ . Tačiau remiantis bylos medžiaga matyti, kad atlikti elektroninių ryÅ¡ių tinklais perduodamos informacijos turinio kontrolę ir fiksavimÄ , klausantis telefoninių pokalbių Kauno apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjo 2014 m. sausio 13 d. nutartimi buvo leista tik nuo 2014 m. sausio 14 d. iki 2014 m. vasario 14 d. (3 t., 44 b. l.), D.

M. slaptas sekimas Kauno apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjo 2014 m. vasario 4 d. nutartimi buvo paskirtas nuo 2014 m. vasario 6 d. iki 2014 m. gegužės 6 d. (3 t., 165 b. l.), o R. M. atžvilgiu atlikti nusikalstamÄ veikÄ imituojančius veiksmus Kauno apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjo 2014 m. balandžio 17 d. nutartimi buvo leista nuo 2014 m. balandžio 17 d. iki 2014 m. gegužės 17 d. (3 t., 175-176 b. l.).Teisėjų kolegijos vertinimu, akivaizdu, kad Å¡ie aukščiau aptarti procesiniai veiksmai buvo vykdomi vėliau, nei R.

M. buvo inkriminuojama nusikalstama veika, t. y. po 2013 m. gruodžio mėnesio. Teisėjų kolegijos nuomone, telekomunikacijų tinklais gauta bei sekimo protokoluose užfiksuota informacija tik patvirtina bendravimo faktÄ tarp R. M. ir D. M., tačiau nėra informatyvÅ«s dėl nusikalstamos veikos padarymo 2013 m. gruodžio mėnesį. Todėl remiantis vien tik nuteistųjų D. M. ir R. B. parodymais konstatuoti, kad R. M. pardavė D. M. 51,34 g kanapių negalima, nes kitų faktinių ir patikimų duomenų, neabejotinai pagrindžiančių Å¡ias aplinkybes, byloje nėra surinkta.

Be to, pažymėtina ir tai, kad duomenų, kuriais remiantis galima tik manyti, jog nusikalstama veika galėjo bÅ«ti padaryta, nepakanka iÅ¡vadoms apie asmens kaltumÄ padaryti ir apkaltinamajam nuosprendžiui priimti.Atkreipiamas dėmesys ir į tai, kad sprendžiant baudžiamosios atsakomybės klausimÄ , bÅ«tina vadovautis in dubio pro reo principu, pagal kurį visos abejonės ir neaiÅ¡kumai, kurių negali bÅ«ti, t. y. nėra galimybės jų paÅ¡alinti, turi bÅ«ti aiÅ¡kinami baudžiamojon atsakomybėn traukiamo asmens naudai.

Be to, teismų praktikoje nurodoma, kad kaltu dėl nusikalstamos veikos padarymo asmuo gali bÅ«ti pripažintas tik surinkus pakankamai neabejotinų to asmens kaltės įrodymų. Apeliacinio teismo teisėjų kolegija, įvertinusi baudžiamosios bylos medžiagÄ konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas Å¡iame epizode nesurinko pakankamai objektyvių ir įtikinamų R. M. kaltę patvirtinančių įrodymų, reikÅ¡mingų jo nusikalstamai veikai inkriminuoti, todėl nepagrįstai jį nuteisė už tai, jog 2013 m. gruodžio mėnesį, D.

M. pardavė ne mažiau kaip 51,34 g narkotinės medžiagos – kanapių.Atsižvelgiant į tai, Kauno apygardos teismo 2015 m. gegužės 21 d. nuosprendžio dalis, kurioje R. M. pripažintas kaltu padarius nusikaltimÄ , numatytÄ BK 260 straipsnio 1 dalyje, naikintina ir Å¡ioje dalyje priimtinas iÅ¡teisinamasis nuosprendis, neįrodžius, kad R. M. dalyvavo padarant Å¡iÄ nusikalstamÄ veikÄ (BPK 329 straipsnio 1 punktas).Pažymėtina ir tai, kad remiantis baudžiamosios bylos medžiaga matyti, jog D. M., kaip ir R.

M., pagal BK 260 straipsnio 1 dalį, buvo nuteista už tai, kad 2013 m. gruodžio mėnesį, tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytÄ dienÄ , (duomenys neskelbtini) gatvėje, K., tiksliau ikiteisminio tyrimo metu nenustatytoje vietoje, turėdama tikslÄ platinti, R. B. praÅ¡ymu, iÅ¡ R. M. už ne mažiau kaip 847 Lt įgijo ne mažiau kaip 51,34 g narkotinės medžiagos – kanapių, kurias tÄ pačiÄ dienÄ prie prekybos centro „M“, esančio (duomenys neskelbtini) gatvėje, K., neteisėtai, už ne mažiau kaip 924 Lt pardavė R.

B. Tačiau nesurinkus byloje faktinių bylos duomenų, pagrindžiančių narkotinių medžiagų – kanapių pardavimo faktÄ , iÅ¡ nuosprendžio Å¡alintina D. M. inkriminuota įgijimo aplinkybė. Nors Å¡i įgijimo aplinkybė iÅ¡ Kauno apygardos teismo nuosprendžio paÅ¡alinama, tačiau nuteistosios D. M. nusikalstamos veikos kvalifikacija pagal BK 260 straipsnio 1 dalį, iÅ¡lieka nepakitusi. Dėl bausmės paskyrimo             Apeliacinio teismo teisėjų kolegija pažymi, kad įgyvendinant baudžiamojo įstatymo paskirtį svarbu ne tik tinkamai kvalifikuoti nusikalstamas veikas, bet ir skirti baudžiamojo įstatymo reikalavimus atitinkančias, individualizuotas, adekvačias padarytai nusikalstamai veikai ir teisingas bausmes.

Ä®statymų leidėjas nurodo, kad skiriant bausmę turi bÅ«ti siekiama sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų padarymo, nubausti nusikalstamÄ veikÄ padariusį asmenį, atimti ar apriboti nuteistajam galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimÄ . Pažymėtina, kad bausmės skyrimas yra iÅ¡imtinė teismo kompetencija bei viena iÅ¡ sudėtingiausių ir svarbiausių baudžiamojo įstatymo įgyvendinimo stadijų.

Å ioje stadijoje pagrindinis teismo uždavinys – remiantis įstatymu visapusiÅ¡kai bei objektyviai iÅ¡tirti baudžiamosios bylos medžiagÄ ir priimti teisėtÄ , pagrįstÄ ir teisingÄ sprendimÄ skiriant tokiÄ bausmę, kuri atitiktų BK nuostatose įtvirtintÄ bausmės paskirtį.Atkreipiamas dėmesys į tai, kad pagal baudžiamosios teisės doktrinÄ , skirdamas bausmę teismas ne tik vykdo įstatymo reikalavimus atsižvelgiant į nusikalstamos veikos sunkumÄ bei kaltininko asmenybę, bet ir iÅ¡reiÅ¡kia nuomonę apie padarytas nusikalstamas veikas bei kaltÄ asmenį.Apeliacinis teismas pažymi, kad remiantis baudžiamuoju įstatymu teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytÄ nusikalstamÄ veikÄ , sankcijÄ laikydamasis Å¡io kodekso bendrosios dalies nuostatų.

Teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia į: padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; kaltės formÄ ir rūšį; padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; nusikalstamos veikos stadijÄ ; kaltininko asmenybę; asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamÄ veikÄ formÄ ir rūšį; atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes (BK 54 straipsnio 1, 2 dalys). Teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia ir į tai, ar yra nustatyta tik atsakomybę lengvinančių ar tik atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ar yra ir atsakomybę lengvinančių, ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ir įvertina kiekvienos aplinkybės reikÅ¡mę.

Teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobÅ«dį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas minėtas aplinkybes, motyvuotai parenka Å¡velnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio (BK 61 straipsnio 1, 2 dalys). Be to, skirdamas bausmę, teismas privalo vadovautis bausmės paskirtimi. Vienas iÅ¡ uždavinių, kurio siekiama skiriant bausmę – teisingumo principo įgyvendinimo užtikrinimas (BK 41 straipsnio 2 dalies 5 punktas), kuris visų pirma, pasireiÅ¡kia tuo, jog teismas turi skirti tokiÄ bausmę, kuri bÅ«tų adekvati (proporcinga) asmens padarytai nusikalstamai veikai.

Taip pat įstatymo leidėjas, konstruodamas sankcijas už baudžiamajame kodekse uždraustas veikas, taip pat vadovaujasi teisingumo principu ir nustato tokias sankcijų ribas, kurios leistų teismui, skiriančiam konkrečia bausmę, parinkti nusikaltusiam asmeniui įstatymÄ bei individualias bylos aplinkybes atitinkančiÄ bausmę. BK 54 straipsnyje nustatyta, kad teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytÄ nusikalstamÄ veikÄ , sankcijÄ laikydamasis BK bendrosios dalies nuostatų.Atkreiptinas dėmesys į tai, kad nuteistojo R.

M. gynėjas apeliaciniame skunde dėl paskirtos bausmės jokių argumentų skunde nenurodė. Tačiau Apeliacinio teismo teisėjų kolegija pažymi, kad panaikinus skundžiamo nuosprendžio dalį dėl R. M. nuteisimo pagal BK 260 straipsnio 1 dalį, atitinkamai nuteistajam turi bÅ«ti iÅ¡ naujo subendrintos paskirtosios bausmės, vadovaujantis pirmosios instancijos teismo nustatytomis aplinkybėmis dėl bausmės skyrimo, ir paskirta nauja subendrinta bausmė, kuri užtikrins teisingumo principo įgyvendinimÄ ir BK 41 straipsnyje nurodytų bausmės tikslų pasiekimÄ .

Remiantis bylos medžiaga matyti, kad R. M. už BK 260 straipsnio 1 dalyje (dėl veikos padarymo 2014 m. balandžio 15 d.) numatytÄ veikÄ nuteistas laisvės atėmimu trejiems metams, o už BK 260 straipsnio 3 dalyje numatytÄ veikÄ â€“ vienuolikos metų laisvės atėmimo bausme. Atsižvelgiant į tai, kad nusikalstamas veikas R. M. padarė tiesiogine tyčia, iki nusikaltimų padarymo dirbo, yra vedęs, neteistas, galiojančių administracinių nuobaudų neturi, bei į tai, jog nenustatyta jo atsakomybę sunkinančių ar lengvinančių aplinkybių, jam už Å¡ias nusikalstamas veikas paskirtos bausmės nėra aiÅ¡kiai per griežtos ir jų Å¡velninti nėra pagrindo.Teisėjų kolegija, vadovaudamasi BPK 326 straipsnio 2 dalies 2 punktu, BPK 328 straipsnio 1, 3 punktais, BPK 329 straipsnio 1 punktu, n u s p r e n d ž i a :

Kauno apygardos teismo 2015 m. gegužės 21 d. nuosprendį pakeisti:Panaikinti nuosprendžio dalį dėl R. M. nuteisimo pagal BK 260 straipsnio 1 dalį (dėl veikos padarymo 2013 m. gruodžio mėnesį) ir R. M. iÅ¡teisinti, neįrodžius, kad jis dalyvavo padarant nusikalstamÄ veikÄ .IÅ¡ nuosprendžio paÅ¡alinti aplinkybę, kad D. M. 2013 m. gruodžio mėnesį iÅ¡ R. M. įgijo ne mažiau kaip 51,34 g narkotinių medžiagų – kanapių.Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, R. M. pagal BK 260 straipsnio 1 dalį, pagal BK 260 straipsnio 3 dalį paskirtas bausmes subendrinti dalinio sudėjimu bÅ«du ir R.

M. paskirti subendrintÄ galutinę bausmę – laisvės atėmimÄ vienuolikai metų trims mėnesiams. Bausmę paskirti atlikti pataisos namuose.Kitos nuosprendžio dalies nekeisti. Kolegijos pirmininkas                                                                Kęstutis Jucys Teisėjai                                                                             Valdimaras Bavėjanas                                                                                                  Albinas Bielskis