4fdf668d-33c5-4e29-be4b-42164d4d1372 · Kauno apygardos teismas

                                                                  Baudžiamoji byla Nr. 1A-530-319/2017                                                                    Teisminio proceso Nr. 1-69-3-00033-2017-5                                                                     Procesinio sprendimo kategorija: 2.4.6.1 (S) KAUNO APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2017 m. rugsėjo 12 d.Kaunas Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Danutės Giačaitės, Algirdo Jaliniausko ir Rimo Švirino (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), sekretoriaujant Laimai Grėbliūnienei,dalyvaujant išteisintajam A.

R. (A. R.), jo gynėjai Ramutei Budrytei, iÅ¡teisintajai J. R., jos gynėjai Reginai Atkočaitienei,vieÅ¡ame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal privataus kaltintojo A. N. apeliacinį skundÄ dėl Kauno apylinkės teismo 2017 m. gegužės 4 d. nuosprendžio, kuriuo J. R. dėl kaltinimo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 154 straipsnio 1 dalį iÅ¡teisinta, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (BPK 303 str. 5 d. 1 p.).A.

R. dėl kaltinimo pagal BK 154 straipsnio 1 dalį ir 154 straipsnio 2 dalį iÅ¡teisintas, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (BPK 303 str. 5 d. 1 p.). Teisėjų kolegija, n u s t a t ė :J. R. buvo kaltinama tuo, kad ji, tirdama administracinio teisės pažeidimo bylÄ , ir Kauno miesto (duomenys neskelbtini) policijos komisariate raÅ¡ydama Å¡aukimus A. N. 2016 m. birželio 6 d., 2016 m. birželio 10 d. ir 2016 m. liepos 27 d. atvykti į Kauno miesto (duomenys neskelbtini) VieÅ¡osios policijos skyrių ir Kauno miesto (duomenys neskelbtini) PK, nurodė jo procesinę padėtį, Å¡meižė jį, vadindama žodžiu „pažeidėjas“, t. y. asmeniu, kuris pažeidžia įstatymus.

Šiuos šaukimus matė ne tik jo artimi žmonės, bet ir kiti asmenys, kadangi A. N. nebūnant namuose, šaukimai buvo padėti visiems prieinamoje vietoje, namo kieme ant stalo, o juos perskaitę pažįstami žmonės stebėjosi, kodėl jis taip šmeižiamas, vadinamas „pažeidėju“, kai administracinėje byloje dar buvo nepriimtas įsiteisėjęs teismo sprendimas, kuriuo jis būtų pripažintas kaltu, taip J. R. kitų asmenų akivaizdoje šmeižė A. N., vadindama „pažeidėju“.A.

R. buvo kaltinamas tuo, kad jis 2016 m. liepos 13 d. atsakyme į A. N. skundÄ Nr. 20-S-107300(1.16K) savo paraÅ¡u patvirtino, kad A. N. yra „pažeidėjas“, tuo dar kartÄ pabrėždamas, kad A. N. yra tas asmuo, kuris pažeidžia įstatymus, taip jį iÅ¡ anksto, be bylos iÅ¡nagrinėjimo, apkaltino, nurodė tyrėjai, kaip turi bÅ«ti iÅ¡nagrinėta administracinė byla, tuo A. R. įžeidė ir apÅ¡meižė A. N..Be to, A. R. buvo kaltinamas tuo, kad 2014 m. lapkričio 15 d. laikraÅ¡tyje „(duomenys neskelbtini)“ Nr. (duomenys neskelbtini) devintajame puslapyje esančiame straipsnyje, paraÅ¡ytame korespondento V.

T., pavadinimu „(duomenys neskelbtini)“ jis žurnalistams pateikė tikrovės neatitinkančiÄ informacijÄ , taip A. N. apÅ¡meiždamas per visuomenės informavimo priemonę, melagingai, siekiant apÅ¡meižti, nurodant, kad kratos metu buvo rastas nelegalus pistoletas, kai iÅ¡ tikrųjų tai buvo žaislas (tai buvo nustatyta ekspertizės metu), taip pat nurodant, kad buvo rastas kontrabandinis brendis su baltarusiÅ¡komis banderolėmis, kai iÅ¡ tikrųjų (kas ir buvo nustatyta ekspertizės metu) tai buvo pagal įstatymus leistinas laikyti legalaus, gamykloje pagaminto, alkoholio kiekis, įsigytas muitais neapmokestinamoje parduotuvėje, be to, melagingai, siekdamas apÅ¡meižti, A.

R. pateikė tikrovės neatitinkančiÄ informacijÄ , kad tyrėjams ikiteisminio tyrimo Nr. 20-9-00891-14 metu buvo atsisakyta duoti parodymus.Kauno apylinkės teismas, priimdamas A. R. ir J. R. atžvilgiu iÅ¡teisinamÄ jį nuosprendį, konstatavo, kad jų veiksmuose nėra visų bÅ«tinųjų jiems inkriminuotų nusikalstamų veikų požymių.Apeliaciniame skunde nukentėjusysis A. N. praÅ¡o panaikinti 2017 m. gegužės 4 d. Kauno apylinkės teismo nuosprendį ir pripažinti kaltais Kauno apskr.

VPK Kauno miesto (duomenys neskelbtini) PK tyrėjÄ J. R., pagal padarytÄ nusikalstamÄ veikÄ numatytÄ Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 154 straipsnio 1 dalyje, ir Kauno apskr. VPK Imuniteto skyriaus virÅ¡ininkÄ A. R., pagal padarytÄ nusikalstamÄ veikÄ numatytÄ BK 154 straipsnio 1 ir 2 dalyse.5.1.Apelianto teigimu, teismas nagrinėdamas Å¡iÄ privataus kaltinimo bylÄ , vadovavosi ne įrodytais faktais, o prielaidomis. Teisme liudytoju neapklaustas korespondentas V. T., kuris galėjo patvirtinti ar paneigti A. R. kaltę.

Dienraščio „(duomenys neskelbtini)“ straipsnyje „(duomenys neskelbtini)“ tekste aiÅ¡kiai suprantama, kad ikiteisminio tyrimo informacijÄ galėjo pateikti A. R., nes tekste yra iÅ¡dėstoma ikiteisminio tyrimo informacija, kad kratos metu buvo rastas nelegalus pistoletas, kontrabandinis brendis su baltarusiÅ¡komis banderolėmis, atsisakoma duoti parodymų, drastiÅ¡kai nurodomi vardai ir pavardės ir kita pateikiama informacija, kuriÄ Å¾inojo ikiteisminį tyrimÄ atliekantis A. R.. Svarbu atkreipti dėmesį, į tai, kad buvo suklaidinta visuomenė, straipsnyje pateikta informacija buvo Å¡meižiančio turinio, žeminančio žmogaus orumÄ , kratos metu paimtų daiktų, tuo metu oficialių specialistų iÅ¡vadų dar net nebuvo, o dienraÅ¡tyje pateikiama, kad yra nelegalÅ«s ar neteisėtai laikomi daiktai.

Taip pat dienraščio tekste nurodoma, kad atsisako duoti parodymus, nors iki to dar Å¡aukimai dėl apklausų įteikti abiems nebuvo, tÄ patvirtina ir tolimesnio tyrimo medžiaga. 5.2. Kauno apylinkės teismas iÅ¡teisindamas J. R. nurodė, kad minėta pareigÅ«nė, kviesdama apeliantÄ Ä¯ apklausas ir nurodydama procesinę padėtį „pažeidėjas“ galėjo pagrįstai manyti, kad jis galimai pažeidė akcizais apmokestinamų prekių laikymo, gabenimo ar realizavimo taisykles. Nors teisiamajame posėdyje jis teismui pabrėžė, kad tokia procesinė padėtis, kaip „pažeidėjas“ niekur nenumatyta, tačiau teismas į tai neatsižvelgė.

Taip pat Kauno apylinkės teismas pateikė tikrovės neatitinkančiÄ informacijÄ , kad jis į Kauno miesto (duomenys neskelbtini) policijos komisariatÄ buvo kviečiamas ne tik ATP protokolo suraÅ¡ymui bet ir kitų procesinių veiksmų atlikimui, tačiau Å¡i nuosprendyje nurodyta informacija neatitinka tikrovės, nes be protokolo suraÅ¡ymo jokių kitų procesinių veiksmų atlikimui į Kauno miesto (duomenys neskelbtini) PK jis kviečiamas nebuvo, todėl praÅ¡o apeliacinės instancijos teismo bÅ«tinai iÅ¡aiÅ¡kinti Å¡ias aplinkybes.

Taip pat nurodo, kad Kauno apylinkės teismas, priimdamas nuosprendį visiÅ¡kai neatsižvelgė į 2017 m. sausio 12 d. Kauno apylinkės teismo įsiteisėjusiÄ nutartį, kurioje konstatuota, kad Å¡ioje administracinėje byloje nėra surinkta pakankamai asmens kaltės įrodymų ir duomenimis, kuriais remiantis galima tik manyti, kad pažeidimas galėjo bÅ«ti padarytas, nepakanka iÅ¡vadoms apie asmens kaltumÄ padaryti ir skirti administracinę nuobaudÄ . Å i nutartis teismui buvo pateikta, tačiau teismas ja nesivadovavo, o parašė atvirkÅ¡tinį teiginį, kad J.

R. turėdama surinktÄ medžiagÄ , raÅ¡ydama Å¡aukimus, galėjo pagrįstai manyti, kad A. N. pažeidė įstatymus.

5. Atsiliepime į apeliacinį skundÄ iÅ¡teisintasis A. R. praÅ¡o Kauno apylinkės teismo 2017 m. gegužės 4 d. priimtÄ iÅ¡teisinamÄ jį nuosprendį privataus kaltinimo baudžiamojoje byloje palikti nepakeistÄ . Jis nurodo, kad yra valstybės tarnautojas ir kaltinamas kaip privatus asmuo dėl galimai neteisėtų veiksmų, susijusių su tiesioginėmis jo, kaip Kauno apskr. VPK Imuniteto skyriaus virÅ¡ininko pareigomis, tačiau veiksmai, papiktinę A. N. buvo atlikti Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato, kaip juridinio asmens, todėl jis, kaip fizinis asmuo, negali bÅ«ti patrauktas kaltinamuoju.Nagrinėjant bylÄ apeliacine tvarka iÅ¡teisintieji prašė apeliacinį skundÄ atmesti ir palikti galioti teismo nuosprendį.Nukentėjusiojo A.

N. apeliacinis skundas atmetamas.Apeliaciniame skunde ginčijamos teismo išvados, kuriomis patvirtintas faktas, kad nepadarytos veikos, turinčios A. R. ir J. R. inkriminuotų nusikaltimų požymių. Be to, apeliaciniame skunde teigiama, kad teismas vertino ne visus įrodymus, o tuos, kuriuos vertino, tai darė netinkamai. Tokie apeliacinio skundo argumentai nepagrįsti, prieštarauja byloje surinktiems įrodymams, neatitinka faktinių bylos aplinkybių ir todėl atmestini. Apeliacinės instancijos teismas pritaria pirmosios instancijos teismo nuosprendyje išdėstytiems motyvams ir konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė visas bylos aplinkybes, objektyviai ir nešališkai įvertino surinktus įrodymus.

Teismo nuosprendis suraÅ¡ytas laikantis baudžiamojo proceso įstatymo reikalavimų, BPK 20, 301 straipsnių nuostatos nepažeistos. Teismas tinkamai įvertino surinktų įrodymų visumÄ ir padarė pagrįstas iÅ¡vadas, kad A. R. ir J. R. veiksmuose nėra BK 154 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos, o A. R. – ir BK 154 straipsnio 2 dalyje numatytos nusikalstamos veikos požymių. Kolegija pažymi, kad apylinkės teismas skundžiamame nuosprendyje iÅ¡ esmės detaliai ir motyvuotai yra pasisakęs dėl apeliaciniame skunde dėstomų argumentų.

Su pirmos instancijos teismo motyvais kolegija iÅ¡ esmės sutinka ir jų detaliai nekartoja, tik atsako į esminius apeliacinio skundo argumentus. 9.1. Å meižimas, pagal BK 154 straipsnį, tai paskleidimas apie kitÄ Å¾mogų tikrovės neatitinkančios informacijos, galinčios jį paniekinti ar pažeminti arba pakirsti pasitikėjimÄ juo. Å io straipsnio 2 dalyje numatytas veikÄ kvalifikuojantis požymis – kito asmens Å¡meižimas per visuomenės informavimo priemones ar spaudinyje. Objektyviai Å¡i veika pasireiÅ¡kia aktyviais veiksmais paskleidžiant apie kitÄ Å¾mogų melagingÄ informacijÄ , galinčiÄ padaryti žalos jo garbei ir orumui.

Å meižimu laikoma tikrovės neatitinkančios t. y. žinomai melagingos informacijos skleidimas. Paskleidimas – įstatyme nurodyto pobÅ«džio informacijos perdavimas bent vienam trečiajam asmeniui. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs, kad baudžiamoji atsakomybė už Å¡meižimÄ kyla asmeniui, paskleidusiam tikrovės neatitinkančiÄ informacijÄ , t. y. perdavusiam žinias. Žinia yra informacija apie faktus ir jų duomenis – reiÅ¡kinius, savybes, veiksmus, įvykius, grindžiamus tiesa, kuriÄ galima užtikrinti patikrinimo bei įrodymo priemonėmis.

Tikrovės neatitinkanti informacija (Å¡meižimo dalykas) yra melagingos, prasimanytos žinios, paskleistos konstatuojant faktus, teikiant duomenis apie reiÅ¡kinius, įvykius, asmens veiksmus, savybes. Paskleistų faktų ir duomenų teisingumas (neteisingumas), jų egzistavimas (neegzistavimas) gali bÅ«ti patikrintas įrodymais ir objektyviai nustatytas (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-564-489/2015). Å meižimas padaromas tik tiesiogine tyčia (BK 15 straipsnio 2 dalis), tai reiÅ¡kia, kad kaltininkas supranta, jog skleidžia melagingas žinias, kurios yra žeminančios, niekinančios kitÄ asmenį ar galinčios pakirsti pasitikėjimÄ juo, ir nori taip veikti.

Taigi vien objektyviai tikrovės neatitinkančios informacijos, galinčios paniekinti ar pažeminti kitÄ asmenį arba pakirsti pasitikėjimÄ juo, paskleidimas per visuomenės informavimo priemonę ar spaudinyje dar nesudaro Å¡meižimo nusikaltimo sudėties, jei nenustatyta, kad tokia informacija buvo paskleista tyčia, t. y. kaltininkui suvokiant tokias Å¡ios informacijos savybes – neatitikimÄ tikrovės, žeminantį pobÅ«dį – ir norint paskleisti bÅ«tent tokiÄ informacijÄ , taigi, tyčios turinį sudaro Å¡io požymio suvokimas ir norėjimas paskleisti tokiÄ informacijÄ , o ne neįsitikinimas, ar informacija tikra (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2A-9/2012, 2K-171/2013, 2K-57/2015).9.2.

A. N. kreipėsi į teismÄ su pareiÅ¡kimu privataus kaltinimo tvarka, kaltindamas policijos pareigÅ«nus A. R. ir J. R. tuo, kad jie, apelianto atžvilgiu pradėtos administracinio teisės pažeidimo bylos tyrimo metu, kai dar nebuvo priimtas teismo sprendimas, oficialiuose dokumentuose – Å¡aukimuose ir atsakyme į pareiÅ¡kėjo skundÄ , nurodė jo procesinę padėtį kaip „pažeidėjo“, t. y. asmens, kuris pažeidžia įstatymus, taip jį iÅ¡ anksto, be bylos iÅ¡nagrinėjimo, jį apkaltino, tokiu bÅ«du jį Å¡meižė ir įžeidė.

A. R. apeliantas kaltino ir tuo, kad laikraščio „(duomenys neskelbtini)“ korespondentui pateikė tikrovės neatitinkančiÄ informacijÄ , kuri buvo pavieÅ¡inta Å¡io dienraščio straipsnyje, t. y. A. N. apÅ¡meižimu per visuomenės informavimo priemonę.9.3. IÅ¡ bylos medžiagos matyti, kad Kauno miesto (duomenys neskelbtini) policijos komisariate A. N. atžvilgiu administracinio teisės pažeidimo bylos teisena iÅ¡ tiesų buvo pradėta. J. R. buvo pavesta tirti minėtÄ administracinę bylÄ , todėl ji turėjo pareigÄ Å¡ioje byloje atlikti tyrimo veiksmus.

Ji A. N., kaip asmeniui, kurio atžvilgiu pradėta administracinio teisės pažeidimo teisena, siuntė Å¡aukimus atvykti į policijos komisariatÄ administracinio teisės pažeidimo protokolo suraÅ¡ymui, kitų proceso veiksmų atlikimui. Apeliantas skunde akcentuoja, kad Å¡i jam pradėta teisena buvo nutraukta, dėl ko jis nepagrįstai abiejų iÅ¡teisintųjų buvo vadinamas pažeidėju. Kolegija administracinio teisės pažeidimo teisenos nutraukimo fakto neginčija, tačiau pažymi, kad Å¡i aplinkybė neduoda pagrindo kaltinti iÅ¡teisintuosius tuo, kad nurodydami netinkamÄ apelianto procesinę padėtį, jį apÅ¡meižė ir įžeidė, nes tuo momentu administracinio teisės pažeidimo teisena buvo pradėta, buvo surinkta pakankamai duomenų, kurie leistų manyti, kad A.

N. galimai padarė teisės pažeidimÄ . Nepagrįstas ir faktinių aplinkybių neatitinkantis apeliacinio skundo teiginys, jog Å¡aukimus su juose nurodyta tikrovės neatitinkančia informacija, J. R. jį Å¡meižė kitų asmenų akivaizdoje. Vienas iÅ¡ Å¡meižimo turinį sudarančių po­Å¾y­mių – tikrovės neatitinkančios informacijos paskleidimas – tai melagingos informacijos perdavimas bent vienam trečiajam asmeniui. Å iuo atveju Å¡aukimus iÅ¡rašė pareigÅ«nė, tirianti bylÄ , jie buvo skirti administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui ir niekas, iÅ¡skyrus jį, negalėjo pamatyti juose nurodytos informacijos.

Kaip savo parodymuose patvirtino liudytoja J. N., ji atplėšė A. N. siųstus laiÅ¡kus, juos skaitė ir paliko iÅ¡imtus iÅ¡ vokų prieinamus visiems toje gyvenamojoje vietoje esantiems asmenims. J. R. savo tarnybines pareigas atliko tinkamai, nes kaip pavirtina bylos medžiaga, Å¡aukimai A. N., su, pasak jo, Å¡meižiančia ir įžeidžiančia informacija, buvo siunčiami vokuose, apelianto gyvenamosios vietos adresu ir skirti susipažinti jam asmeniÅ¡kai, todėl laikyti, kad J. R. siekė tyčia Å¡aukimuose nurodytÄ informacijÄ paskleisti ir kitiems asmenins, nėra objektyvaus pagrindo.

Byloje nėra duomenų ir apie tai, kad A. R. atsakyme į nukentėjusiojo skundÄ esanti informacija buvo paskleista bent vienam trečiajam asmeniui ir kad jis turėjo tikslÄ Å¡iame dokumente pateiktÄ informacijÄ skleisti asmenims, nesusijusiems su tiriama byla. Vertinant Å¡ių aplinkybių visumÄ , konstatuotina, kad A. R. ir J. R. veiksmuose nebuvo bÅ«tinojo jiems inkriminuojamos nusikalstamos veikos požymio – tikrovės neatitinkančios informacijos paskleidimo bent vienam trečiajam asmeniui. Taigi, kaltinimas J.

R. dėl A. N. Å¡meižimo kitų asmenų akivaizdoje, nepasitvirtino. Kolegija konstatuoja, kad apeliacinės instancijos teismas, darydamas iÅ¡vadas dėl bÅ«tinojo BK 154 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikaltimo sudėties objektyviojo požymio – tikrovės neatitinkančios informacijos paskleidimo nebuvimo iÅ¡teisintųjų veiksmuose, atsižvelgė į byloje esančių įrodymų visetÄ ir BPK nuostatų, reglamentuojančių įrodinėjimÄ , nepažeidė. Atsižvelgiant į BK 2 straipsnio 4 dalies nuostatÄ , jog pagal baudžiamÄ jį įstatymÄ atsako tik tas asmuo, kurio padaryta veika atitinka baudžiamojo įstatymo numatytÄ nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo sudėtį, nenustačius A.

R. ir J. R. veiksmuose bÅ«tinojo Å¡meižimo (BK 154 straipsnio 1 dalis) požymio – informacijos paskleidimo bent vienam trečiajam asmeniui – jie dėl Å¡ios nusikalstamos veikos iÅ¡teisinti teisėtai ir pagrįstai. 9.4. A. R. Å¡ioje byloje kaltintas ir tuo, kad apÅ¡meižė A. N. ir per visuomenės informavimo priemonę, t. y. pateikė tikrovės neatitinkančiÄ informacijÄ laikraščio „(duomenys neskelbtini)“ žurnalistui, kuris tÄ informacijÄ pavieÅ¡imo. BylÄ nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas A.

R. veiksmuose nenustatė nusikalstamos veikos, numatytos BK 154 straipsnio 2 dalyje, požymių ir jį iÅ¡teisino. Teisėjų kolegijos vertinimu, teismas skundžiamame nuosprendyje tinkamai aiÅ¡kino BK 154 straipsnio 2 dalies nuostatas. Apeliantas A. R. kaltę įrodinėja tuo, kad iÅ¡ straipsnio teksto aiÅ¡kiai suprantama, jog ikiteisminio tyrimo informacijÄ Å¾urnalistui galėjo pateikti tik A. R.. Å i aplinkybė nėra paneigta ir pats iÅ¡teistasis nurodė, kad jis, kaip policijos pareigÅ«nas, galėjo pateikti tam tikrÄ informacijÄ spaudai apie atliekamus tyrimus, tačiau nagrinėjamoje byloje nenustatyta A.

R. tiesioginė tyčia padaryti šį nusikaltimÄ , t. y. nenustatyta, kad jis suvokė skleidžiantis apie apeliantÄ tikrovės neatitinkančiÄ ir jį žeminančiÄ informacijÄ ir kad bÅ«tent tokiÄ informacijÄ apie jį norėjo paskleisti. PrieÅ¡ingai, byloje nustatyta, kad tuo metu, kai policijos atstovas pateikė spaudai informacijÄ apie ikiteisminį tyrimÄ , nurodyti duomenys visiÅ¡kai atitiko tuo metu turimus ikiteisminio tyrimo medžiagos duomenis, nes kratos metu pas A. N. buvo rastas pistoletas, Å¡oviniai ir Å¡audmenys bei 13 vnt. stiklinių butelių su rudos spalvos skysčiu, turinčiu alkoholio kvapÄ , nepažymėtų Lietuvos Respublikos akcizo ženklais – banderolėmis bei talpa su skysčiu, turinčiu dyzelino kvapÄ .

Å ios medžiagos duomenys taip pat patvirtina, kad žurnalistui informacijos perdavimo metu A. N. iÅ¡ tiesų buvo atsisakęs duoti parodymus. Tuo metu ekspertizės ir specialÅ«s tyrimai, leidžiantys nustatyti nusikalstamos veikos bÅ«tinuosius požymius, dar nebuvo atliktos, todėl, kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, A. R. pateikta informacija buvo paremta tuo metu turimais faktais – pradėtame ikiteisminiame tyrime surinktais duomenimis. Tai, kad teikdamas informacijÄ Å¾iniasklaidai A. R. rėmėsi tik pradėto ikiteisminio tyrimo medžiaga, ir nekonstatavo A.

N. kaltės, patvirtina straipsnio autoriui jo nurodyta iÅ¡lyga „Jeigu Å¡ių pareigÅ«nų kaltė bus įrodyta, <....>. Taigi, nesant pagrindo daryti iÅ¡vadÄ , kad A. R. turėjo tikslÄ pateikti tikrovės neatitinkančiÄ informacijÄ apie A. N. ir kad tokia informacija buvo paskleista, nėra pagrindo ir spręsti, kad jis siekė tyčia apÅ¡meižti apeliantÄ .10. Kolegija daro iÅ¡vadÄ , kad vertindamas įrodymus, pirmosios instancijos teismas klaidų nepadarė, nuosprendyje padarytos iÅ¡vados atitinka faktines bylos aplinkybes.

Nesutikti su pirmosios instancijos teismo iÅ¡vadomis teisėjų kolegija neturi pagrindo. Ta aplinkybė, kad apeliantas yra kitokios nuomonės, negu skundžiamÄ sprendimÄ priėmęs teismas, nėra pagrindas aukÅ¡tesnės instancijos teismui pagrįstai suabejoti pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu ir padarytomis iÅ¡vadomis. Pirmosios instancijos teismas tinkamai aiÅ¡kino ir taikė materialinės bei procesinės teisės normas, o iÅ¡vadas dėl A. R. ir J. R. nekaltumo grindė betarpiÅ¡kai teisiamajame posėdyje iÅ¡tirtų įrodymų visuma.

Pirmosios instancijos teismas padarė teisingÄ ir pagrįstÄ iÅ¡vadÄ , jog A. R. ir J. R. veiksmuose nėra bÅ«tinųjų BK 154 straipsnio 1 ir 2 dalyse numatytų nusikalstamų veikų sudėties objektyviojo požymio – tikrovės neatitinkančios informacijos paskleidimo ir juos pagrįstai iÅ¡teisino. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, n u t a r i a:             privataus kaltintojo ir nukentėjusiojo A. N. apeliacinį skundÄ atmesti.Å i Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėjai                                                                                                                Danutė Giačaitė                                                                                    Algirdas Jaliniauskas                                                                                                        Rimas Švirinas