4fde2a67-029f-417b-83d3-90eba524359a · Lietuvos apeliacinis teismas

Civilinė byla NrCivilinė byla Nr. 2-973-178/2015Teisminio proceso Nr. 2-55-3-00093-2015-5Procesinio sprendimo kategorija 126.2 (S) LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS N U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2015 m. gegužės 7 d.Vilnius Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Alvydas PoÅ¡kus teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo ieÅ¡kovo uždarosios akcinės bendrovės „Vilniaus energija“ atskirÄ jį skundÄ dėl Vilniaus apygardos teismo 2015 m. kovo 10 d. nutarties, kuria atsisakyta iÅ¡kelti bankroto bylÄ , civilinėje byloje Nr. B2-3672-619/2015 pagal ieÅ¡kovo uždarosios akcinės bendrovės „Vilniaus energija“ pareiÅ¡kimÄ dėl bankroto bylos iÅ¡kėlimo atsakovui vieÅ¡ajai įstaigai ,,Teleradijo kompanija Hansa“, trečiasis asmuo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyrius.

Teismas, iÅ¡nagrinėjęs atskirÄ jį skundÄ , n u s t a t ė :I. Ginčo esmė IeÅ¡kovas UAB „Vilniaus energija“ kreipėsi į Vilniaus apygardos teismÄ su pareiÅ¡kimu iÅ¡kelti bankroto bylÄ VÅ¡Ä® „Teleradijo kompanija Hansa“. Nurodė, kad Vilniaus apygardos teismas 2006 m. kovo 23 d. sprendimu tenkino ieÅ¡kovo ieÅ¡kinį iÅ¡ dalies ir priteisė iÅ¡ atsakovo 333 455,46 Lt (96 575,38 Eur) nuostolių už naudojimÄ si praeinamaisiais kolektoriais ir techniniais koridoriais, 7 434,55 Lt (2 153,19 Eur) žyminio mokesčio, 258 Lt (74,72 Eur) iÅ¡laidų, susijusių su bylos nagrinėjimu ir 6 proc. dydžio metines palÅ«kanas nuo priteistos sumos iki teismo sprendimo įvykdymo.

Atsakovas nėra įvykdęs teismo sprendimo, be to nėra apmokėjęs PVM sÄ skaitų faktÅ«rų už laikotarpį nuo 2005 m. birželio 1 d. iki 2014 m. rugsėjo 1 d., kurios sudaro 1 245 941,10 Lt (360 849,48 Eur). Trečiasis asmuo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyrius (toliau – VSDFV) prašė iÅ¡kelti atsakovui bankroto bylÄ . Nurodė, kad atsakovo skola biudžetui 2015 m. vasario 17 d. sudarė 9 508,90 Eur ir 426,99 Eur delspinigių. Siekiant iÅ¡ieÅ¡koti susidariusį įsiskolinimÄ taikytos priverstinio iÅ¡ieÅ¡kojimo priemonės, tačiau įsiskolinimas nepadengtas.

Ä®monėje yra trys apdraustieji, VSD įmokos skaičiuojamos tik įmonės vadovui. Pagal VÄ® „Regitra“ iÅ¡raÅ¡Ä Ä¯monės vardu registruotos septynios transporto priemonės, pagal VÄ® „Registrų centras“ duomenų bazės iÅ¡raÅ¡Ä Ä¯monės vardu yra įregistruota negyvenamoji patalpa – pastotė. Atsakovas Juridinių asmenų registrui balansų nėra pateikęs. Atsakovas VÅ¡Ä® „Teleradijo kompanija Hansa“ pateikė atsiliepimÄ , kuriame nurodė, kad nesutinka su pareiÅ¡kimu iÅ¡kelti bankroto bylÄ .

Nurodė, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartimi baudžiamojoje byloje yra nustatytas laikinas nuosavybės teisių apribojimas į sÄ skaitoje, esančioje AB SEB bankas, esančias lėšas ir į jÄ Ä¯plauksiančias lėšas bei turtui nustatytas visiÅ¡kas nuosavybės teisių apribojimas terminÄ skaičiuojant nuo 2013 m. birželio 12 d. ir pratęsiant terminÄ bei jo galiojimÄ . Taip pat Å¡ioje byloje nutartimi uždrausta vykdyti bet kokiÄ komercinę veiklÄ naudojantis kabeliniu radiju. Atlikus ekspertizes, bylos nagrinėjimo atnaujinimas numatomas 2015 m. balandžio 2 d.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė Vilniaus apygardos teismas 2015 m. kovo 10 d. nutartimi atsisakė iÅ¡kelti bankroto bylÄ VÅ¡Ä® „Teleradijo kompanija Hansa“. Teismas nurodė, kad ieÅ¡kovas, praÅ¡ydamas iÅ¡kelti atsakovui bankroto bylÄ , nenurodė, kuria iÅ¡ Ä®BÄ® 9 straipsnio 7 dalyje numatytų sÄ lygų grindžia savo praÅ¡ymÄ , tuo tarpu trečiasis asmuo nurodo, kad įmonė yra nemoki. Teismui nepateikta duomenų apie tai, kad atsakovas vėluoja iÅ¡mokėti darbuotojams darbo užmokestį arba atsakovas vieÅ¡ai pranešė savo kreditoriams, jog negali ar neketina vykdyti savo skolinių įsipareigojimų, todėl vienintelis galimas pagrindas iÅ¡kelti atsakovui bankroto bylÄ yra įmonės nemokumo konstatavimas (Ä®BÄ® 2 str. 8 p.).

IÅ¡ atsakovo 2014 m. gruodžio 31 d. balanso matyti, kad įmonės turtÄ sudaro 9 103 803 Lt (2 636 643,59 Eur), o trumpalaikiai įsipareigojimai sudaro 1 375 843 Lt (398 471,67 Eur), taigi, įmonės turimi kreditoriniai įsiskolinimai nevirÅ¡ija pusės į jos balansÄ Ä¯raÅ¡ytos turto vertės. Todėl teismas sprendė, kad nėra Ä®BÄ® 2 straipsnio 8 punkte minimos sÄ lygos - įmonės nemokumo. Atsižvelgiant į atsakovo nurodytus argumentus, teismas padarė iÅ¡vadÄ , kad atsakovas turi laikinų finansinių sunkumų, tačiau yra galimybė, jog įmonės mokumas bus atkurtas.

IeÅ¡kovo pasirinktas teisių gynimo bÅ«das dėl skolos atgavimo, kai kreipiamasi į teismÄ dėl bankroto proceso galimam skolininkui pradėjimo, savaime nesudaro teisinio pagrindo kelti bankroto bylÄ atsakovui ir neatitinka teisingumo, protingumo ir sÄ Å¾iningumo kriterijų. Tai, kad atsakovas Å¡iuo metu neatsiskaito su ieÅ¡kovu, savaime nesudaro teisinio pagrindo iÅ¡kelti atsakovui bankroto bylÄ . Sprendžiant klausimÄ dėl įmonės nemokumo, prioritetas turi bÅ«ti teikiamas reabilitaciniam tikslui ir bankroto byla įmonei turi bÅ«ti keliama tik tuomet, kai, teismui iÅ¡analizavus visus įrodymus, nelieka abejonių, kad įmonė yra nemoki ir nebegalės vykdyti veiklos, o jos finansiniai sunkumai nėra laikino pobÅ«džio.

Todėl konstatavo, kad nėra pagrindo atsakovÄ pripažinti nemokiu ir tuo pagrindu jam iÅ¡kelti bankroto bylÄ . III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo argumentai IeÅ¡kovas UAB „Vilniaus energija“ (toliau – apeliantas) atskiruoju skundu praÅ¡o Vilniaus apygardos teismo 2015 m. kovo 10 d. nutartį panaikinti ir iÅ¡spręsti klausimÄ iÅ¡ esmės - iÅ¡kelti atsakovui bankroto bylÄ . Atskirasis skundas grindžiamas Å¡iais argumentais:Teismas nevisapusiÅ¡kai iÅ¡tyrė byloje esančius įrodymus, juos įvertino formaliai, nesiėmė veiksmų surinkti papildomų įrodymų, turėdamas pareigÄ veikti aktyviai.

Ä®BÄ® nenumato priežasčių, dėl kurių įmonė yra/tampa nemoki, reikÅ¡mės, todėl aplinkybė dėl baudžiamosios bylos iÅ¡kėlimo atsakovui neturėtų bÅ«ti teismo bankroto bylos iÅ¡kėlimo kontekste vertinama kaip objektyvi, t.y. lemianti atsakovo negalėjimÄ atsiskaityti su kreditoriais. Atsakovui baudžiamojoje byloje uždrausta vykdyti ne bet kokiÄ komercinę veiklÄ , bet tik tÄ , kuri susijusi su kabeliniu (laidiniu) radiju. Teismo argumentas, kad bÅ«tent dėl veiklos sustabdymo atsakovas turi finansinių sunkumų, yra nepagrįstas, nes apribota ne visa atsakovo vykdoma veikla, bet tam tikra jos dalis.

Teismas neįvertino duomenų, pateiktų 2015 m. vasario 26 d. Veiklos rezultatų ataskaitoje pagal 2014 m. gruodžio mėnesio duomenis, kurioje numatyta, kad pajamos sudaro 187 349 Lt, o sÄ naudos – 1 014 496 Lt. Å iuo atveju sÄ naudos žymiai virÅ¡ija pajamas, todėl laikytina, kad įmonės veikla nuostolinga. Teismas vertino tik paties atsakovo pateiktus duomenis apie įmonės veiklÄ (pelnÄ , nuostolius ir pan.) ir kitÄ byloje esančiÄ medžiagÄ (VSDFV pateiktÄ informacijÄ ), tačiau nesiaiÅ¡kino nurodomų duomenų teisingumo, netyrė, ar nurodomi įsipareigojimai ir turtas yra realÅ«s ir aktualÅ«s. Abejonių dėl pateiktų duomenų patikimumo kelia UAB „Creditinfo Lietuva“ duomenys ir kitos aplinkybės: atsakovui pritaikyta 12 turto areÅ¡tų, iÅ¡keltos 65 bylos, kuriose atsakovo procesinė padėtis – „atsakovas“.

Abejonių kelia ir atsakovo nurodomi ilgalaikiai ir trumpalaikiai įsipareigojimai, nes vien jau apeliantui atsakovo skola sudaro 1 587 089,11 Lt. Tačiau akivaizdu, kad atsakovas turi ir kitų kreditorių, todėl nurodytos sumos eilutėse „trumpalaikiai“ ir „ilgalaikiai“ įsipareigojimai teismo turėjo bÅ«ti vertinamos kritiÅ¡kai. Teismas, veikdamas aktyviai, turėjo surinkti papildomus įrodymus. Trečiasis asmuo VSDFV atsiliepimu į atskirÄ jį skundÄ praÅ¡o Vilniaus apygardos teismo 2015 m. kovo 10 d. nutartį panaikinti ir iÅ¡kelti atsakovui bankroto bylÄ .

Atsiliepimas grindžiamas Å¡iais argumentais:Atsakovo skola VSDF biudžetui pagal 2015 m. pirmo ketvirčio preliminarÄ ataskaitÄ sudarė 9 935,89 Eur. Buvo taikytos priverstinio poveikio priemonės skolos iÅ¡ieÅ¡kojimui: kredito įstaigoms buvo teikiami mokėjimo nurodymai, kurie nuo 2014 m. kovo 24 d. liko neapmokėti. Kadangi piniginių lėšų judėjimo draudėjo sÄ skaitose nebuvo, skolos iÅ¡ieÅ¡kojimas buvo perduotas antstoliui, iÅ¡ kurio 2015 m. vasario 4 d. gauta 1 308,17 Eur, bet daugiau jokių pajamų gauta nebuvo.

Atsakovui taikytos priverstinio poveikio priemonės neveiksmingos, įsiskolinimas VSDF biudžetui nepadengtas.Pas atsakovÄ yra trys apdraustieji, VSD įmokos skaičiuojamos tik įmonės vadovui, skola VSDF biudžetui auga. Atsakovas yra nemokus, nes jau 12 mėnesių nemoka privalomų VSD įmokų, todėl jam keltina bankroto byla. IV. Apeliacinės instancijos teismo argumentai         CPK 320 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas.

Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylÄ neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, iÅ¡skyrus kai to reikalauja vieÅ¡asis interesas ir neperžengus skundo ribų bÅ«tų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 str. 2 d.). Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos tos pačios taisyklės, iÅ¡skyrus CPK XVI skyriaus II skirsnyje numatytas iÅ¡imtis.Apeliacijos dalykÄ sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atsisakyta iÅ¡kelti bankroto bylÄ , teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

Atskirasis skundas tenkintinas iÅ¡ dalies.CPK 1 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad įmonių bankroto bylos nagrinėjamos pagal Å¡io kodekso taisykles, iÅ¡skyrus iÅ¡imtis, kurias nustato kiti įstatymai. Ä®monių bankroto procesÄ inter alia bankroto bylos iÅ¡kėlimÄ reglamentuoja Ä®monių bankroto įstatymas (toliau - Ä®BÄ®). Pagal Ä®BÄ® 9 straipsnio 7 dalį bankroto byla iÅ¡keliama, jeigu teismas nustatė, kad yra bent viena iÅ¡ Å¡ių sÄ lygų:

1) įmonė yra nemoki arba įmonė vėluoja išmokėti darbuotojui (darbuotojams) darbo užmokestį ir su darbo santykiais susijusias išmokas;

2) įmonė vieÅ¡ai paskelbė arba kitaip pranešė kreditoriui (kreditoriams), kad negali arba neketina vykdyti įsipareigojimų. Lietuvos apeliacinis teismas yra nurodęs, kad bankroto procesas taikomas tada, kai reikia likviduoti neveiklius, nemokius rinkos dalyvius, tačiau pradedant šį procesÄ , tai yra iÅ¡keliant bankroto bylÄ , labai svarbu nuodugniai iÅ¡siaiÅ¡kinti, ar bendrovė yra iÅ¡ tiesų nemoki ir nebegalės vykdyti veiklos, ar ji tik turi laikinų finansinių sunkumų, kurie gali bÅ«ti iÅ¡spręsti iÅ¡saugant bendrovę kaip veikiantį rinkos dalyvį (Lietuvos apeliacinio teismo 2008 m. spalio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-842/2008; 2014 m. rugpjūčio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1583/2014).

Å ių aplinkybių iÅ¡siaiÅ¡kinimas yra svarbus tiek keliant, tiek atsisakant kelti bankroto bylÄ , abiem atvejais iÅ¡vados turi bÅ«ti daromos įvertinant maksimaliai visus su įmonės veikla susijusius faktinius duomenis.Nagrinėjamoje byloje apeliantas atsakovui prašė iÅ¡kelti bankroto bylÄ dėl nemokumo. Pirmosios instancijos teismas, konstatavęs, jog atsakovo turimi kreditoriniai įsiskolinimai nevirÅ¡ija pusės į jo balansÄ Ä¯raÅ¡yto turto vertės, dėl ko finansinė padėtis neatitinka įmonės nemokumo sÄ lygos, atsisakė iÅ¡kelti atsakovui bankroto bylÄ .

Tačiau, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, tokia pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada pagal byloje esančius duomenis nors ir neatmestina visiÅ¡kai, tačiau padaryta akivaizdžiai nevisapusiÅ¡kai iÅ¡tyrus byloje esančius įrodymus, dėl ko yra pakankamai abejotina. Pagal Ä®BÄ® 2 straipsnio 8 dalį įmonės nemokumas – įmonės bÅ«sena, kai įmonė nevykdo įsipareigojimų (nemoka skolų, neatlieka iÅ¡ anksto apmokėtų darbų ir kt.) ir pradelsti įmonės įsipareigojimai (skolos, neatlikti darbai ir kt.) virÅ¡ija pusę į jos balansÄ Ä¯raÅ¡yto turto vertės. Pradelstais įsipareigojimais laikomi tie, kuriems įvykdyti yra suėjęs terminas.

Ä®statymas nenustato jokio termino, kiek turi bÅ«ti pradelsti įsiskolinimai, svarbu nustatyti, ar įsipareigojimai pradelsti ir ar pradelstų įsipareigojimų dalis virÅ¡ija pusę į įmonės balansÄ Ä¯raÅ¡yto turto vertės. Tuo atveju, jeigu iÅ¡ teismui pateikto įmonės balanso bei kitų finansinių ataskaitų rinkinį sudarančių dokumentų matyti, kad įmonės pradelsti įsiskolinimai kreditoriams virÅ¡ija pusę į įmonės balansÄ Ä¯raÅ¡yto turto vertės, įmonė laikoma nemokia ir jai turi bÅ«ti keliama bankroto byla.

Kita vertus, visais atvejais klausimas dėl bankroto bylos iÅ¡kėlimo turi bÅ«ti sprendžiamas ne formaliai taikant Ä®BÄ® nuostatas, o atsižvelgiant į konkrečioje byloje nustatytas aplinkybes. Taigi, analizuotinos ir kitos nagrinėjamo klausimo teisingam iÅ¡sprendimui reikÅ¡mingos aplinkybės: ar įmonė tebevykdo veiklÄ , ar jos veikla pelninga, ar ji turi debitorinių skolų, kokio dydžio Å¡ios skolos, lyginant jas su įmonės pradelstais įsipareigojimais kreditoriams, ar yra realių galimybių iÅ¡siieÅ¡koti skolas ir pan.Pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis vien tik 2014 m. gruodžio 31 d. balanso duomenimis, sprendė, kad nėra pagrindo konstatuoti atsakovo nemokumo, nes įmonės turtÄ sudaro 9 103 803 Lt (2 636 643,59 Eur), o trumpalaikiai įsipareigojimai - 1 375 843 Lt (398 471,67 Eur), t.y. tokiÄ iÅ¡vadÄ pirmosios instancijos teismas padarė formaliai remiantis tik Å¡iais finansiniais duomenimis.

Tačiau, sprendžiant atsakovo (ne)mokumo klausimÄ inter alia 2014 m. gruodžio 31 d. balanso duomenimis, reikia juos analizuoti neformaliai bei vertinti kartu su kitais byloje esančiais įrodymais, t. y. įvertinti byloje esančių įrodymų visumÄ . Å iuo atveju sutiktina su apelianto argumentais, kad pirmosios instancijos teismas nesiaiÅ¡kino ir netyrė, ar 2014 m. gruodžio 31 d. balanse nurodomi turtas ir įsipareigojimai yra realÅ«s. Byloje yra vienintelis atsakovo pateiktas teismui finansinės atskaitomybės rinkinys – 2014 m. gruodžio 31 d. balansas, veiklos rezultatų ataskaita bei aiÅ¡kinamasis raÅ¡tas (b.l. 193, 194, 195-198).

Apie ankstesnių metų atsakovo sudarytÄ finansinę atskaitomybę nei byloje, nei VÄ® Registrų centras duomenų nėra. Kaip minėta, iÅ¡ pateikto teismui balanso duomenų matyti, kad atsakovo turtas 2014 m. gruodžio 31 d. sudarė 9 103 803 Lt: ilgalaikis turtas 7 941 390 Lt, trumpalaikis turtas – 1 162 413 Lt. Taigi, pagal pateiktÄ atsakovo 2014 m. gruodžio 31 d. sudarytÄ balansÄ formaliai galima bÅ«tų teigti, jog atsakovas pagal turimo turto ir įsipareigojimų apimčių santykį nėra nemokus.

Kita vertus, minėta, klausimas dėl bankroto bylos (ne)iÅ¡kėlimo turi bÅ«ti sprendžiamas ne formaliai vien tik atsakovo teikiamo balanso skaitinių duomenų kontekste, o svarbu atsižvelgti ir į kitas reikÅ¡mingas aplinkybes. Kaip matyti, didžiausiÄ jÄ dalį atsakovo turto - net 7 783 695 Lt arba apie 85 proc.- sudaro ilgalaikis turtas: kita įranga, prietaisai, įrankiai ir įrengimai. Tačiau nei iÅ¡ balanso, nei iÅ¡ aiÅ¡kinamojo raÅ¡to, nei iÅ¡ kitų byloje esančių duomenų nėra aiÅ¡ku, kas konkrečiai šį turtÄ sudaro, ar į jį gali bÅ«ti nukreiptas iÅ¡ieÅ¡kojimas, ar atsakovas gali jį panaudoti atsiskaitymui su kreditoriais, t. y. ar iÅ¡ viso jis yra likvidus.

Å ias abejones sutvirtina tai, kad apeliantui dar 2006 m. kovo 23 d. sprendimu priteista iÅ¡ atsakovo 333 455,46 Lt (96 575,38 Eur) suma (ar dalis jos), nepaisant deklaruojamos tokios didelės turto vertės, taip ir nėra iÅ¡ieÅ¡kota, o taip pat ir trečiojo asmens paaiÅ¡kinimai bei pateikti įrodymai, kad atsakovui taikytos priverstinio poveikio priemonės neveiksmingos, įsiskolinimas VSDF biudžetui, nepaisant taikomų priemonių, nepadengtas. Taigi, apeliacinės instancijos teismui abejonių kelia 2014 m. spalio 31 d. balanse įraÅ¡yto turto likvidumas bei jo vertės realumas, o bÅ«tent tokio turto vertė turi iÅ¡ esmės lemiamÄ reikÅ¡mę vertinant atsakovo realiÄ turtinę padėtį.

Taip pat apeliacinės instancijos teismui abejonių kelia ir atsakovo pateiktas 2014 m. gruodžio 31 d. kreditorių ir debitorių sÄ raÅ¡as. Visų pirma, iÅ¡ Å¡io sÄ raÅ¡o neaiÅ¡ku, ar jame nurodyti tiek atsakovo, tiek debitorių įsiskolinimai yra pradelsti. Pažymėtina, kad pradelstais įsipareigojimais laikomi tie, kuriems įvykdyti yra suėjęs terminas. Ä®statymas nenustato jokio termino, kiek turi bÅ«ti pradelsti įsiskolinimai, svarbu nustatyti, ar įsipareigojimai pradelsti ir ar pradelstų įsipareigojimų dalis virÅ¡ija pusę į įmonės balansÄ Ä¯raÅ¡yto turto vertės. Antra, pateiktame kreditorių sÄ raÅ¡e nurodyta, kad kreditoriniai įsiskolinimai sudaro 945 258,44 Lt, o debitoriniai – 905 469,11 Lt, tačiau 2014 m. gruodžio 31 d. balanse nurodyta, kad pirkėjų (debitoriniai) įsiskolinimai sudaro 850 777 Lt, o trumpalaikiai (kreditorių) įsiskolinimai – 1 375 843 Lt.

Taigi, tos pačios datos balanse ir kreditorių/debitorių sÄ raÅ¡e nurodytos sumos nesutampa. Trečia, atsakovas byloje nenurodo jokių argumentų dėl apelianto procesiniuose dokumentuose nurodytų jo įsiskolinimų, t. y. neginčija nuo 2005 m. birželio 1 d. iki 2014 m. rugsėjo 1 d. susidariusios apeliantui 1 245 941,10 Lt skolos, taip pat nepateikė argumentų, ar (ir kodėl) 2006 m. kovo 23 d. teismo sprendimu priteista 333 455,46 Lt suma ar jos dalis nebuvo iÅ¡ieÅ¡kota. Taigi, atsakovui neginčijant apelianto skolos, galima daryti prielaidÄ , kad atsakovo skola vien jau apeliantui sudaro 1 587 089,11 Lt.

Pažymėtina ir tai, kad minėtame kreditorių/debitorių sÄ raÅ¡e, atsakovo skola apeliantui nurodyta tik 241 148,01 Lt. Todėl visos Å¡ios aplinkybės kelia pagrįstų abejonių apelianto pateikto kreditorių/debitorių sÄ raÅ¡o pagrįstumu. IÅ¡ 2014 m. gruodžio 31 d. balanso taip pat matyti, kad su darbo santykiais susiję įsipareigojimai sudarė 141 707 Lt. IÅ¡ trečiojo asmens vieÅ¡ai skelbiamos informacijos matyti, kad skola 2015 m. gegužės 4 d. sudaro 10 512,89 Eur, apdrausti yra trys asmenys, o skola VSDF biudžetui vis auga.

Be to, byloje nėra jokių duomenų, ar atsakovas nėra skolingas valstybės bei savivaldybių biudžetams. IÅ¡ pateiktos 2014 m. veiklos rezultatų ataskaitos matyti, kad atsakovo pajamos per 2014 metus sudarė 187 349 Lt, o sÄ naudos – 1 014 496 Lt, t. y. sÄ naudos žymiai virÅ¡ijo gautas pajamas, 2014 metais atsakovas dirbo nuostolingai – patyrė 827 147 Lt nuostolį (b.l. 194). Sutiktina su apelianto argumentu, kad atsakovui baudžiamojoje byloje uždrausta vykdyti ne bet kokiÄ komercinę veiklÄ , bet tik tÄ , kuri susijusi su kabeliniu (laidiniu) radiju, todėl apribota ne visa atsakovo vykdoma veikla, bet tam tikra jos dalis - nuo 2013 m. gruodžio 2 d. laidinio radijo paslaugos steigėjo sprendimu yra sustabdytos kol vyksta baudžiamosios bylos procesas (b.l. 195-198).

Tuo tarpu iÅ¡ pateikto finansinės atskaitomybės aiÅ¡kinamojo raÅ¡to matyti, kad atsakovas 2014 metais vykdė elektroninių ryÅ¡ių veiklÄ ir gyventojų perspėjimo ir informavimo sistemos (GPIS) priežiÅ«rÄ , o pagrindinės teikiamos paslaugos, kurias atlieka atsakovas, yra interneto prieigos paslaugos ir gyventojų perspėjimo sistemų priežiÅ«ra. Taigi, pirmosios instancijos teismas, padarydamas iÅ¡vadÄ apie atsakovo mokumÄ , neanalizavo ir nevertino byloje esančių duomenų visumos bei jų pagrįstumo, t. y. neįvertino įmonės pradelstų įsipareigojimų, jų santykio su atsakovo realaus turimo turto verte bei įmonės Å«kinės – komercinės veiklos rezultatų, atspindinčių jos galimybes vykdyti įsipareigojimus kreditoriams bei toliau iÅ¡likti aktyviu rinkos dalyviu.

Kaip minėta, tam, jog iÅ¡siaiÅ¡kinti įmonės turtinę padėtį, teismas įmonės nemokumo klausimÄ pirmiausia turi spręsti ne tik pagal naujausius finansinės atskaitomybės duomenis ir vadovautis kitais byloje esančiais įrodymais, pagrindžiančiais pradelstų įsipareigojimų kreditoriams dydį, bet ir pagal realiÄ Ä¯monės turtinę bÅ«klę. Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje ne kartÄ konstatuota, jog sprendžiant klausimÄ dėl įmonės nemokumo pagal Ä®BÄ® 2 straipsnio 8 dalį yra lyginami įmonės pradelsti įsipareigojimai ir įmonės turimo turto reali vertė (Lietuvos apeliacinio teismo 2011 m. spalio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-2514/2011, 2011 m. spalio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-2525/2011, 2011 m. rugsėjo 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-2387 ir kt.).

Remiantis iÅ¡dėstytu, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl atsakovo (ne)mokumo, tik formaliai vertino bylos duomenis, t. y. nevykdė pareigos veikti aktyviai ir nesiėmė veiksmų nustatyti įmonės realiÄ turimo turto vertę, kas galimai keistų turto vertės ir atsakovo pradelstų įsipareigojimų kreditoriams santykį, nesiaiÅ¡kino įmonės bÅ«klės veiklos (ne)vykdymo aspektu, t. y. neatskleidė bylos esmės. Todėl skundžiama nutartis dėl padarytų materialiosios teisės ir proceso teisės normų pažeidimų naikintina.

Atsižvelgiant į tai, kad apeliacinės instancijos teismas, net ir pats iÅ¡nagrinėjęs bylÄ iÅ¡ esmės ir padarius prieÅ¡ingas nei pirmosios instancijos teismo iÅ¡vadas, negalėtų priimti nutarties iÅ¡kelti įmonei bankroto bylÄ (Ä®BÄ® 10 str. 8 d.), klausimas perduotinas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iÅ¡ naujo (CPK 327 str. 1 d. 2 p., 337 str. 1 d., 3 p., 338 str.). Nagrinėjant bylÄ iÅ¡ naujo, bÅ«tina iÅ¡siaiÅ¡kinti, reikalui esant ir žodinio proceso tvarka, aplinkybes apie realiÄ atsakovo vykdomÄ veiklÄ , realiai turimo turto vertę, jo likvidumÄ , įsipareigojimų kreditoriams faktinį vykdymÄ , įvertinti pradelstus įsipareigojimus ir jų dydžius, bei iÅ¡analizuoti kitas aplinkybes, susijusias su atsakovo (ne)mokumo nustatymu.

Tik nuodugniai iÅ¡tyrus aplinkybių visumÄ bus galima daryti labiau pagrįstas iÅ¡vadas dėl to, ar atsakovas yra nemokus ir nebegalės vykdyti veiklos, ar jis, kaip sprendė pirmosios instancijos teismas, iÅ¡ tikrųjų turi tik laikinų finansinių sunkumų, kurie gali bÅ«ti iÅ¡spręsti jį iÅ¡saugant. Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 - 338 straipsniais,           n u t a r i a : Vilniaus apygardos teismo 2015 m. kovo 10 d. nutartį panaikinti ir bankroto bylos iÅ¡kėlimo atsakovui vieÅ¡ajai įstaigai ,,Teleradijo kompanija Hansa“ klausimÄ perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iÅ¡ naujo.

Teisėjas                                                                                    Alvydas Poškus