A-502-3163-12 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A502-3163/2012

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-02718-2011-5

Procesinio sprendimo kategorija 12.3

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2012 m. gruodžio 17 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus, Artūro Drigoto (pranešėjas) ir Dalios Višinskienės (kolegijos pirmininkė),

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjų R. V. N. ir D. N. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. birželio 14 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjų R. V. N. ir D. N. skundą atsakovams valstybės įmonei Registrų centrui, Lietuvos valstybei, atstovaujamai valstybės įmonės Registrų centro (tretieji suinteresuoti asmenys T. N., valstybės įmonės Registrų centro Kauno filialas, Kauno miesto savivaldybės administracijos Socialinės paramos skyrius) dėl sprendimų panaikinimo, įpareigojimo atlikti veiksmus ir turtinės žalos priteisimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėjai R. V. N. ir D. N. (toliau – ir pareiškėjai) skundu (b. l. 2–4, 11–13), kurį vėliau patikslino (b. l. 35–38) kreipėsi į teismą prašydami: panaikinti Valstybės įmonės Registrų centro (toliau – VĮRC) 2011 m. lapkričio 7 d. individualų administracinį aktą Nr. (1.1.31.)s-4542; įpareigoti VĮRC nustatyti realias pareiškėjų turimo nekilnojamojo turto vertes nuo 2010 m. sausio 1 d.; anuliuoti D. N. pateiktą prašymą VĮRC Kauno filialui Nr. 1497441 ir grąžinti už prašymą avansu sumokėtus 21 Lt; priteisti iš Lietuvos valstybės turtinę žalą, t. y. negautas socialines išmokas nuo 2010 m. balandžio mėn. iki 2011 m. balandžio mėn., viso 7 800 Lt, ir 600 Lt išlaidas D. N. turto vertinimui, sumokėtas UAB „Ober-Haus“, iš viso 8 400 Lt.

Pareiškėjai skunde nurodė, kad jų šeimos pajamoms tapus mažesnėms už valstybės remiamas pajamas R. V. N. 2010 m. kovo 17 d. pateikė prašymą Kauno miesto savivaldybės administracijos Socialinės paramos skyriui (toliau – ir Socialinis paramos skyrius) dėl socialinės paramos skyrimo. Socialinis skyrius priėmęs reikiamus dokumentus, 2010 m. balandžio 9 d. pateikė išvadą, kad Raimondas V. N. ir jo šeima neturi teisės į piniginę socialinę paramą, nes deklaruoto turto vertė viršija nustatytą turto vertės normatyvą. Dėl turto vertės nustatymo pasiūlė kreiptis į VĮRC, kuris nuo 2010 m. sausio 1 d. yra pateikė perskaičiuotas nekilnojamojo turto vertes. Pažymėjo, kad 2010 m. gegužės 12 d. raštu Socialinės paramos skyrius atsakė tą patį. Į 2010 m. birželio 18 d., 2010 m. rugsėjo 22 d., 2010 m. gruodžio 23 d. ir 2011 m. kovo 28 d. prašymus skirti socialinę paramą, buvo atsakyta taip pat. D. N. 2010 m. balandžio 12 d. su prašymu Nr. 1497441 kreipėsi į VĮRC Kauno filialą dėl jai nuosavybės teise priklausančių statinių Padainupio kaime, Kauno rajone, vidutinės rinkos vertės perskaičiavimo. Pareiškėja pažymėjo, kad su vienašališkai perskaičiuota turto verte nuo 2010 m. sausio 1 d., nesutinka. Dokumentuose buvo nurodyta ta pati turto vertė kaip ir 2010 m. kovo 17 d. pranešime Socialiniam skyriui. Už parengtus dokumentus buvo pareikalauta susimokėti 151 Lt, todėl ji, atsisakė atsiimti paruoštus dokumentus.

Pareiškėja 2010 m. balandžio 26 d. prašymu, registracijos Nr. Sk-2018-N kreipėsi į VĮRC Kauno filialą, prašydama nustatyti realią statinių vidutinę rinkos vertę. Taip pat prašė anuliuoti jos 2010-04-12 prašymą Nr. 1497441 nurodydama, kad jai priklausančio gyvenamojo namo vertė nepagrįstai padidinta nuo 9 600 Lt iki 41 400 Lt. Pažymėjo, kad korporacijos „Matininkai“ 2008 m. gegužę gyvenamasis namas buvo įvertintas 1000 Lt. Ataskaitoje buvo nurodyta, kad apžiūrėtų gyvenamo namo patalpų fizinė būklė – apleisto stovio, daugumos gyvenamo namo ūkinių pastatų konstrukcijų pagrindinių elementų fizinis nusidėvėjimas, kaip ir paties namo, siekia 70 ir daugiau procentų, rinkos požiūriu esantys pastatai ir statiniai yra menkaverčiai. VĮRC Kauno filialas 2010 m. gegužės 4 d. raštu Nr. (3.4.5)S-2018 atsakė, kad pareiškėjos turto vidutinė rinkos vertė yra nustatyta masinio vertinimo būdu, pagal patvirtintus ir nuo 2010 m. sausio 1 d. įsigaliojusius masinio vertinimo dokumentus ir, kad perskaičiavimo ji atsisakė tuomet, kai pastatų vidutinė rinkos vertė jau buvo perskaičiuota, todėl anuliuoti šios vertės ir atstatyti buvusios vertės, negalima.

Nurodė, kad R. V. N. pagal 2010 m. balandžio 14 d. prašymą perskaičiuoti jo sklypo Kaune vidutinę rinkos vertę buvo parengtas ir išduotas išrašas su ta pačia verte, kaip ir 2010 m. kovo 17 d. pateikta Socialinės paramos skyriui. Todėl jis 2010 m. gegužės 31 d. prašymu, registracijos Nr. Sk-2787-N, taip pat kreipėsi į VĮRC Kauno filialo direktorių dėl realios statinių ir žemės sklypo dalies vidutinių rinkos verčių nustatymo. VĮRC Kauno filialas 2010 m. birželio 28 d. raštu, Nr. (3.4.5)S-2787 atsakė, kad pareiškėjo prašymas pakeisti nekilnojamųjų daiktų – žemės sklypo ir statinių, (duomenys neskelbtini), Kaune, kadastro duomenis – vertes netenkintinas.

Pareiškėjai pažymėjo, kad 2010 m. liepos 20 d. UAB „Ober-Haus“ turto vertintojai D. N. priklausančios sodybos gyvenamąjį namą įvertino 9 000 Lt, o žemės sklypą – 24 000 Lt (o ne 41 400 Lt ir 39 200 Lt, kaip VĮRC buvo pateikęs Kauno miesto Socialinės paramos skyriui). Pažymėjo, kad VĮRC 2009 m. rugsėjo 28 d. išduotuose išrašuose gyvenamojo namo vidutinė rinkos vertė buvo nurodyta 9 600 Lt, o žemės sklypo – 7 388 Lt. Gavus VĮRC Kauno filialo 2011 m. rugsėjo 27 d. raštą, Nr. (3.1.6.) S-1446, pareiškėjai 2011 m. spalio 21 d. prašymu kreipėsi į VĮRC direktorių, prašydami anuliuoti 2010 m. balandžio 12 d. prašymą Nr. 1497441 ir grąžinti jų nekilnojamojo turto vertes į buvusias iki 2010 m. sausio 1 d. arba nustatyti realias turto vertes. VĮRC 2011 m. lapkričio 7 d. raštu Nr. (1.1.31)s-4542 atsakė, kad pareiškėjų vardu registruotas nekilnojamasis turtas buvo įvertintas teisingai, kad turi teisę kreiptis į turtą vertinančią įmonę (nors turto vertinimo pažyma buvo pridėta prie prašymo pateikto Registrų centrui), kad anuliuoti „skolos‘‘ neturi pagrindo ir atstatyti buvusių verčių negali.

Atsakovas atsiliepime į pareiškėjų skundą su juo nesutiko ir prašė atmesti kaip nepagrįstą, nurodydamas, kad VĮRC ir VĮRC Kauno filialas nekilnojamojo turto vertės skaičiavimus atliko ir pareiškėjams paaiškinimus teikė vadovaudamiesi teisės aktų nustatytais reikalavimais. Pažymėjo, kad tiek VĮRC, tiek VĮRC Kauno filialo priimti sprendimai, atlikti veiksmai yra teisėti ir teisingi. Nurodė, kad pareiškėjų turtas buvo įvertintas teisingai, nes nekilnojamojo turto vidutinės rinkos vertės, įsigaliojusios nuo 2010 m. sausio 1 d., buvo nustatytos vadovaujantis Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2002 m. gruodžio 23 d. įsakymu Nr. 515 patvirtintomis Žemės verčių žemėlapių sudarymo taisyklėmis (Žin. 2003, Nr. 5-221) (toliau – ir Žemės verčių žemėlapių sudarymo taisyklės), Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2005 m. rugsėjo 29 d. nutarimu Nr. 1049 „Dėl nekilnojamojo turto vertinimo taisyklių patvirtinimo“ patvirtintomis Nekilnojamojo turto vertinimo taisyklėmis (Žin., 2005, 117-4234) (toliau – ir Nekilnojamojo turto vertinimo taisyklės), Lietuvos Respublikos Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymu (Žin., 1999, 52-1672) (toliau – ir Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymas) bei Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1996 m. vasario 14 d. nutarimu Nr. 244 patvirtinta Turto vertinimo metodika (Žin., 1996, Nr.16-426) (toliau – ir Turto vertinimo metodika). Nekilnojamojo turto (žemės ir statinių) vidutinės rinkos vertės įsigaliojusios nuo 2010 m. sausio 1 d., verčių zonos ir jų aprašymai, yra patvirtinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir NŽT) generalinio direktoriaus 2009 m. gruodžio 21 d. įsakymu Nr. 1P-147 (Žin. 2009 m. gruodžio 24 d., Nr. 152-6874) ir VĮRC direktoriaus 2009 m. gruodžio 21 d. įsakymu Nr. v-282 (Informaciniai pranešimai, 2009, Nr. 101-1256). Atkreipė dėmesį, kad nekilnojamojo turto vertės normatyvo piniginei socialinei paramai gauti nustatymą, t. y. šeimos arba vieno gyvenančio asmens nekilnojamojo turto normatyvus bei turto vertės normatyvo apskaičiavimą, reglamentuoja Lietuvos Respublikos piniginės socialinės paramos nepasiturinčioms šeimoms ir vieniems gyvenantiems asmenims įstatymas (Žin., 2003, Nr. 73-3352; 2008, Nr. 71-2701; 2009, Nr. 93-3963; 2010, Nr. 145-7437).

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2009 m. birželio 2 d. įsakymu Nr. A1-369/1K-174 „Dėl nepasiturinčios šeimos ir vieno gyvenančio asmens, kurie kreipėsi dėl piniginės socialinės paramos, turto vertės nustatymo metodikos patvirtinimo“ patvirtintos metodikos 13 punktu, pabrėžė, kad pareiškėjai, nesutikdami su VĮRC nustatyta nekilnojamojo turto vidutine rinkos verte, turėjo tiesiogiai kreiptis į socialinę paramą teikiančią instituciją, pateikdami jai individualaus vertinimo ataskaitą, tačiau to neatliko. Pabrėžė, kad skundžiamas VĮRC 2011 m. lapkričio 7 d. atsakymas „Dėl nekilnojamojo turto vidutinių rinkos verčių nustatymo nuo 2010 m. sausio 1 d.“ buvo parengtas pagal pareiškėjų 2011 m. spalio 21 d. prašymą. Pareiškėjams buvo atsakyta, kad VĮRC Kauno filialas užsakymą dėl verčių perskaičiavimo pagal pareiškėjų 2010 m. balandžio 12 d. teiktą prašymą Nr. 1497441 įvykdė, todėl anuliuoti atsiradusios piniginės prievolės VĮRC neturi teisinio pagrindo. Registrų centre Nekilnojamojo turto kadastre ir registre, vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. liepos 12 d. nutarimu Nr. 1129 „Dėl nekilnojamojo turto registro nuostatų patvirtinimo“ patvirtintų Nekilnojamojo turto registro nuostatų 53 punktu (Žin., 2007, Nr. 30-1101), kaupiami aktualūs duomenys, todėl anuliuoti nustatytų verčių ir atstatyti buvusias vertes, negalima. Nekilnojamojo turto registro išraše visada nurodoma aktuali turto vidutinė rinkos vertė. Vidutinės rinkos vertės yra nustatomos vieneriems metams. Retrospektyvines vidutines rinkos vertes VĮRC gali apskaičiuoti ir nurodyti išduodamas pažymą, kurioje bus nurodyta turto vidutinė rinkos vertė savininko pageidaujamai datai. Pažymėjo, kad socialinė parama teikiama atsižvelgiant į paramos teikimo metu galiojusius turto normatyvus ir aktualias to turto vertes. Todėl pareiškėjai, teisės aktų nustatyta tvarka nepateikę socialinę paramą teikiančiai institucijai ar įstaigai kitokią vertę nei nustatyta VĮRC patvirtinančių dokumentų (individualaus vertinimo ataskaitos), neturi teisinio pagrindo reikalauti atlyginti turtinę žalą bei turto vertinimui patirtų išlaidų.

Trečiasis suinteresuotas asmuo VĮRC Kauno filialas atsiliepime į pareiškėjų skundą su pareiškėjų skundu nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą. Nurodė, kad pareiškėja D. N. 2010 m. balandžio 12 d. VĮRC Kauno filialui pateikė užsakymą, įformintą prašymu Nr. 1497441 perskaičiuoti statinių, esančių adresu Padainupio kaimas, Alšėnų seniūnija, Kauno rajonas, vidutinę vertę. Pažymėjo, kad gyvenamosios paskirties ir pagalbinio ūkio pastatų gyvenamosiose valdose vidutinė rinkos vertė apskaičiuojama vadovaujantis Nekilnojamojo turto vertinimo taisyklėmis, taikant masinį vertinimą.

Nekilnojamojo turto masinis vertinimas – procesas, kai per nustatytą laiką, taikant bendrą metodologiją ir automatizuotas Nekilnojamojo turto registro ir rinkos duomenų bazėse sukauptų duomenų analizės bei vertinimo technologijas, yra įvertinama panašių nekilnojamojo turto objektų grupė ir paruošiama bendra vertinimo ataskaita, o kiekvieno nekilnojamojo turto vieneto ataskaita nerengiama. Pareiškėjos D. N. prašymu perskaičiuota nekilnojamojo turto, esančio adresu Padainupio kaime, Alšėnų seniūnijoje, Kauno rajone, vidutinė rinkos vertė yra nustatyta masinio vertinimo būdu, pagal patvirtintus ir nuo 2010 m. sausio 1 d.

įsigaliojusius masinio vertinimo dokumentus: savivaldybių teritorijų statinių verčių žemėlapius ir vertinimo modelius. Nurodė, kad Nekilnojamojo turto kadastro nuostatų 32.2.10 punkte nustatyta, kad skaičiuojamos ir į Nekilnojamojo turto kadastrą yra įrašomos šios pastatų vertės: atkūrimo sąnaudos (statybos vertė), atkuriamoji vertė ir vidutinė rinkos vertė. Kadastro tvarkytojas, vadovaudamasis Nekilnojamojo turto kadastro nuostatų 9.2 punkto nuostatomis, perskaičiuoja nekilnojamojo turto vidutinę rinkos vertę. Konkretaus turto vertės, atsižvelgiant į visas individualias to turto savybes, Kadastro duomenų tvarkymo skyriaus specialistai nevertina.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos turto ir verslo pagrindų įstatymo 2 straipsniu, realią rinkos vertę, kai konkretaus turto vertė nustatoma atsižvelgiant į visas individualias to turto savybes, nustato turto vertintojas, turintis Lietuvos Respublikos audito, apskaitos ir turto vertinimo instituto išduotą turto vertintojo kvalifikacijos pažymėjimą ir besiverčiantis turto vertinimo veikla. Pažymėjo, kad Nekilnojamojo turto registro įstatymo 25 straipsnyje nustatyta, kad asmuo padavęs prašymą įregistruoti nekilnojamąjį daiktą, daiktines teises, šių teisių suvaržymus, juridinius faktus, registro – kadastro duomenų keitimą, turi teisę iki nekilnojamojo daikto, daiktinių teisių, šių teisių suvaržymų, juridinių faktų įregistravimo bei registro – kadastro duomenų pakeitimo nekilnojamojo turto registre, atsiimti prašymą raštu kreipdamasis į teritorinį registratorių, priėmusį šį prašymą.

Pareiškėja D. N. prašymą dėl priimto sprendimo panaikinimo pateikė 2010 m. balandžio 26 d., t. y. jau kadastro tvarkytojui priėmus sprendimą pakeisti statinių vidutines rinkos vertes nekilnojamojo turto registre. Nekilnojamojo turto kadastro, Nekilnojamojo turto registro įstatymai bei nuostatai nenumato galimybės kadastro tvarkytojui panaikinti jau priimto sprendimo, todėl anuliuoti 2010 m. balandžio 12 d. D. N. prašymo Nr. 1497441, dėl statinių, esančių adresu Padainupio kaime, Alšėnų seniūnijoje, Kauno rajone vidutinės vertės paskaičiavimo, nėra juridinio pagrindo.

Pabrėžė, kad VĮRC Kauno filialas neatliko jokių neteisėtų veiksmų pareiškėjų atžvilgiu, pareiškėjai nepateikė jokių objektyvių įrodymų, jog jie dėl VĮRC Kauno filialo kaltės laikotarpiu nuo 2010 m. balandžio mėnesio iki 2011 m. balandžio mėnesio negavo socialinių išmokų, todėl prašė nesant visų įstatyme nustatytų privalomųjų sąlygų civilinei atsakomybei atsirasti pareiškėjų reikalavimą dėl žalos atlyginimo atmesti.

Trečiasis suinteresuotas asmuo T. N. su pareiškėju skundu sutiko.

Trečiasis suinteresuotas asmuo Kauno miesto savivaldybės administracijos Socialinės paramos skyrius su pareiškėju skundu nesutiko, nurodydamas, kad socialinė parama skiriama vadovaujantis Lietuvos Respublikos piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymu (Žin., 2003, Nr. 73-3352; 2006, Nr. 130-4889; 2011, Nr. 155-7353) (toliau – ir Socialinės paramos įstatymas). Nepasiturinčios šeimos ir vieno gyvenančio asmens, kurie kreipėsi dėl piniginės socialinės paramos, turto vertės nustatymo metodika, patvirtinta Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo bei Lietuvos Respublikos finansų ministro 2009 m. birželio 2 d. įsakymu Nr. A1-369/1K-174 (toliau – Metodika). Pažymėjo, kad vadovaudamiesi minėtais teisės aktais ir VĮRC duomenimis, pagal pateiktus R. V. N. prašymo – paraiškos Nr. 1 priede pateiktus duomenis nustatė, kad pareiškėjo šeimos deklaruoto turto vertė viršija nustatytą vertės normatyvą, todėl pareiškėjas neturi teisės į piniginę socialinę paramą bei kompensacijas būstui šildyti.

II. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2012 m. birželio 14 d. sprendimu pareiškėjų prašymą atmetė.

Pažymėjo, jog iš rašytinės bylos medžiagos matyti, kad pareiškėja D. N. prašymą VĮRC Kauno filialui dėl statinių vidutinės rinkos vertės perskaičiavimo pateikė 2010 m. balandžio 12 d., o atsisakymą nuo šio prašymo pateikė 2010 m. balandžio 26 d., kai pastatų vidutinė rinkos vertė 2010 m. balandžio 14 d. Nekilnojamojo turto registre jau buvo perskaičiuota (I t., b. l. 129–132). Todėl atsižvelgiant į Nekilnojamojo turto registro įstatymo 25 straipsnyje bei Nekilnojamojo turto registro nuostatų 221 straipsnyje nustatytą reglamentavimą, VĮRC Kauno filialas panaikinti šių verčių neturėjo teisinio pagrindo, kadangi pareiškėja atsiimti prašymą pateikė kadastro tvarkytojui priėmus sprendimą pakeisti statinių vidutines rinkos vertes nekilnojamojo turto registre. Kartu pažymėjo, kad nei Nekilnojamojo turto kadastro įstatymas, nei Nekilnojamojo turto registro įstatymo bei Nekilnojamojo turto registro nuostatai nenumato, kad ginčo atveju kadastro tvarkytojas gali panaikinti priimtą sprendimą.

Pabrėžė, jog Pareiškėjai tiek į VĮRC, tiek į VĮRC Kauno filialą kreipėsi su prašymais, kad būtų atstatyta jų turimo turto vertė, kuri buvo iki 2010 m. sausio 1 d., nes jų teigimu ji buvo 4 – 5 kartus padidinta, todėl jie negalėjo gauti socialinės paramos. Iš pareiškėjų prašymų ir teikiamų dokumentų (t. 1, b. l.

60) VĮRC matyti, kad pareiškėjai nesutinka su turto verte nustatyta taikant masinį vertinimą. Tačiau ši pareiškėjų pozicija yra nepagrįsta, kadangi, kaip jau buvo minėta, masinio vertinimo metu įvertinama panašių nekilnojamojo turto objektų grupė, o ne pavieniai objektai; atlikus nekilnojamojo turto masinį vertinimą, kiekvieno nekilnojamojo turto vieneto ataskaita atskirai nerengiama. Pareiškėjai nesutikdami su VĮRC nustatytomis jiems nuosavybės teise priklausančio nekilnojamojo turto vertėmis, turėjo atlikti individualaus turto vertinimo ataskaitą ir teikti prašymą nekilnojamojo turto mokestine verte laikyti nekilnojamojo turto vertę, nustatytą atlikus nekilnojamojo turto individualų vertinimą, tačiau to nepadarė.

Byloje nustatyta, kad pareiškėjai su 2011 m. spalio 21 d. prašymu VĮRC pateikė tik statinių Padainupio k. nuotraukas iš 2008 metų turto vertinimo ataskaitos, 2010 m. liepos 20 d. turto vertės nustatymo pažymą Nr. 3123 VAT 2010 JKA KAUN (I t., b. l. 60, 61–63). Taip pat atkreipė dėmesį, kad pareiškėjai turto vertes siekė pakeisti tam, kad galėtų gauti socialinę paramą. Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2009 m. birželio 2 d. įsakymo Nr. A1-369/1K-174 „Dėl nepasiturinčios šeimos ir vieno gyvenančio asmens, kurie kreipėsi dėl piniginės socialinės paramos, turto vertės nustatymo metodikos patvirtinimo“ 13 punktas nustatė, kad jei pareiškėjas nesutinka su turto verte, nurodyta Registrų centro išduotame registro išraše, jis turi teisę kreiptis į turtą vertinančią įmonę, kuri įvertintų turtą Lietuvos Respublikos teisės aktų, reguliuojančių turto vertinimą, nustatyta tvarka, ir pateikti gautą turto vertinimo ataskaitą piniginę socialinę paramą teikiančiai institucijai ar įstaigai.

Atsakovas VĮRC skundžiamame sprendime detaliai, remdamasis teisės aktų nuostatomis atsakė į pareiškėjų prašymą (reikalavimą). Pripažino, kad ginčijamas 2011 m. lapkričio 7 d. VĮRC sprendimas dėl nekilnojamojo turto vidutinių rinkos verčių nustatymo nuo 2010 m. sausio 1 d. yra teisėtas bei pagrįstas, todėl nėra pagrindo jo naikinti. Atsižvelgiant į tai, nėra pagrindo tenkinti ir pareiškėjų išvestinių reikalavimų įpareigoti VĮRC nustatyti realias pareiškėjų turimo nekilnojamojo turto vertes nuo 2010 m. sausio 1 d. bei anuliuoti D.

N. pateiktą prašymą VĮRC Kauno filialui Nr. 1497441 ir grąžinti už prašymą avansu sumokėtus 21 Lt.

Pareiškėjams žalos atlyginimo nepriteisė, nenustačius pareiškėjų nurodytų valdžios institucijų neteisėtų veiksmų.

III. Pareiškėjai pateikė apeliacinį skundą (II t., b. l. 97–99), kuriame prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. birželio 14 d. sprendimą ir patenkinti pareiškėjų skundą.

Apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:

1. Teigia, kad pirmosios instancijos teismas neišsiaiškino visų bylos aplinkybių, nesprendė ginčo iš esmės.

2. Nesutinka su teismo išvada, kad VĮRC įvykdė pareiškėjų prašymą apskaičiuoti turto vertę.

3. Teigia, kad pareiškėjų turto vertė buvo padidinta nepagrįstai, siekiant jiems nemokėti socialinių išmokų, o jie patys neturi galimybių atlikti turto vertinimo dėl sunkios finansinės padėties. Be to teigia, jog pirmosios instancijos teismas neįvertino aplinkybės, kad kartu su prašymu VĮRC buvo pateikta ir individualaus turto vertės nustatymo pažyma.

4. Teigia, kad pirmosios instancijos teismas ginčą išsprendė šališkai ir formaliai, neatsižvelgdamas į tai, kad buvo pažeistos pareiškėjų konstitucinės teisės bei Europos Žmogaus Teisių Konvencija.

Atsakovas VĮRC pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą (II t., b. l. 119–1210, kuriam prašo apeliacinį skundą atmesti. Nurodo argumentus, išdėstytus atsiliepime į pareiškėjų skundą ir patikslintą skundą pirmosios instancijos teismui.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Apeliacinis skundas atmestinas.

Administracinis ginčas kilo dėl viešojo administravimo subjekto akto bei jo įpareigojimo atlikti atitinkamus veiksmus, taip pat dėl turtinės žalos priteisimo. Nagrinėjant bylą turi būti tikrinamas ginčijamo akto teisėtumas ir pagrįstumas, tiriama, ar viešojo administravimo subjektas kompetentingas atlikti reikalaujamus veiksmus, ar turi pareigą juos atlikti, o pareiškėjas teisę reikalauti tokių veiksmų atlikimo. Sprendžiant reikalavimą dėl žalos atlyginimo nustatinėtinos valstybės civilinės atsakomybės sąlygos.

Ginčijamu 2011 m. lapkričio 7 d. raštu Nr. (1.1.31)s-4542 VĮRC pareiškėjams atsakė, kad pareiškėjų vardu registruotas nekilnojamasis turtas buvo įvertintas teisingai, kad jie turi teisę kreiptis į turtą vertinančią įmonę, iš kurios nustatyta tvarka gautą turto vertinimo ataskaitą pateiktų piniginę socialinę paramą teikiančiai institucijai ar įstaigai, kad anuliuoti skolos neturi pagrindo ir atstatyti buvusių verčių negali.

Byloje nustatyta, kad pareiškėja D. N. prašymą VĮRC Kauno filialui dėl statinių vidutinės rinkos vertės perskaičiavimo pateikė 2010 m. balandžio 12 d., o atsisakymą nuo šio prašymo pateikė 2010 m. balandžio 26 d., kai pastatų vidutinė rinkos vertė 2010 m. balandžio 14 d. Nekilnojamojo turto registre jau buvo perskaičiuota. Todėl teismas, atsižvelgdamas į Nekilnojamojo turto registro įstatymo 25 straipsnyje bei Nekilnojamojo turto registro nuostatų 221 straipsnyje nustatytą reglamentavimą, pagrįstai pripažino, kad VĮRC Kauno filialas panaikinti šių verčių neturėjo teisinio pagrindo, kadangi pareiškėja atsiimti prašymą pateikė kadastro tvarkytojui priėmus sprendimą pakeisti statinių vidutines rinkos vertes nekilnojamojo turto registre. Tinkamai pažymėta, kad teisės normos nenumato galimybės kadastro tvarkytojui panaikinti priimtą sprendimą. Pareiškėjai į VĮRC ir į VĮRC Kauno filialą kreipėsi su prašymais, kad būtų atstatyta jų turimo turto vertė, kuri buvo iki 2010 m. sausio 1 d., nes jų teigimu ji buvo 4 – 5 kartus padidinta, todėl jie negalėjo gauti socialinės paramos. Pareiškėjai nesutiko su turto verte nustatyta taikant masinį vertinimą, kurio metu įvertinama panašių nekilnojamojo turto objektų grupė, o ne pavieniai objektai; atlikus nekilnojamojo turto masinį vertinimą, kiekvieno nekilnojamojo turto vieneto ataskaita atskirai nerengiama. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nurodė, kad, pareiškėjai nesutikdami su VĮRC nustatytomis jiems nuosavybės teise priklausančio nekilnojamojo turto vertėmis, turėjo atlikti individualaus turto vertinimo ataskaitą ir teikti prašymą nekilnojamojo turto mokestine verte laikyti nekilnojamojo turto vertę, nustatytą atlikus nekilnojamojo turto individualų vertinimą, tačiau to nepadarė.

Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2009 m. birželio 2 d. įsakymo Nr. A1-369/1K-174 „Dėl nepasiturinčios šeimos ir vieno gyvenančio asmens, kurie kreipėsi dėl piniginės socialinės paramos, turto vertės nustatymo metodikos patvirtinimo“ 13 punktas nustatė, kad jei pareiškėjas nesutinka su turto verte, nurodyta Registrų centro išduotame registro išraše, jis turi teisę kreiptis į turtą vertinančią įmonę, kuri įvertintų turtą Lietuvos Respublikos teisės aktų, reguliuojančių turto vertinimą, nustatyta tvarka, ir pateikti gautą turto vertinimo ataskaitą piniginę socialinę paramą teikiančiai institucijai ar įstaigai. Todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino, kad atsakovas VĮRC skundžiamame sprendime detaliai, remdamasis teisės aktų nuostatomis atsakė į pareiškėjų prašymą, kad ginčijamas 2011 m. lapkričio 7 d. VĮRC sprendimas dėl nekilnojamojo turto vidutinių rinkos verčių nustatymo nuo 2010 m. sausio 1 d. yra teisėtas bei pagrįstas, todėl nėra pagrindo jo naikinti. Įvertinant tai, pripažinta, kad nėra pagrindo tenkinti ir pareiškėjų išvestinių reikalavimų įpareigoti VĮRC nustatyti realias pareiškėjų turimo nekilnojamojo turto vertes nuo 2010 m. sausio 1 d. bei anuliuoti D. N. pateiktą prašymą VĮRC Kauno filialui Nr. 1497441 ir grąžinti už prašymą avansu sumokėtus 21 Lt.

Pareiškėjai prašomą atlyginti žalą kildino iš VĮ Registrų centro veiksmų, kuriais pareiškėjų nekilnojamojo turto vertės apskaičiuotos pagal Nekilnojamojo turto vertinimo taisykles, taikant masinį vertinimą. Dėl aukščiau paminėto teisinio reguliavimo pagrįsta pirmosios instancijos teismo išvada, kad atsakovas tinkamai vadovavosi nekilnojamojo turto vertinimą reglamentuojančiais teisės aktais ir neatliko jokių neteisėtų veiksmų, dėl kurių galėjo atsirasti žala. Nenustačius nors vienos valstybės civilinės atsakomybės sąlygos, kitų sąlygų vertinimas teisiškai nereikšmingas, todėl reikalavimas dėl žalos atlyginimo pagrįstai netenkintas, konstatavus, kad nėra pareiškėjų nurodytų valdžios institucijų neteisėtų veiksmų (CK 6.271 straipsnis).

Dėl paminėto pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmetamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjų R. V. N. ir D. N. apeliacinį skundą atmesti. Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. birželio 14 d. sprendimą palikti nepakeistą

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai

Laimutis Alechnavičius Artūras Drigotas

Dalia Višinskienė