4fdcfccc-70e9-4d3a-8f7c-ab6b71df8b69 · Å iaulių apygardos teismas

                                                                                                                                                                              Civilinė byla Nr.e2A-492-440-2016                                       Teisminio proceso Nr.2-29-3-03599-2015-0Procesinio sprendimo kategorija 2.1.2.1; 3.2.4.4; 2.5.8.4.;2.5.8.9; (S)                                                            ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2016 m. birželio 7 d.

Å iauliai Å iaulių apygardos teismo civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ kolegijos teisėjų Vytauto Kursevičiaus, Linos Muchtarovienės, pirmininkės ir pranešėjos Vilijos Valantienės, teismo posėdyje, apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka, iÅ¡nagrinėjusi ieÅ¡kovės uždarosios akcinės bendrovės „ Meidas“ apeliacinį skundÄ dėl Mažeikių rajono apylinkės teismo 2016 m. vasario 22 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. e2-96-721/2016 pagal ieÅ¡kovės uždarosios akcinės bendrovės ,,Meidas“ ieÅ¡kinį atsakovei akcinei bendrovei SEB bankas, trečiajam asmeniui V.

S. dėl be pagrindo įgyto turto grÄ Å¾inimo. Teisėjų kolegija, n u s t a t ė : I. Ginčo esmė IeÅ¡kovė uždaroji akcinė bendrovė ( toliau – UAB) ,,Meidas“ kreipėsi į teismÄ praÅ¡ydama priteisti iÅ¡ atsakovės AB SEB bankas 14031,29 Eur be pagrindo gautų piniginių lėšų ir bylinėjimosi iÅ¡laidas. Nurodė, kad ieÅ¡kovė ir trečiasis asmuo V. S. 2013-10-03 sudarė preliminariÄ buto, esančio (duomenys neskelbtini), pirkimo-pardavimo sutartį. UAB ,,Meidas” ir V.

S. susitarė, jog pagrindinė buto pirkimo-pardavimo sutartis turi bÅ«ti sudaryta iki 2013-12-31. 2013-10-16 atsakovas trečiajam asmeniui iÅ¡davė leidimÄ Nr. (duomenys neskelbtini) parduoti bankui įkeistÄ turtÄ , su sÄ lyga, kad už parduotÄ butÄ piniginės lėšos bus pervestos į AB SEB bankas nurodytÄ sÄ skaitÄ , kredito sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) visiÅ¡kam įvykdymui. IeÅ¡kovė atsakovei į sÄ skaitÄ pervedė 14031,29 Eur (48447,24 Lt) likusiÄ sumokėti pagal kredito sutartį sumÄ , tačiau dėl objektyvių priežasčių negalėjo įforminti nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo sutarties notaro biure.

Vėliau atlikti buto pirkimo-pardavimo procedÅ«ras negalėjo, nes hipoteka butui, adresu (duomenys neskelbtini), nebuvo panaikinta, o antstolė E. M. jį areÅ¡tavo vykdydama kitų trečiojo asmens V. S. kreditorių reikalavimus. Kadangi preliminariosios sutarties Å¡alys nesudarė pagrindinės pirkimo-pardavimo sutarties, AB SEB bankas neturi teisinio pagrindo įgyti UAB ,,Meidas“ priklausančius 14031,29 Eur, kuriuos ieÅ¡kovė sumokėjo tiesiogiai AB SEB bankas, tačiau neįvykdyta pagrindinė sÄ lyga – butas (duomenys neskelbtini), neparduotas, buto savininkė tebėra V.

S.. Atsakovė akcinė bendrovė SEB bankas su ieÅ¡kiniu nesutiko, prašė jį atmesti. Nurodė, jog 2009-03-20 kredito sutarties pagrindu bankas suteikė V. S. bÅ«sto kreditÄ , skirtÄ buto, esančio (duomenys neskelbtini), įsigijimui finansuoti. Siekiant užtikrinti V. S. prievolės tinkamÄ Ä¯vykdymÄ , 2009-03-27 hipotekos lakÅ¡tu banko naudai buvo įkeistas minėtas butas. 2013-10-16 bankas davė sutikimÄ parduoti butÄ , su sÄ lyga, kad lėšos už parduodamÄ butÄ bus nukreiptos tiesiogiai į banko tarpinę sÄ skaitÄ V.

S. skolinio įsipareigojimo pagal kredito sutartį dengimui, įsipareigodamas atsisakyti buto hipotekos po to, kai visi V. S. skoliniai įsipareigojimai bus pilnai padengti. Tokios banko leidime nurodytos buto pardavimo sÄ lygos atitiko ieÅ¡kovės ir V. S. susitarimÄ pagal preliminariÄ jÄ sutartį ir turėjo užtikrinti ne tik banko kaip hipotekos kreditoriaus, bet ir ieÅ¡kovės kaip pirkėjo teises ir teisėtus interesus. Hipoteka butui pasibaigė 2013-12-27, pilnai įvykdžius hipoteka užtikrintÄ skolinį įsipareigojimÄ pagal kredito sutartį, bet duomenys apie hipotekos pabaigÄ dėl V.

S. neveikimo buvo iÅ¡vieÅ¡inti Hipotekos registre banko (atsakovo) iniciatyva tik 2015-01-16. Bankas neturėjo pagrindo kvestionuoti UAB ,,Meidas“ ir V. S. ketinimų sudaryti pagrindinę buto pirkimo - pardavimo sutartį, o nebÅ«damas preliminariosios sutarties Å¡alimi bankas objektyviai negalėjo įtakoti tinkamo jos įgyvendinimo, todėl nėra teisinio pagrindo perkelti bankui neigiamas teisines pasekmes, kylančias dėl preliminarios sutarties sÄ lygų neįgyvendinimo ar netinkamo įgyvendinimo. Bankas gavo pinigines lėšas kredito sutarties pagrindu, nes ieÅ¡kovė sumokėjo lėšas į tarpinę banko sÄ skaitÄ , siekdama pilnai įvykdyti V.

S. prievolę bankui pagal kredito sutartį, kad hipoteka butui bÅ«tų iÅ¡registruota, o turto hipoteka pasibaigė. UAB ,,Meidas“ turi teisinį pagrindÄ reikÅ¡ti reikalavimus V. S., tačiau iki Å¡iol Å¡ia teise nepasinaudojo.                              II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė 1. Mažeikių rajono apylinkės teismas 2015 m. vasario 22 d. sprendimu ieÅ¡kinį atmetė. Teismas vertino, kad savo reikalavimus ieÅ¡kovė grindžia nepagrįstÄ praturtėjimÄ reglamentuojančiomis materialiosios teisės normomis, teigdama, kad tarp Å¡alių, t. y.

UAB ,,Meidas“ (pirkėjos) ir V. S. (pardavėjos) pagrindinė buto pirkimo-pardavimo sutartis sudaryta nebuvo, todėl atsakovė pinigus gavo be teisinio pagrindo ir privalo juos grÄ Å¾inti. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso ( toliau - CK ) 6.242 straipsnio 1 dalį be teisinio pagrindo nesÄ Å¾iningai praturtėjęs kito asmens sÄ skaita asmuo privalo atlyginti pastarajam tokio dydžio nuostolius, koks yra nepagrįstas praturtėjimas. Teismas vadovaudamasis Kasacinio teismo praktika sprendė, kad atsakovės praturtėjimui neturi bÅ«ti teisinio pagrindo (įstatymo, sutarties ir kt.) Taip pat Å¡io instituto taikymui bÅ«tina nustatyti atsakovės nesÄ Å¾iningumÄ , ji turi bÅ«ti praturtėjusi nesÄ Å¾iningai.

Teismas padarė iÅ¡vadÄ , kad atsakovės AB SEB banko nesÄ Å¾iningumas nenustatytas. Jeigu turto įgijimas gali bÅ«ti pagrindžiamas teisės aktu, sandoriu ar kitokiu civilinių teisių atsiradimo pagrindu (CK 1.136 straipsnis), preziumuotina, kad toks turtas įgytas teisėtai ir aptariamo civilinės teisės instituto pagrindu turto iÅ¡reikalauti negalima. IeÅ¡kovė Å¡ioje byloje laikosi pozicijos, kad nagrinėjamu atveju preliminari buto pirkimo-pardavimo sutartis yra niekinė, kadangi buto pardavėja V.

S. ir buto pirkėja UAB ,,Meidas“ neįvykdė preliminariosios pirkimo-pardavimo sutarties 3 punkto, kuriuo Å¡alys susitarė, jog pagrindinė turto pirkimo-pardavimo sutartis bus sudaryta iki 2013-12-31 dienos, todėl, nesant sandorio, pinigai gauti atsakovės Å¡ios sutarties pagrindu turi bÅ«ti grÄ Å¾inti kaip be pagrindo įgytas turtas. Tarp Å¡alių nėra ginčo, kad ieÅ¡kovė UAB ,,Meidas“ (pirkėja) nurodyto dydžio mokėjimus atsakovui atliko Å¡ios tarp ieÅ¡kovės ir trečiojo asmens sudarytos preliminarios buto pirkimo-pardavimo sutarties pagrindu, dengiant V.

S. (trečiojo asmens) įsipareigojimus (atsakovei) AB SEB bankui pagal kredito sutartį, tačiau pagrindinė buto pirkimo-pardavimo sutartis nustatytu terminu tarp preliminariosios sutarties Å¡alių sudaryta nebuvo. Atsakovė duodama V. S. leidimÄ parduoti butÄ pasirinktam pirkėjui nurodė, kad lėšos, gautos pardavus butÄ , bus nukreiptos į AB SEB bankas tarpinę sÄ skaitÄ Ä¯pareigojimams pagal kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) pilnai padengti, o buto hipotekos bankas atsisakys tik po to, kai bus padengti pilnai visi skoliniai įsipareigojimai pagal kredito sutartį.

Nurodytos aplinkybės sudaro pakankamÄ pagrindÄ iÅ¡vadai, kad ieÅ¡kovė įvykdydama sandorį visiÅ¡kai patvirtino preliminarios pirkimo-pardavimo sutarties sudarymÄ (CK 1.79 straipsnio 1 dalis, 2 dalies 1 punktas). Teismas sprendė, kad nenustačius, kad atsakovė AB SEB bankas gavo 14031,29 Eur (48447,24 Lt) be teisėto pagrindo ir dėl to nepagrįstai praturtėjo, nėra pareigos grÄ Å¾inti ieÅ¡kovei UAB ,,Meidas” jos reikalaujamus pinigus –14031,29 Eur (CK 6.237 straipsnis, 6.242 straipsnis). Be to, ieÅ¡kovė neturėjo prievolės pervesti pinigus atsakovei, tačiau pinigus pervedė dar nesuėjus preliminariojoje sutartyje nustatytam pagrindinės sutarties sudarymo terminui savo interesais, siekdama, kad bÅ«tų panaikinta hipoteka butui, kurį ketino įsigyti.

Teismas pažymėjo, kad ieÅ¡kovė tokiÄ buto pirkimo-pardavimo preliminariÄ sutartį sudarė ir pagal jÄ sumokėjo, prisiėmusi nuostolių atsiradimo rizikÄ , Å¡alių sutartÄ likusį pagal kredito sutartį V. S. skolinį įsipareigojimÄ , juridinis asmuo (verslininkas), kuriam taikomi didesni atidumo, rÅ«pestingumo ir atsakomybės reikalavimai. Teismas atkreipė dėmesį į tai, kad preliminarioji sutartis – tai Å¡alių susitarimas dėl kitos sutarties sudarymo jame aptartomis sÄ lygomis (CK 6.165 straipsnio 1 dalis).

Pažymėjo, kad Å¡iuo atveju, suėjus preliminariojoje sutartyje nurodytam terminui pagrindinei sutarčiai sudaryti, Å¡alys, o bÅ«tent ieÅ¡kovė UAB ,,Meidas“ (pirkėja) trečiasis asmuo V. S. (pardavėja) ir nebuvo jos sudariusios. IeÅ¡kovė, sumokėjusi už butÄ , tuo pačiu įvykdžiusi prievolę už V. S., nuosavybės teisės į jį neįgijo, butas liko trečiojo asmens V. S. nuosavybė, todėl ieÅ¡kovė turi teisę reikalauti iÅ¡ V. S. tokios sumos, kokio dydžio prievolės dalį už jÄ Ä¯vykdė AB SEB bankui.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundÄ argumentai Apeliaciniu skundu ieÅ¡kovė UAB ,,Meidas” praÅ¡o panaikinti TelÅ¡ių rajono apylinkės teismo 2015 m. vasario 22 d. sprendimÄ ir priimti naujÄ sprendimÄ â€“ ieÅ¡kovės ieÅ¡kinį tenkinti. Apeliacinis skundas grindžiamas Å¡iais argumentais: 7.1. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nustatė, kad atsakovės AB „SEB“ bankas nesÄ Å¾iningumas nenustatytas. Nepagrįsti teismo argumentai dėl nepagrįsto praturtėjimo.

Tuo atveju, jei ieÅ¡kovė reikalavimÄ dėl piniginių lėšų grÄ Å¾inimo bÅ«tų reiÅ¡kusi nepagrįsto praturtėjimo, numatyto LR CK 6.242 straipsnio pagrindu, jai bÅ«tų tekusi pareiga įrodyti praturtėjusio asmens - AB „SEB“ banko nesÄ Å¾iningumÄ , tačiau pareiga grÄ Å¾inti be pagrindo įgytÄ turtÄ ne visais atvejais susijusi su turtÄ Ä¯gijusio asmens nesÄ Å¾iningumu. Å iuo atveju ieÅ¡kovė reiÅ¡kė reikalavimÄ remdamasi LR CK 6.237 straipsnio 1 dalimi, numatančia, kad asmuo, kuris be teisinio pagrindo savo veiksmais ar kitokiu bÅ«du tyčia ar dėl neatsargumo įgijo tai, ko jis negalėjo ir neturėjo gauti, privalo visa tai grÄ Å¾inti asmeniui, kurio sÄ skaita tai buvo įgyta, iÅ¡skyrus Å¡io kodekso nustatytas iÅ¡imtis.

Taigi, Å¡ioje byloje ieÅ¡kovė neprivalo įrodinėti atsakovės AB „SEB“ banko nesÄ Å¾iningumo, o pirmosios instancijos teismas nepagrįstai skundžiamame sprendime remiasi tuo, kad Å¡ios aplinkybės ieÅ¡kovė neįrodė. Å ioje byloje tarp Å¡alių nebuvo ginčo dėl faktinių bylos aplinkybių, todėl pirmosios instancijos teismui nebuvo bÅ«tina Å¡ių aplinkybių dar kartÄ kartoti motyvuojamojoje sprendimo dalyje. IeÅ¡kovė, pervesdama pinigines lėšas atsakovei AB „SEB“ bankas, patvirtino, kad preliminarioji sutartis sudaryta, ir dėl Å¡ios aplinkybės, kaip ir dėl kitų faktinių aplinkybių tarp Å¡alių ginčo nebuvo.

Å iuo atveju teis­mas turėjo įvertinti, ar galima situacija, kuomet neįvykdytos preliminariosios sutarties pagrindu gautos lėšos lieka trečiojo asmens žinioje. Teismas ieÅ¡kovės pateiktų aplinkybių iÅ¡samiau neiÅ¡analizavo ir, ieÅ¡kovės vertinimu, į pagrindinį Å¡ioje byloje keltÄ teisinį klausimÄ neatsakė. Teismas nurodė, kad ieÅ¡kovė, mokėdama pinigines lėšas pagal prelimina­riÄ jÄ sutartį, veikė savo rizika, o kadangi ieÅ¡kovė yra juridinis asmuo, jai taikomi padidinti atidumo ir rÅ«pestin­gumo reikalavimai.

Atsakovė, priimdama mokėjimus iÅ¡ ieÅ¡kovės, neįvertinusi to, kad nėra duomenų apie pagrindinės buto pirkimo-pardavimo sutarties sudarymÄ ir imdamasi tolimesnių teisiÅ¡kai reikÅ¡mingų veiksmų, taip pat turėjo apgalvoti ir įvertinti galimus Å¡ių veiksmų padarinius, t.y., kad piniginės lėšos atiteks atsakovei, nuosavybės teisė į nekilnojamÄ jį turtÄ ieÅ¡kovei nepereis, o panaikinus hipotekÄ turtui nebeliks ir jokios priemonės apsau­goti turtÄ nuo kitų kreditorių reikalavimų.

Atsiliepimu į apeliacinį skundÄ atsakovė AB „SEB“ bankas praÅ¡o apeliacinį skundÄ atmesti. Atsiliepimas į apeliacinį skundÄ grindžiamas Å¡iais argumentais: 8.1. Vienas iÅ¡ apeliacinio skundo motyvų yra tai, kad apeliantė nurodo, kad reikalavimÄ reiÅ¡kė tik CK 6.237 straipsnio 1 dalies pagrindu. PrieÅ¡ingai nei teigia apeliantė ieÅ¡kinyje ji rėmėsi ne tik 6.237 straipsnio 1 dalies bet ir CK 6.242 straipsnio pagrindu. Pirmosios instancijos teismo vertinimu tarp Å¡alių susiklosčiusiems teisiniams santykiams nepagrįsto praturtėjimo ar be pagrindo įgyto turto normos apskritai netaikytinos.

Be to teismas pagrįstai pažymėjo, kad jei normos ir bÅ«tų taikomos ieÅ¡kovė neįrodė atsakovės nesÄ Å¾iningumo. Teismas iÅ¡samiai iÅ¡analizavo visas faktines aplinkybes, padarė teisingas iÅ¡vadas ir priėmė pagrįstÄ sprendimÄ . Nagrinėjamu atveju susiklostė skirtingi teisiniai santykiai tarp apeliantės ir atsakovės, atsakovė vadovavosi CK 6.50 straipsnio 1,2 dalies nuostatomis ir neturėjo teisinio pagrindo atsisakyti priimti prievolės V. S. prievolės įvykdymÄ iÅ¡ trečiojo asmens.

Å iuo atveju ieÅ¡kovė sumokėjo V. S. naudai visÄ siekiamo įgyti turto pirkimo kainÄ vadovaudamasi preliminariÄ ja pirkimo-pardavimo sutartimi. Taip pat tarp apeliantės ir trečiojo asmens V. S.. Apeliantė visiÅ¡kai įvykdė sandorį iÅ¡ savo pusės nors tokios pareigos neturėjo ir tai padarė iÅ¡imtinai savo interesais ir savo rizika. Pažymėjo, kad preliminarioje sutartyje Å¡alys nenumatė sumokėtų pinigų lėšų likimo jei pagrindinis sandoris nebÅ«tų sudarytas. Per nustatytÄ terminÄ nesudarius pagrindinės sutarties ieÅ¡kovė turėjo galimybę pasirinkti savo teisių gynimo bÅ«dus.

Nepagrįsto praturtėjimo institutui taikyti nėra bÅ«tinų sÄ lygų, apeliantė lėšas atsakovei sumokėjo esant teisiniam pagrindui ir turtÄ buvo galima iÅ¡reikalauti kitais civilinių teisių gynimo bÅ«dais.             Lėšų pervedimas V. S. naudai pagal preliminariÄ sutartį nebuvo nei sÄ lyginė prievolė ( CK 6.30 straipsnis) nei juo labiau depozitas ( CK 6.56 straipsnis). Banko leidimas turėjo bÅ«ti pateiktas notarui tvirtinant pagrindinę pirkimo pardavimo sutartį.

Kita vertus prievolė bankui buvo įvykdyta ir hipoteka įkeistam turtui, ir visos banko kaip kreditoriaus reikalavimo teisės pasibaigė 2013-12-27 nepriklausomai nuo to, kada hipotekos pabaigos faktas buvo iÅ¡vieÅ¡intas vieÅ¡ame registre. Be to bankas neturėjo teisinio pagrindo atsisakyti iÅ¡vieÅ¡inti duomenis apie hipotekos pabaigÄ , taip pat teisės ir pareigos reikalauti, kad sutarties Å¡alys pateiktų informacijÄ bankui dėl tarp jų vėliau susiklosčiusių santykių. Todėl perkelti atsakovei neigiamas teisines pasekmes, kylančias dėl preliminarios sutarties salygų netinkamo įgyvendinimo nėra teisinio pagrindo.

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados Apeliacinis skundas netenkintinas.  Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 320 straipsnio 1 dalis (toliau - LR CPK). Apeliacinės instancijos teismas tikrina tik apskųstos teismo sprendimo dalies teisėtumÄ ir pagrįstumÄ ir tik analizuojant apeliaciniame skunde iÅ¡dėstytus argumentus, iÅ¡skyrus įstatyme nurodytas iÅ¡imtis (LR CPK 320 straipsnio 2 dalis).

Teismas, remdamasis iÅ¡tirtais ir įvertintais duomenimis, konstatuoja, kad absoliučių pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų Å¡ioje byloje nenustatyta (LR CPK 329 straipsnis). Nagrinėjamu atveju kilo ginčas ar nesudarius pagrindinės buto pirkimo-pardavimo sutarties atsakovė pinigus gavo be teisinio pagrindo ir ar privalo juos grÄ Å¾inti ieÅ¡kovei. Pažymėtina, kad nepagrįstas praturtėjimas ar turto gavimas – tai savarankiÅ¡ka prievolės rÅ«Å¡is, Å¡ie santykiai reglamentuojami LR CK Å¡eÅ¡tosios knygos II dalies ,,Kitais pagrindais atsirandančios prievolės” XX skyriaus normų.

Å iame skyriuje įtvirtintos turto iÅ¡reikalavimo taisyklės taikomos tada, kai konstatuojami specialÅ«s prievolės grÄ Å¾inti turtÄ atsiradimo pagrindai: turtas gautas be teisinio pagrindo (LR CK 6.237 straipsnio 1 dalis), pagrindas, kuriuo įgytas turtas, iÅ¡nyksta paskiau (LR CK 6.237 straipsnio 2 dalis), asmuo be teisinio pagrindo nesÄ Å¾iningai praturtėja (LR CK 6.242 straipsnio 1 dalis). Kasacinio teismo praktikoje iÅ¡aiÅ¡kinta, kad nepagrįsto praturtėjimo ar turto gavimo institutas savo prigimtimi yra subsidiarus kitų civilinių teisių gynybos bÅ«dų atžvilgiu; nepagrįsto praturtėjimo teisiniams santykiams atsirasti bÅ«tinos tokios sÄ lygos:

1) nėra įstatymo ar sandorio, iš kurių atsiranda prievolė;

2) kreditoriaus veiksmai, kuriais skolininkas gavo turtÄ , yra teisėti;

3) turto negalima iÅ¡reikalauti kitais civilinių teisių gynybos bÅ«dais (taikant restitucijÄ , vindikacijÄ );

4) kreditorius atliko veiksmus iÅ¡imtinai savo interesais ir savo rizika. Kai asmuo praÅ¡o teismo iÅ¡reikalauti pas kitÄ asmenį esantį turtÄ , teismas visų pirma turi iÅ¡spręsti materialinių teisinių santykių kvalifikavimo klausimÄ : nustatyti, kokiu pagrindu turtas atsakovo gautas ir iÅ¡ ko kilo prievolė turtÄ grÄ Å¾inti, koks įstatymas, reglamentuojantis tokiu pagrindu gauto turto iÅ¡reikalavimo taisykles (restitucijos, be pagrindo gauto turto iÅ¡reikalavimo ar kt. institutas) ginčo atveju turi bÅ«ti taikomas. Konstatavus nepagrįsto turto gavimo ar praturtėjimo prievolę, atsiskaitymams tarp skolininko ir kreditoriaus galioja bendroji taisyklė, kad, iÅ¡skyrus CK nustatytas iÅ¡imtis, turi bÅ«ti grÄ Å¾inta visa tai, kas yra nepagrįstai gauta ar sutaupyta (LR CK 6.237 straipsnio 1 dalis, 6.242 straipsnio 1 dalis).

Jeigu asmuo gauna turtÄ pagal įstatymÄ ar sutartį, tokiems teisiniams santykiams nepagrįsto praturtėjimo ar turto gavimo teisės normos netaikomos ( pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-111/2009, nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-355/2009, nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-396/2013, nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-575/2013). Pirmosios instancijos teismas įvertinęs byloje nustatytas faktines aplinkybes apeliacinio teismo vertinimu pagrįstai sprendė, kad nenustačius, kad atsakovė AB SEB bankas gavo 14031,29 Eur (48447,24 Lt) be teisėto pagrindo ir dėl to nepagrįstai praturtėjo, nėra pareigos grÄ Å¾inti ieÅ¡kovei UAB ,,Meidas” jos reikalaujamus pinigus –14031,29 Eur (CK 6.237 straipsnis, 6.242 straipsnis), todėl sutiktina su pirmosios instancijos teismo sprendimu, kad ieÅ¡kinys atmestinas.

Kasacinis teismas ne kartÄ yra pažymėjęs, kad tai, koks įstatymas turi bÅ«ti taikomas, bylÄ nagrinėjantis teismas privalo nuspręsti ex officio (CPK 265 straipsnio 1 dalis, 270 straipsnio 4 dalies 4 punktas). Vien ta aplinkybė, kad pareiÅ¡kimÄ teismui pateikęs asmuo neteisingai nurodo įstatymÄ , kuriuo grindžia reikalavimus, negali bÅ«ti pagrindas pareikÅ¡tus reikalavimus atmesti. Apeliantė nurodo, kad ieÅ¡kovė reiÅ¡kė reikalavimÄ remdamasi CK 6.237 straipsnio 1 dalimi, numatančia, kad asmuo, kuris be teisinio pagrindo savo veiksmais ar kitokiu bÅ«du tyčia ar dėl neatsargumo įgijo tai, ko jis negalėjo ir neturėjo gauti, privalo visa tai grÄ Å¾inti asmeniui, kurio sÄ skaita tai buvo įgyta, o ne CK 6. 242 straipsnio 1 dalimi.

Todėl ieÅ¡kovė neturėjo pareigos įrodinėti atsakovės nesÄ Å¾iningumo ir teismas nepagrįstai dėl to pasisakė. Teisėjų kolegija nesutinka su apeliantės argumentais, nes prieÅ¡ingai nei teigia apeliantė apeliaciniame skunde ieÅ¡kovė pareikÅ¡dama ieÅ¡kinį rėmėsi ne tik 6.237 straipsnio 1 dalies bet ir CK 6.242 straipsnio nuostatomis. IeÅ¡kovė nurodė, kad atsakovė AB „SEB“ bankas be pagrindo nesant sandorio, įgijo ieÅ¡kovei priklausančias pinigines lėšas, nesudarius pagrindinės sutarties atsakovė neturi teisinio pagrindo įgyti minėtų lėšų ir kt.  Kasacinio teismo praktikoje iÅ¡aiÅ¡kinta, kad, tenkinant ieÅ¡kinį dėl nepagrįsto praturtėjimo (actio deinrem verso), turi bÅ«ti nustatytos nepagrįsto praturtėjimo prielaidos.

Viena iÅ¡ jų – atsakovo praturtėjimui neturi bÅ«ti teisinio pagrindo (įstatymo, sutarties ir kt.) (pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-40-690/2015). Taip pat Å¡io instituto taikymui bÅ«tina nustatyti atsakovo nesÄ Å¾iningumÄ , jis turi bÅ«ti praturtėjęs nesÄ Å¾iningai. Pirmosios instancijos teismo iÅ¡vados, kad byloje atsakovo AB SEB bankas nesÄ Å¾iningumas nenustatytas visiÅ¡kai pagrįstos. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai dėl Å¡ių iÅ¡vadų pasisakė.

Apeliantės vertinimu teis­mas turėjo įvertinti, ar galima situacija, kuomet neįvykdytos preliminariosios sutarties pagrindu gautos lėšos lieka trečiojo asmens žinioje. Tačiau teismas ieÅ¡kovės pateiktų aplinkybių neiÅ¡analizavo, į ieÅ¡kovės iÅ¡keltÄ teisinį klausimÄ neatsakė. Be to mano, kad teismas nepagrįstai nurodė, kad ieÅ¡kovė, mokėdama pinigines lėšas pagal prelimina­riÄ jÄ sutartį, veikė savo rizika. Teigia, kad atsakovė taip pat turėjo įvertinti rizikÄ .

Sutiktina su atsakovės atsiliepimo į apeliacinį skundÄ argumentais, kad tarp Å¡alių ir trečiojo asmens susiklostė skirtingi teisiniai santykiai. Lėšų pervedimas V. S. naudai pagal preliminariÄ sutartį nebuvo nei sÄ lyginė prievolė ( CK 6.30 straipsnis) nei juo labiau depozitas ( CK 6.56 straipsnis). Banko leidimas turėjo bÅ«ti pateiktas notarui tvirtinant pagrindinę pirkimo pardavimo sutartį. Visos banko kaip kreditoriaus reikalavimo teisės pasibaigė 2013-12-27 nepriklausomai nuo to, kada hipotekos pabaigos faktas buvo iÅ¡vieÅ¡intas vieÅ¡ame registre.

IeÅ¡kovė sumokėjo V. S. naudai visÄ siekiamo įgyti turto pirkimo preliminarios sutarties galiojimo metu, nepasibaigus joje nustatytam pagrindinės pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo terminui, vadovaudamasi preliminariÄ ja pirkimo-pardavimo sutartimi, t.y. visiÅ¡kai įvykdė sandorį iÅ¡ savo pusės ir sutiktina, kad tai padarė iÅ¡imtinai savo interesais ir savo rizika, siekdama, kad bÅ«tų sudaryta pagrindinė sutartis. Atsakovė pagrįstai pažymėjo, kad preliminarioje sutartyje Å¡alys nenumatė sumokėtų pinigų lėšų likimo jei pagrindinis sandoris nebÅ«tų sudarytas.

Taip pat teisėjų kolegija sutinka su atsakovės argumentais, kad per nustatytÄ terminÄ nesudarius pagrindinės sutarties ieÅ¡kovė turėjo galimybę pasirinkti savo teisių gynimo bÅ«dus, kad turtÄ buvo galima iÅ¡reikalauti kitais civilinių teisių gynimo bÅ«dais. Apeliantė mano, kad ji iÅ¡bandė kitus savo pažeistų teisių gynimo bÅ«dus, kreipėsi į teismÄ su ieÅ¡kiniu dėl buto pirkimo pardavimo sutarties pripažinimo negaliojančia, tačiau Mažeikių rajono apylinkės teismas ieÅ¡kinį atmetė. (civilinė byla Nr. 2-1897-169/2014).

Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, kad iÅ¡ preliminariosios sutarties atsiranda prievolė sudaryti kitÄ sutartį, Å¡ios prievolės nevykdymas, t. y. nepagrįstas vengimas ar nepagrįstas atsisakymas sudaryti pagrindinę sutartį, yra preliminariosios sutarties pažeidimas, tokiais atvejais nukentėjusios Å¡alies interesai ginami atlyginant jai nuostolius (CK 6.165 straipsnio 4 dalis). Taip pat pažymėjo, kad teisinės pareigos elgtis sÄ Å¾iningai pažeidimas yra pagrindas taikyti preliminariosios sutarties Å¡aliai civilinę atsakomybę.

Teismo vertinimu suėjus preliminariojoje sutartyje nurodytam terminui pagrindinei sutarčiai sudaryti, Å¡alys, o bÅ«tent ieÅ¡kovė UAB ,,Meidas“ (pirkėja) trečiasis asmuo V. S. (pardavėja) nebuvo jos sudariusios. IeÅ¡kovė, sumokėjusi už butÄ , tuo pačiu įvykdžiusi prievolę už V. S., nuosavybės teisės į jį neįgijo, butas liko trečiojo asmens V. S. nuosavybė, todėl ieÅ¡kovė turi teisę reikalauti iÅ¡ V. S. tokios sumos, kokio dydžio prievolės dalį už jÄ Ä¯vykdė AB „SEB“ bankui.

Teisėjų kolegijos vertinimu atsižvelgiant į byloje nustatytas faktines aplinkybes, nėra pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo iÅ¡vadomis. Pagrįsti ir atsakovės atsiliepime į apeliacinį skundÄ argumentai, kad ieÅ¡kovė neiÅ¡naudojo visų galimybių apginti savo pažeistas teises, neskundė jai nepalankaus sprendimo (civilinė byla Nr. 2-1897-169/2014). Apeliacinės instancijos teismas, iÅ¡nagrinėjęs apeliacinį skundÄ bei bylos medžiagÄ Â pažymi, kad pirmosios instancijos teismas iÅ¡ esmės skundžiamu sprendimu tinkamai įvertino bylos faktines aplinkybes ir teisėtai bei pagrįstai, tinkamai motyvuodamas sprendimÄ ieÅ¡kinio netenkino.

Europos žmogaus teisių teismo praktika, Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 1 dalis įpareigoja nacionalinius teismus išsamiai ištirti byloje pateiktus paaiškinimus, argumentus ir įrodymus be išankstinio vertinimo tuo aspektu, ar jie svarbūs sprendimo priėmimui. Sprendimo motyvavimas yra būtinas, norint parodyti, kad bylos šalys buvo išklausytos ir teisingumas įvykdytas atidžiai (žr. žr. Hirvisaari v. Finland, no. 4968/99, par. 30, 27 September 2001).

Tačiau teismo pareiga pagrįsti priimtÄ sprendimÄ neturėtų bÅ«ti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvienÄ argumentÄ (Europos žmogaus teisių teismo Van de Hurk v. Netherlands judgement of 19 April 1994, Series A n. 288, p. 20, par. 61). Tokios pozicijos laikomasi ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje (pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-296/2009, nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010, nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-52/2011). Atsižvelgiant į tai, jei apeliacinės instancijos teismas atmeta apeliacinį skundÄ pritardamas pirmosios instancijos teismo motyvams, neprivalo jų iÅ¡samiai kartoti, gali tiesiog jiems pritarti.

Todėl esant pagrindo iÅ¡vadai, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas priimtas įvertinus visumÄ aplinkybių, priimtas tinkamai ir iÅ¡samiai motyvavus, todėl pirmosios instancijos motyvų, jiems pritarus nėra tikslinga kartoti. O dėl kitų apeliaciniame skunde iÅ¡dėstytų argumentų teisėjų kolegija nepasisako, nes jie neįtakoja skundžiamo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo. Apeliacinio teismo vertinimu byloje esantys raÅ¡ytinai įrodymai, Å¡alių, paaiÅ¡kinimai sudaro pagrindo spręsti, kad pirmosios instancijos teismas iÅ¡tyrė ir įvertino visumÄ Ä¯rodymų bei padarė pagrįstas iÅ¡vadas.

Apeliacinio teismo vertinimu apeliantės apeliaciniame skunde nurodyti argumentai nepaneigia pirmosios instancijos teismo padarytų iÅ¡vadų. Nėra teisinio pagrindo sutikti su apeliantės argumentais, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai ir nepagrįstai rėmėsi ne tik CK 6.237 straipsnio 1 dalies bet ir CK 6.242 straipsnio pagrindu, kad apeliantės nurodyti argumentai dėl teismo padarytų iÅ¡vadų turėjo neigiamos įtakos teisingo sprendimo priėmimui. Apeliacinio teismo vertinimu konkrečių aplinkybių apeliaciniame skunde nurodymas sudaro pagrindo manyti, kad ieÅ¡kovė siekia, kad teismas vertintų aplinkybes taip, kaip jas vertina ieÅ¡kovė, tačiau apeliantės nurodyti konkretÅ«s argumentai neturi įtakos pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo teisėtumui, nesudaro pagrindo pripažinti teismo sprendimÄ neteisėtu ar nepagrįstu.

Teisėjų kolegijos vertinimu bylos duomenys patvirtina, jog pirmosios instancijos teismas Å¡alių nurodytas aplinkybes ir pateiktus įrodymus tyrė iÅ¡samiai ir objektyviai – iÅ¡klausė Å¡alis, tyrė visus į bylÄ pateiktus raÅ¡ytinius įrodymus, ir atsižvelgdamas į visumÄ Ä¯rodymų tinkamai nustatė ir įvertino faktines bylos aplinkybes. Teisėjų kolegijos vertinimu pirmosios instancijos teismas nagrinėjamoje byloje tinkamai vadovavosi įrodymų vertinimo taisyklėmis, jų aiÅ¡kinimo ir taikymo praktika.

Teisėjų kolegija sprendžia, kad apeliantė Å¡ioje byloje leistinais įrodymais nepaneigė pirmosios instancijos teismo padarytų iÅ¡vadų, todėl nėra teisinio pagrindo skundžiamÄ teisėtÄ ir pagrįstÄ sprendimÄ naikinti ar keisti apeliaciniame skunde iÅ¡dėstytais argumentais (LR CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Bylinėjimosi iÅ¡laidos atmetus ieÅ¡kovės skundÄ , ieÅ¡kovei neatlyginamos ir nepriteisiamos (LR CPK 93 straipsnis, 98 straipsnis). Atsakovė nepateikė praÅ¡ymo dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 96 straipsniu, 99 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu, teisėjų kolegija n u t a r i a : Mažeikių rajono apylinkės teismo 2016 m. vasario 22 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ .Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.Nutarties patvirtintas kopijas iÅ¡siųsti Å¡alims, trečiajam asmeniui. Teisėjai                                                                                                          Vytautas Kursevičius                                                                                                                                                                                                                                                                                                             Lina Muchtarovienė                                                                                                             Vilija Valantienė