4fdc9933-c15d-4e1d-beb0-98e6364e430e · Lietuvos apeliacinis teismas

Civilinė byla NrCivilinė byla Nr. 2-306/2013Teisminio proceso Nr.: 2-59-3-00325-2012-4Procesinio sprendimo kategorija 110.1 (S) LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS N U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2013 m. vasario 5 d.Vilnius Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Audronės Jarackaitės, Nijolės Piškinaitės ir Alvydo Poškaus (kolegijos pirmininko ir pranešėjo), teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovų uždarosios akcinės bendrovės „Bankroto administravimo paslaugos“ ir uždarosios akcinės bendrovės „Bankroto administravimo paslaugos“ įgalioto asmens I.

J. atskirÄ jį skundÄ dėl Panevėžio apygardos teismo 2012 m. rugpjūčio 14 d. nutarties, kuria pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės, civilinėje byloje Nr. 2-298-198/2013 pagal ieÅ¡kovo uždarosios akcinės bendrovės „Šiaulių banko lizingas“ ieÅ¡kinį atsakovams uždarajai akcinei bendrovei „Bankroto administravimo paslaugos“ ir uždarosios akcinės bendrovės „Bankroto administravimo paslaugos“ įgaliotam asmeniui I. J. dėl nuostolių atlyginimo. Teisėjų kolegija n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė              IeÅ¡kovas UAB „Šiaulių banko lizingas“ kreipėsi į Panevėžio apygardos teismÄ su ieÅ¡kiniu atsakovams UAB „Bankroto administravimo paslaugos“ ir UAB „Bankroto administravimo paslaugos“ įgaliotam asmeniui I. J., kuriuo praÅ¡o priteisti solidariai iÅ¡ atsakovų UAB „Bankroto administravimo paslaugos“ ir I. J. 896 008 Lt nuostolių atlyginimÄ , 6 procentų dydžio metines palÅ«kanas nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme iki visiÅ¡ko teismo sprendimo įvykdymo bankrutavusios UAB „Dravinė“ naudai.IeÅ¡kinio reikalavimams užtikrinti ieÅ¡kovas prašė taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones - pareikÅ¡to reikalavimo ribose (nevirÅ¡ijant ieÅ¡kinio sumos) areÅ¡tuoti UAB „Bankroto administravimo paslaugos“ ir I.

J. priklausantį kilnojamÄ jį ir nekilnojamÄ jį turtÄ , o jo nesant ar nepakankant ieÅ¡kinio užtikrinimui - pinigines lėšas ir turtines teises, priklausančias atsakovams ir esančias pas atsakovus arba trečiuosius asmenis. IeÅ¡kovo teigimu, praÅ¡oma priteisti suma atsakovams laikytina žymia, todėl yra reali grėsmė, kad ieÅ¡kovui galimai palankus teismo sprendimas gali likti neįvykdytas, atsakovams turtÄ paslėpus ar perleidus tretiesiems asmenims. Taip pat nurodė, kad administratoriaus finansinė padėtis yra nestabili, o reikalaujamos žalos dydis yra daug didesnis nei administratoriaus civilinės atsakomybės draudimo suma.

Administratoriaus įgaliotas asmuo I. J. yra fizinis asmuo, kuris vertinamas kaip didinantis teismo sprendimo neįvykdymo rizikÄ . II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė Panevėžio apygardos teismas 2012 m. rugpjūčio 14 d. nutartimi praÅ¡ymÄ tenkino ir ieÅ¡kovo UAB „Šiaulių banko lizingas“ ieÅ¡kinio užtikrinimui taikė laikinÄ sias apsaugos priemones ir areÅ¡tavo 896 008 Lt vertės UAB „Bankroto administravimo paslaugos“ nuosavybės teise priklausantį nekilnojamÄ jį ir/ar kilnojamÄ jį turtÄ , o turto neradus ar radus nepakankamai, trÅ«kstamai ieÅ¡kinio sumos daliai areÅ¡tavo atsakovui priklausančias pinigines lėšas bankų įstaigose ar pas trečiuosius asmenis, leidžiant mokėti įstatymu nustatytus mokėjimus, susijusius su darbo teisiniais santykiais, į valstybės bei socialinio draudimo biudžetus.

Taip pat areÅ¡tavo 896 008 Lt vertės I. J. nuosavybės teise priklausantį nekilnojamÄ jį ir/ar kilnojamÄ jį turtÄ , o turto neradus ar radus nepakankamai, trÅ«kstamai ieÅ¡kinio sumos daliai areÅ¡tavo pinigines lėšas bankų įstaigose ar pas trečiuosius asmenis, leidžiant atsakovei kas mėnesį pragyvenimo reikmėms panaudoti po 2 000 Lt (b.l. 50). Teismas nurodė, kad sutinka su ieÅ¡kovo praÅ¡ymu taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones bei sprendė, kad ieÅ¡kovo praÅ¡oma priteisti iÅ¡ atsakovų suma yra labai didelė, todėl praÅ¡ymas taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones galimam teismo sprendimo įvykdymo užtikrinimui yra pagrįstas.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai Atskiruoju skundu atsakovai UAB „Bankroto administravimo paslaugos“ ir UAB „Bankroto administravimo paslaugos“ įgaliotas asmuo I. J. (toliau – apeliantai) praÅ¡o panaikinti Panevėžio apygardos teismo 2012 m. rugpjūčio 14 d. nutartį ir iÅ¡spręsti klausimÄ iÅ¡ esmės. Tuo atveju, jeigu teismas nuspręstų, kad taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones atsakovų turtui yra bÅ«tina, apeliantai praÅ¡o:

1) pakeisti taikomas laikinÄ sias apsaugos priemones ir panaikinti taikomÄ areÅ¡tÄ atsakovų banko sÄ skaitoms, paliekant galioti taikomas laikinÄ sias apsaugos priemones atsakovės nekilnojamajam turtui ieÅ¡kinio reikalavimo sumos ribose;

2) atsakovo nuostolių užtikrinimui įpareigoti ieÅ¡kovÄ sumokėti 10 proc. nuo ieÅ¡kinio sumos, t.y. 89 600,80 Lt užstatÄ Ä¯ teismo depozitinę sÄ skaitÄ (CPK 146 str. 1 d.). Atskirasis skundas grindžiamas Å¡iais argumentais:Teismas neargumentavo ir nepagrindė laikinųjų apsaugos priemonių taikymo bÅ«tinumo, o motyvų nebuvimas laikytinas absoliučiu teismo sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindu (CPK 329 str. 2 d. 4 p.). Be to, laikinosios apsaugos priemonės apeliantų turtui pritaikytos nepraneÅ¡us apeliantams, todėl neiÅ¡klausius jų argumentų, teismas negalėjo teisingai spręsti apie pareikÅ¡to praÅ¡ymo pagrįstumÄ .

Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas Å¡iurkščiai pažeidžia proporcingumo ir protingumo principus, nes jų taikymo pasėkoje areÅ¡tavus bankroto administratoriaus UAB „Bankroto administravimo paslaugos“ turtÄ , bus pažeistos ne tik ieÅ¡kovo bet ir kitų įmonių, kurias administruoja atsakovas, kreditorių teisės ir teisėti interesai. Teismas turėjo preliminariai įvertinti pareikÅ¡to ieÅ¡kinio pagrįstumÄ , o iÅ¡ ieÅ¡kinio turinio galėjo įsitikinti, kad ieÅ¡kovas ieÅ¡kinio reikalavimus grindžia bankroto procese nedalyvaujančio asmens pateiktomis abejotino patikimumo aplinkybėmis.

Apeliantai nurodo, kad ieÅ¡kinyje pateikiami teiginiai neatitinka tikrovės, todėl nėra jokio pagrindo taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones apeliantų turtui. BUAB „Dravinė“ priklausantis turtas yra iÅ¡nuomotas pačių kreditorių susirinkimo sprendimu, o Å¡iuo metu nuomininkas ne tik vykdo veiklÄ BUAB „Dravinė“ turto komplekse ir moka nuomÄ už turto naudojimÄ , bet ir papildomai vykdo likusio, neiÅ¡nuomoto BUAB „Dravinė“ turto apsaugÄ . Teismas neįvertino aplinkybės, kad apeliantų turtinė padėtis yra pakankama galimam teismo sprendimo vykdymui užtikrinti.

Atsakovo, kaip bankroto administratoriaus, procesinė civilinė atsakomybė yra apdrausta maksimalia 500 000 draudimo suma, todėl įvykus keliems draudiminiams įvykiams draudimo bendrovė kompensuotų iki 500 000 Lt šių nuostolių vertės. Atsakovei I. J. bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklauso 1 022 244 Lt vertės, o asmeninės nuosavybės teise - 10 100 Lt vertės nekilnojamasis turtas. Be to, atsakovės profesinė civilinė atsakomybė taip pat yra apdrausta maksimalia 500 000 Lt draudimo suma.

Dėl to laikinųjų apsaugos priemonių taikymas atsakovės turtui yra akivaizdžiai neproporcingas ir neteisėtas, o piniginių lėšų, esančių banko sÄ skaitose areÅ¡tas ypač skausmingai pažeidžia jos turtines teises. Teismas nevertino ieÅ¡kinio teisinių ir faktinių argumentų, kurių visuma prima facie nepatvirtina net hipotetinės galimybės ex lege tenkinti ieÅ¡kinį, t.y. nepatvirtina apeliantų neteisėtų veiksmų ir padarytos žalos fakto. IeÅ¡kovas UAB „Šiaulių banko lizingas“ atsiliepimu į atskirÄ jį skundÄ praÅ¡o atskirÄ jį skundÄ atmesti, o Panevėžio apygardos teismo 2012 m. rugpjūčio 14 d. nutarti palikti nepakeistÄ (b.l. 51-57).

Atsiliepimas į atskirÄ jį skundÄ grindžiamas Å¡iais argumentais: Teismas laikinÄ sias apsaugos priemones pritaikė dėl to, jog teismo vertinimu pareikÅ¡to ieÅ¡kinio suma objektyviai yra labai didelė, todėl kyla grėsmė teismo sprendimo įvykdymui. Teismas taip pat sutiko su ieÅ¡kovo praÅ¡yme iÅ¡dėstytais argumentais bei pateiktais įrodymais, todėl tai sudaro pagrindÄ konstatuoti, kad teismo nutartis yra motyvuota. Teismas, nepranešęs apeliantams apie laikinųjų apsaugos priemonių taikymÄ ir nenurodęs nepraneÅ¡imo motyvų nutartyje, nepažeidė CPK 147 straipsnio 1 dalies reikalavimų.

Bankroto administratoriaus padėtis yra prasta, jam pareikÅ¡to ieÅ¡kinio suma yra didelė, todėl negalima teigti, jog teismas priimdamas skundžiamÄ nutartį nevertino administratoriaus turtinės padėties ir ieÅ¡kovo pateiktų įrodymų. Apelianto argumentas, kad administratoriaus turtinę padėtį patvirtina turimas profesinės civilinės atsakomybės draudimas, yra nepagrįstas. IeÅ¡kovas nurodo, kad bankroto administratoriaus padaryta žala dėl visų jo veiksmų ir neveikimo bÅ«tų pripažinta vienu draudžiamuoju įvykiu, todėl draudimo bendrovė galimai iÅ¡mokėtų iki 200 000 Lt, o ne iki 500 000 Lt.

Tai, kad administratorius yra apdraustas civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu, nesudaro pagrindo pripažinti, jog jo turtinė padėtis yra gera, o kartu su atskiruoju skundu nepateikė teismui įrodymų, kurie paneigtų teismo padarytas iÅ¡vadas. Atsakovės turto, esančio bendrojoje jungtinėje nuosavybėje su sutuoktiniu, vertė yra 966 618 Lt, o ne 1 022 244 Lt, tik dalis Å¡io turto, t.y. 483 309,50 Lt priklauso atsakovei, todėl bendra atsakovės turto vertė yra 493 409 Lt. IeÅ¡kovas nurodo, kad atsakovės turimo turto įvertinimas atliktas 2007-2009 metais, todėl tai neatspindi realios turto vertės. Draudimo bendrovė iÅ¡ viso iÅ¡mokėtų iki 200 000 Lt už administratoriaus ir įgalioto asmens bendrai padarytÄ Å¾alÄ ir tik tuo atveju, jei nagrinėjamas atvejis bÅ«tų pripažintas draudiminiu įvykiu.

Be to, atsakovė neįrodė, jog pareikÅ¡to ieÅ¡kinio suma nėra didelė, todėl kyla rizika, jog teismo sprendimas liks neįvykdytas.Teismas įvertinęs pareikÅ¡to ieÅ¡kinio argumentus bei pateiktus įrodymus, nenustatė akivaizdžių ieÅ¡kinio nepagrįstumo požymių. Taikant laikinÄ sias apsaugos priemones nebuvo pažeistas proporcingumo principas, nes taikyti suvaržymai yra minimalÅ«s ir tik tokie, kokių bÅ«tina teismo sprendimo įvykdymui užtikrinti. Apeliantų praÅ¡ymas taikyti nuostolių atlyginimo užtikrinimo institutÄ negali bÅ«ti nagrinėjamas apeliacinės instancijos teisme, nes tokio praÅ¡ymo iÅ¡nagrinėjimas yra pirmosios instancijos teismo kompetencija.

Be to, apeliantai nepagrindė nei nuostolių realumo, nei dydžio, nei aplinkybės, jog nuostolių atlyginimas gali bÅ«ti apsunkintas dėl ieÅ¡kovo turtinės padėties, todėl toks reikalavimas atmestinas. IV. Apeliacinės instancijos teismo argumentai CPK 320 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylÄ neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, iÅ¡skyrus kai to reikalauja vieÅ¡asis interesas ir neperžengus skundo ribų bÅ«tų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 str. 2 d.).

Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos tos pačios taisyklės, iÅ¡skyrus CPK XVI skyriaus II skirsnyje numatytas iÅ¡imtis.Apeliacijos dalykÄ sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas. Atskirasis skundas tenkintinas iÅ¡ dalies. Pagal CPK 144 straipsnio 1 dalies nuostatÄ , teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų praÅ¡ymu gali taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones, jeigu Å¡ie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieÅ¡kinio reikalavimÄ ir nesiėmus Å¡ių priemonių bÅ«simo galimai ieÅ¡kovui palankaus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas.

Taigi, laikinųjų apsaugos priemonių taikymu siekiama garantuoti bÅ«simo procesinio sprendimo byloje realų ir tinkamÄ Ä¯vykdymÄ . Tokių priemonių taikymo pagrindu yra pagrįstos prielaidos, kad nesiėmus Å¡ių priemonių, bÅ«simo teismo sprendimo, kuris gali bÅ«ti palankus ieÅ¡kovui, įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas.              Teisėjų kolegija atmeta kaip nepagrįstus skundo argumentus, jog teismas neargumentavo, nenurodė jokių motyvų, kuriais remiantis padarė iÅ¡vadas, bei neįvertino pareikÅ¡to ieÅ¡kinio pagrįstumo.

Pažymėtina, kad pagal kasacinio teismo praktikÄ absoliučiu sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindu laikomas visiÅ¡kas motyvų nebuvimas, o nepakankamas sprendimo (nutarties) motyvavimas nėra jo absoliutus negaliojimo pagrindas CPK 329 straipsnio 2 dalies 4 punkto prasme (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. liepos 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-369/2012). Kaip matyti iÅ¡ skundžiamos nutarties, joje trumpai yra iÅ¡dėstyti motyvai (didelė ieÅ¡kinio suma), dėl kurių teismas taikė laikinÄ sias apsaugos priemones, todėl galima tik pastebėti, kad motyvacija nėra pakankamai iÅ¡sami, tačiau nėra pagrindo sutikti su apeliantu dėl nutarties nemotyvavimo kaip absoliutaus negaliojimo pagrindo.

             IÅ¡ bylos duomenų matyti, kad ieÅ¡kovas suformulavo ieÅ¡kinio pagrindÄ , dalykÄ bei pateikė jo reikalavimus tikėtinai pagrindžiančius įrodymus. Teisėjų kolegija pažymi, kad preliminariai vertinant ieÅ¡kinio pagrįstumÄ pats ieÅ¡kinys (ginčas) nėra nagrinėjamas iÅ¡ esmės, teismas netiria ir nevertina ieÅ¡kinio teisinių argumentų ir juos patvirtinančių įrodymų pagrįstumo bei teisėtumo. Teisėjų kolegija atmeta apelianto argumentus, kuriais jis įrodinėja ieÅ¡kinio nepagrįstumÄ ir pažymi, kad jie tirtini ir vertintini tik sprendžiant ginÄÄ iÅ¡ esmės, o ne sprendžiant klausimÄ dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo.

Taikant Å¡ias priemones yra reikÅ¡minga tik tai, ar ieÅ¡kinio reikalavimas yra pagrįstas preliminariai tikėtinai. Taigi, nesant aplinkybių, iÅ¡ kurių jau Å¡ioje bylos nagrinėjimo stadijoje bÅ«tų akivaizdžiai matyti, kad ieÅ¡kinys negalėtų bÅ«ti tenkinamas, nėra pagrindo daryti iÅ¡vados dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo negalimumo.Nepagrįstas apeliantų argumentas dėl nepraneÅ¡imo jiems apie praÅ¡ymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo nagrinėjimÄ .

Nuo 2011 m. spalio 1 d. galiojanti CPK 147 straipsnio redakcija reglamentuoja praÅ¡ymų susijusių su laikinosiomis apsaugos priemonėmis nagrinėjimo tvarkÄ , kurios pirma dalis numato, kad apie praÅ¡ymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo nagrinėjimÄ atsakovui (atsakovams) praneÅ¡ama, kai teismas mano, kad tai bÅ«tina. Todėl teismas, nusprendęs, kad nėra bÅ«tina praneÅ¡ti apie laikinųjų apsaugos priemonių taikymo nagrinėjimÄ , neprivalo apie tokį savo sprendimÄ informuoti atsakovÄ (atsakovus) bei praneÅ¡ti apie minėto praÅ¡ymo nagrinėjimÄ .             Spręsdamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimÄ , teismas turi iÅ¡tirti ir įvertinti ieÅ¡kovo praÅ¡yme nurodytas aplinkybes, kuriomis pastarasis grindžia Å¡ių priemonių ėmimosi bÅ«tinumÄ .

Laikinosios apsaugos priemonės turi bÅ«ti taikomos atsižvelgiant į faktines bylos aplinkybes ir vadovaujantis teisingumo, ekonomiÅ¡kumo, proporcingumo principais. Pagal CPK 145 straipsnio 2 dalį teismas gali taikyti kelias laikinÄ sias apsaugos priemones, tačiau bendra jų suma neturi bÅ«ti iÅ¡ esmės didesnė už ieÅ¡kinio sumÄ .             Nagrinėjamu atveju ieÅ¡kovas pareiÅ¡kė ieÅ¡kinį, kuriuo praÅ¡o priteisti solidariai iÅ¡ apeliantų 896 008 Lt nuostolių atlyginimÄ , o Å¡io reikalavimo užtikrinimui prašė taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones – pareikÅ¡to reikalavimo ribose areÅ¡tuoti apeliantams priklausantį kilnojamÄ jį, nekilnojamÄ jį turtÄ , pinigines lėšas bei turtines teises.

Atsižvelgiant į tai, kad teismas yra saistomas ieÅ¡kovo reikalavimo ir negali iÅ¡eiti iÅ¡ jo ribų, todėl esant pagrindui taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones, jos taikytinos abiejų solidarių atsakovų atžvilgiu, tačiau bendras apeliantų turto areÅ¡to mastas negali virÅ¡yti pareikÅ¡to ieÅ¡kinio sumos apskritai. Todėl teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai pritaikė laikinÄ sias apsaugos priemones ieÅ¡kinio sumai kiekvieno iÅ¡ solidarių atsakovų (apeliantų) atžvilgiu visai ieÅ¡kinio sumai, tuo pažeisdamas CPK 145 straipsnio 2 dalies reikalavimus, kas sudaro pagrindÄ skundžiamÄ nutartį pakeisti (CPK 329 str. 1 d.).

Pirmosios instancijos teismas pareikÅ¡to ieÅ¡kinio reikalavimų užtikrinimui pritaikė CPK 145 straipsnio 1 dalies 1 ir 3 punktuose numatytas laikinųjų apsaugos priemonių rÅ«Å¡is – apeliantų nekilnojamojo, kilnojamojo turto bei piniginių lėšų areÅ¡tus. Kaip pagrindinį laikinųjų apsaugos priemonių taikymo motyvÄ pirmosios instancijos teismas nurodė didelę ieÅ¡kinio sumÄ . Pagal susiformavusiÄ Lietuvos apeliacinio teismo praktikÄ didelė ieÅ¡kinio suma sudaro pagrindÄ preziumuoti, kad kilo reali grėsmė bÅ«simo teismo sprendimo įvykdymui (Lietuvos apeliacinio teismo nutartis 2011 m. kovo 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-658/2011, 2011 m. vasario 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-152/2011), tačiau Å¡i prezumpcija nėra absoliuti.

Kiekvienu atveju teismas, atsižvelgdamas į turimų įrodymų visetÄ , sprendžia, ar ieÅ¡kinio suma konkretaus atsakovo (atsakovų) atžvilgiu pripažintina didele ir ar ji sudaro realiÄ grėsmę, kad nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių galimai ieÅ¡kovui palankaus teismo sprendimo įvykdymas pasunkėtų ar pasidarytų nebeįmanomas. IeÅ¡kovas pareiÅ¡kė ieÅ¡kinį atsakovui UAB „Bankroto administravimo paslaugos“ bei jo įgaliotam asmeniui I. J.. Taigi, reikalavimai yra pareikÅ¡ti bankroto administratoriams, kurių profesinė civilinė atsakomybė yra apdrausta bankroto administratorių profesinės civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu.

IÅ¡ byloje esančio UAB „Bankroto administravimo paslaugos“ civilinės atsakomybės privalomojo draudimo liudijimo matyti, kad minimali civilinės atsakomybės privalomojo draudimo suma yra 200 000 Lt vienam draudiminiam įvykiui ir 500 000 Lt visam draudimo sutarties galiojimo laikotarpiui (b.l. 24). Todėl teisėjų kolegija sutinka su ieÅ¡kovo atsiliepime į atskirÄ jį skundÄ nurodytu argumentu, kad ieÅ¡kinio patenkinimo atveju apeliantų padaryta žala bÅ«tų pripažinta vienu draudžiamuoju įvykiu, todėl draudimo bendrovė galimai iÅ¡mokėtų 200 000 Lt draudimo iÅ¡mokÄ .

Taigi, teisėjų kolegija sprendžia, kad yra pagrindas pareikÅ¡to ieÅ¡kinio užtikrinimo sumÄ sumažinti draudimo iÅ¡mokos suma ir apeliantų turtinę padėtį vertinti Å¡ios sumos atžvilgiu. Laikinosios apsaugos priemonės turi bÅ«ti proporcingos siekiamiems tikslams ir neturi varžyti vienos Å¡alies teisių labiau, nei bÅ«tina tikslui pasiekti. Lietuvos apeliacinis teismas ne kartÄ yra pažymėjęs, kad taikant laikinÄ sias apsaugos priemones visų pirma areÅ¡tuotinas nekilnojamas turtas, jo nesant pakankamai - kitas atsakovų turtas, o nesant pakankamai areÅ¡tuotino turto – gali bÅ«ti areÅ¡tuojamos atsakovo piniginės lėšos.

Apeliantai nurodo, kad jų turtinė padėtis yra pakankama galimam teismo sprendimo vykdymui užtikrinti, todėl skundžiama nutartis yra neteisėta ir naikintina. Teisėjų kolegija su Å¡iuo apeliantų argumentu nesutinka. Kaip minėta, pagal teismų praktikoje suformuotÄ taisyklę didelė ieÅ¡kinio suma sudaro pagrindÄ preziumuoti, jog tai gali objektyviai padidinti teismo bÅ«simo sprendimo neįvykdymo rizikÄ . Tačiau vien didelė ieÅ¡kinio suma nesudaro pagrindo savaime taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones – kiekvienÄ kartÄ turi bÅ«ti atsižvelgiama į tai, ar reikalavimo suma yra didelė konkrečiam asmeniui, t.y. ar atsakovų turtinė padėtis yra tokia gera, kad ir netaikius laikinųjų apsaugos priemonių teismo sprendimo įvykdymas nepasunkėtų arba nepasidarytų neįmanomas.

Apeliantai kartu su atskiruoju skundu nepateikė teismui įrodymų, patvirtinančių atsakovo UAB „Bankroto administravimo paslaugos“ turtinę padėtį, tačiau pateikė įrodymus apie atsakovei I. J. bei jos sutuoktiniui priklausantį nekilnojamÄ jį turtÄ (b.l. 26-41). Pažymėtina, kad ieÅ¡kovas atsiliepime į atskirÄ jį skundÄ nurodo bei sutinka, kad atsakovei I. J. priklausančio nekilnojamojo turto vertė sudaro 493 409 Lt. Teisėjų kolegijos nuomone, neturint duomenų apie apeliantui UAB „Bankroto administravimo paslaugos“ nuosavybės teise priklausantį turtÄ , finansinius įsipareigojimus, taip pat neturint duomenų apie apeliantės I.

J. gaunamas pajamas bei turimas lėšas banko sÄ skaitose, negalima vienareikÅ¡miÅ¡kai spręsti, kad apeliantų turtinė padėtis yra tiek gera, kad netaikius byloje laikinųjų apsaugos priemonių teismo sprendimo, kuris galėtų bÅ«ti palankus ieÅ¡kovui, įvykdymas nepasunkėtų ar nepasidarytų neįmanomas. Taip pat teisėjų kolegija pažymi, kad nors byloje nėra faktinių duomenų apie apeliantės ketinimus perleisti, paslėpti, iÅ¡Å¡vaistyti turtÄ ir tokiu bÅ«du apsunkinti ar padaryti neįmanomÄ teismo sprendimo įvykdymÄ , bÅ«tinybę areÅ¡tuoti apeliantės turtÄ pagrindžia tai, kad jai yra visos prielaidos arba, kitaip tariant, apeliantei nėra teisinių kliūčių perleisti, paslėpti, iÅ¡Å¡vaistyti turtÄ , jeigu ji nuspręstų taip pasielgti.

Tokiu atveju, jei apeliantės disponavimo turtu teisė nebus apribota, iÅ¡liks teorinė galimybė ateityje apsunkinti ar padaryti neįmanomÄ Ä¯vykdyti teismo sprendimÄ dėl nuostolių atlyginimo (Lietuvos apeliacinio teismo 2010 m. lapkričio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1327/2010). Todėl kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada, kad ieÅ¡kovo praÅ¡ymas taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones galimam teismo sprendimo įvykdymo užtikrinimui iÅ¡ esmės yra pagrįstas. Apeliantai atskirajame skunde taip pat kvestionuoja pirmosios instancijos teismo sprendimÄ areÅ¡tuoti jų pinigines lėšas.

Teisėjų kolegija sutinka su apeliantų atskirojo skundo argumentais, kad nagrinėjamu atveju pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės yra neproporcingos siekiamiems tikslams bei nepagrįstai suvaržo apeliantų turtinių teisių daugiau nei reikia, norint užtikrinti pareikÅ¡to ieÅ¡kinio reikalavimus. Piniginės lėšos yra ypač svarbus svertas tiek įmonės normaliai Å«kinei-komercinei veiklai užtikrinti, tiek fizinio asmens minimalių poreikių tenkinimui, o jų areÅ¡tas apsunkina įmonės veiklÄ , suvaržo fizinio asmens galimybę disponuoti teisėtai jam priklausančiomis piniginėmis lėšomis savo ir Å¡eimos bÅ«tiniausių poreikių tenkinimui, taip pat paliečia ir trečiųjų asmenų teises bei interesus.

Atsižvelgiant į tai, kad atsakovo UAB „Bankroto administravimo paslaugos“ pagrindinė veikla yra susijusi su bankrutuojančių įmonių administravimu bei jų likvidavimu, todėl areÅ¡tavus jo pinigines lėšas gali nukentėti įmonių, kurias administruoja UAB „Bankroto administravimo paslaugos“, kreditorių teisės ir teisėti interesai, kas sÄ lygotų vieÅ¡ojo intereso pažeidimÄ . Pažymėtina, kad piniginių lėšų areÅ¡tas kaip laikinoji apsaugos priemonė gali bÅ«ti taikomas tik tuo atveju, jeigu atsakovas juridinis asmuo neturi nekilnojamojo ir kilnojamojo turto, o taip pat Å¡io turto neturi kiti solidariosios prievolės skolininkai, jeigu ieÅ¡kinio reikalavimai yra reiÅ¡kiami atsakovams kaip solidariesiems skolininkams.

Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje yra laikomasi nuostatos, kad pradiniame teisminio proceso etape lėšų areÅ¡tas, stabdantis ar iÅ¡ esmės trikdantis įmonės Å«kinę veiklÄ , turėtų bÅ«ti taikomas tik iÅ¡imtiniais atvejais ir tinkamai įvertinus jo pasekmes (Lietuvos apeliacinio teismo 2009 m. vasario 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-126/2009). Taip pat atkreiptinas dėmesys į tai, kad ieÅ¡kovas ieÅ¡kinyje teigia, kad siekiant tiksliai įvertinti BUAB „Dravinė“ padarytÄ Å¾alÄ , yra tikslingas ekspertizės skyrimas, t.y. pats ieÅ¡kovas nurodo, kad reiÅ¡kiamo 896 088 Lt reikalavimo suma nėra tiksli.

Taigi, nagrinėjamu atveju esminę reikšmę turi tai, ar apeliantams (solidariems skolininkams) priklausančio nekilnojamojo ir kilnojamojo turto vertės pakaks pareikštų reikalavimų įvykdymui užtikrinti ieškinio patenkinimo atveju. Kaip minėta, proceso šalių interesų pusiausvyros principas reikalauja, kad laikinosios apsaugos priemonės būtų parenkamos tokios, kad nesuteiktų nė vienai iš šalių perdėto pranašumo ar nevaržytų vienos proceso šalies teisių daugiau, nei būtina tikslui pasiekti.

Todėl teisėjų kolegija sprendžia, kad ir pagal Å¡iuo metu turimus duomenis apie apeliantės nekilnojamÄ jį turtÄ , taip pat dar įvertinus minėtÄ galimÄ draudimo iÅ¡mokÄ bei galimybę areÅ¡tuoti apeliantų kilnojamÄ jį turtÄ , galima teigti, jog iÅ¡ esmės jo gali pakakti ieÅ¡kovo reiÅ¡kiamiems reikalavimams užtikrinti. Todėl apeliantų atžvilgiu pritaikytas piniginių lėšų areÅ¡tas naikintinas kaip nebÅ«tina bei neatitinkanti proporcingumo ir ekonomiÅ¡kumo principų laikinoji apsaugos priemonė (CPK 145 str. 2 d.).

Atsižvelgiant į aukščiau iÅ¡dėstytus argumentus, atskirasis skundas tenkintinas iÅ¡ dalies, o Panevėžio apygardos teismo 2012 m. rugpjūčio 14 d. nutartis keistina (CPK 337 str. 1 d. 4 p.). Apeliantų praÅ¡ymas apeliacinės instancijos teisme įpareigoti ieÅ¡kovÄ sumokėti 10 proc. nuo ieÅ¡kinio sumos, t.y. 89 600,80 Lt užstatÄ Ä¯ teismo depozitinę sÄ skaitÄ atsakovo galimų nuostolių užtikrinimui yra nepagrįstas, nes tokio pobÅ«džio praÅ¡ymo sprendimas yra pirmosios instancijos teismo kompetencijoje.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi civilinio proceso kodekso 336 - 338 straipsniais, n u t a r i a : Panevėžio apygardos teismo 2012 m. rugpjūčio 14 d. nutartį pakeisti ir jÄ iÅ¡dėstyti taip:„IeÅ¡kovo uždarosios akcinės bendrovės „Šiaulių banko lizingas“ praÅ¡ymÄ taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones tenkinti iÅ¡ dalies. IeÅ¡kovo uždarosios akcinės bendrovės „Šiaulių banko lizingas“ (duomenys neskelbtini) reikalavimų užtikrinimui areÅ¡tuoti atsakovams uždarajai akcinei bendrovei „Bankroto administravimo paslaugos“ (duomenys neskelbtini) ir I.

J. (duomenys neskelbtini) nuosavybės teise priklausantį nekilnojamÄ jį ir kilnojamÄ jį turtÄ , nevirÅ¡ijant bendros 696 088 Lt sumos, uždraudžiant jį parduoti, įkeisti ar kitais bÅ«dais perleisti kitiems asmenims. Kitoje dalyje praÅ¡ymÄ atmesti”.Nutarties kopijas siųsti Å¡alims ir Centrinės hipotekos įstaigos Turto areÅ¡tų registrui. Teisėjai                                                    Audronė Jarackaitė                                                                  Nijolė PiÅ¡kinaitė                                                                  Alvydas PoÅ¡kus