4fdace94-cc4e-4194-a929-e21275a5eeaa · Kauno apygardos teismas

Administracinio teisės pažeidimo byla Nr. ATP-1311-579/2013;                                                                                       Teisminio proceso Nr.4-69-3-04309-2013-4;                                                                             Procesinio sprendimo kategorija: 45.4.4.;79.1. (S) KAUNO APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2013 m. gruodžio 3 d.Kaunas Kauno apygardos teismo baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Evaldas Gražys teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo A.

B. apeliacinį skundÄ dėl Kauno apylinkės teismo 2013 m. spalio 18 d. nutarimo A. B. administracinio teisės pažeidimo byloje irn u s t a t ė :Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus (toliau–Institucija) specialistės 2013-05-28 nutarimu A. B. už pažeidimÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau–ATPK) 127 straipsnio 2 dalyje, paskirta 150 (vieno Å¡imto penkiasdeÅ¡imties) litų bauda.

A. B. nubaustas už tai, kad jis (duomenys neskelbtini) vairuodamas automobilį nesiėmė visų atsargumo priemonių, neatsižvelgė į eismo intensyvumÄ , dvipusio eismo kelyje iÅ¡ keturių eismo juostų įvažiavo į prieÅ¡ingam eismui skirtÄ kelio pusę ir susidÅ«rė su į kairę sukusiu automobiliu, dėl ko buvo apgadinti abu automobiliai. Tokiais veiksmais pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau–KET) 9, 123 punktų reikalavimus.Šį nutarimÄ A. B. skundė Kauno apylinkės teismui, kuris 2013-10-18 nutartimi skundÄ atmetė.

A. B. apeliaciniame skunde apygardos teismo praÅ¡o Institucijos 2013-05-28 nutarimÄ ir Kauno apylinkės teismo 2013-10-18 nutartį panaikinti. Skundo autoriaus manymu skundžiamame nutarime pažeidimo esmė ir aplinkybės yra traktuojamos neteisingai, vienpusiÅ¡kai, t. y. faktinės įvykio aplinkybės traktuojamos neteisingai pateikiant taip, kad bÅ«tent apelianto vairuojamo automobilio iÅ¡važiavimas į prieÅ¡ingÄ kelio eismo juostÄ lėmė susidÅ«rimÄ . Taip pat neteisingai traktuojama, kad bÅ«tent apelianto vairuojamas automobilis prieÅ¡ įvykstant susidÅ«rimui atlikinėjo lenkimÄ , kas ir nulėmė jo kaltę.

Tokios teismo iÅ¡vados, skundo autoriaus įsitikinimu, yra paneigiamos jau pačios A. P. parodymais, kuriuose ji nurodė, kad sukdama į degalinę per kairį veidrodėlį nieko nepastebėjo, t. y. A. P. teigimu ji, sukdama į kairę pusę, iÅ¡ kurios apeliantas neva atliko lenkimÄ , ji nieko nepastebėjo. Tokiu atveju kyla klausimas, kurioje eismo juostoje prieÅ¡ pradedant manevrÄ buvo automobilis „Honda CR-V“. Å ios aplinkybės nustatymas patvirtintų, kad jokio lenkimo tuo metu, kai A. P. atliko sukimo manevrÄ , nebuvo.

Skundo autorius atkreipia dėmesį į tai, kad bÅ«tent A. P. neatidumas kelyje ir didelis neatsargumas lėmė eismo įvykį, kurio kaltininkė ji pati. Be to, apelianto manymu, A. P. paaiÅ¡kinimai patvirtina, kad jos padėtis kelyje nebuvo arčiau vidurkio ir buvo atliekamas ne posÅ«kis į kairę, o apsisukimo manevras nuo deÅ¡inės kelio pusės, kas ir nulėmė tai, kad ji, pasukusi automobilį į kairę pusę, nebegalėjo per galinio vaizdo veidrodėlį matyti paskui jÄ važiuojančių transporto priemonių.

A. B. taip pat nerealu atrodo tai, kad jo automobilis bÅ«tų galėjęs iÅ¡vystyti tokį greitį, kad spėtų užlįsti taip, jog „Honda CR-V“ automobilis atsitrenktų į „Renault Clio“ Å¡oninės dalies vidurį. Nepatikimi apeliantui atrodo ir liudytojo L. L. parodymai, kadangi jie yra prieÅ¡taringi, liudytojas gerai nepamena kaip viskas vyko. A. B. manymu Å¡iuo atveju tie patys KET reikalavimai jam ir A. P. buvo taikomi skirtingai, kadangi Å¡iuo atveju jeigu jis negalėjo iÅ¡važiuoti į prieÅ¡ingos krypties eismui skirtÄ juostÄ , tai to negalėjo daryti ir A.

P..Institucija atsiliepime į apeliacinį skundÄ praÅ¡o Kauno apylinkės teismo 2013-10-18 nutartį palikti nepakeistÄ , o A. B. skundo netenkinti.A. B. apeliacinis skundas atmetamas. Apeliaciniame skunde nesutinkama su teismo atliktu įrodymų vertinimu bei iÅ¡vadomis dėl A. B. kaltės padarius ATPK 127 straipsnio 2 dalyje numatytÄ pažeidimÄ . Apelianto įsitikinimu jis nepagrįstai patrauktas administracinėn atsakomybėn ir nubaustas, kadangi įvykio kaltininkas yra ne jis, o kitas asmuo.Asmuo traukiamas administracinėn atsakomybėn tik tada, kai byloje esančių įrodymų pagrindu yra konstatuota jam inkriminuojamo administracinio teisės pažeidimo sudėtis – įstatyme numatytų objektyvių ir subjektyvių požymių, kurie apibÅ«dina pavojingÄ veikÄ kaip tam tikrÄ administracinės teisės pažeidimÄ , visuma.

Jei nėra bent vieno iÅ¡ Å¡ių požymių, nėra ir administracinio teisės pažeidimo sudėties (ATPK 250 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Pagal ATPK 248 straipsnį administracinių teisės pažeidimų bylų teisenos uždaviniai yra laiku, visapusiÅ¡kai ir objektyviai iÅ¡aiÅ¡kinti kiekvienos bylos aplinkybes. Å io straipsnio 1 dalis nustato, kad organas (Å¡iuo atveju teismas), nagrinėdamas administracinio teisės pažeidimo bylÄ , privalo iÅ¡aiÅ¡kinti ar buvo padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar administracinio teisės pažeidimo protokole nurodytas pažeidėju asmuo kaltas jo padarymu, ar jis trauktinas administracinėn atsakomybėn, ar yra atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių, ar padarytas turtinis nuostolis, taip pat iÅ¡aiÅ¡kinti kitas aplinkybes, turinčias reikÅ¡mės bylai teisingai iÅ¡spręsti.

Å ių aplinkybių nustatymui nagrinėjant administracinio teisės pažeidimo bylÄ renkami atitinkami įrodymai (ATPK 256 straipsnis). Vadovaujantis ATPK 257 straipsniu organas (pareigÅ«nas) įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimÄ , pagrįstÄ visapusiÅ¡ku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto iÅ¡nagrinėjimu. Å ių procesinės teisės normų reikalavimų nesilaikymas pripažįstamas esminis procesinių normų pažeidimu, kuriam esant priimtas procesinis sprendimas gali bÅ«ti pripažintas nepagrįstu ir panaikintas.Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs bylÄ Ä¯rodymų vertinimo ir teisės taikymo aspektu, sutinka su pirmos instancijos teismo iÅ¡vadomis dėl apelianto kaltės padarius ATPK 127 straipsnio 2 dalyje numatytÄ pažeidimÄ .

Pirmosios instancijos teismas įrodymus vertino nepažeisdamas ATPK 257 straipsnyje įtvirtintų įrodymų vertinimo taisyklių, byloje esančius įrodymus vertino atsižvelgdamas į byloje surinktų įrodymų visumÄ , teismo iÅ¡vados pagrįstos iÅ¡samia bylos duomenų analize ir neprieÅ¡tarauja faktinėms bylos aplinkybėms, todėl nutartis laikytina pagrįsta ir teisėta. Pirmos instancijos teismas, nagrinėdamas A. B. administracinio teisės pažeidimo bylÄ , teismo posėdyje betarpiÅ¡kai iÅ¡tyrė raÅ¡ytinius įrodymus, apklausė administracinėn atsakomybėn traukiamÄ asmenį, liudytojus L.

L., A. P. ir savo iÅ¡vadas dėl A. B. kaltės padarius administracinį teisės pažeidimÄ pagrindė aptartų įrodymų visumos analize ir vertinimu. AukÅ¡tesnysis teismas sutinka su apylinkės teismo iÅ¡vada, kad bylos duomenimis įrodyta, jog A. B., nesilaikydamas KET reikalavimų, dvipusio eismo kelyje iÅ¡ keturių eismo juostų iÅ¡važiavo į prieÅ¡ingos krypties eismui skirtÄ juostÄ ir susidÅ«rė su į kairę pusę sukusiu automobiliu „Honda CR-V“, kurį vairavo A. P.. Nors administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo savo kaltę dėl Å¡io pažeidimo neigė, nurodė, kad ne jis, o A.

P. kalta dėl eismo įvykio, kadangi staiga iÅ¡ deÅ¡inės eismo juostos suko į kairę, Å¡iÄ versijÄ pirmos instancijos teismas pagrįstai vertino kritiÅ¡kai kaip pasirinktÄ gynybos taktikÄ siekiant iÅ¡vengti administracinės atsakomybės. Apelianto teiginiai, kad jis neturėjo kitos galimybės iÅ¡vengti eismo įvykio, kaip tik iÅ¡važiuodamas į prieÅ¡ingos krypties eismui skirtÄ eismo juostÄ , paneigti liudytojų L. L. ir A. P. parodymais, kuriais jie patvirtino, jog A. P. į kairę suko iÅ¡ kairės eismo juostos, rodė įspėjamÄ jį posÅ«kio signalÄ .

Be to, liudytojas L. L. nurodė, kad automobilį „Honda CR-V“ matė maždaug 10 m. atstumu, važiavo minėtam automobiliui iÅ¡ paskos, matė, kad yra rodomas kairio posÅ«kio signalas, kiek pristabdė, kai pamatė iÅ¡ paskos atlekiantį kitÄ automobilį, kuris lenkė pro kairę pusę, „Honda CR-V“ jau suko. Å io liudytojo parodymai iÅ¡ esmės paneigia A. B. versijÄ , kad automobilio „Honda CR-V“ vairuotoja įspėjamojo signalo nerodė ir manevrÄ atliko staiga iÅ¡ deÅ¡inės eismo juostos.

Netikėti minėto liudytojo parodymais ir jais nesivadovauti teismas neturėjo pagrindo, kadangi jo suinteresuotumas bylos baigtimi nėra nustatytas, pats liudytojas, bÅ«damas įspėtas dėl atsakomybės už melagingų parodymų davimÄ , patvirtino, jog nei A. B., nei A. P. nepažįsta. Be to, liudytojų parodymai neprieÅ¡tarauja ir raÅ¡ytiniams bylos duomenims: eismo įvykio vietos schemai bei foto nuotraukoms. Eismo įvykio vietos schemoje, braižytoje iÅ¡ karto po eismo įvykio, bei foto nuotraukose automobilių susidÅ«rimo vieta užfiksuota prieÅ¡ingos krypties eismui skirtoje eismo juostoje arčiau aÅ¡inės važiuojamosios kelio dalies linijos, kas patvirtina liudytojo L.

L. nurodytÄ aplinkybę, kad „Honda CR-V“ suko iÅ¡ kairės eismo juostos, automobilis „Renault Clio“ lenkimÄ iÅ¡ kairės pusės pradėjo tuo metu, kai automobilis „Honda CR-V“ pradėjo sukti į kairę ir bÅ«tent „Renault Clio“ vairuotojo veiksmai lėmė eismo įvykio kilimÄ . Nepagrįstu laikomas ir apelianto teiginys, kad sutinkant, jog kelias, kuriam įvyko eismo įvykis, yra dvipusio eismo iÅ¡ keturių eismo juostų, tai A. P. taip pat negalėjo iÅ¡važiuoti į prieÅ¡ingos krypties eismui skirtÄ juostÄ .

Kaip matyti iÅ¡ byloje esančios eismo įvykio vietos schemos bei fotonuotraukų, toje vietoje, kur įvyko eismo įvykis, jokių sukimÄ Ä¯ kairę, tuo pačiu ir apsisukimÄ , ribojančių ženklų nėra ir A. P., norėdama sukti į kairę, manevrÄ pradėjo iÅ¡ kairės eismo juostos kaip to reikalauja KET. Tuo tarpu A. B. veiksmai Å¡iuo atveju pagrįstai įvertinti kaip pažeidžiantys nustatytus reikalavimus, kadangi KET yra aiÅ¡kiai nurodyta, jog dvipusio eismo kelyje iÅ¡ keturių ir daugiau eismo juostų arba kelyje su skiriamÄ ja juosta draudžiama įvažiuoti į prieÅ¡ingos krypties eismui skirtÄ kelio pusę, važiuoti skiriamÄ ja juosta arba jÄ pervažiuoti (KET 123 punktas).

Draudimo iÅ¡važiuoti į prieÅ¡ingos krypties eismui skirtÄ kelio pusę nesilaikymu nelaikomas sukimas į kairę ar apsisukimas, jei tokio manevro nedraudžia kelio ženklai ar kelio ženklinimas. Nagrinėjamu atveju A. B., pastebėjęs kliÅ«tį, privalėjo pasirinkti saugų greitį ir, įvertinęs eismo intensyvumÄ , persirikiuoti į deÅ¡inę eismo juostÄ , o tokios galimybės nesant, pristabdyti savo transporto priemonę tiek, kad nekliudyti prieÅ¡ais važiuojančios transporto priemonės. Net jeigu tikėti apelianto teiginiu, jog eismo įvykis įvyko kelyje, kuriame yra tik dvi prieÅ¡prieÅ¡inio eismo juostos, tai A.

B. atsakomybės dėl kilusių pasekmių nepaÅ¡alina. Kelyje, kuriame yra tik po vienÄ prieÅ¡prieÅ¡inio eismo juostÄ , taikomos lenkimo taisyklės, pagal kurias prieÅ¡ pradėdamas lenkti vairuotojas privalo įsitikinti, kad transporto priemonės, važiuojančios priekyje ta pačia eismo juosta, vairuotojas nerodo kairio posÅ«kio signalo (KET 141.2 punktas), o tokiu atveju, jeigu priekyje važiuojantis vairuotojas rodo kairįjį posÅ«kio signalÄ ir yra persirikiavęs posÅ«kiui į kairę (apsisukimui), važiuojantysis paskui jį privalo apvažiuoti sukančiÄ transporto priemonę iÅ¡ deÅ¡inės arba palaukti, kol priekyje važiuojantis vairuotojas atlaisvins eismo juostÄ (KET 142 punktas).

Apygardos teismo vertinimu faktinės įvykio aplinkybės byloje nustatytos teisingai, įrodymai surinkti ir įvertinti nepažeidžiant procesinių normų reikalavimų, teismo iÅ¡vados dėl A. B. kaltės motyvuotos ir pagrįstos. Apeliantas savo skunde jokių naujų faktinių aplinkybių ar jo teiginių teisingumÄ patvirtinančių duomenų nenurodo, savo nesutikimÄ su teismo iÅ¡vadomis iÅ¡ esmės grindžia tik, jo manymu, neteisingai atliktu įrodymų vertinimu. Tačiau aukÅ¡tesnysis teismas, patikrinęs skundžiamos nutarties motyvų teisėtumÄ ir pagrįstumÄ , pagrindo tvirtinti, kad Administracinių teisės pažeidimų kodekso nuostatos aiÅ¡kinantis pažeidimo padarymo aplinkybes ir vertinant įrodymus buvo pažeistos, neturi.

Paties administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens subjektyvus situacijos vertinimas ir faktinių aplinkybių kitoks interpretavimas, nenurodant jokių naujų esminių aplinkybių, kurios nebuvo žinomos nagrinėjant bylÄ pirma instancija, nėra pagrindas konstatuoti, kad skundžiamas sprendimas neteisėtas ir nepagrįstas. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 30212 straipsnio 1 dalies 1 punktu,n u t a r i a:Kauno apylinkės teismo 2013 m. spalio 18 d. nutartį palikti nepakeistÄ ir A.

B. apeliacinio skundo netenkinti. Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dienÄ ir yra neskundžiama.     Teisėjas                                                                                                                   Evaldas Gražys