4fdace4b-8bc0-490a-8c35-e51c56359909 · Vilniaus apygardos teismas

?Civilinė byla Nr. e2A-2460-863/2022 Teisminio proceso Nr. 2-68-3-02282-2018-4 Procesinio sprendimo kategorijos: 2.4.2.9.1; 2.4.2.13; 3.3.1.18.1 (S) VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2022 m. gruodžio 8 d. Vilnius Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų Donatos Kravčenkienės, Kristinos Lysionok (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Renatos Volodko, teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal apeliantės (atsakovės) I.

K. apeliacinį skundÄ dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. liepos 15 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieÅ¡kovo S. G. ieÅ¡kinį atsakovei I. K. dėl naudojimosi žemės sklypu tvarkos nustatymo ir atsakovės prieÅ¡ieÅ¡kinį ieÅ¡kovui S. G. bei atsakovams pagal prieÅ¡ieÅ¡kinį B. Z. B., V. B., K. B., J. K. ir T. K. dėl naudojimosi žemės sklypu tvarkos nustatymo, tretieji asmenys, nepareiÅ¡kiantys savarankiÅ¡kų reikalavimų byloje, Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės Å«kio ministerijos, Z.

T., T. K., K. B., J. K., V. B., B. Z. B., V. K. (V. K.), A. K., S. U. (S. U.), N. V., N. J., A. J., V. S., A. J., R. S., uždaroji akcinė bendrovė „Latonvita“, A. K., J. G., Z. B., I. L., Ž. V., P. G., B. Å ., D. M. R., B. V. R., R. Ž., D. R. J.-M. Apeliacinės instancijos teismas n u s t a t ė : I. Ginčo esmė 1. IeÅ¡kovas S. G. kreipėsi į teismÄ ieÅ¡kiniu, kurio reikalavimus patikslino, praÅ¡ydamas: 1.1. nustatyti žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini) (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)) (toliau – žemės sklypas arba ginčo žemės sklypas), naudojimosi tvarkÄ pagal uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Geodeziniai matavimai“ 2017 m. liepos 27 d. parengtÄ Naudojimosi tvarkos nustatymo planÄ (toliau – Planas Nr. 1), nustatant, kad: 1.1.1.

Lietuvos Respublika, atstovaujama trečiojo asmens Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės Å«kio ministerijos (toliau – NŽT), atskirai naudojasi 2022 (809+154+975+84) kv. m žemės sklypo dalimi, Plane Nr. 1 pažymėta indeksu „A1“ ir taÅ¡kais A1(809) 1, 2, 3, 4, 5, 6, 7, 8, 9, 10, 58, 57, 59, 60, 61, 77, 76, 75, 86, 85, 84, 26, 25; A1(154) 70, 71, 83, 82, 81, 80, 79, 78; A1(975) 15, 16, 17, 18, 19, 20, 21, 22, 23, 24, 29, 30, 31, 32, 33, 34, 35, 36, 37, iÅ¡skyrus įsiterpusį sklypÄ B - 34 kv. m (87-90);

A1(84) 12, 13, 45, 48, 47; 1.1.2. Ieškovas S. G. atskirai naudojasi 265 kv. m žemės sklypo dalimi, Plane Nr. 1 pažymėta indeksu „A2“ ir taškais 10, 11, 12, 47, 48, 49, 50, 51, 52, 53, 54, 55, 56, 57, 58; 1.1.3. Tretieji asmenys B. Z. B. ir V. B. atskirai naudojasi 183 (137+46) kv. m žemės sklypo dalimi, Plane Nr. 1 pažymėta indeksu „A3“ ir taškais A3(137) 13, 14, 38, 39, 40, 41, 42, 43, 44, 45, 46; A3(46) 24, 25, 26, 27, 28, 29; 1.1.4. Trečiasis asmuo Z. T. atskirai naudojasi 85 kv. m žemės sklypo dalimi, Plane Nr. 1 pažymėta indeksu „A4“ ir taškais 61, 62, 72, 73, 74, 75, 76, 77; 1.1.5.

Tretieji asmenys V. K. ir S. U. atskirai naudojasi 152 kv. m žemės sklypo dalimi, Plane Nr. 1 pažymėta indeksu „A5“ ir taškais 14, 15, 37, 36, 35, 42, 41, 40, 39, 38; 1.1.6. Tretieji asmenys J. K., T. K., K. B. atskirai naudojasi 242 kv. m žemės sklypo dalimi, Plane Nr. 1 pažymėta indeksu „A6“ ir taškais 49, 50-57, 59-66, 49; 1.1.7. Atsakovė I. K. atskirai naudojasi 210 kv. m žemės sklypo dalimi, Plane Nr. 1 pažymėta indeksu „A7“ ir taškais 62, 63, 64, 67, 68, 69, 70, 71, 72; 1.1.8.

Ieškovas, atsakovė ir tretieji asmenys naudojasi bendrai 416 kv. m žemės sklypo dalimi, Plane Nr. 1 pažymėta indeksu „A8“ ir taškais 26, 27, 28, 29, 30, 31, 32, 33, 34, 35, 36, 42, 43, 44, 45, 48, 49, 66, 65, 64, 67, 68, 69, 70, 78, 79, 80, 81, 82, 83, 71, 72, 73, 74, 75, 86, 85, 84. 1.2. Priteisti iš atsakovės ieškovo naudai visas patirtas bylinėjimosi išlaidas.

2. Ieškovas savo ieškinį grindė žemiau išdėstytomis aplinkybėmis ir motyvais. 2.1. Ieškovas nurodė, kad jam, atsakovei ir kitiems asmenims bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso minėtas 0,3575 ha kitos paskirties žemės sklypas. Ieškovui tenka 284 kv. m žemės sklypo dalis, atsakovei – 225 kv. m dalis, likusios dalys sklypo priklauso kitiems asmenims. 2.2. Ieškovas įsigijo žemės sklypo dalį kartu su butu, (duomenys neskelbtini), iš buvusių savininkų P. D., J.

D. ir D. D. Buvusių savininkų užsakymu, UAB „Geodeziniai matavimai“ parengė 2017 m. liepos 27 d. Žemės sklypo naudojimosi tvarkos nustatymo planÄ (Planas Nr. 1), pagal kurį visiems žemės sklypo bendraturčiams jų turimų statinių aptarnavimui reikalingos žemės sklypo dalys paskirtos naudotis atskirai, bendram naudojimui priskirta žemės sklypo dalis, reikalinga prieiti, privažiuoti prie atskirai naudojamų žemės sklypo dalių. Plane Nr. 1 numatyta, kad: P. D., J. D., D. D., kurių teises ir pareigas perėmė ieÅ¡kovas, atskirai naudojasi indeksu A2 (265 kv.

m) pažymėta žemės sklypo dalimi; Lietuvos Respublikai atskirai priskirta A1 (2022 kv.

m) pažymėta žemės sklypo dalis; tretieji asmenys B. Z. B. ir V. B. atskirai naudojasi A3 (183 kv. m) pažymėta žemės sklypo dalimi; trečiasis asmuo Z. T. atskirai naudojasi A4 (85 kv.

m) pažymėta žemės sklypo dalimi; tretieji asmenys V. K. ir S. U. atskirai naudojasi A5 (152 kv.

m) pažymėta žemės sklypo dalimi; tretieji asmenys J. K., T. K., K. B. atskirai naudojasi A6 (242 kv. m) pažymėta žemės sklypo dalimi; atsakovė I. K. atskirai naudojasi A7 (210 kv.

m) pažymėta žemės sklypo dalimi; visi žemės sklypo bendraturčiai bendrai naudojasi A8 (416 kv.

m) pažymėta žemės sklypo dalimi (Lietuvos Respublika naudojasi 339 kv. m, ieÅ¡kovas – 19 kv. m, B. Z. B. ir V. B. – 13 kv. m, Z. T. – 1 kv. m, V. K. ir S. U. – 11 kv. m, J. K., T. K. ir K. B. – 18 kv. m, I. K. – 15 kv. m). 2.3. Tretieji asmenys savo paraÅ¡ais PlanÄ Nr. 1 patvirtino. NŽT 2017 m. lapkričio 8 d. raÅ¡te Nr. 49SJN-2631-(14.49.105.) „Dėl informacijos pateikimo“ nurodė, kad iÅ¡orinė žemės sklypo riba suderinta, tačiau PlanÄ Nr. 1 turi suderinti žemės sklypo dalies savininkė I.

K. (atsakovė). 2.4. Tapęs žemės sklypo bendraturčiu, ieÅ¡kovas perėmė PlanÄ Nr. 1 ir buvusių savininkų susiraÅ¡inėjimÄ su atsakove. Atsakovė nesutinka derinti minėto plano, todėl žemės sklypo naudojimosi tvarka turi bÅ«ti nustatoma teismo tvarka. 2.5. Nurodė, kad PlanÄ Nr. 1 bandyta derinti su atsakove kelis kartus. PirmÄ kartÄ naudojimosi tvarkos planÄ parengė UAB „Geonika“. Nors žemės sklypo bendraturčiai (iÅ¡skyrus atsakovę) Å¡iÄ tvarkÄ suderino, NŽT Vilniaus miesto skyriaus 2016 m. lapkričio 14 d. raÅ¡tu Nr. 49SFN-1980-(14.49.104.) buvo nurodyta teikti kitus pasiÅ«lymus, nes UAB „Geonika“ parengtame žemės sklypo plane nebuvo nustatyta žemės sklypo dalis, skirta bendram naudojimui, todėl nebuvo užtikrintas patekimas į atskirai naudojamÄ Å¾emės sklypo dalį.

Dėl Å¡ios priežasties buvo atsisakyta UAB „Geonika“ paslaugų ir kreiptasi į UAB „Geodeziniai matavimai“. Kol vyko kadastrinių matavimų darbai, buvo bendraujama su atsakove, jai buvo siÅ«loma teikti savo pastabas, susisiekti su kadastrinius matavimus parengusiais specialistais ir užduoti jiems klausimus. Atsakovė klausimų PlanÄ Nr. 1 rengusiems specialistams neturėjo, jai pateiktus dokumentus analizavo savarankiÅ¡kai. 2.6. Su atsakove buvo bendraujama telefonu ir elektroniniu paÅ¡tu. 2017 m. rugsėjo 26 d. atsakovės elektroniniame laiÅ¡ke pateiktos priežastys dėl kurių atsakovė atsisako suderinti PlanÄ Nr.

1. Atsakovė argumentai yra tokie:

1) vienoje vietoje žemės sklypo riba sutampa su statinio riba;

2) atsakovė pageidauja patekti iš savo buto į rūsį per žemės sklypo dalį, kuri būtų priskirta jos atskiram nuo kitų bendraturčių naudojimui;

3) Plane Nr. 1 fekalinės kanalizacijos tinklų padėtis neatitinka realios situacijos;

4) atsakovei nuosavybės teise priklauso 225 kv. m žemės sklypo, tačiau Plane Nr. 1 atsakovei atskiram naudojimui priskirta 210 kv. m (pažymėta indeksu A7), 15 kv. m patenka į bendro naudojimo žemės sklypo dalį (pažymėta indeksu A8). IeÅ¡kovas atsakovės argumentus laiko nepagrįstais. 2.7. Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko duomenimis, žemės sklypas suformuotas 2009 m. rugsėjo 17 d. atliekant kadastrinius matavimus. SiÅ«lomas Planas Nr. 1 žemės sklypo kadastrinių matavimų plano, įregistruoto Nekilnojamojo turto kadastre, nekeičia, o tik nustato žemės sklypo konkrečių dalių paskyrimÄ naudotis atskiriems bendraturčiams ir bendro naudojimo žemės vietÄ Å¾emės sklype; atstumas tarp statinių ir žemės sklypo ribos Planu Nr. 1 nekeičiamas; aplinkybė, kad žemės sklypo riba sutampa su statinio riba, nesudaro kliūčių nustatyti naudojimosi žemės sklypu tvarkÄ .

Žemės sklypas buvo suformuotas Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2009 m. lapkričio 6 d. įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl sklypo (duomenys neskelbtini) duomenų nustatymo“. Formuojant sklypÄ vadovautasi Vilniaus miesto tarybos 2004 m. vasario 25 d. sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl sklypų ribų prie esamų pastatų nustatymo (duomenys neskelbtini) specialiojo plano tvirtinimo“. Sklypų ribų prie esamų pastatų nustatymo (duomenys neskelbtini) specialusis planas yra teritorijų planavimo dokumentas pagal Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo 2 straipsnio 27 dalį.

Toks teisinis reguliavimas patvirtina, kad Planas Nr. 1 atitinka teritorijų planavimo dokumento, kurio pagrindu jis buvo parengtas, reikalavimus. Todėl atsakovės argumentas dėl norminio atstumo nuo statinių sienos iki žemės sklypo ribos nesilaikymo yra nepagrįstas. 2.8. Dėl atsakovės argumento, kad Plane Nr. 1 nenumatytas patekimas per atsakovės sklypÄ Ä¯ atsakovės rÅ«sį, ieÅ¡kovas pažymėjo, kad atsakovė yra žemės sklypo bendraturtė ir Plane Nr. 1 numatyta galimybė naudotis bendro naudojimo žeme.

Atsakovės galimybė patekti į bet kuriÄ Å¾emės sklypo dalį per bendro naudojimo žemę nėra ribojama. 2.9. Akcentavo, kad atsakovė nepateikė jokių įrodymų, jog Plane Nr. 1 pažymėtų inžinerinių tinklų vieta neatitinka realios situacijos. InformacijÄ apie inžinerinių tinklų iÅ¡sidėstymÄ Å¾emės sklype matininkai gauna iÅ¡ savivaldybės įmonės „Vilniaus planas“ ir perkelia į kadastrinių matavimų planÄ . Be to, žemės sklype esančių inžinerinių tinklų iÅ¡sidėstymas neturi reikÅ¡mės nustatant naudojimosi žemės sklypu tvarkÄ . 2.10.

Nesutinka ir su atsakovės reikalavimu paskirti jai atskirai naudotis visÄ jai nuosavybės teise priklausančiÄ 225 kv. m žemės sklypo dalį, nes visiems žemės sklypo bendraturčiams turi bÅ«ti užtikrintas patekimas į atskirai naudojamas žemės sklypo dalis per bendro naudojimo žemės sklypo dalį (A8). Atsakovė, kaip ir kiti bendraturčiai gali patekti į jos atskirai naudojamÄ 210 kv. m žemės sklypo dalį per bendrai naudojamÄ Å¾emės sklypo dalį, kurioje atsakovei nuosavybės teise priklauso 15 kv. m. 2.11.

Mano, kad atsakovės atsisakymas suderinti PlanÄ Nr. 1 yra nepagrįstas ir pažeidžia kitų bendraturčių teisę laisvai naudotis ir disponuoti bendrÄ ja nuosavybe. Pažymėjo, kad Planas Nr. 1 atitinka ilgametį naudojimÄ .

3. Atsakovė atsiliepime su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti ir priteisti iš ieškovo patirtas bylinėjimosi išlaidas. Pažymėjo, kad iš esmės neprieštarauja, jog būtų nustatyta naudojimosi žemės sklypu tvarka, tačiau kategoriškai nesutinka su UAB „Geodeziniai matavimai“ parengtu naudojimosi tvarkos nustatymo planu. 3.1. Atsakovė nurodė, kad jai kelia abejonių Plane Nr. 1 nurodytų plotų, skirtų bendraturčių atskiram ir bendram naudojimui, proporcijos (pvz., atskiro ir bendro naudojimo dalių paskirstymas Z.

T., valstybei). Bendram naudojimui kiekvienas bendraturtis turėtų skirti plotÄ , proporcingÄ jo turimai daliai bendrojoje nuosavybėje, į kÄ plane visiÅ¡kai neatsižvelgta. Nurodė, kad visi bendraturčiai turi sandėliukus, kai kurie – ir garažus, tačiau tik B. iÅ¡skirtas priėjimas prie sandėliukų, dėl ko mano, kad kitų bendraturčių teisės pažeidžiamos. Plane Nr. 1 nenumatytas joks priėjimas prie esamų statinių; tiesiog padaroma prielaida, kad pasiekti Å¡iuos statinius galima per valstybinę žemę. 3.2.

IÅ¡ Plano Nr. 1 nėra aiÅ¡ku, kaip bendraturčiai turi patekti į jų naudojamas dalis. Plane numatytas 94 kv. m servitutas S1, tačiau jo paskirtis yra kitokia, be to, Å¡is servitutas yra valstybinėje žemėje. Ginčo sklype yra įsiterpęs 34 kv. m žemės sklypas, prie kurio veda minėtas servitutas S1, matomai turi savininkÄ . Atkreipė dėmesį, kad ginčo sklypu naudojasi daugiau asmenų, todėl jie turi teisę žinoti apie naudojimosi tvarkÄ . Plane Nr. 1 neatsispindi aplinkybė apie žemės sklypo bendraturčio S. U. nuomojamÄ iÅ¡ valstybės sklypo dalį. 3.3.

Mano, kad negalima tvirtinti žemės sklypo naudojimosi tvarkos pagal planÄ , kuriame nėra ieÅ¡kovo paraÅ¡o, nes jį rengė buvę ieÅ¡kovo turto bendraturčiai. Anot atsakovės, Planas Nr. 1 akivaizdžiai neatitinka įstatymų keliamų reikalavimų, o jame siÅ«loma naudojimosi sklypu tvarka neatitinka teisėtumo kriterijaus. 3.4. Atkreipė dėmesį, kad ieÅ¡kinys grindžiamas svetimu susiraÅ¡inėjimu (atsakovės ir buvusio savininko P. D.), pačiam ieÅ¡kovui net nebandžius ieÅ¡koti kompromisų.

4. Trečiasis asmuo NŽT pateikė atsiliepimÄ Ä¯ ieÅ¡kinį. 4.1. Atsiliepime nurodė, kad Vilniaus miesto skyrius 2017 m. lapkričio 8 d. raÅ¡tu iÅ¡nagrinėjęs UAB „Geodeziniai matavimai“ pateiktÄ praÅ¡ymÄ suderinti iÅ¡orinę žemės sklypo ribÄ pagal UAB „Geodeziniai matavimai“ 2017 m. liepos 27 d. parengtÄ Å¾emės sklypo naudojimosi tvarkos nustatymo planÄ M 1:500, jÄ suderino, tačiau nustatė trÅ«kumus – visi bendraturčiai turi bÅ«ti pasiraÅ¡ytinai supažindinti su parengtu naudojimosi tvarkos planu, Å¡iuo atveju nėra žemės sklypo bendraturtės - atsakovės paraÅ¡o; su parengtu žemės sklypo naudojimosi tvarkos planu turi bÅ«ti supažindinti žemės sklype esančių statinių savininkai, naudotojai bei žemės sklypo nuomininkai. 4.2.

Sutinka, kad aptariamas Planas Nr. 1 yra parengtas atsižvelgiant į žemės sklypo planÄ ir žemės sklypo suformavimo dokumentus. Planas Nr. 1 buvo pateiktas NŽT, kuri 2017 m. spalio 24 d. suderino iÅ¡orinę žemės sklypo ribÄ . 4.3. Pažymėjo, kad nustatant žemės sklypo naudojimosi tvarkÄ , pirmiausia yra iÅ¡skiriamos konkrečios bendrai naudojamos dalys, bÅ«tinos žemės sklype esančių pastatų ir statinių eksploatavimui, o kiekvienam iÅ¡ bendraturčių atskirai naudotis tenkančios dalys gali bÅ«ti iÅ¡skiriamos tik iÅ¡ likusio, t. y. nereikalingo žemės sklype esančių statinių eksploatavimui, žemės sklypo ploto.

Nustatant bendraturčių atskirai naudojamas dalis turi bÅ«ti siekiama, kad kiekvienas iÅ¡ bendraturčių turėtų galimybę naudotis jam skirta atskirai naudojama žemės sklypo dalimi, nepažeisdamas kitų bendraturčių teisių. Turi bÅ«ti užtikrinama, kad bendraturčio atskirai naudojama dalis ribotųsi su bendrai naudojama dalimi, tam, kad asmuo galėtų pasiekti jam iÅ¡skirtÄ plotÄ nekirsdamas kitam asmeniui iÅ¡skirtos žemės sklypo dalies, ir Å¡ios, atskirai naudojamos dalys nustatomos proporcingai atsižvelgiant į bendraturčių valdomÄ Å¾emės sklypo plotÄ ir bendram naudojimui skirtÄ Å¾emės sklypo plotÄ . 4.4.

Ä®vertinus PlanÄ Nr. 1, matyti, kad jame nėra numatytas patekimas į žemės sklypÄ per bendro naudojimo plotÄ , t. y. tiek iÅ¡ (duomenys neskelbtini) g., tiek iÅ¡ (duomenys neskelbtini) g. pusės į žemės sklypÄ iÅ¡ esmės bÅ«tų patenkama per Lietuvos Respublikai priklausančiÄ atskiro naudojimo žemės sklypo dalį, dėl ko galėtų bÅ«ti pažeistos kitų bendraturčių teisės. Mano, kad patvirtinus ieÅ¡kovo siÅ«lomÄ PlanÄ Nr. 1, ateityje galėtų kilti konfliktinės situacijos.

5. Tretieji asmenys V. K. ir S. U. atsiliepime su ieškovo ieškiniu sutiko ir prašė jį tenkinti. Nurodė, kad V. K. priklauso 163/10725, S. U. - 326/10725 dalys aptariamo žemės sklypo.

6. Kiti tretieji asmenys atsiliepimų į ieškinį nepateikė.

7. Atsakovė pateikė byloje patikslintÄ prieÅ¡ieÅ¡kinį, praÅ¡ydama: 7.1. nustatyti 3575 kv. m ploto žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), naudojimosi tvarkÄ pagal UAB „Tiksli riba“ 2020 m. rugsėjo 1 d. parengtÄ naudojimosi tvarkos sklypu nustatymo planÄ M 1:500 (toliau – Planas Nr. 2), ir priskirti: 7.1.1. I. K. asmeniÅ¡kai naudotis 105 kv. m žemės sklypo dalimi, plane pažymėta indeksu B ir posÅ«kio taÅ¡kais su indeksais ir koordinatėmis: 75 (duomenys neskelbtini), 76 (duomenys neskelbtini), 77 (duomenys neskelbtini), 78 (duomenys neskelbtini), 79 (duomenys neskelbtini), 80 (duomenys neskelbtini), 81 (duomenys neskelbtini), 82 (duomenys neskelbtini), 83 (duomenys neskelbtini), 84 (duomenys neskelbtini), 85 (duomenys neskelbtini), 86 (duomenys neskelbtini), 87 (duomenys neskelbtini), 88 (duomenys neskelbtini), 89 (duomenys neskelbtini), 90 (duomenys neskelbtini); 7.1.2.

S. G. asmeniškai naudotis 133 kv. m žemės sklypo dalimi, plane pažymėta indeksu E ir posūkio taškais su indeksais ir koordinatėmis: 10 (duomenys neskelbtini), 11 (duomenys neskelbtini), 12 (duomenys neskelbtini), 50 (duomenys neskelbtini), 49 (duomenys neskelbtini), 48 (duomenys neskelbtini), 47 (duomenys neskelbtini), 46 (duomenys neskelbtini), 32 (duomenys neskelbtini); 7.1.3. V. K. ir A. K. atskirai naudotis 152 kv. m žemės sklypo dalimi, plane pažymėta indeksu H ir posūkio taškais su indeksais ir koordinatėmis: 14 (duomenys neskelbtini), 15 (duomenys neskelbtini), 98 (duomenys neskelbtini), 97 (duomenys neskelbtini), 96 (duomenys neskelbtini), 95 (duomenys neskelbtini), 94 (duomenys neskelbtini), 58 (duomenys neskelbtini), 57 (duomenys neskelbtini), 56 (duomenys neskelbtini), 55 (duomenys neskelbtini), 54 (duomenys neskelbtini); 7.1.4.

B. Z. B. ir V. B. atskirai naudotis: 39 kv. m žemės sklypo dalimi, plane pažymėta indeksu G1 ir posūkio taškais su indeksais ir koordinatėmis: 59 (duomenys neskelbtini), 60 (duomenys neskelbtini), 91 (duomenys neskelbtini), 92 (duomenys neskelbtini), 93 (duomenys neskelbtini); 27 kv. m žemės sklypo dalimi, plane pažymėta indeksu G2 ir posūkio taškais su indeksais ir koordinatėmis: 13 (duomenys neskelbtini), 14 (duomenys neskelbtini), 54 (duomenys neskelbtini), 53 (duomenys neskelbtini), 52 (duomenys neskelbtini), 51 (duomenys neskelbtini); 7.1.5.

J. K., T. K. ir K. B. atskirai naudotis: 93 kv. m žemės sklypo dalimi, plane pažymėta indeksu D1 ir posūkio taškais su indeksais ir koordinatėmis: 32 (duomenys neskelbtini), 33 (duomenys neskelbtini), 34 (duomenys neskelbtini), 35 (duomenys neskelbtini), 36 (duomenys neskelbtini), 46 (duomenys neskelbtini); 29 kv. m žemės sklypo dalimi, plane pažymėta indeksu D2 ir posūkio taškais su indeksais ir koordinatėmis: 69 (duomenys neskelbtini), 70 (duomenys neskelbtini), 71 (duomenys neskelbtini), 72 (duomenys neskelbtini); 7.1.6.

Z. T. atskirai naudotis 40 kv. m žemės sklypo dalimi, plane pažymėta indeksu C ir posūkio taškais su indeksais ir koordinatėmis: 38 (duomenys neskelbtini), 39 (duomenys neskelbtini), 40 (duomenys neskelbtini), 41 (duomenys neskelbtini), 42 (duomenys neskelbtini), 43 (duomenys neskelbtini), 44 (duomenys neskelbtini), 45 (duomenys neskelbtini); 7.1.7. Lietuvos Respublikai, atstovaujamai NŽT, atskirai naudotis: 167 kv. m žemės sklypo dalimi, plane pažymėta indeksu LR1 ir posūkio taškais su indeksais ir koordinatėmis: 1 (duomenys neskelbtini), 2 (duomenys neskelbtini), 3 (duomenys neskelbtini), 31 (duomenys neskelbtini), 30 (duomenys neskelbtini), 29 (duomenys neskelbtini), 28 (duomenys neskelbtini), 27 (duomenys neskelbtini); 41 kv. m žemės sklypo dalimi, plane pažymėta indeksu LR2 ir posūkio taškais su indeksais ir koordinatėmis: 12 (duomenys neskelbtini), 13 (duomenys neskelbtini), 51 (duomenys neskelbtini), 50 (duomenys neskelbtini); 51 kv. m žemės sklypo dalimi, plane pažymėta indeksu LR3 ir posūkio taškais su indeksais ir koordinatėmis: 25 (duomenys neskelbtini), 26 (duomenys neskelbtini), 108 (duomenys neskelbtini), 107 (duomenys neskelbtini), 106 (duomenys neskelbtini); 128 kv. m žemės sklypo dalimi, plane pažymėta indeksu LR4 ir posūkio taškais su indeksais ir koordinatėmis: 20 (duomenys neskelbtini), 21 (duomenys neskelbtini), 22 (duomenys neskelbtini), 23 (duomenys neskelbtini), 24 (duomenys neskelbtini), 103 (duomenys neskelbtini), 102 (duomenys neskelbtini), 101 (duomenys neskelbtini), 100 (duomenys neskelbtini); 310 kv. m žemės sklypo dalimi, plane pažymėta indeksu LR5 ir posūkio taškais su indeksais ir koordinatėmis: 15 (duomenys neskelbtini), 16 (duomenys neskelbtini), 17 (duomenys neskelbtini), 18 (duomenys neskelbtini), 99 (duomenys neskelbtini), 95 (duomenys neskelbtini), 96 (duomenys neskelbtini), 97 (duomenys neskelbtini), 98 (duomenys neskelbtini); 7.1.8.

I. K. (jai priskiriant 15 kv.

m) bendrai su V. K. ir A. K. (jiems priskiriant 11 kv. m); S. G. (jam priskiriant 18 kv. m); B. Z. B. ir V. B. (jiems priskiriant 53 kv. m), J. K., T. K., K. B. (joms priskiriant 17 kv. m); Z. T. (jai priskiriant 5 kv. m); Lietuvos Respublika, atstovaujama NŽT (jai priskiriant 1337 kv.

m) bendrai naudotis 1456 kv. m žemės sklypo dalimi, plane pažymėta indeksu A ir posūkio taškais su indeksais ir koordinatėmis: 20 (duomenys neskelbtini), 100 (duomenys neskelbtini), 101 (duomenys neskelbtini), 102 (duomenys neskelbtini), 103 (duomenys neskelbtini), 24 (duomenys neskelbtini), 25 (duomenys neskelbtini), 106 (duomenys neskelbtini), 105 (duomenys neskelbtini), 104 (duomenys neskelbtini), 107 (duomenys neskelbtini), 108 (duomenys neskelbtini), 26 (duomenys neskelbtini), 27 (duomenys neskelbtini), 28 (duomenys neskelbtini), 29 (duomenys neskelbtini), 30 (duomenys neskelbtini), 31 (duomenys neskelbtini), 3 (duomenys neskelbtini), 4 (duomenys neskelbtini), 5 (duomenys neskelbtini), 6 (duomenys neskelbtini), 7 (duomenys neskelbtini), 8 (duomenys neskelbtini), 9 (duomenys neskelbtini), 10 (duomenys neskelbtini), 32 (duomenys neskelbtini), 33 (duomenys neskelbtini), 34 (duomenys neskelbtini), 35 (duomenys neskelbtini), 36 (duomenys neskelbtini), 37 (duomenys neskelbtini), 38 (duomenys neskelbtini), 39 (duomenys neskelbtini), 40 (duomenys neskelbtini), 41 (duomenys neskelbtini), 42 (duomenys neskelbtini), 43 (duomenys neskelbtini), 84 (duomenys neskelbtini), 85 (duomenys neskelbtini), 86 (duomenys neskelbtini), 87 (duomenys neskelbtini) , 88 (duomenys neskelbtini), 89 (duomenys neskelbtini), 90 (duomenys neskelbtini), 75 (duomenys neskelbtini), 74 (duomenys neskelbtini), 73 (duomenys neskelbtini), 72 (duomenys neskelbtini), 71 (duomenys neskelbtini), 70 (duomenys neskelbtini), 69 (duomenys neskelbtini), 68 (duomenys neskelbtini), 67 (duomenys neskelbtini), 66 (duomenys neskelbtini), 65 (duomenys neskelbtini), 64 (duomenys neskelbtini), 63 (duomenys neskelbtini), 62 (duomenys neskelbtini), 61 (duomenys neskelbtini), 60 (duomenys neskelbtini), 91 (duomenys neskelbtini), 92 (duomenys neskelbtini), 93 (duomenys neskelbtini), 58 (duomenys neskelbtini), 94 (duomenys neskelbtini), 95 (duomenys neskelbtini), 99 (duomenys neskelbtini), 18 (duomenys neskelbtini), 19 (duomenys neskelbtini); 7.1.9.

I. K. (jai priskiriant 105 kv. m), bendrai su S. G. (jam priskiriant 133 kv. m): J. K., T. K., K. B. (joms priskiriant 121 kv. m), Z. T. (jai priskiriant 41 kv. m), bendrai naudotis 400 kv. m, žemės sklypo dalimi, plane pažymėta indeksu BCDE ir posūkio taškais su indeksais ir koordinatėmis: 36 (duomenys neskelbtini) 46 (duomenys neskelbtini), 47 (duomenys neskelbtini), 48 (duomenys neskelbtini), 49 (duomenys neskelbtini), 50 (duomenys neskelbtini), 62 (duomenys neskelbtini) , 61 (duomenys neskelbtini), 63 (duomenys neskelbtini), 64 (duomenys neskelbtini), 65 (duomenys neskelbtini), 66 (duomenys neskelbtini), 67 (duomenys neskelbtini), 68 (duomenys neskelbtini), 69 (duomenys neskelbtini), 72 (duomenys neskelbtini), 73 (duomenys neskelbtini), 74 (duomenys neskelbtini), 75 (duomenys neskelbtini), 76 (duomenys neskelbtini), 77 (duomenys neskelbtini), 78 (duomenys neskelbtini), 79 (duomenys neskelbtini), 80 (duomenys neskelbtini), 81 (duomenys neskelbtini), 82 (duomenys neskelbtini), 83 (duomenys neskelbtini), 44 (duomenys neskelbtini), 45 (duomenys neskelbtini), 38 (duomenys neskelbtini), 37 (duomenys neskelbtini); 7.1.10.

B. Z. B. su V. B. (jiems priskiriant 77 kv.

m) ir Lietuvos Respublikai, atstovaujamai NŽT (jai priskiriant 27 kv. m), bendrai žemės sklypo dalimi, plane pažymėta indeksu GLR ir posūkio taškais su indeksais ir koordinatėmis: 54 (duomenys neskelbtini), 55 (duomenys neskelbtini), 56 (duomenys neskelbtini), 57 (duomenys neskelbtini), 58 (duomenys neskelbtini), 59 (duomenys neskelbtini), 60 (duomenys neskelbtini), 61 (duomenys neskelbtini), 62 (duomenys neskelbtini), 50 (duomenys neskelbtini), 51 (duomenys neskelbtini), 52 (duomenys neskelbtini), 53 (duomenys neskelbtini). 7.2. Priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas.

8. Atsakovė savo prieÅ¡ieÅ¡kinį grindė žemiau nurodytomis aplinkybėmis ir motyvais. PaaiÅ¡kino, kad jos prieÅ¡ieÅ¡kinyje atsakovais yra patraukti žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), bendraturčiai V. B., B. Z. B., K. B., J. K., T. K., kurie atsisakė pasiraÅ¡yti jiems pateiktÄ planÄ be aiÅ¡kių nesutikimo su siÅ«loma naudojimosi tvarka motyvų, atsisakė ir pasiraÅ¡yti su prieraÅ¡u „nesutinku“ arba „susipažinau“. Visi kiti žemės sklypo bendraturčiai ir naudotojai su UAB „Tiksli riba“ parengtu naudojimosi tvarkos sklypu nustatymo planu yra supažindinti pasiraÅ¡ytinai arba iÅ¡siunčiant planÄ registruotu paÅ¡tu. 8.1.

Atsakovė nurodė, kad ginčo žemės sklypas yra suformuotas eksploatuoti tokius pastatus: pastatÄ Â â€“ gyvenamÄ jį namÄ , (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); pastatÄ â€“ gyvenamÄ jį namÄ , (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); pastatÄ â€“ garaÅ¾Ä , unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); pastatÄ â€“ garaÅ¾Ä , unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); pastatÄ â€“ garaÅ¾Ä , unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); pastatÄ â€“ gyvenamÄ jį namÄ , unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); pastatÄ â€“ gyvenamÄ jį namÄ , (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); pastatÄ â€“ gyvenamÄ jį namÄ , (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini).

Žemės sklypas nuosavybės teise priklauso: ieškovui – 284 kv. m ploto žemės sklypo dalis; atsakovei – 225 kv. m ploto žemės sklypo dalis; Lietuvos valstybei – 2361 kv. m ploto žemės sklypo dalis; V. B. ir B. Z. B. – 196 kv. m ploto žemės sklypo dalis (bendroji jungtinė nuosavybė); J. K. – 4/165 (apie 87 kv. m ploto) sklypo dalis; T. K. – 4/165 (apie 87 kv. m ploto) žemės sklypo dalis; K. B. – 4/165 (apie 87 kv. m ploto) žemės sklypo dalis; Z. T. – 86 kv. m ploto žemės sklypo dalis;

V. K. – 163/10725 (apie 54 kv. m ploto) žemės sklypo dalys; S. U. – 326/10725 (apie 109 kv. m ploto) žemės sklypo dalys. 8.2. Atsakovės teigimu, Å¡iuo atveju bÅ«tent ieÅ¡kovas nesilaikė Lietuvos Aukščiausiojo Teismo akcentuojamo bendradarbiavimo kooperavimusi principo. Dėl naudojimosi daiktu tvarkos nustatymo, nurodydama teisinį reglamentavimÄ , akcentavo teismų praktikoje minimus taikytinus nekilnojamųjų daiktų naudojimosi tvarkos nustatymo kriterijus (teisėtumo, adekvatumo dalims bendrosios nuosavybės teisėje, socialinės taikos ir proporcingumo, naudojimosi daiktu racionalumo (patogumo) ir efektyvumo, faktinių nuosavybės teisinių santykių stabilumo). 8.3.

Mano, kad ieÅ¡kovo praÅ¡oma nustatyti naudojimosi tvarka prieÅ¡tarauja atsakovės nurodytai teismų praktikai, o atsakovės teikiamas prieÅ¡ieÅ¡kinis jÄ atitinka.

9. IeÅ¡kovas atsiliepime su atsakovės prieÅ¡ieÅ¡kiniu nesutiko ir prašė jį atmesti. PaaiÅ¡kino, kad ieÅ¡kovo nurodomi nesutikimo su prieÅ¡ieÅ¡kiniu motyvai susiję tik su jo paties teisėmis, kitų bendraturčių teisių, kurias pažeidžia pagal atsakovės užsakymu parengtÄ planÄ praÅ¡oma nustatyti naudojimosi žemės sklypu tvarka, nenurodo. Pažymėjo, kad Nekilnojamojo turto registro duomenimis, S. U. 2018 m. balandžio 17 d. pardavė savo dalį žemės sklypo V. K. ir A. K., tokiu bÅ«du pasitraukė iÅ¡ bylos objektu esančio teisinio santykio, jo teises perėmė A.

K. 9.1. IeÅ¡kovas kategoriÅ¡kai nesutinka su prieÅ¡ieÅ¡kinio teiginiu, kad ieÅ¡kovas nepageidauja ieÅ¡koti visiems priimtino ir teisės aktų bei naudotojų pusiausvyrÄ atitinkančio naudojimosi žemės sklypu tvarkos varianto. PrieÅ¡ingai negu teigiama prieÅ¡ieÅ¡kinyje, ieÅ¡kovas nuosekliai ieÅ¡ko kompromisinių ginčo sprendimų variantų, organizavo susitikimÄ su atsakove ir jos atstovais advokatų kontoroje, dalyvavo teismo paskirtoje meditacijoje, teikė konstruktyvius pasiÅ«lymus. 9.2. IeÅ¡kovas nesutinka su tvarkos nustatymu pagal PlanÄ Nr. 2 dėl toliau nurodytų priežasčių. 9.2.1.

Gyvenamasis namas, adresu (duomenys neskelbtini), yra vieno aukÅ¡to su mansarda, faktiÅ¡kai jis susideda iÅ¡ bendras sienas turinčių butų, iÅ¡ kurių kiekvienas turi atskirÄ Ä¯Ä—jimÄ iÅ¡ kiemo. Butai funkcionuoja visiÅ¡kai savarankiÅ¡kai, kiekvienas bendraturtis atskirai rÅ«pinasi savo buto konstrukcijomis (sienomis, virÅ¡ buto esančiu stogu) ir žemės sklypo dalimi, kuriÄ užima butas. Plane Nr. 2 ieÅ¡kovui priklausančio buto kontÅ«ras pažymėtas taÅ¡kais 46-47-48-49-50-62-61-63-64-65-66-67-68-69.

Sujungus pirmÄ (46) ir paskutinį (69) taÅ¡kus, po ieÅ¡kovo butu esantis žemės plotas naudojamas tik ieÅ¡kovo, todėl turi bÅ«ti priskirtas ieÅ¡kovui naudotis atskirai nuo kitų bendraturčių, o ne taip, kaip nurodyta prieÅ¡ieÅ¡kinyje priskirtas bendram naudojimui. Palikus plotÄ , pažymėtÄ raidėmis BCDE (400 kv.

m) bendram ieškovo, atsakovės, Z. T., J. K., T. K., K. B. naudojimui, kaip prašoma priešieškiniu, bendroji dalinė nuosavybė šioje žemės sklypo dalyje nesumažėja, todėl šioje dalyje priešieškiniu siūloma naudojimosi tvarka prieštarauja pačios atsakovės priešieškinyje cituojamai teismų praktikai. Pažymėjo, kad jo (ieškovo) siūlomame Plane Nr. 1 ieškovo atskiram naudojimui priskirta 265 kv. m, o atsakovės plane – tik 133 kv. m., kas vertintina kaip jo (ieškovo) interesų pažeidimas. 9.2.2.

Plane Nr. 2 taškais 61-63-64-65-66-67-68-69 pažymėtas plotas priskirtas bendram naudojimui, tačiau šie taškai žymi ieškovo buto sienas, šia žemės sklypo dalimi naudojasi vienas ieškovas, kiti bendraturčiai neturi šioje žemės sklypo dalyje jokio turto ar kito teisėto intereso, todėl bendram naudojimui šis plotas priskirtas nepagrįstai, šiuo plotu ieškovas turi teisę naudotis atskirai. 9.2.3. Plane Nr. 2 bendram naudojimui priskirtas žemės plotas, pažymėtas raide A (1456 kv. m), yra privatiems asmenims priklausantys garažai, išsidėstę prie žemės sklypo ribos pagal atsakovės plane pažymėtus taškus 26-27 ir 2-4.

IeÅ¡kovas žemės plotu, per kurį patenkama prie Å¡ių garažų, nesinaudoja, garažai yra valstybinėje žemėje. Todėl žemės plotas po garažais turi bÅ«ti priskirtas naudotis atskirai Lietuvos Respublikai, kaip tai numatyta Plane Nr. 1. 9.3. IeÅ¡kovas sutinka su prieÅ¡ieÅ¡kinio reikalavimu priskirti atsakovės atskiram naudojimui tokios formos ir dydžio žemės plotÄ , koks parodytas Plane Nr.

2. Pažymėjo, kad atsakovė reikalauja priskirti jos atskiram naudojimui žemės sklypo dalį, kurioje yra jos butas, nors prie atsakovės buto sienos, pažymėtos Plane Nr. 2 taÅ¡kais 76-77, pritvirtintos visų bendraturčių paÅ¡to dėžutės, kuriomis daug metų naudojasi gyventojai, bet ieÅ¡kovas neprieÅ¡tarauja Å¡iam prieÅ¡ieÅ¡kinio reikalavimui. Tačiau tuomet jis reikalauja tokių pačių sÄ lygų sau, t. y. kad jo atskiram naudojimui bÅ«tų priskirta žemės sklypo dalis, kurioje yra jo butas.

Tokio sprendinio Planas Nr. 2 nenumato, įėjimas į ieÅ¡kovo butÄ numatytas per bendro naudojimo sklypo dalį. 9.4. IeÅ¡kovas nepasisako dėl kitų bendraturčių teises pažeidžiančių prieÅ¡ieÅ¡kinio reikalavimų, tačiau pažymėjo, kad bylose dėl naudojimosi bendrosios dalinės nuosavybės objektu tvarkos nustatymo galioja Å¡alių dispozityvumo principas – Å¡alių pareiga byloje pateikti tinkamus ir atitinkančius racionalumo, patogumo bei mažiausios įtakos nusistovėjusiai tvarkai kriterijus naudojimosi bendru daiktu tvarkos nustatymo projektus.

10. Tretieji asmenys V. B. ir B. Z. B. atsiliepime nurodė, kad su atsakovės priešieškiniu nesutinka ir prašo jį atmesti. 10.1. Nurodė, kad jiems priklauso 196 kv. m plotas ginčo žemės sklype. Naudojimosi tvarka numato, kad atsakovai atskirai naudosis 66 kv. m plotu, tuo tarpu 130 kv. m (dvigubai daugiau) atitenka bendram naudojimui. Atkreipė dėmesį, kad Plane Nr. 2 I. K. iš jos turimų 225 kv. m ploto atskiram naudojimui numatyta skirti 105 kv. m, 120 kv. m bus naudojama kartu su kitais bendraturčiais.

Sutinka su NŽT atsiliepime iÅ¡sakyta nuomone, kad vertinant PlanÄ Nr. 2 keltinas klausimas dėl atskiros dalies ir bendros dalies proporcingumo iÅ¡laikymo. Mano, kad atsakovės su prieÅ¡ieÅ¡kiniu pateiktame Plane Nr. 2 pažeistas atskirų žemės sklypo dalių ir bendraturčių dalių bendrai naudojamame plote proporcingumo principas. 10.2. Nurodė, kad jie naudojasi sandėliavimo patalpomis, esančiomis žemės sklype. Plane Nr. 1 jų atskiram naudojimui pagrįstai iÅ¡skirtas 46 kv. m plotas po sandėliavimo patalpomis, Å¡iuo žemės plotu naudojasi tik jie.

Å is sprendinys visiÅ¡kai atitinka ilgametį naudojimÄ , su juo sutinka dauguma bendraturčių. IeÅ¡kovė taip pat naudojasi sandėliavimo patalpomis, tačiau siekdama atskiram naudojimui įteisinti didesnį plotÄ prie savo buto, naudojimosi tvarkoje nepraÅ¡o numatyti atskiro žemės ploto savo sandėliavimo patalpos eksploatacijai, matyt, Å¡iuo plotu ji planuoja naudotis atskirai be jokio teisinio pagrindo. 10.3. Nesutinka, kad žemės plotas, Plane Nr. 2 pažymėtas taÅ¡kais 92-93-58-94, atitektų bendram naudojimui.

Per šį žemės plotÄ patenkama į atsakovų pagal prieÅ¡ieÅ¡kinį butÄ , daug metų jis naudojamas atsakovų kiemÄ puoÅ¡iančio gėlyno sodinimui. Atsakovų butas ribojasi su V. K. ir A. K. butu, kurie neprieÅ¡tarauja tokiam ilgamečiam Å¡io žemės ploto naudojimui. Todėl neaiÅ¡ku, koks yra teisinis interesas tarp jų ir K. naudojamų plotų palikti 1 m pločio ir 5,79 m ilgio tarpÄ bendram naudojimui. Mano, kad toks sprendinys nelogiÅ¡kas. 10.4. Plane Nr. 2 taÅ¡kais 50-51-52-53-54-55-56-57-58-59-60-61-62 pažymėtas plotas priskirtas bendram atsakovų pagal prieÅ¡ieÅ¡kinį ir Lietuvos Respublikos naudojimui.

Å i žemės sklypo dalis yra po atsakovams ir jų kaimynei priklausančiais butais. Pastatas, kuriame yra butai yra vieno aukÅ¡to, butai yra vienas Å¡alia kito, todėl žemės sklypo dalimis po savo butu naudojasi atskirai atsakovai, kiti bendraturčiai neturi Å¡ioje žemės sklypo dalyje jokio turto ar kito teisėto intereso, todėl bendram naudojimui Å¡is plotas priskirtas nepagrįstai. 10.5. Nurodė, kad dalyvavo derybose su ieÅ¡kove, atsiliepimuose iÅ¡dėstyta pozicija ieÅ¡kovei yra žinoma. Sutinka, kad ieÅ¡kovės atskiram naudojimui bÅ«tų priskirtas jos pageidaujamas 105 kv. m plotas, pažymėtas Plane Nr. 2 raide B, tačiau nesutinka su Plano Nr. 2 sprendiniais, kurie be jokio teisinio ar faktinio pagrindo keičia ilgametį žemės sklypo naudojimÄ , dėl kurio nėra ginčo su kitais bendraturčiais, ir kuris įtvirtintas Plane Nr. 1.

11. Trečiasis asmuo NŽT atsiliepime į prieÅ¡ieÅ¡kinį nurodė, kad atsiliepimo teikimo metu atsakovės į bylÄ pateiktas žemės sklypo naudojimosi planas nėra derintas su NŽT. 11.1. Nurodė, kad Lietuvos Respublika, kuriai atstovauja NŽT, neturi galimybės vertinti faktinio žemės sklypo naudojimo, t. y. negali nustatyti, ar Lietuvos Respublikai iÅ¡skirta 2022 kv. m ploto žemės sklypo dalis, kuri Plane Nr. 1 pažymėta indeksu „A1“ užtikrins statinių, pvz. garažų savininkų, kurie iki Å¡iol nėra iÅ¡sipirkę jų statiniams eksploatuoti reikalingos žemės sklypo dalies, teises ir teisėtus interesus, ir ieÅ¡kovas į bylÄ nėra pateikęs jokių įrodymų, kad buvo taisomi Vilniaus miesto skyriaus 2017 m. lapkričio 8 d. raÅ¡te „Dėl informacijos pateikimo“ nurodyti žemės sklypo naudojimo tvarkos nustatymo plano trÅ«kumai. 11.2.

Nurodė, kad Vilniaus miesto skyrius 2021 m. rugsėjo 15 d. suderino žemės sklypo iÅ¡orinę ribÄ pagal atsakovės pateiktÄ PlanÄ Nr.

2. Pažymėjo, kad valstybinės žemės patikėtinis tik patvirtino, jog suderinama iÅ¡orinė žemės sklypo riba, t. y. naudojimosi planas teisės aktų nustatyta tvarka nebuvo vertinamas. 11.3. Nurodė, kad svarstytų tiek UAB „Geodeziniai matavimai“ 2017 m. liepos 27 d., tiek UAB „Tiksli riba“ 2020 m. rugsėjo 1 d. plano galimÄ patvirtinimÄ . Pastebėjo, kad Plane Nr. 1 nėra iÅ¡skiriamos atskiro/bendro naudojimo teritorijos, tuo tarpu Plane Nr. 2 keltinas klausimas dėl atskiros dalies ir bendros dalies proporcingumo iÅ¡laikymo (pvz., V.

K. ir A. K. iÅ¡skiriama 152 kv. m atskirai ir 11 kv. m bendrai, tuo tarpu valstybei 1615 kv. m atskirai ir 1456 kv. m bendrai). Tačiau pagrindinis valstybinės žemės patikėtinio prioritetas bÅ«tų, kad žemės sklypo naudotojai susitartų tarpusavyje. Atkreipė dėmesį, kad faktinė situacija tiek po 2017 m. liepos 27 d., tiek po 2020 m. rugsėjo 1 d. parengto plano pakitusi, t. y. statinių savininkai iÅ¡sipirko atitinkamas žemės sklypo dalis. 11.4. Pažymėjo, kad NŽT pritarimÄ naudojimosi tvarkos planui iÅ¡reiÅ¡kia sudarydama (pasiraÅ¡ydama) žemės sklypo naudojimosi tvarkos planÄ .

Tuo tarpu nustačius trūkumus, siunčiamas administracinis raštas suinteresuotiems asmenims/matininkui. Atsakovės pateikiamas žemės sklypo naudojimosi tvarkos planas nėra derintas su NŽT (derinta tik išorinė riba). Nors akivaizdu, kad tiek dėl kilusio ginčo šioje civilinėje byloje, tiek dėl to, kad nėra visų bendraturčių parašų ant plano, tarnyba jo administracine tvarka nepatvirtintų, tačiau galėtų jį įvertinti ir jeigu yra daugiau teisės aktų neatitikimų, juos išsakyti. 11.5.

Kiti tretieji asmenys atsiliepimų į priešieškinį nepateikė.

12. Å alys ir jų atstovai teismo posėdžių metu palaikė savo procesiniuose dokumentuose nurodytas aplinkybes ir reikalavimus. 12.1. IeÅ¡kovas teismo posėdyje prašė patvirtinti jo pateiktÄ PlanÄ Nr. 1, kurį gavo kartu su buto ir žemės sklypo dalies pirkimo pardavimo sutartimi, ir kuris atitinka daugumos gyventųjų valiÄ ir, jų paaiÅ¡kinimu, nusistovėjusiÄ ilgametę naudojimosi sklypu faktinę tvarkÄ . 12.2. IeÅ¡kovo atstovė prašė tenkinti ieÅ¡kovo ieÅ¡kinį procesiniuose dokumentuose nurodytais argumentais.

Mano, kad kliūčių naudotis nustatytu servitutu nėra. 12.3. Atsakovė prašė tenkinti jos prieÅ¡ieÅ¡kinį procesiniuose dokumentuose nurodytais argumentais. PaaiÅ¡kino, kad ieÅ¡kovo pateiktas planas pažeidžia valstybės interesus. 12.4. Atsakovės atstovė praÅ¡ydama tenkinti prieÅ¡ieÅ¡kinį, iÅ¡dėstė nuomonę, kad yra kliÅ«tis naudotis nustatytu servitutu. 12.5. Trečiojo asmens NŽT atstovė teismo posėdyje nurodė, kad abiejų Å¡alių pateikti žemės sklypu naudojimosi tvarkos planai turi trÅ«kumų – ieÅ¡kovo pateiktame plane patekimas į sklype iÅ¡skirtÄ bendram naudojimui A8 dalį numatytas per nustatytÄ servitutÄ S1, tačiau valstybei perleidus daiktines teises privatiems subjektams, tvarka neatitiktų jų interesų, o atsakovės pateiktoje tvarkoje yra neiÅ¡laikytas atskirų dalių ir bendrų dalių proporcingumo principas, be to, iÅ¡ valstybės bendram naudojimui paimtas neproporcingai didelis plotas. 12.6.

Trečiasis asmuo V. K. paaiÅ¡kino, kad sutinka su ieÅ¡kovo pasiÅ«lyta žemės sklypo naudojimosi tvarka. 12.7. B. Z. B. bei T. K. paaiÅ¡kino, kad sutinka su ieÅ¡kovo pateikta žemės sklypo naudojimosi tvarka, kuri su jomis buvo suderinta ir atitinka nusistovėjusiÄ ilgametę naudojimosi tvarkÄ , o su atsakovės pateikta tvarka nesutinka, nes neatitinka nei buvusios tvarkos, nei bendraturčių interesų. Nurodė, kad bÅ«tent dėl atsakovės tiek ilgai negali sutarti ir suderinti sklypo naudojimosi tvarkos.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė 13. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2022 m. liepos 15 d. sprendimu ieÅ¡kovo S. G. ieÅ¡kinį patenkino. 13.1. Teismas nusprendė nustatyti ginčo žemės sklypo naudojimosi tvarkÄ pagal PlanÄ Nr. 1, nustatant, kad: 13.1.1. Lietuvos Respublika atskirai naudojasi 2022 (809+154+975+84) kv. m žemės sklypo dalimi, Plane Nr. 1 pažymėta indeksu „A1“ ir taÅ¡kais A1(809) 1, 2, 3, 4, 5, 6, 7, 8, 9, 10, 58, 57, 59, 60, 61, 77, 76, 75, 86, 85, 84, 26, 25; A1(154) 70, 71, 83, 82, 81, 80, 79, 78;

A1(975) 15, 16, 17, 18, 19, 20, 21, 22, 23, 24, 29, 30, 31, 32, 33, 34, 35, 36, 37, iÅ¡skyrus įsiterpusį sklypÄ B-34 kv. m (87-90); A1(84) 12, 13, 45, 48, 47; 13.1.2. IeÅ¡kovas S. G. atskirai naudojasi 265 kv. m žemės sklypo dalimi, Plane Nr. 1 pažymėta indeksu „A2“ ir taÅ¡kais 10, 11, 12, 47, 48, 49, 50, 51, 52, 53, 54, 55, 56, 57, 58; 13.1.3. Tretieji asmenys B. Z. B. ir V. B. atskirai naudojasi 183 (137+46) kv. m žemės sklypo dalimi, Plane Nr. 1 pažymėta indeksu „A3“ ir taÅ¡kais A3(137) 13, 14, 38, 39, 40, 41, 42, 43, 44, 45, 46;

A3(46) 24, 25, 26, 27, 28, 29; 13.1.4. Trečiasis asmuo Z. T. atskirai naudojasi 85 kv. m žemės sklypo dalimi, Plane Nr. 1 pažymėta indeksu „A4“ ir taškais 61, 62, 72, 73, 74, 75, 76, 77; 13.1.5. Tretieji asmenys V. K. ir A. K. atskirai naudojasi 152 kv. m žemės sklypo dalimi, Plane Nr. 1 pažymėta indeksu „A5“ ir taškais 14, 15, 37, 36, 35, 42, 41, 40, 39, 38; 13.1.6. Tretieji asmenys J. K., T. K., K. B. atskirai naudojasi 242 kv. m žemės sklypo dalimi, Plane Nr. 1 pažymėta indeksu „A6“ ir taškais 49, 50-57, 59-66, 49; 13.1.7.

Atsakovė I. K. atskirai naudojasi 210 kv. m žemės sklypo dalimi, Plane Nr. 1 pažymėta indeksu „A7“ ir taškais 62, 63, 64, 67, 68, 69, 70, 71, 72; 13.1.8. Ieškovas, atsakovė ir tretieji asmenys naudojasi bendrai 416 kv. m žemės sklypo dalimi, Plane Nr. 1 pažymėta indeksu „A8“ ir taškais 26, 27, 28, 29, 30, 31, 32, 33, 34, 35, 36, 42, 43, 44, 45, 48, 49, 66, 65, 64, 67, 68, 69, 70, 78, 79, 80, 81, 82, 83, 71, 72, 73, 74, 75, 86, 85, 84. 13.2. Teismas taip pat nusprendė priteisti iš atsakovės ieškovo naudai 1 400 Eur bylinėjimosi išlaidų, V.

B. ir B. Z. B. naudai – 300 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų; į valstybės biudžetÄ â€“ 349,24 Eur paÅ¡to iÅ¡laidų.

14. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad abi Å¡alys pateikė savarankiÅ¡kus planus dėl ginčo žemės sklypo naudojimosi tvarkos, kurių iÅ¡orinės ribos buvo suderintos NŽT, kuri posėdžio metu pateikė savo vertinimÄ dėl abiejų planų.

15. Teismas sprendė, kad nustatant naudojimosi bendru žemės sklypu tvarkÄ Å¾emės santykiuose bÅ«tina vadovautis patogumo, žemėtvarkos racionalumo, bendraturčių teisių apsaugos kriterijais. Tai reiÅ¡kia, kad, nustatant naudojimosi žemės sklypu tvarkÄ , kiekvienam naudotojui turi bÅ«ti užtikrintas priėjimas iÅ¡ jo sklypo dalies ar bendrai naudojamos žemės prie jam priklausančių statinių buitiniams, Å«kiniams poreikiams tenkinti, kad jis turėtų susisiekimÄ su vieÅ¡aisiais keliais.

16. Teismas, spręsdamas ginÄÄ dėl žemės sklypo naudojimosi tvarkos nustatymo, pateiktus planus vertino vadovaudamasis aukščiau nurodytais kriterijais pagal Å¡ias nustatytas faktines aplinkybes – ieÅ¡kovo planui pritarė didžioji dalis ginčo sklypo bendraturčių, akcentuodami, kad su jais plano rengimas buvo derinamas, atsižvelgta į jų pageidavimus ir jie pažymėjo, kad planas įtvirtina ilgametę nusistovėjusiÄ naudojimosi tvarkÄ ; maksimaliai iÅ¡laikomas atskirų dalių ir bendrų dalių proporcingumo principas; naudojimosi tvarka užtikrina bendraturčių tarpusavio autonomiÅ¡kumÄ ; atsakovės teisės ieÅ¡kovo pateiktu planu nėra pažeidžiamos, prieÅ¡ingai nei ieÅ¡kovo ir kitų bendraturčių teisės pagal teisminio nagrinėjimo metu nustatytas aplinkybes pagal atsakovės pateiktÄ planÄ (nustačius netinkamas atskirų ir bendrų dalių proporcijas, siÅ«lant per daug atskirų plotų, naudotinų bendrai, tvarkos neatitikimas nusistovėjusiai ir gyventojų priimtai naudojimosi sklypu tvarkai).

17. NŽT iÅ¡sakytas pastabas dėl ieÅ¡kovo pateikto sklypo plano (patekimas į ginčo sklypÄ numatytas per žemės sklypo dalį, priskirtÄ naudotis valstybei) teismas vertino atsižvelgdamas į pateiktus įrodymus bei proceso dalyvių paaiÅ¡kinimus, kurie patvirtino, kad ginčo sklype yra sandėliukai, garažai, kuriais gyventojai naudojasi, tame tarpe ir atsakovė, tretieji asmenys, tačiau jie nėra iÅ¡pirkti iÅ¡ valstybės. Tai reiÅ¡kia, kad potencialiais naudotojais tos valstybei priskirtos žemės sklypo dalies yra tie patys sklypo bendraturčiai, dalį žemės ginčo nagrinėjimo metu iÅ¡sipirkę iÅ¡ valstybės. Vadinasi, Å¡iuo atveju potencialiais valstybei priskirto žemės sklypo naudotojais yra sandėliukais ir garažais bei rÅ«siais po gyvenamuoju namu besinaudojantys gyventojai, turintys teisę iÅ¡sipirkti nurodytas patalpas, statinius su jiems proporcingai priskirtina naudotis sklypo dalimi, tame tarpe ir pati atsakovė.

Dėl NŽT nurodytos pastabos nėra kliÅ«tis patvirtinti ieÅ¡kovo pateikto žemės sklypo naudojimosi plano, su kuriuo sutiko visi sklypo bendraturčiai, iÅ¡skyrus atsakovę. Aplinkybė, kad ieÅ¡kovo pateiktas planas nėra jo pasiraÅ¡ytas, nėra kliÅ«tis jį tvirtinti, nes jis buvo parengtas ir pasiraÅ¡ytas ankstesnio turto, perleisto ieÅ¡kovui, savininko. Neatlikus Å¡iame plane korekcijų, jo pasiraÅ¡yti ieÅ¡kovas neturi, be to, nėra ribojama jo teisė nustatyti naudojimosi tvarkÄ pagal tokį planÄ , kurį pasirašė kiti sklypo bendraturčiai su buvusiu savininku.

Teismas, įvertinęs aplinkybes, kad su atsakovės pateiktu planu nesutiko visi likę bendraturčiai, be to, teismo vertinimu, NŽT įvardintas trÅ«kumas dėl atskirų ir bendrų dalių proporcijų neiÅ¡laikymo vertinamas kaip pateikto plano esminis trÅ«kumas, dėl ko naudojimosi tvarka pagal šį planÄ negali bÅ«ti nustatyta.

18. Teismo vertinimu, atsakovės atstovės argumentai, kad patekimas į ginčo sklypÄ negali bÅ«ti nustatytas per įregistruotÄ servitutÄ S1 yra teisiÅ¡kai nereikÅ¡mingas dėl aukščiau nurodytų teismo nustatytų aplinkybių ir nurodytų argumentų, be to, atsakovės pateiktame plane patekimas į sklypÄ taip pat buvo numatytas per servitutÄ , kÄ posėdyje patvirtino jos advokatė.

19. Teismas nurodė, kad dėl kitų atsakovės argumentų teismas atskirai nepasisako, nes jie nekeičia teismo padarytų iÅ¡vadų. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai 20. Atsakovė I. K. apeliaciniu skundu praÅ¡o panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimÄ ir ieÅ¡kovo ieÅ¡kinį atmesti, o atsakovės prieÅ¡ieÅ¡kinį tenkinti. 20.1. Apeliantė nurodė, kad ginčo žemės sklype yra keli savarankiÅ¡kai funkcionuojantys nekilnojamieji daiktai: pastatai (duomenys neskelbtini).

Taipogi žemės sklype yra suformuotas įsiterpęs žemės sklypas pastatui (duomenys neskelbtini), eksploatuoti. Sprendime minimi sandėliukai, esantys prie vakarinės ir šiaurinės žemės sklypo ribos, nekilnojamojo turto registre nėra įregistruoti (kaip ir daiktinės teisės į šiuos antraeilius daiktus, priklausinius pagal savo funkcinę paskirtį); jiems eksploatuoti žemės sklypo dalys nenustatomos. Ne visi žemės sklype esančių pastatų (juose esančių patalpų) savininkai realizavo teisę pirkti tenkančias žemės sklypo dalis (žemės sklypo dalis nepirko pastatų Nr. (duomenys neskelbtini) (dalies), taipogi prie pastato, pažymėto indeksu (duomenys neskelbtini), garažų (pagrindinių daiktų) savininkai).

Būtent šiems pastatams eksploatuoti priskirtinos šiuo metu Lietuvos Respublikai priklausančios žemės sklypo dalys, šiems asmenims realizavus teisę pirkti tenkančias žemės sklypo dalis jos priklausys šių paminėtų pastatų (savarankiškai funkcionuojančių daiktų) savininkams. Kadangi ieškovas pagal pradinį ieškinį, atsakovė pagal pradinį ieškinį ir atsakovai pagal priešieškinį jau nusipirko savo pagrindinėms daiktams eksploatuoti tenkančias žemės sklypo dalis, jiems šiame žemės sklype jokių dalių daugiau nepriklauso.

Valstybei pagal ieÅ¡kovo planÄ priskirta žemės sklypo dalis tenka kitų pagrindinių daiktų (ne sandėliukų) eksploatacijai, ir apeliantei (kaip ir ieÅ¡kovui) dalyje, į kuria patenka įvažiavimas į žemės sklypÄ , joks plotas nepriklauso, kas reiÅ¡kia, kad sprendimo 28 punktas priimtas pažeidžiant Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. kovo 9 d. nutarimu Nr. 260 patvirtintų Naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos taisyklių (toliau – ir taisyklės) 3, 7 punktus. 20.2.

Nurodė, kad į žemės sklypÄ yra vienintelis patekimas iÅ¡ (duomenys neskelbtini). gatvės. Per jį patenkama iki visų asmenų valdomų pastatų. Pagal ieÅ¡kovo planÄ visas plotas (dalis, pažymėta indeksu A1, plotas – 975 kv. m), reikalingas pastatams (duomenys neskelbtini) eksploatuoti, priskirtas Lietuvos Respublikos valstybei (kas yra logiÅ¡ka, nes Å¡ių pastatų savininkai savo teisės pirkti tenkančias žemės sklypo dalis dar nerealizavo). Tačiau kartu pastebėtina, kad į Å¡iÄ dalį taip pat patenka ir vienintelis įvažiavimas į žemės sklypÄ , kas reiÅ¡kia, kad pagal ieÅ¡kovo planÄ nėra užtikrintas patekimas iki asmenų valdomų pastatų ir atskirai valdomų žemės sklypo dalių. 20.3.

Pažymėjo, kad NŽT Vilniaus miesto skyrius 2016 m. gruodžio 20 d. rašte Nr. 49SFN- 2229-(14.49.104), adresuotame P. D., nurodė, kad matininkas turi atsižvelgti į visus sklypo naudotojus ir žemės sklypo plane, išskiriant žemės sklypo dalis (tiek atskirai naudojamas, tiek bendrai naudojamas) turi numatyti, kad būtų užtikrintas patekimas (privažiavimas) iki minėtų žemės sklypų dalių. Patekimas (privažiavimas) prie išskirtų žemės sklypo dalių turi būti nurodyti kaip bendro naudojimo žemės sklypo dalys (servitutai nenustatomi).

Pirmosios instancijos teismas, priimdamas sprendimÄ , šį oficialų įrodymÄ ignoravo, nevertino ir identiÅ¡kų NŽT atstovės paaiÅ¡kinimų. Žemės sklype esantis servitutas S1 (kelio servitutas, tarnaujantis) yra skirtas patekimui į įsiterpusį žemės sklypÄ (tarnaujantis daiktas). 20.4. Mano, kad teismo sprendimas prieÅ¡tarauja aktualiai teismų praktikai. Kasacinio teismo praktikoje nurodyta, kad teismas, spręsdamas bylÄ dėl naudojimosi žemės sklypu, kuriame yra ir žemės sklypo bendraturčiams priklausantys statiniai, tvarkos nustatymo, pirmiausiai turi nustatyti, kokia po kiekvienu statiniu esančio žemės sklypo ploto dalis priskirtina kiekvienam sklypo bendraturčiui proporcingai jo turimai statinio daliai.

Taip pat turi bÅ«ti nustatyta, kokia prie statinių esanti sklypo dalis bÅ«tina kiekvienam statiniui naudoti pagal paskirtį, ir Å¡i dalis paliekama bendrai naudotis, priskiriant lygiomis dalimis tiems žemės sklypo bendraturčiams, kuriems priklauso statinys. Tik nustačius tokiu bÅ«du kiekvienam bendraturčiui tenkančiÄ po statiniais esančiÄ , taip pat prie statinių esančiÄ jiems pagal paskirtį naudoti bÅ«tinÄ Å¾emės sklypo dalį, likęs žemės sklypo plotas priskiriamas asmeniÅ¡kai naudoti tiems žemės sklypo bendraturčiams, kurių turima bendrosios dalinės nuosavybės dalis, vertinant pagal žemės sklype tenkantį ploto dydį, yra didesnė už tÄ , kuriÄ užima jiems tenkanti po statiniais esanti ir prie statinių esanti jiems naudoti pagal paskirtį bÅ«tina žemės sklypo dalis.

Jeigu bendraturčiams asmeniškai naudoti priskirti žemės sklypo plotai suformuoti taip, kad juos pagal paskirtį naudoti galima tik nustačius patekti į juos būtinus bendro naudojimo takus (kelius), toks bendro naudojimo žemės sklypo plotas turi būti priskirtas lygiomis dalimis tiems žemės sklypo bendraturčiams, kuriems jis būtinas, kad galėtų naudoti asmeniškai jiems priskirtus žemės sklypo plotus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys Nr. e3K-3-127-403/2019, Nr. e3K-3- 351-701/2020). 20.5.

Pažymėjo, kad atsakovės planas yra sudarytas vadovaujantis minėta teismų praktika: yra nustatytos dalys kiekvienam pastatui eksploatuoti, apskaičiuotos kiekvienam bendraturčiui tenkančios dalys Å¡iose bendro naudojimo žemės sklypo dalyse, nustatytos žemės sklypo dalys atskiram naudojimui, ir patekimÄ iki pastatų ir atskirai naudojamų dalių užtikrinančios žemės sklypo dalys. Tuo tarpu pagal ieÅ¡kovo planÄ nėra numatytas patekimas iki pastatų ir atskirai valdomų žemės sklypo dalų ir jų naudojimas pagal planÄ yra neįmanomas.

Akcentavo, kad bÅ«tent atsakovės planas visiÅ¡kai atitinka faktinę situacijÄ (matininko V. K. planas užneÅ¡tas ant ortofoto pagrindo). 20.6. Pagal kasacinio teismo praktikÄ , nustatant naudojimosi bendru žemės sklypu tvarkÄ , pažymėtinas Lietuvos Respublikos žemės įstatyme įtvirtintas siekis žemės santykiuose vadovautis patogumo, žemėtvarkos racionalumo, bendraturčių teisių apsaugos kriterijais. Pažymėjo, kad kasacinei praktikai identiÅ¡ka naudojimosi žemės sklypų nustatymo tvarkos metodika, kai žemės sklype yra keli pastatai, priklausantys skirtingiems asmenims, nurodyta ir Lietuvos Respublikos žemės Å«kio ministerijos 2019 m. lapkričio 22 d. raÅ¡te Nr. 3JN-950 (8.1.).

Ir apeliantės teigimu, ieÅ¡kovo planas parengtas pažeidžiant tas nuostatas: nėra patekimo iki valdomų pastatų ir žemės sklypo dalių; keliems pastatams projektuojama viena žemės sklypo dalis, į kuriÄ be jokio pagrindo dar įmatuotas įvažiavimas; neiÅ¡skirtos atskiros žemės sklypo dalys savarankiÅ¡kiems daiktams eksploatuoti; daugiabučiam gyvenamajam namui, (duomenys neskelbtini), nėra suprojektuotas atskiras žemės sklypas, tačiau žemė po pastatu yra iÅ¡skirstyta į 4 dalis, nepaisant neregistruotos palėpės ir kitų bendro naudojimo konstrukcijų. 20.7.

Mano, kad ieÅ¡kovo planas parengtas pažeidžiant proporcingumo ir Å¡alių lygiateisiÅ¡kumo principÄ : Z. T. priskirtas bendrai naudotis tik 1 kv. m plotas bendro naudojimo dalyje A8 pagal ieÅ¡kovo planÄ (visiems kitiems – nuo 13 kv. m bendro naudojimo dalyje A8), likusį Z. T. plotÄ (85 kv.

m) priskiriant naudotis atskirai, taip pažeidžiant proporcingumo ir Å¡alių lygiateisiÅ¡kumo principÄ . Papildomai pastebėjo, kad tiktai B. Z. B. ir V. B. atskirai iÅ¡skirta žemės sklypo dalis A3, 46 kv. m sandėliuko eksploatacijai, tuo tarpu nei vienam kitam neįregistruoto sandėliuko naudotojui atskiras plotas neiÅ¡skirtas. 20.8. Sprendimas priimtas pažeidžiant įrodymų vertinimo taisykles. Pažymėjo, kad teismo sprendimo 28 punkte nurodytas motyvas prieÅ¡tarauja bylos medžiagai. IeÅ¡kovė ir atsakovai pagal prieÅ¡ieÅ¡kinį yra tik NTR neįregistruotų sandėliukų (antraeilių daiktų) naudotojai, tačiau garažai yra įregistruoti NTR kaip savarankiÅ¡kai funkcionuojantys daiktai ir nuosavybės teise ieÅ¡kovams ir atsakovams nepriklauso, bet priklauso tretiesiems asmenims.

Žemės sklype nenustatytinas sandėliukams (antraeilėms daiktams) tenkantis plotas, tačiau kitiems (tretiesiems) asmenims priklausantys garažai yra savarankiÅ¡kai funkcionuojantys daiktai, ir valstybinė žemė skirta Å¡iems pastatams ir daugiabučiam namui (duomenys neskelbtini), eksploatuoti. Tai reiÅ¡kia, kad apeliantei ir atsakovams pagal prieÅ¡ieÅ¡kinį nėra (ir negali bÅ«ti) priskirtas plotas valstybei atskirai naudotis priskirtoje žemės sklypo dalyje pagal ieÅ¡kovo planÄ ir jie neturi patekimo iki savo žemės sklype esančių pastatų pagal ieÅ¡kovo planÄ .

21. IeÅ¡kovas S. G. ir tretieji asmenys B. Z. B., V. B., T. K., J. K., K. B., V. K., A. K. pateikė atsiliepimÄ Ä¯ atsakovės apeliacinį skundÄ , kuriame prašė jį atmesti kaip nepagrįstÄ ir priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas. 21.1. Nurodė, jog nesutinka, kad aptariamu atveju, nustatant naudojimosi žemės sklypu tvarkÄ tarp bendraturčių, taikomos atsakovės nurodytų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. kovo 9 d. nutarimu Nr. 260 patvirtintų Naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos taisyklių nuostatos.

Å io proceso dalyviai neketina pirkti ar nuomotis valstybinės žemės sklypo. Jie jau yra žemės sklypo bendraturčiai, kurie faktiÅ¡kai naudojasi savo žemės sklypo dalimis prie jiems nuosavybės teise priklausančių butų. Minėtų taisyklių normos taikomos norint įforminti civilinius santykius tarp valstybinės žemės sklypų naudotojų ir valstybinės žemės patikėtinio. Tuo tarpu bendraturčių santykius reglamentuoja Lietuvos Respublikos civilinis kodeksas. 21.2. Taip pat nesutinka su apeliantės nurodyta aplinkybe, kad pagal PlanÄ Nr. 1 nėra užtikrintas patekimas iki bendraturčių valdomų pastatų ir atskirai valdomų žemės sklypo dalių.

Byloje nėra ginčo, kad žemės sklype nustatytas kelio servitutas Plane Nr. 1 pažymėtas indeksu S1, kuris sutampa su įvažiavimu į žemės sklypÄ . Kelio servitutas nustatytas Vilniaus apskrities virÅ¡ininko 2010 m. balandžio 28 d. įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl valstybinės žemės sklypo (duomenys neskelbtini), įregistravimo valstybės įmonėje Registrų centre bei iÅ¡nuomojimo A. K.“. Plane Nr. 1 pažymėtas kelio servitutas S1 yra vienintelis įvažiavimas į žemės sklypÄ , kuriuo naudojasi visi tarnaujančiojo žemės sklypo savininkai.

Savininkų teisės naudotis įvažiavimu į žemės sklypÄ Ä¯gyvendinimas netrukdo nustatytam servitutui, nėra teisės normos, kuri draustų tarnaujančiojo žemės sklypo bendraturčiams važiuoti/eiti minėtu servitutu prie bendraturčių atskirai naudojamų žemės sklypo dalių. 21.3. Nurodė, kad pirmosios instancijos teismas ne kartÄ siÅ«lė Å¡alims susitarti, kelis kartus atidėjo teismo posėdžius, vis akcentuodamas galimybę ginÄÄ baigti taikiai. IeÅ¡kovo iniciatyva ginčas buvo perduotas teisminei mediacijai, tačiau apeliantė pasitraukė iÅ¡ mediacijos proceso nenurodydama, kokius jos asmeninius interesus pažeidžia ieÅ¡kovo pasiÅ«lytas Planas Nr.

1. Visi žemės sklypo bendraturčiai, iÅ¡skyrus apeliantę, pritarė ieÅ¡kovo pasiÅ«lymui, pareiÅ¡kę, kad Planas Nr. 1 atitinka faktinį ilgametį žemės sklypo naudojimÄ , patvirtino PlanÄ Nr. 1 savo paraÅ¡ais. 21.4. Pažymėjo, kad gyvenamasis namas (duomenys neskelbtini), kuriame yra ieÅ¡kovui, apeliantei, Z. T., T. K., K. B., J. K. priklausantys butai Nr. (duomenys neskelbtini), susideda iÅ¡ 4 savarankiÅ¡kai funkcionuojančių butų į kuriuos patenkama per atskirus įėjimus iÅ¡ lauko. Gyvenamajame name nėra bendros laiptinės ar kitų bendro naudojimo patalpų. Butų Nr. (duomenys neskelbtini) savininkai atskirai naudojasi žemės plotais, kuriuose yra jų butai ir žemės plotais prie įėjimų į butus ir prie butų sienų. Plano Nr. 1 sprendiniai įgyvendina bÅ«tent tokį faktinį žemės sklypo naudojimÄ . Jokia teisės norma nedraudžia Å¡ių butų savininkams atskirti žemės sklypo dalis iÅ¡ bendro naudojimo, kaip numato Planas Nr.

1. Ieškovas ir kiti žemės sklypo bendraturčiai nesutinka bendrai naudoti žemės sklypo dalį, kuriame yra gyvenamasis namas (duomenys neskelbtini), kaip numato apeliantės siūlomas Planas Nr.

2. Toks žemės sklypo naudojimas prieÅ¡tarautų faktiniam naudojimui, neatitiktų protingumo ir racionalumo principų. 21.5. Pirmosios instancijos teismas sprendime aptarė ieÅ¡kovo ir apeliantės pateiktus planus, įvertindamas jų racionalumÄ , patogumÄ , Å¡alių lygiateisiÅ¡kumÄ ir galimybę atskirai naudotis kuo didesne dalimi bendrojoje dalinėje nuosavybėje. Plane Nr. 1 bendraturčių naudojamos žemės sklypo dalys yra kompaktiÅ¡kos, racionalios formos, numatytas aiÅ¡kesnis nei Plane Nr. 2 atskirai naudojamų žemės sklypo dalių iÅ¡dėstymas.

Ä® kiekvieno bendraturčio atskirai naudojamÄ dalį patenka žemės plotas, kuriame yra jo butas, plotas prie įėjimo ir plotas prie buto sienų. Skirtingai nei Plane Nr. 2 bendram naudojimui nepaliekama neracionalios formos žemės ruožų tarp atskirai naudojamų plotų. Vien ta aplinkybė, jog pirmosios instancijos teismas padarė kitokias iÅ¡vadas, nei tikėjosi apeliantė, savaime nereiÅ¡kia, kad buvo pažeistos įrodymų vertinimo taisyklės ar kad apeliantės argumentai nebuvo vertinti, kaip teigiama apeliaciniame skunde. 21.6.

Dėl apeliantės nurodytos aplinkybės, kad ieÅ¡kovo siÅ«lomas planas parengtas pažeidžiant proporcingumo ir Å¡alių lygiateisiÅ¡kumo principÄ , nurodė, kad ne visada naudojimosi tvarkoje galima iÅ¡laikyti bendraturčių turimų dalių proporcijas bendro naudojimo sklypo dalyje. Å iuo atveju Z. T. priskyrus atskiram naudojimui mažesnį žemės plotÄ , dalis jos buto patektų į bendrÄ visų bendraturčių naudojamÄ plotÄ . Toks sprendinys bendraturčių, iÅ¡skyrus atsakovę, nuomone, bÅ«tų neracionalus.

Bendraturčių B. Z. B. ir V. B. situacija, atvirkščiai, ypatinga tuo, kad jų butas, (duomenys neskelbtini), žemės sklype užima vos 42 kv. m. Prie buto šie bendraturčiai atskirai naudojosi 66 kv. m plotu. Kadangi jiems priklauso 196 kv. m plotas žemės sklype, 88 kv. m turėtų būti skiriama bendram naudojimui su kitais bendraturčiais. Toks sprendinys, kai pusė šių bendraturčių žemės sklypo dalies (88 iš 196) atitektų bendram žemės sklypo bendraturčių naudojimui, pažeistų B.

Z. B. ir V. B. interesus ir proporcingumo principÄ . Todėl Plane Nr. 1 įgyvendinamas kompromisinis variantas, nesant ginčo, kad B. Z. B. ir V. B. naudojasi neprivatizuotu sandėliuku, esančiu žemės sklype, prie jo atskiram Å¡ių bendraturčių naudojimui priskirta 46 kv. m. Tam neprieÅ¡tarauja nei vienas bendraturtis, iÅ¡skyrus apeliantę. 21.7. Mano, kad apeliantė pažeidė bendraturčių pareigÄ kooperuotis, bendradarbiauti, siekti, kad su bendrÄ ja nuosavybe susiję klausimai bÅ«tų iÅ¡spręsti užtikrinant visų bendraturčių interesų balansÄ .

Apeliantės nurodomi nesutikimo su pirmosios instancijos teismo sprendimu motyvai nesusiję su jos pačios teisėmis, ji nenurodo, kokias kliÅ«tis naudotis jai priklausančia žemės sklypo dalimi sudaro Planas Nr. 1. 21.8. Pažymėjo, kad gyvenamasis namas, adresu (duomenys neskelbtini), yra vieno aukÅ¡to, faktiÅ¡kai jis susideda iÅ¡ bendras sienas turinčių butų, iÅ¡ kurių kiekvienas turi atskirÄ Ä¯Ä—jimÄ iÅ¡ kiemo. Butai funkcionuoja visiÅ¡kai savarankiÅ¡kai, kiekvienas bendraturtis atskirai rÅ«pinasi savo buto konstrukcijomis (sienomis, virÅ¡ buto esančiu stogu) ir žemės sklypo dalimi, kuria užima butas.

Plane Nr. 2 bendram naudojimui priskiriami žemės plotai, kurie faktiÅ¡kai naudojami atskirai. Be jokio pagrindo bendram naudojimui priskirtas žemės plotas, per kurį į savo butÄ patenka ieÅ¡kovas S. G. (taÅ¡kai 61-63-64-65-66-67-68-69-70), žemės plotas prie įėjimo į B. Z. B. ir V. B. butÄ (taÅ¡kai 92-93-59-58-94), žemės plotas prie įėjimo į J. K., T. K., K. B. butÄ (taÅ¡kai 72-73-74-75), žemės plotas po J. K., T. K., K. B. langais, prie jų buto sienos (taÅ¡kai 35-36-37-38). Å iomis žemės sklypo dalimis butų savininkai naudojasi atskirai, kiti bendraturčiai neturi Å¡iose žemės sklypo dalyse jokio turto ar kito teisėto intereso, todėl bendram naudojimui Å¡ie plotai apeliantės plane priskirti nepagrįstai.

Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija k o n s t a t u o j a : IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados 22. Apeliacijos objektas yra pirmosios instancijos teismo 2022 m. liepos 15 d. sprendimo, kuriuo ieškovo ieškinys buvo patenkintas, pagrįstumo ir teisėtumo patikrinimas. Šiuos klausimus apeliacinės instancijos teismas nagrinėja laikydamasis apeliacinio skundo ribų, taip pat ex officio (lot. – pagal pareigas) patikrindamas, ar nėra absoliučių ginčijamo sprendimo negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnis).

23. Apeliacinės instancijos teismas, iÅ¡nagrinėjęs apeliacinį skundÄ , absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1–7 punktuose, nenustatė, taip pat nenustatė ir pagrindų peržengti apeliacinio skundo ribas. Byloje nustatytos faktinės aplinkybės 24. Bylos duomenimis nustatyta, kad ieÅ¡kovas, atsakovė ir tretieji asmenys yra 0,3575 ha ploto žemės sklypo, adresu (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini) (žemės sklypas arba ginčo žemės sklypas), bendraturčiai arba naudotojai.

Iš Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės 2021 m. rugpjūčio 4 d. išrašo matyti, kad žemės sklypas nuosavybės teise priklauso ieškovui S. G. (284/3575 dalys žemės sklypo), atsakovei I. K. (225/3575 dalys žemės sklypo), tretiesiems asmenims A. K. ir V. K. (326/10725 dalys žemės sklypo), V. B. ir B. Z. B. (196/3575 dalys žemės sklypo), Lietuvos Respublikai (2361/3575 dalys žemės sklypo), J. K. (4/165 dalys žemės sklypo), T. K. (4/165 dalys žemės sklypo), K. B. (4/165 dalys žemės sklypo), Z.

T. (86/3575 dalys žemės sklypo), V. K. (163/10725 dalys žemės sklypo). Žemės sklype yra įregistruoti šie statiniai: pastatas – gyvenamasis namas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kurio adresas (duomenys neskelbtini), pastatas – gyvenamasis namas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kurio adresas (duomenys neskelbtini), pastatas – garažas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatas – garažas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatas – garažas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatas – gyvenamasis namas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatas – gyvenamasis namas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kurio adresas (duomenys neskelbtini), pastatas – vienbutis gyvenamasis namas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kurio adresas (duomenys neskelbtini).

Vilniaus apskrities viršininko 2010 m. balandžio 28 d. įsakymo Nr. (duomenys neskelbtini) pagrindu žemės sklype yra įregistruotas kelio servitutas, 0,0094 ha ploto. Iš byloje esančių VĮ Registrų centro duomenų matyti, kad ieškovui nuosavybės teise priklauso butas, adresu (duomenys neskelbtini), atsakovei – butas, adresu (duomenys neskelbtini), Z. T. – butas, adresu (duomenys neskelbtini), J. K., T. K., K. B. – butas, adresu (duomenys neskelbtini).

25. Byloje pateiktuose VÄ® Registrų centro 2018 m. kovo 13 d. butų (patalpų) sÄ raÅ¡uose yra nurodyti (duomenys neskelbtini) esančių pastatų, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini) savininkai (patikėtiniai). Vilniaus miesto apylinkės teismas, pripažinęs, kad priimtas sprendimas nagrinėjamoje civilinėje byloje gali turėti įtakos visų ginčo žemės sklype esančių statinių bendraturčių teisėms ir pareigoms, į bylÄ trečiaisiais asmenimis, nepareiÅ¡kiančiais savarankiÅ¡kų reikalavimų, įtraukė N. V., N. J., A.

J., I. S. (I. S.), V. S., A. J., R. S., Vilniaus miesto savivaldybę, UAB „Latonvita“, A. K., J. G., Z. B., I. L., Ž. V., P. G., B. Å ., K. J. – M., D. M. R., B. V. R. (Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. kovo 27 d. nutartis, 2018 m. balandžio 5 d. nutartis). Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. gruodžio 5 d. nutartimi, nustačius, kad butÄ , esantį adresu (duomenys neskelbtini), Vilniaus miesto savivaldybė pardavė R. Ž., trečiasis asmuo Vilniaus miesto savivaldybė buvo pakeista į trečiÄ jį asmenį be savarankiÅ¡kų reikalavimų R.

Ž. Be to, bylos nagrinėjimo metu nustačius, kad K. J.-M. mirė (duomenys neskelbtini), o I. S. mirė (duomenys neskelbtini), Vilniaus miesto apylinkės teismas 2022 m. sausio 12 d. nutartimi trečiÄ jį asmenį K. J.-M. pakeitė jo teisių perėmėja D. R. J.- M., bei iÅ¡ trečiųjų asmenų paÅ¡alino I. S.

26. IeÅ¡kovas kreipėsi į teismÄ dėl naudojimosi žemės sklypu tvarkos nustatymo, pagal UAB „Geodeziniai matavimai“ 2017 m. liepos 27 d. parengtÄ Å½emės sklypo naudojimosi tvarkos nustatymo planÄ (Planas Nr. 1), tačiau su tuo nesutinka atsakovė, byloje pateiktu prieÅ¡ieÅ¡kiniu praÅ¡ydama nustatyti žemės sklypo naudojimosi tvarkÄ pagal UAB „Tiksli riba“ 2020 m. rugsėjo 1 d. parengtÄ naudojimosi tvarkos sklypu nustatymo planÄ (Planas Nr. 2). Pirmosios instancijos teismui patenkinus ieÅ¡kovo ieÅ¡kinį, atsakovė pateikė byloje apeliacinį skundÄ .

Atsakovė mano, kad sprendimas priimtas pažeidžiant materialiosios teisės normas, reglamentuojančias žemės sklypo dalių nustatymÄ (paskirstymÄ ) žemės sklype esančių patalpų (pastatų) savininkams, naudojimosi žemės sklypu tvarkos nustatymÄ , procesinės teisės normas, reglamentuojančias įrodymų vertinimÄ , todėl praÅ¡o pirmosios instancijos sprendimÄ panaikinti ir priimti naujÄ sprendimÄ ieÅ¡kovo ieÅ¡kinį atmesti, o atsakovės prieÅ¡ieÅ¡kinį tenkinti. Dėl apeliacinio skundo (ne)pagrįstumo 27.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau - CK) 4.75 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektas valdomas, juo naudojamasi ir disponuojama bendraturčių sutarimu. Vadinasi, bet kokiu bendrosios nuosavybės teisės įgyvendinimo klausimu bendraturčiai turi susitarti. Visgi, jeigu bendro susitarimo bendraturčiams pasiekti nepavyksta, tarp bendraturčių kilęs ginčas dėl bendro daikto valdymo, naudojimo ir disponavimo tvarkos gali būti išsprendžiamas teismo tvarka pagal bet kurio iš bendraturčių ieškinį (CK 4.75 straipsnio 1 dalis).

28. Žemės sklypo kaip nekilnojamojo daikto naudojimosi tvarkos nustatymas yra vienas iÅ¡ bendraturčių bendrosios nuosavybės teisės įgyvendinimo bÅ«dų (CK 4.81 straipsnio 1 dalis). Pagal teismų praktikÄ CK 4.75 straipsnio 1 dalies nuostata, kad bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektas valdomas, juo naudojamasi ir disponuojama bendraturčių sutarimu, reiÅ¡kia įstatymo įtvirtintÄ kiekvieno bendraturčio pareigÄ visus su bendru turtu susijusius klausimus spręsti vadovaujantis interesų derinimo, proporcingumo, savitarpio supratimo principais.

Tai įpareigoja bendraturčius iÅ¡naudoti visas galimybes suderinti savo valiÄ dėl bendro daikto valdymo bei nesiekti savo interesų apsaugos kito bendraturčio teisių suvaržymo sÄ skaita (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. balandžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-153/2010, 2011 m. vasario 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-77/2011). Tais atvejais, kai bendrosios dalinės nuosavybės objektas yra žemės sklypas, turi bÅ«ti vadovaujamasi ir Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 1 straipsnyje įtvirtintais bendraisiais žemės teisinių santykių reguliavimo principais, pagal kuriuos tam, kad bÅ«tų sudarytos sÄ lygos tenkinti asmenų poreikius, žemė turi bÅ«ti naudojama racionaliai, iÅ¡saugant ir gerinant gamtinę aplinkÄ ir apsaugant žemės nuosavybės, valdymo ir naudojimo teises (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. lapkričio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-576/2006, 2011 m. liepos 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-326/2011).

29. Sprendžiant klausimus, susijusius su naudojimosi nekilnojamuoju daiktu tvarkos nustatymu, įstatymas tiek iÅ¡ nuosavybės teisės dalyvių, tiek iÅ¡ teismo reikalauja siekti interesų pusiausvyros principo užtikrinimo ir galimų ginčų bei konfliktų paÅ¡alinimo ateityje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. birželio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-291/2007). Teismai privalo vertinti, ar bendraturčio pateiktas projektas atitinka proporcingumo principÄ , ar nepažeidžia kitų bendraturčių teisių ir teisėtų interesų, ar teikia prielaidų Å¡alinti Å¡alių konfliktinę situacijÄ .

Siekdami Å¡ių tikslų teismai turi vadovautis ir teisingumo, protingumo, sÄ Å¾iningumo principais (CK 1.5 straipsnis) (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. birželio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-291/2007). Taip pat Kasacinio teismo praktikoje suformuluotos taisyklės, kad nustatant naudojimosi žemės sklypu tvarkÄ teismui turi bÅ«ti pateiktas žemės sklypo planas, parengtas pagal žemės santykius reglamentuojančių teisės aktų nustatytÄ tvarkÄ ir atitinkantis teritorijų planavimo dokumentÄ , kurio pagrindu Å¡is žemės sklypas buvo suformuotas.

Iš žemės sklypo naudojimosi tvarkos projekto turi būti aišku, kokios konkrečios dalys tenka bendraturčiams naudotis, jų dydis ir išsidėstymas sklype (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. spalio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-416/2010).

30. Å ioje byloje ginčas kilo dėl aptariamo žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), naudojimosi tvarkos nustatymo. Å iÄ Ä¯statymo numatytÄ teisę nusistatyti naudojimosi ginčo žemės sklypu tvarkÄ , kaip matyti iÅ¡ bylos duomenų, mėginama įgyvendinti nuo 2016 metų, kai naudojimosi žemės sklypu tvarkos sÄ lygas su atsakove derino dar buvusio ieÅ¡kovui priklausančio buto ir dalies žemės sklypo savininkas P. D.

31. IeÅ¡kovo duomenimis, buvusio ieÅ¡kovui priklausančio buto ir dalies žemės sklypo savininkų D. užsakymu UAB „Geodeziniai matavimai“ parengė aptariamÄ 2017 m. liepos 27 d. Žemės sklypo naudojimosi tvarkos nustatymo planÄ (PlanÄ Nr. 1), kurio pagrindu pirmosios instancijos teismas ir nustatė naudojimosi ginčo žemės sklypu tvarkÄ . Susipažinus su minėtu planu, byloje dalyvaujančių asmenų paaiÅ¡kinimais ir byloje surinktais įrodymais, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, žemės sklypo naudojimosi tvarka buvo pagrįstai nustatyta Plano Nr. 1 pagrindu. Nors apeliantė su tokiu pirmosios instancijos teismo sprendimu nesutinka, apeliacinio skundo motyvai nesudaro pagrindo keisti ginčijamo sprendimo. Toliau apeliacinės instancijos teismas pasisako dėl apeliacinio skundo motyvų.

32. Atsakovė apeliaciniame skunde akcentavo, kad žemės sklype yra keli savarankiškai funkcionuojantys pastatai ir ne visų pastatų (juose esančių patalpų) savininkai realizavo teisę pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. kovo 9 d. nutarimu Nr. 260 patvirtintų Naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos taisyklių (toliau – ir taisyklės) nuostatas pirkti tenkančias žemės sklypo dalis, be to, žemės sklype esantys teismo sprendime nurodyti sandėliukai, kurie Nekilnojamojo turto registre nėra įregistruoti, pagal savo paskirtį yra pagrindinių daiktų priklausiniai, todėl jiems eksploatuoti žemės sklypo dalys nenustatomos. Apeliantės manymu, pirmosios instancijos teismas savo sprendimu pažeidė minėtų taisyklių nuostatas. Su tokia apeliantės pozicija nėra pagrindo sutikti.

33. Apeliantės nurodyto Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. kovo 9 d. nutarimo 2.2 punkte numatyta, kad pagal minėtas taisykles parduodami ir išnuomojami valstybinės žemės sklypai, užstatyti statiniais ar įrenginiais ir naudojami šiems statiniams ir įrenginiams eksploatuoti, taip pat statiniais ar įrenginiais neužstatyti (nauji) valstybinės kitos paskirties žemės sklypai, kai tokių valstybinės žemės sklypų pardavimas ar nuoma be aukciono numatyti Lietuvos Respublikos įstatymuose.

Taigi, kaip matyti, apeliantės nurodytos taisyklės nėra aktualios Å¡io ginčo teisiniam santykiui, ir tam nesudaro jokio pagrindo aplinkybės, kad dalis ginčo žemės sklypo nuosavybės teise priklauso valstybei, ar kad ne visų pastatų (juose esančių patalpų) savininkai realizavo teisę pirkti jiems tenkančias žemės sklypo dalis. Å ioje byloje sprendžiamas ne valstybinės žemės sklypo pardavimo ar nuomos klausimas, o CK įtvirtintos bendraturčių teisės nusistatyti naudojimosi žemės sklypu tvarkÄ Ä¯gyvendinimo klausimas.

Aplinkybė, kad ateityje gali atsirasti naujų žemės sklypo dalies savininkų (bendraturčių), nesudaro pagrindo nagrinėjamu atveju netvirtinti žemės sklypo naudojimosi tvarkos, tuo pačiu pažymint, kad žemės sklypo bendraturčiams neužkertamas kelias, esant poreikiui, žemės sklypo naudojimosi tvarkÄ tikslinti ar keisti.

34. Aplinkybes apie tai, kad Nekilnojamojo turto registre neįregistruotiems sandėliukams eksploatuoti žemės sklypo dalys nenustatomos, apeliantė akcentavo, nesutikdama su ieÅ¡kovo parengto Plano Nr. 1 sprendiniais dėl V. B. ir B. Z. B. priskyrimo 46 kv. m žemės sklypo ploto prie jų faktiÅ¡kai naudojamo sandėliuko. Å iame kontekste, apeliacinės instancijos teismas, dar kartÄ pažymėdamas, kad Å¡ioje byloje nesprendžiamas nekilnojamojo turto įsigijimo iÅ¡ valstybės klausimas, o ginčo, kad byloje minimi sandėliukai neregistruoti Nekilnojamojo turto registre, byloje nėra, nelaiko paminėto sprendinio Plane Nr. 1 kliÅ«timi žemės sklypo naudojimosi tvarkai pagal tokį planÄ patvirtinti.

Kaip matyti iš bylos duomenų, trečiųjų asmenų B. paaiškinimų, minėti asmenys realiai naudojasi minimomis sandėliavimo patalpomis, ir faktiškai tik jie vieni naudojasi Plane Nr. 1 po sandėliavimo patalpomis jiems išskirtu plotu, kartu pažymint, kad šių faktinių aplinkybių atsakovė byloje nepaneigė. Tokiam Plano Nr. 1 sprendiniui iš esmės neprieštarauja kiti žemės sklypo bendraturčiai, išskyrus atsakovę, nors jos teisės šiuo aspektu niekaip nepažeidžiamos.

35. Apeliacinės instancijos teismas laiko nepagrįstu ir atsakovės apeliacinio skundo argumentÄ , kad pagal PlanÄ Nr. 1 nėra užtikrinamas patekimas iki asmenų valdomų pastatų ir atskirai valdomų žemės sklypo dalių, ir kad žemės sklype esantis servitutas S1 yra skirtas tik patekimui į įsiterpusį žemės sklypÄ .

36. Bylos duomenimis nustatyta, kad Vilniaus apskrities viršininko 2010 m. balandžio 28 d. įsakymu „Dėl valstybinės žemės sklypo (duomenys neskelbtini), įregistravimo valstybės įmonėje Registrų centre bei išnuomojimo A. K.“ aptariamame žemės sklype be kita ko buvo nustatytas kelio servitutas 94 kv. m ploto žemės sklypo dalyje, žemės sklypo plane M 1:500 pažymėtoje linijomis ir skaičiais 12, 13, 26, 21, 20, 25, 12. Minėtas kelio servitutas – teisė važiuoti transporto priemonėmis, naudotis pėsčiųjų taku, varyti galvijus (tarnaujantis) VĮ Registrų centre įregistruotas nuo 2010 m. gegužės 10 d.

37. Pagal CK 4.112 straipsnio 4 dalį, servituto nustatymas neatima iÅ¡ tarnaujančiojo daikto savininko daikto naudojimo teisių, sudarančių servituto turinį, jeigu Å¡ių teisių įgyvendinimas netrukdo nustatytam servitutui. Aptariamu atveju, byloje nėra ginčo, kad minėtu kelio servitutu naudojasi visi žemės sklypo bendraturčiai, ir tai niekaip netrukdo nustatytam servitutui. Nustatytas servitutas yra pažymėtas ir Plane Nr. 1, jis sutampa su įvažiavimu į žemės sklypÄ . Ir nors Plane Nr. 1 nėra numatytas patekimas į žemės sklypÄ per bendro naudojimo plotÄ (į kÄ bylos nagrinėjimo metu atkreipė dėmesį ir NŽT), tačiau servituto teritorija patenka į Lietuvos Respublikos atskiram naudojimui priskirtÄ Å¾emės sklypo dalį, pažymėta indeksu A1 (975).

Kadangi naudojimosi žemės sklypu tvarkos nustatymas neįtakoja (nepanaikina) ginčo žemės sklype nustatyto servituto, kuriuo ir toliau galės naudotis visi žemės sklypo bendraturčiai, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, tai nelaikytina kliÅ«timi patvirtinti žemės sklypo naudojimosi tvarkÄ pagal PlanÄ Nr. 1, ir nesudaro pagrindo teigti, kad Plane Nr. 1 nėra numatytas patekimas iki pastatų ir atskirai valdomų žemės sklypo dalių. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, jog valstybinės žemės patikėtinė, kurios kompetencijai yra priskirti spręsti klausimai dėl žemės servitutų valstybinėje žemėje nustatymo, atlikusi ieÅ¡kovo parengto Plano Nr. 1 teisinį vertinimÄ , 2017 m. lapkričio 8 d. raÅ¡te trÅ«kumo dėl patekimo į ginčo žemės sklypÄ nebuvimo nenustatė.

Pasikeitus faktinėms aplinkybėms, tiek klausimas dėl naudojimosi tvarkos pakeitimo, tiek klausimai dėl esamo ar naujo servituto pakeitimo / nustatymo galės būti sprendžiami įstatymų nustatyta tvarka, įvertinus žemės sklypo bendraturčių poreikius.

38. Atsakovė savo apeliaciniame skunde, nesutikdama su skundžiamu sprendimu, cituodama kasacinio teismo praktikÄ naudojimosi žemės sklypu tvarkos nustatymo klausimu, be kita ko remiasi ir Lietuvos Respublikos žemės Å«kio ministerijos 2019 m. lapkričio 22 d. Lietuvos Respublikos Seimo kontrolieriui siųstu raÅ¡tu, kuriame iÅ¡ esmės pasisakoma, iÅ¡dėstoma nuomonė dėl aukščiau paminėtų taisyklių, reglamentuojančių valstybinės žemės sklypų pardavimÄ , nuomÄ , dėl kurių Å¡ioje nutartyje jau buvo pasisakyta (nutarties 33 punktas), taip pat raÅ¡te minima apie žemės sklypo formavimo proceso tam tikrus aspektus, kurie Å¡iuo atveju taip pat nėra aktualÅ«s. Dėl minėto pažymėtina, kad Å¡is atsakovės nurodytas raÅ¡tas ir jame nurodytas teisinis vertinimas aptariamu atveju neturi jokios teisinės reikÅ¡mės tarp Å¡alių kilusiam ginčui spręsti.

Kartu atkreiptinas dėmesys, kad NŽT vertinimu, byloje aptariamas Planas Nr. 1 yra parengtas atsižvelgiant į žemės sklypo planÄ ir atitinka žemės sklypo suformavimo dokumentus.

39. Apeliantės manymu, Plane Nr. 1 netinkamai projektuojamos žemės sklypo dalys, pažeidžiamas proporcingumo ir šalių lygiateisiškumo principas. Su šiais apeliantės argumentais taip pat nėra pagrindo sutikti.

40. Kaip matyti iÅ¡ ginčijamo teismo sprendimo, pirmosios instancijos teismas, priimdamas sprendimÄ , vertino tiek PlanÄ Nr. 1, tiek PlanÄ Nr. 2, vadovaudamasis patogumo, žemėtvarkos racionalumo, bendraturčių teisių apsaugos kriterijais.

41. Apeliacinės instancijos teismo nuomone, skundžiamame sprendime buvo pagrįstai atsižvelgta į byloje nustatytÄ aplinkybę, kad Planui Nr. 1 pritarė dauguma ginčo sklypo bendraturčių. IÅ¡ Plano Nr. 1 duomenų matyti, kad be P. D., D. D., J. D. (ieÅ¡kovo buto ir žemės sklypo dalies buvusių savininkų) PlanÄ Nr. 1 savo paraÅ¡ais patvirtino ir kiti žemės sklypo bendraturčiai (B. Z. B., V. B., Z. T., V. K., S. U., J. K., T. K., K. B.), iÅ¡skyrus atsakovę. NŽT Plane Nr. 1 suderino iÅ¡orinę žemės sklypo ribÄ . IÅ¡ Plano Nr. 2 duomenų matyti, kad be atsakovės jį savo paraÅ¡ais patvirtino tik žemės sklypo bendraturčiai V. K., A. K. bei Z. T.. NŽT Plane Nr. 2 suderino iÅ¡orinę žemės sklypo ribÄ . Taigi, didžioji dalis žemės sklypo bendraturčių pritarė Planui Nr.

1. Tretieji asmenys V. K. ir A. K., nors ir pasirašė PlanÄ Nr. 2, tačiau, kaip matyti iÅ¡ atsiliepimo į apeliacinį skundÄ , praÅ¡o apeliacinį skundÄ atmesti, vadinasi iÅ¡ esmės palaiko ginčijamu teismo sprendimu pagal PlanÄ Nr. 1 nustatytÄ naudojimosi žemės sklypu tvarkÄ .

42. Teismas, nagrinėdamas ieÅ¡kinį dėl naudojimosi tvarkos nustatymo, Å¡alies (Å¡alių) pateiktÄ variantÄ (pateiktus variantus) vertina nurodytais aspektais ir esant keliems projektiniams pasiÅ«lymams parenka racionalesnį, patogesnį, optimalesnį, teisingesnį, labiau teismų praktikoje nustatytus kriterijus, o svarbiausia - visų bendraturčių teisių ir interesų pusiausvyrÄ užtikrinantį variantÄ , o visiems siÅ«lomiems variantams neatitinkant minėtų kriterijų – atmeta abu pasiÅ«lymus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. vasario 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-85/2006; 2007 m. birželio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-291/2007).

Jei bendraturtis prieÅ¡tarauja kompromisiniam naudojimosi bendru daiktu variantui, siekia tik savo interesų patenkinimo, teismas tokius veiksmus gali vertinti kaip piktnaudžiavimÄ savo teise ir į tokius reikalavimus neatsižvelgti bei parinkti optimaliausiÄ naudojimosi bendru daiktu tvarkÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003 m. rugsėjo 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-780/2003; 2003 m. spalio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-964/2003; 2004 m. lapkričio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-572/2004).

Spręsdamas, ar praÅ¡oma nustatyti naudojimosi bendru žemės sklypu tvarka atitinka nuosavybės teisių įgyvendinimÄ ir žemės santykius reglamentuojančių teisės aktų reikalavimus, teismas taip pat turi įvertinti aplinkybes, susijusias su bendraturčio esminiu interesu naudotis tam tikra bendro sklypo dalimi bei susiklosčiusiais faktiniais bendraturčių žemės naudojimo santykiais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. spalio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-536/2006). Taigi, nustatant naudojimosi žemės sklypu tvarkÄ , turi bÅ«ti vadovaujamasi racionalumo, patogumo ir faktinio naudojimo kriterijais, kurie iÅ¡plaukia iÅ¡ bendrųjų žemės teisinių santykių reguliavimo principų (Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 1 straipsnis) ir yra pripažinti teismų praktikoje (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003 m. lapkričio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-1050/2003).

43. IÅ¡ bylos duomenų matyti, kad didžioji dalis žemės sklypo bendraturčių (tretieji asmenys A. K., V. K., V. B., B. Z. B., J. K., T. K., K. B.) patvirtino, kad ieÅ¡kovo siÅ«loma naudojimosi žemės sklypu tvarka atitinka ilgametę nusistovėjusiÄ naudojimosi tvarkÄ , kÄ Ä¯vertino ir pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamÄ sprendimÄ . Å iuo aspektu racionaliais laikytini Plano Nr. 1 sprendiniai, kai į kiekvieno bendraturčio atskirai naudojamÄ dalį patenka žemės plotas, kuriame yra bendraturčio butas, plotas prie įėjimo ir prie buto sienų, kadangi, kaip nurodo didžioji dauguma žemės sklypo bendraturčių tai ir įgyvendina bÅ«tent faktinį žemės sklypo naudojimÄ ir jie kategoriÅ¡kai nesutinka bendrai naudotis žemės sklypo dalimi, kurioje yra jų gyvenamasis namas, kaip tai numato atsakovės siÅ«lomas Planas Nr.

2. Å iuo atveju didžiajai daliai bendraturčių nesutinkant, matyti, kad tokiu Plano Nr. 2 sprendiniu, kai bendram naudojimui priskiriami žemės plotai prie įėjimo į ieÅ¡kovo butÄ , trečiųjų asmenų B. butÄ , J. K., T. K., K. B. butÄ , ir pan., kas neatitinka ir nusistovėjusios naudojimosi žemės sklypu tvarkos, nebus pasiekta interesų pusiausvyra, iÅ¡liks galimų ginčų bei konfliktų ateityje tikimybė. Dėl minėto spręstina, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai vertino, jog ieÅ¡kovo siÅ«loma naudojimosi žemės sklypu tvarka geriau užtikrina bendraturčių tarpusavio autonomiÅ¡kumÄ .

Kaip pagrįstai sprendė ir dėl maksimaliai iÅ¡laikomo atskirų dalių ir bendrų dalių proporcingumo principo. PrieÅ¡ingai nei teigia atsakovė, nėra pagrindo Plano Nr. 1 sprendinių vertinti, kaip pažeidžiančių proporcingumo ir Å¡alių lygiateisiÅ¡kumo principus (apeliaciniame skunde akcentuojant, kad Z. T. buvo priskirtas tik 1 kv. m plotas bendro naudojimo dalyje, likusį plotÄ (85 kv.

m) paskiriant naudotis atskirai, o B. Z. B. ir V. B. atskirai paskiriant naudotis žemės sklypo dalimi prie jų naudojamo sandėliuko). Tokie Plano Nr. 1 sprendiniai ieÅ¡kovo, atsiliepimÄ Ä¯ apeliacinį skundÄ pateikusių trečiųjų asmenų buvo tinkamai pagrįsti. Kaip jau minėta Å¡ios nutarties 34 punkte, B. faktiÅ¡kai naudojasi tomis sandėliavimo patalpomis, ir faktiÅ¡kai vieni naudojasi Plane Nr. 1 po sandėliavimo patalpomis jiems iÅ¡skirtu plotu. Kaip ir dėl Z. T., ieÅ¡kovo ir kitų atsiliepimÄ Ä¯ apeliacinį skundÄ pateikusių trečiųjų asmenų duomenimis, Plane Nr. 1 numatytas sprendinys iÅ¡ esmės atitinka faktinį Å¡io trečiojo asmens žemės sklypo naudojimÄ . Tokiems Plano Nr. 1 sprendiniams neprieÅ¡tarauja kiti žemės sklypo bendraturčiai, o atsakovė, su jais nesutikdama, niekaip nenurodo ir nepagrindžia savo teisių ar teisėtų interesų pažeidimo.

44. Atkreiptinas dėmesys ir į NŽT pozicijÄ nagrinėjamu klausimu. Pastebėtina, kad 2017 m. lapkričio 8 d. raÅ¡te, adresuotame UAB „Geodeziniai matavimai“, NŽT nurodė, kad Plane Nr. 1 yra trÅ«kumų (su planu turi bÅ«ti pasiraÅ¡ytinai supažindinti visi žemės sklypo bendrasavininkai, Å¡iuo atveju atsakovė; su planu nustatyta tvarka turi bÅ«ti supažindinti žemės sklype esančių statinių savininkai, naudotojai, nuomininkai). Taigi, atlikusi Plano Nr. 1 vertinimÄ , NŽT nurodė trÅ«kumus, kuriuos paÅ¡alinus, planui bÅ«tų pritarta.

Ä®vertinus byloje nustatytas faktines aplinkybes konstatuotina, kad nors atsakovė nesutinka su Planu Nr. 1, tačiau kitas trÅ«kumas pirmosios instancijos teismo buvo paÅ¡alintas, kadangi visi žemės sklypo bendraturčiai, kaip ir kiti tretieji asmenys (žemės sklype esančių statinių savininkai, naudotojai), buvo įtraukti į Å¡ios bylos nagrinėjimÄ , supažindinti su bylos medžiaga, tame tarpe ir pateiktais planais. Tuo tarpu Planas Nr. 2 nebuvo derintas su NŽT (derinta tik iÅ¡orinė riba). Bylos nagrinėjimo metu NŽT nesutiko su apeliantės parengtu Planu Nr. 2, akcentavo trÅ«kumÄ dėl atskiros dalies ir bendros dalies proporcingumo neiÅ¡laikymo (pvz., proporcija tarp V.

K. ir A. K., bei valstybei atskirai ir bendrai iÅ¡skiriamų dalių). Tokiu bÅ«du, kaip matyti iÅ¡ atsakovės prieÅ¡ieÅ¡kinio reikalavimų (nutarties 7.1.7, 7.1.8, 7.1.10 punktai), iÅ¡ valstybės bendram naudojimui bÅ«tų paimamas itin neproporcingai didelis plotas (1364 kv. m). Taigi, manytina, jog pagrįstai tokį NŽT įvardintÄ plano trÅ«kumÄ dėl atskirų ir bendrų dalių proporcijų neiÅ¡laikymo pirmosios instancijos teismas vertino kaip esminį ir tokiam planui nepritarė.

45. Ä®vertinus visas aukščiau paminėtas aplinkybes, laikytina, kad ginčijamu teismo sprendimu nustatyta naudojimosi žemės sklypu tvarka pagal PlanÄ Nr. 1 atitinka proporcingumo principÄ , daugumos bendraturčių valiÄ , susiklosčiusiÄ faktinę ginčo žemės sklypo naudojimosi tvarkÄ , nepažeidžia kitų bendraturčių, tame tarpe ir atsakovės, teisių ir teisėtų interesų. Dėl procesinės bylos baigties 46. Remiantis iÅ¡dėstytais argumentais, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas teisingai vertino byloje surinktus įrodymus, jo priimtas sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, o apeliacinis skundas atmetamas kaip nepagrįstas. Apeliacinės instancijos teismas palieka skundžiamÄ pirmosios instancijos teismo sprendimÄ nepakeistÄ (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

47. Ä® esminius apeliacinio skundo argumentus atsakyta, kiti Å¡iame skunde nurodyti argumentai taip pat nesudaro pagrindo naikinti skundžiamÄ pirmosios instancijos teismo sprendimÄ . Teisėjų kolegija pažymi, kad teismo pareiga pagrįsti priimtÄ procesinį spendimÄ neturėtų bÅ«ti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvienÄ argumentÄ . Atmesdamas apeliacinį (atskirÄ jį) skundÄ , apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo (nutarties) motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008, 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K- 3- 252/2010, 2010 m. kovo 16 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-107/2010, ir kt.).

Dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme 48. Pagal CPK 93 straipsnio 1 dalį Å¡aliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi iÅ¡laidas teismas priteisia iÅ¡ antrosios Å¡alies, nors Å¡i ir bÅ«tų atleista nuo bylinėjimosi iÅ¡laidų mokėjimo į valstybės biudžetÄ .

49. Pagal CPK 98 straipsnio 1 dalį Å¡aliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iÅ¡ antrosios Å¡alies iÅ¡laidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylÄ , pagalbÄ , taip pat už pagalbÄ rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. Dėl Å¡ių iÅ¡laidų priteisimo Å¡alis teismui raÅ¡tu pateikia praÅ¡ymÄ su iÅ¡laidų apskaičiavimu ir pagrindimu. Å ios iÅ¡laidos negali bÅ«ti priteisiamos, jeigu praÅ¡ymas dėl jų priteisimo ir iÅ¡laidų dydį patvirtinantys įrodymai nepateikti iki bylos iÅ¡nagrinėjimo iÅ¡ esmės pabaigos.

50. IeÅ¡kovo S. G., trečiųjų asmenų T. K., K. B., J. K., V. B., B. Z. B., V. K., A. K. atstovė pateikė byloje praÅ¡ymÄ priteisti iÅ¡ apeliantės I. K. S. G., B. Z. B., T. K. ir V. K. naudai iÅ¡ viso 1 520 Eur patirtų iÅ¡laidų (kiekvienam po 380 Eur) už advokato pagalbÄ apeliacinėje instancijoje. Kartu su praÅ¡ymu buvo pateikti ir minėtas iÅ¡laidas patvirtinantys įrodymai: 2022 m. rugpjūčio 26 d. sÄ skaita už teisinę pagalbÄ , 1 520 Eur sumai, bei pinigų priėmimo kvitai (2022 m. rugpjūčio 26 d., B.

Z. B. sumokėta 380 Eur suma; 2022 m. rugpjūčio 31 d. T. K. sumokėta 190 Eur suma; 2022 m. spalio 27 d. S. G. sumokėta 380 Eur suma; 2022 m. lapkričio 8 d. T. K. sumokėta 190 Eur suma; 2022 m. lapkričio 7 d. V. K. sumokėta 380 Eur suma). Apeliacinį skundÄ atmetus, minėtos ieÅ¡kovo ir trečiųjų asmenų apeliacinės instancijos teisme patirtos iÅ¡laidos priteitinos iÅ¡ atsakovės. Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija n u t a r i a: atsakovės apeliacinį skundÄ atmesti.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. liepos 15 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ . Priteisti iÅ¡ atsakovės I. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ieÅ¡kovo S. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) B. Z. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) T. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir V. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) naudai lygiomis dalimis 1 520 Eur apeliacinės instancijos teisme patirtoms bylinėjimosi iÅ¡laidoms atlyginti, t. y. po 380 Eur (tris Å¡imtus aÅ¡tuoniasdeÅ¡imt eurų) kiekvienam. Å i teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėjai Donata Kravčenkienė Kristina Lysionok Renata Volodko