2019-01-08 Nr. AB-1204-3-61-3-03538-2018-3 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Legislator summary
AI generatedteismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjų L. O. B., E. O. B. (E. O. B.), B. O. B. ir A. L. O. B. (A. L. O. B.) atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. lapkričio 20 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjų L. O. B., E. O. B. (E. O. B.), B. O. B. ir A. L. O. B. (A. L. O. B.) skundą atsakovams Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, Vilniaus miesto savivaldybei, savivaldybės įmonei „Vilniaus miesto būstas“, Lietuvos valstybei, atstovaujama Lietuvos Respublikos Vyriausybės, dėl sprendimo, raštų panaikinimo.
Legislator headnote
AI generated2019-01-08 Nr. AB-1204-3-61-3-03538-2018-3 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas: Pareiškėjai 2018 m. spalio 18 d. su skundu kreipėsi į teismą, prašydami: 1) panaikinti Lietuvos administracinių ginčų komisijos 2018 m. rugsėjo 20 d. sprendimą Nr. 2R-134(4R-838); 2) panaikinti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 2018 m. rugpjūčio 30 d. raštą Nr. A63-276/18(3.2.1E-EM4) ir savivaldybės įmonės (toliau – SĮ) „Vilniaus miesto būstas“ 2018 m. liepos 13 d. raštą Nr. 1.35-18/3410, o Teisinių santykių komisiją įpareigoti išnagrinėti pareiškėjų prašymą dėl taikos pasirašymo; 3) iš atsakovų solidariai priteisti po 5 000 Eur kiekvienam pareiškėjui neturtinei žalai atlyginti.
Full text
Administracinė byla Nr. eAS-32-525/2019
Teisminio proceso Nr. 3-61-3-03538-2018-3
Procesinio sprendimo kategorija 43.3
(S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS
NUTARTIS
2019 m. sausio 8 d.
Vilnius
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus (pranešėjas), Artūro Drigoto (kolegijos pirmininkas) ir Dalios Višinskienės,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjų L. O. B., E. O. B. (E. O. B.), B. O. B. ir A. L. O. B. (A. L. O. B.) atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. lapkričio 20 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjų L. O. B., E. O. B. (E. O. B.), B. O. B. ir A. L. O. B. (A. L. O. B.) skundą atsakovams Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, Vilniaus miesto savivaldybei, savivaldybės įmonei „Vilniaus miesto būstas“, Lietuvos valstybei, atstovaujama Lietuvos Respublikos Vyriausybės, dėl sprendimo, raštų panaikinimo.
Teisėjų kolegija
nustatė:
I. Pareiškėjai 2018 m. spalio 18 d. su skundu kreipėsi į teismą, prašydami: 1) panaikinti Lietuvos administracinių ginčų komisijos 2018 m. rugsėjo 20 d. sprendimą Nr. 2R-134(4R-838); 2) panaikinti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 2018 m. rugpjūčio 30 d. raštą Nr. A63-276/18(3.2.1E-EM4) ir savivaldybės įmonės (toliau – SĮ) „Vilniaus miesto būstas“ 2018 m. liepos 13 d. raštą Nr. 1.35-18/3410, o Teisinių santykių komisiją įpareigoti išnagrinėti pareiškėjų prašymą dėl taikos pasirašymo; 3) iš atsakovų solidariai priteisti po 5 000 Eur kiekvienam pareiškėjui neturtinei žalai atlyginti.
Vilniaus apygardos administracinis teismas 2018 m. spalio 29 d. nutartimi nustatė pareiškėjams terminą iki 2018 m. lapkričio 14 d. skundo trūkumams pašalinti.
2018 m. lapkričio 15 d. buvo gautas pareiškėjų prašymas pratęsti terminą skundo trūkumams pašalinti. Pareiškėjai nurodė, kad pateikė teismui įrodymus, jog L. O. B. ir E. O. B. sunkiai serga, jų socialinė padėtis žemiau nulinės, todėl prašė teismo atleisti nuo žyminio mokesčio sumokėjimo. Taip pat pateikė įrodymus, kad po teismo 2018 m. spalio 29 d. nutarties gavimo, kreipėsi į valstybę dėl atleidimo nuo žyminio mokesčio ir atstovo paskyrimo. Pareiškėjai yra Asociacijos kompleksinė ir ergonteisinė parama nariai, todėl pridėjo šios asociacijos įstatus, išrašą ir juridinių asmenų registro ir Vilniaus universiteto diplomo, išduoto A. B., kopiją.
II. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2018 m. lapkričio 20 d. nutartimi netenkino pareiškėjų prašymo pratęsti terminą skundo trūkumams pašalinti ir skundą laikė nepaduotu.
Teismas nustatė, kad pareiškėjai teismui pateikė tik jų atstovo įgaliojimus patvirtinančius dokumentus (išrašą iš juridinių asmenų registro, įstatus, valdybos narių susirinkimo protokolą, Vilniaus universiteto diplomo, išduoto A. B., kopiją), kreipimosi į Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybą dėl atstovo paskyrimo ir atleidimo nuo žyminio mokesčio kopiją, tačiau tai dar nereiškė, kad skundo trūkumai buvo pašalinti, nes teismo 2018 m. spalio 29 d. nutartimi pareiškėjai buvo įpareigoti ne tik pateikti teismui įrodymus, patvirtinančius, kad jie negali sumokėti žyminio mokesčio (arba sumokėti 22,50 Eur žyminį mokestį) ir pridėti žyminio mokesčio kvitą bei atstovavimo dokumentus, bet ir tinkamai suformuluoti skundo reikalavimus, patikslinti skundo pagrindą sudarančias aplinkybes, pateikti nuomonę dėl bylos nagrinėjimo rašytinio proceso tvarka.
Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, kad pareiškėjai prašymą pratęsti terminą su papildomais dokumentais teismui pateikė 2018 m. lapkričio 14 d. elektroniniu paštu. Pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 23 straipsnio 7 dalį tais atvejais, kai skundas (prašymas, pareiškimas) siunčiamas faksimiliniu laišku arba kitomis elektroninių ryšių priemonėmis (išskyrus atvejus, kai asmens tapatybė patvirtinama Lietuvos Respublikos teismų įstatyme nustatytais būdais), ne vėliau kaip per tris kalendorines dienas turi būti pateiktas skundo (prašymo, pareiškimo) originalas. Tačiau prašymo pratęsti terminą trūkumams pašalinti su pridedamais dokumentais originalas teismui ABTĮ nustatytu terminu nebuvo pateiktas. Be to, priešingai negu nurodė pareiškėjai, prie prašymo pratęsti terminą trūkumams pašalinti nebuvo pridėti jokie pareiškėjų ar pareiškėjų atstovo ligą ar sveikatos būklę patvirtinantys dokumentai, o iš pateikto 2018 m. lapkričio 5 d. kreipimosi dėl antrinės pagalbos suteikimo kopijos, nebuvo galima spręsti, ar toks prašymas iš tiesų buvo pateiktas Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybai, kadangi ant jo nebuvo jokių to dokumento gavimo minėtoje institucijoje patvirtinimo žymių.
Taip pat teismas atkreipė dėmesį, kad pareiškėjams teismo 2018 m. spalio 29 d. nutartis, kuria nustatytas terminas iki 2018 m. lapkričio 14 d. pašalinti, buvo išsiųsta registruotais laiškais ir visiems pareiškėjams buvo įteikta 2018 m. lapkričio 2 d. Teismo vertinimu, pareiškėjai turėjo pakankamai laiko pašalinti minėta teismo nutartimi nustatytus skundo trūkumus.
III. Pareiškėjai atskirajame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. lapkričio 20 d. nutartį ir pratęsti terminą skundo trūkumams pašalinti.
Pareiškėjai prašo juos atleisti nuo žyminio mokesčio sumokėjimo, nes pareiškėjai Leokadija ir Ernestas sunkiai serga, jų socialinė padėtis žemiau nulio. Taip pat, jų teigimu, pateiktas priedas patvirtina, kad po nutarties gavimo jie kreipėsi į valstybę dėl atleidimo nuo žyminio mokesčio sumokėjimo ir atstovo paskyrimo. Atsižvelgus į tai, pareiškėjai prašo pratęsti terminą skundo trūkumams pašalinti.
Teisėjų kolegija
konstatuoja:
IV. Nagrinėjamos bylos dalykas – Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. lapkričio 20 d. nutarties, kuria teismas netenkino pareiškėjų prašymo pratęsti terminą skundo trūkumams pašalinti ir jų skundą laikė nepaduotu, teisėtumas ir pagrįstumas.
ABTĮ 33 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad, jeigu teismui paduotas skundas neatitinka šio įstatymo 24, 25 straipsnių reikalavimų, nutartimi nustatomas terminas trūkumams pašalinti; jeigu per teismo nustatytą terminą trūkumai nepašalinami, skundas laikomas nepaduotu ir teisėjo nutartimi grąžinamas pareiškėjui. Taigi vadovaujantis ABTĮ 33 straipsnio 1 dalimi, teismo nutartyje nurodytų skundo trūkumų nepašalinimas (netinkamas pašalinimas arba ne visų teismo nurodytų trūkumų pašalinimas) per teismo nustatytą terminą yra pagrindas laikyti skundą nepaduotu ir grąžinti jį pareiškėjui. Pažymėtina, kad termino pašalinti skundo trūkumus nustatymas yra skundą pateikusiam asmeniui palanki aplinkybė, kadangi teismas, nurodydamas skundo trūkumus, suteikia asmeniui galimybę per nustatytą laiką pašalinti kliūtis, kurios teismui užkerta kelią priimti pateiktą skundą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. rugsėjo 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-1164-502/2015 ir kt.). Teismo nutartis dėl trūkumų pašalinimo nėra skundžiama atskiruoju skundu, todėl joje padarytų išvadų teisėtumas ir pagrįstumas yra tikrinamas nagrinėjant atskirąjį skundą dėl teismo nutarties, kuria nutarta laikyti skundą nepaduotu, nepašalinus teismo nustatytų skundo trūkumų.
ABTĮ 34 straipsnyje įtvirtinta, kad skundai (prašymai, pareiškimai) administraciniuose teismuose priimami ir nagrinėjami tik po to, kai sumokamas įstatymo nustatytas žyminis mokestis, išskyrus šio įstatymo nustatytus atvejus. ABTĮ 36 straipsnyje yra įtvirtinti atvejai, kai skundai nėra apmokestinami žyminiu mokesčiu. Nagrinėjamu atveju byloje nėra ginčo, kad pareiškėjo pateiktas skundas nepateko į ABTĮ 36 straipsnyje numatytą žyminiu mokesčiu neapmokestinamų skundų sąrašą, to iš esmės neginčija ir patys pareiškėjai. Šiuo atveju pareiškėjai, paduodami skundą, nepateikė žyminio mokesčio kvito, todėl teismas 2018 m. spalio 29 d. nutartimi pagrįstai įpareigojo pareiškėjams pateikti žyminio mokesčio kvitą arba pateikti teismui įrodymus, patvirtinančius, kad jie minėto mokesčio sumokėti negali.
Pareiškėjai skunde taip pat prašė priteisti neturtinės žalos atlyginimą, tačiau nenurodė dėl kokių viešojo administravimo subjektų (jų pareigūnų) veiksmų ar neveikimo šią žalą patyrė, kuo ši žala pasireiškė, koks priežastinis ryšys tarp neturtinės žalos ir neteisėtų veiksmų, todėl pirmosios instancijos teismas, teisėjų kolegijos vertinimu, pagrįstai nurodė pareiškėjams patikslinti skundą.
ABTĮ 24 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad skundą (prašymą, pareiškimą) pasirašo pareiškėjas ar jo atstovas. Prie atstovo paduodamo skundo (prašymo, pareiškimo) turi būti pridedamas įgaliojimas ar kitas dokumentas, patvirtinantis atstovo įgaliojimus. Pareiškėjų skundą pasirašė A. B., tačiau prie skundo nebuvo pateiktas minėto asmens įgaliojimas pasirašyti skundą. Pirmosios instancijos teismas nustatė šį skundo trūkumą ir pagrįstai paprašė pateikti įgaliojimą patvirtinančius dokumentus. Pareiškėjai, tikslindami skundą, pateikė jų atstovo įgaliojimus patvirtinančius dokumentus, kreipimąsi į Valstybės garantuojamą teisinės pagalbos tarnybą dėl atstovo paskyrimo, tačiau nepašalino kitų teismo 2018 m. spalio 29 d. nutartyje nurodytų trūkumų, t. y. nepateikė įrodymų, kad jie negali sumokėti žyminio mokesčio, nepatikslino skundo reikalavimo ir nepateikė nuomonės dėl bylos nagrinėjimo rašytinio proceso tvarka. Teisėjų kolegijos vertinimu, pareiškėjai turėjo pakankamai laiko pašalinti teismo nurodytus skundo trūkumus, tačiau to nepadarė ir nenurodė svarbių aplinkybių, kodėl teismas turėtų pratęsti terminą skundo trūkumas pašalinti.
Atsižvelgdama į išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės tinkamai vertino bylos faktines aplinkybes bei joms taikė proceso teisės normas, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį laikyti pareiškėjų skundą nepaduotu, kadangi nebuvo ištaisyti teismo nurodyti trūkumai. Dėl šios priežasties pareiškėjų atskirasis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo skundžiama nutartis paliekama nepakeista.
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Pareiškėjų L. O. B., E. O. B. (E. O. B.), B. O. B. ir A. L. O. B. (A. L. O. B.) atskirąjį skundą atmesti.
Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. lapkričio 20 d. nutartį palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.
Teisėjai Laimutis Alechnavičius
Artūras Drigotas
Dalia Višinskienė