Legislator Case Law & Legislation
4fce4097-bf34-4016-9ce3-ee0ec0b64ba7 AI generated

4fce4097-bf34-4016-9ce3-ee0ec0b64ba7 · Kauno apylinkės teismas

Case Number 4fce4097-bf34-4016-9ce3-ee0ec0b64ba7
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)

Legislator summary

AI generated

Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus specialistui G. P., vieÅ¡ame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo administracinėn atsakomybėn traukiamo A. J. (toliau – pareiÅ¡kėjas) skundÄ dėl Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Nusikalstamų veikų eismo saugumui tyrimo skyriaus virÅ¡ininko N. K. 2018 m. rugsėjo 5 d. nutarimo administracinio nusižengimo byloje Nr. 20-ANR_N-19711-2018.

Legislator headnote

AI generated

4fce4097-bf34-4016-9ce3-ee0ec0b64ba7 · Kauno apylinkės teismas: P., vieÅ¡ame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo administracinėn atsakomybėn traukiamo A. J. (toliau – pareiÅ¡kėjas) skundÄ dėl Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Nusikalstamų veikų eismo saugumui tyrimo skyriaus virÅ¡ininko N. K. 2018 m. rugsėjo 5 d. nutarimo administracinio nusižengimo byloje Nr. 20-ANR_N-19711-2018.

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

Administracinio nusižengimo byla Nr. II-288-240/2019

Teisminio proceso Nr. 4-69-3-01593-2018-1

Procesinio sprendimo kategorijos:

(S)

16.9.3; 21.3.5; 21.10.4

KAUNO APYLINKĖS TEISMAS

N U T A R T I S

2019 m. gruodžio 16 d.

Kaunas

Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų teisėjas Bronislovas Liatukas,

sekretoriaujant Loretai Dosinienei,

dalyvaujant pareiškėjui A. J.,

institucijos – Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus (toliau – Institucija) – atstovei Rasai Girdauskienei,

Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus specialistui G. P.,

vieÅ¡ame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo administracinėn atsakomybėn traukiamo A. J. (toliau – pareiÅ¡kėjas) skundÄ dėl Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Nusikalstamų veikų eismo saugumui tyrimo skyriaus virÅ¡ininko N. K. 2018 m. rugsėjo 5 d. nutarimo administracinio nusižengimo byloje Nr. 20-ANR_N-19711-2018.

Teismas

n u s t a t ė :

2018 m. rugsėjo 5 d. A. J. buvo suraÅ¡ytas administracinio nusižengimo protokolas už tai, kad jis 2018 m. vasario 3 d., apie 16.30 val., Kaune, Jonavos g. ir Jurbarko g. žiedinėje sankryžoje, važiuodamas kryptimi nuo Å v. GertrÅ«dos g. link Jurbarko g. ir vairuodamas automobilį „BMW 320D“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nesielgė taip, kad nekeltų pavojaus kitų eismo dalyvių turtui, pasirinkdamas važiavimo greitį neatsižvelgė į važiavimo sÄ lygas, ypač eismo intensyvumÄ , atsiradus kliūčiai, kuriÄ galėjo ir turėjo pastebėti, transporto priemonės nestabdė ir kliÅ«ties neapvažiavo, atsitrenkė į žiedinėje sankryžoje jau važiavusio automobilio „Opel Vectra“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairuojamo T. K., galinės dalies kairįjį Å¡onÄ ir jį apgadino, tuo padarė administracinį nusižengimÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 417 straipsnio 8 dalyje.

2018 m. rugsėjo 5 d. Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Nusikalstamų veikų eismo saugumui tyrimo skyriaus nutarimu Nr. 20-ANR_N-19711-2018, A. J. už nusižengimo, numatyto ANK 417 straipsnio 8 dalyje, padarymÄ paskirta nuobauda – įspėjimas.

PareiÅ¡kėjas praÅ¡o panaikinti Institucijos priimtÄ nutarimÄ ir administracinio nusižengimo bylÄ jo atžvilgiu nutraukti. PareiÅ¡kėjas skunde nurodo, jog buvo nustatyta, kad jis sukėlė eismo įvykį, kurio metu buvo apgadinta transporto priemonė, vairuojama T. K.. 2018 m. vasario 3 d., apie 16.30 val., T. K., važiuodamas automobiliu „Opel Vectra“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) nesilaikė Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 3.2, 9 bei 154 punktų reikalavimų, važiuodamas Å¡alutiniu keliu (Jonavos g., Kaune), nepaisė kelio ženklo „Duoti keliÄ â€œ (KET 1 priedas Nr. 203) ir nepraleido pagrindiniu keliu (Å auklių g., Kaune) važiuojančio automobilio „BMW 320D“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) vairuojamo A.

J.. Dėl Å¡ios priežasties kilo eismo įvykis. 2018 m. kovo 12 d. Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyrius specialisto iÅ¡vadomis Nr. G828/2018(02) ir G823/2018(02), A. J. nustatytas nežymus sveikatos sutrikdymas, o T. K. sužalojimų nekonstatuota. Skundžiamas nutarimas priimtas motyvuojant tuo, jog A. J., tariamai „nesielgė taip, kad nekeltų pavojaus kitų eismo dalyvių turtui, pasirinkdamas važiavimo greitį neatsižvelgė į važiavimo sÄ lygas, ypač eismo intensyvumÄ , atsiradus kliūčiai, kuriÄ galėjo ir turėjo pastebėti, transporto priemonės nestabdė ir kliÅ«ties neapvažiavo, atsitrenkė į žiedinėje sankryžoje jau važiavusio automobilio <...> vairuojamo – T.

K. – galinės dalies kairį Å¡onÄ ir jį apgadino“, taip tariamai pažeisdamas KET 9 punkto, 127 bei 128 punktų reikalavimus, tačiau nutarimas priimtas neteisingai įvertinus A. J. ir T. K. veiksmų įtakÄ eismo įvykio kilimui, todėl yra laikytinas nepagrįstu ir naikintinas. T. K. padyti KET pažeidimai yra tiesioginiu priežastiniu ryÅ¡iu susiję su eismo įvykio kilimu ir atsiradusiais padariniais. Administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens teigimu jis važiavo Å auklių g., Kaune, antrÄ ja eismo juosta, o 2018 m. vasario 3 d. tarnybiniame praneÅ¡ime dėl eismo įvykio ir 2018 m. vasario 3 d. eismo įvykio registravimo lape klaidingai nurodyta, jog jis važiavo pirmÄ ja eismo juosta, nors minėtuose dokumentuose nurodyta, jog jo vairuojamas automobilis važiavo ta eismo juosta, kuria galimas eismas link Jurbarko g. (važiuojant tiesiai) ir link Kauno senamiesčio (sukant kairiau), todėl tai, jog A.

J. važiavo antrÄ ja eismo juosta, yra neginčytina. T. K. važiuojant Jonavos g. antrÄ ja eismo juosta galiojo kelio ženklo Nr. 203 „Duoti keliÄ â€œ reikalavimai, atitinkamai ir pareiga laikytis KET 3.2. punkto bei 154 punkto reikalavimų ir duoti keliÄ pagrindiniu keliu važiuojančioms transporto priemonėms. PrieÅ¡ingai nei yra nurodoma nutarime, A. J. vairuojamas automobilis atsitrenkė ne į T. K. vairuojamo automobilio galinės dalies kairį Å¡onÄ , bet į Å¡oninę dalį, kÄ patvirtina byloje esančios nuotraukos, be to, 2018 m. vasario 3 d. papildomuose duomenyse apie eismo įvykį užfiksuoti T.

K. automobilio pažeidimai, o tai taip pat patvirtina, jog A. J. davė nuoseklius paaiÅ¡kinimus ir T. K. bandymÄ lengvabÅ«diÅ¡kai ir chuliganiÅ¡kai nepaisyti eismo organizavimo tvarkos bei KET reikalavimų, neįvertinant galimų tokių veiksmų pasekmių. Todėl T. K. parodymai, kurie prieÅ¡tarauja kitiems bylos duomenims, turi bÅ«ti vertinami kritiÅ¡kai, kaip bandymas iÅ¡vengti administracinės atsakomybės dėl sukelto eismo įvykio. 2018 m. vasario 15 d. papildomuose paaiÅ¡kinimuose T. K. nurodė, jog jis pamatė A.

J. automobilį per galinio vaizdo veidrodėlį, pirminis smÅ«gis teko automobilio „Opel Vectra“ galiniam buferiui, tuoj po ko automobilis „Opel Vectra“ pasisuko ir antras smÅ«gis teko galinėms durelėms. Atsižvelgiant į 2018 m. vasario 3 d., eismo įvykio vietos schemÄ , eismo įvykio vietos nuotraukas, transporto priemonių padėtį po eismo įvykio bei užfiksuotus automobilių sugadinimus, akivaizdu, jog T. K. nurodomas įvykio kilimo mechanizmas yra neteisingas, nepagrįstas faktinėmis aplinkybėmis ar tuo labiau techniÅ¡kai bei fiziÅ¡kai įmanomas.

Atsižvelgiant į iÅ¡dėstytas aplinkybes bei vadovaujantis KET 3.14. punktu, laikytina, jog T. K. vairuojamas automobilis važiavo Å¡alutiniu keliu, tuo tarpu A. J. vairuojamas automobilis važiavo pagrindiniu keliu, o automobiliai susidÅ«rė važiuojamųjų kelio dalių sankirtoje, kuri yra pažymėta horizontaliuoju kelio ženklinimu – iÅ¡tisinėmis susikertančiomis geltonomis linijomis. Remiantis KET 3.2 punktu, 9 punktu, bei 154 punktu, Å¡alutiniu keliu važiuojantis T. K. privalėjo duoti keliÄ transporto priemonei, vairuojamai A.

J., ir važiuojančiai pagrindiniu keliu. A. J. bandė iÅ¡vengti eismo įvykio ir stabdė vairuojamÄ transporto priemonę, tačiau jo nepavyko iÅ¡vengti. 2018 m. rugsėjo 5 d. institucijai pateiktame paaiÅ¡kinime A. J. nurodė, jog jo vairuojama transporto priemonė važiavo apie 40 km/h greičiu ir tai nebuvo paneigta kitais administracinio nusižengimo byloje surinktais duomenimis. Eismo įvykio metu oro sÄ lygos buvo geros. Atsižvelgiant į visas Å¡ias aplinkybes negali bÅ«ti laikoma, jog A. J. neįvertino eismo sÄ lygų ir (ar) nepasirinko saugaus greičio, todėl vienintele eismo įvykio priežastimi yra T.

K. padaryti KET taisyklių pažeidimai ir lengvabÅ«diÅ¡kas tikėjimasis, kad pavyks kirsti pagrindinį keliÄ neįsitikinus, jog tai padaryti saugu, o atliekamas manevras nesukels pavojaus. PareiÅ¡kėjas skunde nurodo, kad net jei jis bÅ«tų pripažintas pažeidusiu KET 9 punkto, 127 punkto bei 128 punkto reikalavimus, jis negalėtų bÅ«ti laikomas sukėlusiu eismo įvykį ir jam negalėtų bÅ«ti taikoma atsakomybė, numatyta ANK 417 straipsnio 8 dalyje, nes darant iÅ¡vadÄ dėl priežastinio ryÅ¡io tokiais atvejais, kai KET pažeidžia du eismo įvykio dalyviai, reikia nustatyti, ar kiekvieno ar tik vieno eismo dalyvio padarytas eismo saugumo taisyklių pažeidimas buvo bÅ«tina, lemiama, o ne atsitiktinė padarinių kilimo sÄ lyga, o pagal teismų praktikÄ eismo įvykio dalyvis, kuriam KET numato pareigÄ praleisti kertamu keliu ar kelio dalimi valiuojančias transporto priemones, privalo praleisti visas tokias transporto priemones, taip pat ir tas, kurios važiuoja pažeisdamos KET numatytus reikalavimus.

Pastarųjų transporto priemonių vairuotojų atlikti KET pažeidimai laikomi formaliais, nesančiais priežastiniame ryÅ¡yje su eismo įvykio kilimu. PareiÅ¡kėjo nuomone jo veiksmai turėtų bÅ«ti laikomi atsitiktine padarinių kilimo sÄ lyga. Jis nurodo, kad skundžiamame nutarime nėra tinkamai atskleista padaryto administracinio nusižengimo esmė, ji suformuluota tik abstrakčiomis bei formaliomis frazėmis, nenurodyta, kokiais duomenimis remiantis padaryta iÅ¡vada dėl administracinio nusižengimo, nėra nurodoma, kodėl tam tikri administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimo metu surinkti duomenys nėra vertinami (atmetami), ar prieÅ¡ingai — yra vertinami (priimami).

Atsižvelgiant į iÅ¡dėstytas aplinkybes, akivaizdu, jog Institucija neteisingai įvertino pareiÅ¡kėjo veiksmus, neįvertino T. K. padarytų KET pažeidimų, galimai nepagrįstai rėmėsi visuomenėje susiformavusia nuomone apie atitinkamos markės transporto priemonę vairuojančius asmenis ir priėmė faktinėmis aplinkybėmis nepagrįstÄ , teisiniam reguliavimui bei susiformavusiai teismų praktikai prieÅ¡taraujantį nutarimÄ .

Atsiliepime į pareiÅ¡kėjo A. J. skundÄ Kauno apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos administracinės veiklos skyrius praÅ¡o skundo netenkinti, palikti galioti skundžiamÄ nutarimÄ . Administracinio nusižengimo byla iÅ¡nagrinėta ir nutarimas priimtas įvertinus byloje esančius įrodymus, nustatytas eismo įvykio aplinkybes, atsižvelgiant į automobilių iÅ¡sidėstymÄ po eismo įvykio ir jų važiavimo trajektorijÄ prieÅ¡ eismo įvykį. Kaip matyti iÅ¡ eismo įvykio aplinkybių, kurios yra raÅ¡ytiniu bÅ«du užfiksuotos bylos medžiagoje, pareigÅ«nai, atvykę į Jonavos g. ir Jurbarko g. žiedinę sankryÅ¾Ä , pastebėjo du susidÅ«rusius automobilius. Priėjus prie automobilio „BMW“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairuotojo, Å¡is paaiÅ¡kino, kad važiavo žiedu pirma eismo juosta, nuo važiuojamosios dalies kraÅ¡to, kuria galima važiuoti link Pilies g. kairiau arba važiuoti tiesiai į Jurbarko g., tačiau važiuodamas į Jurbarko g. pajuto, kaip atsitrenkė į priekyje važiavusio „Opel“ automobilio kairės pusės galinį sparnÄ , dėl ko suveikė oro pagalvių sistema. „Opel“ vairuotojas važiavo iÅ¡ Jonavos g. link Pilies g. antroje eismo juostoje, nuo deÅ¡inio važiuojamosios dalies kraÅ¡to ir pajuto smÅ«gį į savo automobilio kairiÄ jÄ galinę dalį, dėl ko „Opel“ automobilis susiskersavo. Eismo įvykio metu automobiliui „BMW“ apgadintas deÅ¡inės pusės sparnas, žibintas, variklio dangtis bei bamperis, o automobiliui „Opel“ galinės kairės pusės durelės, ratlankis, sparnas. IÅ¡vardintos aplinkybės rodo, kad apeliantas nesielgė taip, kad nekeltų pavojaus kitų eismo dalyvių turtui, pasirinko netinkamÄ važiavimo greitį, neatsižvelgė įvairias sÄ lygas, ypač eismo intensyvumÄ , atsiradus kliūčiai, kuriÄ galėjo ir turėjo pastebėti, transporto priemonės nestabdė ir kliÅ«ties neapvažiavo, atsitrenkė į žiedinėje sankryžoje jau važiavusio automobilio „Opel“ galinės dalies kairį Å¡onÄ ir jį apgadino.

PareiÅ¡kėjas A. J. teismo posėdžio metu palaikė savo skundÄ ir prašė jį tenkinti skunde nurodytais motyvais, taip pat nurodė, jog atliktos ekspertizės aktas tik patvirtina skunde nurodytas aplinkybes.

Skundas tenkintinas.

ANK 641 straipsnis nustato, kad teismas, nagrinėdamas bylÄ dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumÄ ir pagrįstumÄ . Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio teisės pažeidimo byla iÅ¡nagrinėta ir nuobauda paskirta pagal įstatymus, jÄ paskyrė organas (pareigÅ«nas), turintis teisę spręsti tos kategorijos bylas, buvo laikomasi nustatytos nagrinėjimo ir administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos. ANK 569 straipsnyje nustatyta, kad organas (pareigÅ«nas) įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimÄ , pagrįstÄ visapusiÅ¡ku ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto iÅ¡nagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sÄ mone. Taigi, konstatuoti tam tikro fakto buvimÄ ar nebuvimÄ galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiÅ¡kai reikÅ¡mingas aplinkybes turi bÅ«ti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, leistinumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieÅ¡taravimai, logiÅ¡kumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų Å¡altinių patikimumas. Administracine tvarka asmuo gali bÅ«ti nubaustas tik nustačius jo veikoje visus įstatyme įtvirtintus konkretaus administracinio nusižengimo požymius (ANK 2 str. 4 d.).

ANK 417 straipsnio 8 dalyje numatyta atsakomybė už Kelių eismo taisyklių pažeidimus. IÅ¡ bylos medžiagos matyti, kad protokolas pareiÅ¡kėjui A. J. suraÅ¡ytas dėl to, kad jis, 2018 m. vasario 3 d., apie 16.30 val., Kaune, Jonavos g. ir Jurbarko g. žiedinėje sankryžoje, važiuodamas kryptimi nuo Å v. GertrÅ«dos g. link Jurbarko g. ir vairuodamas automobilį „BMW 320D“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nesielgė taip, kad nekeltų pavojaus kitų eismo dalyvių turtui, pasirinkdamas važiavimo greitį neatsižvelgė į važiavimo sÄ lygas, ypač eismo intensyvumÄ , atsiradus kliūčiai, kuriÄ galėjo ir turėjo pastebėti, transporto priemonės nestabdė ir kliÅ«ties neapvažiavo, atsitrenkė į žiedinėje sankryžoje jau važiavusio „Opel Vectra“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairuojamo T. K., galinės dalies kairįjį Å¡onÄ ir jį apgadino.

Pagal ANK 567 straipsnio 1 ir 2 dalies nuostatas, įgaliotos institucijos pareigÅ«nas, atlikdamas administracinio nusižengimo tyrimÄ , privalo imtis visų priemonių, kad bÅ«tų visapusiÅ¡kai, objektyviai ir kiek įmanoma per trumpesnį laikÄ iÅ¡tirtos veikos aplinkybės. Nagrinėjant administracinio nusižengimo bylas, teismas, taip pat institucija (pareigÅ«nas), kai byla nagrinėjama ne teismo tvarka, privalo aktyviai dalyvauti tiriant įrodymus ir nustatant bylai svarbias aplinkybes. Priimant sprendimÄ administracinio nusižengimo byloje, privaloma nustatyti, ar buvo padarytas administracinis nusižengimas, ar asmuo kaltas dėl jo padarymo, ar asmuo trauktinas administracinėn atsakomybėn, ar yra atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, ar padaryta turtinė žala ir ar galima administracinio nusižengimo byloje nustatyti jos dydį, taip pat kitas aplinkybes, turinčias reikÅ¡mės bylai teisingai iÅ¡nagrinėti. Ta pati nuostata numatyta ir ANK 617 straipsnyje, kai administracinio nusižengimo byla nagrinėjama ne teismo tvarka.

Kaip matyti iÅ¡ pateiktos administracinio nusižengimo bylos, skundžiamas nutarimas priimtas remiantis liudytojo policijos pareigÅ«no P. V. tarnybiniu praneÅ¡imu, T. K. ir jo automobilyje buvusios keleivės paaiÅ¡kinimais, fotonuotraukomis, eismo įvykio vietos schema, t. y. įrodymais, kuriuose gausu prieÅ¡taravimų. Administracinėn atsakomybėn traukiamas A. J. neigia padaręs jam inkriminuotÄ administracinį nusižengimÄ , teigdamas, kad bÅ«tinoji eismo įvykio kilimo sÄ lyga buvo T. K. padaryti kelių eismo taisyklių pažeidimai, kadangi jis į žiedinę sankryÅ¾Ä Ä¯važiavo iÅ¡ Å¡alutinio kelio. Pažymėtina, kad pareigÅ«nas P. V. eismo įvykio nematė ir atvyko jau po automobilių susidÅ«rimo, eismo įvykio kilimo priežasties nenurodė. Byloje nesant jokių objektyvių duomenų (ekspertizės iÅ¡vados, eksperto paaiÅ¡kinimų, stabdymo kelio žymų), kokiu greičiu žiedinėje sankryžoje važiavo administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo, Kauno apylinkės teismo 2019 m. rugsėjo 18 d. nutartimi buvo paskirta eismo įvykio techninė ekspertizė, pavedant jÄ atlikti Lietuvos teismo ekspertizės centro Techninių ekspertizių skyriaus ekspertams.

Kauno apylinkės teisme 2019 m. lapkričio 15 d. buvo gautas Lietuvos teismo ekspertizės centro ekspertizės aktas Nr. 11-1862(19), kuriame nurodyta, kad kilus grėsmei eismo saugumui – automobiliui „Opel Vectra“ kirtus ženklinimo linijÄ KET 1.12 ir įvažiavus į žiedinę sankryÅ¾Ä , automobilio BMW320D vairuotojas A. J., važiuodamas tiek nustatytu apie 51 km/h greičiu, tiek leistinu gyvenvietėse 50 km/h greičiu, turėjo techninę galimybę iÅ¡vengti eismo įvykio net neintensyviai stabdydamas.

Automobilio „Opel Vectra“ vairuotojas T. K., praleidęs pagrindiniu keliu žiedine sankryža judantį automobilį BMW320D, bÅ«tų turėjęs techninę galimybę iÅ¡vengti Å¡io eismo įvykio. Transporto priemonės susidÅ«rė žiedinėje sankryžoje, automobiliui „Opel Vectra“ į žiedinę sankryÅ¾Ä Ä¯važiavus iÅ¡ Jonavos g. antros eismo juostos nuo Islandijos pl., o automobiliui BMW 320D judant žiedine sankryža antra eismo juosta ir dalinai iÅ¡ jos iÅ¡važiavus.

5. Tikėtina, kad automobilio „Opel Vectra“ vairuotojas T. K., prieÅ¡ įvažiuodamas į žiedinę sankryÅ¾Ä ir kirsdamas ženklinimo linijÄ KET 1.12, iki susidÅ«rimo vietos įveikė apie 22,3 m atstumÄ . Tikėtina, kad susidÅ«rimo metu automobilio BMW 320D greitis buvo 51 km/h, o automobilio „Opel Vectra“ – 17 km/h. Apskaičiuoti, kokie buvo transporto priemonių greičiai prieÅ¡ eismo įvykį, negalima. Å io eismo įvykio eiga tikėtina buvo tokia – automobiliui BMW320D judant žiedinės sankryžos antra eismo juosta ir iki susidÅ«rimo vietos bÅ«nant apie 66,4 m atstumu, į žiedinę sankryÅ¾Ä iÅ¡ Jonavos g. antros eismo juostos nuo Islandijos pl.

įvažiavo automobilis „Opel Vectra“. Automobilis BMW320D, dalinai išvažiavęs iš antros eismo juostos ir judėdamas apie 51 km/h greičiu, priekiniu dešiniu kampu trenkė į apie 17 km/h greičiu judančio automobilio „Opel Vectra“ kairiojo šono galinę dalį. Kontakto pradžios momentu tarp automobilių išilginių simetrijos ašių buvo mažas smailus kampas, atviras link automobilių užpakalinių dalių. Susidūrimo metu automobilis „Opel Vectra“ sukosi prieš laikrodžio rodyklę, automobilis BMW320D pasisuko į kairę ir automobiliai sustojo padėtyse, užfiksuotose eismo įvykio vietos schemoje.

Buvusio kelio eismo įvykio situacijoje automobilio „Opel Vectra“ vairuotojo T. K. veiksmai, – įvažiavęs Å¡alutiniu keliu į žiedinę sankryÅ¾Ä , nepraleido pagrindiniu keliu žiedine sankryža judančio automobilio BMW320D ir su juo susidÅ«rė, – techniniu požiÅ«riu buvo pagrindinė sÄ lyga kilti Å¡iam eismo įvykiui. Buvusioje kelio eismo situacijoje automobilio BMW320D vairuotojo A. J. veiksmai, – automobiliui „Opel Vectra“ įvažiavus į žiedinę sankryÅ¾Ä , laiku nemažino važiavimo greičio, dėl to atsitrenkė į automobilį „Opel Vectra“, – techniniu požiÅ«riu turėjo priežastinį ryšį su Å¡iuo eismo įvykio kilimu.

Kadangi eismo įvykio metu automobilio „Opel Vectra“ vairuotojo T. K. veiksmai techniniu požiÅ«riu buvo pagrindinė sÄ lyga kilti Å¡iam eismo įvykiui, o administracinėn atsakomybėn patraukto A. J. veiksmai tik turėjo priežastinį ryšį su Å¡iuo eismo įvykio kilimu, eismo įvykio kaltininku laikomas ne administracinėn atsakomybėn patrauktas A. J., A. J. skundas tenkintinas, Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Nusikalstamų veikų eismo saugumui tyrimo skyriaus virÅ¡ininko N. K. 2018 m. rugsėjo 5 d. nutarimas administracinio nusižengimo byloje Nr. 20-ANR_N-19711-2018 panaikintinas ir byla nutrauktina.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 6 dalimi, 644 straipsniu, teismas

n u t a r i a :

A. J. skundÄ tenkinti.

Panaikinti Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Nusikalstamų veikų eismo saugumui tyrimo skyriaus 2018 m. rugsėjo 5 d. nutarimÄ ir administracinio nusižengimo teisenÄ A. J. atžvilgiu nutraukti.

Nutartis per 20 dienų nuo jos paskelbimo dienos gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.

Teisėjas Bronislovas Liatukas