Legislator Case Law & Legislation
4fcdad68-a7c3-4452-b97f-c6988f5abdec AI generated

4fcdad68-a7c3-4452-b97f-c6988f5abdec · Vilniaus apygardos teismas

Case Number 4fcdad68-a7c3-4452-b97f-c6988f5abdec
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)

Legislator summary

AI generated

?Administracinio nusižengimo byla Nr. AN2-338-898/2020 Teisminio proceso Nr. 4-48-3-00119-2020-4 Procesinio sprendimo kategorijos: 6.1; 21.11.10. (S) VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS NUTARTIS LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2020 m. rugsėjo 24 d. Vilnius Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Jurgita Kolyčienė, teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo administracinio nusižengimo bylÄ pagal administracinėn atsakomybėn patrauktos B. K. atstovės advokatės Linos AndriuÅ¡kevičienės apeliacinį skundÄ dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rÅ«mų 2020 m. liepos 28 d. nutarimo, kuriuo B.

Legislator headnote

AI generated

4fcdad68-a7c3-4452-b97f-c6988f5abdec · Vilniaus apygardos teismas: Apeliaciniame skunde atkreipiamas dėmesys į tai, kad skundžiamoje nutartyje nėra nurodyta, kokias darbo funkcijas atliko ar privalėjo atlikti kiekvienas iÅ¡ septynių asmenų, ar dėl Å¡ių funkcijų atlikimo buvo susitarta kaip atlygintinų. Taip pat ginčijamas vaizdo įraÅ¡o epizodas, kuriame matyti, kad J. G. nesupranta, kas yra įvykę su siuvimo maÅ¡ina ir akivaizdžiai nesiuva jokio gaminio. Atsižvelgiant į tai keliamas klausimas, kokias darbo funkcijas atliko J. G. ir kodėl Å¡ie veiksmai atitinka darbo santykių turinį. B. K. vertinimu, sėdėjimas prie siuvimo maÅ¡inos ir jos apžiÅ«rinėjimas negali bÅ«ti prilygintas darbo funkcijoms.

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

?Administracinio nusižengimo byla Nr. AN2-338-898/2020 Teisminio proceso Nr. 4-48-3-00119-2020-4 Procesinio sprendimo kategorijos: 6.1; 21.11.10. (S) VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS NUTARTIS LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2020 m. rugsėjo 24 d. Vilnius Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Jurgita Kolyčienė, teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo administracinio nusižengimo bylÄ pagal administracinėn atsakomybėn patrauktos B. K. atstovės advokatės Linos AndriuÅ¡kevičienės apeliacinį skundÄ dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rÅ«mų 2020 m. liepos 28 d. nutarimo, kuriuo B.

K. pripažinta kalta padariusi administracinį nusižengimÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 95 straipsnio 1 dalyje ir jai paskirta 2000 (dviejų tÅ«kstančių) Eur bauda, panaikinimo, Teismas n u s t a t ė : I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės 1. B. K. nubausta už tai, kad, bÅ«dama UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbdavio įgaliotu asmeniu, 2020 m. balandžio 2 d. leido dirbti J. G., gim. (duomenys neskelbtini), J.

S., gim. (duomenys neskelbtini), S. K., gim. (duomenys neskelbtini), bei Kirgizijos piliečiams M. D., gim. (duomenys neskelbtini), S. S., gim. (duomenys neskelbtini), A. S., gim. (duomenys neskelbtini), ir D. B., gim. (duomenys neskelbtini), įmonės siuvykloje adresu (duomenys neskelbtini), teisės aktų nustatyta tvarka nesudariusi raÅ¡ytinių darbo sutarčių ir nepraneÅ¡usi Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritoriniam skyriui apie Å¡ių asmenų įdarbinimÄ prieÅ¡ vienÄ dienÄ iki darbo pradžios.

Tuo pažeidė Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – DK) 42 straipsnio 1 ir 2 dalis bei Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo (toliau – UÄ®) 56 straipsnio 1 dalies 1 punktÄ . Å is B. K. neveikimas kvalifikuotas kaip administracinis nusižengimas, numatytas ANK 95 straipsnio 1 dalyje. II. Apeliacinio skundo argumentai ir praÅ¡ymai 2. Teikiamu apeliaciniu skundu B. K. atstovė advokatė L. AndriuÅ¡kevičienė praÅ¡o panaikinti Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rÅ«mų 2020 m. liepos 28 d. nutarimÄ .

Nurodo, kad liudytojų S. S., A. S., D. B. ir M. D. parodymai yra teikti ne lietuvių kalba ir ne jų gimtÄ ja kalba, nenuoseklÅ«s, prieÅ¡taringi, neatitinkantys objektyvios tikrovės, o vaizdo įraÅ¡e užfiksuotos aplinkybės nepatvirtina, kad J. G., J. S., S. K., S. S., A. S., D. B. ir M. D. vykdė konkrečias darbo funkcijas, todėl tarp nurodytų asmenų ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ nesusiklostė darbo santykiai.

3. Skunde pabrėžiama, jog liudytojai S. S., A. S., D. B. ir M. D. nurodė, kad patikrinimo dienÄ dirbo iki 16.00 val., kas objektyviai negali bÅ«ti tiesa, nes patikrinimo laiku apie 11.00 val. Å¡ie asmenys negalėjo teigti, kad „dirba iki 16.00 val.“, tad teismas Å¡ių parodymų turinį turėjo vertinti kritiÅ¡kai. Apeliantė pabrėžia, jog liudytojai S. S., A. S., D. B. ir M. D. paaiÅ¡kinimuose nenurodė, kad „patys savo veiklÄ Ä¯monėje suprato kaip darbo santykius bandomuoju laikotarpiu“, todėl tokia teismo iÅ¡vada yra nepagrįsta ir Å¡alintina.

4. Skundžiamoje nutartyje konstatuota, jog „K. K. nurodė, kad bendraujant su gamybos vadove, Å¡i nurodė, kad darbuotojus atveda B. K., o ji paskirsto darbus“, tačiau, apeliantės teigimu, administracinio nusižengimo byloje nustatyta, kad nei vienas iÅ¡ nurodytų asmenų tiesiogiai nebendravo su B. K., t. y. su pastarÄ ja yra bendravę tik telefonu ir 2020 m. balandžio 2 d. turėjo su ja susitikti ir aptarti galimų darbo santykių sÄ lygas. Be to, byloje nenustatyta: gamybos vadovė, kurios parodymais remiasi R.

K. (past.- tiek pirmosios instancijos teismo nutarime, tiek apeliaciniame skunde klaidingai nurodomas Valstybinės darbo inspekcijos Vilniaus teritorinio skyriaus Vyriausiojo darbo inspektoriaus G. K. vardas), kokius nurodymus dėl pavedimo gamybos vadovė gavo iÅ¡ B. K.. Taip pat nenustatyta, ar gamybos vadovei buvo žinoma minėtų septynių asmenų teisinė padėtis, dėl kokių priežasčių ir kokį laikÄ gamybos vadovė leido minėtiems septyniems asmenims bandyti savo įgÅ«džius su UAB „(duomenys neskelbtini)“ siuvimo maÅ¡inomis ir atlikti kitus veiksmus.

5. Pažymima, kad 2020 m. balandžio 2 d. apie 10.30 val. UAB „(duomenys neskelbtini)“ patalpose komercijos vadovės B. K. nebuvo, tačiau septyni asmenys nurodė, kad tarėsi su pastarÄ ja dėl galimybės dirbti UAB „(duomenys neskelbtini)“. B. K. patvirtino Å¡ias aplinkybes, tačiau numanyti, kad minėtiems asmenims jos laukiant gamybos vadovė leis pradėti naudotis siuvimo maÅ¡inomis, kaip darbuotojams, B. K. apie tai nenurodžius ? neturėjo jokio pagrindo.

6. Pasak apeliantės, nurodyti argumentai objektyviai pagrindžia, kad nagrinėjamoje administracinio nusižengimo byloje nebuvo surinkta jokių objektyvių duomenų, kad B. K. patikrinimo metu buvo žinoma, jog su ja preliminariai sutarę dėl priėmimo į darbÄ UAB „(duomenys neskelbtini)“ siuvėjais atvykę asmenys ? jos nesulaukus buvo pradėti apmokyti siÅ«ti ir Å¡is bandymas bus traktuojamas kaip darbo santykis. Todėl remiantis skunde cituojama teismų praktika, faktinėmis bylos aplinkybėmis bei įrodinėjimo naÅ¡tos paskirstymo taisykle, teigiama, jog Å¡ioje byloje institucija nepateikė neginčytinų ir abejonių nekeliančių duomenų, kad B. K. padarė administracinį nusižengimÄ , numatytÄ ANK 95 straipsnio 1 dalyje.

7. Apeliaciniame skunde pabrėžiama, kad teismas skundžiamoje nutartyje nenurodė, jog vaizdo įraÅ¡ai yra padaryti darbo inspektorių įraÅ¡ymo įrenginiais, pritvirtintais ant jų krÅ«tinės bei tai, kad vaizdo įraÅ¡o turinys yra tiesiogiai priklausomas nuo inspektoriaus kÅ«no padėties, kuriÄ pastarasis sÄ moningai kontroliuoja. Todėl, apeliantės vertinimu, remtis vaizdo įraÅ¡uose fiksuota fragmentiÅ¡ka aplinka, darant iÅ¡vadas apie tai, kad įraÅ¡uose užfiksuota kaip asmenys atlieka darbo funkcijas, nėra jokio pagrindo.

8. Apeliaciniame skunde akcentuojama, kad teismo teiginys, jog darbuotojų niekas nekontroliuoja yra nepagrįstas: byloje nėra apklausta gamybos vadovė, kurios tiesioginė funkcija yra stebėti ir kontroliuoti darbuotojus ir atliekamus jų veiksmus. Kritikuojama ir teismo pozicija, kad stažuotojus turėtų nepertraukiamai stebėti ir kontroliuoti kitas darbuotojas, nes nėra paaiškinta tikėtina teisinga ir tinkama stažuotojo „stebėjimo ir kontroliavimo“ forma. Priešingai, pabrėžiama, jog teisme M. D. nurodė, kad jam „aiškino visi“.

9. Apeliaciniame skunde atkreipiamas dėmesys į tai, kad skundžiamoje nutartyje nėra nurodyta, kokias darbo funkcijas atliko ar privalėjo atlikti kiekvienas iš septynių asmenų, ar dėl šių funkcijų atlikimo buvo susitarta kaip atlygintinų. Taip pat ginčijamas vaizdo įrašo epizodas, kuriame matyti, kad J. G. nesupranta, kas yra įvykę su siuvimo mašina ir akivaizdžiai nesiuva jokio gaminio. Atsižvelgiant į tai keliamas klausimas, kokias darbo funkcijas atliko J. G. ir kodėl šie veiksmai atitinka darbo santykių turinį. B. K. vertinimu, sėdėjimas prie siuvimo mašinos ir jos apžiūrinėjimas negali būti prilygintas darbo funkcijoms.

10. Apeliaciniame skunde aptariamos DK nuostatos, nurodomi esminiai darbo sutarties požymiai, kriterijai, kurie darbo sutartys skiria nuo kitų sutarčių ir leidžia nustatyti, kokie yra faktiškai susiklostę santykiai tarp jų dalyvių. Atsižvelgiant į tai, pabrėžiama, jog šioje administracinėje byloje apklausti asmenys nurodė, kad nė vienas iš jų nebuvo susitaręs dėl darbo užmokesčio dydžio ir jo mokėjimo tvarkos, darbo laiko, atsakomybės ar darbo funkcijos. Pareiškėjos teigimu, vien ta aplinkybė, kad asmenys buvo UAB „(duomenys neskelbtini)“ siuvimo ceche ir B.

K., nežinant jų įgÅ«džių, tikrinimas užtruko, nesudaro pagrindo teigti, kad tarp Å¡ių asmenų ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ susiklostė darbo santykiai. III. Atsiliepimo į apeliacinį skundÄ praÅ¡ymai ir argumentai 11. Atsiliepimu į apeliantės apeliacinį skundÄ Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus teritorinio skyriaus vedėjas RamÅ«nas Rakauskas praÅ¡o apeliacinio skundo netenkinti ir Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rÅ«mų 2020 m. liepos 28 d. nutarimÄ palikti nepakeistÄ .

Atsiliepime nurodoma, jog teismas tinkamai, objektyviai ir visapusiÅ¡kai iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ bei įvertinęs visas bylos aplinkybes ir vadovaudamasis objektyviais įrodymais paremtu vidiniu įsitikinimu tinkamai patraukė pažeidėjÄ administracinėn atsakomybėn ir skyrė jai baudÄ .

12. Pabrėžiama, kad liudytojų paaiÅ¡kinimai pateikti tiek raÅ¡tu, tiek teisme bei fiksuoti filmuojant patikrinimo metu yra nuoseklÅ«s bei objektyvÅ«s. Konstatuojama, jog DK 36 straipsnis numato galimybę sudaryti susitarimÄ dėl iÅ¡bandymo, remiantis kuria B. K. privalėjo sudaryti raÅ¡ytinę darbo sutartį su darbuotojais, aptardama su jais bandomÄ jį laikotarpį, o apie jų įdarbinimÄ praneÅ¡ti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritoriniam skyriui prieÅ¡ vienÄ dienÄ iki darbo pradžios, tačiau to nepadarė ir pažeidė DK 42 straipsnio bei UÄ® 56 straipsnio 1 punktÄ .

13. Atsiliepime nurodoma, kad apie darbuotojų J. G., J. S. ir S. K. įdarbinimÄ draudėjas UAB „(duomenys neskelbtini)“ pranešė 2020 m. balandžio 2 d., 15 val. 27 min., t. y. po atliko patikrinimo, tačiau apie darbuotojų M. D., S. S., A. S. ir D. B. įdarbinimÄ praneÅ¡ta nebuvo. Å i aplinkybė, institucijos vertinimu, pagrindžia faktÄ , kad visi nelegaliai dirbę asmenys atlikinėjo tas pačias funkcijas, susitarę dėl darbo su darbdavio įgaliotu asmeniu B.

14. Atsiliepime akcentuojama, kad B. K. naudai dirbę septyni darbuotojai buvo nedrausti socialiniu draudimu, dirbo su elektriniais įrenginiais ? siuvimo staklėmis, padidinto pavojaus rizikos sektoriuje ir atsitikus nelaimingam atsitikimui darbe bÅ«tų likę be socialinių garantijų, kurias garantuoja tik legalus darbas, kuris dirbamas sudarius darbo sutartį bei apie tai praneÅ¡us Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritoriniam skyriui. IV. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir iÅ¡vados Apeliacinis skundas atmestinas 15. ANK 652 straipsnio 1 dalis numato, kad apygardos teismas, nagrinėdamas administracinio nusižengimo bylÄ dėl pateikto apeliacinio skundo, patikrina priimto nutarimo (nutarties) teisėtumÄ ir pagrįstumÄ . IÅ¡ apeliacinio skundo turinio matyti, kad apeliantė nesutinka su pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu, dėl ko, pasak apeliantės, buvo nepagrįstai nubausta B. K.

16. Apygardos teismas, susipažinęs su apeliaciniame skunde ir atsiliepime nurodytais argumentais, įvertinęs administracinio nusižengimo bylos medžiagoje esančiÄ duomenų visumÄ , konstatuoja, kad apylinkės teismas tinkamai įvertino bylos medžiagoje esančius įrodymus, todėl priėmė pagrįstÄ sprendimÄ , kurio naikinti nėra jokio teisinio pagrindo. B. K. pagrįstai pripažinta kalta padariusi administracinį nusižengimÄ , numatytÄ ANK 95 straipsnio 1 dalyje.

17. ANK 95 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad nelegalus darbas užtraukia baudÄ darbdaviams ar kitiems atsakingiems asmenims nuo vieno tÅ«kstančio iki penkių tÅ«kstančių eurų. Nagrinėjamu atveju B. K. nubausta už tai, kad, bÅ«dama UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbdavio įgaliotu asmeniu, 2020 m. balandžio 2 d. leido dirbti administracinio nusižengimo protokole nurodytiems asmenims įmonės siuvykloje adresu (duomenys neskelbtini), teisės aktų nustatyta tvarka nesudariusi raÅ¡ytinių darbo sutarčių ir nepraneÅ¡usi Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritoriniam skyriui apie Å¡ių asmenų įdarbinimÄ prieÅ¡ vienÄ dienÄ iki darbo pradžios. Tuo pažeidė DK 42 straipsnio 1 ir 2 dalis bei UÄ® 56 straipsnio 1 dalies 1 punktÄ .

18. DK 42 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad darbo sutartis laikoma sudaryta, kai Å¡alys susitaria dėl bÅ«tinųjų darbo sutarties sÄ lygų, numatytų DK 34 straipsnyje. Pagal DK 34 straipsnio 1 dalį kiekvienoje darbo sutartyje turi bÅ«ti susitarta dėl darbo funkcijos, darbo apmokėjimo ir darbovietės. Vadovaujantis DK 42 straipsnio 2 dalimi apie darbo sutarties sudarymÄ ir darbuotojo priėmimÄ Ä¯ darbÄ nustatyta tvarka privaloma praneÅ¡ti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos teritoriniam skyriui mažiausiai prieÅ¡ vienÄ darbo dienÄ iki numatytos darbo pradžios. Å is reikalavimas netaikomas tik tais atvejais, jeigu asmuo priimamas į darbÄ pagal darbo sutartį, kurioje nurodyta, kad asmens darbo vieta yra ne Lietuvos Respublikoje, ir kai pagal Europos SÄ jungos socialinės apsaugos sistemų koordinavimo reglamentus arba Lietuvos Respublikos tarptautines sutartis Å¡iam asmeniui yra taikomi ne Lietuvos Respublikos teisės aktai socialinio draudimo srityje.

19. UÄ® 56 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatyta, kad nelegaliu darbu laikomos fizinio asmens (darbuotojo) pavaldžiai kitam asmeniui (darbdaviui) ir jo naudai atlygintinai atliekamos darbo funkcijos, kai darbdavys nesudaro darbo sutarties raÅ¡tu arba nepraneÅ¡a Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritorinei įstaigai mažiausiai prieÅ¡ vienÄ darbo dienÄ iki darbo pradžios apie darbuotojo priėmimÄ Ä¯ darbÄ .

20. Teismas atkreipia dėmesį į tai, jog konstatuojant nelegalų darbÄ , bÅ«tina nustatyti Å¡iuos administracinio nusižengimo sudėties objektyviuosius požymius:

1) asmuo pradėjo dirbti realiai;

2) darbdavio ir nelegalaus darbuotojo santykiai turi darbo sutarties požymių, t. y. darbas dirbamas darbdaviui ir darbuotojui susitarus; dirbamas tam tikros profesijos, specialybės, kvalifikacijos darbas arba einamos tam tikros pareigos; asmuo dirba paklusdamas darbovietėje nustatytai darbo tvarkai; asmuo dirba atlygintinai;

3) nesilaikyta darbo sutarties sudarymo taisyklių. Pabrėžtina, jog darbo sutarties nepasiraÅ¡ius abiem darbo santykių subjektams, t. y. tiek darbuotojui, tiek darbdaviui, raÅ¡ytinė darbo sutartis nėra sudaryta, o darbdavys neturi teisės leisti pradėti darbuotojui dirbti, todėl darbuotojų darbas, esant nurodytoms sÄ lygoms, yra nelegalus.

21. Pirmosios instancijos teismas vertino administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens B. K. parodymus, jog 2020 m. balandžio 2 d. į įmonę atvyko trys moterys Lietuvos pilietės ir keturi Kirgizijos piliečiai siekdami įsidarbinti, jų buvo papraÅ¡yta parodyti savo įgÅ«džius, o po bandymų buvo nutarta dalį jų priimti į darbÄ , sudarant darbo sutartys, t. y. vyko darbuotojų atranka, o ne vykdomos darbo funkcijos (past. – iÅ¡ esmės analogiÅ¡kos aplinkybės nurodytos ir 2020 m. balandžio 3 d. paaiÅ¡kinime (b. l. 27-28).

Taip pat vertino Valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus teritorijos skyriaus atstovo parodymus, jog vykdant pavedimÄ dėl nelegalaus darbo, inspektoriai patikrino UAB „(duomenys neskelbtini)“ siuvyklÄ , kurio metu nustatė, jog tikrinimo metu dirbo 17 asmenų, tarp kurių dirbo J. G., J. S., S. K., M. D., S. S., A. S. ir D. B., su kuriais nebuvo sudarytos darbo sutartys, tačiau po patikrinimo, 2020 m. balandžio 2 d., 15.27 val. UAB „(duomenys neskelbtini)“ pranešė apie J.

G., J. S. ir S. K. įdarbinimÄ , darbo pradžiÄ nurodant 2020 m. balandžio 2 d. Taip pat teismas vertino ir S. S., A. S., D. B. 2020 m. balandžio 2 d. duotus paaiÅ¡kinimus darbo inspekcijai (b. l. 13-24) bei liudytojų J. G., S. K., J. S., M. D., V. Ž. ir G. K. teismo posėdžio metu duotus parodymus, jog gavę B. K. pasiÅ«lymÄ ateiti pabandyti siÅ«ti apsaugines kaukes 2020 m. balandžio 2 d. atėjo į cechÄ , siekiant įsitikinti, ar jie tinkami tam darbui. Be viso to teismas vertino ir byloje esančiÄ darbo inspekcijos patikrinimo metu filmuotÄ vaizdo medžiagÄ , ir visa tai įvertinęs pagrįstai konstatavo, jog administracinio nusižengimo protokole nurodyti asmenys dirbo prie siuvimo maÅ¡inų bendroje salėje su kitais darbuotojais, jų veiksmų nekontroliavo kitas asmuo, o minėti asmenys vykdė jiems paskirtas funkcijas, nurodytas vieÅ¡ai paskelbtame skelbime (b. l. 27), – siuvėjo, t. y. siuvo apsaugines kaukes (past.

– J. S., M. D. – atliko pakuotojų darbÄ ), laikėsi darbo režimo – dirbo nuo 7.00 val. iki 16.00 val., ir patys savo veiklÄ Ä¯monėje suprato kaip darbo santykius bandomuoju laikotarpiu – stažuote. Tai iÅ¡ esmės patvirtina ir ta aplinkybė, jog nors J. G., J. S., S. K., vadovaujantis B. K. paaiÅ¡kinimais, 2020 m. balandžio 2 d. atvyko į atrankÄ , nurodyti asmenys 2020 m. balandžio 3 d. buvo įtraukti į apdraustųjų asmenų sÄ raÅ¡Ä nuo 2020 m. balandžio 2 d. (b. l. 46-47), tokiu bÅ«du faktiÅ¡kai pripažįstant jau tuo metu juos siejančius darbo teisinius santykius.

22. Ä®vertinus aptartas aplinkybės nėra pagrindo teigti, jog B. K. patikrinimo metu nebuvo žinoma, kad su ja preliminariai sutarę dėl priėmimo į darbÄ UAB „(duomenys neskelbtini)“ siuvėjais atvykę asmenys, jos nesulaukus, buvo pradėti apmokyti siÅ«ti, kadangi tai paneigia ne tik byloje esančių asmenų parodymai, bet ir administracinėn atsakomybėn patrauktos B. K. paaiÅ¡kinimai.

23. Pažymėtina ir tai, kad nagrinėjamu atveju nėra ginčo dėl to, jog 2020 m. balandžio 2 d. administracinio nusižengimo protokole nurodyti asmenys buvo UAB „(duomenys neskelbtini)“ siuvykloje adresu (duomenys neskelbtini), vykdant darbuotojų atrankÄ â€“ jų buvo praÅ¡yta parodyti savo įgÅ«džius. Å ias aplinkybes nurodė tiek administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo B. K., tiek byloje esantys liudytojai, be kita ko, Å¡ios aplinkybės neginčija ir apeliantė, nurodydama, jog B.

K. patvirtino Å¡iÄ aplinkybę. Kita vertus, kaip pagrįstai nurodoma tiek pirmosios instancijos teismo nutarime, tiek institucijos atsiliepime susitarimo dėl iÅ¡bandymo sÄ lygos yra numatytos DK 36 straipsnyje, o nagrinėjamu atveju bandomuoju laikotarpiu, faktiÅ¡kai vykdant darbines funkcijas, darbo sutartys – susitarimas dėl iÅ¡bandymo sudarytas nebuvo bei Valstybinio socialinio draudimo fondui nepraneÅ¡ta apie asmenų darbo pradžiÄ , tokiu bÅ«du susitarimai dėl iÅ¡bandymų sÄ lygų neatitiko DK reikalavimų, taigi yra neteisėti ir atitinka ANK 95 straipsnio 1 dalyje numatytÄ administracinį nusižengimÄ .

24. Apeliaciniame skunde pažymima, kad liudytojų S. S., A. S., D. B. ir M. D. parodymai yra nenuoseklūs, prieštaringi, neatitinkantys objektyvios tikrovės. Teismas, įvertinęs minėtų liudytojų paaiškinimus kartu su byloje esančiais skundžiamais vaizdo įrašais, nesutinka su nurodytu apeliantės vertinimu. Kaip matyti iš 2020 m. balandžio 2 d. pateiktų paaiškinimų tiek S. S., tiek A. S., tiek D. B. iš esmės analogiškai nurodo, jog jie nuo 2020 m. balandžio 1 d. dirbo bandomuoju laikotarpiu, dirbo nuo 7.00 val. iki 16.00 val., dėl darbo tarėsi su B.

Pabrėžtina, jog prieÅ¡ingai nei nurodoma apeliaciniame skunde, liudytojas M. D., nurodė, kad antrÄ dienÄ (past. – 2020 m. balandžio 2 d.) dirbo nuo 8.00 val. iki pietų, o ne iki 16.00 val. Be to, minėtų asmenų parodymus patvirtina ir byloje esanti darbo inspekcijos patikrinimo metu filmuota vaizdo medžiaga, iÅ¡ kurios matyti, jog nurodytiems asmenims buvo suteiktos darbo priemonės – siuvimo įranga, J. G., S. K., S. S., A. S., D. B. dirba prie siuvimo maÅ¡inų bendroje salėje su kitais darbuotojais, J.

S. dėlioja gaminius. Atkreiptinas dėmesys į tai, jog Valstybinės darbo inspekcijos darbuotojų atliktų patikrinimų metu minėtų asmenų raÅ¡ytiniuose paaiÅ¡kinimuose ir byloje esančiuose vaizdo įraÅ¡uose užfiksuota, kad jie nuo 2020 m. balandžio 1 d. dirbo bandomuoju laikotarpiu nuo 7.00 val. iki 16.00 val. Taigi kaip prieÅ¡taringi vertintini administracinėn atsakomybėn traukiamos B. K. paaiÅ¡kinimai, jog bÅ«tent Å¡ių asmenų įgÅ«džių tikrinimo metu ir atvyko darbo inspekcijos pareigÅ«nai, kadangi visi nurodyti asmenys nuosekliai teigė, jog bandomuoju laikotarpiu dirba jau antrÄ dienÄ .

Be to, liudytojos J. G. parodymuose užfiksuota, kad tÄ dienÄ pasiuvo apie 10 kaukių, kÄ patvirtinta ir aptarta vaizdo medžiaga, todėl darytina iÅ¡vada, jog vis dėlto įmonė gavo finansinę naudÄ .

25. Skunde taip pat nurodoma, jog liudytojų S. S., A. S., D. B. ir M. D. paaiÅ¡kinimai buvo suraÅ¡yti ne jų gimtÄ ja kalba, o rusų kalba. Å iuo aspektu aktualus ANK 583 straipsnio 1 punktas, įtvirtinantis liudytojo teisę kalbėti gimtÄ ja kalba arba ta kalba, kuriÄ jis moka, ir naudotis vertėjo paslaugomis, jeigu nemoka lietuvių kalbos. Ä®vertinus tai, jog nurodyti asmenys neiÅ¡reiÅ¡kė pageidavimo paaiÅ¡kinimus teikti savo gimtÄ ja kalba, tai, kad paaiÅ¡kinimai buvo suraÅ¡yti jiems suprantama – rusų kalba (past. – pateikta paaiÅ¡kinimo forma – blankas taip pat buvo iÅ¡versta į rusų kalbÄ ), kuria jie bendravo su Valstybines Darbo Inspekcijos inspektoriais, o teisminio nagrinėjimo metu buvo užtikrinta teisė naudotis vertėjo paslaugomis, nėra pagrindo kvestionuoti minėtų duomenų teisėtumo ar jų patikimumo.

26. Nagrinėjamos bylos kontekste, svarbus yra ir skunde kvestionuojamas gamybos vadovės vaidmuo. Atkreiptinas dėmesys į tai, jog minėtas asmuo buvo identifikuotas – administracinio nusižengimo byloje yra J. J. 2020 m. balandžio 2 d. paaiÅ¡kinimas darbo inspekcijai, kuriame nurodoma, jog administracinio nusižengimo protokole nurodyti asmenys gamino kaukes, dirbo nuo 7.00 val. iki 16.00 val., o ji yra atsakinga už darbų paskirstymÄ , apie tai, jog 4 Kirgizijos piliečiai dirbs siuvykloje jai pranešė B.

K. (b. l. 9). AnalogiÅ¡kos aplinkybės užfiksuotos ir byloje esančiame vaizdo įraÅ¡e. IÅ¡ Å¡ių paaiÅ¡kinimų turinio matyti, kad B. K. pavedimu gamybos vadovė administracinio nusižengimo protokole nurodytiems asmenims paskirstė darbus, „tikrino“ jų įgÅ«džius, kas iliustruoja bÅ«tent darbo santykiams bÅ«dingÄ pavaldumÄ , t. y. atlikdamas darbo funkcijÄ , darbuotojas privalo laikytis darbo tvarkos ir paklusti darbdavio, Å¡iuo atveju gamybos vadovo, nurodymams (kasacinė nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-264/2002).

27. Taip pat apygardos teismas atkreipia dėmesį į tai, kad nustatant atlygintinumo faktÄ nėra bÅ«tinas darbuotojo ar darbdavio pripažinimas, kad dirbama atlygintinai, nurodant konkretų atlyginimo dydį. Atlygintinumas gali bÅ«ti nustatomas vadovaujantis visais įstatymo leistinais įrodymais. Atsižvelgiant į kiekvienos bylos aplinkybes galima konstatuoti, kad dirbamas atlygintinas darbas, įvertinant darbo pobÅ«dį, jo trukmę ir pan. Tai, kad byloje nepateikta duomenų apie atlyginimo sumokėjimÄ , nepanaikina atlygintinumo fakto.

FaktiÅ¡kai dirbdamas asmuo turi teisę į minimalų atlyginimÄ ir specialus žodinis susitarimas dėl jo dydžio nebÅ«tinas veikÄ kvalifikuojant kaip nelegalų darbÄ ; nelegalus darbas apima bet kokius atlygintinus darbo santykius, nepaisant to, kokia forma už darbÄ atlyginama: pinigais, natÅ«ra ar kt. Be to, atkreipiamas dėmesys ir į tai, kad teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad jeigu asmuo bendrovėje atlieka darbo funkcijas, net ir nesant jo susitarimo su darbdaviu dėl atlyginimo, tai nepaneigia darbdavio pareigos prieÅ¡ vienÄ darbo dienÄ iki numatytos darbo pradžios praneÅ¡ti Valstybinio socialinio draudimo fondo administravimo įstaigai apie asmens darbo pradžiÄ , ir pabrėžiama, kad faktiÅ¡kai dirbdamas asmuo turi teisę į minimalų atlyginimÄ (kasacinė nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-25-942/2018).

28. Teismas pabrėžia, jog vadovaujantis ANK 569 straipsnio nuostatomis, įrodymai administracinio nusižengimo byloje yra bet kurie įstatymų nustatyta tvarka surinkti faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi administracinio nusižengimo tyrimÄ atliekantys pareigÅ«nai nustato administracinio nusižengimo padarymo faktÄ ir aplinkybes, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, kitas aplinkybes, turinčias reikÅ¡mės bylai teisingai iÅ¡nagrinėti. Remiantis komentuojamo straipsnio 4 dalimi, teismas įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimÄ , pagrįstÄ iÅ¡samiu ir neÅ¡aliÅ¡ku visų bylos aplinkybių iÅ¡nagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Todėl įvertinus Å¡ioje administracinio nusižengimo byloje surinktų ir aukščiau aptartų įrodymų visumÄ , nekyla abejonių, jog B. K. padarė jai inkriminuotÄ administracinį nusižengimÄ .

29. Skunde pabrėžiama, kad vaizdo įraÅ¡ai yra padaryti darbo inspektorių įraÅ¡ymo įrenginiais, pritvirtintais ant jų krÅ«tinės, todėl, apeliantės teigimu, vaizdo įraÅ¡o turinys yra tiesiogiai priklausomas nuo inspektoriaus kÅ«no padėties, kuriÄ pastarasis sÄ moningai kontroliuoja. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog informacijos fiksavimui jokios reikÅ¡mės neturi tai, kur buvo pritvirtintas vaizdo įraÅ¡ymo įrenginys, esmė yra tame kokia informacija buvo užfiksuota vaizdo įraÅ¡e, ir jos palyginimas su kitais byloje esančiais duomenimis, bei jų pagrindu padarytos iÅ¡vados.

Šiuo konkrečiu atveju byloje pateikti vaizdo įrašai buvo iš kelių inspektorių įrašymo įrenginių, kuriuose užfiksuotos analogiškos tiriamo įvykio aplinkybės, jos buvo sugretintos su liudytojų paaiškinimais tiek darbo inspekcijai, tiek jų parodymuose pirmosios instancijos teisme ir prieita pagrįstos išvados, jog B. K. leido nelegaliai dirbti nusižengimo protokole nurodytiems asmenims.

30. Atsižvelgiant į tai, kas iÅ¡dėstyta, apeliacinės instancijos teismas daro iÅ¡vadÄ , kad apylinkės teismo nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas, jo naikinti apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu, n u t a r i a : administracinėn atsakomybėn patrauktos B. K. atstovės advokatės Linos AndriuÅ¡kevičienės apeliacinio skundo netenkinti ir Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rÅ«mų 2020 m. liepos 28 d. nutarimÄ palikti nepakeistÄ . Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dienÄ . Teisėja Jurgita Kolyčienė