2020-11-25 Nr. AB-22325-3-61-3-03106-2020-7 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. AS-769-520/2020

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-03106-2020-7

Procesinio sprendimo kategorija 43.5.1.2

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

2020 m. lapkričio 25 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus (kolegijos pirmininkas), Ramūno Gadliausko ir Dalios Višinskienės (pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo A. S. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. rugsėjo 21 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo A. S. skundą atsakovui uždarajai akcinei bendrovei „Geri kaimynai“ dėl statybą leidžiančio dokumento panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėjas A. S. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas panaikinti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 2020 m. vasario 5 d. uždarajai akcinei bendrovei (toliau – ir UAB) „Geri kaimynai“ išduotą statybą leidžiantį dokumentą Nr. LSNS-01-200205-00140.

II. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2020 m. rugsėjo 21 d. nutartimi atsisakė priimti pareiškėjo A. S. skundą Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 33 straipsnio 2 dalies 1 punkte nurodytu pagrindu.

Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad pareiškėjas ginčija statybą leidžiančio dokumento Nr. LSNS-01-200205-00140 teisėtumą, nurodė, jog pagal Lietuvos Respublikos statybos įstatymo nuostatas, kreiptis į teismą dėl statybą leidžiančio dokumento galiojimo panaikinimo turi teisę asmenys, kurių teisės ir teisėti interesai pažeidžiami; asmenys, kurių teisės ir teisėti interesai yra pažeidžiami, kreipiasi į bendrosios kompetencijos teismą dėl statybą leidžiančio dokumento galiojimo panaikinimo ir statybos padarinių šalinimo, kai statyba yra pradėta, o į administracinį teismą – kai statyba dar nėra pradėta ir teisme ginčijamas tik statybą leidžiantis dokumentas.

Teismas, įvertinęs pareiškėjo skundo turinį ir prie skundo pateiktus įrodymus, nustatė, kad statybą leidžiančio dokumento, dėl kurio teisėtumo pareiškėjas kreipėsi į teismą, pagrindu statyba yra pradėta, ir dėl to darė išvadą, kad pareiškėjo siekiamas inicijuoti ginčas teismingas bendrosios kompetencijos teismui.

Teismas, vadovaudamasis ABTĮ 12 straipsniu, išaiškino, kad pareiškėjas dėl statybą leidžiančio dokumento teisėtumo turi teisę kreiptis į bendrosios kompetencijos teismą.

III. Pareiškėjas A. S. atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. rugsėjo 21 d. nutartį ir grąžinti skundo priėmimo klausimą pirmosios instancijos teismui spręsti iš naujo.

Pareiškėjas nurodo, jog šalia jo gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), žemės sklype (adresas – (duomenys neskelbtini)) atsakovas pradėjo vykdyti daugiabučio gyvenamojo namo statybos darbus pagal Vilniaus miesto savivaldybės administracijos išduotą 2020 m. vasario 5 d. leidimą Nr.LSNS-01-200205-00140 daugiabučio gyvenamojo namo statybai, statinio kategorija – ypatingas statinys.

Pareiškėjo teigimu, nuo sunkios statybinės technikos sukeliamos žemės sklypo grunto vibracijos pradėjo trūkinėti daugiabučio gyvenamojo namo, kuriame pareiškėjas gyvena, fasado apdailos elementai, todėl pareiškėjas savo lėšomis atliko ekspertinį tyrimą, kurio metu buvo nustatyti teisės aktų pažeidimai išduodant statybą leidžiantį dokumentą statytojui UAB „Geri kaimynai“.

Pareiškėjas nurodo, kad pagal ABTĮ 17 straipsnio nuostatas, skundas dėl statybą leidžiančio dokumento panaikinimo yra teismingas apygardos administraciniam teismui, kadangi tai yra viešojo administravimo subjekto administracinis aktas, kuris visais atvejais yra teismingas administraciniam teismui. Statybos įstatymu negali būti sprendžiamas administracinių ginčų teismingumas, nes tokių išimčių nenustato ABTĮ. Pareiškėjo manymu, Statybos įstatymo 33 straipsnio 1 dalies reglamentavimas akivaizdžiai prieštarauja ABTĮ l, 17, 22 ir 23 straipsnių bei 33 straipsnio 2 dalies l punkto reglamentavimui, todėl šioje dalyje dėl administracinių ginčų teismingumo taisyklių yra teisės normų konkurencija, kuri turėtų būti aiškinama pagal ABTĮ l, 17 ir 22 straipsnių reglamentavimą, tačiau ne pagal Statybos įstatymo 33 straipsnio l dalies reglamentavimą.

Pareiškėjo teigimu, jei teismas nustatė kad ginčas yra teismingas kitam teismui, bylą privalėjo perduoti šiam teismui pagal teismingumą, t. y. turėjo spręsti bylos teismingumo klausimą, o ne atsisakyti priimti skundą. Teismas sprendė skundo priėmimo klausimą ir bylos teismingumo klausimą. Kadangi šie klausimai yra skirtingo pobūdžio, neigiamai išsprendus skundo priėmimo klausimą, negalėjo būti sprendžiamas bylos teismingumo klausimas, o esant abejonių dėl skundo teismingumo, teismas gali kreiptis į bylų teismingumo nustatymo komisiją.

Pareiškėjas taip pat nurodo skunde padarytą rašymo apsirikimą dėl netinkamai nurodyto atsakovo bei pažymi, kad atskirajame skunde šią rašymo apsirikimo klaidą ištaiso ir atsakovu šioje byloje nurodo Vilniaus miesto savivaldybės administraciją, t. y. įstaigą, kuri išdavė ginčijamą leidimą statybai.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Apeliacijos dalykas – Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. rugsėjo 21 d. nutarties, kuria atsisakyta priimti pareiškėjo A. S. skundą (ABTĮ 33 str. 2 d. 1 p. ), pagrįstumas ir teisėtumas.

Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad skundai dėl statybą leidžiančių dokumentų panaikinimo, kai statyba yra pradėta (kaip ir yra nagrinėjamu atveju), teismingi bendrosios kompetencijos teismui. Pirmosios instancijos teismas vadovavosi ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 1 punktu, nustatančiu, kad administracinio teismo pirmininkas ar teisėjas motyvuota nutartimi atsisako priimti skundą (prašymą, pareiškimą), jeigu skundas (prašymas, pareiškimas) nenagrinėtinas teismų šio įstatymo nustatyta tvarka, bei pažymėjo, jog prašomas panaikinti leidimas yra statybą leidžiantis dokumentas, kurio pagrindu jau yra vykdomi statybos darbai, todėl pareiškėjo siekiamas inicijuoti ginčas yra teismingas bendrosios kompetencijos teismui.

Atskirasis skundas grindžiamas tuo, kad ginčijamas statybos leidimas yra administracinis aktas, todėl ginčas dėl jo turi būti nagrinėjamas administraciniame teisme. Taip pat nurodoma, kad administracinių bylų teismingumas negali būti apibrėžiamas kituose įstatymuose, o ne ABTĮ.

Teisėjų kolegija, nagrinėdama apeliacinio skundo argumentus ir tikrindama pirmosios instancijos teismo nutarties pagrįstumą ir teisėtumą, pažymi, kad ABTĮ 17 straipsnis nustato, jog administraciniai teismai sprendžia ginčus, kylančius iš administracinių teisinių santykių. Bendrosios kompetencijos teismams priskirta nagrinėti ginčus, kylančius iš privatinės teisės reglamentuojamų santykių (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 22 str.)).

Viena iš ABTĮ nustatytų teisės kreiptis į teismą procesinių prielaidų yra ginčo priskirtinumas atitinkamos kompetencijos teismui (ABTĮ 33 str. 2 d. 1 p.). Administracinis teismas imasi nagrinėti suinteresuoto asmens skundą tik tada, kai kilęs ginčas yra įstatymų leidėjo priskirtas jo kompetencijai ir šis ginčas nepatenka į administracinių teismų kompetenciją ribojančių išimčių taikymo sritį. Kompetencijos nebuvimas gali lemti skundo nepriėmimą (ABTĮ 33 str. 2 d. 1 p.) arba bylos perdavimą pagal rūšinį teismingumą, jei aplinkybė, jog ginčas teismingas bendrosios kompetencijos teismui, paaiškėja jau po skundo priėmimo (ABTĮ 22 str. 1 d.).

Nagrinėjamu atveju yra svarbu tai, kad Statybos įstatymo 33 straipsnio 1 dalyje nurodyta, jog nustačius, kad statybą leidžiantis dokumentas išduotas neteisėtai, Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos, kiti šio įstatymo 27 straipsnio 24 dalyje nurodyti viešojo administravimo subjektai ar kiti asmenys, kurių teisės ir teisėti interesai yra pažeidžiami, kreipiasi į: 1) bendrosios kompetencijos teismą – dėl statybą leidžiančio dokumento galiojimo panaikinimo ir statybos padarinių šalinimo, kai statyba yra pradėta; 2) administracinį teismą, kai statyba dar nėra pradėta ir teisme ginčijamas tik statybą leidžiantis dokumentas. Taigi, kai statyba jau yra pradėta, pagal Statybos įstatymą, kuris nustato konkrečias ginčų dėl statybas leidžiančių dokumentų rūšinio teismingumo nustatymo taisykles, yra kreipiamasi į bendrosios kompetencijos teismą. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas taip pat nurodęs, kad nustačius, jog ginčijamo statybos leidimo pagrindu statyba jau buvo pradėta, byla turi būti nagrinėjama bendrosios kompetencijos teisme (žr., pvz., 2019 m. vasario 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-105-492/2019; kt.).

Ginčijamas Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 2020 m. vasario 5 d. statybos leidimas yra Statybos įstatymo 27 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytas statybą leidžiantis dokumentas. Atsižvelgdama į Statybos įstatymo 33 straipsnio 1 dalies nuostatas, bei į tai, kad iš bylos duomenų matyti, jog aptariamu atveju ginčijamo statybą leidžiančio dokumento pagrindu statyba jau yra pradėta ir statinys (gyvenamasis namas, esantis (duomenys neskelbtini)) iš dalies pastatytas, teisėjų kolegija konstatuoja, jog pareiškėjo siekiamas inicijuoti ginčas nagrinėtinas bendrosios kompetencijos teisme (CPK 22 str. 1 d.).

Pareiškėjas atskirajame skunde nepagrįstai teigia, jog pirmosios instancijos teismas turėjo perduoti jo skundą pagal kompetenciją nagrinėti bendrosios kompetencijos teismui, o ne atsisakyti jį priimti. Ši pareiškėjo pozicija prieštarauja ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 1 punkto nuostatai. Pareiškėjo nurodyta ABTĮ 22 straipsnio 1 dalies nuostata šiuo atveju netaikytina, nes pareiškėjo skundas nebuvo priimtas nagrinėti.

Nagrinėjamu atveju nekilo abejonių dėl bylos rūšinio teismingumo, nes pareiškėjo siekiamo inicijuoti ginčo teismingumas bendrosios kompetencijos teismui aiškiai nustatytas įstatyme, todėl pirmosios instancijos teismas neturėjo pareigos kreiptis į Specialiąją teisėjų kolegiją bylos rūšinio teismingumo bendrosios kompetencijos ar administraciniam teismui klausimams spręsti (toliau – ir Specialioji kolegija) (ABTĮ 22 str. 3 d.).

Akcentuotina, kad Specialioji teisėjų kolegija ne vieną kartą priimtose nutartyse teismingumo bylose (žr., pvz., 2019 m. rugsėjo 30 d. nutartį teismingumo byloje Nr. T-59/2019; 2020 m. birželio 25 d. nutartį teismingumo byloje Nr. T-37/2020; kt.) yra nurodžiusi, jog Statybos įstatymo 33 straipsnyje yra įtvirtintas aiškus reglamentavimas, kad nustačius, jog statybą leidžiantis dokumentas išduotas neteisėtai, numatyti asmenys, kurių teisės ir teisėti interesai yra pažeidžiami, kreipiasi į: 1) bendrosios kompetencijos teismą dėl statybą leidžiančio dokumento galiojimo panaikinimo ir statybos padarinių šalinimo, kai statyba yra pradėta; 2) administracinį teismą, kai statyba dar nėra pradėta ir teisme ginčijamas tik statybą leidžiantis dokumentas, t. y. įstatymas įtvirtina konkrečias ginčų dėl statybas leidžiančių dokumentų rūšinio teismingumo nustatymo taisykles, o Specialiosios teisėjų kolegijos formuojamoje praktikoje taip pat laikomasi bendros praktikos, kad ginčų dėl statybas leidžiančių dokumentų rūšinio teismingumo taisyklių taikymui statybos pradėtumo ar nepradėtumo faktas yra procesinio teisinio pobūdžio juridinis faktas, kuriuo remdamasis teismas išsprendžia rūšinio teismingumo klausimą (žr., pvz., 2017 m. liepos 17 d. nutartį teismingumo byloje Nr. T-78/2017; 2017 m. sausio 11 d. nutartį teismingumo byloje Nr. T-19/2017; 2016 m. vasario 3 d. nutartį teismingumo byloje Nr. T-16/2016; 2016 m. lapkričio 16 d. nutartį teismingumo byloje Nr. T-96/2016; kt.). Taigi dėl ginčo rūšinio teismingumo yra sprendžiama pagal tai, ar pripažinus statybą leidžiantį dokumentą negaliojančiu reikės pašalinti savavališkos statybos padarinius, ar ne. Specialioji teisėjų kolegija atkreipė dėmesį, kad toks reikalavimas taip pat yra tiesiogiai susijęs su statinio savininko nuosavybės teisėmis, t. y. civiliniais teisiniais santykiais.

Remdamasi tuo, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai ir teisėtai nustatė, jog ši byla yra teisminga bendrosios kompetencijos teismui, ir atsisakė priimti pareiškėjo prašymą ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 1 punkte nurodytu pagrindu. Pareiškėjo atskirojo skundo argumentai nepaneigia pirmosios instancijos teismo nutarties išvadų pagrįstumo ir teisėtumo, todėl pareiškėjo atskirasis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 1 punktu,

nutaria:

Pareiškėjo A. S.atskirąjį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. rugsėjo 21 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai

Laimutis Alechnavičius

Ramūnas Gadliauskas

Dalia Višinskienė