2022-03-02 Nr. AB-4878-3-61-3-04352-2021-2 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eA-1343-261/2022

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-04352-2021-2

Procesinio sprendimo kategorija 9.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2022 m. kovo 2 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Dirvono, Stasio Gagio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Veslavos Ruskan,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo C. S. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. sausio 20 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo C. S. skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. 1. Pareiškėjas C. S. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, kuriame prašė: 1) panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Departamentas, atsakovas) 2021 m. spalio 21 d. sprendimą Nr. 21S33453 „Dėl prieglobsčio (pabėgėlio statuso ir papildomos apsaugos) Lietuvos Respublikoje nesuteikimo ir išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos“ (toliau – ir Sprendimas); 2) panaikinti Departamento 2-oios skundų dėl prieglobsčio sprendimų komisijos (toliau – ir Komisija) 2021 m. lapkričio 17 d. sprendimą Nr. 6K-1468 (toliau – ir Komisijos sprendimas); 3) įpareigoti Departamentą iš naujo nagrinėti pareiškėjo prašymą dėl prieglobsčio Lietuvos Respublikoje suteikimo.

2. Pareiškėjas skundą grindė šiais pagrindiniais argumentais:

2.1. Atsakovas nesurinko faktų dėl karinio konflikto kilmės šalyje, kaip šis konfliktas atsiliepia pareiškėjo sveikatai. Pareiškėjui turėjo būti užtikrintas tiesioginis ir betarpiškas jo išklausymas, pareiškėjas prašė atsakovo nagrinėjimo procedūrą organizuoti taip, kad būtų užtikrinamas teisės būti išklausytam principo taikymas, teisingas skundo išnagrinėjimas. Asmens teisė į tiesioginį, rungtynišką procesą yra esminė ir fundamentali asmens teisė. Kadangi skundai nagrinėjami labai trumpą laiką, minimizuotas apskundimo terminas, eliminuotas sprendimo peržiūrėjimas apeliacine tvarka, negali būti paneigta asmenų teisė teikti paaiškinimus tiesiogiai institucijai, kuriai kilo abejonių dėl prieglobsčio suteikimo.

2.2. Nesutinkama, kad nėra pagrindo pareiškėjui suteikti pabėgėlio statusą pagal Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – ir Įstatymas) 86 straipsnio 1 dalį ir papildomą apsaugą pagal Įstatymo 87 straipsnio 1 dalį, nes pareiškėjas nurodė konkrečias individualias aplinkybes, kad jis negali pasilikti kilmės šalyje, jam gali grėsti pavojus gyvybei ir sveikatai. Pareiškėjo pasakojimą patvirtina kilmės šalies informacija, iš kurios seka, kad (duomenys neskelbtini) yra paplitę nužudymai, todėl kyla reali grėsmė pareiškėjo sveikatai ir gyvybei. Aplinkybė, kad pareiškėjas negalėjo pateikti įrodymų apie patirtus individualius grasinimus ar kitokį smurtą arba tokių grasinimų dar nespėjo patirti, nepaneigia garbės nusikaltimo potencialios grėsmės. Todėl visi nurodyti faktai turi būti patikrinti kartu su gauta kilmės šalies policijos informacija. Pareiškėjo paminėtos aplinkybės patvirtina realią grėsmę pareiškėjo gyvybei ir sveikatai, todėl jam turi būti suteiktas pabėgėlio statusas ir papildoma apsauga.

2.3. Komisija nepasisakė dėl pareiškėjo išdėstytų motyvų, kiek tai susiję su jo išsiuntimu iš Lietuvos ir draudimu atvykti, argumentuojant, jog sprendimai teisėti, o asmuo neturėjo teisės kirsti sieną, neturi ryšių su Lietuvos Respublika. Vien toks pareiškėjo veiksmas neturėtų sukelti didžiausių sankcijų, nes sienos kirtimas įvyko siekiant pasiprašyti prieglobsčio, t. y. atlikti teisėtus veiksmus.

3. Atsakovas atsiliepime į pareiškėjo skundą prašė skundą atmesti šiais pagrindiniais argumentais:

3.1. Tyrimo metu, atsižvelgus į tai, jog nei kilmės valstybės informacija, nei pareiškėjo pasakojimas neleidžia identifikuoti nei tariamo persekiotojo, nei persekiotojo tikėtinų motyvų ir tikslų jį persekioti bei, atitinkamai, nepagrindžia rizikos patirti persekiojimą tikimybės, buvo konstatuota, kad pareiškėjas nepagrindė savo prašymo suteikti prieglobstį. Taip pat nenustatytas persekiojimas, t. y. nebuvo identifikuotos faktinės aplinkybės, kurios pagrįstų prielaidą, jog pareiškėjui gresia ar grėsė individualaus pobūdžio persekiojimas dėl rasės, religijos, tautybės, priklausymo tam tikrai socialinei grupei arba politinių įsitikinimų. Todėl pareiškėjas neatitinka Įstatymo 86 straipsnio 1 dalies reikalavimų ir jam nesuteiktas pabėgėlio statusas Lietuvos Respublikoje.

3.2. Sprendžiant dėl pabėgėlio statuso suteikimo pareiškėjas nenurodė kitų jam tariamai kylančių grėsmių, tos pačios aplinkybės vertintos papildomos apsaugos suteikimo kriterijų kontekste. Tyrimo metu nenustatyta aplinkybių, kurios pagrįstų prielaidą, kad pareiškėjui grėstų Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 1–2 punktuose nurodyti veiksmai. Todėl pareiškėjas neatitinka papildomos apsaugos suteikimo kriterijų, nustatytų Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 1–2 punktuose, o taip pat, atsižvelgus į pareiškėjo individualias savybes ir į tai, kad pareiškėjo kilmės šalyje (gyvenamojoje vietoje – (duomenys neskelbtini) mieste) beatodairiškas smurtas nesiekia tokio aukšto lygio, kad vien dėl buvimo teritorijoje kiltų grėsmė asmens gyvybei, sveikatai, saugumui ar laisvei, o individualių aplinkybių, padidinančių tokią riziką, nagrinėjamu atveju nenustatyta, konstatuota, kad asmuo neatitinka papildomos apsaugos suteikimo kriterijų, nustatytų Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 3 punkte.

3.3. Ginčijamu sprendimu nebuvo nustatyta, jog grįžimo į kilmės valstybę atveju pareiškėjui kiltų reali individualaus persekiojimo rizika. Departamentas, nagrinėdamas pareiškėjo prašymą suteikti prieglobstį, surinko ir ištyrė aktualią bei su pareiškėjo individualia situacija susijusią informaciją ir atsižvelgdamas į tai priėmė teisėtą bei pagrįstą sprendimą. Pareiškėjo deklaruojama baimė ateityje būti persekiojamam dėl Konvencijoje nurodytų priežasčių – rasės, religijos, tautybės, priklausymo tam tikrai socialinei grupei ar dėl politinių įsitikinimų, nelaikytina visiškai pagrįsta.

3.4. Nesutinkama su pareiškėjo teiginiu, kad jo skundas Komisijoje turėjo būti nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, nes Prieglobsčio Lietuvos Respublikoje suteikimo ir panaikinimo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2016 m. vasario 24 įsakymu Nr. 1V-131 (toliau – ir Aprašas), 222 punkte yra įtvirtinta bendra taisyklė, kad sprendimų dėl prieglobsčio apskundimas ikiteismine tvarka vyksta rašytinio proceso forma, išskyrus atvejus, kai nurodytas kolegialus organas pripažįsta, kad būtina gauti asmenų žodinius paaiškinimus. Todėl pareiškėjo pateiktas prašymas skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka nebuvo privalomas. Šiuo atveju pareiškėjas savo skunde nenurodė ir Departamentas nenustatė išskirtinių aplinkybių, kurios leistų vertinti, kad rašytinio proceso tvarka skundas negali būti tinkamai išnagrinėtas ir kad žodinis bylos nagrinėjimas yra būtinas.

3.5. Pareiškėjas į Lietuvos Respubliką atvyko neteisėtai (asmenų grupėje), pėsčiomis kirtęs Lietuvos Respublikos valstybės sieną neleistinoje vietoje, o prieglobsčio pasiprašė tik po to, kai buvo sulaikytas pareigūnų. Šių aplinkybių visuma pagrindė prielaidą, jog prašymo suteikti prieglobstį pateikimas Lietuvoje bei prieglobsčio gavimas Lietuvoje nebuvo ir nėra pareiškėjo tikslas. Atsižvelgus į tai, vadovaujantis Įstatymo 126 straipsnio 1 dalies 1 punktu, pareiškėjui nebuvo suteiktas terminas savanoriškai išvykti, nes buvo pagrindas manyti, kad jis gali pasislėpti, todėl buvo nuspręstą išsiųsti pareiškėją iš Lietuvos Respublikos.

3.6. Pareiškėjui draudimo atvykti laikotarpis nustatytas atsižvelgiant į tai, kad jis į Lietuvos Respubliką atvyko neteisėtai, neturėjo pateisinamos priežasties kirsti Lietuvos Respublikos sieną, neturi jokių ryšių su Lietuvos Respubliką, kelia nelegalios migracijos grėsmę. Departamento atlikto tyrimo metu nenustatytas tarptautinės apsaugos suteikimo pareiškėjui poreikis ir nėra pagrindo vertinti, kad toks poreikis kils artimiausioje ateityje.

II. 4. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2022 m. sausio 20 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė.

5. Teismas, apžvelgęs Departamente 2021 m. spalio 8 d. vykusios pareiškėjo apklausos metu duotus paaiškinimus, skundžiamų Departamento ir Komisijos sprendimų turinį, ginčui aktualų Įstatymo 71 straipsnio 4 dalies 4 punkte, 86 straipsnio 1 dalyje ir 87 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą teisinį reglamentavimą, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išaiškinimus dėl šio teisinio reglamentavimo taikymo tokio pobūdžio bylose, nustatė, kad apklausos metu pareiškėjas išvykimo iš (duomenys neskelbtini) priežastimis nurodė tai, kad kilmės šalyje vyksta ginkluotas karinis konfliktas tarp šalies vyriausybės ir teroristinių grupuočių, nuolatos vyksta politiniai perversmai, jis yra nesantuokinis vaikas, o pagal (duomenys neskelbtini) papročius ir (duomenys neskelbtini) teisę toks faktas (duomenys neskelbtini) šalyje yra netoleruojamas. Teismas pažymėjo, kad pareiškėjas teismo posėdyje paaiškino, jog individualiai jam niekas negrasino, jokio persekiojimo nepatyrė, iš kilmės šalies išvyko dėl nestabilios padėties šalyje. Todėl prašo suteikti prieglobstį Europoje, kad galėtų jaustis saugus dėl vykstančių karinių konfliktų bei buvimo nesantuokiniu vaiku (duomenys neskelbtini).

6. Teismas iš Departamento pateiktos informacijos apie (duomenys neskelbtini) Respubliką nustatė, kad (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) nesusiduria su diskriminacija ar pavojumi dėl to, kad yra nesantuokiniai vaikai. (duomenys neskelbtini) Respublikoje dauguma šalies gyventojų yra (duomenys neskelbtini), jie turi daug laisvės ir galimybių. Kaip didžiausia socialinė grupė, (duomenys neskelbtini) nesusiduria su problemomis įsidarbinant, taip pat nesusiduria su būsto ar gyvenamosios vietos problema. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) dominuoja bei užtikrintai įtvirtina savo šeimynines teises. Ne santuoka nėra kertinis faktorius apsprendžiantis asmenų etninį ar socialinį reikšmingumą visuomenėje. Nėra jokių duomenų apie tai, kad nesantuokiniai vaikai (duomenys neskelbtini) būtų diskriminuojami ar žudomi. Asmens pasakojimas, kad tėvai bijo dėl jo sveikatos ar gyvybės dėl jo buvimo nesantuokiniu vaiku, yra nepagrįstas. Asmuo taip pat nenurodė, kodėl jo tėvai dėl jo „saugumo“ negalėtų susituokti artimiausiu metu.

7. Teismas akcentavo, kad pareiškėjo siekis įsikurti politiškai stabilesnėje bei ekonomiškai stipresnėje šalyje yra suprantamas, tačiau tokia išvykimo iš kilmės šalies priežastis nesąlygoja tarptautinės apsaugos suteikimo būtinumo. Ekonominio pobūdžio priežastys neprilygsta „persekiojimui“ dėl asmens individualių savybių (rasės, religijos, tautybės, priklausymo tam tikrai socialinei grupei arba politinių įsitikinimų). Pareiškėjo deklaruojama baimė dėl (duomenys neskelbtini) vykstančio karinio konflikto grėsmės yra mažai tikėtina, nes asmeniškai jis nepatyrė jokio diskomforto savo sveikatos ar gyvybės atžvilgiu. Vadovaujantis Departamento pateikta kilmės šalies informacija, pareiškėjas pagrįstai bijo patirti neigiamą šalyje tvyrančią įtampą, tačiau tyrimo metu nenustatytas persekiojimas, nebuvo identifikuotos faktinės aplinkybės, kurios sąlygotų prielaidą, jog pareiškėjui jo gyvenamojoje vietoje – (duomenys neskelbtini) mieste, kuriame jis gyveno šeimos namuose, gresia ar grėsė individualaus pobūdžio persekiojimas dėl rasės, religijos, tautybės, priklausymo tam tikrai socialinei grupei arba politinių įsitikinimų. Teismas nustatė, kad pareiškėjas nepriklauso nei vienai iš grupių, kurios gali susidurti su padidinta persekiojimo grėsme, asmuo taip pat nėra pažeidžiamas asmuo. Pareiškėjas yra darbingo amžiaus jaunas vyras (gim. (duomenys neskelbtini) m.), gyvenęs (duomenys neskelbtini), gerai pažįstamas su vietiniais papročiais ir kultūra, todėl pareiškėjas gali saugiai gyventi kilmės valstybėje, be to, pareiškėjas nenurodė realių grėsmių gyvenimo (duomenys neskelbtini) laikotarpiu, o įvertinus jo argumentus, yra tikimybė, kad, esant poreikiui, jis galėtų susirasti darbą savo gyvenamojoje vietovėje bei saugiai ten gyventi.

8. Teismas sprendė, kad Departamentas, tyrimo metu įvertinęs pareiškėjo nurodytus argumentus, pagrįstai nustatė, jog pareiškėjo paaiškinimai neatitinka tikrovės, nes jis neįvardijo, nebuvo susitikęs, nekalbėjo su tariamais ar realiais grasintojais, tiesiogiai su jais nebendravo, jam niekas asmeniškai negrasino, tuo tarpu pareiškėjas pats padarė prielaidą, kad jam gresia pavojus dėl šalyje vykstančio karinio konflikto.

9. Teismas vertino, kad pareiškėjo tariamos grėsmės negalima laikyti grasinimu, nes tariami grasintojai nei persekiojo, nei darė žalą jo sveikatai ar gyvybei. Tariami grasintojai tiesiogiai nei žodžiais, nei veiksmais negrasino, kad nužudys ar pagrobs pareiškėją, jei šis gyvens (duomenys neskelbtini) Respublikoje. Nėra apskritai jokių kitų įrodymų, kad šis, anot pareiškėjo, tariamas persekiojimas iš kariniame konflikte dalyvaujančių pusių tikrai egzistuoja. Pareiškėjo argumentas, kad tėvai bijo dėl jo sveikatos ar gyvybės dėl jo buvimo nesantuokiniu vaiku, yra nepagrįstas. Pareiškėjo paaiškinimai neatitinka tikrovės, negali būti patikimu įrodymu, patvirtinančiu pareiškėjo nurodytų faktų tikrumą. Nei kilmės valstybės informacija, nei pareiškėjo paaiškinimai neleidžia identifikuoti nei tariamo persekiotojo, nei persekiotojo tikėtinų motyvų ir tikslų persekioti pareiškėją, atitinkamai, nepagrindžia rizikos patirti persekiojimą. Nustatytos aplinkybės nepagrindžia pagrįstos tikimybės, kad kilmės šalyje pareiškėjui grėstų persekiojimas, todėl jo deklaruojama baimė nelaikytina visiškai pagrįsta, o tariamai gresiantis persekiojimas nėra sąlygotas pareiškėjo rasės, religijos, tautybės, priklausymo tam tikrai socialinei grupei ar politinių įsitikinimų. Taigi pareiškėjas neatitinka Įstatymo 86 straipsnio 1 dalies reikalavimų, jam pagrįstai nesuteiktas pabėgėlio statusas Lietuvos Respublikoje.

10. Teismas pabrėžė, kad Konvencija ir Įstatymas nustato apsaugos režimą asmeniui, kuriam gresia persekiojimas dėl jo individualių savybių, kurių jis negali pakeisti arba negali būti verčiamas atsisakyti. Todėl pareiškėjo pateikti paaiškinimai, jų visuma nepagrindžia išvados, jog tarp tariamai gresiančio persekiojimo ir Konvencijos saugomų asmens individualių savybių gali būti priežastinis ryšys ar bent jau koreliacija, o tai savaime sąlygoja atsisakymą suteikti pabėgėlio statusą. Kilmės valstybės informacija apie bendrą padėtį (duomenys neskelbtini) Respublikoje nagrinėjamu atveju savaime nepagrindžia realios individualaus persekiojimo rizikos tikimybės. Įvertinus nustatytų faktinių aplinkybių visumą, prieglobsčio prašytojo pasakojimą, nenustatyta individualių aplinkybių, kurios pagrįstų tarptautinės apsaugos prieglobsčio prašytojui suteikimo poreikį.

11. Teismas iš Departamento surinktos informacijos nenustatė, kad pareiškėjas yra pažeidžiamas asmuo. Pareiškėjas be aplinkybių, kurios buvo nagrinėjamos sprendžiant dėl pabėgėlio statuso suteikimo, nenurodė kitų kilmės valstybėje jam kylančių grėsmių, todėl tos pačios aplinkybės vertintinos papildomos apsaugos suteikimo kriterijų kontekste. Tyrimo metu nenustatyta realios grėsmės prieglobsčio prašytojui grįžimo į kilmės valstybę atveju. Atsižvelgus į asmens individualias savybes ir į tai, kad asmens kilmės šalyje (gyvenamoji vieta – (duomenys neskelbtini) miestas) beatodairiškas smurtas nesiekia tokio aukšto lygio, kad vien dėl buvimo teritorijoje kiltų grėsmė asmens gyvybei, sveikatai, saugumui ar laisvei, o individualių aplinkybių, padidinančių tokią riziką, nagrinėjamu atveju nenustatyta, pripažintina, kad asmuo neatitinka papildomos apsaugos suteikimo kriterijų, nustatytų Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 1–3 punktuose.

12. Teismas pažymėjo, kad Departamentas, priimdamas sprendimą, nagrinėjo pareiškėjo nurodytas aplinkybes, aktyviai rinko įrodymus, tačiau surinkti duomenys nepatvirtino hipotetinio pobūdžio teiginių dėl galimo pavojaus pareiškėjui. Nėra teisinių pagrindų pripažinti, kad priimant sprendimą dėl papildomos apsaugos būtų pagrindų vertinti kitas aplinkybes, nei tos, kurios įvertintos sprendžiant klausimą dėl pabėgėlio statuso suteikimo, nes pareiškėjas neįvardijo kitų kilmės valstybėje jam kylančių grėsmių.

13. Teismas Aprašo 222 punkte nustatyto teisinio reglamentavimo kontekste nurodė, kad pareiškėjo pateiktas prašymas skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka Departamentui nebuvo privalomas. Pareiškėjas skunde nenurodė ir Departamentas nenustatė išskirtinių aplinkybių, kurios leistų vertinti, kad rašytinio proceso tvarka skundas negali būti tinkamai išnagrinėtas ir kad žodinis bylos nagrinėjimas yra būtinas. Pareiškėjas buvo apklaustas, savo paaiškinimus galėjo teikti apklausos metu, taip pat teismo posėdyje, todėl jo argumentai dėl teisės būti išklausytam principo pažeidimo atmestini.

14. Teismas nustatė, kad draudimo pareiškėjui atvykti į Lietuvos Respubliką termino nustatymo argumentai ir svarbios aplinkybės aprašyti ginčijamame Departamento sprendime. Pareiškėjui draudimo atvykti laikotarpis nustatytas atsižvelgus į tai, kad jis į Lietuvos Respubliką atvyko neteisėtai, neturėjo pateisinamos priežasties kirsti Lietuvos Respublikos sieną, neturi jokių ryšių su Lietuvos Respublika, kelia nelegalios migracijos grėsmę. Draudimo atvykti laikotarpis neviršija maksimalaus draudimo atvykti laikotarpio.

15. Teismas priėjo prie išvados, kad skundžiami Departamento ir Komisijos sprendimai yra teisėti ir pagrįsti, todėl nėra pagrindo tenkinti skundo, taip pat ir išvestinio reikalavimo įpareigoti Departamentą pareiškėjo prašymą išnagrinėti iš naujo.

III. 16. Pareiškėjas apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. sausio 20 d. sprendimą, priimti naują sprendimą – skundą patenkinti visa apimtimi, bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka.

17. Pareiškėjas nesutikimą su pirmosios instancijos teismo sprendimu grindžia šiais argumentais:

17.1. Departamento bei Komisijos sprendimai buvo priimti neįvertinus pareiškėjo paaiškinimų, neišklausius pareiškėjo, jam nedalyvaujant nagrinėjimo procese. Tokiu būdu buvo pažeista jo teisė į teisingą bylos nagrinėjimą. Pareiškėjas prašė, kad būtų užtikrintos jo teisės į tiesioginį ir betarpišką jo išklausymą bei dalyvavimą procese, tačiau skundo nagrinėjimo metu šios teisės jam nebuvo užtikrintos. Nepaisant to, kad skundo nagrinėjimo procedūra buvo ikiteisminė, asmens teisė būti išklausytam bei skaidraus ir teisingo proceso garantijos negalėjo būti paneigtos.

17.2. Pareiškėjas pateikė pagrįstą prašymą suteikti prieglobstį ir papildomą turėtą informaciją, tačiau pateikti faktai nebuvo teisingai įvertinti ir dėl šios priežasties priimtas keistinas sprendimas. Pareiškėjo 2021 m. spalio 8 d. apklausos metu duoti ir teismo sprendime užfiksuoti paaiškinimai patvirtina netinkamą gyventi aplinką pareiškėjo kilmės šalyje. Šią aplinkybę patvirtina ir teismo nustatyti faktai, kad (duomenys neskelbtini) yra paplitę nužudymai, todėl kyla reali grėsmė pareiškėjo sveikatai ir gyvybei. Aplinkybė, kad pareiškėjas negalėjo pateikti įrodymų apie patirtus individualius grasinimus ar kitokį smurtą arba tokių grasinimų dar nespėjo patirti, nepaneigia nusikaltimo potencialios grėsmės, todėl visi nurodyti faktai turi būti patikrinti kartu su internete gauta kilmės šalies policijos informacija.

17.3. Komisija nepasisakė dėl pareiškėjo išdėstytų motyvų, kiek tai susiję su jo išsiuntimu iš Lietuvos ir draudimu atvykti, argumentuojant, jog sprendimai teisėti, o asmuo neturėjo teisės kirsti sieną, neturi ryšių su Lietuvos Respublika.

17.4. Visiškai pagrįstos baimės buvimo sąlyga laikytina nustatyta. Apklausos metu pareiškėjas išvykimo iš (duomenys neskelbtini) priežastimis nurodė tai, kad kilmės šalyje vyksta ginkluotas karinis konfliktas tarp šalies vyriausybės ir teroristinių grupuočių, nuolatos vyksta politiniai perversmai, jis yra nesantuokinis vaikas, o pagal (duomenys neskelbtini) papročius ir (duomenys neskelbtini) teisę toks faktas (duomenys neskelbtini) šalyje yra netoleruojamas. Teismo posėdyje paaiškino, kad individualiai jam niekas negrasino, jokio persekiojimo nepatyrė, iš kilmės šalies išvyko dėl nestabilios padėties šalyje. Todėl prašo suteikti prieglobstį Europoje, kad galėtų jaustis saugus dėl vykstančių karinių konfliktų bei buvimo nesantuokiniu vaiku (duomenys neskelbtini).

17.5. Teismo sprendimas naikintinas, nes buvo pažeistos proceso teisės normos, žmogaus teisės į teisingą bylos nagrinėjimą principas, o atsakovas nesurinko objektyvios informacijos apie kilmės šalį, neparengė aktualios pažymos apie kilmės valstybę, atsakovo surinkta informacija neatitiko esminių keliamų kriterijų, o bylą nagrinėjant pirmąja instancija šis trūkumas nepagrįstai nebuvo pašalintas.

18. Atsakovas atsiliepime į apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti šiais argumentais:

18.1. Aprašo 222 punkte įtvirtinto teisinio reglamentavimo kontekste sprendimų dėl prieglobsčio apskundimas vyksta rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai kolegialus organas pripažįsta, kad būtina gauti asmenų žodinius paaiškinimus. Taigi, pareiškėjo pateiktas prašymas skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka Departamentui nebuvo privalomas. Šiuo atveju pareiškėjas savo skunde nenurodė ir Departamentas nenustatė išskirtinių aplinkybių, kurios leistų vertinti, kad rašytinio proceso tvarka skundas negali būti tinkamai išnagrinėtas ir, kad žodinis bylos nagrinėjimas yra būtinas. Be to, pareiškėjas turėjo galimybę į žodinį bylos nagrinėjimą pirmosios instancijos teisme.

18.2. Departamentas surinko bei įvertino aktualią su pareiškėjo individualia situacija susijusią informaciją kilmės valstybės informacijos kontekste. Remiantis surinkta kilmės valstybės informacija (duomenys neskelbtini) nesusiduria su diskriminacija ar pavojumi dėl to, kad yra nesantuokiniai vaikai. Nebuvo rasta jokių duomenų apie tai, kad nesantuokiniai vaikai (duomenys neskelbtini) būtų diskriminuojami ar žudomi. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjo pasakojimas, kad tėvai bijo dėl jo sveikatos ar gyvybės dėl jo buvimo nesantuokiniu vaiku, yra nepagrįstas. Pats nurodė niekada nesutikęs, nekalbėjęs su tariamais ar realiais grasintojais, tiesiogiai su jais nebendravo ir niekas jam asmeniškai negrasino. Pareiškėjo pasakojimas yra abstraktus, nedetalus, bendro pobūdžio, todėl nelaikytinas patikimu įrodymu. Atsižvelgus į tai, jog surinkta informacija neleidžia identifikuoti nei tariamo persekiotojo, nei persekiotojo tikėtinų motyvų ir tikslų jį persekioti bei, atitinkamai, nepagrindžia rizikos patirti persekiojimą tikimybės, pagrįstai konstatuota, kad pareiškėjas nepagrindė prašymo suteikti prieglobstį.

18.3. Departamento vertinimą, kad pareiškėjas neatitinka papildomos apsaugos suteikimo kriterijų, patvirtina ir tai, kad pareiškėjo kilmės šalyje (gyvenamoji vieta – (duomenys neskelbtini) miestas) beatodairiškas smurtas nesiekia tokio aukšto lygio, kad vien dėl buvimo teritorijoje kiltų grėsmė asmens gyvybei, sveikatai, saugumui ar laisvei, o individualių aplinkybių, padidinančių tokią riziką, nagrinėjamu atveju nenustatyta.

18.4. Departamentas surinko visą aktualią kilmės valstybės informaciją, susijusią su pareiškėjo nurodytomis prieglobsčio prašymo priežastimis. Aprašas neįpareigoja Departamento rinkti bei vertinti informaciją visais prieglobsčio prašytojo pageidaujamais aspektais, o nagrinėjant prašymus suteikti prieglobstį vertinama ne bendra kilmės valstybės informacija, o individuali prieglobsčio prašytojo situacija kilmės valstybės informacijos kontekste. Tai, kad nebuvo surinkta informacija, kokia atrodo aktuali pačiam pareiškėjui, nereiškia, jog ji buvo nepakankama išsamaus ir objektyvaus sprendimo priėmimui. Ginčui aktualios redakcijos Aprašo nuostatos nenustato pareigos parengti pareiškėjo akcentuojamą informacinio pobūdžio pažymą apie padėtį prieglobsčio prašytojo kilmės valstybėje.

18.5. Teisėti ir pagrįsti Departamento sprendimai išsiųsti pareiškėją į kilmės valstybę ir uždrausti atvykti į Lietuvos Respubliką. Šias išvadas paneigiančių argumentų pareiškėjas nepateikė. Be to, pareiškėjas turi teisę pateikti Departamentui ar Valstybės sienos apsaugos tarnybai prašymą leisti savanoriškai grįžti į kilmės valstybę. Tokiu atveju bus inicijuota procedūra, kurios metu šis klausimas ir bus išspręstas. Pareiškėjui draudimo atvykti laikotarpis nustatytas atsižvelgiant į tai, kad jis į Lietuvos Respubliką atvyko neteisėtai, neturėjo pateisinamos priežasties kirsti Lietuvos Respublikos sieną, neturi jokių ryšių su Lietuvos Respublika, kelia nelegalios migracijos grėsmę. Pareiškėjo atveju nustatytas draudimo atvykti laikotarpis neviršija galimo nustatyti maksimalaus laikotarpio. Ginčijamu Sprendimu nustatytos sankcijos yra proporcingos.

18.6. Pareiškėjas iš savo kilmės valstybės atvyko į Baltarusiją, tačiau dėl prieglobsčio suteikimo joje nesikreipė, vietoj to nusprendė neteisėtai kirsti sieną, neteisėtai atvykti į Lietuvos Respubliką ir Europos Sąjungą. Šie pareiškėjo veiksmai neapibūdina jo elgesio kaip sąžiningo, nerodo, kad jis būtų siekęs kuo greičiau gauti prieglobstį nuo tariamo persekiojimo savo kilmės valstybėje. Šios aplinkybes taip pat patvirtina pareiškėjo nelegalios migracijos grėsmę.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV. 19. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, pasisakydama dėl apeliaciniame skunde suformuluoto prašymo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka, pažymi, kad Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 141 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, t. y. nekviečiant į nagrinėjimą teisme proceso dalyvių ir jiems nedalyvaujant, išskyrus atvejus, kai teismas pripažįsta, kad žodinis bylos nagrinėjimas yra būtinas. Proceso šalys apeliaciniame skunde, atsiliepime į apeliacinį skundą arba kitame procesiniame dokumente gali pateikti motyvuotą prašymą nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, tačiau atsižvelgti į šį prašymą teismui neprivaloma. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad žodinis procesas reikalingas tikslu užtikrinti pareiškėjo teisę būti tiesiogiai išklausytam, teikti paaiškinimus. Tačiau šiuo aspektu pažymėtina, kad tokia teisė pareiškėjui buvo užtikrinta bylą nagrinėjant žodinio proceso tvarka pirmosios instancijos teismo 2022 m. sausio 11 d. posėdyje. Be to, pareiškėjo pozicija dėl ginčo esmės yra išdėstyta procesiniuose dokumentuose. Atsižvelgiant į tai bei nesant išskirtinių aplinkybių, dėl kurių turėtų būti daroma išimtis iš ABTĮ 141 straipsnio 1 dalyje nurodytos taisyklės, pareiškėjo prašymas netenkintas ir byla išnagrinėta rašytinio proceso tvarka.

20. Byloje nagrinėjamas ginčas kilo dėl Departamento 2021 m. spalio 21 d. sprendimo, kuriuo pareiškėjui – (duomenys neskelbtini) Respublikos piliečiui – nesuteiktas prieglobstis Lietuvos Respublikoje (pabėgėlio statusas ir papildoma apsauga), nuspręsta išsiųsti pareiškėją iš Lietuvos Respublikos į (duomenys neskelbtini) Respubliką, uždraudžiant atvykti į Lietuvos Respubliką 5 metus nuo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos bei įvedant į C.SIS II perspėjimą dėl draudimo atvykti ir apsigyventi 3 metams nuo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos, bei Komisijos 2021 m. lapkričio 17 d. sprendimo, kuriuo atmestas pareiškėjo skundas dėl Departamento 2021 m. spalio 21 d. sprendimo bei Departamento įpareigojimo iš naujo nagrinėti pareiškėjo prašymą dėl prieglobsčio Lietuvos Respublikoje suteikimo, teisėtumo ir pagrįstumo.

21. Pirmosios instancijos teismas pareiškėjo skundo argumentus dėl pabėgėlio statuso ir papildomos apsaugos atmetė konstatavęs, kad Departamentas atliko išsamų pareiškėjo prieglobsčio prašymo tyrimą, pareiškėjo situacija buvo įvertinta individualiai, atsižvelgus į pareiškėjo asmenybę ir į jo kilmės valstybę. Pareiškėjo baimė patirti persekiojimą kilmės valstybėje nelaikytina pagrįsta, yra hipotetinio pobūdžio, todėl pareiškėjui negali būti suteiktas pabėgėlio statusas Lietuvos Respublikoje. Pareiškėjas taip pat neatitinka papildomos apsaugos suteikimo kriterijų. Teismas sprendė, kad skundžiami Departamento ir Komisijos sprendimai yra teisėti ir pagrįsti.

22. Pareiškėjas su pirmosios instancijos teismo sprendimu nesutinka, apeliacinį skundą iš esmės grindžia argumentais, kad jo prašymas dėl prieglobsčio suteikimo yra pagrįstas, nes jo išvykimą iš kilmės šalies sąlygojo siekis gyventi saugiai, nes kilmės valstybėje vyksta ginkluotas konfliktas, yra paplitę nužudymai, todėl kyla reali grėsmė pareiškėjo sveikatai ir gyvybei. Be to, pareiškėjas yra nesantuokinis vaikas, o pagal (duomenys neskelbtini) papročius ir (duomenys neskelbtini) teisę toks faktas (duomenys neskelbtini) šalyje netoleruojamas. Aplinkybė, kad pareiškėjas nebuvo pateikęs įrodymus apie individualius grasinimus ar smurtą, nepaneigia nusikaltimo potencialios grėsmės. Departamento bei Komisijos sprendimai buvo priimti neužtikrinus teisės į tiesioginį ir betarpišką pareiškėjo išklausymą bei dalyvavimą procese. Komisija nepasisakė dėl pareiškėjo išdėstytų motyvų, kiek tai susiję su jo išsiuntimu iš Lietuvos ir draudimu atvykti.

23. Vadovaujantis ABTĮ 140 straipsnio 1 dalimi, šioje byloje priimto pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumas ir teisėtumas tikrinamas neperžengiant apeliacinio skundo ribų. Byloje nenustatytos aplinkybės, nurodytos ABTĮ 140 straipsnio 2 dalyje, t. y. aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos.

24. Ginčo teisiniai santykiai reglamentuoti Įstatymo 86 ir 87 straipsniuose, kurių nuostatos yra susijusios tarpusavyje. Įstatymo 86 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad pabėgėlio statusas suteikiamas prieglobsčio prašytojui, kuris dėl visiškai pagrįstos baimės būti persekiojamas dėl rasės, religijos, tautybės, priklausymo tam tikrai socialinei grupei ar dėl politinių įsitikinimų yra už valstybės, kurios pilietis jis yra, ribų ir negali ar bijo naudotis tos valstybės apsauga arba neturi atitinkamos užsienio valstybės pilietybės, yra už valstybės, kurioje buvo jo nuolatinė gyvenamoji vieta, ribų ir dėl išvardytų priežasčių negali ar bijo į ją grįžti, jeigu nėra priežasčių, nustatytų šio Įstatymo 88 straipsnio 1, 2 dalyse. Įstatymo 87 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad papildoma apsauga suteikiama prieglobsčio prašytojui, kuris yra už savo kilmės valstybės ribų ir negali ten grįžti dėl visiškai pagrįstos baimės, kad: 1) jis bus kankinamas, su juo bus žiauriai, nežmoniškai elgiamasi arba bus žeminamas jo orumas ar jis bus tokiu būdu baudžiamas; 2) yra grėsmė, kad jam bus įvykdyta mirties bausmė ar egzekucija; 3) yra rimta ir asmeninė grėsmė jo gyvybei, sveikatai, saugumui ar laisvei dėl beatodairiško smurto veiksmų tarptautinio ar vidaus ginkluoto konflikto metu.

25. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo suformuotoje praktikoje laikomasi pozicijos, kad Įstatymo 86 ir 87 straipsniuose įtvirtintose teisės normose nustatyta visiškai pagrįstos baimės buvimo sąlyga, viena vertus, turi būti objektyvaus pobūdžio, t. y. ji turi egzistuoti realiai, o ne būti vien tik prašančiojo prieglobsčio asmens suvokimas, įsitikinimas ir pan. Kita vertus, vartojama sąvoka „baimė“ yra dvasinė būsena ir subjektyvi būklė, todėl minėta visiškai pagrįstos baimės sąlyga apima ir subjektyvius, ir objektyvius veiksnius, į kuriuos turi būti atsižvelgta, nustatant, ar baimė iš tikrųjų yra visiškai pagrįsta (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. sausio 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A858-10/2012; 2018 m. gegužės 9 d. nutartį administracinėje bylose Nr. eA-3776-438/2018; kt.). Pažymėtina, jog galimas persekiojimas dėl kurios nors iš Įstatymo 86 ir 87 straipsniuose nurodytų priežasčių turi būti pagrįstas konkrečių faktinių duomenų visuma, o ne bendro pobūdžio teiginiais apie galimo persekiojimo baimę. Be to, persekiojimas turi būti individualaus pobūdžio (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. birželio 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1987-756/2015; 2017 m. vasario 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2557-624/2017; kt.).

26. Atsižvelgiant į EŽTT praktiką prieglobsčio bylose, siekiant išsiaiškinti, ar prieglobsčio prašančio asmens prašymas yra pagrįstas, turi būti nustatyta, kad įvykus tokio asmens deportacijai, kyla reali rizika, jog asmuo patirs elgesį, kuris prieštarauja Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 3 straipsnyje įtvirtintam kankinimo draudimui. Tokia rizika turi būti nustatyta remiantis pakankamais įrodymais, atsižvelgiant į konkrečią individualią situaciją (žr., pvz., EŽTT 2008 m. rugpjūčio 6 d. sprendimą byloje NA prieš Jungtinę Karalystę (pareiškimo Nr. 25904/07)). EŽTT 1997 m. balandžio 29 d. sprendime byloje H.L.R. prieš Prancūziją (pareiškimo Nr. 24573/94) pažymėjo, kad bendra smurto situacija šalyje nereiškia, kad asmens deportavimo atveju jam kyla reali grėsmė ir Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 3 straipsnio pažeidimas. Atitinkama praktika formuojama ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nagrinėjamose tokio pobūdžio bylose: 2009 m. gruodžio 3 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A662-1380/2009 teismas konstatavo, kad tai, jog šalyje yra pažeidžiamos žmogaus teisės, dar nereiškia, jog savaime dėl to bus suteikiama papildoma apsauga, nes žmogaus teisių pažeidimų egzistavimo faktas savaime neįrodo prieglobsčio prašytojo baimės asmeniškai tapti tokio pobūdžio pažeidimų auka pagrįstumo.

27. Teisėjų kolegija pažymi, kad vertinimo kriterijai, kuriais remiantis yra nustatomos arba nenustatomos minėtos teisiškai reikšmingos aplinkybės, yra įtvirtinti Įstatymo 83 straipsnyje. Pagal šio straipsnio 2 dalį, kai nagrinėjant prieglobsčio prašytojo prašymą suteikti prieglobstį nustatoma, kad su jo statuso nustatymu susiję duomenys, nepaisant prieglobsčio prašytojo nuoširdžių pastangų, negali būti patvirtinti rašytiniais įrodymais, šie duomenys vertinami prieglobsčio prašytojo naudai ir prašymas suteikti prieglobstį laikomas pagrįstu, jeigu kiek įmanoma anksčiau pateiktas prašymas suteikti prieglobstį, nebent prieglobsčio prašytojas gali nurodyti tinkamą priežastį, dėl ko to nepadarė, pateikta visa prieglobsčio prašytojo turima informacija ir tinkamai paaiškinta, kodėl nepateikta kita svarbi informacija, prieglobsčio prašytojo paaiškinimai yra neprieštaringi bei nuoseklūs ir neprieštarauja turimai specifinei ir bendrai informacijai, susijusiai su prieglobsčio prašytojo atveju.

28. Pagal 2016 m. vasario 24 d. Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2016 m. vasario 24 d. įsakymu Nr. 1V-131 patvirtinto Prieglobsčio Lietuvos Respublikoje suteikimo ir panaikinimo tvarkos aprašo 99 punktą atlikdamas tyrimą, įgaliotas Migracijos departamento valstybės tarnautojas vadovaujasi inter alia Įstatymo 83 straipsnyje nurodytais prašymo suteikti prieglobstį vertinimo kriterijais. Prieglobsčio prašytojo pateiktų faktinių duomenų, nepatvirtintų įrodymais, patikimumas vertinamas, be kita ko, atsižvelgus į tai, ar prieglobsčio prašytojo pasakojimas yra pakankamai detalus ir konkretus, ar pateikti duomenys yra nuoseklūs, ar pateikti duomenys neprieštarauja turimai informacijai apie jo kilmės valstybę. Nustatyta grėsmė neprivalo būti neabejotina arba labiau tikėtina negu netikėtina, tačiau ji taip pat neturi būti tiktai hipotetinio ar teorinio pobūdžio arba grindžiama menka ar neapibrėžta tikimybe. Pirmiausia nustatoma, ar prieglobsčio prašytojui jo kilmės valstybėje kyla reali rizika patirti žalą bei koks yra šios žalos pobūdis. Šiam tikslui būtina identifikuoti persekiojimo vykdytojus, kaip jie apibrėžti Įstatymo 86 straipsnio 2 dalyje, kurie turi tikėtiną motyvą ir tikslą persekioti prieglobsčio prašytoją, taip pat įvertinti jiems prieinamas priemones, kurias jie gali pasitelkti vykdydami persekiojimą, bei šių priemonių tikėtiną poveikį prieglobsčio prašytojui. Persekiojimu laikomi persekiojimo vykdytojų veiksmai, kurie yra pakankamai rimti savo pobūdžiu ar dažnumu, kad sudarytų sunkų pagrindinių žmogaus teisių pažeidimą. Persekiojimo veiksmai arba apsaugos nuo tokių veiksmų nebuvimas turi būti susiję su prieglobsčio prašytojo rase, religija, tautybe, priklausymu tam tikrai socialinei grupei arba su jo politiniais įsitikinimais.

29. Teisėjų kolegija, įvertinusi pareiškėjo prašymą dėl prieglobsčio suteikimo, pareiškėjo paaiškinimus, teiktus apklausos metu, kitą bylos medžiagą, sutinka su pirmosios instancijos teismo vertinimu, kad Departamentas atliko išsamų ir visapusišką pareiškėjo prieglobsčio prašymo bei padėties pareiškėjo kilmės valstybėje tyrimą, o pareiškėjas nenurodė jokių pagrįstų duomenų, kuriais remiantis būtų galima spręsti apie realiai egzistavusią pagrįstą jo baimę kilmės valstybėje patirti persekiojimą dėl kurios nors iš Įstatymo 86 ir 87 straipsniuose nurodytų priežasčių.

30. Iš 2021 m. spalio 8 d. pareiškėjo apklausos metu pateiktų paaiškinimų nustatyta, kad jis nurodė, jog paliko kilmės šalį dėl dviejų priežasčių, t. y. dėl to, kad jo šalyje vyksta ginkluotas karinis konfliktas tarp šalies vyriausybės ir teroristinių grupuočių, dėl ko jautėsi nesaugiai, bei dėl to, kad jis yra nesantuokinis vaikas, o pagal (duomenys neskelbtini) papročius ir (duomenys neskelbtini) teisę toks faktas (duomenys neskelbtini) šalyje yra netoleruojamas, todėl bijojo patirti smurtą ir būti nužudytas.

31. Pagal Aprašo 7 punktą priimdamas sprendimus dėl prašymo suteikti prieglobstį nenagrinėjimo, prieglobsčio suteikimo ir panaikinimo, Departamentas vadovaujasi tikslia naujausia informacija apie prieglobsčio prašytojų kilmės valstybes.

32. Nagrinėjamu atveju Departamentas pareiškėjo prašymą nagrinėjo aktualios prašymui išnagrinėti iš įvairių šaltinių surinktos informacijos apie kilmės valstybę kontekste, t. y. surinko ir vertino (duomenys neskelbtini) Respublikos politinę situaciją. Departamentas nustatė, kad po (duomenys neskelbtini) vykusio karinio perversmo šalies kontrolę perėmė ir buvusį prezidentą (duomenys neskelbtini) pakeitė buvęs ministras pirmininkas (duomenys neskelbtini). Jis iš karto paskyrė naują vyriausybę likusiam pereinamajam laikotarpiui iki 2022 m. (duomenys neskelbtini) ir kai kuriuose kituose regioniniuose miestuose įvyko didelio masto politiniai protestai, juose vyko smurto išpuoliai, policija naudojo ašarines dujas bei šaunamuosius ginklus. Buvo pranešta apie keletą mirčių ir sužalojimų. (duomenys neskelbtini) protestai ir pilietinis nepaklusnumas padažnėjo. Po minėto karinio perversmo šalyje bei vyriausybės kabineto pasikeitimo, pranešama apie padidėjusią įtampą (duomenys neskelbtini), tačiau po 2013 m. (duomenys neskelbtini) karinės intervencijos (duomenys neskelbtini) Respublikoje demokratija buvo atkurta ir dauguma buvusio konflikto dalyvių pasirašė taikos susitarimą, kuris tęsiasi iki dabar bei užtikrina taikos procesą.

33. Nagrinėjamu atveju nėra pagrindo nesutikti su Departamento motyvais ir išvadomis, kurioms pritarė ir pirmosios instancijos teismas, kad pareiškėjo nurodytos prieglobsčio prašymą pagrindžiančios aplinkybės nėra pakankamas įrodymas, patvirtinantis prieglobsčio prašytojui kilusias grėsmes, be to, pareiškėjo pasakojimas lyginant su kilmės valstybės informacija neatitinka patikimumo kriterijaus. Pareiškėjas apklausos Departamente metu nenurodė jokių duomenų apie tariamus ar realius grasintojus, apie tai, kad egzistuoja jo realus persekiojimas iš politiniame konflikte dalyvaujančių pusių. Akcentuotina, kad pirmosios instancijos teismo posėdyje pareiškėjas paaiškino bei apeliaciniame skunde patvirtinto, jog individualiai jam niekas negrasino. Pareiškėjas savo pasakojimą Departamentui grindė bendro pobūdžio teiginiais, jog šalyje jaučiasi nesaugiai, tačiau, kaip minėta, bendra saugumo situacija šalyje nereiškia, kad asmeniui kyla reali grėsmė. Pareiškėjas nenurodė, kad buvo aktyvus kažkurios politinės partijos sekėjas. Departamentas nustatė, jog šiuo metu beatodairiškas smurto lygis (duomenys neskelbtini) neegzistuoja. Departamentas pareiškėjo pateikto prašymo kontekste vertino (duomenys neskelbtini), kurie sudaro (duomenys neskelbtini) gyventojų daugumą, padėtį ir turimas teises ir surinktais duomenimis nustatė, kad jie turi daug laisvės ir galimybių, nesusiduria su būsto ar gyvenamosios vietos problema. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) dominuoja bei užtikrintai įtvirtina savo šeimynines teises. Ne santuoka nėra kertinis faktorius, apsprendžiantis asmenų etninį ar socialinį reikšmingumą visuomenėje. Nėra jokių duomenų apie tai, kad nesantuokiniai vaikai (duomenys neskelbtini) būtų diskriminuojami ar žudomi.

34. Įvertinusi nustatytas aplinkybes, teisėjų kolegija sutinka su Departamento vertinimu, kuriam pritarė pirmosios instancijos teismas, kad atlikto tyrimo metu nustatytos aplinkybės, atsižvelgiant į pareiškėjo pasakojimo, kuris iš esmės negali būti vertinamas kaip patikimas įrodymas, abstraktumą, nesudaro pagrindo vertinimui, kad pareiškėjui jo gyvenamojoje vietoje – (duomenys neskelbtini) Respublikoje, (duomenys neskelbtini) mieste – gresia ar grėsė individualaus pobūdžio persekiojimas dėl rasės, religijos, tautybės, priklausymo tam tikrai socialinei grupei arba politinių įsitikinimų. Atsižvelgus į tai, asmuo neatitinka Įstatymo 86 straipsnio 1 dalies reikalavimų ir asmeniui pagrįstai nesuteiktas pabėgėlio statusas Lietuvos Respublikoje. Kaip teisingai pastebėjo Departamentas, ekonominio pobūdžio priežastys neprilygsta persekiojimui Įstatymo 86 straipsnio 1 dalies prasme. Nesant realios ir individualios grėsmės prieglobsčio prašytojui bei pagrįstos tikimybės, kad kilmės valstybėje prieglobsčio prašytojui grėstų kankinimai arba mirties bausmė, pareiškėjui negali būti suteikta ir papildoma apsauga Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies pagrindu. Pareiškėjo kilmės šalyje gyvenamojoje vietoje – (duomenys neskelbtini) Respublikoje, (duomenys neskelbtini) mieste – beatodairiškas smurtas nesiekia tokio aukšto lygio, kad vien dėl buvimo teritorijoje kiltų grėsmė asmens gyvybei, sveikatai, saugumui ar laisvei, todėl pagrįstai konstatuota, kad asmuo neatitinka papildomos apsaugos suteikimo kriterijų, nustatytų Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 1-3 punktuose.

35. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad Departamento surinkti duomenys nagrinėjamu atveju buvo pakankami pareiškėjo prašymui suteikti prieglobstį tinkamai išnagrinėti. Departamentas pareiškėjo nurodytas aplinkybes ir surinktus duomenis įvertino racionaliai, visapusiškai ir objektyviai bei padarė pagrįstas išvadas dėl pabėgėlio statuso ir papildomos apsaugos pareiškėjui nesuteikimo.

36. Teisėjų kolegija nustatė, kad pareiškėjo apeliaciniame skunde akcentuojama teisė būti išklausytam ir pateikti paaiškinimus dėl prieglobsčio prašymo nebuvo pažeista. Nagrinėjamu atveju pareiškėjas buvo apklaustas Departamento organizuotoje apklausoje, taip pat savo paaiškinimus galėjo teikti pirmosios instancijos teismo posėdyje. Dėl pareiškėjo argumento, kad byla ikiteismine tvarka (Komisijoje) nepagrįstai išnagrinėta neorganizuojant žodinio posėdžio, pažymėtina, kad pagal Aprašo 222 punktą sprendimų dėl prieglobsčio apskundimas ikiteismine tvarka vyksta rašytinio proceso forma, t. y. nekviečiant į nagrinėjimą prieglobsčio prašytojo, jo atstovo ar kitų asmenų ir jiems nedalyvaujant, išskyrus atvejus, kai nurodytas kolegialus organas pripažįsta, kad būtina gauti asmenų žodinius paaiškinimus. Taigi nurodytas teisinis reglamentavimas neįtvirtina besąlyginės pareigos ikiteisminio tyrimo metu kreiptis į pareiškėją dėl žodinių paaiškinimų, be to, tai gali būti nebūtina dėl nagrinėjamos situacijos ypatumų.

37. Teisėjų kolegija nesutinka su apeliacinio skundo motyvais, kad Komisija nepasisakė dėl pareiškėjo išsiuntimo iš Lietuvos ir draudimo atvykti. Iš Komisijos sprendimo matyti, kad Komisija vertino pareiškėjo išreikštą nesutikimą su Departamento sprendimu jį išsiųsti iš Lietuvos Respublikos, taip pat argumentus, jog Departamentas nepagrįstai ir neproporcingai taikė maksimalų draudimo atvykti laikotarpį bei, įvertinusi Departamento priimto sprendimo motyvus, pripažino, kad pareiškėjo nesutikimo motyvai šiais aspektais yra nepagrįsti, todėl atmestini. Akcentuotina, kad pareiškėjas apeliaciniame skunde nenurodo jokių nesutikimo argumentų su pirmosios instancijos teismo sprendimo dalimi, kuria pritarta Departamento bei Komisijos sprendimui dėl pareiškėjo išsiuntimo į kilmės šalį bei draudimo atvykti į Lietuvos Respubliką. Atsižvelgiant į tai bei vadovaujantis ABTĮ 134 straipsnio 2 dalies 6 punktu, kuriame imperatyviai įtvirtinta, kad apeliaciniame skunde turi būti nurodomi įstatymai ir bylos aplinkybės, kuriomis grindžiamas sprendimo ar jo dalies neteisėtumas ar nepagrįstumas, kas reiškia, kad pirmosios instancijos teismo priimtą sprendimą apskundusiam asmeniui nepakanka apeliaciniame skunde vien tik abstrakčiai pareikšti, jog jis nesutinka su priimtu sprendimu, tačiau būtina aiškiai nurodyti ginčijamus klausimus, įstatymus ir bylos aplinkybes, kuriomis grindžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimo ar jo dalies neteisėtumas bei nepagrįstumas, apeliacinės instancijos teisėjų kolegija nurodytais aspektais, t. y. dėl išvestinių skundo reikalavimų, plačiau nepasisako.

38. Teisėjų kolegija pripažįsta, kad pirmosios instancijos teismas teisingai taikė teisės normas, tinkamai išnagrinėjo faktines bylos aplinkybes, byloje esančių įrodymų visumą vertino pagal ABTĮ 56 straipsnyje nustatytas taisykles, nenukrypo nuo šio pobūdžio bylose Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo suformuotos praktikos ir priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą. Todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas, o pareiškėjo apeliacinis skundas atmetamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjo C. S. apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. sausio 20 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Arūnas Dirvonas

Stasys Gagys

Veslava Ruskan