4fc68f43-5790-4d8f-98ec-10cfb65fa83d · Å iaulių apygardos teismas

Pranešėjas P                                                                                               Civilinė byla Nr. 2A-777-856/2016                                                                                   Teisminio proceso Nr. 2-70-3-07929-2015-7                   Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.2.4.3; 2.6.2.6; 2.6.2.8; 2.6.5.2.1; 3.3.1.18; 3.3.1.21. (S) ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMAS       N U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2016 m. spalio 18 d.Šiauliai Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jurgos Kramanauskaitės-Butkuvienės (pirmininkė ir pranešėja), Linos Muchtarovienės, Vilijos Valantienės, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo A.

K. apeliacinį skundÄ dėl Å iaulių apylinkės teismo 2016 m. gegužės 20 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-238-1004/2016 pagal ieÅ¡kovės A. K. patikslintÄ ieÅ¡kinį atsakovui A. K. dėl santuokos nutraukimo dėl atsakovo kaltės, bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės padalijimo, kreditorinių įsipareigojimų vykdymo po santuokos nutraukimo, iÅ¡laikymo ir iÅ¡laikymo įsiskolinimo nepilnamečiams vaikams bei bylinėjimosi iÅ¡laidų priteisimo ir atsakovo A. K. prieÅ¡ieÅ¡kinį ieÅ¡kovei A.

K. dėl santuokos nutraukimo dėl ieÅ¡kovės kaltės, bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės padalijimo, nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos ir bendravimo tvarkos nustatymo, iÅ¡laikymo turtu ir periodinėmis iÅ¡mokomis nepilnamečiams vaikams priteisimo, kreditorinių įsipareigojimų vykdymo po santuokos nutraukimo ir bylinėjimosi iÅ¡laidų priteisimo, institucija teikianti iÅ¡vadÄ Å iaulių miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius, tretieji asmenys uždaroji akcinė bendrovė „Mokilizingas“ ir L.

K.. Teismas n u s t a t ė: I. Ginčo esmė IeÅ¡kovė A. K. patikslintu ieÅ¡kiniu kreipėsi į teismÄ praÅ¡ydama:

1) nutraukti jos ir atsakovo A. K. santuokÄ dėl atsakovo kaltės;

2) priteisti iÅ¡ atsakovo dviem nepilnamečiams vaikams: G. K., gim. (duomenys neskelbtini), ir R. K., gim. (duomenys neskelbtini), iÅ¡laikymo įsiskolinimÄ , kiekvienam vaikui po 1725 Eur sumÄ , paskaičiuotÄ po 115 Eur už mėnesį per laikotarpį nuo 2014-06-15 iki 2015-09-15;

3) priteisti iš atsakovo dviejų nepilnamečių vaikų išlaikymui po 140 Eur kiekvienam vaikui kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio teismui padavimo dienos iki vaikų pilnametystės, paskiriant ieškovę nepilnamečiams vaikams skirtų lėšų tvarkytoja uzufrukto teise;

4) pripažinti ieškovei asmeninės nuosavybės teise 43/100 dalis buto su bendro naudojimo patalpomis, adresu: (duomenys neskelbtini);

5) atsakovui pripažinti asmeninės nuosavybės teise lengvuosius automobilius „Toyota Corolla“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir „Ford Transit“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) 6) priteisti iÅ¡ atsakovo ieÅ¡kovei piniginę 807 Eur sumos kompensacijÄ už natÅ«ra jam tenkančiÄ didesnę bendro turto dalį;

7) pripažinti, kad skolos kreditoriams UAB „Mokilizingas“ ir L. T. yra asmeninės atsakovo prievolės, kurias jis vykdo ir ateityje vykdys pats iš asmeninių lėšų;

8) priteisti iÅ¡ atsakovo ieÅ¡kovei patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas (I t., 1–3, 151–155 b. l.). IeÅ¡kovė nurodė, kad santuoka iÅ¡iro dėl atsakovo kaltės, kadangi jis nevykdė savo, kaip sutuoktinio, pareigų, gyvenimas santuokoje tapo neįmanomas, atsakovo neiÅ¡tikimybė laikui bėgant darėsi vis akivaizdesnė, atsakovas jos atžvilgiu paskutinius metus nuolat naudojo psichologinį spaudimÄ , žemino, įžeidinėjo, tyčiojosi nepilnamečių dukrų akivaizdoje, be to, atsakovas 2014-06-15 paliko Å¡eimÄ ir nuo to laiko gyveno atskirai, ja visiÅ¡kai nebesirÅ«pina, dukras lanko retai, skiria joms labai maÅ¾Ä paramÄ .

Santuokos metu bendrosios jungtinės nuosavybės teise įgijo 43/100 dalis buto su bendrojo naudojimo patalpomis, adresu: (duomenys neskelbtini), kurio vidutinė rinkos vertė yra 4386 Eur, bei du automobilius, kurių kiekvieno vertė po 3000 Eur. Kitos 57/100 dalys minėto buto priklauso jai asmeninės nuosavybės teise, nes šį turtÄ iÅ¡ asmeninių lėšų įgijo pagal pirkimo-pardavimo sutartį iki santuokos sudarymo. Taigi, bendrosios jungtinės nuosavybės teise turimo turto bendra vertė yra 10 386 Eur, kurie dalytini tarp Å¡alių lygiomis dalimis, po 5193 Eur, todėl jai priteistina 43/100 dalis buto, o atsakovui – abu automobiliai, taip pat iÅ¡ atsakovo jai priteistina 807 Eur piniginė kompensacija už jam natÅ«ra tenkančiÄ didesnę turto dalį.

Butas paliktinas jai, nes jame ji gyvena su nepilnamečiais vaikais, viena moka mokesčius už komunalines paslaugas, atsakovas turi atskirÄ gyvenamÄ jÄ vietÄ . Automobiliai paliktini atsakovui, kadangi jis jais naudojasi ir Å¡iuo metu. Atsakovo turimos paskolos pripažintinos jo asmeninėmis prievolėmis, kadangi paskolas jis ėmė nesitaręs su ieÅ¡kove, gautas lėšas naudojo savo poreikiams, Å¡ių pinigų jis neinvestavo į buto remontÄ ir nedavė jai. IeÅ¡kovė nesutiko, jog iÅ¡laikymas nepilnamečiams vaikams bÅ«tų priteistas dalimi buto, kadangi dukros yra moksleivės, jos neturi savarankiÅ¡kų pajamų buto priežiÅ«ros, remonto ir komunalinėms iÅ¡laidoms apmokėti, tėvas joms nepadeda, o siekia perkelti buto mokesčių naÅ¡tÄ vaikams.

Nurodė, jog kiekvienai nepilnametei dukrai kas mėnesį reikia po 280 Eur: 70 Eur maistui, 60 Eur avalynei, drabužiams, po 40 Eur mokymo bei lavinimo priemonėms, po 30 Eur popamokinei veiklai, 50 Eur gydymo priemonėms, vitaminams, po 30 Eur laisvalaikiui, asmeninėms reikmėms, be to, papildomai patiria iÅ¡laidų dėl buto, kuriame gyvena, iÅ¡laikymo, dėl to prašė priteisti iÅ¡ atsakovo kiekvienos dukros iÅ¡laikymui po 140 Eur kas mėnesį. Be to, atsakovas 15 mėnesių tinkamai nesirÅ«pino vaikais, todėl prašė priteisti iÅ¡laikymo įsiskolinimÄ kiekvienam vaikui po 1725 Eur, paskaičiuotÄ po 115 Eur kas mėnesį, nes atsakovas kas mėnesį kiekvienai dukrai duodavo po 25 Eur kiÅ¡enpinigių.

Nurodė, jog dirba VšĮ (duomenys neskelbtini), kas mėnesį gauna 407,87 Eur darbo užmokestį, tai yra vienintelės jos pajamos, iš kurių ji turi išsilaikyti pati ir išlaikyti du nepilnamečius vaikus, o atsakovas neoficialiai uždarbiauja statybose, turi pajamų, tačiau jų nenurodo, kitų išlaikomų asmenų neturi. Atsakovas A. K. priešieškiniu prašo:

1) nutraukti ieÅ¡kovės A. K. ir jo santuokÄ dėl ieÅ¡kovės kaltės, paliekant turėtas sutuoktinių pavardes;

2) nustatyti dviejų nepilnamečių vaikų G. K. ir R. K. gyvenamÄ jÄ vietÄ su ieÅ¡kove;

3) nustatyti, kad jis bendrauja su nepilnamečiais vaikais ir dalyvauja jų auklėjime abiejų tėvų susitarimu;

4) priteisti dviem nepilnamečiams vaikams iÅ¡laikymÄ turtu, paliekant lygiomis dalimis jiems jo ½ dalį buto, esančio (duomenys neskelbtini) registruoto A. K. vardu, 5100 Eur rinkos vertės, priteisto atsakovui;

5) priteisti iš jo dviejų nepilnamečių vaikų G. K. ir R. K. išlaikymui po 35 Eur kiekvienam vaikui kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio teismui padavimo dienos iki vaikų pilnametystės, paskiriant ieškovę nepilnamečiams vaikams skirtų lėšų tvarkytoja uzufrukto teise;

6) nuo 2019 m. spalio 21 d. priteisti nepilnametei dukrai R. K. po 70 Eur iÅ¡laikymÄ kas mėnesį mokamomis periodinėmis iÅ¡mokomis iki jos pilnametystės;

7) padalyti bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise esantį turtÄ ir priteisti ieÅ¡kovei bei jam po ½ dalį buto, esančio (duomenys neskelbtini), registruoto ieÅ¡kovės vardu, 5100 Eur rinkos vertės;

8) atsakovui priteisti du lengvuosius automobilius, bendros 3000 Eur vertės;

9) priteisti iÅ¡ atsakovo ieÅ¡kovei piniginę 1500 Eur sumos kompensacijÄ už natÅ«ra jam tekusius lengvuosius automobilius;

10) pripažinti, kad skolos kreditoriams UAB „Mokilizingas“ ir L. T. yra bendros šalių, kaip solidarių bendraskolių, skolos, kurios po santuokos nutraukimo padengtinos iš šalių asmeninių lėšų;

11) priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovės atsakovui patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas (I t., 27–35 b. l.). Atsakovas nurodė, jog santuoka iÅ¡iro dėl ieÅ¡kovės kaltės, nes dėl jos kaltės tarp jų nuolat kildavo nesutarimai ir konfliktai dėl skirtingo požiÅ«rio į Å¡eiminį gyvenimÄ , jo vertybes, pagarbÄ , pasitikėjimÄ , pasiaukojimÄ vienas kitam ir Å¡eimai, į santykius su artimaisiais ir giminėmis, buities tvarkymÄ ir finansinių lėšų panaudojimÄ . Teigė, jog Å¡alių turimÄ turtÄ sudaro butas (duomenys neskelbtini) teisiÅ¡kai registruotas ieÅ¡kovės vardu, ir nors viena Å¡io buto dalis ieÅ¡kovės buvo įgyta pirkimo-pardavimo sutarties pagrindu iki santuokos sudarymo, o kita – jau Å¡alims gyvenant santuokoje, tačiau visas butas buvo pagerintas iÅ¡ esmės jau Å¡alims gyvenant santuokoje, bute buvo atlikti kapitaliniai remonto darbai, pakeista elektros instaliacija, langai, durys, įrengtas rÅ«sys, iÅ¡ esmės suremontuoti kambariai, todėl visas butas pripažintinas bendrÄ ja jungtine sutuoktinių nuosavybe ir, nutraukiant santuokÄ , dalytinas Å¡alims po ½ dalį natÅ«ra (buto vidutinė rinkos vertė 10 200 Eur).

Taipogi santuokos metu yra įgyti du lengvieji automobiliai, teisiÅ¡kai registruoti atsakovo vardu, kurių kiekvieno vertė yra 1500 Eur, todėl bendrÄ ja jungtine sutuoktinių nuosavybe valdomo turto vertė yra 13 200 Eur, dėl to kiekvienam sutuoktiniui lygiomis dalimis turėtų atitekti po 6600 Eur, ir atsakovui priteistina ½ dalis buto, 5100 Eur vertės, ieÅ¡kovei – ½ dalis buto, 5100 Eur vertės, lengvieji automobiliai, bendros 3000 Eur vertės, priteistini atsakovui, o ieÅ¡kovei iÅ¡ atsakovo priteistina 1500 Eur piniginė kompensacija už atsakovui tekusius lengvuosius automobilius natÅ«ra.

Atsakovas sutiko, jog nepilnamečių vaikų G. K. ir R. K. gyvenamoji vieta bÅ«tų nustatyta su jų motina A. K.. Taip pat iÅ¡ dalies sutiko su reikalavimu priteisti vaikams iÅ¡laikymÄ , tačiau nurodė, jog jo turtinė padėtis yra iÅ¡skirtinai sunki, jam nuo 2015-02-27 iki 2017-02-26 nustatytas 50 procentų darbingumo lygis, dėl Å¡ios objektyvios priežasties jis neturi galimybės įsidarbinti bei gauti pajamų, Å¡iuo metu jo gaunamos pajamos yra 88,28 Eur netekto darbingumo pensija, iÅ¡ kurios antstolis priverstinai iÅ¡skaito 17,66 Eur, o likusios sumos jam nepakanka savo bÅ«tinųjų poreikių tenkinimui, jam finansiÅ¡kai padeda artimieji giminės ir draugai, todėl ieÅ¡kovė didesne dalimi turėtų teikti iÅ¡laikymÄ nepilnamečiams vaikams, nes jos turtinė padėtis yra geresnė.

Atsakovas, atsižvelgdamas į savo turtinę padėtį, prašė iÅ¡laikymÄ nepilnametėms dukroms priteisti turtu ir kas mėnesį mokamomis periodinėmis iÅ¡mokomis, t. y. priteisti dukroms po ½ dalį buto Gegužių g. 49-540, Å iaulių m., 5100 Eur rinkos vertės, kuri, dalijant bendrosios jungtinės nuosavybės teise esantį turtÄ , bÅ«tų priteista atsakovui. Taip pat prašė priteisti dukrų iÅ¡laikymui visÄ jo gaunamÄ netekto darbingumo iÅ¡mokÄ kaip iÅ¡laikymÄ kas mėnesį mokamomis periodinėmis iÅ¡mokomis, po 35 Eur kas mėnesį kiekvienam vaikui nuo ieÅ¡kinio pateikimo teismui dienos iki 2019-10-21, t. y.

G. K. pilnametystės, o nuo 2019-10-21 nepilnametei R. K. priteisti po 70 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis iÅ¡mokomis iki jos pilnametystės. Nesutiko su reikalavimu priteisti iÅ¡laikymo įsiskolinimÄ , kadangi iÅ¡ jo ir ieÅ¡kovės, kaip solidarių skolininkų, Vilniaus m. 2-ojo apylinkės teismo sprendimu buvo priteista 41 896,92 Lt suma, kuriÄ jis Å¡iuo laikotarpiu mokėjo vienas, dėl to lėšų vaikų iÅ¡laikymui neturėjo galimybės skirti. IeÅ¡kovė taip pat turėjo pareigÄ mokėti skolÄ , todėl Å¡iuo laikotarpiu ji didesne dalimi prisidėjo prie vaikų iÅ¡laikymo.

Be to, jis ir šiuo laikotarpiu rėmė dukras – pirko maisto produktus, apmokėjo jų keliones į užsienį, pirko batus bei drabužius, duodavo pinigų. Atsakovas nurodė, jog skolos kreditoriams UAB „Mokilizingas“ ir L. T. atsirado santuokos metu, gauti pinigai buvo panaudoti šeimos poreikių tenkinimui, todėl šios skolos yra bendros šalių kaip solidarių bendraskolių skolos ir dengtinos iš šalių asmeninių lėšų.      II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė Šiaulių apylinkės teismas 2016 m. gegužės 20 d. sprendimu ieškinį ir priešieškinį tenkino iš dalies.

SantuokÄ , įregistruotÄ 2001 m. balandžio 21 d. Å iaulių miesto civilinės metrikacijos skyriuje, įraÅ¡o Nr. 120, tarp A. K. ir A. K. nutraukė dėl abiejų sutuoktinių kaltės; ieÅ¡kovei A. K. po santuokos nutraukimo asmeninės nuosavybės teise priteisė jos vardu įregistruotÄ santuokos metu įgytÄ 43/100 dalį buto su bendro naudojimo patalpomis, esančio (duomenys neskelbtini) 4386 Eur vidutinės rinkos vertės; atsakovui A. K. po santuokos nutraukimo asmeninės nuosavybės teise priteisė jo vardu įregistruotus santuokos metu įgytus lengvuosius automobilius „Toyota Corolla“, valst.

Nr. (duomenys neskelbtini) 2300 Eur rinkos vertės, ir „Ford Transit“ FT 330, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) 2000 Eur rinkos vertės; iÅ¡ ieÅ¡kovės A. K. atsakovui A. K. priteisė 86 Eur piniginę kompensacijÄ už ieÅ¡kovei tenkančiÄ didesnę dalį santuokos metu įgyto nekilnojamojo turto natÅ«ra; nustatė, kad atsakovas A. K. po santuokos nutraukimo asmeniÅ¡kai vykdo kreditorinius įsipareigojimus kreditoriams: L. K. pagal 2013-08-05, 2013-12-08 ir 2014-02-06 sudarytas pinigų skolinimo sutartis dėl 5502,78 Eur (19000 Lt) sumos paskolos, kreditoriui UAB „Mokilizingas“ pagal antstolio vykdomÄ priverstinį skolos iÅ¡ieÅ¡kojimo procesÄ 2009-04-02 Vilniaus 15-ojo notarų biuro iÅ¡duoto vykdomojo įraÅ¡o pagrindu Nr. DJ-1930 dėl skolos iÅ¡ieÅ¡kojimo; iÅ¡ atsakovo A.

K. priteisė nepilnametėms dukroms G. K., gim. (duomenys neskelbtini), ir R. K., gim. (duomenys neskelbtini), iÅ¡laikymÄ po 50 Eur kiekvienam vaikui periodinėmis iÅ¡mokomis kas mėnesį nuo 2015-10-05 iki dukrų pilnametystės, paskiriant ieÅ¡kovę A. K. uzufrukto teise gaunamų piniginių lėšų tvarkytoja; iÅ¡ atsakovo A. K. priteisė nepilnametėms dukroms G. K. ir R. K. 750 Eur dydžio iÅ¡laikymo įsiskolinimÄ ; nustatė nepilnamečių vaikų G. K. ir R. K. gyvenamÄ jÄ vietÄ su mama A.

K. jos gyvenamojoje vietoje; iš atsakovo A. K. priteisė ieškovei A. K. 190 Eur jos turėtų bylinėjimosi išlaidų; iš ieškovės A. K. priteisė 152,50 Eur bylinėjimosi išlaidų valstybei bei 156,33 Eur valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų valstybei (II t., 101–110 b. l.). Teismas nurodė, jog svarių faktų, kad santuoka iširo dėl kito sutuoktinio kaltės, šalys nepateikė ir savo reikalavimų dėl santuokos iširimo neįrodė, todėl pripažino, jog šalių santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės.  Tarp šalių nekilus ginčui dėl atsakovo vardu registruotų santuokos metu įgytų lengvųjų automobilių „Toyota Corolla“, valst.

Nr. (duomenys neskelbtini) 2300 Eur rinkos vertės, ir „Ford Transit“ FT 330, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) 2000 Eur rinkos vertės, teismas po santuokos nutraukimo asmeninės nuosavybės teise juos priteisė atsakovui. Teismas nustatė, jog Å¡alys santuokos metu 2005-05-20 pirkimo-pardavimo sutarties pagrindu įgijo 43/100 dalį buto su bendro naudojimo patalpomis, esančio (duomenys neskelbtini) kuris sudaro bendrÄ jÄ jungtinę sutuoktinių nuosavybę, ir kadangi ginčo dėl jo vertės nebuvo, remdamasis VÄ® Registrų centras duomenimis, teismas konstatavo, kad jo 43/100 dalies vidutinė rinkos vertė yra 4386 Eur.

Dėl kitos buto 57/100 dalies teismas nustatė, jog ji ieÅ¡kovės įgyta iki santuokos sudarymo ir yra jos asmeninė nuosavybė, atmetė atsakovo prieÅ¡ieÅ¡kinio reikalavimus dėl viso buto priskyrimo jungtinei sutuoktinių nuosavybei dėl jo atlikto buto dalies, įgytos santuokos metu, ir ieÅ¡kovei priklausančios dalies pagerinimo, kadangi byloje nėra duomenų, kad butui buvo atliktas kapitalinis remontas, rekonstrukcija, pertvarkymas ir kita, o atsakovo pateiktos PVM sÄ skaitos faktÅ«ros rodo apie bute atliktÄ einamÄ jį remontÄ , kuris buvo vykdomas palaipsniui, kas mėnesį įsigyjant tam tikras prekes, buto einamojo remonto darbus atliko patys sutuoktiniai.

Teismas atmetė ieÅ¡kovės argumentus, kad ji remonto darbus atliko iÅ¡ savo lėšų, kadangi, bylos duomenimis, abu sutuoktiniai buto remonto metu 2005–2007 m. turėjo pakankamai pajamų einamajam remontui, todėl po santuokos nutraukimo ieÅ¡kovei asmeninės nuosavybės teise priteisė santuokos metu įgytÄ 43/100 dalį buto su bendro naudojimo patalpomis. Teismui nustačius, jog santuokos metu įgyto turto vertė yra 8686 Eur, ir pripažinus, kad nėra pagrindo nukrypti nuo lygių sutuoktinių turto dalių principo, konstatavus, kad ieÅ¡kovei atitenka santuokos metu įgyto turto už 4386 Eur, o atsakovui - už 4300 Eur, iÅ¡ ieÅ¡kovės atsakovui buvo priteista 86 Eur piniginė kompensacija už jai santuokos metu tenkančiÄ didesnę turto dalį.

Teismas nustatė, kad atsakovas po santuokos nutraukimo asmeniÅ¡kai vykdo kreditorinius įsipareigojimus kreditoriams L. K. ir UAB „Mokilizingas“. Teismas taipogi nustatė nepilnamečių vaikų G. K. ir R. K. gyvenamÄ jÄ vietÄ su mama A. K., atsižvelgdamas į vaikų amžių, jų sveikatos bÅ«klę ir poreikius, vaiko teisių apsaugos skyriaus pateiktÄ iÅ¡vadÄ , bÅ«tiniausių vaiko poreikių tenkinimui per mėnesį nustatė bÅ«tinÄ apie 100 Eur sumÄ kiekvienam vaikui iÅ¡laikyti. Atsižvelgdamas į tai, jog atsakovas nedirba, yra 50 procentų darbingas, tačiau teismui nenurodė visų savo pajamų, nėra iÅ¡naudojęs ir galimybės įsidarbinti, be to, jis pripažino, kad papildomai užsidirba panaudodamas turimÄ transporto priemonę ir perveždamas krovinius, atsižvelgdamas į Å¡alių turtinę padėtį, teismas iÅ¡ atsakovo nepilnametėms dukroms priteisė iÅ¡laikymÄ po 50 Eur periodinėmis iÅ¡mokomis.

Atsakovas nepateikė įrodymų, kad visiÅ¡kai iÅ¡laikė savo dvi dukras nuo 2014-06-15, todėl iÅ¡ jo priteisė iÅ¡laikymo įsiskolinimÄ dviem dukroms, skaičiuojant po 25 Eur (mažinant po 25 Eur) laikotarpiu nuo 2014-06-15 iki 2015-09-15 imtinai, t. y. iÅ¡ viso 750 Eur, ieÅ¡kovei nustatant uzufrukto teise tvarkyti gaunamas iÅ¡laikymo lėšas. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į apeliacinį skundÄ argumentai Atsakovas A. K. apeliaciniu skundu praÅ¡o pakeisti Å iaulių apylinkės teismo 2016 m. gegužės 20 d. sprendimÄ Å¡iose dalyse: dėl santuokos metu įgyto turto padalijimo, pripažįstant visÄ butÄ , esantį (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), bendrÄ ja jungtine sutuoktinių nuosavybe, priteisiant šį butÄ natÅ«ra ieÅ¡kovei A.

K., bei atsakovui A. K. priteistinos kompensacijos dydį padidinant iki 2950 Eur už jam tekusiÄ mažesnę santuokinio turto dalį; dėl iÅ¡laikymo skolos priteisimo, nepriteisiant iÅ¡ atsakovo A. K. iÅ¡laikymo įsiskolinimo nepilnametėms dukroms G. K. ir R. K. (II t., 116–119 b. l.). Apeliacinį skundÄ grindžia Å¡iais argumentais:    14.1. Atsakovas pateikė pakankamai įrodymų, kad Å¡alių bute buvo atlikti esminiai remonto darbai, buto remontui panaudotų statybinių medžiagų sumÄ sudaro 8848,06 Lt, medžiagų vertė atitinka statybos darbų vertę, viso buto remonto darbų vertė buvo netgi didesnė kaip ½ dalis viso buto vertės, tačiau teismas, nurodęs, jog nėra duomenų, kad bute bÅ«tų atliktas kapitalinis remontas, rekonstrukcija, pertvarkymas ir kita, o sÄ skaitos faktÅ«ros tik rodo apie bute atliktÄ einamÄ jį remontÄ , nepagrįstai netenkino prieÅ¡ieÅ¡kinio reikalavimo tiek ieÅ¡kovės iki santuokos sudarymo įgytos buto dalies, tiek santuokos metu įgytos buto dalies pripažinimo jungtine sutuoktinių nuosavybe.

Turtas pripažįstamas bendrÄ ja jungtine sutuoktinių nuosavybe remiantis CK 3.90 str. 1 d. tuomet, kai nustatoma teisiÅ¡kai reikÅ¡mingų faktų visuma: asmeninis sutuoktinio turtas buvo pagerintas iÅ¡ esmės; asmeninis turtas iÅ¡ esmės pagerintas santuokos metu; turtas iÅ¡ esmės pagerintas sutuoktinių bendromis lėšomis, kito sutuoktinio lėšomis ar darbu. Todėl, Å¡iÄ pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį pakeitus ir pripažinus visÄ butÄ bendrÄ ja jungtine sutuoktinių nuosavybe, atsakovui tenkančiÄ buto dalį priteisus ieÅ¡kovei, atitinkamai didintinas ieÅ¡kovės mokėtinos atsakovui kompensacijos dydis iki 2950 Eur.

Nepagrįsta teismo sprendimo dalis dėl iÅ¡laikymo skolos priteisimo, kadangi tuomet, kai Å¡alys gyveno atskirai, atsakovas teikė dukroms iÅ¡laikymÄ bei rÅ«pinosi jomis, tai iÅ¡ dalies pripažino ir ieÅ¡kovė. Be to, atsakovas tuo laikotarpiu vienas pats dengė solidariÄ skolÄ pagal Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2012-12-28 sprendimÄ civilinėje byloje Nr. 2-8871-596/2012, todėl jo dalis dukrų iÅ¡laikymo prievolėje turėjo bÅ«ti akivaizdžiai mažesnė, mano, kad savo prievolę teikti dukroms iÅ¡laikymÄ yra visiÅ¡kai įvykdęs. Atsiliepimu į apeliacinį skundÄ ieÅ¡kovė A.

K. praÅ¡o apeliacinį skundÄ atmesti, priteisti iÅ¡ atsakovo turėtas bylinėjimosi iÅ¡laidas. Atsiliepime nurodė, kad atsakovas pirmosios instancijos teisme prieÅ¡ieÅ¡kiniu nereikalavo buto pripažinti bendrÄ ja jungtine nuosavybe bei neprašė jo dalyti priteisiant visÄ jai natÅ«ra, o jam piniginę kompensacijÄ , tai naujas ir tik apeliaciniame skunde iÅ¡dėstytas reikalavimas, tai akivaizdžiai prieÅ¡tarauja CPK 312 str. normai, jog apeliaciniame skunde negalima kelti reikalavimų, kurie nebuvo pareikÅ¡ti bylÄ nagrinėjant pirmosios instancijos teisme.

Be to, byloje nėra duomenų, kad iki santuokos sudarymo įgytos ir asmeninės nuosavybės teise priklausančios 57/100 dalys buto santuokos metu būtų iš esmės pagerintos šalių bendromis ar asmeninėmis lėšomis ar darbu. Nurodo, jog nuo 2005 iki 2007 metų bute atlikti remonto darbai nepriskiriami kapitaliniam remontui, rekonstrukcijai ar naujai statybai, buto remontui nereikėjo leidimo, projekto ar daugiabučio namo gyventojų, kaimynų sutikimo, po remonto buto tūris, plotas, patalpų ar langų skaičius nepakito, patvarkymai vertintini kaip einamasis remontas, kuris atsakovui, kaip 43/100 dalių buto bendraturčiui, buvo privalomas, atsakovas pripažino, kad neprisidėjo lėšomis, kai ji 1999-09-13 pirko 57/100 dalis buto, buto vertė natūraliai nuo 1999 metų paaugo dėl didėjančių rinkoje turto kainų, einamajame remonte panaudotų statybinių medžiagų vertė gerokai mažesnė nei 57/100 dalių buto vertė, meistrai nebuvo samdomi, remonto darbus ji atliko kartu su atsakovu, be to, atsakovo pateikti kvitai bei sutartys vertintini kritiškai, nes jie gali būti ir nesusiję su buto remontu, kadangi atsakovas jų turėjo pakankamai, nes vadovavo statybų veikla užsiimančiai UAB „A“, sutartys su komunalinėmis bendrovėmis sudarytos jos vardu, po atsakovo išėjimo gyventi atskirai ji iš savo asmeninių lėšų remontavo vaikų kambarį.

Byloje nėra duomenų, jog atsakovas nuo 2014 m. birželio mėnesio iki bylos iÅ¡kėlimo bÅ«tų tinkamai teikęs nepilnametėms dukroms iÅ¡laikymÄ , nuo 2014 m. birželio mėnesio jis mokėjo po 25 Eur per mėnesį, dukromis pradėjo rÅ«pintis po bylos iÅ¡kėlimo teisme, o po skundžiamo sprendimo priėmimo jis vėl nustojo remti vaikus. Teismas k o n s t a t u o j a: IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės,teisiniai argumentai ir iÅ¡vados Apeliantas nesutinka su teismo sprendimo dalimi, kuria buvo atmestas atsakovo praÅ¡ymas pripažinti, kad nekilnojamasis turtas – butas, esantis (duomenys neskelbtini), VÄ® Registrų centre įregistruotas A.

K. vardu, yra jos ir atsakovo A. K. bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė. Pagal bendrÄ taisyklę – turtas, įgytas sutuoktinių po santuokos sudarymo, yra jų bendroji jungtinė nuosavybė (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau - CK) 3.87 str. 1 d.). Pagal CK 3.89 straipsnio 1 dalies 7 punktÄ asmenine sutuoktinių nuosavybe pripažįstamas turtas, sutuoktinio įgytas už asmenines lėšas arba lėšas, gautas realizavus jo asmenine nuosavybe esantį turtÄ , jeigu to turto įsigijimo metu buvo aiÅ¡kiai iÅ¡reikÅ¡ta sutuoktinio valia įgyti turtÄ asmeninėn nuosavybėn. Faktas, kad tam tikras turtas priklauso asmeninei vieno sutuoktinio nuosavybei, gali bÅ«ti įrodomas tik raÅ¡ytiniais įrodymais, iÅ¡skyrus atvejus, kai įstatymas leidžia liudytojų parodymus arba to turto prigimtis ir pobÅ«dis patys savaime įrodo, kad turtas yra vieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė (CK 3.89 str. 2 d.).

Kasacinis teismas yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad pagal CK 3.88 ir 3.89 straipsnius turtui priskirti prie asmeninės ar bendrosios jungtinės nuosavybės yra reikÅ¡mingi Å¡ie kriterijai: turto įsigijimo laikas, pagrindas, turto pobÅ«dis. CK 3.90 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad turtas, kuris yra vieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė, gali bÅ«ti teismo pripažintas sutuoktinių bendrÄ ja jungtine nuosavybe, jeigu nustatoma, kad santuokos metu Å¡is turtas buvo iÅ¡ esmės pagerintas sutuoktinių bendromis lėšomis arba kito sutuoktinio lėšomis ar darbu (kapitalinis remontas, rekonstrukcija, pertvarkymas ir kita).

Vieno sutuoktinio asmeniniam turtui pripažinti bendrÄ ja jungtine sutuoktinių nuosavybe turi bÅ«ti nustatytos visos trys CK 3.90 straipsnio 1 dalies nurodytos sÄ lygos: pirma, asmeninis sutuoktinio turtas buvo pagerintas iÅ¡ esmės; antra, asmeninis turtas iÅ¡ esmės pagerintas santuokos metu; trečia, turtas iÅ¡ esmės pagerintas sutuoktinių bendromis lėšomis, kito sutuoktinio lėšomis ar darbu. Apeliatas A. K., teikdamas teismui prieÅ¡ieÅ¡kinį, nurodė, kad buto dalis (47/100) pagal 2005-05-20 pirkimo-pardavimo sutartį Nr. 2-5785 buvo įgyta Å¡alims gyvenant santuokoje, bute atlikti esminiai (kapitaliniai) remonto darbai, pakeista elektros instaliacija ir kiti bÅ«tini funkciniai mazgai (langai, durys), įrengtas buto rÅ«sys, iÅ¡ esmės suremontuoti kambariai, todėl sprendė, kad visas butas turi bÅ«ti pripažintinas bendrÄ ja jungtine sutuoktinių nuosavybe (I t., 29 b. l.).

Pirmosios instancijos teismas apelianto prašymo netenkino, konstatuodamas, kad byloje nepateikta įrodymų, jog butui buvo atliktas kapitalinis remontas, rekonstrukcija, pertvarkymas ir kt. Atsakovas su šia teismo išvada nesutinka. Statinio statybos rūšis ir pagrindinius principus, pagal kuriuos statybos darbai priskiriami atskiroms statybos rūšims, reglamentuoja Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2005-12-05 įsakymas Nr. 622 Dėl statybos techninio reglamento STR 1.01.08:2002 „Statinio statybos rūšys“ patvirtinimo.

Minėto įsakymo 10 straipsnis apibrėžia kapitalinio remonto sÄ vokÄ ir numato, kad statinio kapitalinio remonto tikslas – pertvarkyti statinio laikančiÄ sias konstrukcijas, nekeičiant statinio iÅ¡orės matmenų – ilgio, pločio, aukščio, skersmens ir pan. Manoma, kad statinio laikančiosios konstrukcijos pertvarkomos, kai jos stiprinamos (iÅ¡skyrus esamų angų užtaisymÄ ), silpninamos, pakeičiamos (dalinai ar visos) to paties ar kito tipo laikančiosiomis konstrukcijomis. STR 1.01.08:2002 „Statinio statybos rÅ«Å¡ys“ 9 straipsnis numato, kad statinio rekonstravimu laikomas esamo statinio laikančiųjų konstrukcijų perstatymas, pakeičiant (padidinant, sumažinant) bet kuriuos statinio iÅ¡orės matmenis – ilgį, plotį, aukÅ¡tį, skersmenį ir pan.

Minėto įstatymo 12 straipsnis numato, kad statinio paprastasis remontas yra esamo statinio atnaujinimas, jo nerekonstruojant ir kapitaliÅ¡kai neremontuojant. Ä® Å¡iÄ statybos rūšį patenka visi statybos darbai, nenurodyti VI ir VII skyriuose, tarp jų: balkonų, lodžijų įstiklinimas, fasado elementų pakeitimas, nesilpninant laikančiųjų konstrukcijų (12.9 p.); architektÅ«ros detalių pakeitimas (12.10 p.); statinio bendrųjų, atskirųjų, vartotojo inžinerinių sistemų įrengimas, keitimas, Å¡alinimas (12.11 p.); kiti statybos darbai (jų tarpe apdailos darbai), atliekami nekeičiant, neÅ¡alinant, neįrengiant, nestiprinant ir nesilpninant laikančiųjų konstrukcijų (12.12 p.) ir kt.

Taigi, iÅ¡ anksčiau nurodyto teisinio reglamentavimo matyti, kad atsakovo nurodomi atlikti statybos darbai: elektros instaliacijos, langų, durų pakeitimas, rÅ«sio įrengimas, kambarių esminis remontas, nelaikytini ginčo buto kapitaliniu remontu, o, kaip pagrįstai nurodė pirmosios instancijos teismas, yra paprastasis remontas. Atsakovas nenurodė, kad atliekant esminį buto remontÄ buvo pakeistos statinio laikančios konstrukcijos, todėl, vadovaujantis Reglamentu STR 1.01.08:2002 „Statinio statybos rÅ«Å¡ys“, nėra pagrindo pripažinti, kad bute, adresu: (duomenys neskelbtini), buvo atliktas kapitalinis remontas.

Sutiktina su pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada, kad atsakovo pateiktos PVM sÄ skaitos faktÅ«ros, kuriose nurodytos įsigytos prekės, rodo apie bute atliktÄ einamÄ jį remontÄ , kuris buvo vykdomas palaipsniui, kas mėnesį įsigyjant tam tikras prekes, buto remonto darbus atliko patys sutuoktiniai. Taip pat pritartina ieÅ¡kovės argumentams, kad atsakovo pateikti kvitai bei sutartis su UAB „Jupojos statybinės medžiagos“ turi bÅ«ti vertinami kritiÅ¡kai, jie gali bÅ«ti nesusiję su buto remontu, nes atsakovas jų turėjo pakankamai, kadangi vadovavo statybų veikla tuo metu užsiimančiai UAB „A“.

Pastebėtina ir tai, kad atsakovo pateikti įrodymai – PVM sÄ skaitos faktÅ«ros neįrodo, jog Å¡ios statybinės medžiagos buvo pirktos ginčo buto remontui. Å iuos argumentus patvirtina PVM sÄ skaitos faktÅ«ros, kuriose nurodyta, kad A. K. adresas – (duomenys neskelbtini), o PVM sÄ skaitos faktÅ«ros Nr.0073471 ir Nr. 0083823, pagal kurias pirktas tinkas, diskas bei kaiščiai, iÅ¡raÅ¡ytos ne atsakovui A. K., bet G. įmonei „Migdolija“ (I t., 99–122, 123, 125 b. l.). Be to, atsakovas nepateikė teismui įrodymų apie buto vertės padidėjimÄ , jo teigimu, atlikus bute kapitalinį remontÄ .

20. Å iame kontekste pažymėtina, kad pagal kasacinio teismo formuojamÄ praktikÄ dėl įrodymų vertinimo civiliniame procese galiojantis rungimosi principas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau - CPK) 12 str.) lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms Å¡alims (CPK 178 str.). Ä®rodinėti turinčias reikÅ¡mės civilinėje byloje aplinkybes (įrodinėjimo dalykÄ ) yra Å¡alių ir kitų dalyvaujančių byloje asmenų ir teisė, ir pareiga.

Å ias teises ir pareigas minėti asmenys įgyvendina nurodydami teisiÅ¡kai reikÅ¡mingas aplinkybes, rinkdami ir pateikdami teismui įrodymus bei dalyvaudami juos tiriant ir vertinant. Civiliniame procese vyraujantis rungimosi principas (pirmiau nurodytas CPK 12 str.), be kita ko, suteikia teisę (kartu – procesinę pareigÄ ) Å¡alims ne tik įrodinėti aplinkybes, kuriomis jos remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu, bet ir teikti įrodymus, paneigiančius kitos Å¡alies įrodinėjamas aplinkybes.

Taigi apeliantas, praÅ¡ydamas pripažinti buto dalį jungtine sutuoktinių nuosavybe, turėjo įrodyti, kad turtas buvo pagerintas iÅ¡ esmės Å¡alių bendromis lėšomis arba jo lėšomis ir darbu, tačiau, teisėjų kolegijos vertinimu, Å¡ių aplinkybių neįrodė.21. Apeliantas argumentuoja, kad teismas nepagrįstai priteisė iÅ¡laikymo įsiskolinimÄ , nes atsakovas teikė dukroms iÅ¡laikymÄ bei rÅ«pinosi jomis, be to, atsakovas vienas pats mokėjo solidariÄ skolÄ pagal Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2012-12-28 sprendimÄ .22.

Tėvams (vienam jų) nevykdant pareigos iÅ¡laikyti nepilnametį vaikÄ , įstatyme nustatyta galimybė teismui priteisti iÅ¡ jų (vieno jų) iÅ¡laikymÄ , kurį jie (jis) turės pareigÄ teikti ateityje (nuo teismo sprendime nurodytos datos), taip pat priteisti iÅ¡laikymo skolÄ . Nors teisė reikalauti iÅ¡laikymo atsiranda nuo tada, kai vaiko tėvas (motina) jo nebeteikia, tačiau įstatyme nustatytas ribojimas iÅ¡laikymo skolai priteisti, t. y. iÅ¡laikymo skola negali bÅ«ti iÅ¡ieÅ¡kota daugiau kaip už trejus metus iki ieÅ¡kinio pateikimo dienos (CK 3.200 straipsnis).

IÅ¡laikymo skola gali bÅ«ti priteisiama CK 3.196 straipsnio 1 dalies 2 ir 3 punktuose nustatytomis formomis, t. y. konkrečia pinigų suma arba priteisiant vaikui tam tikrÄ turtÄ (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. balandžio 27 d. nutartį, priimtÄ civilinėje byloje Nr. 3K-3-189/2009). Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad atsakovas nuolatinio iÅ¡laikymo dukroms neteikė nuo 2014-06-15, ieÅ¡kovės teigimu atsakovas mokėjo po 25 Eur per mėnesį kiekvienai iÅ¡ dukrų, todėl teismas pagrįstai iÅ¡laikymo įsiskolinimÄ sumažino po 25 Eur per mėnesį kiekvienam vaikui.

Apeliantas nepagrįstai nurodo, kad tuo metu, kai Å¡alys gyveno atskirai, jis vienas pats dengė solidariÄ skolÄ pagal Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2012-12-28 sprendimÄ , todėl jo dalis dukrų iÅ¡laikymo prievolėje turėjo bÅ«ti akivaizdžiai mažesnė. Pažymėtina, kad iÅ¡laikymo instituto paskirtis ir tikslas – nuolatinis lėšų teikimas kasdienių vaiko poreikių tenkinimui, siekiant užtikrinti tinkamÄ jo vystymÄ si, ugdymÄ , gebėjimų tobulinimÄ ir kt., o iÅ¡laikymas vaikui reikalingas nuolat, tai yra kiekvienÄ dienÄ .

Nors apeliantas ir nurodo, kad kiekvienÄ mėnesį dengė solidariÄ skolÄ , tačiau, teisėjų kolegijos vertinimu, BAB Snoras sumokėtos įmokos negali bÅ«ti įskaitytos kaip teiktas iÅ¡laikymas, kadangi teikiamas iÅ¡laikymas turi bÅ«ti naudojamas iÅ¡skirtinai tenkinti vaikų poreikius. Atsižvelgdama į anksčiau nurodytas aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino byloje esančius įrodymus ir atsakovo teiktÄ 25 Eur per mėnesį iÅ¡laikymÄ savo nepilnametėms dukroms, jį minusavo iÅ¡ bendros įsiskolinimo sumos, todėl pagrįstai laikotarpiu nuo 2014-06-15 iki 2015-09-15 priteisė iÅ¡laikymo įsiskolinimÄ 750 Eur (50 Eur – 25 Eur x 15 mėn. x 2 = 750 Eur).

23. IeÅ¡kovė A. K. praÅ¡o priteisti turėtas bylinėjimosi iÅ¡laidas – 80 Eur už atsiliepimo į apeliacinį skundÄ suraÅ¡ymÄ , pateikė bylinėjimosi iÅ¡laidas patvirtinančius įrodymus. Å ios iÅ¡laidos pagrįstos pateiktu 2016-07-04 Pinigų priėmimo kvitu ir nevirÅ¡ija Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamÄ teisinę pagalbÄ (paslaugas) priteistino maksimalaus dydžio, todėl iÅ¡ atsakovo ieÅ¡kovei priteistina 80 Eur advokato pagalbos iÅ¡laidų apeliacinės instancijos teisme.

24. Vadovaudamasi pirmiau nurodytais motyvais, teisėjų kolegija konstatuoja, kad apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo naikinti teisiÅ¡kai pagrįstÄ pirmosios instancijos teismo sprendimÄ , apeliacinis skundas atmetamas, Å iaulių apylinkės teismo 2016 m. gegužės 20 d. sprendimas paliktinas nepakeistas (CPK 326 str. 1 d. 1 p.). Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija    n u t a r i a:                          Šiaulių apylinkės teismo 2016 m. gegužės 20 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ .                         Priteisti iÅ¡ atsakovo A.

K., a. k. (duomenys neskelbtini) 80 Eur (aštuoniasdešimt eurų 00 ct) bylinėjimosi išlaidų ieškovei A. K., a. k. (duomenys neskelbtini)          Teisėjai                                                                                                   Jurga Kramanauskaitė-Butkuvienė                                                                                                         Lina Muchtarovienė              Vilija Valantienė