4fc4deeb-054e-4fac-8113-213a3e4a72d1 · Vilniaus apygardos administracinis teismas

? Administracinė byla Nr. eI2-4597-811/2023 Teisminio proceso Nr. 3-61-3-01327-2023-3 Procesinio sprendimo kategorijos: 9.2; 9.3; 55.1.3 (S) VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS SPRENDIMAS LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2023 m. balandžio 3 d. Vilnius Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų Violetos Petkevičienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Egidijos Puzinskaitės ir Eglės Žulytės-Janulionienės, dalyvaujant pareiÅ¡kėjai (nevieÅ¡a), pareiÅ¡kėjo atstovui advokatui Karoliui Merkevičiui, atsakovo atstovei Simai Pamparienei, vertėjai Ingridai KisieliÅ«tei, vieÅ¡ame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjos pareiÅ¡kėjos (nevieÅ¡a) skundÄ atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teismas n u s t a t ė : PareiÅ¡kėja Vilniaus apygardos administraciniam teismui pateiktame skunde praÅ¡o panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – Departamentas) 2023 m. sausio 26 d. sprendimÄ Nr. 23S9207 (toliau – Sprendimas) ir įpareigoti DepartamentÄ iÅ¡nagrinėti pareiÅ¡kėjos praÅ¡ymÄ suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje. PareiÅ¡kėja vadovaujasi 2013 m. birželio 26 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 604/2013, kuriuo iÅ¡dėstomi valstybės narės, atsakingos už trečiosios Å¡alies piliečio arba asmens be pilietybės vienoje iÅ¡ valstybių narių pateikto tarptautinės apsaugos praÅ¡ymo nagrinėjimÄ , nustatymo kriterijai ir mechanizmai (OL 2013 L 180, p. 31) (toliau – Dublino reglamentas) 3 straipsnio 1 dalimi, 17 straipsnio 1 dalimi, Departamento direktoriaus 2017 m. gegužės 17 d.

įsakymu Nr. 3K-56 „Dėl 2013 m. birželio 26 d. Europos Parlamento ir Tarybos Reglamento (ES) Nr. 604/2013 17 str. 1 d. taikymo“ (toliau – Ä®sakymas) ir teigia, kad Lietuvos Respublika bÅ«tų tinkamiausia Europos SÄ jungos valstybė narė pareiÅ¡kėjos prieglobsčio praÅ¡ymui nagrinėti, kadangi:

1) pareiÅ¡kėjos su Estijos Respublika nesieja nei Å¡eiminiai, nei ekonominiai, nei socialiniai ryÅ¡iai. Dėl aktyvaus dalyvavimo 2020 metų protesto akcijose Baltarusijoje pareiÅ¡kėjai grėsė persekiojimai, todėl ji pasinaudojo pirmÄ ja realia, greita galimybe gauti bet kurios ES Å¡alies vizÄ , kad galėtų skubiai iÅ¡vykti. PareiÅ¡kėjai greitai gauti lietuviÅ¡kÄ vizÄ tuo momentu buvo labai sunku, todėl teigia, kad 2021 metų gruodžio viduryje pareiÅ¡kėjos artimo draugo draugas, kurio pareiÅ¡kėja asmeniÅ¡kai nepažįsta, tačiau žino, kad jis yra Estijoje gyvenantis protestuojantis baltarusis, suprantantis pareiÅ¡kėjai kylančiÄ rizikÄ ir bÅ«tinybę skubiai iÅ¡vykti iÅ¡ kilmės valstybės, atsiuntė pareiÅ¡kėjai kvietimÄ atvykti į svečius ir tokiu bÅ«du pareiÅ¡kėjÄ iÅ¡gelbėjo nuo jai kylančios grėsmės kilmės valstybėje.

Teigia, kad 2022 m. sausio pabaigoje ir vasario pradžioje pareiÅ¡kėja su savo artimu draugu persirgo COVID-19, vėliau prasidėjo karas Ukrainoje, Minske buvo suimami pareiÅ¡kėjos pažįstami, todėl pareiÅ¡kėja priėmė sprendimÄ iÅ¡vykti į LietuvÄ . Teigia, kad jai su turistine viza įvažiuoti į LietuvÄ buvo draudžiama dėl tuometinių su COVID-19 susijusių apribojimų, o iÅ¡vykti iÅ¡ Baltarusijos taip pat be „ypatingų“ priežasčių buvo neįmanoma. Nurodo, kad 2022 m. kovo 7 d. suėmė pareiÅ¡kėjos kolegę, kuriÄ po dviejų savaičių paleido ir ji iÅ¡vyko iÅ¡ Baltarusijos.

PareiÅ¡kėja užsisakė gydymÄ Lenkijos sanatorijoje – teigia, kad tai buvo vienintelė galimybė jai tuo metu iÅ¡vykti iÅ¡ Å¡alies. PaaiÅ¡kina, kad dar bÅ«dama Minske, pareiÅ¡kėja ėmė ieÅ¡koti gyvenamosios vietos Vilniuje. PareiÅ¡kėjai pasisakius prieÅ¡ Baltarusijos valdžiÄ , 2022 m. kovo 28 d. buvo paskutinė jos darbo diena Baltarusijos valstybiniame universitete, nes jai buvo praneÅ¡ta, kad darbo sutartis su ja nepratęsiama. Todėl 2022 m. kovo 29 d. rytÄ nurodo automobiliu per artimiausiÄ Lietuvai Berestovico pasienio punktÄ iÅ¡važiavusi į Vilnių;

2) pareiškėja yra viena iš viešosios įstaigos (toliau – VšĮ) Imigrantų verslo plėtros centras naudos gavėjų, kuriai priklauso 33,33 proc. šios įstaigos dalys;

3) pareiškėja padeda organizuoti renginius VšĮ I. L. baltarusių muziejuje;

4) Lietuvos Respublika jau kelis kartus pareiÅ¡kėjai buvo iÅ¡davusi vizas; 5) pareiÅ¡kėja yra organizacijos Diversity Development Group vykdomo projekto „Profesinio kelio link“, skirto imigrantų integracijai į darbo rinkÄ Lietuvoje, dalyvė, Å¡iuo metu aktyviai mokosi lietuvių ir anglų kalbos pažengusiųjų grupėje, dalyvauja pasiruoÅ¡imo integracijai į Lietuvos darbo rinkÄ procese. Teigia, kad, prasidėjus karui Ukrainoje, kelis mėnesius, kaip savanorė, vedė psichofiziologinės reabilitacijos užsiėmimus pabėgėlėms moterims iÅ¡ Ukrainos ir Baltarusijos, nuolat inicijuoja ir telkia Vilniuje gyvenančius emigrantus naujiems socialinės integracijos ir kultÅ«rinės sklaidos projektams;

6) pareiškėja nuo 2022 m. gegužės mėn. savanoriškais pagrindais aktyviai dalyvavo rengiant organizacijos Charitable public organization Littouwin LIONS CLUB organizuojamus renginius, siekdama atkreipti visuomenės dėmesį į Baltarusijos politinių kalinių problemas;

7) pareiÅ¡kėja yra aktyviai įsitraukusi į Lietuvos tarptautinių imtynių federacijos veiklÄ â€“ praeitais metais talkino vykdant Pasaulio ukrainietiÅ¡kų imtynių čempionatÄ Vilnius, II tarptautinių imtynių festivalį, kuravo kitus Lietuvos čempionatus. Lietuvos tarptautinių imtynių federacijos teigimu, Krokuvoje vyks III Europos žaidynės, kurių metu minėta federacija vykdys lietuviÅ¡kų imtynių Ristynės parodomÄ jį turnyrÄ , kurio metu pareiÅ¡kėjos patirtis ruoÅ¡iant ir vykdant turnyrÄ labai praverstų;

8) pareiÅ¡kėja turi lėšų pragyvenimui Lietuvoje, jai padeda jos artimas draugas S. A. G.. Mano, kad visos nurodytos aplinkybės patvirtina, jog Lietuvos Respublika bÅ«tų tinkamiausia Europos SÄ jungos valstybė narė pareiÅ¡kėjos prieglobsčio praÅ¡ymui nagrinėti, kadangi su Lietuvos Respublika pareiÅ¡kėjÄ sieja socialiniai/visuomeniniai ryÅ¡iai. Atsakovas atsiliepime nurodo su pareiÅ¡kėjos skundu nesutinkantis ir praÅ¡o jį atmesti kaip nepagrįstÄ . Vadovaujasi Lietuvos Respublikos įstatymo dėl užsieniečių teisinės padėties (toliau – Ä®statymas) 72 straipsnio 1 dalimi, Dublino reglamento 3 straipsnio 1 dalimi, 7 straipsnio 1 dalimi ir teigia, kad Dublino reglamento 8–11 straipsniai pareiÅ¡kėjos atveju nėra taikytini, nes ji nėra nelydima nepilnametė (pareiÅ¡kėjai yra 47 m.), neturi kitose ES valstybėse tarptautinės apsaugos praÅ¡ančių arba tarptautinę apsaugÄ gavusių Å¡eimos narių.

Tačiau jos situacija atitinka Dublino reglamento 12 straipsnį, kadangi praÅ¡ymo suteikti prieglobstį pateikimo metu 2022 m. gruodžio 20 d. pareiÅ¡kėja turėjo Estijos Respublikos konsulato iÅ¡duotÄ Å engeno valstybių C tipo vizÄ EST 100225168, galiojusiÄ nuo 2022 m. vasario 1 d. iki 2023 m. sausio 31 d., kas pagrįstai leido Departamentui kreiptis į kompetentingas Estijos institucijas dėl to, kad jie prisiimtų atsakomybę nagrinėti pareiÅ¡kėjos prieglobsčio praÅ¡ymÄ . Teigia, kad Dublino reglamento 16 straipsnis pareiÅ¡kėjai nėra taikytinas, nes ji nėra iÅ¡laikomas asmuo ir neturi iÅ¡laikytinių.

Pagal Dublino reglamento 17 straipsnio 1 dalį nukrypdama nuo Å¡io reglamento 3 straipsnio 1 dalies, kiekviena ES valstybė narė gali nuspręsti nagrinėti jai pateiktÄ praÅ¡ymÄ suteikti prieglobstį net tada, kai ji pagal Å¡iame reglamente nustatytus kriterijus neatsako už tokį nagrinėjimÄ . Teigia, kad vadovaujantis Europos SÄ jungos Teisingumo Teismo (toliau – ESTT) 2019 m. sausio 23 d. sprendimu byloje C-661/17, iÅ¡ 17 straipsnio 1 dalies formuluotės aiÅ¡kiai matyti, kad Å¡i nuostata yra neprivaloma.

Nurodo, kad Departamentas įvertino pareiÅ¡kėjos situacijÄ ir nagrinėjo galimybę taikyti diskrecinę iÅ¡lygÄ pagal Ä®sakyme įtvirtintas sÄ lygas ir jos praÅ¡ymÄ dėl prieglobsčio suteikimo nagrinėti Lietuvos Respublikoje, tačiau nenustatė tam pagrindų. Atsižvelgdamas į tai, Departamentas nepasinaudojo diskrecine iÅ¡lyga ir netaikė pareiÅ¡kėjai Dublino reglamento 17 straipsnio bei neprisiėmė sau atsakomybės nagrinėti jos prieglobsčio praÅ¡ymo. Vadovaujasi Ä®statymo 74 straipsniu ir teigia, kad 2023 m. sausio 20 d. raÅ¡tu Nr. 15.6-7/22-2 Estijos Respublikos Policijos ir sienos apsaugos valdyba sutiko perimti Lietuvos Respublikoje prieglobsčio praÅ¡iusiÄ pareiÅ¡kėjÄ , todėl buvo priimtas Sprendimas dėl pareiÅ¡kėjos perdavimo Estijos Respublikai.

Pažymi, kad pagal vienÄ iÅ¡ Dublino reglamento principų už praÅ¡ymo nagrinėjimÄ atsakinga ta ES valstybė narė, kurios vaidmuo praÅ¡ytojui atvykstant į valstybių narių teritorijÄ ir joje apsigyvenant buvo didžiausias. Dublino reglamentas priimtas siekiant iÅ¡vengti atvejų, kai tas pats prieglobsčio praÅ¡ymas pateikiamas keliose valstybėse narėse, o 3 straipsnio 1 dalyje nurodyta, jog prieglobsčio praÅ¡ymÄ nagrinėja viena valstybė narė, bÅ«tent ta, kuri yra atsakinga pagal III skyriuje nustatytus kriterijus.

PareiÅ¡kėja į LietuvÄ atvyko 2022 m. kovo 29 d. turėdama Estijos Respublikos konsulato iÅ¡duotÄ Å engeno valstybių C tipo vizÄ EST 100225168, galiojusiÄ nuo 2022 m. vasario 1 d. iki 2023 m. sausio 31 d. Prieglobsčio pareiÅ¡kėja pasiprašė 2022 m. gruodžio 20 d. Lietuvoje pareiÅ¡kėjai taip pat buvo iÅ¡duotos nacionalinės D tipo vizos (nuo 2022 m. gegužės 20 d. iki 2022 m. spalio 21 d. ir nuo 2022 m. rugsėjo 21 d. iki 2023 m. kovo 21 d.). Vadovaujasi Dublino reglamento 12 straipsnio 1 dalimi ir teigia, kad Estija pareiÅ¡kėjai iÅ¡davė 1 metus galiojančiÄ vizÄ , todėl atsižvelgdamas į tai, Departamentas pagrįstai kreipėsi į EstijÄ , praÅ¡ydamas perimti pareiÅ¡kėjÄ savo žinion Dublino reglamento 12 straipsnio pagrindu ir sprendė, kad Å¡iuo atveju atsakinga už pareiÅ¡kėjÄ valstybė yra Estija.

Pažymi, kad pareiÅ¡kėja iÅ¡ esmės neginčija, jog už jo praÅ¡ymo suteikti prieglobstį nagrinėjimÄ yra atsakinga kita Europos SÄ jungos narė – Estijos Respublika, tačiau praÅ¡o taikyti Dublino reglamente numatytÄ diskrecinę iÅ¡lygÄ . Nurodo, kad Departamentas Sprendime įvertino pareiÅ¡kėjos situacijÄ ir nagrinėjo galimybę taikyti diskrecinę iÅ¡lygÄ pagal Ä®sakyme įtvirtintas sÄ lygas ir jos praÅ¡ymÄ dėl prieglobsčio suteikimo nagrinėti Lietuvos Respublikoje, tačiau nenustatė tam pagrindų.

Mano, kad pareiÅ¡kėjos skunde pateikti argumentai (dėl socialinės ir visuomeninės veiklos) taip pat nepaneigia Departamento iÅ¡vadų ir teigia, kad asmens noras, jog jo praÅ¡ymas bÅ«tų nagrinėjamas vienoje ar kitoje valstybėje narėje, nėra pagrindas nustatant atsakingÄ valstybę nagrinėti prieglobsčio praÅ¡ymÄ . Nors Dublino reglamento 16 ir 17 straipsniuose nustatytos tam tikros iÅ¡imtys, kuomet gali bÅ«ti nukrypstama nuo reglamento III skyriuje pateiktų atsakingos ES valstybės narės nustatymo kriterijų, tačiau Å¡ios nuostatos yra neprivalomos, nes ES valstybės narės turi teisę, bet ne pareigÄ nuspręsti nagrinėti prieglobsčio praÅ¡ymÄ tuo atveju, jei reglamente įtvirtintų kriterijų pagrindu nustatoma, kad už prieglobsčio praÅ¡ymo nagrinėjimÄ yra atsakinga kita ES valstybė narė.

Nurodo, kad tokios pozicijos laikėsi ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, aiÅ¡kindamas Reglamento Nr. 343/2003 3 straipsnio 2 dalies nuostatÄ , kuri, šį reglamentÄ iÅ¡dėsčius nauja redakcija – priėmus Å¡ioje byloje taikytinÄ ReglamentÄ (ES) Nr. 604/2013, atitinka galiojančio reglamento 17 straipsnio 1 dalį, turinį (Reglamento (ES) Nr. 604/2013 48 str., II priedas). (žr., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. birželio 17 d. nutartį administracinėje byloje A-858-833/2010; 2016 m. liepos 7 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-3762-624/2016; 2019 m. vasario 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-3277-822/2019; 2019 m. birželio 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-4362-261/2019; 2020 m. birželio 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-4030-442/2020; 2022 m. spalio 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-3852-552/2022).

Teigia, kad jei valstybės narės kiekvienÄ kartÄ turėtų motyvuoti diskrecinės iÅ¡lygos netaikymÄ , tai reikÅ¡tų, kad valstybėms narėms faktiÅ¡kai bÅ«tų suteikiama ne diskrecija, o nustatyta pareiga, kas paneigtų pačios diskrecijos esmę. Pažymi, kad nenumatyta ir prieglobsčio praÅ¡ytojo teisė reikalauti, kad ES valstybė narė pasinaudotų savo diskrecija ir priimtų nagrinėti prieglobsčio praÅ¡ymÄ . Estija yra viena iÅ¡ Å engeno susitarimo narių, Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos, 1951 m.

Ženevos konvencijos dėl pabėgėlių statuso dalyvė, nėra pagrindo daryti prielaidÄ , kad ji netinkamai įvertins pareiÅ¡kėjos praÅ¡ymÄ ir priims sprendimÄ neatitinkantį prisiimtų tarptautinių įsipareigojimų. Todėl, neturėdamas jokio pagrindo abejoti Estijos kompetentingumu prieglobsčio teisės srityje, Departamentas pagrįstai nusprendė perduoti pareiÅ¡kėjÄ Estijai kaip atsakingai už jos praÅ¡ymo suteikti prieglobstį nagrinėjimÄ Teismo posėdyje pareiÅ¡kėja ir jos atstovas palaikė skundÄ ir prašė jį patenkinti.

Teismo posėdyje Departamento atstovė palaikė atsiliepime iÅ¡dėstytÄ pozicijÄ ir prašė pareiÅ¡kėjos skundÄ atmesti kaip nepagrįstÄ . Teismas k o n s t a t u o j a : nagrinėjant bylÄ nustatyta, pareiÅ¡kėja 2022 m. kovo 29 d. turėdama Estijos Respublikos konsulato iÅ¡duotÄ Å engeno valstybių C tipo vizÄ EST 100225168, galiojusiÄ nuo 2022 m. vasario 1 d. iki 2023 m. sausio 31 d., 2022 m. kovo 29 d. atvyko į LietuvÄ ir 2022 m. gruodžio 20 d. pasiprašė prieglobsčio Lietuvoje. PareiÅ¡kėjai taip pat buvo iÅ¡duotos nacionalinės D tipo vizos (nuo 2022 m. gegužės 20 d. iki 2022 m. spalio 21 d. ir nuo 2022 m. rugsėjo 21 d. iki 2023 m. kovo 21 d.).

Nagrinėdamas pareiÅ¡kėjos, Departamentas gavo Estijos Respublikos Policijos ir sienos apsaugos valdybos 2023 m. sausio 20 d. raÅ¡tÄ Nr. 15.6-7/22-2, kuriame nurodyta, kad vadovaudamiesi Tarybos Reglamento (ES) Nr. 604/2013 straipsniu 12(3), Estijos kompetentingos patvirtina savo įsipareigojimÄ prisiimti atsakomybę, susijusiÄ su pareiÅ¡kėja, tačiau atkreipė dėmesį į tai, kad pareiÅ¡kėjai buvo suteikta Estijos viza, galiojusi nuo 2022 m. vasario 1 d. iki 2023 m. sausio 31 d., tačiau Lietuva dėl kažkokios priežasties nusprendė jai iÅ¡duoti dvejas vizas iÅ¡ eilės, dėl kurių jos buvimas Lietuvoje faktiÅ¡kai prasitęsė, todėl mano, kad pareiÅ¡kėja su Lietuva yra susijusi labiau, nei su Estija.

Be to, atsižvelgdami į tai, kad Estijos vizos galiojimas baigiasi 2023 m. sausio 31 d., o Lietuvos viza tebegalios iki 2023 m. kovo 21 d., nurodė manantys, kad Lietuva pagrįstai taikytų Tarybos Reglamento 17 straipsnį. Atsižvelgdamas į tai, kad Estija sutiko perimti Lietuvos Respublikoje prieglobsčio praÅ¡iusiÄ pareiÅ¡kėjÄ , Departamentas priėmė SprendimÄ dėl pareiÅ¡kėjos perdavimo Estijos Respublikai. Ginčas byloje kilo dėl Sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo, t. y. ar atsakovas turėjo taikyti Dublino reglamento 17 straipsnio 1 dalyje įtvirtintÄ iÅ¡lygÄ .

Pagal Ä®statymo 72 straipsnį užsieniečiui pateikus praÅ¡ymÄ suteikti prieglobstį, Departamentas, vadovaudamasis Reglamentu (ES) Nr. 604/2013, nustato valstybę, atsakingÄ už praÅ¡ymo suteikti prieglobstį nagrinėjimÄ (1 dalis). Nustatydamas valstybę, atsakingÄ už praÅ¡ymo suteikti prieglobstį nagrinėjimÄ , Departamentas bendradarbiauja su Europos SÄ jungos valstybių narių kompetentingomis institucijomis, prireikus teikia joms reikalingÄ informacijÄ (2 dalis). Pagal Ä®statymo 74 straipsnio 1 dalį gavęs Europos SÄ jungos valstybės narės, atsakingos už praÅ¡ymo suteikti prieglobstį nagrinėjimÄ , sutikimÄ priimti prieglobsčio praÅ¡ytojÄ , Departamentas priima sprendimÄ dėl prieglobsčio praÅ¡ytojo perdavimo Å¡iai Europos SÄ jungos valstybei narei.

Pagal Dublino reglamento 3 straipsnio 1 dalį valstybės narės nagrinėja kiekvienÄ trečiosios Å¡alies piliečio arba asmens be pilietybės, bet kurios iÅ¡ jų teritorijoje, įskaitant pasienį arba tranzito zonas, praÅ¡ančio tarptautinės apsaugos, praÅ¡ymÄ . PraÅ¡ymÄ nagrinėja viena valstybė narė, bÅ«tent ta, kuri yra atsakinga pagal III skyriuje nustatytus kriterijus. Pagal Dublino reglamento 7 straipsnį atsakingos valstybės narės nustatymo kriterijai yra taikomi tokia tvarka, kokia jie pateikti Å¡iame skyriuje (1 dalis).

Pagal Å¡iame skyriuje įtvirtintus kriterijus atsakinga valstybė narė nustatoma atsižvelgiant į padėtį tuo metu, kai praÅ¡ytojas pirmÄ kartÄ valstybei narei pateikė tarptautinės apsaugos praÅ¡ymÄ (2 dalis). Siekdamos taikyti 8, 10 ir 16 straipsniuose nurodytus kriterijus, valstybės narės atsižvelgia į visus turimus įrodymus apie tai, kad valstybės narės teritorijoje yra praÅ¡ytojo Å¡eimos narių, giminaičių ar bet kokių kitų asmenų, susijusių Å¡eimos ryÅ¡iais, jeigu tokių duomenų pateikiama iki to laiko, kol kita valstybė narė atitinkamai pagal 22 ir 25 straipsnius priima praÅ¡ymÄ perimti savo žinion arba atsiimti atitinkamÄ asmenį, ir jei dėl ankstesnių praÅ¡ytojo tarptautinės apsaugos praÅ¡ymų dar nebuvo priimtas pirmas sprendimas iÅ¡ esmės (3 dalis).

Byloje nėra ginčo dėl aplinkybės, kad pareiÅ¡kėja nėra nepilnametė, neturi kitose ES valstybėse tarptautinės apsaugos praÅ¡ančių arba tarptautinę apsaugÄ gavusių Å¡eimos narių, todėl Departamentas pagrįstai netaikė pareiÅ¡kėjai Dublino reglamento 8–11 straipsnių nuostatų. Pagal Dublino reglamento 12 straipsnio 2 dalį jei praÅ¡ytojas turi galiojančiÄ vizÄ , už tarptautinės apsaugos praÅ¡ymo nagrinėjimÄ yra atsakinga tÄ vizÄ iÅ¡davusi valstybė narė, iÅ¡skyrus atvejį, kai ta viza buvo iÅ¡duota kitos valstybės narės vardu pagal atstovavimo susitarimÄ .

Taigi, atsižvelgiant į tai, kad, kaip minėta, pareiÅ¡kėja, pateikdama praÅ¡ymÄ dėl prieglobsčio suteikimo Lietuvos Respublikoje, turėjo galiojančiÄ Estijos Respublikos iÅ¡duotÄ Å engeno vizÄ , už tokio pareiÅ¡kėjos praÅ¡ymo nagrinėjimÄ , vadovaujantis Reglamento 12 straipsnio 2 dalimi, yra atsakinga bÅ«tent Estijos Respublika. PareiÅ¡kėja iÅ¡ esmės neginčija, jog už jos praÅ¡ymo suteikti prieglobstį nagrinėjimÄ Pagal Dublino reglamento 12 straipsnį yra atsakinga kita Europos SÄ jungos narė Estijos Respublika, tačiau jos atžvilgiu praÅ¡o taikyti Dublino reglamente numatytÄ diskrecinę iÅ¡lygÄ .

Pagal Dublino reglamento 17 straipsnio 1 dalį nukrypdama nuo 3 straipsnio 1 dalies, kiekviena valstybė narė gali nuspręsti nagrinėti trečiosios Å¡alies piliečio arba asmens be pilietybės jai pateiktÄ tarptautinės apsaugos praÅ¡ymÄ net tada, kai ji pagal Å¡iame reglamente nustatytus kriterijus neatsako už tokį nagrinėjimÄ . Valstybė narė, kuri nusprendžia nagrinėti tarptautinės apsaugos praÅ¡ymÄ pagal Å¡iÄ dalį, tampa atsakinga valstybe nare ir prisiima su ta atsakomybe susijusias pareigas.

Prireikus, naudodamasi „DubliNet“ elektroninių ryÅ¡ių tinklu, sukurtu pagal Reglamento (EB) Nr. 1560/2003 18 straipsnį, ji apie tai praneÅ¡a anksčiau buvusiai atsakingai valstybei narei, atsakingos valstybės narės nustatymo procedÅ«rÄ atliekančiai valstybei narei arba valstybei narei, kurios buvo praÅ¡oma perimti praÅ¡ytojÄ savo žinion arba jį atsiimti. Valstybė narė, kuri tampa atsakinga pagal Å¡iÄ dalį, nedelsdama tai nurodo sistemoje „Eurodac“ pagal ReglamentÄ (ES) Nr. 603/2013, pridėdama datÄ , kai buvo priimtas sprendimas nagrinėti praÅ¡ymÄ .

Ä®sakymu nustatyta, kad 17 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta diskrecinė iÅ¡lyga gali bÅ«ti taikoma inter alia, kai: 1) yra rimtas pagrindas manyti, kad Europos SÄ jungos valstybėje narėje, kuri atsakinga už Lietuvos Respublikoje pateikto praÅ¡ymo suteikti prieglobstį nagrinėjimÄ pagal Reglamente nustatytus kriterijus, yra sisteminių prieglobsčio procedÅ«ros ir prieglobsčio praÅ¡ytojų priėmimo sÄ lygų trÅ«kumų, kurie galėtų lemti nežmoniÅ¡kÄ arba žeminamÄ elgesį su prieglobsčio praÅ¡ytojais, perduotais į tokios Europos SÄ jungos valstybės narės teritorijÄ ;

2) prieglobsčio prašytojas yra ar buvo prekybos žmonėmis arba nelegalaus darbo auka ir bendradarbiauja su ikiteisminio tyrimo įstaiga arba su teismu, todėl jo buvimas Lietuvos Respublikos teritorijoje yra būtinas, kad būtų veiksmingai kovojama su nusikaltimais, susijusiais su prekyba žmonėmis arba su nelegaliu darbu;

3) Lietuvos Respublikos generalinėje prokuratÅ«roje gautas užsienio valstybės praÅ¡ymas dėl prieglobsčio praÅ¡ytojo ekstradicijos ir jo perdavimas kitai Europos SÄ jungos valstybei narei užkirstų keliÄ praÅ¡ymo dėl ekstradicijos nagrinėjimui ir Lietuvos Respublikos tarptautinių įsipareigojimų vykdymui;

4) sprendimas dėl prieglobsčio praÅ¡ytojo perdavimo kitai Europos SÄ jungos valstybei narei negalėtų bÅ«ti priimtas dėl Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 124 straipsnio 3 dalyje nurodytų priežasčių;

5) vadovaujantis Å¡eimos ar kultÅ«riniais motyvais ir prieglobsčio praÅ¡ytojo ryÅ¡iais su Lietuvos Respublika ar joje gyvenančiais asmenimis pagrįstai manoma, kad Lietuvos Respublika bÅ«tų tinkamiausia Europos SÄ jungos valstybė narė Å¡io prieglobsčio praÅ¡ytojo praÅ¡ymui suteikti prieglobstį nagrinėti;

6) dėl individualių humanitarinių priežasčių (pavyzdžiui, pavojų prieglobsčio praÅ¡ytojo gyvybei keliančių sveikatos sutrikimų, jo pažeidžiamumo ar specialiųjų poreikių) pagrįstai manoma, kad tokio prieglobsčio praÅ¡ytojo perdavimas kitai Europos SÄ jungos valstybei narei galėtų sukelti pernelyg didelę ir neproporcingÄ Å¾alÄ asmeniui. Byloje nėra duomenų apie tai, kad pareiÅ¡kėjai galėtų bÅ«ti taikomos Ä®sakymo 1-4, 6 punktuose įtvirtintos aplinkybės. Nors pareiÅ¡kėja nurodo, kad su Estijos Respublika jos nesieja nei Å¡eiminiai, nei ekonominiai, nei socialiniai ryÅ¡iai, tačiau Å¡i aplinkybė nėra svarbi sprendžiant Sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo klausimÄ .

Asmens noras, kad jo praÅ¡ymas bÅ«tų nagrinėjamas vienoje ar kitoje valstybėje narėje, nėra pagrindas taikyti diskrecinę iÅ¡lygÄ . PareiÅ¡kėja neturi Å¡eimos ryÅ¡ių su Lietuvos Respublikoje gyvenančiais asmenimis. PareiÅ¡kėjos nurodyta aplinkybė, kad Lietuvos Respublika jau kelis kartus pareiÅ¡kėjai buvo iÅ¡davusi vizas, neįrodo nei Å¡eimos, nei kultÅ«rinių ryÅ¡ių su Lietuvos Respublika ar joje gyvenančiais asmenimis. Aplinkybės, kad pareiÅ¡kėja padeda organizuoti renginius VÅ¡Ä® I.

L. baltarusių muziejuje, kad ji yra organizacijos Diversity Development Group vykdomo projekto „Profesinio kelio link“ dalyvė, kad mokosi lietuvių ir anglų kalbos, kad kaip savanorė vedė psichofiziologinės reabilitacijos užsiėmimus pabėgėlėms moterims iÅ¡ Ukrainos ir Baltarusijos, nuolat inicijuoja ir telkia Vilniuje gyvenančius emigrantus naujiems socialinės integracijos ir kultÅ«rinės sklaidos projektams, kad savanoriÅ¡kais pagrindais aktyviai dalyvavo rengiant organizacijos Charitable public organization Littouwin LIONS CLUB organizuojamus renginius, yra įsitraukusi į Lietuvos tarptautinių imtynių federacijos veiklÄ neriboja Departamentui suteiktos diskrecijos teisės ir neįpareigoja taikyti pareiÅ¡kėjai Dublino reglamento 17 straipsnio 1 dalyje įtvirtintÄ iÅ¡imtį.

Pagal Dublino reglamento nuostatas galima daryti iÅ¡vadÄ , kad Europos SÄ jungos valstybės narės turi teisę, bet ne pareigÄ nuspręsti nagrinėti prieglobsčio praÅ¡ymÄ tuo atveju, jei Dublino reglamente įtvirtintų kriterijų pagrindu nustatoma, kad už prieglobsčio praÅ¡ymo nagrinėjimÄ yra atsakinga kita ES valstybė narė. AnalogiÅ¡kos pozicijos Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas laikėsi aiÅ¡kindamas Reglamento Nr. 343/2003 3 straipsnio 2 dalies nuostatÄ , kuri, šį reglamentÄ iÅ¡dėsčius nauja redakcija – priėmus Å¡ioje byloje taikytinÄ ReglamentÄ (ES) Nr. 604/2013, atitinka galiojančio reglamento 17 straipsnio 1 dalį, turinį (Reglamento (ES) Nr. 604/2013 48 str., II priedas). (žr.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. birželio 17 d. nutartį administracinėje byloje A-858-833/2010; 2016 m. liepos 7 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-3762-624/2016, 2020 m. birželio 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-4030-442/2020; 2022 m. spalio 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-3852-552/2022). Pažymėtina ir tai, kad šios Departamento diskrecijos negali riboti Estijos Respublikos Policijos ir sienos apsaugos valdybos 2023 m. sausio 20 d. rašte Nr. 15.6-7/22-2 išreikšta nuomonė dėl diskrecinės išlygos taikymo.

Atsižvelgiant į tai, kas iÅ¡dėstyta, darytina iÅ¡vada, kad pagal faktines bylos aplinkybes ir teisinį reglamentavimÄ valstybė, atsakinga už pareiÅ¡kėjo prieglobsčio praÅ¡ymo nagrinėjimÄ , yra Estijos Respublika. Atsakovas, įvertinęs pareiÅ¡kėjos situacijÄ , tačiau nenustatęs pagrindų taikyti diskrecinę iÅ¡lygÄ , pagrįstai skundžiamu Sprendimu nusprendė perduoti pareiÅ¡kėjÄ Estijos Respublikai, todėl Sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, ir nėra pagrindo jo panaikinti.

Netenkintus pagrindinio pareiÅ¡kėjos reikalavimo, nėra pagrindo patenkinti iÅ¡vestinį reikalavimÄ , kuriuo pareiÅ¡kėja praÅ¡o įpareigoti DepartamentÄ iÅ¡nagrinėti pareiÅ¡kėjos praÅ¡ymÄ suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje. Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, Lietuvos Respublikos įstatymo dėl užsieniečių teisinės padėties 140 straipsnio 3 dalies 1 punktu ir 4 dalimi, teismas n u s p r e n d ž i a : pareiÅ¡kėjos (nevieÅ¡a) skundÄ atmesti.

Sprendimas per keturiolika dienų nuo paskelbimo apeliacine tvarka gali bÅ«ti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundÄ paduodant per Vilniaus apygardos administracinį teismÄ . Teisėjos Violeta Petkevičienė Egidija Puzinskaitė Eglė Žulytė-Janulionienė