2022-04-06 Nr. AB-8291-3-61-3-05051-2021-9 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eA-1798-520/2022

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-05051-2021-9

Procesinio sprendimo kategorijos: 9.2; 9.3

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

SPRENDIMAS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2022 m. balandžio 6 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus (kolegijos pirmininkas), Dalios Višinskienės (pranešėja) ir Virginijos Volskienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos (duomenys neskelbtini) pilietės Z. H. A. A. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. kovo 3 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjos Z. H. A. A. skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. 1. Pareiškėja (duomenys neskelbtini) pilietė Z. H. A. A. (toliau – ir pareiškėja) kreipėsi į teismą su skundu, prašydama: 1) panaikinti atsakovo Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir atsakovas, Migracijos departamentas) 2021 m. spalio 13 d. sprendimą Nr. 21S31239 (toliau – ir Sprendimas); 2) panaikinti Migracijos departamento 1-osios skundų dėl prieglobsčio sprendimų komisijos (toliau – ir Komisija) 2021 m. gruodžio 15 d. sprendimą Nr. 6K-2274 (toliau – ir Komisijos sprendimas); 3) įpareigoti Migracijos departamentą iš naujo išnagrinėti pareiškėjos prašymą dėl prieglobsčio Lietuvos Respublikoje suteikimo.

2. Pareiškėja nurodė, kad (duomenys neskelbtini) jai kilo pavojus dėl (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), ji patyrė persekiojimą ir diskriminaciją. Pareiškėja dėl patirtų siaubingų išgyvenimų ir akyse mirusių vaikų patyrė (duomenys neskelbtini) ir kenčia nuo (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), todėl ji negalėjo kilmės šalyje jaustis saugi.

3. Pareiškėja paaiškino, jog atsakovas tyrimą dėl jos (pareiškėjos) baimės būti persekiojamai iš esmės atliko paviršutiniškai, neužtikrino įrodymų visapusiško ištyrimo. Pareiškėja pažymėjo, kad visuomenė kilmės šalyje yra itin priešiška ir (duomenys neskelbtini) nuolat susiduria su (duomenys neskelbtini) bei (duomenys neskelbtini) iš nevyriausybinių organizacijų ir pavienių asmenų.

4. Pareiškėja teigė, kad atsakovo sprendimuose klaidingai nurodoma, jog remiamasi (duomenys neskelbtini) (toliau – ir (duomenys neskelbtini)) (duomenys neskelbtini). Pareiškėja pažymėjo, kad paskutinė (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) apie (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) buvo parengta ir paviešinta tik (duomenys neskelbtini), todėl (duomenys neskelbtini) duomenys neatspindi realios situacijos, susijusios su pareiškėjos asmenine patirtimi. Pareiškėja apklausų metų aiškiai nurodė, jog (duomenys neskelbtini) turi leidimą ir gyvena (duomenys neskelbtini), pareiškėja turėjo ketinimą vykti pas jį, nes ten galėtų jaustis saugi. Todėl pareiškėja turi konkretų ryšį su (duomenys neskelbtini), o Migracijos departamentas turėjo, be kita ko, išsiaiškinti, ar Lietuvos Respublika yra kompetentinga nagrinėti jos (pareiškėjos) prašymą suteikti prieglobstį.

5. Pareiškėja nurodė, jog jeigu teismas konstatuotų, kad Migracijos departamentas pagrįstai nesuteikė pareiškėjai prieglobsčio Lietuvos Respublikoje, turi būti įvertinta ir kita Sprendimo dalis – dėl papildomos apsaugos pareiškėjai nesuteikimo. Pareiškėja taip pat pažymėjo, kad Sprendime numatyti pareiškėjai jos teises ribojantys terminai yra nepagrįstai ir neproporcingai ilgi, neatitinkantys teisės aktų reikalavimų. Pareiškėja praeityje nebuvo pažeidusi atvykimo ar buvimo Lietuvos Respublikoje sąlygų, siekusi nelegaliai įteisinti savo buvimą, ar Lietuvos Respublikoje padariusi kokių nors teisės pažeidimų.

6. Atsakovas Migracijos departamentas atsiliepime į skundą prašė jį atmesti.

7. Atsakovas nurodė, kad jis, įvertinęs pareiškėjos pateiktą bei surinktą informaciją apie kilmės valstybę, nenustatė nei tikėtino persekiotojo, nei jo tikėtinų motyvų ir tikslų persekioti pareiškėją. Pareiškėjos pateikta informacija, atsakovo vertinimu, buvo susijusi su bendra situacija kilmės šalyje, tačiau informacijos apie tai, kad (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) grėstų persekiojimas, atsakovas nerado. Atsakovas pažymėjo, jog nebuvo nustatyta individualių aplinkybių, kurios pagrįstų tarptautinės apsaugos pareiškėjai suteikimo poreikį.

8. Atsakovas teigė, kad Migracijos departamentas surinko ir ištyrė aktualią bei su pareiškėjos individualia situacija susijusią informaciją. Atsakovas pažymėjo, jog pareiškėja nenurodė, kad prieš ją būtų įvykdytas bent vienas (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) minimas žmogaus teisių pažeidimas prieš moteris, ji savo pareiškimą dėl jai kylančios individualios grėsmės grindė tik subjektyvia nuomone ir nepateikė objektyvių įrodymų dėl visiškai pagrįstos baimės patirti persekiojimą ar didelę žalą.

9. Atsakovas pažymėjo, kad pareiškėja pateikė dokumentus, kurie patvirtina jos pasakojimą apie (duomenys neskelbtini), tačiau (duomenys neskelbtini) galioja tik (duomenys neskelbtini), nes (duomenys neskelbtini) nepripažįsta (duomenys neskelbtini) kaip neįrodančių (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), kad (duomenys neskelbtini) būtų pripažinta galiojančia.

10. Atsakovas paaiškino, jog pareiškėja neturi jokių ryšių su Lietuvos Respublika, todėl 5 metų draudimo atvykti į Lietuvos Respubliką laikotarpis yra proporcingas ir protingas.

II. 11. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2022 m. kovo 3 d. sprendimu pareiškėjos skundą tenkino iš dalies, t. y. pakeitė Sprendimo rezoliucinės dalies 3 punktą ir jį išdėstė taip: „Uždrausti asmeniui atvykti į Lietuvos Respubliką 2 (dvejus) metus nuo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos“; pakeitė Sprendimo rezoliucinės dalies 4 punktą ir jį išdėstė taip: „Įvesti į C.SIS II perspėjimą dėl draudimo atvykti ir apsigyventi 2 (dvejiems) metams nuo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos“, atitinkamai pakeitė ir Komisijos sprendimo dalį, o kitus pareiškėjos skundo reikalavimus atmetė.

12. Teismas nustatė, kad pareiškėja 2021 m. rugpjūčio 31 d. pateikė prašymą suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje. Prašyme pareiškėja nurodė, jog ji yra (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) juos kilmės valstybėje persekioja ir žudo (duomenys neskelbtini) grupuotės. Pareiškėja teigė, jog slapstėsi ir gyveno (duomenys neskelbtini), kad jos nesurastų ir neužmuštų. Pareiškėja 2021 m. lapkričio 12 d. apklausos metu taip pat pažymėjo, jog (duomenys neskelbtini) kas (duomenys neskelbtini) vyksta karo veiksmai ir jie visuomet nukreipti prieš (duomenys neskelbtini), ji (duomenys neskelbtini) gyveno (duomenys neskelbtini) nežmoniškomis gyvenimo sąlygomis. Pareiškėja taip pat pateikė dokumentus, kurie patvirtina jos pasakojimą apie (duomenys neskelbtini).

13. Teismas taip pat nustatė, jog Migracijos departamentas Sprendimu nusprendė nesuteikti pareiškėjai pabėgėlės statuso ir papildomos apsaugos Lietuvos Respublikoje, nusprendė išsiųsti pareiškėją į kilmės šalį, uždrausti jai atvykti į Lietuvos Respubliką 5 metus nuo jos išsiuntimo dienos ir įvesti į antrosios kartos Šengeno informacinę sistemą perspėjimą dėl draudimo jai atvykti ir apsigyventi 3 metus nuo jos išsiuntimo dienos. Pareiškėja su skundu kreipėsi į Migracijos departamentą, prašydama panaikinti Sprendimą, tačiau Komisija sprendimu pareiškėjos skundą atmetė.

14. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – ir Įstatymas) 86 ir 87 straipsnių nuostatomis, 1951 metų Jungtinių Tautų Konvencijos „Dėl pabėgėlių statuso“ (toliau – ir Konvencija) 1 straipsnio A dalyje įtvirtintomis nuostatomis, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo ir Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT) praktika prieglobsčio bylose, Prieglobsčio Lietuvos Respublikoje suteikimo ir panaikinimo tvarkos aprašo, patvirtinto 2016 m. vasario 24 d. Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro įsakymu Nr. 1V‑131 „Dėl prieglobsčio Lietuvos Respublikoje suteikimo ir panaikinimo tvarkos aprašo patvirtinimo“, (toliau – ir Tvarkos aprašas, Aprašas) nuostatomis, įvertinęs pareiškėjos pasakojimą ir apklausų metu duotus paaiškinimus bei Migracijos departamento surinktą informaciją, sutiko su atsakovo išvada, kad pareiškėja neatitinka Įstatymo 86 straipsnio 1 dalies sąlygų pabėgėlio statusui gauti.

15. Teismas nurodė, jog Migracijos departamentas surinko pakankamai duomenų apie pareiškėjos kilmės valstybę, vertino pareiškėjos padėtį kilmės valstybėje, jos pasakojime nurodytas aplinkybes, rėmėsi (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), kurioje nurodyta, kad (duomenys neskelbtini), nors ir įtraukti į padidintos rizikos asmenų profilių sąrašą, tačiau ne visi šio profilio asmenys susiduria su tokio lygio rizika, jog jų baimė patirti persekiojimą būtų laikoma visiškai pagrįsta. Teismas taip pat atkreipė dėmesį į tai, kad (duomenys neskelbtini) nuo (duomenys neskelbtini) paskelbė programą, kuria bus siekiama padėti nukentėjusiems (duomenys neskelbtini). Taip pat teismas pažymėjo, jog kilmės valstybėje nuo (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) aktyvumas sumažėjo, o (duomenys neskelbtini) strateginis pajėgumas ribotas. Pareiškėjos gyvenamoji vieta ((duomenys neskelbtini)), teismo vertinimu, nelaikytina individualiu riziką didinančiu faktoriumi, padidinančiu persekiojimo tikimybę.

16. Teismas sprendė, kad pareiškėjos nurodytos individualios aplinkybės nesudaro pagrindo manyti, jog kilmės valstybėje jai kiltų pavojus, ji teismo posėdyje patvirtino, kad jai asmeniškai kilmės šalyje niekas negrasino, t. y. individuali grėsmė pareiškėjai neidentifikuotina. Teismas taip pat atmetė pareiškėjos skundo argumentus, jog atsakovas nesivadovavo (duomenys neskelbtini), nes Sprendime yra nuorodos į (duomenys neskelbtini).

17. Teismas akcentavo, jog pareiškėja, kaip (duomenys neskelbtini), priskirtina socialinėms grupėms, kurios galimai pažeidžiamesnės tiek ekonomiškai, tiek socialiai, tačiau pareiškėjos pasakojimo abstraktumas ir neįtikinamumas lėmė, kad individualiai prieš pareiškėją diskriminaciniai ar panašaus pobūdžio pažeidimai nebuvo nustatyti. Teismas pažymėjo, kad teismo posėdyje pareiškėja nurodė, jog (duomenys neskelbtini) nepatyrė.

18. Teismas pažymėjo, kad pareiškėja nenurodė jokių pagrįstų duomenų, kuriais remiantis būtų galima spręsti apie realiai egzistavusią asmeninę grėsmę jos kilmės valstybėje. Teismo vertinimu, pareiškėjos išvykimo iš kilmės šalies tikrosios priežastys buvo asmeninio pobūdžio, geresnių gyvenimo sąlygų, o ne apsaugos nuo persekiojimo ieškojimas, tačiau minėto pobūdžio priežastys neprilygo persekiojimui dėl asmens individualių savybių. Teismas sprendė, jog pareiškėjai negrėsė individualaus pobūdžio persekiojimas bei neegzistavo individualios aplinkybės, dėl kurių pareiškėjai grėstų pavojus dėl beatodairiško smurto kilmės valstybėje; nėra pagrindo išvadai, kad išsiuntus pareiškėją į kilmės valstybę ji bus kankinama, su ja bus žiauriai elgiamasi arba bus žeminamas jos orumas ar ji bus tokiu būdu baudžiama, ar kad jai grės egzekucija, mirties bausmė.

19. Teismas atkreipė dėmesį į tai, jog pareiškėja teismo posėdyje taip pat nurodė, kad jos tikslas buvo nuvykti pas (duomenys neskelbtini), gyvenantį (duomenys neskelbtini), su kuriuo ji yra (duomenys neskelbtini). Tačiau teismas pažymėjo, jog (duomenys neskelbtini) buvo (duomenys neskelbtini), o (duomenys neskelbtini) pagal (duomenys neskelbtini) nepripažįstamos teisėtomis, be kita ko, pareiškėja jau ne kartą bandė (duomenys neskelbtini) pagrindu (duomenys neskelbtini) teisėtai tapti šios šalies gyventoja, tačiau jos prašymai buvo atmesti tuo pagrindu, kad (duomenys neskelbtini) pareiškėjos ir (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini)) neatitinka 2013 m. birželio 26 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (ES) Nr. 604/2013, kuriuo išdėstomi valstybės narės, atsakingos už trečiosios šalies piliečio arba asmens be pilietybės vienoje iš valstybių narių pateikto tarptautinės apsaugos prašymo nagrinėjimą, nustatymo kriterijai ir mechanizmai (toliau – ir Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 604/2013), Dublino III reglamentas), įtvirtinto (duomenys neskelbtini) apibrėžimo. Todėl teismas sprendė, jog atsakovas pagrįstai pareiškėjai nenurodė informacijos, jog pareiškėja galėjo teikti prašymą (duomenys neskelbtini) pagrindu.

20. Teismas nesutiko su Migracijos departamento išvada, kad pareiškėjai pritaikytas maksimalus 5 metų draudimas atvykti į Lietuvos Respubliką yra proporcinga ir adekvati priemonė jos padarytam pažeidimui, pažymėjo, kad pagal vertinimo tvarkos, patvirtintos Migracijos departamento direktoriaus 2014 m. balandžio 14 d. įsakymu Nr. 3K-33, (toliau – ir Tvarka) dešimto skirsnio nuostatas, reglamentuojančias draudimą atvykti užsieniečiui, kuriam buvo atsisakyta suteikti prieglobstį, kurio prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimas buvo nutrauktas arba kuriam buvo panaikintas suteiktas prieglobstis ir kuris buvo grąžintas arba išsiųstas, ir jį detalizuojantį Tvarkos 44.4.1 punktą, nustačius dvi ir daugiau aplinkybių, nurodytų Tvarkos 44.3 punkte, gali būti nustatomas maksimalus 3 metų draudimo atvykti terminas. Kai užsienietis atitinka Tvarkoje nurodytus kriterijus, kitokie nei Tvarkoje numatyti draudimo laikotarpiai jam gali būti nustatomi, jeigu, įvertinus visus turimus dokumentus, duomenis ir atsižvelgus į Tvarkoje nurodytas aplinkybes, tai būtų protinga ir proporcinga (Tvarkos 5 p.).

21. Teismas įvertino, kad Migracijos departamento Sprendime nėra pateikta argumentų, kodėl pasiekti nurodytą tikslą (užkirsti kelią nelegaliai migracijai) būtina uždrausti pareiškėjai atvykti į Lietuvos Respubliką maksimalų terminą, t. y. 5 metus. Byloje nėra pateikta duomenų, rodančių, kad pareiškėja praeityje būtų pažeidusi atvykimo ar buvimo Lietuvos Respublikoje sąlygas, siekusi nelegaliai įteisinti savo buvimą, ar Lietuvos Respublikoje padariusi kokių nors teisės pažeidimų. Teismas taip pat nenustatė aplinkybių, kad pareiškėja būtų išsiunčiama jau ne pirmą kartą, keltų grėsmę valstybės saugumui ar viešajai tvarkai ar kitų aplinkybių, kurios galėtų turėti įtakos taikyti terminą maksimaliam atvykimui. Nagrinėjamu atveju dėl pareiškėjos nebuvo nustatyta išimtinių aplinkybių, kurios leistų jai taikyti maksimalų 5 metų atvykimo į Lietuvos Respubliką draudimo terminą, todėl, teismo vertinimu, toks terminas negali būti laikomas proporcingu ir protingu. Dėl to teismas konstatavo, kad Sprendimo dalis, kuria nuspręsta uždrausti pareiškėjai atvykti į Lietuvos Respubliką 5 metus nuo jos išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos, yra akivaizdžiai nepagrįsta ir neproporcinga, todėl keistina, nustatant, kad pareiškėjai uždraudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką 2 metus nuo jo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos.

22. Teismas taip pat nurodė, kad šiuo atveju, kai Sprendimo dalis dėl draudimo pareiškėjai atvykti į Lietuvos Respubliką mažintina iki 2 metų, yra pagrindas keisti ir kitą Sprendimo dalį, kuria nuspręsta įvesti į antrosios kartos Šengeno informacinę sistemą perspėjimą dėl draudimo pareiškėjai atvykti ir apsigyventi pagal 2006 m. gruodžio 20 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 1987/2006 dėl antrosios kartos Šengeno informacinės sistemos (SIS II) sukūrimo, veikimo ir naudojimo su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2018 m. lapkričio 28 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) 2018/1861, (toliau – SIS II reglamentas) 24 straipsnio 3 dalį 3 metus nuo jos išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos, keičiant šį laikotarpį, t. y. įvesti į antrosios kartos Šengeno informacinę sistemą perspėjimą dėl draudimo pareiškėjai atvykti ir apsigyventi pagal SIS II reglamento 24 straipsnio 3 dalį 2 metus nuo jo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos.

III. 23. Pareiškėja apeliaciniame skunde prašo Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. kovo 3 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – skundą tenkinti.

24. Pareiškėjos vertinimu, atsakovas subjektyvių prielaidų pagrindu, pažeisdamas EŽTT suformuotą praktiką, Įstatymo bei Tvarkos apraše numatytas pareigas, nepagrįstai konstatavo, jog surinkta informacija nepatvirtina, kad pareiškėjos prašymas suteikti prieglobstį yra įrodytas. Pareiškėjos įsitikinimu, atsakovas tyrimą dėl baimės būti persekiojamai iš esmės atliko paviršutiniškai, t. y. apsiribodamas bendru abstrakčiu situacijos vertinimu, nevertindamas asmeninių pareiškėjos savybių ir santykio su žinoma bendra informacija visumos, atsiribodamas nuo objektyvių ir subjektyvių faktorių, neužtikrindamas įrodymų visapusiško ištyrimo.

25. Pareiškėja nurodo, kad ji (duomenys neskelbtini) metus gyveno (duomenys neskelbtini), kurioje nebuvo užtikrinamos bent minimalios sąlygos. Aplinkybės dėl gyvenimo (duomenys neskelbtini) sąlygų nebuvo nagrinėtos nei vienos iš institucijų. Pareiškėjos vertinimu, atsakovas nesurinko pakankamai duomenų, kurie leistų daryti nekvestionuotiną išvadą, kad pareiškėja kilmės šalyje nepatirs galimų grėsmių, nebus žeminamas jos orumas bei nekils grėsmė sveikatai / gyvybei. Priešingai – pareiškėją išsiuntus į kilmės šalį, jos teisės ir pagrindinės laisvės būtų pažeistos.

26. Pareiškėja teigia, jog atsakovas turėjo ištirti ne tik teisės aktus, bet ir jų taikymo būdą ir praktinį veikimą. Pareiškėja pažymi, kad situacija (duomenys neskelbtini) paskutiniu metu nuolat blogėja, išpuoliai prieš (duomenys neskelbtini) pasidarė kasdienybe. Atsakovas rėmėsi pasenusia, nereikšminga ir su pareiškėjos asmenine situacija nesusijusia informacija, todėl negalėjo priimti teisingo sprendimo. Atsakovas kilmės šalies saugumo lygį vertino ne pagal teisės aktų reikalavimus, o buitiškai, ir visiškai neteisingai juos interpretuodamas.

27. Pareiškėja nurodo, kad jai teisinių kategorijų valdymas ir įstatyme apibrėžtų pagrindų išskyrimas yra pernelyg sudėtingas, ji nuoširdžiai papasakojo savo situaciją ir visas aplinkybes, kurias ji subjektyvia suprato kaip reikšmingas. Pareiga teisiškai kvalifikuoti aplinkybes tenka atsakovui ir tokia našta neturėtų būti perkelta tik pareiškėjai. Pareiškėja pažymi, jog ji asmeniškai susidūrė su persekiojimu.

28. Pareiškėja teigia, kad teismo padarytos išvados dėl Dublino III reglamento taikymo yra nepagrįstos, nes jie su (duomenys neskelbtini). Ta aplinkybė, kad pareiškėja neteisėtu būdu pateko į Lietuvos Respublikos teritoriją, negali būti vertinama kaip kliūtis ar priežastis nesuteikti jai prieglobsčio Lietuvos Respublikoje.

29. Atsakovas Migracijos departamentas atsiliepime į apeliacinį skundą, pakartodamas atsiliepimo į skundą argumentus, prašo apeliacinį skundą atmesti.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV. 30. Bylos esminis dalykas – atsakovo Migracijos departamento 2021 m. spalio 13 d. sprendimo Nr. 21S31239, kuriuo pareiškėjai (duomenys neskelbtini) pilietei Z. H. A. A. nesuteiktas prieglobstis (pabėgėlės statusas ir papildoma apsauga) Lietuvos Respublikoje, taip pat nuspręsta išsiųsti pareiškėją iš Lietuvos Respublikos į (duomenys neskelbtini), uždrausti pareiškėjai atvykti į Lietuvos Respubliką 5 metus nuo jos išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos bei įvesti į C.SIS II perspėjimą dėl draudimo atvykti ir apsigyventi 3 metus nuo pareiškėjos išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos. Pareiškėja skunde taip pat prašė panaikinti Komisijos 2021 m. gruodžio 15 d. sprendimą Nr. 6K-2274 ir įpareigoti Migracijos departamentą iš naujo nagrinėti pareiškėjos prašymą dėl prieglobsčio Lietuvos Respublikoje suteikimo.

31. Pirmosios instancijos teismas, išnagrinėjęs pareiškėjos skundo argumentus, atsakovo atsikirtimus į skundą, įvertinęs byloje surinktus įrodymus, padarė išvadą, kad Migracijos departamento ir Komisijos sprendimai yra pagrįsti ir teisėti. Pirmosios instancijos teismas pritarė atsakovo pozicijai, kad pareiškėja neatitinka kriterijų, nurodytų Konvencijos 1 straipsnio A dalies 2 punkte ir Įstatymo 86 straipsnio 1 dalyje, kuriems esant suteikiamas pabėgėlio statusas. Pirmosios instancijos teismas taip pat konstatavo, kad pareiškėja neatitinka papildomos apsaugos suteikimo kriterijų, numatytų Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 1–3 punktuose. Pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, kad atsakovo Sprendime pagrįstai nurodyta išsiųsti pareiškėją į kilmės valstybę, tačiau pareiškėjai nustatytas draudimas 5 metus atvykti į Lietuvos Respubliką yra neproporcingas, ir dėl to pakeitė atsakovo Sprendimą, t. y. nustatė, kad pareiškėjai uždraudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką 2 metus nuo jo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos, taip pat įvedamas į antrosios kartos Šengeno informacinę sistemą perspėjimas dėl draudimo pareiškėjai atvykti ir apsigyventi pagal SIS II reglamento 24 straipsnio 3 dalį 2 metus nuo jos išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos.

32. Tikrinant pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, pažymėtina, kad pareiškėjos prašymo suteikti prieglobstį esminis motyvas – (duomenys neskelbtini), dėl kurio pareiškėja kilmės šalyje patyrė persekiojimą ir diskriminaciją. Pareiškėja nurodė, kad jai kilmės šalyje nesaugu, taip pat ji norėtų nuvykti į (duomenys neskelbtini) pas (duomenys neskelbtini).

33. Nagrinėjamu atveju pareiškėja ginčija tiek Sprendimą, tiek ir pirmosios instancijos teismo sprendimą ne vien tik tuo aspektu, kad nepagrįstai nebuvo nustatyta, jog pareiškėjai, kaip (duomenys neskelbtini), jos kilmės šalyje kyla grėsmė jos saugumui, sveikatai / gyvybei, bet ir tuo aspektu, kad jai nepagrįstai pagal 2013 m. birželio 26 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) Nr. 604/2013, kuriuo išdėstomi valstybės narės, atsakingos už trečiosios šalies piliečio arba asmens be pilietybės vienoje iš valstybių narių pateikto tarptautinės apsaugos prašymo nagrinėjimą, nustatymo kriterijai ir mechanizmai, nebuvo siūlyta teikti prašymą dėl šeimos susijungimo, nes pareiškėja yra susituokusi ir (duomenys neskelbtini) gyvena (duomenys neskelbtini). Pareiškėjos teigimu, atsakovo vykdyta procedūra pažeidė jos (pareiškėjos) teisę į vienodą jos ir (duomenys neskelbtini) prašymo dėl prieglobsčio suteikimo svarstymą teisę, t. y. teisę į teisingą teismą. Pareiškėja pažymi, kad (duomenys neskelbtini) ne kartą buvo atvykęs į Lietuvą ir jam, kaip šeimos nariui, buvo sudaryta galimybė susitikti su savo žmona (pareiškėja), t. y. atsakovas šiuos asmenis traktavo kaip šeimą.

34. Pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) Nr. 604/2013 – šeimos nariai, jei šeima jau egzistavo kilmės šalyje, be kita ko, šie prašytojo šeimos nariai, esantys valstybių narių teritorijoje: prašytojo sutuoktinis arba su juo pastovius santykius palaikantis nesantuokinis partneris tais atvejais, kai pagal atitinkamos valstybės narės teisę ar praktiką nesantuokinės poros jos teisės aktais dėl trečiųjų šalių piliečių prilyginamos santuokinėms poroms (2 str. g d.). Kai tik buvo pateiktas tarptautinės apsaugos prašymas, kaip apibrėžta 20 straipsnio 2 dalyje, valstybėje narėje, jos kompetentingos institucijos iš karto praneša prašytojui apie šio reglamento taikymą (4 str. 1 d.). Jei prašytojas turi šeimos narį, kuriam leista kaip tarptautinės apsaugos gavėjui gyventi kurioje nors valstybėje narėje, nepaisant to, ar šeima buvo anksčiau sukurta kilmės šalyje, ta valstybė narė ir yra atsakinga už tarptautinės apsaugos prašymo nagrinėjimą, jei atitinkami asmenys tokį pageidavimą išreiškė raštu (9 str.).

35. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad Aprašo 25.5.2 punktas nustato, jog prašymą suteikti prieglobstį priimančios institucijos įgaliotas valstybės tarnautojas, be kita ko, atlieka šį veiksmą pilnamečiam prieglobsčio prašytojui: pateikia informaciją, nurodytą Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 604/2013 4 straipsnio 1 dalyje ir parengtą pagal Komisijos reglamento (EB) Nr. 1560/2003 su visais pakeitimais X priedo A dalį. Šiame papunktyje nurodyta informacija pateikiama minėto reglamento 4 straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka.

36. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad pareiškėja yra pateikusi (duomenys neskelbtini), bei (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) oficialų gyvenamosios vietos deklaravimo patvirtinimo įrašą.

37. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad (duomenys neskelbtini), pagal (duomenys neskelbtini) nepripažįstama teisėta, o pareiškėjos prašymai šeimos susijungimo pagrindu (duomenys neskelbtini) teisėtai tapti (duomenys neskelbtini) gyventoja buvo atmetami, todėl atsakovas pagrįstai nenurodė tokios informacijos ir nepažeidė Aprašo 25.5.2 punkto nuostatų.

38. Vertinant pareiškėjos argumentus dėl netinkamai taikyto Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 604/2013), aktualios yra tiek šio reglamento, tiek ir 2011 m. gruodžio 13 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2011/95/ES dėl trečiųjų šalių piliečių ar asmenų be pilietybės priskyrimo prie tarptautinės apsaugos gavėjų, vienodo statuso pabėgėliams arba papildomą apsaugą galintiems gauti asmenims ir suteikiamos apsaugos pobūdžio reikalavimų (toliau – ir Kvalifikavimo direktyva), Įstatymo, priimto įgyvendinant ir Kvalifikavimo direktyvą, vieno iš Įstatymą įgyvendinančiųjų aktų – Aprašo (2021 m. liepos 27 d. įsakymo Nr. 1V-626 redakcija), nuostatos, užtikrinančios teisėto ir pagrįsto sprendimo dėl užsieniečio prašymo suteikti prieglobstį priėmimą.

39. Nuo 2021 m. liepos 28 d. iki 2022 m. vasario 26 d. galiojusios redakcijos Aprašas, be kita ko, nustato: prašymas suteikti prieglobstį laikomas priimtu, kai jį priimančios institucijos įgaliotas valstybės tarnautojas užregistruoja prieglobsčio prašytojo duomenis ir prašymą suteikti prieglobstį MIGRIS (Aprašo 24 p.); prašymą suteikti prieglobstį priimančios institucijos įgaliotas valstybės tarnautojas atlieka Aprašo 25 punkte numatytus veiksmus, iš jų ir: sukuria MIGRIS prieglobsčio prašytojo asmens bylą, jeigu tokia nėra sukurta. Kiekvienam prieglobsčio prašytojui, neatsižvelgiant į jo amžių, sudaroma atskira byla (25.3 p.); užpildo MIGRIS nustatytos formos prašymą suteikti prieglobstį. Prašymą suteikti prieglobstį priimančios institucijos įgaliotas valstybės tarnautojas, pildydamas nustatytos formos prašymą suteikti prieglobstį: jeigu laisvos formos prašymas suteikti prieglobstį buvo pateiktas raštu – prideda laisvos formos prašymo skaitmeninę kopiją prie nustatytos formos prašymo suteikti prieglobstį; pilnamečiam prieglobsčio prašytojui pateikia informaciją, nurodytą Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 604/2013 4 straipsnio 1 dalyje ir parengtą pagal Komisijos reglamento (EB) Nr. 1560/2003 su visais pakeitimais X priedo A dalį. Nelydimam nepilnamečiam prieglobsčio prašytojui pateikiama informacija, nurodyta Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 604/2013 4 straipsnio 1 dalyje ir parengta pagal Komisijos reglamento (EB) Nr. 1560/2003 su visais pakeitimais XI priedą. Šiame papunktyje nurodyta informacija pateikiama Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 604/2013 4 straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka; atlieka pirminę prieglobsčio prašytojo apklausą ir įrašo Aprašo 2 priede nurodytus duomenis nustatytos formos prašyme suteikti prieglobstį. Pirminės apklausos tikslas – surinkti duomenis apie prieglobsčio prašytoją bei kartu atvykusius prieglobsčio prašytojo šeimos narius, atvykimo į Lietuvos Respubliką maršrutą, duomenis, susijusius su Europos Sąjungos (toliau – ir ES) valstybės narės, atsakingos už prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimą, nustatymu, taip pat išsiaiškinti prašymo suteikti prieglobstį pateikimo motyvus bei prieglobsčio prašytojo padėtį trečiosiose valstybėse. Pirminės apklausos metu taip pat atliekamas prieglobsčio prašytojo pažeidžiamumo pirminis vertinimas (25.5.1–25.5.3 p).

40. Įgaliotas Migracijos departamento valstybės tarnautojas, įvertinęs nustatytos formos prašyme suteikti prieglobstį pateiktus duomenis, atlieka tyrimą, kurio tikslas – nustatyti: ar yra Įstatymo 77 straipsnio 1 dalyje nurodytų aplinkybių, dėl kurių prašymas suteikti prieglobstį nenagrinėjamas; ar kita ES valstybė narė gali būti atsakinga už prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimą. Įgaliotas Migracijos departamento valstybės tarnautojas, atsižvelgdamas į atsakymą, gautą iš Eurodac sistemos, prieglobsčio prašytojo pateiktus duomenis, asmens tapatybės, kelionės ir kitus dokumentus, nustato, ar yra pagrindas kreiptis į kitą ES valstybę narę su prašymu perimti prieglobsčio prašytoją savo žinion remiantis Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 604/2013 8–14, 16 straipsniais ir 17 straipsnio 2 dalimi arba su prašymu atsiimti prieglobsčio prašytoją remiantis minėto reglamento 18 straipsnio 1 dalies b–d punktais ir 20 straipsnio 5 dalimi. Atlikdamas šį tyrimą, įgaliotas Migracijos departamento valstybės tarnautojas remiasi tiesioginiais ir netiesioginiais įrodymais, nurodytais Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 604/2013 22 straipsnio 3 dalies a ir b punktuose bei išvardytais Komisijos reglamento (EB) Nr. 1560/2003 su visais pakeitimais II priede; ar yra Įstatymo 76 straipsnio 4 dalyje nurodytų aplinkybių, dėl kurių prašymas suteikti prieglobstį nagrinėjamas iš esmės skubos tvarka; ar yra Įstatymo 113 straipsnio 4 dalyje nurodytų aplinkybių, dėl kurių prieglobsčio prašytojas gali būti sulaikytas (Aprašo 36.1–36.4 p.).

41. Įgaliotas Migracijos departamento valstybės tarnautojas, vadovaudamasis Aprašo 36 punkte nurodyto tyrimo rezultatais, ne vėliau kaip per 2 dienas nuo prašymo suteikti prieglobstį pateikimo dienos pasirenka vieną iš žemiau nurodytų procedūrų: sprendžiamas prašymo suteikti prieglobstį priimtinumo klausimas. Tokia procedūra pasirenkama, jeigu atlikus Aprašo 36.1 punkte nurodytą tyrimą nustatomos Įstatymo 77 straipsnio 1 dalyje nurodytos aplinkybės, išskyrus to paties straipsnio 3 dalyje nustatytus atvejus. Pasirinkus šią procedūrą, atliekami Aprašo V skyriuje nurodyti veiksmai; nustatoma už prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimą atsakinga ES valstybė narė.

Tokia procedūra pasirenkama, jeigu atlikus Aprašo 35.2 punkte nurodytą tyrimą nustatoma, kad yra pagrindas kreiptis į kitą ES valstybę narę su prašymu perimti prieglobsčio prašytoją savo žinion remiantis Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 604/2013 8–14, 16 straipsniais ir 17 straipsnio 2 dalimi arba su prašymu atsiimti prieglobsčio prašytoją remiantis minėto reglamento 18 straipsnio 1 dalies b–d punktais ir 20 straipsnio 5 dalimi. Pasirinkus šią procedūrą, atliekami Aprašo VI skyriuje nurodyti veiksmai; prašymas suteikti prieglobstį nagrinėjamas iš esmės skubos tvarka.

Tokia procedūra pasirenkama Įstatymo 76 straipsnio 1 dalyje nustatytais atvejais, jeigu atlikus Aprašo 36.3 punkte nurodytą tyrimą nustatomos Įstatymo 76 straipsnio 4 dalyje nurodytos aplinkybės, išskyrus to paties straipsnio 6 dalyje nustatytus atvejus. Pasirinkus šią procedūrą, atliekami Aprašo VII skyriuje nurodyti veiksmai; prašymas suteikti prieglobstį nagrinėjamas iš esmės. Tokia procedūra pasirenkama Įstatymo 76 straipsnio 1 dalyje nustatytais atvejais, jeigu nenustatoma to paties straipsnio 4 dalyje nurodytų aplinkybių.

Pasirinkus šią procedūrą, atliekami Aprašo VII skyriuje nurodyti veiksmai (Aprašo 37.1–37.4 p.); įgaliotas Migracijos departamento valstybės tarnautojas, pasirinkęs vieną iš Aprašo 36.1–36.4 punktuose nurodytų procedūrų, šį pasirinkimą pažymi asmens byloje (Aprašo 42 p.); prieglobsčio prašytojui, dėl kurio pasirinkta Aprašo 37.2 punkte nurodyta procedūra, prašymą suteikti prieglobstį priėmusios institucijos įgaliotas valstybės tarnautojas pateikia informaciją, nurodytą Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 604/2013 4 straipsnio 1 dalyje, parengtą pagal Komisijos reglamento (EB) Nr. 1560/2003 su visais pakeitimais X priedo B dalį.

Ši informacija pateikiama Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 604/2013 4 straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka (Aprašo 44 p.); nepažeidžiant Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (ES) Nr. 604/2013 nustatytos prašymų perimti savo žinion ar atsiimti prieglobsčio prašytoją pateikimo tvarkos, Aprašo 37.2 punkte nurodyta procedūra gali būti pasirenkama taip pat po to, kai buvo pasirinkta Aprašo 37.3 ar 37.4 punktuose nurodyta procedūra, jeigu prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimo iš esmės metu nustatoma, kad kita ES valstybė narė gali būti atsakinga už prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimą.

Šiame punkte nurodytu atveju prašymas suteikti prieglobstį iš esmės nenagrinėjamas (Aprašo 45 p.); Aprašo 37.4 punkte nurodyta procedūra gali būti pasirenkama taip pat po to, kai buvo pasirinkta Aprašo 37.3 punkte nurodyta procedūra, jeigu nustatomos Įstatymo 81 straipsnio 3 dalyje nurodytos aplinkybės (Aprašo 46 p.).

42. Pasirinkus Aprašo 36.2 punkte nurodytą procedūrą ir nustatant už prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimą atsakingą ES valstybę narę, įgaliotas Migracijos departamento valstybės tarnautojas, vadovaudamasis Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 604/2013 5 straipsniu, atlieka prieglobsčio prašytojo apklausą, kurios tikslas – surinkti duomenis, reikalingus už prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimą atsakingai ES valstybei narei nustatyti, taip pat suteikti galimybę prieglobsčio prašytojui argumentuotai paaiškinti, kodėl, jo nuomone, jo prašymas suteikti prieglobstį turi būti nagrinėjamas Lietuvos Respublikoje arba kitoje ES valstybėje narėje.

Prireikus apklausos metu prieglobsčio prašytojui išaiškinama informacija, pateikta remiantis Aprašo 44 punktu. Šiame punkte nurodyta apklausa gali būti neatliekama Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 604/2013 5 straipsnio 2 dalyje nustatytais atvejais (Aprašo 57 p.); nustatant už prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimą atsakingą ES valstybę narę, įgaliotas Migracijos departamento valstybės tarnautojas susisiekia su ES valstybės narės kompetentinga institucija dėl prieglobsčio prašytojo perėmimo savo žinion ar atsiėmimo.

Šiam tikslui įgaliotas Migracijos departamento valstybės tarnautojas užpildo Komisijos reglamento (EB) Nr. 1560/2003 su visais pakeitimais I ar III priede nurodytų prašymų formas ir persiunčia paklausimus ES valstybės narės kompetentingai institucijai. Tokie prašymai registruojami MIGRIS. Įgaliotas Migracijos departamento valstybės tarnautojas parengia prašymą perimti prieglobsčio prašytoją savo žinion, jeigu nustatyti pagrindai, išvardyti Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 604/2013 8–11 straipsniuose, 12 straipsnio 1–4 dalyse, 13 straipsnyje, 14 straipsnio 1 dalyje, 16 straipsnyje ir 17 straipsnio 2 dalyje (Aprašo 59 p.);

įgaliotas Migracijos departamento valstybės tarnautojas parengia prašymą atsiimti prieglobsčio prašytoją, jeigu nustatyti kriterijai, išvardyti Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 604/2013 18 straipsnio 1 dalies b–d punktuose ir 20 straipsnio 5 dalyje (Aprašo 58 p.); prašymai ir prašymų priedai parengiami vadovaujantis Komisijos reglamento (EB) Nr. 1560/2003 su visais pakeitimais I antraštinės dalies I skyriumi ir persiunčiami laikantis Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 604/2013 7 straipsnio 3 dalyje ir 17 straipsnio 2 dalyje nustatytų sąlygų bei 21 straipsnio 1 dalyje, 23 straipsnio 2 dalyje ir 28 straipsnio 3 dalyje nustatytų terminų (Aprašo 59 p.); prireikus įgaliotas Migracijos departamento valstybės tarnautojas gali išsiųsti ES valstybės narės kompetentingai institucijai prašymą dėl informacijos apie prieglobsčio prašytoją pateikimo, remdamasis Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 604/2013 34 straipsniu.

Šis prašymas įforminamas pagal Komisijos reglamento (EB) Nr. 1560/2003 su visais pakeitimais V priede pateiktą formą (Aprašo 60 p.); nustačius, kad kita ES valstybė narė gali būti atsakinga už prašymo suteikti prieglobstį, pateikto Lietuvos Respublikoje, nagrinėjimą pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 604/2013 8 arba 16 straipsnį, įgaliotas Migracijos departamento valstybės tarnautojas konsultuojasi ir keičiasi svarbia informacija su ES valstybės narės kompetentinga institucija, naudodamasis Komisijos reglamento (EB) Nr. 1560/2003 su visais pakeitimais VII ir VIII prieduose pateiktomis formomis.

Keitimasis informacija vyksta Komisijos reglamento (EB) Nr. 1560/2003 su visais pakeitimais 11 straipsnio 6 dalyje ir 12 straipsnio 6 dalyje nustatyta tvarka (Aprašo 61 p.); galiotas Migracijos departamento valstybės tarnautojas, pateikdamas Aprašo 58 punkte nurodytą prašymą perimti prieglobsčio prašytoją savo žinion, Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 604/2013 21 straipsnio 2 dalyje nurodytais atvejais gali ES valstybės narės kompetentingos institucijos prašyti skubiai pateikti atsakymą (Aprašo 62 p.); įgaliotas Migracijos departamento valstybės tarnautojas, pateikdamas Aprašo 58 punkte nurodytus prašymus, Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 604/2013 28 straipsnio 3 dalyje nurodytais atvejais ES valstybės narės kompetentingos institucijos prašo skubaus atsakymo (Aprašo 63 p.);

Migracijos departamentui gavus ES valstybės narės kompetentingos institucijos atsakymą, kuriame ši valstybė teigia atsisakanti perimti savo žinion ar atsiimti prieglobsčio prašytoją, įgaliotas Migracijos departamento valstybės tarnautojas gali pakartotinai kreiptis į šią ES valstybės narės kompetentingą instituciją Komisijos reglamento (EB) Nr. 1560/2003 su visais pakeitimais 5 straipsnio 2 dalyje nurodytais atvejais per 3 savaites nuo atsakymo gavimo dienos (Aprašo 64 p.); ES valstybė narė laikoma atsakinga už prašymo suteikti prieglobstį, pateikto Lietuvos Respublikoje, nagrinėjimą, jeigu šios ES valstybės narės kompetentinga institucija: sutinka perimti prieglobsčio prašytoją savo žinion; sutinka atsiimti prieglobsčio prašytoją; nepateikia atsakymo į prašymą, nurodytą Aprašo 58 punkte, per Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 604/2013 22 straipsnio 1 ir 6 dalyse, 25 straipsnio 1 dalyje bei 28 straipsnio 3 dalyje nustatytus terminus (Aprašo 65.1–65.3 p.); net nustačius, kad kita ES valstybė narė yra atsakinga už prašymo suteikti prieglobstį, pateikto Lietuvos Respublikoje, nagrinėjimą, Migracijos departamentas gali nuspręsti nagrinėti gautą prašymą suteikti prieglobstį iš esmės remdamasis diskrecine išlyga, nustatyta Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 604/2013 17 straipsnio 1 dalyje (Aprašo 66 p.); jeigu pagal Aprašo 57–65 punktus nustatoma ES valstybė narė, atsakinga už prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimą, Migracijos departamentas priima sprendimą perduoti prieglobsčio prašytoją šiai valstybei (Aprašo 67 p.).

43. Lietuvos Respublika laikoma atsakinga už prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimą: nustačius, kad nėra pagrindo kreiptis į kitos ES valstybės narės kompetentingą instituciją su prašymu perimti prieglobsčio prašytoją savo žinion remiantis Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 604/2013 8–14, 16 straipsniais ir 17 straipsnio 2 dalimi arba su prašymu atsiimti prieglobsčio prašytoją remiantis minėto reglamento 18 straipsnio 1 dalies b–d punktais ir 20 straipsnio 5 dalimi (Aprašo 77.1 p.); nusprendus nagrinėti gautą prašymą suteikti prieglobstį remiantis diskrecine išlyga, nustatyta Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 604/2013 17 straipsnio 1 dalyje (Aprašo 77.2 p.); jeigu prašymas, nurodytas Aprašo 58 punkte, nepateikiamas per Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 604/2013 21 straipsnio 1 dalyje ir 23 straipsnio 2 dalyje nustatytus terminus (Aprašo 77.3 p.); jeigu atsakymas į ES valstybės narės kompetentingos institucijos prašymą, nurodytą Aprašo 78 punkte, nepateikiamas per Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 604/2013 22 straipsnio 1 ir 6 dalyse, 25 straipsnio 1 dalyje bei 28 straipsnio 3 dalyje nustatytus terminus (Aprašo 77.4 p.); Lietuvos Respublikai pripažinus atsakomybę už prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimą pagal Aprašo 79 punktą (Aprašo 77.5 p.); jeigu prieglobsčio prašytojo perdavimas ES valstybei narei, atsakingai už prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimą, neįvyko per Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 604/2013 29 straipsnyje nustatytus terminus (Aprašo 77.6 p.).

44. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 604/2013, be kita ko, nustato: valstybės narės nagrinėja kiekvieną trečiosios šalies piliečio arba asmens be pilietybės, bet kurios iš jų teritorijoje, įskaitant pasienį arba tranzito zonas, prašančio tarptautinės apsaugos, prašymą. Prašymą nagrinėja viena valstybė narė, būtent ta, kuri yra atsakinga pagal III skyriuje nustatytus kriterijus (3 str. 1 d.); atsakingos valstybės narės nustatymo kriterijai yra taikomi tokia tvarka, kokia jie pateikti šiame skyriuje (7 str. 1 d.); pagal III skyriuje įtvirtintus kriterijus atsakinga valstybė narė nustatoma atsižvelgiant į padėtį tuo metu, kai prašytojas pirmą kartą valstybei narei pateikė tarptautinės apsaugos prašymą (7 str. 1 d.); jei prašytojas turi šeimos narį, kuriam leista kaip tarptautinės apsaugos gavėjui gyventi kurioje nors valstybėje narėje, nepaisant to, ar šeima buvo anksčiau sukurta kilmės šalyje, ta valstybė narė ir yra atsakinga už tarptautinės apsaugos prašymo nagrinėjimą, jei atitinkami asmenys tokį pageidavimą išreiškė raštu (9 str.).

45. Pagal šios bylos duomenis pareiškėja, pareiškusi prašymą suteikti prieglobstį, nurodė turinti (duomenys neskelbtini), kuris gyvena (duomenys neskelbtini), tačiau duomenų, kad nagrinėjamu atveju pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 604/2013, Įstatymo ir Aprašo nuostatas būtų sprendžiamas klausimas dėl valstybės, atsakingos už prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimą, nustatymo nėra.

46. Migracijos departamentas, kaip matyti iš 2021 m. rugsėjo 1 d. Pažymos dėl prašymo suteikti prieglobstį priėmimo, priėmė sprendimą taikyti Aprašo 37.2 punkte nurodytą procedūrą – prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjamą iš esmės (skubos tvarka), o Sprendime, įvertinęs pareiškėjos pateiktus dokumentus, pagrindžiančius jos pasakojimą apie (duomenys neskelbtini), apsiribojo nuoroda, kad pareiškėjos (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), o (duomenys neskelbtini) pripažįstamos ir yra galiojančios (duomenys neskelbtini), tačiau (duomenys neskelbtini) nepripažįsta (duomenys neskelbtini), kaip įrodytą ar pažeidžiamą šeimos vienetą, kaip tai nustatyta Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (ES) Nr. 604/2013 (Dublino III reglamente).

47. Teisėjų kolegija, įvertinusi šioje byloje pateiktus įrodymus, daro išvadą, kad Migracijos departamentas 2021 m. rugsėjo 1 d. neturėjo duomenų sprendimui taikyti Aprašo 37.2 punkte nurodytą procedūrą priimti, kadangi duomenys, reikalingi nustatyti už pareiškėjos prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimą atsakingą valstybę narę, nesurinkti.

48. Pažymėtina, kad atsakovas ir pirmosios instancijos teismas pateikė išvadas, kad (duomenys neskelbtini) nepripažįsta (duomenys neskelbtini) kaip įrodytą ar pažeidžiamą šeimos vienetą, kaip numatyta Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (ES) Nr. 604/2013 (Dublino III reglamente), tačiau šios išvados nėra teisiškai motyvuotos – nepateikiamos jokios teisės aktų nuorodos, teismų sprendimai, pavyzdžiai. Taip pat byloje nebuvo pateikta įrodymų, kad pareiškėja jau kreipėsi šeimos susijungimo pagrindu į (duomenys neskelbtini). Aplinkybė, jog pareiškėja neišreiškė pageidavimo jos prašymą suteikti papildomą apsaugą nagrinėti (duomenys neskelbtini), yra tiesiogiai susijusi su tuo, kad pareiškėja nebuvo supažindinta su Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 604/2013 (Dublino III reglamentu) nuostatomis.

49. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, konstatuoja, kad Migracijos departamentas tinkamai ir visapusiškai neišnagrinėjo visų pareiškėjos prašymui suteikti prieglobstį teisiškai svarbių aplinkybių, tinkamai nesupažindino pareiškėjos su Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 604/2013 (Dublino III reglamentu) ir jo nuostatomis, daro išvadą, kad Migracijos departamento Sprendimas negali būti laikomas pagrįstu bei teisėtu, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas panaikinamas ir priimamas naujas sprendimas, kuriuo Sprendimas ir Komisijos sprendimas panaikinami, o atsakovas įpareigojamas iš naujo išnagrinėti pareiškėjos prašymą suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje.

50. Įvertinusi bylos medžiagą, teisėjų kolegija nenustatė išskirtinių aplinkybių dėl žodinio proceso būtinumo apeliacinės instancijos teisme. Proceso šalių pozicija nagrinėjamoje byloje yra išdėstyta raštu pateiktuose procesiniuose dokumentuose, pirmosios instancijos teisme byla buvo nagrinėjama žodinio proceso tvarka, pareiškėja dalyvavo nagrinėjant bylą teismo posėdyje, teikė paaiškinimus. Pareiškėja nenurodė teisiškai pagrįstų motyvų, dėl kurių ši byla apeliacinės instancijos teisme turėtų būti nagrinėjama žodinio proceso, todėl netenkintas pareiškėjos prašymas bylą apeliacine tvarka nagrinėti žodinio proceso tvarka ir byla išnagrinėta rašytinio proceso tvarka (ABTĮ 141 str. 1 d.).

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 2 punktu, teisėjų kolegija

nusprendžia:

Pareiškėjos Z. H. A. A. apeliacinį skundą tenkinti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. kovo 3 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą.

Pareiškėjos Z. H. A. A. skundą tenkinti.

Panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 2021 m. spalio 13 d. sprendimą Nr. 21S31239.

Panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 1-osios skundų dėl prieglobsčio sprendimų komisijos 2021 m. gruodžio 15 d. sprendimą Nr. 6K-2274.

Įpareigoti Migracijos departamentą prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos iš naujo išnagrinėti pareiškėjos Z. H. A. A. prašymą suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje.

Sprendimas neskundžiamas.

Teisėjai Laimutis Alechnavičius

Dalia Višinskienė

Virginija Volskienė