2025-10-08 Nr. AB-16050-4-16-3-00495-2025-1 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A-2661-525/2025

Teisminio proceso Nr. 4-16-3-00495-2025-1

Procesinio sprendimo kategorija 8.5

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2025 m. spalio 8 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Ramūno Gadliausko ir Dalios Višinskienės,

sekretoriaujant N. P.,

dalyvaujant užsieniečiui (duomenys neskelbtini), jo atstovei advokatei A. A.,

Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Užsieniečių registracijos centro atstovei J. B.,

vertėjams I. N. ir Y. M.,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal Užsieniečio, prisistačiusio (duomenys neskelbtini) piliečiu (duomenys neskelbtini) apeliacinį skundą dėl Utenos apylinkės teismo Ignalinos rūmų 2025 m. rugsėjo 21 d. sprendimo administracinėje byloje pagal Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Vidaus reikalų ministerijos Užsieniečių registracijos centro teikimą dėl Užsieniečio, prisistačiusio (duomenys neskelbtini) piliečiu (duomenys neskelbtini), sulaikymo.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. 1. Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir VSAT) Užsieniečių registracijos centras (toliau – ir Centras) kreipėsi į teismą su teikimu, prašydamas sulaikyti užsienietį, pristačiusį (duomenys neskelbtini) piliečiu (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Užsienietis) VSAT iki 2025 m. gruodžio 19 d., bet ne ilgiau kol bus priimtas ir įvykdytas galutinis sprendimas jo prieglobsčio byloje.

2. Teismo posėdžio metu Užsienietis su teikimu sutiko iš dalies, prašė taikyti alternatyvią sulaikymui priemonę.

II. 3. Utenos apylinkės teismo Ignalinos rūmai 2025 m. rugsėjo 21 d. sprendimu tenkino Centro teikimą ir sulaikė Užsienietį VSAT iki 2025 m. gruodžio 19 d., bet ne bet ne ilgiau kol bus priimtas ir įvykdytas galutinis sprendimas jo prieglobsčio byloje.

4. Teismas nustatė šias bylai aktualias aplinkybes:

4.1. 2025 m. liepos 18 d. policijos pareigūnas patikrino 2 asmenis, vienas iš kurių buvo Užsienietis. Jis neturėjo su savimi jokių asmens tapatybę, pilietybę bei teisėtą buvimą Lietuvos Respublikoje patvirtinančių dokumentų. Tą pačią dieną Užsienietis buvo perduotas VSAT pareigūnams bei sulaikytas ne ilgiau kaip 48 val. ir perduotas Centrui. 2025 m. rugpjūčio 5 d. Latvijos Respublikos pasienio tarnyba atmetė Lietuvos Respublikos prašymą priimti Užsienietį, Lietuva tapo atsakinga dėl Užsieniečio teisinės padėties nustatymo. Užsienietis pateikė prašymą laikinai išvykti iš apgyvendinimo vietos teritorijos, ir, gavęs leidimą, 2025 m. rugpjūčio 24 d. bandė neteisėtai išvykti iš Lietuvos Respublikos į Lenkijos Respubliką, kur buvo sulaikytas Lenkijos Respublikos pareigūnų ir grąžintas Lietuvai.

4.2. 2025 m. rugpjūčio 27 d. Utenos apylinkės teismo Ignalinos rūmai pritaikė Užsieniečiui alternatyvią sulaikymui priemonę – apgyvendinimą laikinojo apgyvendinimo vietoje nustatant pareigą neišvykti iš apgyvendinimo vietos teritorijos be apgyvendinimo vietos vadovo ar jo įgalioto asmens leidimo iki 2025 m. lapkričio 25 d., bet ne ilgiau nei bus priimtas galutinis sprendimas jo prieglobsčio byloje.

4.3. 2025 m. rugsėjo 5 d. Migracijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – Migracijos departamentas) priėmė Užsieniečio prašymą dėl prieglobsčio suteikimo Lietuvos Respublikoje ir nusprendė jį nagrinėti iš esmės.

4.4. 2025 m. rugsėjo 18 d. nuo 08.00 iki 20.00 val. Užsienietis gavo apgyvendinimo vietos vadovo leidimą išvykti iš laikinojo apgyvendinimo vietos teritorijos, tačiau nustatytu laiku negrįžo.

4.5. 2025 m. rugsėjo 19 d. Lenkijos Respublikoje užkardos pareigūnai patikrino 2 asmenis, vienas iš kurių buvo Užsienietis. Šie asmenys neturėjo galiojančių vizų arba kitų galiojančių dokumentų, suteikiančių teisę atvykti ir būti Lenkijos Respublikoje, jie tą pačią dieną, nenustatytu laiku, neteisėtai, t. y. be galiojančios vizos arba kito galiojančio dokumento, suteikiančių teisę atvykti ir būti, kirto valstybių sieną iš Lietuvos Respubliką į Lenkijos Respubliką. Užsienietis tą pačią dieną perduotas Centro pareigūnams ir sulaikytas 48 val.

4.6. Užsienietis nėra įtrauktas į asmenų, kuriems draudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką, nacionalinį sąrašą, taip pat nėra duomenų apie jo paiešką. Įtariamųjų, kaltinamųjų ir teistų asmenų žinybiniame registre duomenų apie Lietuvos Respublikoje pradėtą ikiteisminį tyrimą ar kaltinimą privataus kaltinimo byloje ir teismo priimtą apkaltinamąjį nuosprendį nėra. Valstybinėje darbo inspekcijos sistemoje nėra įrašų, kad Užsienietis dirbtų Lietuvoje, teisinio pagrindo dirbti neturi. Užsienietis neturi deklaruotos gyvenamosios vietos Lietuvos Respublikoje, neturi lėšų pragyventi Lietuvos Respublikoje. Administracinių nusižengimų registre išrašų taip pat nerasta.

5. Teismas nurodė, kad Užsienietis yra prieglobsčio prašytojas, jo tapatybė nėra nustatyta, nes jis nepateikė pareigūnams jokių kelionės ar teisėtą buvimą pagrindžiančių dokumentų. Užsienietis kelis kartus siekė išvykti iš Lietuvos Respublikos naudodamasis laisvu judėjimu Šengeno erdvėje, pažeisdamas laikinosios apgyvendinimo vietos tvarkos taisykles bei nesilaikė teismo sprendimais nustatytų sąlygų. Toks elgesys vertinamas kaip nebendradarbiavimas su institucijomis, sprendžiančiomis Užsieniečio teisinės padėties klausimus. Teismo teigimu, Užsienietis, pateikdamas prieglobsčio prašymą, nesiekia tinkamai nustatyti prieglobsčio prašymo motyvų, nors Lietuva yra saugi šalis, jis siekia išvykti iš jos, teikdamas prioritetą savo asmeniniams interesams, o ne Europos Sąjungos valstybių narių migracinių įstatymų laikymuisi, tuo apsunkindamas institucijų darbą dėl Užsieniečio teisinės padėties nustatymo. Teismo vertinimu, taikomos alternatyvios sulaikymui priemonės nebuvo pakankamos ir neleis pasiekti Įstatymo nustatytų tikslų nesulaikius Užsieniečio. Byloje taip pat nustatyta, kad Užsienietis šiuo metu nedirba, lėšų pakankamai pragyventi neturi, taip pat neturi jokių socialinių ir ekonominių ryšių Lietuvoje. Užsieniečiui jau buvo taikyta alternatyvi sulaikymui priemonė, tačiau jis jos nesilaikė ir bandė neteisėtai išvykti iš Lietuvos Respublikos. Todėl teismas sprendė, kad sprendimas dėl teisinės padėties gali būti priimtas ir įvykdytas tik apribojus Užsieniečiui judėjimo laisvę, nes priešingu atveju Užsienietis gali neteisėtai išvykti iš Lietuvos į kitas Europos Sąjungos valstybes nares, tuo sutrukdydamas priimti ir įvykdyti dėl jo priimtą sprendimą (Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – ir Įstatymas) 113 str. 4 d. 1, 2 p., 5 d. 6–11 p., 114 str. 2 d., 117 str. 1 d.).

III. 6. Užsienietis apeliaciniame skunde prašo pakeisti Utenos apylinkės teismo Ignalinos rūmų 2025 m. rugsėjo 21 d. sprendimą ir skirti Užsieniečiui alternatyvią sulaikymui priemonę – apgyvendinti Užsienietį laikino apgyvendinimo vietoje be teisės palikti apgyvendinimo vietą negavus vadovo ar įgalioto asmens leidimo arba iš viso netaikant judėjimo laisvės apribojimų.

7. Užsienietis teigia, kad sulaikymas yra neproporcingas siekiamiems tikslams ir nėra būtinas. Šiuo atveju gali būti taikoma alternatyvi sulaikymui priemonė – apgyvendinimas laikino apgyvendinimo vietoje be teisės palikti apgyvendinimo vietą negavus vadovo ar įgalioto asmens leidimo. Tačiau ir apgyvendinus Užsienietį Centre be judėjimo laisvės ribojimų, Užsienietis ketina laukti sprendimo savo prieglobsčio byloje ir neketina vykti į kitas ES valstybes. Šios alternatyvios sulaikymui priemonės būtų pakankamos, siekiant kontroliuoti Užsieniečio judėjimą. Užsienietis paaiškino, kad atsidūrė Lenkijoje dėl nesusipratimo. Jis pažada ateityje neišvykti iš Lietuvos ir nemato vykimo į kitas Europos Sąjungos valstybes prasmės, nes iš jų vis tiek būtų grąžintas į Lietuvą.

8. Užsieniečio manymu, šiuo atveju nenustatyta, kad, jo nesulaikius, nebūtų įmanoma išsiaiškinti prieglobsčio motyvų. Nuo prieglobsčio prašymo pateikimo praėjo beveik 1 mėn., tai, Užsieniečio teigimu, yra pakankamas laikas esminių faktų sužinojimui ir išsiaiškinimui. Itin griežtas asmens laisvės ribojimas visą laikotarpį, kol būtų nagrinėjamas prieglobsčio prašymas (kurį nuspręsta nagrinėti iš esmės, o ne skubos tvarka), būtų neproporcingas asmens laisvės varžymas, nes prieglobsčio prašymo nagrinėjimas gali trukti gana ilgai.

9. Centras atsiliepime į prašo Užsieniečio apeliacinį skundą atmesti.

10. Centras pažymi, kad Užsienietis, pateikęs prieglobsčio prašymą, sistemingai neteisėtai pasišalina iš apgyvendinimo vietos, pažeidžia jam taikytos alternatyvios sulaikymui priemonės sąlygas, todėl būtina užkirsti kelią galimam pakartotiniam asmens bandymui neteisėtai išvykti iš Lietuvos bei sudaryti prielaidas sprendimui prieglobsčio byloje priimti. Tai gali būti pasiekta tik sulaikius Užsienietį, todėl sulaikymas nagrinėjamu atveju yra teisėta ir siekiamiems tikslams proporcinga priemonė. Užsieniečiui anksčiau pritaikyta alternatyvi sulaikymui priemonė nebuvo efektyvi, Užsienietis nebendradarbiauja su institucijomis nagrinėjant jo prieglobsčio prašymą Lietuvoje, piktnaudžiauja prieglobsčio procedūra, nėra linkęs vykdyti savo, kaip prieglobsčio prašytojų pareigų ir tikėtina, kad Lietuvos Respublika nėra ir niekada nebuvo jo tikslo šalis, todėl jis gali vėl bandyti savavališkai išvykti ir pasislėpti, tuo sukeldamas nelegalios migracijos grėsmę Europos Sąjungos valstybių teritorijoje. Byloje nėra duomenų, kad Užsieniečiui taikomas apgyvendinimo režimas pernelyg pažeistų jo teises, dėl to siekiant įgyvendinti Įstatymo tikslus ir priimti sprendimą jo prieglobsčio byloje, jo sulaikymas yra pagrįsta ir proporcinga priemonė.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 11. Byloje nagrinėjamas ginčas kilo dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo nuspręsta sulaikyti Užsienietį VSAT 2025 m. gruodžio 19 d., bet ne ilgiau kol bus priimtas ir įvykdytas galutinis sprendimas jo prieglobsčio byloje.

12. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad sprendimo dėl Užsieniečio teisinės padėties priėmimas ir įvykdymas gali būti užtikrinti tik apribojus Užsieniečiui judėjimo laisvę, nes priešingu atveju Užsienietis gali neteisėtai išvykti iš Lietuvos į kitas Europos Sąjungos valstybes nares, tuo sutrukdydamas priimti ir įvykdyti sprendimus dėl jo teisinės padėties, o tai yra pagrindas sulaikymui.

13. Užsienietis apeliaciniame skunde prašo pakeisti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir paskirti alternatyvią sulaikymui priemonę – apgyvendinti Užsienietį laikino apgyvendinimo vietoje, nustatant jam pareigą neišvykti iš laikino apgyvendinimo vietai priklausančios teritorijos be laikino apgyvendinimo vietos vadovo ar jo įgalioto asmens leidimo.

14. Teisėjų kolegija, tikrindama pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, pirmiausiai pažymi, kad byloje nėra ginčo, jog Užsienietis šiuo metu yra prieglobsčio prašytojas (Įstatymo 2 str. 20 d.).

15. Įstatymo 112 straipsnyje nustatyta, kad užsieniečio judėjimo laisvė Lietuvos Respublikoje gali būti apribota, jeigu tai būtina valstybės saugumui, viešajai tvarkai užtikrinti, žmonių sveikatai ar dorovei apsaugoti, nusikalstamumui sustabdyti arba kitų asmenų teisėms ir laisvėms apsaugoti. Prieglobsčio prašytojo sulaikymo pagrindai yra įtvirtinti Įstatymo 113 straipsnio 4 dalyje, tarp jų – siekiant nustatyti ir (arba) patikrinti jo tapatybę ir (arba) pilietybę (1 p.); siekiant išsiaiškinti motyvus, kuriais grindžiamas jo prašymas suteikti prieglobstį (kai informacija dėl motyvų negalėtų būti gauta prieglobsčio prašytojo nesulaikius), ir įvertinus šio straipsnio 5 dalies 1, 6–11 punktuose nurodytas aplinkybes, yra pagrindas manyti, kad užsienietis gali pasislėpti siekdamas išvengti grąžinimo į užsienio valstybę ar išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos (2 p.). Aptariamo straipsnio 5 dalyje įtvirtinta, kad sprendžiant, ar yra pagrindas manyti, kad užsienietis gali pasislėpti, įvertinamos, be kita ko, šios aplinkybės: užsienietis neturi asmens tapatybę patvirtinančio dokumento ir nebendradarbiauja, siekiant nustatyti jo asmens tapatybę ir (ar) pilietybę (atsisako pateikti duomenis apie save, teikia klaidinančią informaciją, norėdamas suklaidinti kompetentingų Lietuvos Respublikos institucijų ar įstaigų valstybės tarnautojus ar darbuotojus, pateikė suklastotus dokumentus ir pan.) (1 p.); neturi gyvenamosios vietos Lietuvos Respublikoje arba nurodytu gyvenamosios vietos adresu nebūna (negyvena) (2 p.); neturi šeiminių ryšių su asmenimis, gyvenančiais Lietuvos Respublikoje, ar socialinių, ekonominių ar kitų ryšių su Lietuvos Respublika (3 p.); užsienietis, apgyvendintas laikino apgyvendinimo vietoje, pažeidė laikino išvykimo iš laikino apgyvendinimo vietos tvarką (7 p.).

16. Alternatyvių sulaikymui priemonių taikymo užsieniečiams pagrindus nustato Įstatymo 115 straipsnis. Įstatymo 115 straipsnio 1 dalyje yra nurodyti kriterijai, kuriais remdamasis teismas sprendžia dėl alternatyvių sulaikymui priemonių taikymo, t. y. ar nustatyta užsieniečio tapatybė, ar jis nekelia grėsmės valstybės saugumui ir viešajai tvarkai, teikia pagalbą teismui, VSAT ir Migracijos departamentui nustatant jo teisinę padėtį Lietuvos Respublikoje ir kita. Aplinkybių sąrašas nėra baigtinis, todėl teismas gali vertinti ir kitas byloje nustatytas aplinkybes (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2022 m. vasario 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1307-815/2022; kt.).

17. Užsienietis apeliaciniame skunde tvirtina, kad Įstatymo nustatytus tikslus būtų galima pasiekti pritaikius jam alternatyvią sulaikymui priemonę – apgyvendinimą laikino apgyvendinimo vietoje, nustatant jam pareigą neišvykti iš laikino apgyvendinimo vietai priklausančios teritorijos be laikino apgyvendinimo vietos vadovo ar jo įgalioto asmens leidimo, arba netaikyti judėjimo apribojimų. Teisėjų kolegija, vertinama šiuos argumentus, t. y. spręsdama dėl Užsieniečiui pritaikyto sulaikymo proporcingumo, pažymi, kad Užsieniečio tapatybė nenustatyta (jis nepateikė jokių kelionės ar teisėtą buvimą pagrindžiančių dokumentų), Užsienietis, būdamas apgyvendintas Priėmimo ir integracijos agentūros Pabradės priėmimo centre, gavęs vadovo leidimą, išvyko iš centro ir nustatytu laiku negrįžo, vėliau buvo sulaikytas Lenkijos Respublikos pareigūnų. Vėliau Užsieniečiui buvo taikyta alternatyvi sulaikymui priemonė – apgyvendinimas laikino apgyvendinimo vietoje, nustatant pareigą neišvykti iš apgyvendinimo vietai priklausančios teritorijos be apgyvendinimo vietos vadovo ar jo įgalioto asmens leidimo, kurią Užsienietis pažeidė – išėjęs iš apgyvendinimo vietos bandė neteisėtai išvykti į Lenkijos Respubliką, kur buvo sulaikytas ir grąžintas Lietuvos Respublikai. Teisėjų kolegija, įvertinusi byloje nustatytas aplinkybes, ginčui aktualų teisinį reguliavimą ir ginčo šalių argumentus, konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas teisingai sprendė, kad Įstatymo tikslų nėra galima pasiekti mažiau Užsieniečio laisvę varžančiomis priemonėmis, sulaikymas yra objektyviai reikalingas ir tai yra proporcinga priemonė siekiant teisėtų, Įstatyme įtvirtintų, tikslų.

18. Todėl teisėjų kolegija prieina prie išvados, kad nagrinėjamu atveju egzistuoja Užsieniečio sulaikymo pagrindai (Įstatymo 113 str. 4 d. 1–2 p.). Kartu teisėjų kolegija vertina, kad nagrinėjamu atveju nebuvo pagrindo Užsieniečiui taikyti švelnesnės (alternatyvios) sulaikymui priemonės, kadangi Užsieniečio elgesys nepaneigia rizikos, jog, skyrus švelnesnę alternatyvią sulaikymui priemonę, jis bandys pabėgti, pasislėpti ar kitaip sutrukdyti Migracijos departamentui priimti galutinį sprendimą jo prieglobsčio byloje.

19. Nagrinėjamu atveju nustačius, kad egzistuoja Įstatyme nustatyti Užsieniečio sulaikymo pagrindai, jo tapatybė nėra patvirtinta, kiti Užsieniečio apeliaciniame skunde nurodyti argumentai dėl jo elgesio nepaneigia byloje nustatytų faktinių aplinkybių bei jų teisinio įvertinimo.

20. Apibendrindama šioje nutartyje aptartas bylos aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai išnagrinėjo bylą, įvertino faktines bylos aplinkybes bei pritaikė ginčui aktualų teisinį reguliavimą, priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą, kurį nėra pagrindo naikinti ar keisti apeliaciniame skunde nurodytais argumentais, todėl Užsieniečio apeliacinis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Užsieniečio, prisistačiusio (duomenys neskelbtini) piliečiu (duomenys neskelbtini), apeliacinį skundą atmesti.

Utenos apylinkės teismo Ignalinos rūmų 2025 m. rugsėjo 21 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Laimutis Alechnavičius

Ramūnas Gadliauskas

Dalia Višinskienė