2020-03-25 Nr. AB-6007-3-61-3-04540-2016-5 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr

Administracinė byla Nr. A-3227-968/2020

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-04540-2016-5

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.2.9; 30.5

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

SPRENDIMAS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2020 m. kovo 25 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ryčio Krasausko (pranešėjas), Ramutės Ruškytės ir Skirgailės Žalimienės (kolegijos pirmininkė),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo K. J. J. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. lapkričio 19 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo K. J. J. skundą atsakovui Valstybinei energetikos reguliavimo tarybai (Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija pasibaigė dėl reorganizavimo), trečiajam suinteresuotam asmeniui uždarajai akcinei bendrovei „Vilniaus energija“ dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas padavė teismui skundą, kuriame prašė panaikinti Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos (toliau – ir Komisija) 2016 m. spalio 14 d. rašto Nr. R2-(ŠP)-2648 „Dėl informacijos pateikimo“ (toliau – ir Raštas, skundžiamas raštas) dalį, kuria atsisakyta išduoti pareiškėjui 2016 m. rugsėjo 14 d. uždarosios akcinės bendrovės (toliau – ir UAB) „Vilniaus energija“ (toliau – ir Bendrovė) planinio patikrinimo aktą Nr. S3-1 (toliau – ir Patikrinimo aktas) ir jame pateiktas išvadas, bei įpareigoti atsakovą išduoti pareiškėjui Patikrinimo aktą bei jame pateiktas išvadas. Pareiškėjas taip pat prašė priteisti bylinėjimosi išlaidas.

2. Pareiškėjas skunde nurodė, kad jis 2016 m. rugsėjo 28 d. atsakovo prašė pateikti, be kita ko, Patikrinimo aktą ir jame pateiktas išvadas, tačiau Komisija prašymą tenkino iš dalies ir pateikė jam tik Komisijos 2016 m. rugsėjo 26 d. nutarimo Nr. O3-277 (toliau – ir Komisijos 2016 m. rugsėjo 26 d. nutarimas) nuorašą, nors visi prašomi dokumentai turėjo būti pateikti per 14 kalendorinių dienų. Dėl Komisijos ir Bendrovės bendrų nusikalstamų veikų, susijusių su pastangomis sumažinti šilumos ir karšto vandens permokas (vartotojų patirtus nuostolius), jam, kaip buitiniam šilumos ir karšto vandens vartotojui, per laikotarpį nuo 2002 m. vasario 1 d. iki dabar galėjo būti padaryta nuo 8 000 Eur iki 12 000 Eur dydžio turtinė žala, taip pat neturtinė žala, kurią jis vertina 1 000 000 Eur. Tačiau pareiškėjas negali kreiptis į teismą dėl jam daromos žalos, nes atsakovas jam nepateikia prašomų dokumentų. Atsakovas nuo pareiškėjo slepia rašytinius įrodymus ir sąmoningai jų nepateikia, tuo pažeisdamas jo teisę į informaciją, kurią, be kita ko, garantuoja Lietuvos Respublikos Konstitucija. Atsakovas nepagrįstai teigia, kad Patikrinimo aktas negali būti pateiktas, motyvuojant informacijos konfidencialumu, nes konfidencialumo ribojimai negali būti taikomi grupinio, tyčinio, ypatingai stambaus masto nusikaltimo padarymui. Atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjas kelia klausimą dėl viešųjų paslaugų kainų nustatymo, atsakovas negali atsisakyti išduoti Patikrinimo aktą, motyvuodamas informacijos konfidencialumu. Atsakovo atsisakymas yra nepagrįstas ir neteisėtas, todėl ginčijama Rašto dalis turi būti panaikinta, o atsakovas įpareigotas išduoti Patikrinimo aktą.

3. Atsakovas Komisija atsiliepimu į pareiškėjo skundą prašė skundą atmesti. Atsakovas atsiliepime nurodė, kad:

3.1. Patikrinimo akte yra pateikiama informacija, kuriai taikomi konfidencialumo apribojimai. Lietuvos Respublikos teisės gauti informaciją iš valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų įstatymas (toliau – ir Teisės gauti informaciją įstatymas) pareiškėjui nesuteikia teisės reikalauti iš Komisijos pateikti informaciją, kuri įstatymų yra pripažįstama komercine paslaptimi. Pagal Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo išaiškinimus, informacijos laisvė nėra absoliuti. Komisija, netenkindama pareiškėjo reikalavimo pateikti Patikrinimo aktą, ne tik kad nepažeidė pareiškėjo teisių bei interesų, bet teisėtais veiksmais garantavo UAB „Vilniaus energija“ konfidencialios informacijos apsaugą, kurios atskleidimas galėjo sukelti Bendrovei turtinę ir neturtinę žalą, o už priešingus veiksmus Komisijai galėtų būti taikoma civilinė, administracinė ar baudžiamoji atsakomybė.

3.2. Bendrovės pateiktos informacijos, nurodytos kaip konfidencialios, pagrindu buvo parengtas Patikrinimo aktas, kuris yra vientisas dokumentas, todėl tuo atveju, jeigu iš jo būtų pašalinta konfidenciali informacija, kuri laikoma komercine paslaptimi, toks dokumentas prarastų savo prasmę, tekstas susidėtų iš pavienių žodžių ir sakinių bei nesudarytų jokios prasmės. Įmonių komercinės paslaptys yra viena iš konfidencialios informacijos rūšių, todėl Patikrinimo akte esanti informacija negali būti laikoma vieša pagal Lietuvos Respublikos šilumos ūkio įstatymo (toliau – ir ŠŪĮ) 22 straipsnio 4 dalyje ir Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 1.116 straipsnio 2 dalyje įtvirtintą teisinį reglamentavimą.

3.3. Patikrinimo eigoje Bendrovė, teikdama Komisijai informaciją, reikalingą atliekamam patikrinimui, savo raštuose apribodavo asmenų, galinčių susipažinti su teikiama informacija, sąrašą bei nurodydavo, t. y. teikiamuose Komisijai raštuose įtraukdavo žymą, jog pateikiama informacija yra konfidenciali. UAB „Vilniaus energija“ yra nurodžiusi, kad konfidencialios informacijos sąrašas buvo patvirtintas Bendrovės valdybos 2008 m. kovo 12 d. sprendimu. Patikrinimo akte taip pat pateikiama informacija apie Bendrovės darbuotojus, nereguliuojamos veiklos sąnaudas ir pajamas, kurios nėra įtraukiamos į reguliuojamas šilumos tiekimo ar karšto vandens kainas, anksčiau minėtos teisės normos nenumato tokios informacijos viešumo.

4. Trečiasis suinteresuotas asmuo UAB „Vilniaus energija“ atsiliepimu į pareiškėjo skundą prašė skundą atmesti. Bendrovė atsiliepime nurodė, kad atsakovas pagrįstai atsisakė pateikti pareiškėjui Patikrinimo akte esančią konfidencialią (komercinę paslaptį sudarančią) informaciją. Komisijai teikdama informaciją, Bendrovė aiškiai ir nedviprasmiškai identifikavo, kuri teikiama informacija yra konfidenciali. Patikrinimo akto turinys konfidencialus, nes jame detaliai atskleidžiama ir aprašoma Bendrovės ūkinė veikla – komercinė veikla, procesai, konkrečių ir identifikuojamų darbuotojų (t. y. privačių asmenų) darbo užmokesčių dydžiai, kuro sąnaudų skaičiavimo formulės bei kita informacija, kurios atkleidimas tretiesiems asmenims Bendrovei sukeltų žalą, nes, pavyzdžiui, būtų susilpnintos Bendrovės derybinės pozicijos sudarant sandorius. Numanoma Patikrinimo akto turinio atkleidimo tretiesiems asmenims neigiamą įtaką Bendrovei yra pripažinę ir teismai, bylas dėl šilumos bazinės kainos ir susijusių Komisijos nutarimų pripažindami neviešomis.

5. Trečiojo suinteresuoto asmens atstovė teismo posėdyje atkreipė dėmesį į tai, kad Vilniaus apygardos administracinis teismas kitoje byloje, kurioje nagrinėjamas ginčas dėl Komisijos 2016 m. rugsėjo 26 d. nutarimo, kuriuo pritarta Patikrinimo aktui ir jame pateiktoms išvadoms, teisėtumo ir pagrįstumo, 2016 m. spalio 30 d. nutartimi jau yra pripažinęs visą bylos medžiagą nevieša ir uždraudęs su ja susipažinti ir kopijuoti kitiems asmenims. Pareiškėjas nebuvo Patikrinimo akto dalyvis, todėl šis aktas jam nesukelia jokių teisių ir pareigų, nes akte nėra nustatyta jokių šilumos ir karšto vandens kainų, o nustatytos tik kainų dedamosios, todėl pareiškėjas savo teisėms ginti Patikrinimo aktu negalėtų pasinaudoti.

II. 6. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2019 m. lapkričio 19 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė kaip nepagrįstą.

7. Teismas nurodė, kad ginčas byloje kilo dėl Komisijos Rašto dalies, kuria atsisakyta pareiškėjui išduoti Patikrinimo aktą, teisėtumo ir pagrįstumo bei įpareigojimo atsakovui pateikti pareiškėjui Patikrinimo aktą ir jame pateiktas išvadas.

8. Teismas nustatė, kad pareiškėjas Komisijai 2016 m. rugsėjo 28 d. pateikė prašymą išduoti Komisijos 2016 m. rugsėjo 26 d. nutarimą ir Patikrinimo aktą. Komisijos 2016 m. rugsėjo 26 d. nutarimo, kuriuo pritarta Patikrinimo aktui ir jame pateiktoms išvadoms, nuorašas pareiškėjui buvo pasirašytinai įteiktas 2016 m. rugsėjo 28 d., taip pat pakartotinai išsiųstas su ginčijamu Raštu. Atsakydamas į pareiškėjo prašymą, atsakovas, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007 m. rugpjūčio 22 d. nutarimu Nr. 875 patvirtintų Asmenų prašymų nagrinėjimo ir jų aptarnavimo viešojo administravimo institucijose, įstaigose ir kituose viešojo administravimo subjektuose taisyklių (toliau – Asmenų aptarnavimo taisyklės) 47.2 punktu, Rašte pareiškėjui nurodė, kad Komisija negali pareiškėjui pateikti Patikrinimo akto, kuriam yra suteiktas konfidencialaus dokumento statusas.

9. Teismas, spręsdamas ginčą, vadovavosi Lietuvos Respublikos visuomenės informavimo įstatymo (redakcija, galiojusi nuo 2016 m. sausio 7 d. iki 2016 m. gruodžio 29 d.) 18 straipsnio 1, 3 dalimis, Teisės gauti informaciją įstatymo (redakcija, galiojusi nuo 2014 m. liepos 1 d. iki 2017 m. balandžio 1 d.) 1 straipsniu, 1 straipsnio 3 dalies 6 punktu, 3 straipsnio 1 dalimi, Asmenų aptarnavimo taisyklių (redakcija, galiojusi nuo 2015 m. rugsėjo 1 d. iki 2017 m. lapkričio 23 d.) 47.2 punktu, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. rugpjūčio 30 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A-756-485/2010. Teismas, įvertinęs nurodytą teisinį reglamentavimą, nurodė, kad asmuo turi teisę gauti iš valstybės ir savivaldybių institucijų bei įstaigų, kitų biudžetinių įstaigų viešąją informaciją apie jų veiklą, oficialius jų dokumentus (kopijas), taip pat informaciją, kurią minėtos įstaigos turi apie jį patį, valstybės ir savivaldybių institucijos bei įstaigos privalo teikti viešąją informaciją, taip pat turimą privačią informaciją, išskyrus tuos atvejus, kai prašoma pateikti informacija pagal įstatymus neteiktina. Konfidenciali ir komercinę paslaptį sudaranti informacija gali būti neteiktina. Todėl nagrinėjamo ginčo atveju teismas vertino tai, ar pareiškėjo prašoma informacija sudarė komercinę paslaptį, jeigu taip – ar atsakovas pagrįstai atsisakė tokią informaciją teikti.

10. Teismas pažymėjo, kad Teisės gauti informaciją įstatymas ir Visuomenės informavimo įstatymas bei juos įgyvendinantys teisės aktai nepateikia juose vartojamos komercinės paslapties sąvokos apibrėžimo, todėl pareiškėjui neteiktina komercine paslaptimi gali būti pripažinta ta informacija, kuri atitinka CK 1.116 straipsnio 1 dalyje nustatytus kriterijus. Pagal CK 1.116 straipsnio 1 dalį (ginčo laikotarpiui aktuali CK redakcija, galiojusi nuo 2016 m. sausio 1 d. iki 2018 m. sausio 1 d.) komercinė paslaptis – tai informacija, kuri atitinka visus šiuos požymius:

1) yra slapta, tai yra ji, kaip visuma, arba tiksli jos sudėtis ir sudedamųjų dalių konfigūracija apskritai nežinoma arba jos negalima lengvai gauti toje aplinkoje, kurioje paprastai dirbama su tokia informacija;

2) turi tikros ar potencialios komercinės vertės, nes yra slapta; 3) šią informaciją teisėtai valdantis asmuo imasi protingų veiksmų, atsižvelgdamas į aplinkybes, kad ją išlaikytų slaptą. Pagal CK 1.116 straipsnio 2 dalį komercine (gamybine) paslaptimi nelaikoma informacija apie viešuosius interesus atitinkančias paslaugas teikiančių subjektų paslaugų ir prekių kainas bei veiklos sąnaudas; kitą informaciją, kuri negali būti laikoma komercine (gamybine) paslaptimi, nustato įstatymai. Remiantis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuota praktika dėl komercinių paslapčių, pačiam ūkio subjektui suteikta teisė spręsti, kokia informacija jam vertinga, slapta ir saugoma nuo trečiųjų asmenų, tačiau joje nėra ūkio subjektui keliamų reikalavimų tokią informaciją įforminti kaip komercinių paslapčių sąrašą fizine prasme.

Komercinės paslapties savininkas šiuo atveju turi teisę pats pasirinkti, kokiu būdu asmenims, kurių atliekamos funkcijos reikalauja susipažinti su komercinę paslaptį sudarančia informacija, bus suformuotas aiškus ir nedviprasmiškas suvokimas, kad atitinkami duomenys yra įmonės komercinė paslaptis. Svarbu tai, kad pasirinktas būdas leistų vienareikšmiškai nustatyti ir fiksuoti tam tikro asmens žinojimo apie tai, kas yra komercinė paslaptis, faktą. Sąrašas fizine prasme yra tik vienas iš būdų suformuoti asmens žinojimą apie tam tikros informacijos slaptumą, tačiau šis būdas nėra vienintelis.

Teismas atkreipė dėmesį, kad atsakovas pripažįsta, jog Bendrovė nebuvo pateikusi konkretaus konfidencialios informacijos sąrašo, tačiau akcentuoja, kad teikdama informaciją Komisijai aiškiai nurodė, kokia informacija yra konfidenciali. Tai akivaizdu iš UAB „Vilniaus energija“ 2015 m. spalio 8 d. rašto Nr. 008-10-20893, 2015 m. rugsėjo 10 d. rašto Nr. 013-01-18477, 2015 m. rugsėjo 30 d. rašto Nr. 008-10-19870, 2016 m. sausio 7 d. rašto Nr. 010-02-298, 2016 m. sausio 18 d. rašto Nr. 010-02-1217, 2016 m. balandžio 15 d. rašto Nr. 010-02-8550, kuriuose, įskaitant priedus, Bendrovė, teikdama atsakovui informaciją ir reikalingą medžiagą patikrinimo atlikimui, aiškiai nurodė, kad teikiama informacija yra konfidenciali ir apribojo asmenų, galinčių susipažinti su teikiama informacija, sąrašą, t. y. nurodydama, jog informacija teikiama tik Komisijai.

Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, teismo vertinimu, to visiškai pakanka identifikuoti konfidencialią informaciją, kuri yra komercinė (gamybinė) paslaptis.

11. Teismas pažymėjo, kad nors ūkio subjektas pats sprendžia, kokią informaciją laikyti komercine paslaptimi, ši informacija, turi atitikti tam tikrus teisės aktuose įtvirtintus bei teismų praktikoje suformuotus kriterijus, kuriuos, be kita ko, sudaro informacijos slaptumas, komercinė vertė bei konkretumas. Susipažinęs su Patikrinimo aktu, kuris 2019 m. spalio 4 d. teismo nutartimi yra pripažintas nevieša bylos medžiaga, teismas konstatavo, kad jame esanti informacija apima, be kita ko: Bendrovės ūkinę-komercinę veiklą, kuri yra tiek reguliuojama, tiek nereguliuojama (kurios sąnaudos neįtraukiamos į reguliuojamas šilumos ir karšto vandens kainas); Bendrovės darbuotojų atlyginimus tiek reguliuojamoje, tiek nereguliuojamoje rinkoje; duomenis apie Bendrovės procesus; informaciją apie Bendrovės partnerius; Bendrovės sudarytas sutartis (ir neviešas) su kontrahentais ir tų sutarčių sąlygas; sąskaitas; kuro sąnaudų skaičiavimus; duomenis apie ilgalaikį turtą, nepriskirtą reguliuojamai veiklai; Bendrovės darbuotojų asmens duomenis. Teismas pažymėjo, kad komercinę paslaptį gali sudaryti informacija, kuri gali būti labai įvairaus, skirtingo pobūdžio, ja gali būti laikomi įvairūs objektai: procesai, rinkodaros planai, strategijos, klientų sąrašai ir kita su verslo klientais susijusi informacija (paslaugų apimtys, verslo partneriai, sudaromų ar sudarytų sutarčių sąlygos, ūkinės veiklos vykdymo būdai, pardavimo procesai), taip pat duomenys apie klientus, kurie gaunami per ilgamečius veiklos ryšius (konkretūs kiekvieno kliento poreikiai, jo mokumas, finansinė būklė, patikimumas, kontaktiniai asmenys, sprendimus priimantys asmenys, susiklostę verslo papročiai ir kita viešai neskelbtina informacija). Teismas, įvertinęs Patikrinimo akto pagrindą ir turinį sudarančią informaciją, priėjo prie išvados, kad didžioji dalis jame esančios informacijos atitinka komercinės paslapties sąvoką, t. y. yra ji nevieša (neprivaloma viešai skelbti, nežinoma tretiesiems asmenims), saugojama (šią informaciją jos savininkas, t. y. Bendrovė, saugo protingomis pastangomis), turinti komercinę vertę, o jos praradimas būtų komerciškai žalingas, be to, įstatymai nedraudžia jos pripažinti komercine paslaptimi.

12. Teismas nurodė, kad pagal ginčui aktualiu laikotarpiu galiojusio ŠŪĮ 22 straipsnio 4 dalį, šilumos ir (ar) karšto vandens įmonių informacija apie veiklos sąnaudas, sistemų eksploatavimą, modernizavimą, plėtrą, investicijas į sistemos plėtrą, kainų ir tarifų struktūrą, paslaugų teikimo sąlygas yra vieša. Teismas pažymėjo, jog komercine paslaptimi gali būti tik tokia informacija, kurios neprivaloma viešai skelbti, ji nėra visuotinai žinoma ar laisvai prieinama tretiesiems asmenims. Pagal CK 1.116 straipsnio 2 dalį, komercine (gamybine) paslaptimi nelaikoma informacija apie viešuosius interesus atitinkančias paslaugas teikiančių subjektų paslaugų ir prekių kainas bei veiklos sąnaudas, kitą informaciją, kuri negali būti laikoma komercine (gamybine) paslaptimi, nustato įstatymai. Teisėjų kolegijos vertinimu, Patikrinimo akte esanti konfidenciali informacija pagal paminėtą teisinį reglamentavimą nėra vieša. Teismas, įvertinęs nagrinėjamo ginčo faktines aplinkybes ir ginčui taikytiną aktualų teisinį reglamentavimą, konstatavo, jog atsakovas turėjo teisę pareiškėjui neteikti Patikrinimo akto tuo pagrindu, kad jame yra pateikiama konfidenciali informacija, sudaranti komercinę (gamybinę) paslaptį.

13. Teismas, vadovaudamasis Konstitucijos 25 straipsnio 2 ir 3 dalimis, Konstitucinio Teismo 2007 m. gegužės 15 d. nutarimo išaiškinimais, nurodė, kad šiuo atveju pareiškėjo teisė gauti informaciją savo teisėms ir teisėtiems interesams ginti nėra absoliuti ir atsakovas, vadovaudamasis teisiniu reguliavimu ir teismų praktikos išaiškinimais dėl konfidencialios informacijos, sudarančios komercinę paslaptį, ir jos apsaugos, teisėtai ir pagrįstai nepateikė pareiškėjui Patikrinimo akto. Patikrinimo akto pateikimas pareiškėjui šiuo atveju būtų ne tik neteisėtas savo esme, tačiau ir neadekvatus siekiamiems tikslams, nes pareiškėjas savo teises ir teisėtus interesus gali ginti ir nepasinaudodamas Bendrovės konfidencialia, komercinę paslaptį sudarančia informacija.

14. Teismas, įvertinęs atsakovo Raštą, konstatavo, kad jis atitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) 8 straipsnio reikalavimus, yra tinkamai motyvuotas, jame pagrįstai atsisakyta teikti pareiškėjui Patikrinimo aktą. Atsakovas, vadovaudamasis Asmenų aptarnavimo taisyklių 47.2 punktu, pagrįstai atsisakė pateikti pareiškėjui Patikrinimo aktą, nes jam suteiktas konfidencialaus dokumento statusas. Teismas pažymėjo ir tai, kad atsakovas, teikdamas Rašte informaciją pareiškėjui, nepažeidė ir VAĮ 3 straipsnyje įtvirtintų principų. Teismas netenkinęs pirmojo skundo reikalavimo panaikinti Raštą, netenkino ir išvestinio reikalavimo įpareigoti atsakovą išduoti pareiškėjui Patikrinimo aktą ir jame pateiktas išvadas. Teismas taip pat atmetė pareiškėjo prašymą dėl išlaidų atlyginimo.

III. 15. Pareiškėjas padavė apeliacinį skundą, kuriame prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. lapkričio 19 d. sprendimą ir priimti kitą sprendimą UAB „Vilniaus energija“ apeliacinį skundą atmesti ir/arba panaikinti pirmosios instancijos sprendimą visą ar iš dalies ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, t. y. panaikinti Rašto dalį, kuria atsisakyta išduoti Patikrinimo aktą bei jame pateiktas išvadas, ir šiuos dokumentus jam išduoti, uždengiant eilutes, kurios, teismo manymu, dokumentai gali turėti komercinių (gamybinių) paslapčių; į teismą iškviesti ir apklausti jo prašomus liudytojus, siekiant bylą išnagrinėti visapusiškai, išsamiai ir teisingai; priteisti iš atsakovo jo patirtas bylinėjimosi išlaidas (žyminį mokestį pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose). Pareiškėjas apeliaciniame skunde pakartoja argumentus, išdėstytus jo skunde, paduotame pirmosios instancijos teismui. Pareiškėjas apeliaciniame skunde papildomai nurodo, kad:

15.1. Pirmosios instancijos teismas 2019 m. spalio 4 d. nutartimi, nedalyvaujant pareiškėjui, administracinės bylos medžiagos dalį pripažino nevieša.

15.2. Pirmosios instancijos teismas nevertino pareiškėjo argumentų išsamiai, neapklausė pareiškėjo nurodytų liudytojų (Vilniaus miesto tarybos nario ir Vilniaus miesto mero J. I., buvusio Vilniaus miesto tarybos nario B. C., kuris buvo AB „Vilniaus šilumos tinklai“ ilgametis direktorius, buvusį Kainų komisijos pirmininką V. P. ir S. S. pagal jų teiktus įrodymus per viešosios informacijos priemones)) betarpiškai teismo posėdyje, tuo užkertant kelią pateikti išsamius įrodymus, turinčius esmės nagrinėjamai bylai (pažeista jo teisė į teisingą bylos nagrinėjimą, į teisingą teismą).

16. Atsakovas Valstybinė energetikos reguliavimo taryba (toliau – ir Taryba) atsiliepime į apeliacinį skundą prašo pareiškėjo apeliacinį skundą atmesti, o pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą. Atsakovas atsiliepime nurodo, kad:

16.1. Pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino faktines aplinkybes (Patikrinimo akto turinį), reikšmingai susijusias su tinkamu teisės taikymu, bei tinkamai pritaikė materialiosios ir proceso teisės normas, nenukrypo nuo Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo formuojamos praktikos ir motyvavo išvadas.

16.2. Pagal Konstituciją valstybė turi pareigą garantuoti tam tikros informacijos slaptumo apsaugą (šiuo atveju Bendrovės konfidencialios informacijos), kad nebūtų savavališkai, neteisėtai kėsinamasi sužinoti ar paskleisti tokią informaciją, kurios atskleidimas galėtų padaryti žalos asmens teisėms ir laisvėms bei teisėtiems interesams, kitoms Konstitucijoje įtvirtintoms, jos ginamoms ir saugomoms vertybėms.

16.3. Bendrovė patikrinimo eigoje teikdama Komisijai informaciją, reikalingą atliekamam patikrinimui, savo raštuose apribodavo asmenų sąrašą galinčių susipažinti su teikiama informacija bei nurodydavo, t. y. teikiamuose Komisijai raštuose įtraukdavo žymą, jog pateikiama informacija yra konfidenciali <...konfidencialu ir skirta tik Komisijai/Įsakymu sudarytos komisijos nariams...>. Taip pat Bendrovė nurodydavo, kad konfidencialios informacijos sąrašas patvirtintas 2008 m. kovo 12 d. Bendrovės valdybos sprendimu. Tai, be kitų Bendrovės pareiškimų apie teikiamos informacijos konfidencialumą, papildomai Komisijai suformavo aiškų ir nedviprasmišką suvokimą, kad atitinkami duomenys yra įmonės konfidenciali informacija, komercinė paslaptis.

16.4. Šiuo atveju konfidenciali informacija esanti Patikrinimo akte negali būti laikoma vieša pagal ŠŪĮ 22 straipsnio 4 dalyje bei CK 1.116 straipsnio 2 dalyje įtvirtintą reglamentavimą. Kitaip tariant, Patikrinimo akte esanti konfidenciali informacija nepatenka į ŠŪĮ 22 straipsnio 4 dalyje numatytą viešos informacijos sąrašą bei į CK 1.116 straipsnio 2 dalies apimtį, kur numatyta kokia informacija nelaikoma komercine (gamybine) paslaptimi.

16.5. Bendrovė Tarybai yra pateikusi 2008 m. kovo 21 d. Bendrovės prezidento įsakymą Nr. 127 „Dėl konfidencialios informacijos“ bei 2008 m. kovo 12 d. Bendrovės valdybos posėdžio protokolo 1 priedą „Bendrovės konfidencialios informacijos (veiklos-komercinių bei gamybinių-technologinių paslapčių) sąrašas“. Paminėtame konfidencialios informacijos sąraše pateiktas platus informacijos sąrašas, kuris apima ir Patikrinimo akte esančią informaciją. Tokie aktyvūs Bendrovės veiksmai nulėmė, jog Taryba privalo teisės aktų nustatyta tvarka ir sąlygomis išlaikyti konfidencialios informacijos konfidencialumą. Atsižvelgiant į tai, kad didžioji dalis informacijos nėra atskirta į reguliuojamą ir nereguliuojamą veiklą bei į Patikrinimo akte pateiktos informacijos pobūdį, akivaizdu, kad konfidencialios informacijos atsiejimas nuo Patikrinimo akto taip, jog jis neprarastų savo vertės, yra neįmanomas.

17. Trečiasis suinteresuotas asmuo UAB „Vilniaus energija“ atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo pareiškėjo apeliacinį skundą atmesti, o pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą. Bendrovė atsiliepime nurodo, kad Vilniaus apygardos administracinis teismas administracinėje byloje Nr. eA-1543-525/2019 (teisminio proceso Nr. 3-61-3-04250-2016-3), gavęs Bendrovės prašymą, įvertinęs bylos dokumentų turinį, 2016 m. spalio 31 d. nutartimi labai aiškiai nurodė, kad visa bylos medžiaga (tarp jų ir Patikrinimo aktas bei jame pateiktos išvados) neteiktina susipažinti ir kopijuoti tretiesiems asmenims, išskyrus Bendrovę ir Komisiją ir (ar) jų atstovus. Patikrinimo akto turinį bei jo išvadas jau įvertino du teismai skirtingose administracinėse bylose ir abu teismai priėjo vieningos išvados, jog didžioji dalis Patikrinimo akte bei jos išvados esančios informacijos atitinka komercinės paslapties sąvoką, t. y. yra ji nevieša (neprivaloma viešai skelbti, nežinoma tretiesiems asmenims), saugojama (šią informaciją jos savininkas, t. y. Bendrovė, saugo protingomis pastangomis), turinti komercinę vertę, o jos praradimas būtų komerciškai žalingas. Patikrinimo akte esanti konfidenciali informacija negali būti atsieta nuo Patikrinimo akto turinio. Kitaip tariant, Patikrinimo akte esanti konfidencialaus pobūdžio informacija, kuri laikoma komercine paslaptimi, yra vientisas pagrindas viso Patikrinimo akto.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 18. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Komisijos 2016 m. spalio 14 d. raštu Nr. R2-(ŠP)-2648 įforminto atsisakymo pateikti pareiškėjui 2016 m. rugsėjo 14 d. UAB „Vilniaus energija“ planinio patikrinimo aktą Nr. S3-1, teisėtumo ir pagrįstumo.

19. Pirmosios instancijos teismas tikrinamu sprendimu pareiškėjo skundą atmetė, be kita ko, konstatavęs, kad Komisija skundžiamu raštu pagrįstai atsisakė pareiškėjui pateikti Patikrinimo aktą, nurodžiusi, jog tame akte yra informacijos, kuriai taikomi konfidencialumo apribojimai. Pareiškėjas su tokia teismo išvada nesutinka.

20. Nustatyta, kad skundžiamu raštu Komisija atsakė į pareiškėjo Prašymą (reg. 2016 m. rugsėjo 28 d., Nr. R1-8490) pateikti Komisijos 2016 m. rugsėjo 26 d. nutarimą Nr. O3-277 ir Patikrinimo aktą, nurodęs, kad yra vartotojas, o prašomi pateikti dokumentai jam reikalingi ginant vartotojo pažeistas teises, atnaujinus bylos nagrinėjimą Lietuvos vyriausiajame administraciniame teisme nagrinėjamoje administracinėje byloje Nr. A-2681-822/2016. Komisija Raštu pareiškėjui pateikė savo 2016 m. rugsėjo 26 d. nutarimo nuorašą, tačiau atsisakė pateikti Patikrinimo aktą. Rašte Komisija, be kita ko, nurodė, kad Patikrinimo akte yra informacijos, kuriai taikomi konfidencialumo apribojimai ir kad, vadovaujantis Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo (toliau – ir ABĮ) 34 straipsnio 3 dalimi, bendrovės valdyba gali nustatyti, kokia informacija laikoma bendrovės komercine gamybine paslaptimi. Taip pat Komisija skundžiamame rašte pažymėjo, kad ji „<...> savo funkcijoms kainodaros srityje vykdyti yra įgalinta turėti prieigą prie visos reikalingos reguliuojamų įmonių finansinės ir techninės informacijos nepaisant to, ar informacija yra vieša, kaip tai numato minėtų teisės aktų nuostatos [iš Rašto turinio neaišku, apie kokias „minėtų teisės aktų nuostatas“ yra rašoma], ar ji pasižymi tam tikrais informacijos savininko nustatytais informacijos naudojimo apribojimais. Tačiau siekdama nepažeisti teisės aktuose nustatytų imperatyvų, susijusių su draudimu tretiesiems asmenims teikti informaciją, kuriai jos savininkų suteiktas konfidencialios informacijos statusas, Komisija turi teisę teikti tik tokią informaciją, kuriai netaikytina papildoma teisinė apsauga“ (I t., b. l. 6–7).

21. Iš Rašto turinio matyti, kad Komisija atsisakė pareiškėjui pateikti Patikrinimo aktą iš esmės konstatavusi, jog pastarasis yra grindžiamas informacija, kurią Bendrovės valdyba, vadovaudamasi ABĮ 34 straipsnio 3 dalimi, pripažino konfidencialia. ABĮ 34 straipsnio 3 dalyje (2009 m. liepos 17 d. įstatymo Nr. XI-354 redakcija) įtvirtinta, kad „Valdyba nustato informaciją, kuri laikoma bendrovės komercine (gamybine) paslaptimi ir konfidencialia informacija. Komercine (gamybine) paslaptimi ir konfidencialia informacija negali būti laikoma informacija, kuri pagal šį ir kitus įstatymus turi būti vieša“. Taigi pagal nurodytą teisinį reguliavimą tam, kad šiuo pagrindu informaciją būtų galima laikyti „komercine (gamybine) paslaptimi ir konfidencialia informacija“ turi būti bendrovės įstatuose (ABĮ 4 str.) nustatyta tvarka priimtas valdybos sprendimas, o informacija, kuri pagal įstatymus yra vieša, apskritai negali būti pripažinta „komercine (gamybine) paslaptimi ir konfidencialia informacija“.

22. Byloje nėra ginčo, jog Bendrovė yra šilumos tiekėjas, t. y. asmuo, turintis šilumos tiekimo licenciją ir tiekiantis šilumą vartotojams pagal pirkimo–pardavimo sutartis (ŠŪĮ 2 str. 46 d. (2013 m. liepos 2 d. įstatymo Nr. XII-492 redakcija), todėl reguliuojant jo veiklą yra inter alia (be kita ko) taikomos ŠŪĮ nuostatos (ŠŪĮ 1 str. 1 d.). ŠŪĮ 22 straipsnio „Vartotojų informavimas“ 4 dalyje nustatyta, kad „šilumos ir (ar) karšto vandens įmonių informacija apie veiklos sąnaudas, sistemų eksploatavimą, modernizavimą, plėtrą, investicijas į sistemos plėtrą, kainų ir tarifų struktūrą, paslaugų teikimo sąlygas yra vieša“. ŠŪĮ 34 straipsnio 3 dalyje nustatyta (2018 m. lapkričio 15 d. įstatymo Nr. XIII-1628 ir 2019 m. vasario 14 d. įstatymo Nr. XIII-1974 redakcijos) kad „šilumos tiekėjų informacija, susijusi su jų licencijuojama veikla ar veikla, kurios kainos reguliuojamos, yra vieša“.

23. Sistemiškai aiškinant Sprendimo 21 ir 22 punktuose nurodytą teisinį reguliavimą, darytina išvada, kad šilumos tiekėjų informacija, susijusi su jų licencijuojama veikla ar veikla, kurios kainos reguliuojamos, yra vieša, todėl konkrečios bendrovės valdyba tokios informacijos negali pripažinti „bendrovės komercine (gamybine) paslaptimi ir konfidencialia informacija“, nes tai padariusi ji pažeistų ABĮ 34 straipsnio 3 dalyje (2009 m. liepos 17 d. įstatymo Nr. XI-354 redakcija), expressis verbis (aiškiai; aiškiais žodžiais) įtvirtintą draudimą komercine (gamybine) paslaptimi ir konfidencialia informacija laikyti informaciją, kuri pagal įstatymus turi būti vieša. Atitinkamai Komisija (šiuo metu Taryba), vertindama, ar konkretūs jos priimami dokumentai (šiuo atveju Komisijos 2016 m. rugsėjo 26 d. nutarimas ir Patikrinimo aktas) gali būti pripažinti konfidencialiais, dėl to neskelbtinais viešai ir neteiktinais susipažinti suinteresuotiems asmenims (inter alia vartotojams), privalo įvertinti, ar visa tuose dokumentuose nurodyta informacija pagrįstai pripažinta „komercine (gamybine) paslaptimi ir konfidencialia informacija“ ir ar tokia informacija neturi būti laikoma vieša pagal įstatymus (inter alia pagal ŠŪĮ 22 straipsnio 4 dalį ir 34 straipsnio 3 dalį (2018 m. lapkričio 15 d. įstatymo Nr. XIII-1628 ir 2019 m. vasario 14 d. įstatymo Nr. XIII-1974 redakcijos)). Todėl atsakovo argumentas, kad vien tai, jog Bendrovės raštuose, kuriuose jos planinio patikrinimo metu buvo teikiama informacija Komisijai, buvo nurodyta, kad pateiktą informaciją Bendrovės valdyba yra pripažinusi konfidencialia, savaime sudaro pagrindą konfidencialiais pripažinti ir pastarąja informacija grindžiamus Komisijos dokumentus, atmetamas kaip nepagrįstas.

24. Iš Komisijos 2016 m. rugsėjo 26 d. nutarimo ir Patikrinimo akto (abu šie dokumentai paženklinti grifu „KONFIDENCIALU“) (II t., b. l. 33–195) turinio matyti, kad šiais dokumentais yra įformintos (duomenys neskelbtini). Iš Patikrinimo akto turinio matyti, kad jame nurodyta informacija (ar bent jau didžioji jos dalis) yra susijusi su Bendrovės (šilumos tiekėjo) vykdoma licencijuojama veikla ar veikla, kurios kainos reguliuojamos. Sprendimo 23 punkte pateikto išaiškinimo kontekste įvertinusi Patikrinimo akto turinį teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti su atsakovo pozicija, kad tuo atveju, jeigu iš Patikrinimo akto būtų pašalinta konfidenciali informacija (t. y. informacija, kuri pagal įstatymus, inter alia pagal ŠŪĮ 22 str. 4 d. ir 34 st. 3 d. (2018 m. lapkričio 15 d. įstatymo Nr. XIII-1628 ir 2019 m. vasario 14 d. įstatymo Nr. XIII-1974 redakcijos), negali būti laikoma vieša informacija), toks dokumentas prarastų savo prasmę, tekstas susidėtų iš pavienių žodžių ir sakinių bei nesudarytų jokios prasmės. Vadinasi, Komisija skundžiamame rašte nepagrįstai konstatavo, kad visa Patikrinimo akte esanti informacija yra „komercinė (gamybinė) paslaptis ir konfidenciali informacija“ (ABĮ 34 str. 3 d. (2009 m. liepos 17 d. įstatymo Nr. XI-354 redakcija)), ir nepagrįstai vien tuo pagrindu atsisakė šį Patikrinimo aktą pateikti pareiškėjui. Esant tokioms aplinkybėms Raštas negali būti pripažintas teisėtu ir pagrįstu.

25. Bendrovė, palaikydama Komisijos poziciją dėl skundžiamo rašto teisėtumo, nurodo argumentus, susijusius su tuo, kad šį ginčą nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas Patikrinimo aktą yra pripažinęs nevieša medžiaga, kad panašios nutartys buvo priimtos kitose administracinėse bylose, ir kad pareiškėjas savo teisėms ginti Patikrinimo aktu negalėtų pasinaudoti. Atsakydama į tai, teisėjų kolegija pabrėžia, kad Komisija šiais motyvais Rašto negrindė, todėl paminėti Bendrovės argumentai nėra reikšmingi sprendžiant dėl skundžiamo rašto teisėtumo ir pagrįstumo, jie nevertintini šio ginčo kontekste.

26. Apibendrindama išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino įrodymus, aiškino ir taikė materialiosios teisės normas bei nepagrįstai konstatavo, kad Raštas yra pagrįstas ir teisėtas. Todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas naikinamas ir priimamas naujas sprendimas – pareiškėjo skundą tenkinti, panaikinti Raštą ir įpareigoti Tarybą pareiškėjo 2016 m. rugsėjo 28 d. prašymą (reg. 2016 m. rugsėjo 28 d., Nr. R1-8490) išnagrinėti iš naujo.

27. Pareiškėjas prašo priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas (žyminį mokestį pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose). Pagal ABTĮ 40 straipsnio 1 dalį proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos proceso šalies savo išlaidų atlyginimą. Pareiškėjas yra sumokėjęs žyminį mokestį už skundo ir apeliacinio skundo padavimą, atitinkamai 30 Eur ir 15 Eur, todėl jam iš atsakovo (Tarybos) priteisiama 45 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų bylą nagrinėjant pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 40 straipsnio 1 dalimi, 41 straipsniu, teisėjų kolegija

nusprendžia:

Pareiškėjo K. J. J. apeliacinį skundą tenkinti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. lapkričio 19 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo K. J. J. skundą tenkinti, panaikinti Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos 2016 m. spalio 14 d. raštą Nr. R2-(ŠP)-2648 „Dėl informacijos pateikimo“ ir įpareigoti Valstybinę energetikos reguliavimo tarybą pareiškėjo 2016 m. rugsėjo 28 d. prašymą (reg. 2016 m. rugsėjo 28 d., Nr. R1-8490) išnagrinėti iš naujo.

Pareiškėjo K. J. J. prašymą dėl išlaidų, patirtų pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose, atlyginimo tenkinti ir priteisti jam iš Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos 45 Eur (keturiasdešimt penkis eurus) bylinėjimosi išlaidų, patirtų pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose.

Sprendimas neskundžiamas.

Teisėjai Rytis Krasauskas

Ramutė Ruškytė

Skirgailė Žalimienė