4fbebddc-8c8a-4147-b618-0fd6d58dd18f · Kauno apygardos teismas

                                      Nr. ATP-277-319/2015                                                                    Teisminio proceso Nr. 4-69-3-08101-2014-9                                                    Procesinio sprendimo kategorijos:

                                 45.4.; 45.4.4.; 45.4.5; 79.1               (S)                                                       KAUNO APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2015 m. kovo 25 d.Kaunas Kauno apygardos teismo teisėjas Rimas Švirinas, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs Kauno apskrities VPK kelių policijos valdybos (toliau – Institucija) Viršininko Dano Česnausko ir R.

B. apeliacinius skundus dėl Kauno apylinkės teismo 2015 m. sausio 30 d. nutarimo R. B. administracinio teisės pažeidimo byloje,  n u s t a t ė : administracinio teisės pažeidimo protokolas R. B. buvo suraÅ¡ytas dėl to, kad ji 2014-10-20, 13.40 val. Kaune, prie AuÅ¡ros g. 7 vairuodama automobilį VW Polo, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) pradėdama važiuoti nebuvo atidi, važiuodama atbula atsitrenkė į kitÄ stovėjusį automobilį, taip jį apgadindama. Nesant apgadinto automobilio savininkui nesustojusi iÅ¡ eismo įvykio vietos nuvažiavo, tuo pažeisdama Kelių eismo taisyklių KET 9, 101 p. 219.1., 219.2, 222 p. reikalavimus ir padarė administracinius teisės pažeidimus, numatytus Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau ATPK) 127 str. 2 d., 130 str. 1 d.Kauno apylinkės teismo 2015-01-30 nutarimu R.

B. pripažinta padariusi administracinį teisės pažeidimÄ , numatytÄ ATPK 127 str. 2 d., ir paskirta 28 eurų (dvideÅ¡imt aÅ¡tuonių eurų) bauda. Administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 130 str. 1 d., bylos teisena R. B. atžvilgiu nutraukta, nesant Å¡io pažeidimo sudėties. Apylinkės teismas sprendė, kad byloje esančių įrodymų visuma leidžia konstatuoti, jog R. B. veiksmuose nebuvo tyčios pasiÅ¡alinant iÅ¡ įvykio vietos, nes ji nepastebėjo, kad kliudė kitÄ automobilį ir nesiekė iÅ¡vengti atsakomybės už savo veiksmus.Institucija praÅ¡o pakeisti Kauno apylinkės teismo 2015-01-30 nutarimÄ administracinio teisės pažeidimo byloje dalyje dėl pažeidimo, numatyto ATPK 130 str. 1 d. padarymo ir R.

B. vadovaujantis ATPK 30(1) str. paskirti sankcijoje numatytÄ minimaliÄ piniginę nuobaudÄ , t.y. 868 Eur su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 1 metams. Skunde teigiama, kad teismas nurodė ne visas esmines bylos aplinkybes, reikÅ¡mingas aiÅ¡kinantis administracinėn atsakomybėn patraukto asmens pasiÅ¡alinimo iÅ¡ eismo įvykio vietos kaltės, motyvo, tikslo turinį, neiÅ¡siaiÅ¡kino pasiÅ¡alinimo motyvų bei tikslų turinio ir nepagrįstai konstatavo R. B. nekaltumÄ dėl pažeidimo, numatyto ATPK 130 str. 1 d. padarymo, jos nekaltumÄ grįsdamas tyčios nebuvimu.

Teigia, kad liudytojų parodymai ir pareigÅ«nų medžiagoje užfiksuoti duomenys bei gauta informacija, yra objektyvÅ«s ir patikimi, abejoti pareigÅ«nais bei liudytojų pirminiais, neÅ¡aliÅ¡kais, objektyviais duomenimis nėra jokio pagrindo. Mano, kad liudytoja G. G. neturėjo pagrindo R. B. apkalbėti ar jai kenkti, iÅ¡kart po įvykio palikdama kontaktinius duomenis nukentėjusiajam ir nurodydama R. B. automobilio duomenis, įvykio aplinkybes. Apelianto nuomone, tai, kad pagal SEAKÄ® 22 str. 5 d. pradedančiajam vairuotojui, pažeidusiam KET reikalavimus, numato papildomas sÄ lygas - papildomÄ vairuotojų mokymÄ , kurį privaloma baigti per 1 m nuo pažeidimo padarymo datos, suponuoja iÅ¡vadÄ , kad R.

B. turėjo tikslÄ ir motyvÄ pasiÅ¡alinti iÅ¡ eismo įvykio ir taip iÅ¡vengti administracinės atsakomybės, pareigos atlyginti padarytÄ Å¾alÄ . Be to, R. B. savo kaltės nepripažino ir apskritai neigė sukėlusi eismo įvykį, žalos neatlygino. Apelianto vertinimu, R. B. veiksmai (kaltės nepripažinimas, žalos neatlyginimas, galimai turėtas tikslas ir motyvas iÅ¡vengti administracinės atsakomybės) sudaro visumÄ požymių apie asmens tyčios buvimÄ , kaip jÄ aiÅ¡kina aukÅ¡tesnieji teismai formuodami praktikÄ dėl pažeidimų, numatytų ATPK 130 str. 1 d.

Ir prieÅ¡ingai, jeigu byloje nustatyta, kad eismo įvykį sukėlęs asmuo nevengia administracinės atsakomybės, pareigos atlyginti žalÄ nukentėjusiajam, neneigia savo kaltės dėl eismo įvykio, ieÅ¡ko nukentėjusiojo, palieka savo koordinates arba bendrauja su nukentėjusiuoju, tokie duomenys paprastai rodo, kad asmuo iÅ¡ įvykio vietos pasiÅ¡alino ne siekdamas iÅ¡vengti atsakomybės, o sÄ Å¾iningai klysdamas dėl savo veiksmų teisėtumo. Mano, kad R. B. iÅ¡ eismo įvykio pasiÅ¡alino tyčia, suvokdama, jog padarė eismo įvykį ir vengdama atsakomybės, siekdama iÅ¡vengti neigiamų pasekmių (žalos atlyginimo, atsakomybės, papildomų sÄ lygų įvykdymo gaunant 10 m galiojantį vairuotojo pažymėjimÄ ).

Aplinkybė, jog nukentėjusiojo automobilis apgadintas nežymiai, o praėjus 5 dienoms R. B. automobilio iÅ¡orinių detalių apgadinimų neaptikta, nepaneigia fakto buvus eismo įvykiui, kÄ savo sprendime pripažino ir teismas ir dėl ko ginčo nekyla. R. B. skundžia Kauno apylinkės teismo 2015-01-30 nutarimÄ ir praÅ¡o panaikinti Kauno apylinkės teismo 2015 m. sausio 30 d. nutarimo dalį, kuria ji pripažinta padariusi administracinį teisės pažeidimÄ numatytÄ ATPK 127 str. 2 d. ir Å¡ioje dalyje priimti naujÄ nutarimÄ - administracinės teisės pažeidimo, numatyto ATPK 127 str. 2 d. bylos teisenÄ nutraukti, nesant Å¡io pažeidimo sudėties.

Skunde nurodo, kad teismas jos kaltę dėl ATPK 127 str. 2 d. pažeidimo grinė liudytojos G. G. parodymais, tačiau jie negali bÅ«ti laikomi patikimu jos kaltės įrodymu. Liudytoje pripažino, kad ji nematė, ar automobilis VW Polo judėjo atgal, nematė ir smÅ«gio momento, be to, buvo pakankamai toli nuo įvykio vietos. Ji iÅ¡girdusi kažkur už jos trenksmÄ , bei pamačiusi, kad apeliantės automobilis nuvažiuoja, o stovinčio automobilio Toyota Arensis priekinė dalis apgadinta, padarė prielaidÄ , kad automobilis VW Polo galėjo įsiremti į automobilio Toyota Avensis priekinę dalį, jį apgadino ir nuvažiavo.

Apelianės įsitikinimu, teismas turi remtis objektyviais, faktines aplinkybes patvirtinančiais įrodymais, o ne liudytojos prielaidomis. Skunde nurodo, kad ATPK 127 str. 2 d. nustatyta administracinė atsakomybė už Kelių eismo taisyklių pažeidimÄ nulėmusį kitiems asmenims priklausančių kelio ir kitų įrenginių arba kitokio turto sugadinimÄ (apgadinimÄ ), o byloje nėra jokių objektyvių įrodymų, patvirtinančių, kad buvo eismo įvykio faktas, kurio metu buvo sugadinta ar apgadinta bent viena transporto priemonė.

Nei policijos pareigÅ«nai, nei R. L. įvykio nematė. Jis pats bei AB Lietuvos draudimas pažyma patvirtino, kad automobilis Toyota Avensis prieÅ¡ tai buvo patekęs į kitÄ eismo įvykį, o R. L. nežino, ar skilimas prie grotelių atsirado bÅ«tent 2014-10-20. Taigi, tiek administracinės teisės pažeidimo protokolas, tiek policijos pareigÅ«no tarnybinis praneÅ¡imas neatitinka tikrų faktinių bylos aplinkybių.Apeliantės teigimu, nesant įrodymų, kad tikrai buvo apgadintas kitas automobilis, nėra ATPK 127 str. 2 dalyje numatyto administracinio teisės pažeidimo sudėties bei nėra jokio teisinio pagrindo teigti, jog įvyko eismo įvykis, atsižvelgiant į tai, kaip jis apibrėžtas kelių eismo taisyklėse.

Skundo autorės įsitikinimu, teismas netinkamai vertino įrodymus ir padarė nepagrįstas iÅ¡vadas dėl administracinio teisės pažeidimo buvimo fakto (įvykio), kurios lėmė neteisėto ir nepagrįsto nutarimo toje dalyje, kuria R. B. pripažinta padariusi ATPK 127 str. 2 d. numatytÄ administracinės teisės pažeidimÄ , priėmimÄ .Atsiliepime į Institucijos apeliacinį skundÄ R. B. nurodo kad su policijos apeliaciniu skundu nesutinka ir praÅ¡o nutarimo dalį dėl teisenos nutraukimo pagal ATPK 130 str. 1 d. palikti nepakeistÄ .

Atsiliepime į R. B. apeliacinį skundÄ Kauno apskrities VPK Kelių policijos valdybos VirÅ¡ininkas nurodė, kad su pažeidėjo apeliaciniu skundu nesutinka, nes byloje pakankamai įrodymų, kad R. B. padarė administracinio teisės pažeidimo protokole nurodytus pažeidimus ir turi bÅ«ti už tai nubausta. Kauno apskrities VPK kelių policijos valdybos (toliau Institucija) VirÅ¡ininko ir R. B. apeliaciniai skundai atmestini. ATPK 257 str. nustatyta, kad administracinio teisės pažeidimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimÄ , pagrįstÄ visapusiÅ¡ku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto iÅ¡nagrinėjimu.

Konstatuoti tam tikro fakto buvimÄ ar nebuvimÄ galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiÅ¡kai reikÅ¡mingas aplinkybes, turi bÅ«ti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieÅ¡taravimai, logiÅ¡kumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų Å¡altinių patikimumas. IÅ¡ ATPK 257 str. matyti, kad įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu.

Vidinis įsitikinimas – tai ne iÅ¡ankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta iÅ¡vada, kuri padaroma iÅ¡ surinktų įrodymų, kada iÅ¡nagrinėjami reikÅ¡mingi faktai, iÅ¡keliamos ir iÅ¡tiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma. Dėl ATPK 127 str. 2 d. numatyto administracinio teisės pažeidimo. ATPK 127 str. 2 d. numatyta atsakomybė už KET pažeidimÄ , nulėmusį kitiems asmenims priklausančių transporto priemonių, krovinių, krovinių kelių, kelio ir kitų įrenginių arba kitokio turto sugadinimÄ .

Pagal minimo straipsnio dispozicijÄ , asmuo gali bÅ«ti patrauktas administracinėn atsakomybėn tik nustačius, jog jis pažeidė KET ir Å¡is taisyklių pažeidimas nulėmė kitiems asmenims priklausančių transporto priemonių, krovinių, kelių, kelio ir kitų įrenginių arba kitokio turto sugadinimÄ (apgadinimÄ ). Pažymėtina ir tai, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, nagrinėdamas bylas dėl ATPK 127 str. 2 d. numatytų pažeidimų padarymo, yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, jog tam, kad asmuo bÅ«tų pripažintas kaltu pažeidęs minėtÄ teisės normÄ , bÅ«tina nustatyti žalos kitų asmenų turtui padarymo faktÄ .Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs byloje esančius įrodymus, konstatuoja, jog pirmos instancijos teismas tinkamai įvertino įrodymus ir pagrįstai R.

B. pripažino kalta, padarius ATPK 127 str. 2 d. numatytÄ pažeidimÄ . Pažeidėja neneigė, jog vairavo automobilį VW Polo, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) administracinio teisės pažeidimo protokole nurodytu laiku ir vietoje, tačiau tvirtina kito automobilio nekliudžiusi. Jos kaltę dėl eismo įvykio sukėlimo patvirtina bylos duomenys: tiesioginė įvykio liudytoja G. G., kuri nurodė, kad iÅ¡girdo aiÅ¡kų smÅ«gį, suveikė automobilio signalizacija ir ji atsisukusi pamatė susirėmusius automobilius Toyota Avensis ir VW Polo, kurio vairuotojas nesustojo ir neiÅ¡lipo apžiÅ«rėti, iÅ¡ įvykio vietos nuvažiavo, ji priėjusi prie likusio automobilio pamatė apgadinimus, pranešė policijai.

R. B. apeliaciniame skunde teigia, kad liudytoja paties automobilių susidÅ«rimo nematė, todėl ji, pamačiusi Toyota apgadinimus, padarė prielaidÄ , kad jos vairuojamas automobilis VW Polo galėjo į jį įsiremti ir padaryti Å¡iuos apgadinimus. Liudytoja savo paaiÅ¡kinime ir duodama parodymus teisme nuosekliai teigė, kad matė abu automobilius susirėmusius, o neteigė, kad iÅ¡vadÄ apie tarp jų buvusį kontaktÄ padarė tik pamačiusi automobilio Toyota Avensis apgadinimus. Liudytojos parodymai atitinka kitus bylos duomenis, be to, ji visiÅ¡kai paÅ¡alinis asmuo stebėjęs įvykį, nepažįstanti nei R.

B., nei R. L., todėl netikėti jos parodymais nėra jokio pagrindo.Eismo įvykio vietos schemoje užfiksuota automobilio Toyota Avensis padaryti apgadinimai – priekinis bamperis įlenktas per vidurį ir įskeltos radiatoriaus grotelės (b. l. 10), fotonuotraukos, iš kurių matyti esantys ant automobilio Toyota Avensis priekinio bamperio ir radiatoriaus apgadinimai. Nors R. L. nurodė, kad nežino, kada atsirado skilimas prie grotelių, nes automobilis buvo patekęs į autoįvykį anksčiau, tačiau jis negalėjo kategoriškai patvirtinti, kad ankstesniame įvykyje buvo padaryti būtent po šio eismo įvykio konstatuoti apgadinimai, be to, savo paaiškinime jis nurodė, kad šiuo autoįvykiu jam padaryta materialinė žala ( b. l. 5).

Transporto priemonės techninės apžiūros akto duomenys, kad automobiliui VW Polo, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) mechaninių apgadinimų nenustatyta (b. l. 9), įvertinus aukščiau aptartus duomenis, bei tai, kad šis automobilis buvo apžiūrėtas tik po įvykio praėjus 5 dienoms, neleidžia daryti kategoriškos išvados, kad jis nedalyvavo analizuojamame eismo įvykyje. Visi šie duomenys neginčijamai patvirtina, kad R. B. veiksmais, kuriais ji pažeidė KET reikalavimus, buvo padaryta žala kito asmens turtui.

Dėl ATPK 130 str. 1 d. numatyto administracinio teisės pažeidimo. Pagal ATPK 130 str. 1 d. administracinę atsakomybę užtraukia vairuotojo pasitraukimas iÅ¡ eismo įvykio, su kuriuo jis yra susijęs, vietos pažeidžiant Kelių eismo taisykles. Ä®rodinėjant šį administracinį teisės pažeidimÄ , bÅ«tina nustatyti, kad buvo eismo įvykis, kad asmuo yra su Å¡iuo įvykiu susijęs bei kad jis iÅ¡ įvykio vietos pasiÅ¡alino pažeisdamas Kelių eismo taisykles. Pagal Å¡io nusižengimo esmę, jo padarymo kaltė gali pasireikÅ¡ti tik sÄ moningu veikimu – tyčia, todėl, baudžiant asmenį pagal Å¡iÄ normÄ , bÅ«tina nustatyti, kad jis suprato sukėlęs eismo įvykį ir sÄ moningai pasiÅ¡alino iÅ¡ įvykio vietos, suprasdamas, kad elgiasi neteisėtai.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra ne kartÄ iÅ¡aiÅ¡kinęs, jog asmuo turi suvokti ne tik tai, kad jis sukėlė eismo įvykį, bet ir tai, kad iÅ¡ Å¡io įvykio vietos jis pasiÅ¡alina neteisėtai. Tai reiÅ¡kia, kad kiekvienu atveju teismas privalo nustatyti, jog konkrečioje situacijoje asmuo suvokė savo pareigÄ pasilikti eismo įvykio vietoje ir jÄ ignoruodamas pasiÅ¡alino. Sprendžiant, ar asmens veika – pasitraukimas iÅ¡ eismo įvykio vietos – pasireiÅ¡kė tyčios forma, bÅ«tina įvertinti automobiliui ar kitam kliudytam objektui padarytos žalos mastÄ , kontakto pobÅ«dį, paties asmens elgesį po eismo įvykio.

Eismo įvykį sukėlusio ir iÅ¡ įvykio vietos pasiÅ¡alinusio asmens kaltės turinys nustatomas vertinant įvykio aplinkybes, bylos medžiagÄ . Duomenys, rodantys, kad pasiÅ¡alindamas asmuo tikėjosi apsunkinti kaltininko nustatymÄ , eismo įvykio aplinkybių atskleidimÄ , iÅ¡vengti pareigos atlyginti nukentėjusiajam padarytÄ Å¾alÄ (stengėsi paslėpti eismo įvykio pėdsakus, iÅ¡ įvykio vietos pasiÅ¡alino skubiai ir pan.), atskleidžia, kad asmuo suvokė, jog pasiÅ¡alindamas iÅ¡ eismo įvykio vietos jis elgiasi neteisėtai.

Ir prieÅ¡ingai, jeigu byloje nustatyta, kad eismo įvykį sukėlęs asmuo nevengia administracinės atsakomybės, pareigos atlyginti žalÄ nukentėjusiajam, neneigia savo kaltės dėl eismo įvykio ir pan., tokie duomenys paprastai rodo, kad asmuo iÅ¡ įvykio vietos pasiÅ¡alino ne tyčia, o sÄ Å¾iningai klysdamas dėl savo veiksmų teisėtumo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys Nr. 2AT-4-2011, 2AT-10-2012, 2AT-11-2012).Patikrinęs byloje esančius duomenis įrodymų vertinimo aspektu, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad apylinkės teismo iÅ¡vados dėl R.

B. kaltės padarius ATPK 130 str. 1 d. numatytÄ pažeidimÄ nebuvimo, yra pagrįstos ir motyvuotos, priimtos teismui iÅ¡samiai, neÅ¡aliÅ¡kai ir teisingai įvertinus tiek pažeidėjÄ kaltinančius, tiek ir jÄ teisinančius įrodymus. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs byloje surinktų įrodymų visumÄ , padarė teisingÄ ir pagrįstÄ iÅ¡vadÄ , kad nors R. B. veiksmai, kad ji nesustojo ir nuvažiavo iÅ¡ įvykio vietos, formaliai atitinka ATPK 130 str. 1 d. numatyto pažeidimo objektyviuosius požymius, tačiau byloje esančių įrodymų visuma leidžia konstatuoti, jog jos veiksmuose nebuvo tyčios pasiÅ¡alinant iÅ¡ įvykio vietos, nes ji nepastebėjo, kad kliudė kitÄ automobilį ir nesiekė iÅ¡vengti atsakomybės už savo veiksmus, todėl jos veiksmuose nėra administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 130 str. 1 d., sudėties.Institucija skunde teigia, kad teismas netinkamai įvertino visus surinktus duomenims, abejoti pareigÅ«nais bei liudytojų pirminiais, neÅ¡aliÅ¡kais, objektyviais duomenimis nebuvo jokio pagrindo, liudytoja G.

G. neturėjo pagrindo R. B. apkalbėti ar jai kenkti, todėl jais turėjo bÅ«ti tikima. IÅ¡ skundžiamo nutarimo matyti, kad pirmosios instancijos teismas ir nekonstatavo, kad Å¡i liudytoja nurodė neteisingas aplinkybes, jais grindė pažeidėjos kaltę dėl ATPK 172 str. 2 d. pažeidimo padarymo. Tačiau aukÅ¡tesnysis teismas pažymi, kad nors minima liudytoja ir nurodė iÅ¡girdusi trenksmÄ ir signalizacijos garsÄ ir pamatė pažeidėjos vairuojamÄ automobilį VW Polo galiniu buferiu įsirėmusį į nukentėjusiojo automobilio Toyota Avensis priekinę dalį, tokie jos parodymai besÄ lygiÅ¡kai neįrodo R.

B. tyčios dėl ATPK 130 str. 1 d. pažeidimo. Tai, kad liudytoja G. G. teigė, jog buvo pakankamai aiÅ¡kus smÅ«gio garsas, įsijungė garsinė ir Å¡viesų signalizacija, todėl, jos manymu, atsitrenkusį automobilį vairuojantis asmuo turėjo tai pajusti ir iÅ¡girsti, yra tik subjektyvus jos pastebėjimas, todėl negalima teigti, kad tÄ patį matė ir juto pati R. B.. R. B. ir kartu su ja automobilyje buvusi liudytoja M. V. nuosekliai tvirtino, kad iÅ¡ aptariamos įvykio vietos jos iÅ¡važiavo nepajutę jokio stuktelėjimo ir jokios signalizacijos.

Apie eismo įvykį sužinojo vėliau ir Å¡i pažeidėjos bei liudytojos versija niekuo nepaneigta. Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl pažeidėjos kaltės, įvertino ir raÅ¡ytinius bylos duomenis ir teisingai spendė, jog nukentėjusiojo automobilio apgadinimų pobÅ«dis leidžia teigti, kad kontaktas nebuvo stiprus ir todėl, bÅ«dama automobilyje ir veikiant varikliui, R. B. galėjo nepastebėti ir nejausti, kad kliudė kitÄ automobilį. Apeliacinio skundo argumentai, jog pažeidėja tyčia, sÄ moningai pasiÅ¡alino iÅ¡ įvykio vietos, kaip pradedanti vairuotoja, norėdama iÅ¡vengti su pažeidimais susijusių padarinių, tėra tik niekuo nepagrįstas apelianto manymas, nes jokie duomenys to nepatvirtina.

AukÅ¡tesniojo teismo vertinimu, nedidelis R. B. vairavimo stažas rodo jos nepatyrimÄ , vairavimo įgÅ«džių stokÄ , tad ir tai turėjo įtakos jos tinkamam įvykio aplinkybių suvokimui ir įvertinimui.Ä®vertinus aptartÄ , skundÄ nagrinėjantis teismas laiko, jog apylinkės teismas vadovaudamasis in dubio pro reo principu, padarė teisingÄ iÅ¡vadÄ , kad R. B. veiksmuose nenustatyta ATPK 130 str. 1 d. numatyto pažeidimo sudėtis.Atsižvelgęs į tai, kas iÅ¡dėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas teisingai vertino faktines bylos aplinkybes, tinkamai taikė įstatymo nuostatas ir priėmė teisėtÄ ir pagrįstÄ nutarimÄ , kurį panaikinti apeliaciniuose skunduose nurodytais motyvais nėra pagrindo.

Todėl apeliaciniai skundai netenkinami, o teismo nutarimas paliekamas nepakeistas. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 30212 straipsnio 1 dalies 1 punktu, n u t a r i a : Kauno apylinkės teismo 2015 m. sausio 30 d. nutarimÄ palikti nepakeistÄ ir Kauno apskrities VPK kelių policijos valdybos VirÅ¡ininko ir R. B. apeliacinių skundų netenkinti.Å i nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dienÄ . Teisėjas                                                                                               Rimas Å virinas