2017-03-08 Nr. AB-5483-3-61-3-05233-2014-3 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr

Administracinė byla Nr. eA-500-525/2017

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-05233-2014-3

Procesinio sprendimo kategorija 34.2

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2017 m. kovo 8 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus (pranešėjas), Ramūno Gadliausko (kolegijos pirmininkas) ir Dalios Višinskienės,

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo MB „Kamnis“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. sausio 4 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjos MB „Kamnis“ skundą atsakovui Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamentui dėl nutarimo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėjas MB „Kamnis“ (toliau – ir pareiškėjas, bendrovė) su skundu kreipėsi į teismą, prašydamas panaikinti Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamento (toliau – ir atsakovas, Departamentas) 2014 m. spalio 30 d. nutarimą Nr. ATK2-135/14 (toliau – ir Nutarimas Nr. ATK2-135/14), kurio pagrindu pareiškėjui buvo paskirta 144,81 Eur (500 Lt) bauda už Lietuvos Respublikos alkoholio kontrolės įstatymo (toliau – ir AKĮ) 18 straipsnio 3 dalies 13 punkto pažeidimą.

Pareiškėjas skunde nurodė, kad jo nuomone, Departamentas nepagrįstai barmenės piktavališkus ir prieš MB „Kamnis“ nukreiptus veiksmus sutapatino su bendrovės veiksmais. Pažymėjo, kad barmenė sąmoningai veikė prieš pareiškėjo interesus ir viršijo jai suteiktus įgaliojimus, todėl tokie piktavališki jos veiksmai negalėjo užtraukti atsakomybės pareiškėjui. Pareiškėjo įsitikinimu, fizinio asmens atsakomybė negali būti absoliučiai sutapatinama su juridinio asmens atsakomybe, o AKĮ pažeidimas pareiškėjui teisėtai galėjo būti inkriminuotas tik tuo atveju, jei būtų buvę nustatyta, jog barmenė, padariusi pažeidimą, veikė pagal savo kompetenciją ir laikydamasi juridinio asmens nurodymų. Pabrėžė, kad atsakovas nenagrinėjo nei barmenės veiksmų, nei to, ar ji veikė intra vires (savo kompetencijos ribose). Pareiškėjas nurodė, kad laikėsi AKĮ reikalavimų ir dėjo visas įmanomas pastangas, kad AKĮ nebūtų pažeistas darbuotojų veiksmais, jis aktyviai siekė užtikrinti AKĮ nuostatų laikymąsi savo veikloje ir visomis išgalėmis kontroliavo savo darbuotojus, kad ir jie nepažeidinėtų įstatymo. Atkreipė dėmesį, kad atsakovas neįrodė MB „Kamnis“ kaltės.

Pažymėjo, kad atsakovas neatsižvelgė į MB „Kamnis“ paaiškinimuose nurodytas faktines aplinkybes, kad alkoholinius gėrimus pirko Kauno miesto savivaldybės Viešosios tvarkos skyriaus specialistai, kurie galimai išprovokavo barmenę padaryti pažeidimą, neleisdami jai tinkamai jų aptarnauti ir atidaryti alkoholinių gėrimų pakuočių. Be to, anot pareiškėjo, Nutarimas Nr. ATK2-135/14 priimtas praleidus AKĮ 35 straipsnio 2 dalyje nustatytą vieno mėnesio naikinamąjį terminą.

Atsakovas atsiliepime į pareiškėjo skundą, prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą. Atsiliepime nurodė, kad Valstybinei mokesčių inspekcijai nėra suteikta teisė skirti baudas už AKĮ 18 straipsnio 3 dalies 13 punkto pažeidimus, be to, objektyviai ir visapusiškai suvokti apie galimą pažeidimą ir įvertinti visas jo aplinkybes Departamentas galėjo tik nuo 2014 m. spalio 14 d., todėl ši diena ir yra laikoma pažeidimo nustatymo diena, o terminas nuobaudai skirti nebuvo praleistas.

Atsakovas taip pat kritiškai vertino pareiškėjo argumentus, kad samdoma darbuotoja veikė ne Bendrovės interesais. Pažymėjo, kad minėta darbuotoja darbo santykiais buvo susijusi su pareiškėju, o kasos kvituose buvo nurodyta, kad byloje aptariamus alkoholinius gėrimus pardavė būtent pareiškėjas. Remdamasis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) praktika atsakovas akcentavo, kad pareiškėjas buvo licencijos verstis mažmenine prekyba alkoholiniais gėrimais turėtojas, todėl jis ir buvo atsakingas už tai, kad prekyba alkoholiniais gėrimais būtų vykdoma nepažeidžiant AKĮ, o prekybą vykdantys pareiškėjo darbuotojai veiktų pareiškėjo vardu, todėl licencijos verstis mažmenine prekyba alkoholiniais gėrimais turėtojo atsakomybei už AKĮ 18 straipsnio 3 dalies 13 punkto reikalavimo pažeidimus atsirasti užteko nustatyti pažeidimo, numatyto šio įstatymo normos dispozicijoje, faktą.

Departamento teigimu, ginčijamo teisės pažeidimo kvalifikavimui juridinės reikšmės neturi kaltės pasireiškimas. Kaltės, kaip psichologinio santykio, buvimas nėra būdingas juridiniam asmeniui, todėl juridinio asmens kaltės problema negali būti išspręsta vadovaujantis psichologinės kaltės samprata. Juridinio asmens kaltė gali būti tik normatyvinė ir nustatoma, nurodant jam pareigą atidžiai ir rūpestingai kontroliuoti savo veiklą. Atkreipė dėmesį, jog byloje nebuvo ginčo, kad pareiškėjo atstovės parduoti alkoholiniai gėrimai nebuvo vartojami vietoje, o buvo išsinešti gamyklinėje uždarytoje taroje, taigi viešojo maitinimo vietoje pareiškėjas vykdė prekybą alkoholiniais gėrimais ne vartoti vietoje, o išsinešimui, taigi nesiėmė visų galimų veiksmų užtikrinti įstatyme numatytos imperatyvios pareigos vykdymo ir tokiu būdu pažeidė AKĮ 18 straipsnio 3 dalies 13 punkto nuostatas.

II. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2016 m. sausio 4 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė kaip nepagrįstą.

Teismas nustatė, kad ginčas kilo dėl Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamento Nutarimo Nr. ATK2-135/14, kurio pagrindu pareiškėjui už AKĮ 18 straipsnio 3 dalies 13 punkto pažeidimą buvo skirta 144,81 Eur (500 Lt) bauda, teisėtumo ir pagrįstumo.

Teismas vadovavosi Lietuvos Respublikos alkoholio kontrolės, Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymų nuostatomis, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika.

Teismas nustatė, kad 2014 m. rugsėjo 13 d. Kauno apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos (toliau – ir Kauno AVMI) ir Kauno miesto savivaldybės Viešosios tvarkos skyriaus specialistai, atlikdami pareiškėjo patikrinimą, kontrolinio pirkimo metu pareiškėjo bare apie 00 val. 53 min. nusipirko vieną butelį degtinės „Auksinė“ ir vieną butelį putojančio vyno „Rocca dei Forti“. Minėtus alkoholinių gėrimų butelius MB „Kamnis“ pardavėja G. M. pardavė neatidarytoje gamyklinėje taroje. Kuriuos Kauno miesto savivaldybės Viešosios tvarkos skyriaus specialistai uždarytoje pakuotėje išsinešė į lauką.

Teismas konstatavo, kad pareiškėjo darbuotojos padarytas pažeidimas (AKĮ 18 str. 3 d. 13 p.) laikytinas pareiškėjo padarytu pažeidimu. Pareiškėjo taikytas prevencinės priemones - užrašus apie draudimą išsinešti alkoholinius gėrimus iš baro, pardavėjų informavimą apie AKĮ nustatytus draudimus, teismo buvo vertintos, kaip buvusios nepakankamai efektyvios. Pažymėjo, kad skundžiamu nutarimu pareiškėjui buvo paskirta minimali ekonominė sankcija, todėl, teismas vertino, kad pareiškėjui paskirta 144,81 Eur (500 Lt) ekonominė sankcija buvo pagrįsta, proporcinga padarytam pažeidimui, todėl teisėta. Pareiškėjo skundą atmetė kaip nepagrįstą.

III. Pareiškėjas apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. sausio 4 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – patenkinti skundą.

Apeliacinį skundą pareiškėjas grindžia tuo, kad skundžiamame sprendime teismas atsakomybės taikymą MB „Kamnis“ pripažino aklai ir visiškai nenagrinėjo nei barmenės veiksmų, nei tai, ar barmenė veikė intra vires (savo kompetencijos ribose). Teigia, kad skundžiamame sprendime neteisėtai ir nepagrįstai nebuvo analizuojama MB „Kamnis“ kaltė, teismas neatsižvelgė į tai, kad MB „Kamnis“ dėjo pastangas, kad būtų užtikrinamas AKĮ 18 straipsnio 3 dalies 13 punkto laikymasis. Nurodo, kad teismas rėmėsi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, kuri nėra panaši ar analogiška šiai byla.

Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamentas atsiliepime į pareiškėjo apeliacinį skundą nurodo, kad jo manymu pareiškėjas apeliaciniame skunde nenurodo motyvų, kodėl pirmosios instancijos teismo išvados ir sprendimas yra nepagrįstas ir naikinti. Teigia, kad pareiškėjo argumentai jau yra įvertinti, detaliai išnagrinėti, bei motyvuotai atmesti pirmosios instancijos teismo sprendime, todėl, mano, kad pareiškėjas nepagrįstai pateikia tuos pačius argumentus dėl aptariamo Departamento nutarimo panaikinimo. Prašo pareiškėjo apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą ir palikti galioti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. sausio 4 d. sprendimą administracinėje byloje.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Ši byla apeliacine tvarka nagrinėjama vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (1999 m. sausio 14 d. įstatymo Nr. VIII-1029 redakcija) normomis, galiojusiomis iki 2016 m. liepos 1 d., nes byla apeliacine tvarka pradėta nagrinėti iki įsigaliojo Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo Nr. VIII-1029 pakeitimo įstatymas (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo Nr. VIII-1029 pakeitimo įstatymo 7 str. 1 d., 8 str. 2 d.).

Byloje ginčas kilo dėl Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamento 2014 m. spalio 30 d. nutarimo Nr. ATK2-135/14, kurio pagrindu pareiškėjui buvo paskirta 144,81 Eur (500 Lt) bauda, teisėtumo ir pagrįstumo.

Administracinių bylų teisenos įstatymo 136 straipsnio 2 dalis nustato, kad apeliacine tvarka nagrinėjant bylą teismo nesaisto apeliacinio skundo argumentai ir jis privalo patikrinti visą bylą.

Alkoholio kontrolės įstatymo 18 straipsnio 3 dalies 13 punktas (2014 m. liepos 17 d. įstatymo redakcija Nr. XII-1056) nustato, kad Lietuvos Respublikoje prekiauti alkoholiniais gėrimais draudžiama nuo 22 valandos iki 8 valandos viešojo maitinimo vietose, turinčiose licencijas mažmeninei prekybai alkoholiniais gėrimais. Šis draudimas netaikomas viešojo maitinimo vietose, turinčiose licencijas mažmeninei prekybai alkoholiniais gėrimais, parduodamiems pilstomiems alkoholiniams gėrimams ar alkoholiniams gėrimams, parduodamiems atidarytoje pakuotėje ir tik vartoti vietoje. Aiškindamas šios teisės normos turinį (ankstesnės redakcijos Alkoholio kontrolės įstatymo 18 straipsnio 3 dalies 12 punktą (2011 m. gruodžio 23 d. įstatymo Nr. XI-1911 redakcija), kuris suformuluotas analogiškai), Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra nurodęs, jog išimtimi iš bendros taisyklės pasinaudoti galima, kai yra tenkinamos dvi kartu egzistuojančios sąlygos: gėrimai parduodami atidarytoje pakuotėje ir tik vartoti vietoje (žr. 2013 m. rugpjūčio 5 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A858-351/2013). Alkoholio kontrolės įstatymo 34 straipsnio 3 dalis (2014 m. liepos 17 d. įstatymo redakcija Nr. XII-1056) numato, kad už šio įstatymo 18 straipsnio 3 dalyje nustatytų reikalavimų nesilaikymą įmonės, Europos juridiniai asmenys ir jų filialai, užsienio juridinių asmenų atstovybės Lietuvos Respublikoje baudžiami nuo penkių šimtų litų iki dviejų tūkstančių litų bauda, o už šių reikalavimų pažeidimą, padarytą pakartotinai per dvejus metus nuo baudos paskyrimo, – nuo dviejų tūkstančių litų iki penkių tūkstančių litų bauda.

Šioje administracinėje byloje nustatyta, jog pareiškėjui, turinčiam licenciją verstis mažmenine prekyba alkoholiniais gėrimais, priklausančiame bare, esančiame adresu (duomenys neskelbtini), Alkoholio kontrolės įstatymo 18 straipsnio 3 dalies 13 punkte nurodytu laiku buvo parduoti alkoholiniai gėrimai neatidarytoje pakuotėje, kuriuos pirkėjai iš baro išsinešė. Ginčo tarp šalių dėl paties fakto, kad buvo padarytas pažeidimas, nėra. Pagrindinis ginčas kilo dėl to, ar yra pareiškėjo kaltė dėl Alkoholio kontrolės įstatymo 18 straipsnio 3 dalies 13 punkte įtvirtinto draudimo pažeidimo. Pareiškėjas tvirtino, jog alkoholinius gėrimus draudžiamu laiku pardavusi barmenė sąmoningai ir tyčia veikė prieš įmonės interesus, viršijo jai suteiktus įgaliojimus, todėl tokie savavališki barmenės veiksmai negali užtraukti atsakomybės įmonei. Be to, pareiškėjo teigimu, nutarimas buvo priimtas praleidus Alkoholio kontrolės įstatymo 35 straipsnio 2 dalyje nustatytą vieno mėnesio terminą.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje yra ne kartą konstatuota, jog alkoholiu prekiaujantis ūkio subjektas yra licencijos verstis mažmenine prekyba alkoholiniais gėrimais turėtojas ir yra atsakingas už tai, kad ši prekyba vyktų nepažeidžiant Alkoholio kontrolės įstatymo reikalavimų. Taigi ūkio subjektas, kaip prekybos alkoholiniais gėrimais licencijos turėtojas, turi pareigą imtis visų būtinų teisinių, organizacinių (administracinių) priemonių tam, kad nebūtų pažeisti Alkoholio kontrolės įstatymo reikalavimai (žr. 2012 m. rugsėjo 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A858-2241/2012). Būtina pažymėti, jog tokios priemonės turi būti efektyvios, kad užtikrintų Alkoholio kontrolės įstatyme nustatytų imperatyvų laikymąsi.

Be to, nagrinėjant administracines bylas inter alia (be kita ko) dėl Alkoholio kontrolės įstatymo nuostatų pažeidimo taip pat yra ne kartą konstatuota, kad juridinio asmens teisinė atsakomybė nėra atskiriama arba kokiu nors būdu atribojama nuo jo darbuotojų veiksmų, kurie yra (buvo) atliekami kavinės, kaip ekonominio vieneto, teikiamos paslaugos būdu. Tai reiškia, kad tokie kavinės darbuotojų veiksmai (paslaugų suteikimas) Alkoholio kontrolės bei Tabako kontrolės įstatymų požiūriu laikytini paties šio ūkio subjekto (pareiškėjo) veiksmais. Todėl tam tikri nurodytų įstatymų pažeidimai, padaryti kavinės darbuotojų, laikytini pareiškėjo padarytais pažeidimais (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. gegužės 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A143-678/2009, 2011 m. liepos 7 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A822-2732/2011). Toks Alkoholio kontrolės įstatymo nuostatų aiškinimas teismų praktikoje grindžiamas poreikiu užtikrinti šių teisės normų saugomas vartotojų teises, kita vertus, užtikrinti būtinumą tokį produktą pardavinėjančiam subjektui laikytis aukštesnių atidumo ir rūpestingumo standartų, kad nebūtų padaryta žala žmogaus sveikatai ir gyvybei.

Kaip nustatyta šioje administracinėje byloje, alkoholinius gėrimus draudžiamu laiku uždarytoje pakuotėje pardavė apelianto darbuotoja barmenė, t. y. asmuo, veikiantis MB „Kamnis“ vardu. Prekių pardavimas yra tiesioginės barmenės funkcijos. Pareiškėjo darbuotojos padarytas Alkoholio kontrolės įstatymo 18 straipsnio 3 dalies 13 punkto pažeidimas laikytinas pareiškėjo padarytu pažeidimu. Pareiškėjo taikytos prevencinės priemonės, kaip matyti, buvo neefektyvios. Šiame kontekste galima pažymėti, kad Alkoholio kontrolės įstatymo 18 straipsnio 3 dalies 13 punkte numatytas pažeidimas pagal savo pobūdį yra formalios sudėties. Tai reiškia, kad padarius tokį pažeidimą pareiškėjo, taip pat kaip ir jo darbuotojo, kaltė yra suponuojama, nenurodant konkrečios jos išraiškos.

Teisėjų kolegijos vertinimu, skundžiamas nutarimas priimtas nepažeidžiant Alkoholio kontrolės įstatymo 35 straipsnio 2 dalyje nustatyto vieno mėnesio termino. Šioje dalyje (2007 m. birželio 21 d. įstatymo Nr. X-1198 redakcija) nurodyta, kad šio įstatymo 34 straipsnio 1 dalyje nurodytos institucijos (šiuo atveju atsakovas) bylas nagrinėja ir baudas skiria ne vėliau kaip per mėnesį nuo pažeidimo nustatymo dienos, tačiau ne vėliau kaip per 3 metus nuo pažeidimo padarymo dienos. Alkoholio kontrolės įstatymo 35 straipsnyje nustatyti bylų nagrinėjimo terminai ir jų tarpusavio sąsaja leidžia daryti išvadą, kad naikinamąjį pobūdį turi šioje teisės normoje nurodytas 3 metų, o ne vieno mėnesio terminas. Tai reiškia, kad jeigu dėl tam tikrų teismo pripažintų svarbiomis priežasčių paminėtas vieno mėnesio terminas buvo praleistas, tai nebūtų besąlyginė vada priimtą nutarimą pripažinti neteisėtu ir jį panaikinti. Antra vertus, aiškinant Alkoholio kontrolės įstatymo 35 straipsnio 2 dalį, darytina išvada, kad nuostata dėl pažeidimo nustatymo dienos yra adresuota bylą nagrinėjančiai institucijai. Tai reiškia, kad tik šiai institucijai nustačius pažeidimo padarymo faktą (šiai institucijai gavus patikimą ir teisės aktų nustatytu būdu įformintą informaciją apie galbūt padarytą Alkoholio kontrolės įstatymo pažeidimą), aptariamas vieno mėnesio terminas yra pradedamas skaičiuoti. Šiuo atveju atsakovas duomenis apie galbūt padarytą Alkoholio kontrolės įstatymo 18 straipsnio 3 dalies 13 punkte įtvirtintų nuostatų pažeidimą gavo 2014 m. spalio 14 d., o nutarimą priėmė 2014 m. spalio 30 d., taigi nepraleido įstatyme numatyto baudos skyrimo termino. Teisėjų kolegijos vertinimu, pareiškėjui paskirta bauda yra individualizuota, atsižvelgiant į nustatytas faktines aplinkybes ir pažeidimo pobūdį.

Atsižvelgdama į pirmiau išdėstytus argumentus, taip pat pritardama kitiems pirmosios instancijos teismo argumentams ir jų nekartodama, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai aiškino ir taikė bylai reikšmingą teisinį reguliavimą ir priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą. Todėl pareiškėjo apeliacinis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. sausio 4 d. sprendimą palikti nepakeistą, o pareiškėjo MB „Kamnis“ apeliacinį skundą atmesti.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Laimutis Alechnavičius

Ramūnas Gadliauskas

Dalia Višinskienė