2013-03-06 Nr. AB-343 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr

Administracinė byla Nr. P143-55/2013

Procesinio sprendimo kategorija 80.9; 80.11; 80.13 (S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

2013 m. kovo 6 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Anatolijaus Baranovo (pranešėjas), Artūro Drigoto ir Irmanto Jarukaičio (kolegijos pirmininkas),

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo D. J. prašymą atnaujinti procesą administracinėje byloje Nr. A39-1704/2008 pagal pareiškėjo D. J. skundą atsakovams Kultūros paveldo departamentui prie Kultūros ministerijos, Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos Respublikos Vyriausybės, Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos, Lietuvos Respublikos Vyriausybei dėl konkurso rezultatų panaikinimo, žalos atlyginimo ir veiksmų pripažinimo neteisėtais.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėjas D. J. (toliau – pareiškėjas) skundu, kurį patikslino, kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą, prašydamas: 1) pripažinti, kad Kultūros paveldo departamentas prie Kultūros ministerijos (toliau – Departamentas), 2006 m. balandžio 19 d. rengdamas ir vykdydamas konkursą Juridinio ir personalo skyriaus vyriausiojo specialisto pareigoms užimti, pažeidė Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. birželio 24 d. nutarimu Nr. 966 patvirtintos Priėmimo į valstybės tarnautojo pareigas tvarkos (toliau – Tvarka) reikalavimus; 2) panaikinti kaip neteisėtus minėto konkurso protokole įformintus šio konkurso rezultatus; 3) pripažinti šio konkurso laimėtoju pareiškėją ir priteisti jam iš Departamento darbo užmokestį nuo 2006 m. balandžio 25 d. iki teismo sprendimo priėmimo dienos; 4) priteisti pareiškėjui iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Departamento, 2 500 Lt padarytai neturtinei žalai atlyginti; 5) pripažinti, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybė, Tvarkoje (2005 m. spalio 28 d. redakcija) nenumatydama, kokias konkrečiai žinias pretendentai turi įgyti konkurso egzamino žodžiu daliai, taip pat nenumatydama, kad egzamino žodžiu metu pretendentams pateikiami klausimai bei jų atsakymai turi būti fiksuojami darant garso įrašą, pažeidė pareiškėjo teises ir teisėtus interesus; 6) priteisti jam iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos Respublikos Vyriausybės, 70 000 Lt padarytai neturtinei žalai atlyginti.

Pareiškėjas nurodė, kad 2006 m. balandžio 7 d. pateikė Departamentui dokumentus, būtinus norint dalyvauti konkurse. Priėmęs dokumentus, Departamentas įteikė jam pranešimą „Dėl konkurso datos“ ir teisės aktų, iš kurių bus parengti testo klausimai, sąrašą. Pagal Tvarkos 41 punktą, Departamentas privalėjo nurodyti, kiek testo klausimų jis, kaip konkursą organizuojanti įstaiga, parengs, tačiau to nepadarė. Be to, Departamento pateiktas teisės aktų sąrašas buvo netikslus ir klaidinantis. Konkurso metu Departamentas pretendentus egzaminavo iš aktualių teisės aktų redakcijų, tačiau sąraše, kaip privalomos žinoti, buvo nurodytos ir neaktualios teisės aktų redakcijos.

Pagal Tvarkos 41 punkto reikalavimus, Departamentas testo klausimus turėjo sudaryti iš teisės aktų, kurių sąrašą pateikė priimdamas pretendentų dokumentus, tačiau iš tikrųjų testo klausimai buvo parengti vadovaujantis tik konkursą organizuojančiai įstaigai žinomais kriterijais, t. y. testas parengtas praktiškai tik iš Valstybės tarnybos įstatymo ir kelių poįstatyminių teisės aktų. Be to, kai kurie Departamento parengto testo klausimų atsakymų variantai buvo akivaizdžiai nelogiški. Prieš pradedant egzaminą raštu, Departamentas nepaskelbė pretendentams konkurso komisijos sudėties, nepranešė, kas yra komisijos nariai, kas komisijos sekretorius, t. y. nesilaikė Tvarkos 30 punkto reikalavimų (didžiąją egzamino raštu dalį patalpoje buvo tik vienas komisijos atstovas).

Egzamino žodžiu metu Departamentas pateikė klausimų ir iš teisės aktų, kurie nebuvo nurodyti pretendentams pateiktame teisės aktų sąraše. Vertinimas buvo neobjektyvus. Konkurso laimėtojas buvo parinktas iš anksto. Pareiškėjo nuomone, pagal parodytas žinias konkursą laimėti turėjo jis. Todėl konkurso rezultatai naikintini, laimėtoju pripažįstant pareiškėją, ir jam iš Departamento už laikotarpį nuo 2006 m. balandžio 25 d. iki teismo sprendimo priėmimo dienos priteistina darbo užmokesčio suma, kurią jis būtų gavęs nesant neteisėtų Departamento veiksmų.

Pareiškėjas patyrė ir neturtinės žalos, kadangi konkursui teko skirti daug energijos, dėmesio ir pastangų, ruoštis šventinėmis dienomis, o patirta nesėkmė sukėlė stresą, stiprius dvasinius išgyvenimus, pablogino jo reputaciją. Pareiškėjo nuomone, Lietuvos Respublikos Vyriausybė, 2002 m. birželio 24 d. nutarimu Nr. 966 patvirtindama Tvarką, neužtikrino aiškumo, tikrumo, skaidrumo bei objektyvios pretendentų atrankos, tuo pažeisdama jo, siekusio realizuoti teisę būti priimtam į valstybės tarnybą, teises ir teisėtus interesus.

Tvarkoje nedetalizuota, kokias konkrečiai žinias pretendentas turi įgyti prieš egzaminą žodžiu. Lietuvos Respublikos Vyriausybė Tvarkoje taip pat nenumatė, kad egzamino žodžiu metu pretendentams užduoti klausimai ir atsakymai į juos turi būti fiksuojami darant garso įrašą, tokiu būdu sudarydama pareiškėjui kliūtis įrodyti, jog Departamentas konkurso egzamino žodžiu metu buvo neobjektyvus.

II. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2006 m. lapkričio 2 d. sprendimu atmetė pareiškėjo skundą kaip nepagrįstą.

Teismas nurodė, kad pagal Tvarkos 41 punktą (2005 m. spalio 28 d. redakcija) nuo 30 iki 50 testo klausimų, sudaromų iš teisės aktų, susijusių su pareigybės, dėl kurios vyksta konkursas, funkcijomis, parengia konkursą organizuojanti įstaiga. Šių teisės aktų sąrašas pretendentams pateikiamas priimant jų dokumentus, kartu pretendentams nurodoma, kiek testo klausimų parengs konkursą organizuojanti įstaiga. Nagrinėjamu atveju teisės aktų, iš kurių pretendentai turėjo ruoštis konkursui, sąraše buvo nurodytos kelios neaktualios teisės aktų redakcijos, t. y. nurodyti seni kai kurių teisės aktų pavadinimai.

Tačiau sąraše nėra nurodyta, jog testo sprendimo metu reikės žinoti senas, aktualias, ar ir senas, ir aktualias nurodytų teisės aktų redakcijas. Be to, pareiškėjas, turėdamas aukštąjį teisinį išsilavinimą, vadovaudamasis protingumo kriterijumi, turėjo žinoti, kad Lietuvos Respublikos teritorijoje galioja aktualios teisės aktų redakcijos ir kad testai konkurse valstybės tarnautojo pareigoms užimti bus sudaromi būtent iš aktualių teisės aktų redakcijų. Skelbime apie organizuojamą konkursą buvo pateiktas telefono numeris pasiteirauti, t. y. pareiškėjui buvo suteikta galimybė paskambinti ir išsiaiškinti jam kilusius neaiškumus, tačiau jis šia teise nepasinaudojo.

Tai, kad Departamentas, pateikdamas teisės aktų sąrašą, nenurodė, kiek testo klausimų parengs jis pats, kaip konkursą organizuojanti įstaiga, neturėjo įtakos konkurso rezultatams ir pareiškėjo teisių ar teisėtų interesų nepažeidė. Visiems pretendentams buvo pateiktas vienodas kiekis tų pačių testo klausimų, nurodant tuos pačius atsakymų variantus. Be to, už egzamino raštu dalį pareiškėjas buvo įvertintas aukščiausiu balu. Tvarkoje nėra nurodyta, jog konkursą organizuojanti įstaiga testą turi sudaryti iš visų teisės aktų, kurie buvo išvardinti pretendentams pateiktame sąraše (tai, kiek konkrečiai testo klausimų konkursą organizuojanti įstaiga parengs, kuriuos teisės aktus, išvardintus sąraše, panaudos rengdama testą, palikta spręsti pačiai konkursą organizuojančiai įstaigai).

Departamentas laikėsi Tvarkos 40 punkte nurodytų reikalavimų, t. y. kiekvienas testo klausimas turėjo po 3 atsakymų variantus, vienas iš atsakymų buvo teisingas, o tai, kokie buvo likusieji – logiški ar nelogiški – nėra svarbu. Pareiškėjas nepateikė įrodymų, patvirtinančių, kad Departamentas nepaskelbė komisijos sudėties ir kad egzamino patalpoje didžiąją egzamino raštu dalį buvo tik vienas komisijos atstovas. Įstatymai imperatyviai nenurodo, kad konkurso valstybės tarnautojams žodžiu metu komisijos nariai privalo užduoti konkurse dalyvaujantiems asmenims klausimus tik iš tų teisės aktų, kurie buvo nurodyti pretendentams pateiktame teisės aktų sąraše. Svarbu tai, kad visiems konkurse dalyvaujantiems asmenims egzamino žodžiu metu būtų užduodami vienodi klausimai (Valstybės tarnybos įstatymo 11 str. 2 d., Tvarkos 50 p.).

Teismas padarė išvadą, kad pareiškėjo teiginiai dėl neobjektyvaus ir nepagrįstai žemo jo įvertinimo egzamino žodžiu metu yra nepagrįsti. Teismas taip pat padarė išvadą, kad Departamentas veikė taip, kaip turėjo veikti pagal įstatymus, ir nepadarė pažeidimų, galėjusių sukelti pareiškėjui Civilinio kodekso (toliau – CK) 6.250 straipsnio 1 dalyje numatytus padarinius, įvardijamus kaip neturtinė žala. Teismas nurodė, jog Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintoje Tvarkoje yra nustatytas pakankamai aiškus ir išsamus pretendentams prieš konkursą reikalingų įgyti žinių reglamentavimas.

Nagrinėjamu atveju Departamento skelbime nurodyta informacija buvo pakankamai išsami ir aiški, ir ja remdamasis būsimasis valstybės tarnautojas turėjo suprasti, kokių žinių jis turi įgyti prieš dalyvaudamas konkurse vienoms ar kitoms pareigoms užimti. Dėl pareiškėjo teiginių, kad egzamino žodžiu metu turėtų būti daromi garso įrašai, teismas pažymėjo, kad jis galėjo pasinaudoti Peticijų įstatyme numatyta teise ir kreiptis dėl, jo nuomone, Tvarkoje esančių spragų ištaisymo, t. y. nutarimo pakeitimo ar papildymo. Vadovaudamasis CK 6.250 straipsnio 1, 2 dalimis, 6.271 straipsnio 3 dalimi, teismas konstatavo, kad byloje ištirti įrodymai patvirtina, jog pareiškėjo reikalavimas Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos Respublikos Vyriausybės, dėl neturtinės žalos atlyginimo yra nepagrįstas.

Teismas nenustatė Lietuvos Respublikos Vyriausybės veikoje, priimant Tvarką, padarytų pažeidimų, galėjusių sukelti pareiškėjui CK 6.250 straipsnio 1 dalyje numatytus padarinius, įvardijamus kaip neturtinė žala.

III. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2008 m. kovo 13 d. nutartimi Vilniaus apygardos administracinio teismo 2006 m. lapkričio 2 d. sprendimą paliko nepakeistą, o pareiškėjo apeliacinį skundą atmetė.

Teismas konstatavo, jog pirmosios instancijos teismas, įvertinęs byloje surinktus įrodymus, pagrįstai padarė išvadą, kad Departamentas, 2006 m. balandžio 19 d. rengdamas ir vykdydamas konkursą Juridinio ir personalo skyriaus vyriausiojo specialisto pareigoms užimti, nepažeidė Tvarkos 40 ir 41 punktų nuostatų. Tą aplinkybę, kad nagrinėjamu atveju, pateikiant pretendentams teisės aktų, susijusių su aukščiau nurodytos pareigybės funkcijomis, sąrašą, nebuvo nurodyta, kiek konkrečiai testo klausimų parengs pati konkursą organizuojanti įstaiga, pirmosios instancijos teismas pagrįstai įvertino kaip neesminį pažeidimą, kuris nėra pagrindas panaikinti įvykusio konkurso rezultatus.

Tvarkos 41 punkte (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. lapkričio 25 d. nutarimo Nr. 1452 redakcija, galiojusi rengiant konkursą) numatyta, kad konkursą organizuojanti įstaiga parengia nuo 30 iki 50 testo klausimų. Byloje nėra duomenų, kad nagrinėjamu atveju Departamentas buvo parengęs daugiau ar mažiau klausimų, nei jam leidžiama teisės aktų. Teismas pabrėžė, jog byloje nėra įrodymų, kad konkurse dalyvavusiems pretendentams, pradedant egzaminą raštu, nebuvo paskelbta komisijos sudėtis ir kad laikant egzaminą raštu patalpoje buvo tik vienas komisijos atstovas.

Kaip matyti iš bylos medžiagos, komisijos darbe dalyvavo visi komisijos, sudarytos Departamento direktoriaus 2006 m. balandžio 13 d. įsakymu Nr. Į-151 ir 2006 m. balandžio 14 d. įsakymu Nr. Į-153, nariai. Pareiškėjas nenurodė jokių aplinkybių, leidžiančių suabejoti komisijos narių ar bent vieno iš jų objektyvumu. Tvarkoje, galiojusioje aukščiau nurodyto konkurso rengimo ir vykdymo metu, nebuvo numatyta, kad egzamino žodžiu metu komisijos narių klausimai ir pretendentų atsakymai turi būti fiksuojami darant garso įrašus arba kitokiu būdu.

Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2008 m. sausio 22 d. nutarimu pripažino, kad Tvarka (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. birželio 24 d., 2002 m. rugpjūčio 29 d., 2003 m. birželio 3 d., 2003 m. lapkričio 25 d. ir 2005 m. spalio 28 d. nutarimų redakcijos) ta apimtimi, kuria nebuvo nustatytas reikalavimas fiksuoti egzamino žodžiu priimant į karjeros valstybės tarnautojo pareigas eigą, prieštaravo Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 1 daliai, 33 straipsnio 1 daliai, 48 straipsnio 1 daliai, 109 straipsnio 1 daliai ir Valstybės tarnybos įstatymo 3 straipsnio (2002 m. balandžio 23 d. redakcija) 1 daliai.

Tačiau, kaip nurodė teismas, byloje nėra jokių įrodymų, leidžiančių šiuo atveju abejoti komisijos narių objektyvumu arba įtarti juos tam tikru suinteresuotumu vertinant konkurse dalyvavusius pretendentus. Visiems pretendentams buvo sudarytos vienodos sąlygos dalyvauti konkurse. Vien pareiškėjo subjektyvi nuomonė, kad jo žinios ir sugebėjimai, parodyti laikant egzaminą žodžiu, turėjo būti įvertinti aukščiau, nėra pagrindas panaikinti jau įvykusio konkurso rezultatus ir paskirti pareiškėją į Departamento Juridinio ir personalo skyriaus vyriausiojo specialisto pareigas.

Be to, dėl Juridinio ir personalo skyriaus reorganizavimo pareigybė, kuriai užimti 2006 m. balandžio 19 d. buvo organizuojamas konkursas, šiuo metu yra panaikinta. Teismas atkreipė dėmesį į tai, kad, vadovaujantis Viešojo administravimo įstatymo 39 straipsnio (2002 m. gruodžio 10 d. įstatymo Nr. IX-1281 redakcija galiojusi konkurso metu) ir CK 6.271 straipsnio nuostatomis, viešojo administravimo institucijos asmeniui padaryta tiek turtinė, tiek moralinė žala gali būti atlyginama tik tais atvejais, kai tokia žala padaroma neteisėtais viešojo administravimo institucijos aktais, veiksmais ar neveikimu.

CK 6.271 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad valstybės ar savivaldybės civilinė atsakomybė pagal šį straipsnį atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti. Nagrinėjamu atveju Departamentas, rengdamas ir vykdydamas konkursą Juridinio ir personalo skyriaus vyriausiojo specialisto pareigoms užimti, laikėsi tuo metu galiojusių įstatymų ir kitų teisės aktų, reglamentuojančių priėmimą į valstybės tarnybą, reikalavimų. Teismo nuomone, teigti, kad pareiškėjas moralinę žalą patyrė vien dėl to, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu patvirtintoje Tvarkoje nebuvo nustatytas reikalavimas fiksuoti egzamino žodžiu priimant į karjeros valstybės tarnautojo pareigas eigą, nėra pagrindo.

Todėl, atsižvelgdamas į visus šiuos argumentus, teismas padarė išvadą, kad pareiškėjo reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo negali būti tenkinamas.

IV. Pareiškėjas 2012 m. gruodžio 20 d. Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui pateikė prašymą atnaujinti procesą administracinėje byloje Nr. A39-1704/2008, vadovaujantis Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ABTĮ) 153 straipsnio 2 dalies 8, 10 ir 12 punktais. Prašymas grindžiamas šiais argumentais:

1. Apie nurodytus proceso atnaujinimo pagrindus sužinojo 2012 m. rugsėjo 20 d., kai gavo Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. rugsėjo 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A143-1334/2012, kuri yra analogiška šiai bylai.

2. ABTĮ 153 straipsnio 2 dalies 12 punkto pagrindu procesas atnaujintinas todėl, kad šioje byloje ir jai analogiškoje nurodytoje byloje Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika yra nevienoda. Šios bylos atveju, skirtingai nei nurodytos, teismas nekonstatavo, kad paminėtas Lietuvos Respublikos Vyriausybės teisės akto trūkumas traktuotinas kaip jo teisės į apeliaciją administracinėje procedūroje dėl egzamino žodžiu (tuo pačiu – ir dėl viso konkurso) rezultatų pažeidimas; kad teisės į apeliaciją administracinėje procedūroje pažeidimas gali būti vertinamas kaip jo teisės į efektyvų teisminį pažeistų teisių gynimą pažeidimas; kad CK 6.271 straipsnio 4 dalies taikymo atžvilgiu Lietuvos Respublikos Vyriausybė, patvirtindama ydingą teisės aktą, nesielgė taip, kaip turėjo elgtis pagal Konstituciją; kad teismas pažeidė jo teises (visų pirma – teisę į efektyvų teisminį pažeistų teisių gynimą).

3. Šioje byloje teismas nepripažino, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybė pažeidė jo teises. Atsižvelgiant į tai, yra pagrindas manyti, kad šioje byloje teismas neteisingai taikė CK 6.271 straipsnio 4 dalį, ir šis pažeidimas turėjo įtakos priimant neteisėtą nutartį. Be to, nurodytoje byloje teismas išaiškino, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. birželio 24 d. nutarimu Nr. 966 patvirtinto Konkursų į valstybės tarnautojo pareigas organizavimo tvarkos aprašo 50 punkto reikalavimo patikrinti užsienio kalbų mokėjimą nesilaikymas yra pagrindas naikinti konkurso rezultatus. Šios bylos atveju paminėtas reikalavimas nebuvo tikrintas, tačiau tuo atveju teismas šiuo pagrindu konkurso rezultatų nepanaikino. Atsižvelgiant į tai, procesas atnaujintinas ir ABTĮ 153 straipsnio 2 dalies 10 punkto pagrindu.

4. Nurodytoje byloje priimtos 2012 m. rugsėjo 20 d. nutarties kontekste šioje byloje priimta 2008 m. kovo 13 d. nutartis yra akivaizdžiai nemotyvuota. Nurodytoje byloje teismas pasisakė dėl esminių jo argumentų apie tai, kad dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės priimto teisės akto ydingumo jis negali realiai ir efektyviai, o ne formaliai kreiptis į teismą. Šioje byloje teismas dėl šių argumentų nepasisakė. Kadangi šioje byloje priimta 2008 m. kovo 13 d. nutartis yra akivaizdžiai nemotyvuota, procesas atnaujintinas ir ABTĮ 153 straipsnio 2 dalies 8 punkto pagrindu.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

V. Prašymas atmestinas.

Proceso atnaujinimas yra išimtinė procedūra, kuri taikoma tik ypatingais atvejais, griežtai laikantis ABTĮ IV skyriuje nustatytų proceso atnaujinimo taisyklių.

Bylos, užbaigtos įsiteisėjusiu teismo sprendimu, nutarimu ar nutartimi, procesas gali būti atnaujinamas ABTĮ dvidešimt trečiajame skirsnyje nustatytais pagrindais ir tvarka (ABTĮ 153 str. 1 d.).

Pareiškėjas prašo atnaujinti procesą pagal ABTĮ 153 straipsnio 2 dalies 8, 10 ir 12 punktus (2 t., b. l. 16–19), teigdamas, jog apie aplinkybes, sudarančias pagrindą atnaujinti procesą šioje administracinėje byloje, sužinojo 2012 m. rugsėjo 20 d., kai gavo Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. rugsėjo 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A143-1334/2012, kuri yra analogiška šiai bylai. Pareiškėjas būtent šiame teismo procesiniame sprendime padarytų išvadų pagrindu kelia proceso atnaujinimo klausimą nagrinėjamoje byloje vadovaujantis paminėtais proceso atnaujinimo pagrindais.

Pirmiausia pažymėtina, jog teismų praktikoje laikomasi pozicijos, jog naujai suformuota ar pasikeitusi teismų praktika negali būti taikoma išnagrinėtai bylai ir negali būti vertinama kaip pagrindas atnaujinti procesą, nes prieštarautų teisės principui lex retro non agit. Šis principas dėl įstatymų grįžtamosios galios negalimumo taikytinas ir teismo precedentui kaip teisės šaltiniui. Teismo precedento esmę sudaro stare decisis principas, grindžiamas teismo sprendimo autoritetu: visas tas pačias vėlesnes bylas būtina spręsti taip, kaip išspręsta byla, kurioje suformuotas teismo precedentas, šis principas negali būti taikomas anksčiau išnagrinėtoms byloms (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. sausio 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. P602-71/2012, 2012 m. liepos 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. P520-40/2012, 2012 m. gruodžio 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. P858-230/2012).

Be to, palyginus aptariamas administracines bylas, negalima daryti išvados, kad jos yra analogiškos (nėra identiškos faktinės aplinkybės). Pareiškėjo nurodytoje administracinėje byloje esminis akcentas, sprendžiant klausimą dėl neturtinės žalos atlyginimo iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos Respublikos Vyriausybės, buvo pakankamai ilgas šios administracinės bylos nagrinėjimo laikotarpis (beveik šešeri metai).

Taigi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. rugsėjo 20 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A143-1334/2012 nelaikytina pagrindu atnaujinti procesą prašomais proceso atnaujinimo pagrindais šioje administracinėje byloje, užbaigtoje Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. kovo 13 d. nutartimi.

Be kita ko, iš bylos matyti, kad pareiškėjas, manydamas, jog procesas šioje byloje atnaujintinas, inter alia pagal ABTĮ 153 straipsnio 2 dalies 8, 10 ir 12 punktus, jau prašė atnaujinti procesą, tačiau Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. kovo 27 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. P438-73/2009 tai padaryti atsisakyta (1 t., b. l. 196–207).

Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus, galima konstatuoti, kad pareiškėjo prašymas dėl proceso atnaujinimo yra nepagrįstas įstatymo numatytais proceso atnaujinimo pagrindais, todėl atmestinas, o procesą administracinėje byloje atsisakytina atnaujinti (ABTĮ 159 str. 1 d.).

Vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 159 straipsnio 1 dalimi, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Atsisakyti atnaujinti procesą administracinėje byloje Nr. A39-1704/2008 pagal pareiškėjo D. J. skundą atsakovams Kultūros paveldo departamentui prie Kultūros ministerijos, Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos Respublikos Vyriausybės, Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos, Lietuvos Respublikos Vyriausybei dėl konkurso rezultatų panaikinimo, žalos atlyginimo ir veiksmų pripažinimo neteisėtais.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Anatolijus Baranovas

Artūras Drigotas

Irmantas Jarukaitis