4fbbd7ee-3247-45f9-8f32-bc2a74016752 · Lietuvos apeliacinis teismas

                                                      Civilinė byla Nr. 2A-1129/2014Teisminio proceso Nr. NENURODYTASProcesinio sprendimo kategorijos: (S) 44.2.; 44.5.2.; 50.8; 121.21 LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS S P R E N D I M A S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2014 m. lapkričio 28 d.Vilnius Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Gintaro Pečiulio, Nijolės Piškinaitės ir Egidijos Tamošiūnienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka sekretoriaujant Joanai Tamašauskienei, dalyvaujant ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „LT Valda“ atstovams A.

P. ir advokatei Marijai BartaÅ¡evičiÅ«tei, ieÅ¡kovų uždarosios akcinės bendrovės „LT Valda“ ir L. Ž. atstovei advokatei Aurelijai Puzinienei,atsakovo akcinės bendrovės „Lifosa“ atstovei Linaldai Mickevičienei,atsakovo E. S. įmonės atstovams E. S. ir advokatui Sigitui Å taraičiui,atsakovo Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės Å«kio ministerijos atstovei Elenai Neimaer – Zinkienei,atsakovo Kėdainių rajono savivaldybės atstovui Daliui Ramonui,iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovo uždarosios akcinės bendrovės „LT Valda“ apeliacinį skundÄ bei ieÅ¡kovės L.

Ž. prisidėjimÄ prie apeliacinio skundo dėl Panevėžio apygardos teismo 2011 m. spalio 11 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-79-425/2011, pagal nurodytų ieÅ¡kovų ieÅ¡kinį atsakovams akcinei bendrovei „Lifosa“, E. S. įmonei, Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės Å«kio ministerijos, Kėdainių rajono savivaldybei dėl valstybinės žemės nuomos sutarties pripažinimo iÅ¡ dalies negaliojančia, kelio servituto nustatymo ir nuostolių atlyginimo, bylos nagrinėjime dalyvaujantis trečiasis asmuo uždaroji akcinė bendrovė „Jara Lietuva“ (buvusi uždaroji akcinė bendrovė „Kemira Lifosa“).Teisėjų kolegija n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė IeÅ¡kovo UAB „LT Valda“ apeliacinio skundo bei ieÅ¡kovės L. Ž. prisidėjimo prie apeliacinio skundo dėl Panevėžio apygardos teismo 2011 m. spalio 11 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-79-425/2011 argumentai buvo vertinami Lietuvos apeliaciniame teisme, civilinėje byloje Nr. 2A-367/2013. Apeliacinės instancijos teismas 2013 m. gegužės 30 d. nutartimi, priimta nurodytoje byloje, paliko pirmosios instancijos teismo sprendimÄ , kuriuo ieÅ¡kovo UAB „LT Valda“ ieÅ¡kinys buvo atmestas, o ieÅ¡kovės L.

Ž. - paliktas nenagrinėtas, nepakeistÄ . IeÅ¡kovas UAB „LT Valda“ nesutiko su priimtu procesiniu sprendimu ir kreipėsi į kasacinį teismÄ . Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, iÅ¡nagrinėjęs kasacinį skundÄ , panaikino Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. gegužės 30 d. nutarties dalį, kuria palikta nepakeista Panevėžio apygardos teismo 2011 m. spalio 11 d. sprendimo dalis - atmesti ieÅ¡kovo UAB „LT Valda“ reikalavimÄ atlyginti žalÄ , ir Å¡iÄ bylos dalį grÄ Å¾ino Lietuvos apeliaciniam teismui nagrinėti iÅ¡ naujo.

Atsižvelgiant į iÅ¡dėstytas aplinkybes bei į tai, jog kiti byloje kelti klausimai yra iÅ¡nagrinėti įsiteisėjusiais teismų sprendimais, Å¡ioje civilinėje byloje ieÅ¡kovo UAB „LT Valda“ apeliacinis skundas bei ieÅ¡kovės L. Ž. prisidėjimas prie apeliacinio skundo, nagrinėjami tik ta apimtimi, kuri susijusi su grÄ Å¾inta bylos dalimi, t. y. dėl ieÅ¡kovo praÅ¡omų atlyginti nuostolių. Ginčo esmė ir teismų, nagrinėjusių Å¡iÄ bylÄ , procesiniai sprendimai aptariami tiek, kiek jie yra susiję su Å¡ioje byloje sprendžiamu klausimu.IeÅ¡kovas UAB „LT Valda“ ir L.

Ž. teismo prašė:

1) panaikinti Kauno apskrities virÅ¡ininko 2004 m. gegužės 7 d. ir 2004 m. birželio 1 d. įsakymus bei Kėdainių rajono savivaldybės tarybos 2004 m. gegužės 4 d. sprendimÄ ir pripažinti negaliojančiomis jų pagrindu pasiraÅ¡ytos 1997 m. spalio 22 d. valstybinės žemės nuomos sutarties ir 2004 m. birželio 2 d. jÄ keitusios sutarties dalis dėl 67,48 arų valstybinės žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), Kėdainių m., patvirtinimo, suformavimo ir nuomos, 2) pripažinti ieÅ¡kovei L.

Ž. nuomos teisę į 67,84 arų valstybinės žemės sklypÄ , kuris užstatytas jai nuosavybės teise priklausančiais statiniais, esančiais (duomenys neskelbtini), Kėdainių m., ir bÅ«tinas Å¡iems statiniams eksploatuoti pagal jų tiesioginę paskirtį;3) nustatyti tarnaujančiajam nekilnojamajam daiktui – 184,0429 ha valstybinės žemės sklypui (duomenys neskelbtini), Kėdainių m., nuomos teise valdomam atsakovo, kelio servitutÄ , suteikiantį teisę naudotis ir bet kokiu bÅ«du užtikrinant vieÅ¡pataujančiojo daikto – statinių, nuosavybės teise priklausančių ieÅ¡kovei, tinkamÄ naudojimÄ ;4) įpareigoti Kėdainių rajono savivaldybę teisės aktų nustatyta tvarka ir terminais iÅ¡duoti leidimÄ rengti teritorijų planavimo dokumentÄ dėl 67,84 arų valstybinės žemės sklypo plano, prilyginamo detaliojo teritorijų planavimo dokumentui, prie ieÅ¡kovės L.

Ž. nuosavybės teise valdomų statinių, esančių (duomenys neskelbtini), Kėdainių m., žemės sklypo plane pažymėtų raide „F“, ribos pažymėtos taškais 256-265;5) priteisti solidariai iš atsakovų Kėdainių rajono savivaldybės, Nacionalinės žemės ūkio tarnybos, AB „Lifosa“, E. S. įmonės ieškovo naudai 344 638,47 Lt nuostolių, 6 proc. metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, taip pat bylinėjimosi išlaidas.

IeÅ¡kovas UAB ,,LT Valda“ nurodė, jog jis 2006 m. spalio 6 d. pastatų pirkimo–pardavimo sutartimi įsigijo iÅ¡ UAB „Daumantų verslai“ statinius, esančius (duomenys neskelbtini), Kėdainiuose. Å ie statiniai yra valstybei priklausančiame ir atsakovui AB „Lifosa“ nuomojamame 184 ha žemės sklype. Pirkimo–pardavimo sutartimi ieÅ¡kovui perleista nuomos teisė į žemės sklypÄ , kuri patvirtinta 2006 m. rugsėjo 12 d. Kauno apskrities virÅ¡ininko sutikimu Nr. 10-1424 „Dėl žemės nuomos perleidimo“.

Bylos nagrinėjimo metu Å¡iuos statinius ieÅ¡kovas 2011 m. kovo 22 d. pirkimo–pardavimo sutartimi pardavė ieÅ¡kovei L. Ž.. IeÅ¡kovai teigė, kad atsakovai AB ,,Lifosa“ ir E. S. įmonė savavaliÅ¡kai naudojosi ieÅ¡kovui priklausančiais statiniais, juos ardė, ribojo ieÅ¡kovo patekimÄ Ä¯ pastatus, taip sukeldami žalÄ . IeÅ¡kovas taip pat nurodė, jog jis, nesant AB „Lifosa“ suteiktos prieigos prie įsigytų pastatų, turėjo nutraukti Statybos rangos sutartis, dėl ko taip pat patyrė nuostolius.

Atsakovai, Nacionalinė žemės tarnyba ir Kėdainių rajono savivaldybė, nepagrįstai suabsoliutino AB „Lifosa“ nuomos teisę, ydingai jÄ Ä¯gyvendino, pažeisdami teisėtus statinių savininkų interesus bei ribodami galimybę naudotis daiktu. Dėl tokių neteisėtų atsakovų veiksmų, ar neveikimo, ieÅ¡kovas UAB „LT Valda“ teigia patyręs 344 638,47 Lt nuostolių (sutartinių netesybų, negautų pajamų tiek negalint vykdyti veiklos, tiek dėl pastatų nuvertėjimo), kuriuos praÅ¡o iÅ¡ atsakovų priteisti solidariai.

Atsakovė Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės Å«kio ministerijos prašė ieÅ¡kinį atmesti. Atsakovė pažymėjo, kad ieÅ¡kovas statinius įsigijo 2006 m. spalio 6 d., tačiau dėl žemės nuomos sutarties sudarymo kreipėsi tik 2008 m. birželio 20 d. Kėdainių rajono žemėtvarkos skyrius 2008 m. liepos 10 d. informavo pareiÅ¡kėjÄ apie dokumentus, kurie turi bÅ«ti pateikti sudarant valstybinės žemės nuomos sutartį, tačiau ieÅ¡kovas nurodytų dokumentų nepateikė:

žemėtvarkos skyriui nebuvo pateikti sklypo suteikimÄ ir naudojimo teisę patvirtinantys dokumentai bei pagal patvirtintÄ detalųjį planÄ pageidaujančių iÅ¡sinuomoti žemės sklypÄ asmenų lėšomis Nekilnojamojo turto kadastro nuostatų nustatyta tvarka parengtas naudojamo žemės sklypo planas su nustatytais žemės sklypų ribų posÅ«kio taÅ¡kais ir riboženklių koordinatėmis valstybinėje koordinačių sistemoje bei pažymėtais tame žemės sklype esančiais statiniais.

Atsakovė nurodė, kad ieÅ¡kovo reikalavimas priteisti 344 638,47 Lt žalÄ yra visiÅ¡kai nepagrįstas ir galėjo atsirasti tik dėl paties ieÅ¡kovo neveikimo įstatymų nustatyta tvarka.Atsakovė E. S. įmonė prašė netenkinti ieÅ¡kovų reikalavimo ir paÅ¡alinti E. S. įmonę iÅ¡ atsakovų Å¡ioje byloje. Atsakovė nurodė, kad E. S. įmonė savo veiklai nuomojo patalpas iÅ¡ AB „Lifosa“, tačiau jas prireikė skubiai atlaisvinti ir įmonė pradėjo ieÅ¡koti kitų patalpų nuomai.

Po telefoninių pokalbių 2009 m. kovo mėn. 3-5 d. su UAB „LT Valda“ direktoriumi, šiai įmonei buvo išsiųstas raštiškas prašymas išnuomoti dalį bendrovei priklausančių patalpų. Būdami tikri, kad patalpos bus išnuomotos, E. S. įmonės darbuotojai pradėjo apleistų patalpų tvarkymo, o ne griovimo, darbus. 2009 m. kovo 9 d. buvo gautas neigiamas UAB „LT Valda“ atsakymas dėl patalpų nuomos, tačiau patalpų tvarkymo darbai jau buvo beveik baigti. Atsakovė pažymėjo, kad minimaliai sutvarkytos patalpos niekada nebuvo užimtos E. S. įmonės, jokios medžiagos ir įranga ten nebuvo laikoma.

Atsakovė nurodė jokios žalos UAB „LT Valda“ nepadariusi, atvirkščiai – dalį patalpų sutvarkė ir pritaikė naudojimui. Atsakovė Kėdainių rajono savivaldybė prašė ieÅ¡kinį atmesti kaip nepagrįstÄ . Atsakovė pažymėjo, kad nepaisant to, jog ieÅ¡kovas statinius, esančius ant valstybinės žemės įsigijo 2006 m. spalio 6 d., praÅ¡ymas dėl detaliojo plano rengimo Kėdainių rajono savivaldybei pateiktas tik 2007 m. rugsėjo 13 d. IeÅ¡kovui buvo leista rengti detalųjį planÄ , sudarius 2007 m. rugsėjo 25 d. sutartį, tačiau ieÅ¡kovas dėl neaiÅ¡kių priežasčių elgėsi pasyviai, plano neparengė.

Atsakovė nurodė, kad UAB „LT Valda“ praÅ¡omų nuostolių atlyginimui nėra visų bÅ«tinų civilinės atsakomybės sÄ lygų: nėra pagrindo konstatuoti Kėdainių rajono savivaldybės neteisėtų veiksmų, nėra priežastinio ryÅ¡io tarp atsakovo veiksmų ir atsiradusios žalos. Atsakovas AB „Lifosa“ prašė netenkinti ieÅ¡kinio. Atsakovas nurodė, kad žemės nuomos sutartis tarp AB „Lifosa“ ir Kauno apskrities virÅ¡ininko administracijos sudaryta 1997 m. spalio 22 d.

Dėl žemės sklypo nuomos teisės įgyvendinimo po atsakovo teritorijoje esančiais statiniais, įregistruotais adresu (duomenys neskelbtini), ankstesni jų savininkai niekada nesikreipė į valstybės institucijas. Atsakovai AB „Lifosa“ ir Nacionalinė žemės tarnyba nėra atsakingi už tai, kad buvę statinių savininkai dėl jų pačių kaltės nepasirÅ«pino žemės nuomos santykių įteisinimu, o ieÅ¡kovai pirko statinius, nekreipdami dėmesio į faktÄ , kad žemės sklypas po statiniais nesuformuotas ir neįregistruotas.

Atsakovas pažymėjo, jog ieškovas po statinių pirkimo sutarties sudarymo beveik dvejus metus nesikreipė į Kėdainių žemėtvarkos skyrių dėl žemės nuomos sutarties sudarymo. Ieškovas nepateikė detalaus žemės sklypo plano, nesuderino jo su žemės naudotojais, taip pat nepateikė plano prilyginto detaliajam planui. Atsakovas pažymėjo, kad ieškovai nesitarė nei dėl žemės sklypo dydžio, nei dėl servituto nustatymo, be to ieškovai reikalauja neatlygintinio kelio servituto, nesirengia kompensuoti atsakovo AB „Lifosa“ išlaidų servitutinio kelio išlaikymui, remontui ir priežiūrai.

Ieškovo teiginiai, kad atsakovas AB „Lifosa“ niokoja statinius, naudojasi jais, leidžia ar netgi liepia jais naudotis tretiesiems asmenims yra nepagrįsti. Tiek ieškovas patikslintame ieškinyje, tiek E. S. įmonė pateikė įrodymus, kad šalys tarėsi dėl ieškovo statinių nuomos, vyko derybos dėl statinių nuomos mokesčio dydžio. Atsakovo teigimu, nei buvę pastatų savininkai, nei ieškovas jais niekada nesirūpino, statiniai yra visiškai apleisti, apgriuvę, nenaudojami daugiau kaip 20 metų, juose nėra komunikacijų.

Atsakovas ieÅ¡kovo statinių savo reikmėms nenaudoja ir savo daiktų juose nesandėliuoja, nes ieÅ¡kovo statiniai sandėliavimui visiÅ¡kai netinka: jie yra be langų ir be durų, kiaurais stogais, o buvimas juose keltų grėsmę žmonių sveikatai ir gyvybei. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė Panevėžio apygardos teismas 2011 m. spalio 11 d. sprendimu atmetė ieÅ¡kovo UAB „LT Valda“ reikalavimÄ atlyginti žalÄ , o ieÅ¡kovės L. Ž. reikalavimus: panaikinti administracinius aktus, pripažinti valstybinės žemės nuomos sutartį iÅ¡ dalies negaliojančia, nustatyti kelio servitutÄ , įpareigoti iÅ¡duoti leidimÄ teritorijų planavimo dokumentams 67,84 arų valstybinės žemės sklypo planui rengti ir kitus, paliko nenagrinėtus.

Teismas, įvertinęs įrodymus, nenustatė sÄ lygų valdžios institucijų atsakomybei kilti: nurodė, kad ieÅ¡kovas nebaigė pradėtos valstybinės žemės sklypo suformavimo procedÅ«ros, nepateikė žemėtvarkos institucijoms tinkamai parengto individualaus žemės sklypo plano jam nuosavybės teise priklausiusiems statiniams eksploatuoti, todėl žemėtvarkos institucijoms nebuvo pagrindo sudaryti su juo 67,84 ha žemės nuomos sutartį. Teismas nenustatė dėl nesudarytos valstybinės žemės nuomos sutarties atsakovo AB ,,Lifosa“ kaltės – ieÅ¡kovui teko pareiga pateikti atsakovui asmenų ir transporto priemonių, norinčių patekti į teritorijÄ , sÄ raÅ¡Ä , tačiau Å¡is jos nevykdė.

IeÅ¡kovas nepateikė įrodymų, kad atsakovas savavaliÅ¡kai buvo užėmęs ieÅ¡kovui priklausančius pastatus, juos naudojo savo reikmėms, pavertė sandėliais, kuriuose laikė metalo lauÅ¾Ä , Å¡iukÅ¡les, be teisinio pagrindo naudojosi tarp statinių esančiu vidiniu kiemu. Teismo nuomone, ieÅ¡kovas nepateikė ir įrodymų, kurie leistų daryti prielaidÄ , kad statinio bÅ«klės tyrimo akte nustatytus pastatų apgadinimus padarė, metalo lauÅ¾Ä , įrengimus, Å¡iukÅ¡les paliko, atsakovo darbuotojai ar jo pavedimu kiti asmenys, nes atsakovas nebuvo atsakingas už jos teritorijoje esančių, ieÅ¡kovui priklausančių, statinių apsaugÄ .

Teismas, įvertinęs įrodymų visetÄ , sprendė, kad atsakovės E. S. įmonės veiksmai (trijų metalinių durų–vartų įstatymas į ieÅ¡kovo pastatų langų angas, dalies jų užmÅ«rijimas plytomis, metalinių grotų ant dalies jų įrengimas, dalies pastato grindų betonavimas, dalies pastato teritorijos iÅ¡valymas nuo Å¡iukÅ¡lių ir atliekų) negali bÅ«ti pripažinti kaip pastato ar jo dalies sugadinimas, bloginantis pastato funkcijas, prieÅ¡ingai, jie vertintini kaip pastato gerinimo darbai, todėl teismas sprendė, jog ieÅ¡kinio reikalavimai Å¡iam atsakovui nepagrįsti.

Nustačius, jog ieÅ¡kovė L. Ž., įsigijusi iÅ¡ kito ieÅ¡kovo statinius, nesikreipė į Kėdainių rajono žemėtvarkos skyrių dėl žemės nuomos sutarties sudarymo, teismas nurodė, kad ji nesilaikė Å¡ios kategorijos byloms nustatyto bylos sprendimo ne teisme tvarkos ir dar galima Å¡ia tvarka pasinaudoti. IeÅ¡kinio dalis, susijusi su ieÅ¡kovės reikalavimais dėl teisės į valstybinės žemės sklypo nuomÄ Ä¯gyvendinimo, buvo palikta nenagrinėta. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentai IeÅ¡kovas UAB „LT Valda“, nesutikdamas su teismo sprendimu, padavė teismui apeliacinį skundÄ , kuriuo prašė panaikinti 2011 m. spalio 11 d.

Panevėžio apygardos teismo sprendimo dalį dėl žalos atlyginimo ir Å¡ioje dalyje priimti naujÄ sprendimÄ â€“ reikalavimÄ dėl žalos atlyginimo patenkinti visiÅ¡kai. Taip pat prašė bylÄ nagrinėti žodinio proceso tvarka bei iÅ¡ atsakovių priteisti patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas. Apeliaciniu skundu teigiama, jog:1. Pirmosios instancijos teismas netyrė ir nevertino kiekvieno iÅ¡ atsakovų neteisėtų veiksmų (neveikimo), sudariusių sÄ lygas ar lėmusių ieÅ¡kovo praÅ¡omų atlyginti nuostolių atsiradimÄ .

2. Teismas netinkamai taikė proceso teisės normas, reglamentuojančias įrodinėjimo priemones ir Å¡alių įrodinėjimo pareigas, neobjektyviai ir nevisapusiÅ¡kai iÅ¡tyrė byloje esančius įrodymus, jų sÄ sajas, leistinumÄ , patikimumÄ , iÅ¡vadas grindė prielaidomis.

3. Teismas visiÅ¡kai netyrė, nevertino ir nepasisakė dėl ginčijamų administracinių aktų teisėtumo, nors jų pagrindu buvo iÅ¡nuomotas visas žemės sklypas, nenumatant prie apelianto pastatų net privažiavimo kelių.4. Teismas neįvertinęs, kad ieÅ¡kovas nuo pat statinių įsigijimo pradžios aktyviai siekė teisių realizavimo ir vien tik raÅ¡tiÅ¡kai į Kėdainių rajono žemėtvarkos skyrių kreipėsi 8 kartus, skambino, vyko aiÅ¡kintis į vietÄ , padarė nepagrįstÄ iÅ¡vadÄ , kad ieÅ¡kovas neveikė aktyviai, nebaigė pradėtos valstybinės žemės sklypo suformavimo procedÅ«ros, nepateikė tinkamai paruoÅ¡to individualaus žemės sklypo plano.5.

IeÅ¡kovas įrodė 344 638,47 Lt patirtus nuostolius bei kitas sÄ lygas atsakovų civilinei atsakomybei kilti. IeÅ¡kovė L. Ž. pareiÅ¡kimu prisidėjo prie ieÅ¡kovo UAB „LT Valda“ apeliacinio skundo, prašė jį tenkinti ir panaikinti dalį ieÅ¡kovo skundžiamo teismo sprendimo dėl žalos atlyginimo ir priimti naujÄ sprendimÄ â€“ šį ieÅ¡kovo reikalavimÄ patenkinti visiÅ¡kai. Taip pat prašė iÅ¡ atsakovų priteisti patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas. L. Ž. prisidėjimÄ prie apeliacinio skundo grindė argumentais iÅ¡ esmės analogiÅ¡kais iÅ¡sakytiems ieÅ¡kovo apeliaciniame skunde.

Atsakovė Kėdainių rajono savivaldybė su paduotu apeliaciniu skundu nesutiko ir prašė jį atmesti, o skundžiamÄ teismo sprendimÄ palikti nepakeistÄ . Atsiliepime į apeliacinį skundÄ teigiama, jog ieÅ¡kovas visiÅ¡kai neįrodė padarytos žalos fakto ir žalos dydžio, byloje nėra duomenų ir įrodymų, kaip pablogėjo statinių bÅ«klė ieÅ¡kovui įsigijus statinius 2006 m. spalio 6 d. iki ieÅ¡kinio pateikimo teismui, todėl teismas ieÅ¡kinio reikalavimų ir netenkino. Atsakovas Nacionalinė žemės tarnyba prie Lietuvos Respublikos žemės Å«kio ministerijos su apeliaciniu skundu nesutiko ir prašė jį atmesti.

Atsakovo teigimu, nenustačius bent vienos iÅ¡ trijų vieÅ¡osios atsakomybės sÄ lygų, pagal CK 6.271 straipsnį, nekyla prievolė atlyginti turtinę ar neturtinę žalÄ . Ginčo atveju nėra civilinės atsakomybės sÄ lygų, todėl teismas pagrįstai netenkino pareikÅ¡tų reikalavimų, įskaitant ir dėl žalos atlyginimo. Teismas, atsižvelgdamas į byloje esančius raÅ¡ytinius įrodymus, pagrįstai padarė iÅ¡vadÄ , kad UAB „LT Valda“ nebaigė pradėtos valstybinės žemės sklypo suformavimo procedÅ«ros, nepateikė žemėtvarkos institucijoms tinkamai paruoÅ¡to individualaus žemės sklypo plano, todėl dėl neįgyvendintos teisės į valstybinės žemės sklypo dalį atsakovų, valstybinių institucijų, kaltės nėra.

Atsakovas AB „Lifosa“ su paduotu apeliaciniu skundu nesutiko ir prašė jį atmesti. Atsakovo manymu pirmosios instancijos teismas objektyviai įvertino ieÅ¡kovo pateiktus įrodymus ir pagrįstai nustatė, kad kaltinimai AB „Lifosa“ atžvilgiu nepasitvirtino. IeÅ¡kovas nepateikė nei savo paties, nei rangovų raÅ¡ytinių praÅ¡ymų, adresuotų atsakovui, dėl statybininkų įleidimo į teritorijÄ , ieÅ¡kovo atstovai nei ieÅ¡kiniuose, nei teismo posėdžiuose negalėjo nurodyti konkrečių neįleidimo aplinkybių.

IeÅ¡kovas neįrodė ir atsakovo AB „Lifosa“ kaltės dėl neatliktų statybos darbų, kadangi ieÅ¡kovas apskritai negalėjo jų vykdyti, nes neturėjo statybos leidimų, kurie buvo privalomi rangos sutartyse numatytai pastatų rekonstrukcijai.Teismas teisingai konstatavo, kad ieÅ¡kovas, pateikęs praÅ¡ymÄ rengti detalųjį planÄ , jo neparengė ir neužbaigė planavimo procedÅ«ros. AB „Lifosa“ nėra gavęs kvietimų iÅ¡ ieÅ¡kovo ar jo samdyto matininko atvykti į sklypo ribų pažymėjimo procedÅ«rÄ , tokių įrodymų nėra ir Å¡ioje byloje, todėl ieÅ¡kovas neturi pagrindo teigti, kad atsakovas nederino ieÅ¡kovo plano ir yra kaltas dėl jo paties aplaidumo.

Atsakovė E. S. įmonė su apeliaciniu skundu nesutiko ir prašė jį atmesti. Nurodė, jog atsakovo įmonės veiksmai ieÅ¡kovui priklausančiuose pastatuose nelėmė pastato sužalojimo ar apgadinimo, o prieÅ¡ingai buvo atlikti siekiant pritaikyti patalpas naudojimui. IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylÄ neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, iÅ¡skyrus atvejus, kai to reikalauja vieÅ¡asis interesas ir neperžengus skundo ribų bÅ«tų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 str. 2 d.).

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Å ioje byloje Lietuvos apeliacinio teismo teisėjų kolegija nei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nei pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribų nenustatė, todėl byla nagrinėjama neperžengiant apeliacinio skundo ribų. Dėl faktinės bylos situacijosByloje nustatyta, kad UAB „LT Valda“ 2006 m. spalio 6 d. Pastatų pirkimo – pardavimo sutartimi iÅ¡ UAB „Daumantų verslai“ įsigijo statinius (gamybinį buitinį statinį, plane pažymėtÄ indeksu 1P2p ir dirbtuves, plane pažymėtas indeksu 2P1p), esančius (duomenys neskelbtini), Kėdainiai.

Minėti statiniai yra ant atsakovui AB „Lifosa“ 1997 m. spalio 22 d. žemės nuomos sutartimi iÅ¡nuomoto valstybinės žemės sklypo. IeÅ¡kovas nurodė, jog prieÅ¡ sudarant pastatų pirkimo pardavimo sutartį, jis iÅ¡ Kauno apskrities virÅ¡ininko gavo sutikimÄ , kad įsigijus statinius jam bus perleista ir nuomos teisė į žemės sklypÄ prie statinių, tačiau Å¡ios teisės dėl neteisėtų atsakovų veiksmų jis neįgyvendino. IeÅ¡kovas UAB „LT Valda“ teigė, jog jam, kaip pastatų savininkui, nebuvo užtikrinta įstatyme garantuota teisė lengvatine (ne aukciono) tvarka nuomoti pastatais užstatytÄ ir jų eksploatavimo tikslais naudojamÄ Å¾emės sklypÄ , nes atsakovai – Kauno apskrities virÅ¡ininko administracija ir Kėdainių rajono savivaldybė, neįvykdė imperatyviosiomis teisės normomis joms nustatytos pareigos iÅ¡nuomoti ieÅ¡kovui valstybinę žemę ne aukciono bÅ«du (CK 6.551 str. 2 d.).

Atsakovo AB „Lifosa“ neteisėtais veiksmais buvo apribota ieÅ¡kovo galimybė patekti prie pastatų, kas lėmė jų bÅ«klės suprastėjimÄ . E. S. įmonė, AB „Lifosa“ leidimu, atliko ieÅ¡kovo įsigytuose statiniuose ardymo ir griovimo darbus, neteisėtai jais naudojosi, taip prisidėdama prie praÅ¡omų atlyginti nuostolių atsiradimo. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėjų kolegija įvertinusi bylos medžiagÄ ir bylÄ nagrinėjusių teismų sprendimus nustatė, jog vertindami ieÅ¡kiniu pareikÅ¡tų reikalavimų pagrįstumÄ , teismai nepasisakė dėl atsakovų (valdžios institucijų) pareigos nuomoti valstybinę žemę ne aukciono bÅ«du pagal įstatymo reikalavimus vykdymo, nevertino, ar jos ėmėsi iniciatyvos keisti sandorį, kurio dalis neatitinka imperatyviųjų nuostatų, ar turėjo priežastinį ryšį tokie jų veiksmai su atsiradusia žala ir kokio dydžio dėl tokių jų veiksmų žala galėjo atsirasti.

Neįvertinti ir kitų atsakovų veiksmai, kaip viena civilinės atsakomybės sÄ lygų, neiÅ¡tirta, ar jais galėjo bÅ«ti padaryta žala ieÅ¡kovo turtui, galimos žalos dydis ir priežastinis ryÅ¡ys. Dėl to apeliacinės instancijos teismui pakartotinai pavesta įvertinti pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies, kuria atmestas ieÅ¡kovo reikalavimas atlyginti žalÄ , teisėtumÄ ir pagrįstumÄ . Atsižvelgiant į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. kovo 7 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-78/2014, aptartas ir vertintinas aplinkybes, apelianto papildomai pateiktus paaiÅ¡kinimus (t. 5, b. l. 173-178), bei atsakovų atsikirtimus į juos, Lietuvos apeliacinio teismo teisėjų kolegija, pakartotinai spręsdama dėl Panevėžio apygardos teismo 2011 m. spalio 11 d. sprendimo dalies teisėtumo ir pagrįstumo, vertina, ar atsižvelgiant į bylos medžiagÄ , yra sÄ lygos atsakovų civilinei atsakomybei kilti.CK 6.245 straipsnio 1 dalyje civilinė atsakomybė apibrėžta kaip turtinė prievolė, kurios viena Å¡alis turi teisę reikalauti atlyginti nuostolius (žalÄ ) ar sumokėti netesybas (baudÄ , delspinigius), o kita Å¡alis privalo atlyginti padarytus nuostolius (žalÄ ) ar sumokėti netesybas (baudÄ , delspinigius).

Bet kuriai civilinės atsakomybės rÅ«Å¡iai (tiek sutartinei, tiek deliktinei) taikyti reikalinga nustatyti visas bÅ«tinÄ sias civilinės atsakomybės sÄ lygas: nukentėjusios Å¡alies patirtÄ Å¾alÄ (nuostolius), atsakingos dėl žalos atsiradimo Å¡alies neteisėtus veiksmus (neteisėtÄ neveikimÄ ) ir kaltę (iÅ¡skyrus griežtosios civilinės atsakomybės taikymo atvejus) bei priežastinį neteisėtų veiksmų (neteisėto neveikimo) ir padarytos žalos (nuostolių) ryšį. Remiantis CK 6.246 straipsniu, civilinė atsakomybė atsiranda neįvykdžius įstatymuose ar sutartyje nustatytos pareigos (neteisėtas neveikimas) arba atlikus veiksmus, kuriuos įstatymai ar sutartis draudžia atlikti (neteisėtas veikimas), arba pažeidus bendro pobÅ«džio pareigÄ elgtis atidžiai ir rÅ«pestingai.

Nagrinėjamoje byloje keliamas deliktinės civilinės atsakomybės klausimas. Deliktinės civilinės atsakomybės pagrindinės taisyklės suformuluotos CK 6.263 straipsnyje. Jame įtvirtinta kiekvieno asmens pareiga laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais nepadarytų kitam asmeniui žalos. Å ios įstatyme įtvirtintos rÅ«pestingumo pareigos pažeidimas suponuoja deliktinės civilinės atsakomybės atsiradimÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. vasario 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-104/2004; 2009 m. birželio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-304/2009).

Pagrindinė deliktinės civilinės atsakomybės funkcija yra kompensacinė. Tai reiÅ¡kia, kad civilinė atsakomybė yra skirta grÄ Å¾inti nukentėjusį asmenį į ankstesnę (iki delikto padarymo) padėtį (lot. restitutio in integrum). Todėl Lietuvos apeliacinio teismo teisėjų kolegija, vertindama ginčijamo teismo sprendimo dalies teisėtumo ir pagrįstumÄ klausimÄ , vertins, ar atsakovų veiksmuose galima įžvelgti neteisėtÄ veikimÄ (neveikimÄ ), ir ar jis galėjo lemti ieÅ¡kovo praÅ¡omų atlyginti nuostolių atsiradimÄ .

Tačiau prieÅ¡ atskirai aptardama kiekvienÄ iÅ¡ sÄ lygų atsakovų civilinės atsakomybės taikymui, teisėjų kolegija pasisako dėl praÅ¡omos atsakovams taikyti atsakomybės rÅ«Å¡ies. IeÅ¡kovas nurodo, jog 344 638,47 Lt nuostolį sÄ lygojo bendri neteisėti visų atsakovų veiksmai, todėl juos privalo atlyginti visi atsakovai solidariai.Pagal bendrÄ jÄ CK įtvirtintÄ taisyklę (CK 6.5 straipsnis) skolininkų daugeto atveju prievolė yra dalinė, tačiau CK 6.6 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta solidariosios skolininkų pareigos prezumpcija, jeigu prievolė susijusi su kelių asmenų veiksmais padarytos žalos atlyginimu.

Å i norma pakartojama ir CK 6.279 straipsnio 1 dalyje, kurioje nustatyta, kad bendrai padarę žalos asmenys nukentėjusiam asmeniui atsako solidariai. Teisėjų kolegija pažymi, kad CK 6.6 straipsnio 3 dalies ir CK 6.279 straipsnio 1 dalies normos gali bÅ«ti taikomos, kai ne vienam asmeniui yra priskirtina visa žala arba aiÅ¡ki jos dalis, o priežastinio ryÅ¡io tarp atsakovų veiksmų ir atsiradusios žalos pobÅ«dis yra vienodas. Paprastai solidarioji atsakomybė deliktiniuose santykiuose taikoma tada, kai yra bent viena iÅ¡ Å¡ių sÄ lygų:

1) asmenis sieja bendri veiksmai dėl padarinių;

2) kai asmenis sieja bendri veiksmai neteisėtų veiksmų atžvilgiu, t. y. Å¡iuo atveju solidarioji atsakomybė galima, net jei neteisėtai veikęs asmuo tiesiogiai nepadaro žalos, bet žino apie tiesiogiai žalÄ padariusio asmens veiksmų neteisėtumÄ ;

3) kai asmenys, nors tiesiogiai ir nepadaro žalos, bet prisideda prie jos kurstymo, inicijavimo ar provokacijos, t. y. kai iš esmės juos sieja bendra kaltė, nesvarbu, tai padaryta tyčia ar dėl neatsargumo;

4) kai asmenų nesieja bendri neteisėti veiksmai ir jie vienas apie kitÄ nežino, bet padaro žalos, ir neįmanoma nustatyti, kiek vienas ar kitas prisidėjo prie tos žalos atsiradimo, arba žala atsirado tik dėl jų abiejų veiksmų;

5) kai pareiga atlyginti žalÄ atsiranda skirtingu pagrindu (pvz., sutartinės ir deliktinės atsakomybės pagrindais);

6) kai žalÄ padaro asmuo, o kitas asmuo yra atsakingas už Å¡io asmens veiksmus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus iÅ¡plėstinės teisėjų kolegijos 2008 m. kovo 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-59/2008). Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, jog nagrinėjamu atveju, praÅ¡ydamas atsakovų solidariai atlyginti patirtÄ nuostolį, ieÅ¡kovas iÅ¡skyrė ir nurodė, kokie konkretÅ«s nuostoliai sudaro bendrÄ patirtÄ Å¾alÄ ir įvardijo už tai atsakingus asmenis.

Kiekvieno iÅ¡ atsakovų neteisėti veiksmai bei jais sukeltos žalos įvertinimas pateiktas ieÅ¡kovo procesiniuose dokumentuose (t. 5, b. l. 173-178). Remiantis aukščiau pateiktais iÅ¡aiÅ¡kinimais dėl solidarios atsakomybės taikymo sÄ lygų, bei tuo, jog ieÅ¡kovas pats pripažįsta, jog jo praÅ¡omus atlyginti nuostolius sukėlė skirtingų asmenų, veikusių skirtingais pagrindais ir skirtingais laikotarpiais, veiksmai, teisėjų kolegija sprendžia, jog solidari atsakomybė Å¡iuo atveju nėra galima.

Nepaisant to, jog reikalavimas priteisti žalÄ iÅ¡ atsakovų solidariai netenkintas, nepaneigta, jog kiekvienam iÅ¡ atsakovų gali tekti atsakyti už savo veiksmais ieÅ¡kovui sukeltÄ Å¾alÄ , jei tokia bus įrodyta, todėl teisėjų kolegija vertina atsakovų veiksmus, kaip vienÄ iÅ¡ civilinės atsakomybės taikymo sÄ lygų, ir, jei bus nustatytas jų prieÅ¡ingumas teisei (valdžios institucijos ar jų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus Å¡ios institucijos ir jų darbuotojai privalėjo veikti) ar bendrai pareigai elgtis taip, kad nebÅ«tų sukelta žala kitam asmeniui ar jo turtui, teisėjų kolegija vertins ir kitų civilinės atsakomybės sÄ lygų buvimÄ .

Dėl valstybės institucijų neteisėtų veiksmųIeÅ¡kovas UAB „LT Valda“ atsakovų Nacionalinės žemės tarnybos (Kauno apskrities virÅ¡ininko administracijos teisių perėmėjos: nuo 2010 m. liepos 1 d., panaikinus apskričių virÅ¡ininkų administracijas, Nacionalinė žemės tarnyba perėmė jose veikusių žemėtvarkos skyrių ir kitas apskričių virÅ¡ininkų administracijų funkcijas, susijusias su žemės tvarkymu) ir Kėdainių rajono savivaldybės civilinę atsakomybę kildina iÅ¡ CK 6.271 straipsnio nuostatų, nustatančių valdžios institucijų atsakomybę už jų neteisėtais veiksmais padarytÄ Å¾alÄ .

Å is straipsnis numato vienÄ iÅ¡ deliktinės civilinės atsakomybės rÅ«Å¡ių, kurios, kaip minėta, pagrindinė funkcija –nukentėjusiojo nuostolių kompensavimas, siekiant grÄ Å¾inti jį į ankstesnę, iki žalos atsiradimo buvusiÄ , padėtį. CK 6.263 straipsnyje įtvirtinta kiekvieno asmens pareiga laikytis tokių elgesio standartų, kad savo veiksmais nepadarytų kitam asmeniui žalos, taikoma ir vieÅ¡ajai civilinei atsakomybei, kurios subjektas yra ne privatus, bet vieÅ¡asis asmuo – valstybė ar savivaldybė.

Å is atsakomybės subjekto iÅ¡skirtinumas lemia jos taikymo griežtumÄ , t. y. vieÅ¡ajai atsakomybei nustatyti reikalingos tik trys civilinės atsakomybės sÄ lygos:

1) valdžios institucijos (jų tarnautojų, pareigÅ«nų) atlikti neteisėti veiksmai (įstatymuose nustatytos pareigos neįvykdymas (neteisėtas neveikimas) arba įstatymuose draudžiamų veiksmų atlikimas (neteisėtas veikimas), 2) asmens patirta žala ir 3) neteisėtus veiksmus bei padarytÄ Å¾alÄ siejantis priežastinis ryÅ¡ys (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. liepos 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-377/2008; 2010 m. vasario 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-91/2010.).

CK 6.271 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žalÄ , atsiradusiÄ dėl valstybės ar savivaldybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, valstybė ar savivaldybė iÅ¡ savo biudžeto privalo atlyginti nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Neteisėti veiksmai CK 6.271 straipsnio prasme – tai valdžios institucijos ar jos darbuotojų veikimas, neveikimas, kuris tiesiogiai daro įtakos asmenų teisėms, laisvėms ir interesams, jeigu valdžios institucijos ar darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti (CK 6.271 str. 3, 4 d.).

IeÅ¡kovo teigimu, nurodytų atsakovų neteisėti veiksmai pasireiÅ¡kė įstatymuose numatytos pareigos nevykdymu (neįvykdė imperatyvios pareigos iÅ¡nuomoti ne aukciono bÅ«du pastatų savininkui valstybinės žemės sklypo dalį, bÅ«tinÄ jam priklausančių statinių eksploatavimui, neinicijavo valstybinės žemės sklypo nuomos sutarties su AB „Lifosa“ nutraukimo) bei draudžiamų veiksmų atlikimu (trukdė ieÅ¡kovui įgyvendinti teisę į valstybinės žemės nuomÄ , klaidino ieÅ¡kovÄ , reikalavo atlikti teisės aktuose nenumatytus veiksmus – parengti detalųjį planÄ ).

Siekiant įvertinti, ar ieÅ¡kovo vardijami valdžios institucijų, kurioms pavesta valdyti valstybinę žemę, veiksmai neatitiko teisės aktų reikalavimų, teisėjų kolegija aiÅ¡kinasi, kas ir kokius reikalavimus nustatė valstybinių žemės sklypų nuomai ir kokios teisės ir pareigos buvo suteiktos atsakovams.Žemės nuomos bendrosios nuostatos reglamentuotos Civilinio kodekso Å¡eÅ¡tosios knygos XXIX skyriuje, kurio normos aptaria atitinkamų institucijų kompetencijÄ sudaryti valstybinės žemės nuomos sutartis, nustatyti valstybinės žemės iÅ¡nuomojimo bÅ«dai, kitos žemės nuomos sÄ lygos (nuomos pasibaigimo, nuomos sutarties nutraukimo pagrindai ir kt.).

Detali valstybinės žemės nuomos tvarka nustatyta Vyriausybės 1999 m. kovo 9 d. nutarimu Nr. 260 patvirtintose Naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos taisyklėse (toliau tekste ir Taisyklės). Laikotarpiu, kuomet ieÅ¡kovas siekė įgyvendinti teisę į valstybinės žemės sklypo nuomÄ , galiojusios Taisyklių redakcijos (redakcija galiojusi nuo 2005 m. rugpjūčio 21 d. iki 2008 m. rugsėjo 19 d.) 29 punktas numatė, jog valstybinės žemės (neperduotos savivaldybėms patikėjimo teise) nuomotoju buvo apskrities virÅ¡ininkas.

Savivaldybės funkcijos, susijusios su valstybinės žemės sklypo nuomos sutarties sudarymu buvo susijusios su prašomo išnuomoti žemės sklypo plano parengimu, žemės nuomos termino siūlymu ir kitų, Taisyklių 32 punkte, nurodytų darbų atlikimu (Taisyklių 33 p.).Taisyklių 28.1 punkte buvo nustatyta, kad naudojami kitos paskirties valstybinės žemės sklypai išnuomojami, jei jie yra užstatyti asmenims nuosavybės teise priklausančiais ar jų nuomojamais statiniais ar įrenginiais, išskyrus žemės sklypus, kuriuose nutiesti tik inžineriniai tinklai ar (ir) pastatyti tik laikinieji statiniai arba neturintys aiškios funkcinės priklausomybės ar apibrėžto naudojimo arba ūkinės veiklos pobūdžio statiniai, kurie tarnauja pagrindiniam statiniui (jo priklausiniui) ar įrenginiui.

Ši nuostata iš esmės analogiška CK 6.551 straipsniui, nustatančiam, jog valstybinė žemė išnuomojama aukciono būdu Vyriausybės nustatyta tvarka, šios žemės nuoma ne aukciono būdu galima, jeigu ji užstatyta fiziniam ar juridiniam asmeniui nuosavybės teise priklausančiais ar jų nuomojamais pastatais, statiniais ar įrenginiais, taip pat kitais įstatymų numatytais atvejais. Aptartos teisės normos numato, jog pagrindinis teisės nuomoti valstybinę žemę pagrindas – teisėtas šioje žemėje esančių statinių valdymas.

Å iuo teisiniu reguliavimu siekiama perduoti valstybinės žemės sklypų naudojimosi teises, skirtas savininko turimų nuolatinių statinių ar įrenginių eksploatavimui įgyvendinti. Taip pastatų savininkai (nuomotojai) turi įstatymo garantuotÄ ir ginamÄ teisę lengvatine (ne aukciono) tvarka nuomoti ar pirkti pastatais užstatytÄ ir jų eksploatavimo tikslais naudojamÄ valstybinės žemės sklypÄ . Byloje nustatyta, jog ieÅ¡kovas 2006 m. spalio 6 d. statinių pirkimo pardavimo sutartimi įgijo nuosavybės teisę į statinius, esančius (duomenys neskelbtini), Kėdainiai, kurie yra ant valstybinės žemės sklypo.

Sutartimi buvo aptarta ieÅ¡kovo teisė sudaryti valstybinės žemės sklypo, bÅ«tino įsigytiems pastatams eksploatuoti, nuomos sutartį (t. 1, b. l. 12-13). Kauno apskrities virÅ¡ininkas prieÅ¡ ieÅ¡kovui pasiraÅ¡ant pastatų pirkimo sutartį nurodė, jog po sandorio sudarymo ieÅ¡kovas turi kreiptis į Kėdainių rajono žemėtvarkos skyrių dėl žemės nuomos sutarties sudarymo (t. 1, b. l. 14). IeÅ¡kovo teigimu, Å¡iÄ pareigÄ jis įgyvendino, 2007 m. birželio 20 d. kreipėsi į Kėdainių rajono savivaldybę, tačiau ji, užuot įvykdžiusi jai įstatymu nustatytÄ pareigÄ ir iÅ¡nuomojusi valstybinę žemę lengvatinėmis (ne aukciono bÅ«du) sÄ lygomis, nurodė, kokių veiksmų turi imtis ieÅ¡kovas tam, kad bÅ«tų sudaryta nuomos sutartis, t. y.

įpareigojo ieÅ¡kovÄ parengti detalųjį žemės sklypo planÄ , nors iÅ¡ Nacionalinės žemės tarnybos raÅ¡to ieÅ¡kovui tapo žinoma, jog tokių veiksmų atlikti ieÅ¡kovas neprivalėjo, detalusis valstybinės žemės sklypo, ant kurio stovi ir ieÅ¡kovui priklausantys pastatai, planas buvo parengtas ir patvirtintas dar 2004 metais. Å iais, ieÅ¡kovo teigimu, neteisėtais veiksmais jam buvo apribota įstatymu garantuota teisė sudaryti statiniams eksploatuoti bÅ«tino valstybinės žemės sklypo nuomos sutartį, pažeistos imperatyvios teisės normos, įpareigojusios valstybinės valdžios institucijas sudaryti su ieÅ¡kovu žemės sklypo nuomos sutartį.

Teisėjų kolegija, įvertinusi teisės normas, reglamentuojančias valstybinės žemės nuomos sutarčių sudarymÄ (CK 6.551 str., 6.564 str.) bei kasacinio teismo praktikÄ , bylose, kuriose buvo keliami valstybinės žemės nuomos sutarčių sudaryme dalyvaujančių asmenų teisių bei pareigų pasiskirstymo klausimai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-550/2013) pripažįsta, jog valstybės institucijoms, kurioms pagal savo kompetencijÄ pavesta atlikti valstybinės žemės valdytojo funkcijas, suteikiama ne tik teisė, bet ir pareiga iÅ¡nuomoti ne aukciono bÅ«du valstybinę žemę, užstatytÄ ieÅ¡kovui nuosavybės teise priklausančiais pastatais.

Å ios pareigos įgyvendinimui valstybės valdžios institucija, nustačiusi, jog valstybinės žemės sklypo valdymas suteiktas vienam iÅ¡ ant jos esančių statinių savininkui, turi teisę CK 6.564 straipsnio 1 dalies 1 punkto pagrindu nutraukti prieÅ¡ terminÄ Å¾emės nuomos sutartį, iÅ¡nuomoto žemės sklypo savininkui nesutikus pakeisti nuomos sutarties sÄ lygų.Tačiau, nepaisant įstatymu valstybinėms valdžioms institucijoms, nustatytų pareigų, susijusių su valstybinių žemės sklypų valdymu, jos privalo jas įgyvendinti tik griežtai laikantis teisės aktų, reglamentuojančių jų veiklÄ , reikalavimų ir valstybinės žemės nuomos sutartį sudaryti tik tuomet, kai asmuo, siekiantis iÅ¡sinuomoti valstybinį žemės sklypÄ , įgyvendino visas teisės aktais nustatytas sÄ lygas.

Naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos taisyklių 30.10 punkte (taisyklių redakcija, galiojusi 2007 metais) įtvirtinta, kad kai pagal teritorijų planavimo dokumentÄ keliems savarankiÅ¡kai funkcionuojantiems statiniams ar įrenginiams, Nekilnojamojo turto registre įregistruotiems atskirais objektais (pagrindiniais daiktais), eksploatuoti suformuotas vienas valstybinės žemės sklypas, Å¡ių statinių ar įrenginių savininkams (bendraturčiams) iÅ¡nuomojamos žemės sklypo dalys, reikalingos kiekvienam atskiram statiniui ar įrenginiui eksploatuoti.

IÅ¡nuomojamų žemės sklypo dalių dydis nustatomas pagal teritorijų planavimo dokumentÄ ir jo pagrindu parengtÄ iÅ¡nuomojamo žemės sklypo planÄ . Taisyklių 31 punktas numatė, jog asmenys, pageidaujantys ir turintys teisę iÅ¡sinuomoti jų naudojimui žemės sklypus be aukciono, atitinkamos savivaldybės administracijos direktoriui arba žemėtvarkos skyriui pateikia: praÅ¡ymÄ ; sklypo suteikimÄ ar naudojimo teisę patvirtinančius dokumentus; pagal patvirtintÄ detalųjį planÄ ar žemėvaldų projektÄ (planÄ ) (kai iÅ¡nuomojamas žemės sklypas yra kaimo gyvenamojoje vietovėje) pageidaujančių iÅ¡sinuomoti sklypÄ asmenų lėšomis Nekilnojamojo turto kadastro nuostatų nustatyta tvarka parengtÄ naudojamo žemės sklypo planÄ su nustatytais žemės sklypų ribų posÅ«kio taÅ¡kais ir riboženklių koordinatėmis valstybinėje geodezinių koordinačių sistemoje ar su Å¡ia sistema susietose vietinėse koordinačių sistemose bei pažymėtais tame žemės sklype esančiais statiniais ir įrenginiais.

Tais atvejais, kai žemės sklype yra keli savarankiškai funkcionuojantys statiniai ar įrenginiai, Nekilnojamojo turto registre įregistruoti atskirais objektais (pagrindiniais daiktais), pateikiamame naudojamo žemės sklypo plane turi būti išskirtos kiekvienam tokiam statiniui ar įrenginiui eksploatuoti reikalingos dalys bei nustatytas šių dalių plotas.Vadinasi, šiuo atveju ieškovui įsigijus pastatus, esančius ant valstybinės žemės sklypo, išnuomoto kitam asmeniui, ir ant sklypo esant kelių savininkų statiniams, valstybinės žemės sklypo nuomos sutartis su juo galėjo būti sudaryta tuomet, kai bus išspręstas klausimas dėl ieškovo įsigyto pastato ir kitų bendrame sklype esančių pastatų eksploatavimui reikalingų žemės sklypo dalių nustatymo pagal teisės aktų reikalavimus (Taisyklių 31.3 p.).

Todėl ieÅ¡kovas, siekdamas pasinaudoti jam įstatymu suteikta teise iÅ¡sinuomoti įsigyto pastato eksploatavimui bÅ«tinÄ dalį valstybinės žemės sklypo, turėjo laikytis Taisyklių 31 punkte numatytų reikalavimų ir įvykdyti visas jam nustatytas pareigas. IeÅ¡kovas teigimu, jis vykdė visas sÄ lygas, valstybinės žemės sklypo nuomai sudaryti, tačiau atsakovai kėlė įstatymu nenumatytus reikalavimus, tokius, kaip – rengti detalųjį sklypo planÄ , kas nesuderinama su teisės aktų nuostatomis.

IeÅ¡kovas nurodė, jog Kėdainių rajono savivaldybė paaiÅ¡kino ieÅ¡kovui, jog jis privalo rengti detalųjį planÄ , nors, ieÅ¡kovo teigimu, kaip paaiÅ¡kėjo vėliau, tokių reikalavimų teisės aktai nenustatė, nes detalusis planas buvo parengtas dar 2004 m. Teisėjų kolegija vertindama ieÅ¡kovo teiginių pagrįstumÄ , visų pirma pažymi, jog Å¡ias aplinkybes ieÅ¡kovas įrodinėja remdamasis Nacionalinės žemės tarnybos pateiktais iÅ¡aiÅ¡kinimais (t. 4, b. l. 81-85), kurie taikomi L.

Ž. teisės į valstybinės žemės sklypo nuomÄ Ä¯gyvendinimui, t. y. aptaria teisės į valstybinės žemės sklypo nuomÄ Ä¯gyvendinimo sÄ lygas, galiojančias ieÅ¡kovės kreipimosi į žemėtvarkos institucijas galiojimo metu. Nuo 2011m. gegužės 5 d. įsigaliojo naujos redakcijos Naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos taisyklės, kurių 33.4 punktas nenustatė reikalavimo teikti pagal patvirtintÄ detalųjį planÄ parengto naudojamo žemės sklypo plano su nustatytais žemės sklypų ribų posÅ«kio taÅ¡kais ir riboženklių koordinatėmis valstybinėje geodezinių koordinačių sistemoje ar su Å¡ia sistema susietose vietinėse koordinačių sistemose bei pažymėtais tame žemės sklype esančiais statiniais ir įrenginiais.

Remiantis 2011 metų gegužės 5 d. redakcijos Taisyklių 34.3. punktu, kai žemės sklype yra keli savarankiÅ¡kai funkcionuojantys statiniai ar įrenginiai, Nekilnojamojo turto registre įregistruoti atskirais objektais (pagrindiniais daiktais), pateikiamame naudojamo žemės sklypo plane turi bÅ«ti iÅ¡skirtos kiekvienam tokiam statiniui ar įrenginiui eksploatuoti reikalingos dalys ir nustatytas Å¡ių dalių plotas pagal Taisyklių 8 punktÄ , t. y. žemės sklypo dalių dydis nustatomas pagal Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. balandžio 15 d. nutarimu Nr. 534, nustatyta tvarka parengtÄ parduodamo žemės sklypo planÄ su nustatytais žemės sklypų ribų posÅ«kio taÅ¡kais ir riboženklių koordinatėmis valstybinėje koordinačių sistemoje, kuriame turi bÅ«ti iÅ¡skirtos kiekvienam savarankiÅ¡kai funkcionuojančiam statiniui ar įrenginiui su priklausiniais eksploatuoti reikalingos žemės sklypo dalys ir nustatytas Å¡ių dalių plotas.

Vadinasi, tik nuo 2011 m. gegužės 5 d. Naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos taisyklių redakcijos, statinių, esančių ant valstybinės žemės kartu su kitų savininkų statiniais, teisei į nuomos sutartį nebuvo bÅ«tina teikti pagal patvirtintÄ detalųjį planÄ parengto naudojamo žemės sklypo plano su nustatytais žemės sklypų ribų posÅ«kio taÅ¡kais ir riboženklių koordinatėmis valstybinėje geodezinių koordinačių sistemoje, pakako, jog bÅ«tų parengtas žemės sklypo planas su nustatytais žemės sklypų ribų posÅ«kio taÅ¡kais ir riboženklių koordinatėmis valstybinėje koordinačių sistemoje.

Todėl, įvertinus teisės aktų, reglamentavusių teisės į valstybinės žemės sklypo nuomÄ , sÄ lygas ieÅ¡kovo kreipimosi į žemėtvarkos institucijas, metu galiojusius reikalavimus, laikytina, jog iÅ¡ ieÅ¡kovo buvo pagrįstai ir teisėtai pareikalauta pateikti pagal patvirtintÄ detalųjį planÄ parengtÄ naudojamo žemės sklypo planÄ su nustatytais žemės sklypų ribų posÅ«kio taÅ¡kais ir riboženklių koordinatėmis valstybinėje geodezinių koordinačių sistemoje.Toliau vertinant ieÅ¡kovo teiginius dėl neteisėtų valdžios institucijų veiksmų, reikalaujant pateikti detalųjį žemės sklypo planÄ , atkreipiamas dėmesys į tai, jog nepriklausomai nuo to, kaip teigia ieÅ¡kovas, jog jis buvo parengtas jau 2004 metais, atsižvelgiant į ieÅ¡kovo tikslus ir siekiamo iÅ¡sinuomoti žemės sklypo naudojimo pobÅ«dį, savivaldybė, kiekvienu konkrečiu atveju, iÅ¡nagrinėjusi žemės sklypo naudotojo ar valdytojo praÅ¡ymÄ ir turimus teritorijų planavimo dokumentus, sprendė, ar numatytai veiklos programai realizuoti (tęsti) bÅ«tinas detalusis planas (jo keitimai), ar gali bÅ«ti rengiamas statybos ar kitokios veiklos projektas (Detaliųjų planų rengimo taisyklių 17 p.).

Pažymėtina, jog į bylÄ nėra pateiktas pats 2007 m. birželio 20 d. kreipimosi į Kėdainių rajono savivaldybę tekstas, tačiau iÅ¡ kitų byloje esančių įrodymų, bei paties ieÅ¡kovo paaiÅ¡kinimų, nustatyta, jog į savivaldybę buvo kreiptasi siekiant suformuoti ir iÅ¡nuomoti ieÅ¡kovui sklypÄ prie jam priklausančių statinių (Kauno apskrities virÅ¡ininkas tokiam tikslui ir iÅ¡duoda sutikimÄ rengti detalųjį planÄ (t. 3, b. l. 104). Teritorijų planavimo įstatymo (redakcija galiojusi nuo 2007 m. balandžio 5 d., t. y. ir ieÅ¡kovo kreipimosi į Kėdainių rajono savivaldybę laikotarpiu) 22 straipsnio 1 dalies 6 ir 7 punktai, numatė, jog detalieji planai rengiami tais atvejais kai: keičiamos naudojamų žemės sklypų ribos ir plotas ir kai žemės sklypai formuojami prie naudojamų statinių.

AnalogiÅ¡kÄ nuostatÄ atkartojo ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2004 m. gegužės 3 d. įsakymu Nr. D1-239 patvirtintų Detaliųjų planų rengimo taisyklių 16.6 ir 16.7 punktai. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo, formuojančio teismų praktikÄ taikant teritorijų planavimÄ reglamentuojančias teisės normas, jurisprudencijoje pripažįstama, kad detalieji planai neturi bÅ«ti rengiami, jeigu nėra sÄ lygų, nustatytų Teritorijų planavimo 22 straipsnio 1 dalyje, ir yra bent viena to paties straipsnio 3 dalyje įtvirtinta sÄ lyga, kuriai esant detalusis planas neturi bÅ«ti rengiamas (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. balandžio 27 d. nutartis, priimta administracinėje byloje Nr. A2-235/2007; 2011 m. kovo 28 d. nutartis, priimta administracinėje byloje Nr. A525-857/2011).

Å ių teisės normų ir jas aiÅ¡kinančios teismų praktikos pagrindu nustatyta, jog atsakovas Kėdainių rajono savivaldybės administracija, esant ieÅ¡kovo praÅ¡ymui iÅ¡nuomoti jam valstybinės žemės sklypo dalį ir suformuoti žemės sklypÄ prie jo įsigytų statinių, pagrįstai sprendė, jog ieÅ¡kovo praÅ¡ymas patenka į Teritorijų planavimo įstatymo 22 straipsnio 1 dalies 7 punkto nuostatas, todėl nurodė, jog, siekiant sudaryti valstybinės žemės sklypo nuomos sutartį, bÅ«tina parengti detalųjį planÄ ir pagal jį parengtÄ naudojamo žemės sklypo planÄ su nustatytais žemės sklypų ribų posÅ«kio taÅ¡kais ir riboženklių koordinatėmis valstybinėje geodezinių koordinačių sistemoje ar su Å¡ia sistema susietose vietinėse koordinačių sistemose bei pažymėtais tame žemės sklype esančiais statiniais ir įrenginiais.IÅ¡ ieÅ¡kovo detaliai aptarto bendravimo su atsakovais matyti, jog ieÅ¡kovas pats sutiko, jog valstybinės žemės sklypo nuomos sutarties sudarymui bÅ«tina atlikti detaliojo planavimo procedÅ«rÄ .

IÅ¡ Kauno apskrities virÅ¡ininko 2007 m. rugsėjo 11 d. ieÅ¡kovui iÅ¡duoto sutikimo dėl detaliojo plano rengimo matyti, jog sutikimas buvo iÅ¡duotas paties ieÅ¡kovo praÅ¡ymu, siekiant suformuoti sklypÄ prie ieÅ¡kovui nuosavybės teise priklausančių statinių (t. 3, b. l. 104). IeÅ¡kovo į bylÄ pateikti jo bendradarbiavimÄ su Kėdainių rajono savivaldybės atsakingais skyriais ir Kauno apskrities virÅ¡ininko administracija, atspindintys įrodymai patvirtina, jog remiantis galiojančiu įstatyminiu reglamentavimu ir esant ieÅ¡kovo praÅ¡ymui buvo imtasi veiksmų detaliojo plano parengimui: 2007 m. rugsėjo 25 d.

Kėdainių rajono savivaldybė ir ieÅ¡kovas sudarė sutartį dėl detaliojo plano rengimo, kuria ieÅ¡kovui buvo perduotos detaliojo planavimo organizatoriaus funkcijos (t. 3, b. l. 101), 2007 m. spalio 19 d. Kauno apskrities virÅ¡ininko administracija iÅ¡davė planavimo sÄ lygas detaliojo planavimo dokumentams rengti (t. 3, b. l. 97-100). 2008 m. balandžio 28 d. ieÅ¡kovas kreipėsi į Kauno apskrities virÅ¡ininkÄ , praÅ¡ydamas papildyti jo iÅ¡duotÄ sutikimÄ detaliajam sklypo planui rengti, nurodant, jog planavimo tikslas – įregistruoti žemės sklypo padalijimÄ pagal nuosavybės teise priklausančius statinius.

Taip pat prašė prie nuosavybės teise ieÅ¡kovui priklausančių pastatų detaliuoju planu atidalinamam sklypui numatyti servitutinius privažiavimus per AB „Lifosa“ iÅ¡ valstybės nuomojamo sklypo teritorijÄ , bei prašė paaiÅ¡kinti, kokiais aktais bÅ«tina vadovautis nustatant sklypo plotÄ (t. 3, b. l. 96). Aukščiau aptarto Teritorijų planavimo įstatymo 22 straipsnis numatė, jog detalieji planai rengiami ir tuomet, kai žemės sklypai padalijami, atidalijami (Teritorijų planavimo įstatymo 22 str. 1 d. 5 p.), todėl 2008 m. gegužės 30 d.

Kauno apskrities virÅ¡ininkas sutiko, kad detalusis planas bÅ«tų rengiamas ieÅ¡kovo nurodytu tikslu, bei pažymėjo, jog detalusis planas turi bÅ«ti rengiamas kartu su valdos bendraturčiais (t. 3, b. l. 95). Tačiau byloje nėra pateikta įrodymų, kad ieÅ¡kovas ar Kėdainių rajono savivaldybė, kaip planavimo sÄ lygų rengėjas, kreipėsi į atsakovÄ AB „Lifosa“ siekiant atlikti naujus sklypo matavimus, derino galimas sklypų ribas ar siÅ«lė keisti su juo sudarytos nuomos sutarties sÄ lygas.IeÅ¡kovo teigimu, 2008 m. birželio 20 d. jis kreipėsi į Kauno apskrities virÅ¡ininko administracijÄ , praÅ¡ydamas iÅ¡nuomoti žemės sklypo dalį, nustatytÄ proporcingai ieÅ¡kovo nuosavybės teise valdomų pastatų plotui (t. 3, b. l. 33-34), tačiau ieÅ¡kovui buvo atsakyta, jog jo praÅ¡ymas bus patenkintas tuomet, kai bus pateikti visi žemės sklypo nuomos sutarčiai sudaryti bÅ«tini dokumentai (t. 3, b. l. 92), t. y. sklypo suteikimÄ ar naudojimo teisę patvirtinantys dokumentai bei pagal patvirtintÄ detalųjį planÄ Nekilnojamojo turto kadastro nuostatų nustatyta tvarka parengtas naudojamo žemės sklypo planas su nustatytais žemės ribų posÅ«kio taÅ¡kais ir riboženklių koordinatėmis valstybinėje geodezinių koordinačių sistemoje ar su Å¡ia sistema susietose vietinėse koordinačių sistemose bei pažymėtais tame žemės sklype esančiais statiniais ir įrenginiais.

Teisėjų kolegijos manymu, ieÅ¡kovas nepagrįstai mano, jog Kėdainių rajono žemėtvarkos skyrius Å¡iais veiksmais apribojo ieÅ¡kovo teisę į nuomos sutarties sudarymÄ . Minėta, jog įstatymu garantuota teisė sudaryti lengvatinėmis sÄ lygomis valstybinės žemės sklypo nuomÄ turi bÅ«ti įgyvendinta įstatymų nustatyta tvarka, kuri privaloma ne tik valdžios institucijoms, bet ir pačiam ieÅ¡kovui, todėl atsakovai įstatymu jiems nustatytÄ pareigÄ iÅ¡nuomoti ieÅ¡kovui valstybinę žemę, bÅ«tinÄ jo įsigytiems pastatams valdyti, galėjo įgyvendinti tik ieÅ¡kovui pateikus visus nuomos sutarčiai sudaryti bÅ«tinus dokumentus, nurodytus aptartų 1999 m. kovo 9 d.

Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 260 Dėl naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos buvo nustatytos valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos taisyklių 31 punkte.IeÅ¡kovo teigimu, jis įvykdė Kėdainių rajono žemėtvarkos skyriaus reikalavimus, tačiau nuomos sutartis su juo vis tiek nebuvo sudaryta. Nustatyta, jog ieÅ¡kovas gavęs atsakovo iÅ¡aiÅ¡kinimus dėl papildomų dokumentų pateikimo, kartu su 2008 m. spalio 22 d. praÅ¡ymu pateikė dokumentus, tarp jų ir žemės sklypo plano kopijÄ (t. 3, b. l. 90-91), tačiau Kėdainių rajono žemėtvarkos skyrius nurodė, jog sutartis su ieÅ¡kovu bus sudaryta tik tuomet, jei skyriui bus pateiktas įstatymo reikalavimus atitinkantis žemės sklypo planas, t. y. pagal patvirtintÄ detalųjį planÄ Nekilnojamojo turto kadastro nuostatų nustatyta tvarka parengtas naudojamo žemės sklypo planas su nustatytais žemės ribų posÅ«kio taÅ¡kais ir riboženklių koordinatėmis valstybinėje geodezinių koordinačių sistemoje ar su Å¡ia sistema susietose vietinėse koordinačių sistemose bei pažymėtais tame žemės sklype esančiais statiniais ir įrenginiais (t. 3, b. l. 89).

IeÅ¡kovas nurodė, jog atsižvelgdamas į atsakovo reikalavimus, jis 2008 m. gruodžio 23 d. pateikė įstatymo reikalavimus atitinkantį žemės sklypo planÄ (t. 3, b. l. 88), tačiau valstybinės žemės sklypo, bÅ«tino jam priklausantiems statiniams eksploatuoti, sutartį buvo delsiama sudaryti. Teisėjų kolegijai minėtas žemės sklypo planas nėra pateiktas, todėl ieÅ¡kovo nurodytų aplinkybių pagrįstumo neįmanoma įvertinti, tačiau turint omenyje, jog Nekilnojamojo turto kadastro nuostatų nustatyta tvarka parengtas naudojamo žemės sklypo planas nebuvo ir nėra pateiktas žemėtvarkos institucijoms (t. 5, b. l. 13-14), manytina, jog jis nebuvo pateiktas ir atsakovui, kartu su 2008 m. gruodžio 23 d. raÅ¡tu. 2009 m. vasario 4 d. ieÅ¡kovas dar kartÄ kreipėsi į Kauno apskrities virÅ¡ininko administracijÄ praÅ¡ydamas sudaryti su juo valstybinės žemės sklypo nuomos sutartį ar nurodyti, kokių duomenų trÅ«ksta nuomos sutarties sudarymui (t. 3, b. l. 86-87).

Kėdainių rajono žemėtvarkos skyrius 2009 m. vasario 18 d. informavo ieÅ¡kovÄ , jog ieÅ¡kovui kreipusis į teismÄ dėl tarp atsakovų sudarytos valstybinės žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), Kėdainiai, nuomos sutarties pripažinimo negaliojančia, Kauno apskrities virÅ¡ininko administracijos Žemės tvarkymo departamento Kėdainių žemėtvarkos skyrius sustabdė nuomos sutarties sudarymo procedÅ«rų vykdymÄ ir, sulaukus teismo sprendimo, vykdys jį (t. 3, b. l. 85). Valstybinės žemės sklypo nuomos sutarties sudarymo procedÅ«ros sustabdymÄ atsakovas grindė VieÅ¡ojo administravimo įstatymo 23 straipsnio 4 dalimi, nustatančia, kad, kai pradėjus administracinę procedÅ«rÄ paaiÅ¡kėja, jog skundÄ tuo pačiu klausimu pradėjo nagrinėti ir teismas, administracinė procedÅ«ra sustabdoma, kol teismas iÅ¡nagrinės skundÄ , ir apie tai praneÅ¡ama asmeniui.

AiÅ¡kindamas Å¡iÄ teisės normÄ , Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo praktikoje akcentuoja, kad ji yra skirta atskirti asmens skundo (praÅ¡ymo ir pan.) nagrinėjimÄ ne teismine tvarka, kai toks skundas ar praÅ¡ymas pagal jam suteiktÄ kompetencijÄ yra (turi bÅ«ti) nagrinėjamas vieÅ¡ojo administravimo subjekto, ir tokio skundo nagrinėjimÄ teismine tvarka. Aptariamos nuostatos yra (turi bÅ«ti) taikomos situacijose, kai abu paminėti nagrinėjimai vyksta tuo pačiu laiku ir jų objektas yra tie patys (nurodyti paduotuose ir vieÅ¡ojo administravimo subjektui, ir teismui skunduose ar praÅ¡ymuose) klausimai.

Esant tokioms situacijoms, prioritetinė reikÅ¡mė yra suteikiama teisminiam nagrinėjimui. Todėl, sprendžiant VieÅ¡ojo administravimo įstatymo 23 straipsnio 4 dalies taikymo klausimÄ , kiekvienu konkrečiu atveju yra bÅ«tina nustatyti ir kompetencijos bei tapatumo prasme identifikuoti abiem nurodytoms institucijoms (vieÅ¡ojo administravimo subjektui ir teismui) paduotuose skunduose ar praÅ¡ymuose pateiktus klausimus. Tai yra pirmiausia nustatyti, ar vieÅ¡ojo administravimo subjektui paduotame skunde (praÅ¡yme) keliami ir praÅ¡omi nagrinėti klausimai yra to subjekto kompetencija, ar bÅ«tent Å¡iems klausimams iÅ¡tirti yra skirtas jau pradėtas ir tęsiamas teisminis tam tikros situacijos nagrinėjimas.

Tik nustačius, kad į vieÅ¡ojo administravimo subjektui paduotame skunde (praÅ¡yme) iÅ¡keltus klausimus bus (turi bÅ«ti) atsakyta teismo priimtame procesiniame sprendime (tokio sprendimo rezoliucinėje dalyje), administracinė skundo (praÅ¡ymo) nagrinėjimo procedÅ«ra turi bÅ«ti sustabdyta, kol teismas iÅ¡nagrinės tam tikrÄ bylÄ . Jeigu tokio ryÅ¡io tarp skundo (praÅ¡ymo) nagrinėjimo procedÅ«rų pas vieÅ¡ojo administravimo subjektÄ ir teisme nėra, administracinės skundo (praÅ¡ymo) procedÅ«ros sustabdymas VieÅ¡ojo administravimo įstatymo 23 straipsnio 4 dalies pagrindu nėra leistinas jokiais kitais (negu aptartu) sumetimais, tarp jų ir tikslingumo sumetimu (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. birželio 3 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A-143-968-14).

Siekiant įvertinti ar pagrįstai valstybinės žemės sklypo nuomos procedÅ«ra buvo sustabdyta Å¡iuo atveju, teisėjų kolegija iÅ¡skiria, jog administracinė procedÅ«ra, pagal VieÅ¡ojo administravimo įstatymo 19 straipsnio 1 dalį – tai pagal nurodytÄ Ä¯statymÄ vieÅ¡ojo administravimo subjekto atliekami privalomi veiksmai nagrinėjant asmens skundÄ ar praneÅ¡imÄ apie vieÅ¡ojo administravimo subjekto veiksmais, neveikimu ar administraciniais sprendimais galimai padarytÄ asmens, nurodyto skunde ar praneÅ¡ime, teisių ir teisėtų interesų pažeidimÄ ir priimant dėl to administracinės procedÅ«ros sprendimÄ .

Å iuo atveju administracinė procedÅ«ra dėl vieÅ¡ojo administravimo subjektų veiksmų nebuvo pradėta, valstybinės žemės sklypo nuomos procedÅ«ra jai prilyginta nepagrįstai, todėl ir sustabdyti jos vykdymÄ , tuo labiau tuo pagrindu neatsakyti į interesanto paklausimus, nebuvo pagrindo. Nustatyta, jog ieÅ¡kovas kreipėsi į teismÄ 2009 m. sausio 19 d. ir ieÅ¡kiniu prašė pripažinti negaliojančia 1997 m. spalio 22 d. valstybinės žemės sklypo nuomos sutarties, sudarytos tarp AB „Lifosa“ bei Kauno apskrities virÅ¡ininko administracijos, dalį dėl 67,87 arų žemės sklypo nuomos, bÅ«tinos ieÅ¡kovo įsigytiems pastatams eksploatuoti.

Teisminiu keliu apginti savo, kaip asmens ketinančio ir siekiančio įgyvendinti teisę į valstybinės žemės sklypo nuomÄ , teises ėmėsi tik po to, kai Kauno apskrities virÅ¡ininko administracija nepaisydama ieÅ¡kovo raÅ¡tų, nevykdė jai kaip institucijai, kuriai pavesta atlikti valstybinės žemės valdytojo funkcijas veiksmų: neatsakė į paklausimus, nesiėmė veiksmų esamos nuomos sutarties galiojimui spręsti.Teisėjų kolegijos vertinimu, nepaisant to, jog Kauno apskrities virÅ¡ininko administracija bei Kėdainių rajono savivaldybė formaliai laikėsi įstatymu nustatytų reikalavimų, sprendžiant valstybinės žemės sklypo nuomos klausimus, tačiau toks jų veikimas neatitinka gero vieÅ¡ojo administravimo principų.

Neteisėtumas bendriausia prasme suprantamas kaip asmens elgesio neatitiktis teisei. Juo laikomas ne tik konkretaus įstatymuose ar sutartyje nustatyto įpareigojimo nevykdymas, bet ir bendro pobÅ«džio pareigos elgtis atidžiai ir rÅ«pestingai pažeidimas. Civilinės atsakomybės teisiniame santykyje kiekvieno asmens elgesys vertinamas atitikties nurodytiems standartams aspektu.Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje, sprendžiant dėl teisės į žalos, atsiradusios dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, atlyginimÄ , pažymima, kad valstybės (savivaldybės) valdžios institucijai keliami aukÅ¡tesni reikalavimai veikti teisėtai, nepriklausomai nuo kitų subjektų veiksmų, ji visais atvejais atsakinga už kompetencijos ribose priimtų sprendimų teisėtumÄ (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. spalio 20 d. nutartis, priimta administracinėje byloje Nr. A-492-3221/2011).

Viešojo administravimo principai reikalauja priimant sprendimus paisyti įstatymo viršenybės, nepiktnaudžiavimo valdžia, teisėtumo bei kitų principų, kurie numatyti Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 3 straipsnyje, Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 4 straipsnyje. Aukšti valstybės (savivaldybės) valdžios institucijų veiklos teisėtumo standartai suponuoja atitinkamus privačių asmenų, kitų subjektų lūkesčius – kad priimami sprendimai bus pagrįsti, teisėti.

Kauno apskrities virÅ¡ininkas prieÅ¡ ieÅ¡kovui įsigyjant pastatus, esančius ant valstybinės žemės, sutiko perleisti nuomos teisę į žemės sklypo dalį, bÅ«tinÄ pastatams valdyti (t. 1, b. l.

14) sukÅ«rė prielaidas ieÅ¡kovui tikėtis, jog jo teisė į valstybinės žemės sklypo nuomÄ , bus įgyvendinta, tačiau valstybinės valdžios institucijos neveikė taip, kaip privalėjo veikti. Teisėjų kolegijos manymu, atsakovai turėjo aktyviau dalyvauti Å¡io klausimo nagrinėjime, atsakyti į ieÅ¡kovo raÅ¡tus, nurodant, kokių papildomų ar tolimesnių veiksmų bÅ«tina imtis, siekiant įgyvendinti teisę į valstybinės žemės sklypo nuomÄ , derinti nuomos sutarties sÄ lygų pakeitimus su atsakovu AB „Lifosa“, nenusiÅ¡alinti nuo klausimo nagrinėjimo.

Atsakovų veiksmai, tiksliau neveikimas, nesuderinami su vieÅ¡ojo administravimo principais (efektyvumo, proporcingumo), nustatytais VieÅ¡ojo administravimo įstatymo 3 straipsnyje. Tačiau ar Å¡ie valdžios institucijų veiksmai sÄ lygojo ieÅ¡kovo praÅ¡omų priteisti nuostolių atsiradimÄ ir jei taip, kiek ir kokia apimtimi, bus atsakyta įvertinus, ar ieÅ¡kovo praÅ¡omi atlyginti nuostoliai yra pagrįsti.Teisėjų kolegija taip pat pažymi, jog siekdamas įrodyti neteisėtus Kėdainių rajono savivaldybės veiksmus, ieÅ¡kovas pateikė ir minėtos įstaigos 2010 m. rugpjūčio 17 d. raÅ¡tÄ , kuriuo savivaldybės administracija pateikė informacijÄ dėl detaliojo plano rengimo (t. 3, b. l. 84).

Å iuo įrodymu ieÅ¡kovas siekia įtikinti teismÄ , jog savivaldybė, klaidindama ieÅ¡kovÄ , reikalavo rengti detalųjį planÄ net ir tuomet, kai bylos nagrinėjimas vyko teisme, tačiau teisėjų kolegijos nuomone, Å¡is įrodymas neteisėtų Kėdainių rajono savivaldybės veiksmų nepatvirtina. Visų pirma į bylÄ nėra pateiktas ieÅ¡kovo raÅ¡tas savivaldybei, į kurį savivaldybė 2010 m. rugpjūčio 17 d. pateikė atsakymÄ , be to, iÅ¡ paties savivaldybės raÅ¡to turinio teisėjų kolegija sprendžia, jog juo ieÅ¡kovo praÅ¡ymu buvo suteikta tik bendro pobÅ«džio informacija dėl teritorijų planavimo dokumento rengimo procedÅ«ros ir tvarkos, nesusijusi su Å¡iuo konkrečiu atveju svarstomu ieÅ¡kovo praÅ¡ymu dėl valstybinės žemės sklypo nuomos sutarties sudarymo, todėl papildomai Kėdainių rajono savivaldybės neteisėtų veiksmų neįrodo.

Dėl E. S. įmonės neteisėtų veiksmųIeÅ¡kovas, praÅ¡ydamas atlyginti žalÄ , kaip minėta, nurodė patirtų nuostolių pobÅ«dį ir aptarė, kiekvieno iÅ¡ atsakomybėn traukiamo atsakovo neteisėtus veiksmus, įtakojusius tam tikro dydžio žalos atsiradimÄ . IÅ¡ praÅ¡omos solidariai priteisti 344 638,47 Lt dydžio nuostolių sumos, 179 000 Lt žalÄ ieÅ¡kovas teigia patyręs dėl statinių bÅ«klės pablogėjimo, kuriÄ nulėmė neteisėti atsakovų E. S. įmonės, AB „Lifosa“ ir Kėdainių rajono savivaldybės veiksmai.

Teisėjų kolegija, siekdama įvertinti ieÅ¡kovo nurodomų teiginių pagrįstumÄ , visų pirma vertina, ar egzistuoja atsakovų, Å¡iuo atveju vieno iÅ¡ jų – E. S. įmonės, neteisėti veiksmai, galėję įtakoti ieÅ¡kovo praÅ¡omų atlyginti nuostolių - 179 000 Lt, atsiradimÄ . Pagrindiniais neteisėtais minėto atsakovo veiksmais, sukėlusiais praÅ¡omos atlyginti žalos dydį, įvardijami – savavaliÅ¡kas ieÅ¡kovui priklausiusių statinių užėmimas, naudojimas savo reikmėms, jų griovimas ir ardymas.

Bylos nagrinėjimo metu nustatyta, jog E. S. įmonė atlieka atsakovo AB „Lifosa“ gaminamos sieros rÅ«gÅ¡ties ir fosforo rÅ«gÅ¡ties transportavimÄ Lietuvos teritorijoje. Å ios veiklos vykdymui ji nuomojo patalpas iÅ¡ AB „Lifosa“, tačiau minėtai įmonei plečiant gamybinius pajėgumus, E. S. įmonės buvo papraÅ¡yta atlaisvinti AB „Lifosa“ patalpas. Atsakovės atstovas nurodė, jog siekiant, kad įmonės veikla nesutriktų, o AB „Lifosa“ patalpos bÅ«tų kuo skubiau atlaisvintos, 2009 m. kovo 3 d. buvo pradėtos derybos su ieÅ¡kovo vadovu dėl jiems nuosavybės teise priklausančių ir AB „Lifosa“ teritorijoje esančių pastatų dalies nuomos.

Atsakovo atstovo teigimu, telefoninių pokalbių metu ieÅ¡kovo vadovui patikinus, jog kliūčių patalpų nuomai nėra, E. S. įmonė pradėjo ieÅ¡kovui priklausiusių patalpų tvarkymo darbus, t. y. atsakovo teigimu, įmonė, siekdama, jog apleistais ieÅ¡kovui priklausančiais pastatais galima bÅ«tų naudotis, jie atliko ne pastatų griovimo, bet prieÅ¡ingai – jų tvarkymo darbus: į tuščias angas įstatė metalines duris, vartus, sutvarkė langų angas (t. 4, b. l 13). Ä®rodymai patvirtina, jog ieÅ¡kovui nuosavybės teise valdant statinius (gamybinį – buitinį pastatÄ , plane pažymėtÄ indeksu 1P2/p ir dirbtuves, plane pažymėtas indeksu – 2P1/p), esančius adresu (duomenys neskelbtini), Kėdainiai, jis 2009 m. kovo 4 d. sulaukė iÅ¡ atsakovės E. S. įmonės pasiÅ«lymo nuomoti Å¡iai įmonei dalį ieÅ¡kovui priklausančių pastatų (t. 2, b. l. 164).

Tačiau ieÅ¡kovas nesutiko dėl pastatų dalies nuomos ir 2009 m. kovo 9 d. apie tai informavo atsakovÄ (t. 2, b. l. 166). 2009 m. kovo 20 d. raÅ¡tu ieÅ¡kovas pareikalavo atlaisvinti atsakovo užimtas patalpas, kadangi 2009 m. kovo 17 d. antstolių faktinių aplinkybių konstatavimo protokolu buvo užfiksuota, jog atsakovas vis dar naudojasi ieÅ¡kovui nuosavybės teise priklausančiomis patalpomis ir vykdo jose savo veiklÄ (t. 4, b. l. 12). Aptarta situacija patvirtina, jog, nesant ieÅ¡kovo sutikimo, atsakovas E. S. įmonė užėmė, naudojosi ieÅ¡kovui nuosavybės teise priklausančiomis pastatų dalimis ir atliko juose tam tikrus statybos darbus, tačiau ar atsakovo atlikti veiksmai galėjo lemti statinio bÅ«klės suprastėjimÄ , ieÅ¡kovo įvertintÄ 179 000 Lt suma, bus atsakyta tik aptarus Å¡alių pateiktus įrodymus.

IeÅ¡kovas, įrodinėdamas pastatui padarytÄ ir praÅ¡omÄ atlyginti žalÄ rėmėsi 2006 m. spalio 4 d., t. y. prieÅ¡ ieÅ¡kovui įsigyjant statinius, atliktu Statinio apžiÅ«ros aktu (t. 4, b. l. 176) bei 2009 m. kovo 17 d. ir 2009 m. rugpjūčio 18 d. atliktais antstolių faktinių aplinkybių konstatavimo protokolais (t. 2, b. l. 141 ir t. 3, b. l. 106), kurie, ieÅ¡kovo teigimu, patvirtina statinių sužalojimo faktÄ . Teisėjų kolegija susipažinusi su ieÅ¡kovo pateiktais įrodymais bei bylos medžiaga nustatė, jog prieÅ¡ ieÅ¡kovui sudarant 2006 m. spalio 6 d.

Pastatų pirkimo – pardavimo sutartį, pastatai (gamybinis – buitinis pastatas, plane pažymėtas 1P2p ir dirbtuvės, plane pažymėtos 2P1p), 2006 m. spalio 4 d. buvo apžiūrėti (t. 4, b. l. 176). Tačiau teisėjų kolegijos vertinimu, ieškovo pateiktas statinių apžiūros aktas nėra pakankamas tam, jog remiantis juo būtų galima įvertinti pastatų sužalojimo faktus ir nustatyti atsakovo neteisėtus veiksmus. Visų pirma iš pateikto dokumento sudėtinga suprasti, ar šiuo aktu patvirtintas tik vieno pastato, t. y. gamybinių - buitinių patalpų, ar ir dirbtuvių apžiūros faktas.

Pats dokumento pavadinimas byloja tik apie vieno iÅ¡ ieÅ¡kovo įgytų pastatų, bÅ«tent gamybinio – buitinio pastato, apžiÅ«rÄ , tačiau tekste kalbama apie pastatus ir daugiskaita, ir vienaskaita. Antra, apžiÅ«ros aktas nėra detalus, neaptarta kiekvieno iÅ¡ ketinamų įsigyti pastatų (tuo atveju jei pripažintume, jog Å¡is dokumentas patvirtina abiejų ieÅ¡kovo įsigytų pastatų apžiÅ«rÄ ) bÅ«klė, nurodoma tik informacija apie tai, jog patalpos tuščios, langai su rėmais, kai kur iÅ¡daužyti stiklai, stogo danga tvarkinga, visur yra lauko durys.

Bylos nagrinėjimu metu atsakovas AB „Lifosa“ pateikė nuotraukas, jo teigimu, įrodančias ieÅ¡kovo įsigytų statinių bÅ«klę 2006 -2007 metais (t. 6, b. l. 83), tačiau atskiri nuotraukose užfiksuoti statinių komplekso fragmentai neleidžia nustatyti, ar nuotraukos atspindi bÅ«tent ieÅ¡kovui priklausančių statinių, esančių (duomenys neskelbtini), Kėdainiai, bÅ«klę nurodytu laikotarpiu. Todėl, teisėjų kolegijos vertinimu, patikimų įrodymų, atspindinčių statinių bÅ«klę prieÅ¡ ieÅ¡kovui juos įsigyjant, nėra.Prasidėjus teisminiams ginčams, ieÅ¡kovas su antstoliu atvyko prie pastatų, esančių (duomenys neskelbtini), Kėdainiai, ir atliko jų apžiÅ«rÄ , kuri užfiksuota 2009 m. kovo 17 d. faktinių aplinkybių konstatavimo protokole (t. 2, b. l. 141).

IeÅ¡kovas teigia, jog minėtas dokumentas patvirtina, jog atsakovas be ieÅ¡kovo sutikimo, statinius griovė ir ardė, taip sukeldamas jiems žalÄ . Tačiau teisėjų kolegija nemano, jog remiantis pateiktu faktinių aplinkybių konstatavimo protokolu, yra pakankamas pagrindas teigti, jog atsakovo veiksmai darė žalÄ ieÅ¡kovo pastatams.Antstolis 2009 m. kovo 17 d. faktinių aplinkybių konstatavimo protokole užfiksavo, jog atvykus prie pastatų, dalyje jų buvo vykdomi statybos darbai, kuriuos atliko E. S. įmonės darbuotojai (t. 2, b. l. 141, faktinių aplinkybių konstatavimo protokolo 2 lapas).

Atsakovo įmonės darbuotojai neneigė, jog atliko tam tikrus darbus: ieÅ¡kovui priklausančiame pastato priestate, plane pažymėtu 1P1p, sumontavo metalines grotas ant langų, keletÄ langų užmÅ«rijo, iÅ¡valė vidinį kiemÄ bei atliko kitus darbus (t. 2, b. l. 141, faktinių aplinkybių konstatavimo protokolo 2 lapas), tačiau jų nelaikė statinio griovimu ar ardymu. Siekiant įvertinti ieÅ¡kovui priklausančių pastatų bÅ«klę, bei nustatyti atsakovo atliekamus veiksmus juose, antstolis apžiÅ«rėjo pastatÄ 2P1p ir jo priestatÄ 1p1p (dirbtuvės), bei pastato 1P2p kiemo bei pastato vidaus vaizdÄ , kiek tai buvo galima užfiksuoti pro praėjimo angÄ ir langų angas, kadangi pats patekimas į pastato patalpas buvo apribotas - nes ant praėjimo vartų kabojo spyna (t. 2, b. l. 141, faktinių aplinkybių konstatavimo protokolo 3-4 lapai). 2009 m. kovo 17 d. faktinių aplinkybių konstatavimo protokole užfiksuota, jog pastate 2P1p ir jo priestate 1p1p ant sienos, kuriame yra langas, sumontuotos metalinės grotos, Å¡alia lango su metalinėmis grotomis esanti lango anga užmÅ«ryta, pastate ir jo priestate yra įvairaus statybinio laužo, Å¡iukÅ¡lių, vienoje pastato sienoje sumontuoti vartai, dalis patalpų užlieta betonu.

Tuo tarpu pastato priestate matyti vandens nutekėjimo žymės pro stogÄ , keletas pastato sienų yra iÅ¡griautos, langai iÅ¡daužyti. Prie Å¡ių statinių matyti atsakovo AB „Lifosa“ metaliniai konteineriai. (t. 2, b. l. 141, Faktinių aplinkybių konstatavimo protokolo 3 lapas). Teisėjų kolegijos vertinimu, 2009 m. kovo 17 d. faktinių aplinkybių konstatavimo protokolu iÅ¡ esmės nustatyta, jog atsakovas E. S. įmonė atliko tam tikrus darbus ieÅ¡kovui priklausančiuose pastatuose, tačiau neįrodo ieÅ¡kovo teiginių, jog jais buvo ardomos pastatų konstrukcijos ir niokojami pastatai.

Kaip nustatyta, daugelis iÅ¡ pastate 2P1p atliktų darbų teisėjų kolegijos vertintini ne kaip pastato niokojimas, o prieÅ¡ingai – jo bÅ«klės pagerinimas: įstatytos grotos, iÅ¡lietas betonas ant grindų, užmÅ«ryti langai, įstatyti vartai. Be to, atsakovai nurodė, jog dalyje ieÅ¡kovui priklausančių pastatų ketino vykdyti veiklÄ , todėl akivaizdu, jog siekdami patalpas pritaikyti veiklai, juos ne ardė, o remontavo. Pastato 2P1p priestato 1p1p bÅ«klė aptariamu įrodymu apibÅ«dinta kaip prasta, tačiau faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas neįrodo, jog Å¡ie pastato pažeidimai atsirado dėl atsakovės E. S. įmonės neteisėtų veiksmų.

Neįrodyta, jog dėl įmonės veiksmų buvo apgadintas pastato stogas ar iÅ¡daužyti langai ir sienos. Tuo labiau, jog ir 2006 m. spalio 4 d. Statinio apžiÅ«ros aktu nurodyta, jog dalis statinių langų yra iÅ¡daužyta (t. 4, b. l. 176), todėl teigti, jog minėtame priestate langai ir kitos statinio konstrukcijos buvo pažeistos dėl neteisėtų atsakovės veiksmų, negalima. Teisėjų kolegija, nesutikdama su ieÅ¡kovo teiginiais, jog atsakovas turi atsakyti dėl statinio prastos bÅ«klės pažymi, jog pats ieÅ¡kovas į bylÄ pateikė įrodymus, jog 2007 m. kovo 29 d. su UAB „Stogo dangų arsenalas“ sudarė Statybos rangos sutartį dėl stogo renovacijos (t. 2, b. l. 87), taip pat sudarė ir kitas statybos rangos sutartis (t. 2, b. l. 80-81, 86), taip pripažindamas, jog jau sutarčių sudarymo metu, t. y. 2007 metais, ieÅ¡kovo įsigyti pastatai reikalavo remonto, o įvertinus sutartimis numatytus darbus, jie iÅ¡ esmės laikytini kapitaliniais.

Atsižvelgiant į Å¡ias aplinkybes teisėjų kolegija nemano, jog 2009 m. kovo 17 d. faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas įrodo, jog atsakovo be ieÅ¡kovo sutikimo atlikti statybos darbai, sÄ lygojo žalos pastatui atsiradimÄ . Pažymėtina ir tai, jog E. S. įmonė siÅ«lė ieÅ¡kovui paÅ¡alinti visus ieÅ¡kovui priklausančiuose pastatuose atliktus darbus (t. 2, b. l. 168), tačiau ieÅ¡kovas į atsakovės pasiÅ«lymÄ neatsakė, taip pripažindamas, jog pastatui atlikti statybos darbai žalos nedaro.

Ieškovas atsakovės E. S. neteisėtus veiksmus įrodinėja ir 2009 m. rugpjūčio 18 d. faktinių aplinkybių konstatavimo protokolu (t. 3, b. l. 106), kuris ieškovo teigimu įrodo, jog po penkių mėnesių po prieš tai atliktos statinio apžiūros (užfiksuotos 2009 m. kovo 17 d. faktinių aplinkybių konstatavimo protokolu), buvo nustatyti ir papildomi statinių sužalojimo faktai. Teisėjų kolegija susipažinusi su 2009 m. rugpjūčio 18 d. faktinių aplinkybių konstatavimo protokolu neturi pagrindo sutikti su ieškovu ir pritarti jo teiginiams.

Nurodytų faktinių aplinkybių konstatavimo protokolu (t. 3, b. l. 106) nustatyta, jog apžiÅ«rėjus pastatÄ 2P1p ir jo priestatÄ 1p1p, pasikeitimų nenustatyta, t. y. vaizdas, užfiksuotas 2009 m. kovo 17 d. faktinių aplinkybių konstatavimo protokolu ir atlikus apžiÅ«rÄ 2009 m. rugpjūčio 18 d., iÅ¡ esmės sutampa. Esminiai statinio 2P1p ir jo priestato 1p1p 2009 m. rugpjūčio 18 d. protokolu užfiksuoti pasikeitimai - iÅ¡neÅ¡tos baltos spalvos plytos, perdažyti vartai, nerasta pastato vartų spyna (t. 3, b. l. 106, faktinių aplinkybių konstatavimo protokolo 1 lapas), tačiau jie nelaikytini esminiais.

Priestato 1p1p bÅ«klė taip pat iÅ¡ esmės analogiÅ¡ka konstatuotai 2009 m. kovo 17 d. faktinių aplinkybių aktu, t. y. pastato viduje yra Å¡iukÅ¡lių, sienomis teka vanduo, iÅ¡daužyti langai (t. 2, b. l. 141, t. 3, b. l. 106), tačiau, kaip minėta, dalis Å¡ių statinio pažeidimų jau užfiksuoti prieÅ¡ ieÅ¡kovui įsigyjant statinius, o statybinio laužo ir Å¡iukÅ¡lių sieti su atsakovo atliktais veiksmais, nesant kitų patikimų įrodymų, jog jis jas sukaupė, nėra pagrindo. Atkreiptinas dėmesys, jog esminiai pastatų bÅ«klės skirtumai nuo 2009 m. kovo 17 d. atliktos apžiÅ«ros, atsispindi apžiÅ«rint pastatÄ 1P2p. 2009 m. kovo 17 d. faktinių aplinkybių konstatavimo protokolu pažymėta, jog patekti į šį pastatÄ nėra galimybės, todėl pastato bÅ«klė fiksuojama iÅ¡ iÅ¡orės bei pro langų angas, nurodant, jog pastate matosi sukrauti guminiai ritiniai, vamzdžiai, įvairių mechanizmų dalys (t. 2, b. l. 141, faktinių aplinkybių konstatavimo protokolo 3 lapas).

Tuo tarpu nors 2009 m. rugpjūčio 18 d. faktinių aplinkybių konstatavimo protokolu taip pat konstatuota, jog patekti į pastatÄ nėra galimybės (t. 3, b. l. 106, faktinių aplinkybių konstatavimo protokolo 2 lapas), tačiau nepaisant to, aptariamas ir pastato vaizdas iÅ¡ vidaus, t. y. nurodoma, jog iÅ¡ardyti Å¡io pastato laiptinės laiptai, iÅ¡imti langai ir durys. Teisėjų kolegija pažymi, jog Å¡is įrodymas patvirtina tik pastato bÅ«klę 2009 m. rugpjūčio 18 d., bet ne jo pasikeitimÄ po 2009 m. kovo 17 d. apžiÅ«ros, kadangi jie ankstesniu protokolu nėra fiksuoti, todėl ir palyginti jų nėra galimybės. Tačiau vertinant ieÅ¡kovo siekiamų įrodyti statinių konstrukcijų pažeidimo pobÅ«dį ir įvardijant tai atlikusius asmenis, negalima vienareikÅ¡miÅ¡kai teigti, jog statinių konstrukcijų iÅ¡ardymÄ atliko, jei tokie veiksmai apskritai buvo atlikti, atsakovo E. S. įmonė.

Visų pirma atsakovas neigė atlikęs bet kokius statinių ardymo darbus, to neįrodo ir ieÅ¡kovo pateikti dokumentai. Be to, 2009 m. rugpjūčio 18 d. apžiÅ«ros protokolas bei 2009 m. kovo 17 d. protokolas patvirtina, jog patekimas į pastatÄ 1P2p, kuriame neva buvo atlikti statinio ardymo darbai, buvo apribotas. 2009 m. kovo 17 antstolio faktinių aplinkybių konstatavimo protokolu neužfiksuota atsakovų (AB „Lifosa“ ar E. S. įmonės) darbuotojų veikla pastate 1P2p. Be to, iÅ¡ atsakovo E. S. įmonės ieÅ¡kovui teikto pasiÅ«lymo nuomoti patalpas, matyti, jog juos domino patalpų, kuriose nėra laiptų, nuoma (t. 2, b. l. 164-164), todėl kyla klausimas kaip atsakovas patalpose, į kurias patekimas buvo apribotas, galėjo atlikti statinio ardymo darbus, sukėlusius ieÅ¡kovo įrodinėjamos žalos dydį. 2009 m. rugpjūčio 18 d. faktinių aplinkybių konstatavimo protokolu teigiama, jog iÅ¡ pastato 1P2p patalpų buvo paÅ¡alintos statybinės medžiagos, mechanizmų dalys ir kitos Å¡iukÅ¡lės, taip patvirtinant atsakovo galimybę patekti į Å¡ias patalpas, tačiau iÅ¡ 2009 m. rugpjūčio 18 d. faktinių aplinkybių konstatavimo protokole esančių nuotraukų negalima nustatyti, ar patalpos užfiksuotos 2009 m. kovo 17 d. faktinių aplinkybių konstatavimo protokolo 48 nuotraukoje, atitinka patalpas atvaizduotas 2009 m. rugpjūčio 18 d. faktinių aplinkybių konstatavimo protokole nuotraukoje, pažymėta numeriu 48A (t. 2, b. l. 141 faktinių aplinkybių konstatavimo protokolo 28 lapas, t. 3, b. l. 106 faktinių aplinkybių konstatavimo protokolo 31 lapas).

IeÅ¡kovas, teigdamas, jog jo įrodinėti neteisėti atsakovo veiksmai lėmė statinio sužalojimus, rėmėsi ir 2009 m. birželio 19 d. Statinio bÅ«klės tyrimo aktu (t. 3, b. l. 107). Teisėjų kolegija pažymi, jog Å¡is aktas, buvo parengtas ieÅ¡kovo užsakymu, pavedant statinio ekspertizės vadovui atsakyti į klausimÄ â€“ kiek reikalinga lėšų, įvertinus medžiagų nusidėvėjimÄ , norint atstatyti ieÅ¡kovo įsigytuose pastatuose iÅ¡ardytus langus, duris, laiptus ir kt. įrangÄ (t. 3, b. l. 107, Statinio bÅ«klės tyrimo akto 1 lapas).

Statinio bÅ«klės tyrimo aktu nurodyti tik ieÅ¡kovui priklausančių patalpų atstatymo darbų mastas ir įkainiai, o ne asmenys, ar asmenų veiksmai, lėmė esamÄ statinių bÅ«klę, todėl plačiau Å¡is įrodymas, vertinant atsakovo neteisėtus veiksmus nevertinamas. Aptarti ieÅ¡kovo pateikti įrodymai nepatvirtina ieÅ¡kovo įrodinėjamų neteisėtų atsakovo E. S. įmonės veiksmų, galimai sukėlusių ieÅ¡kovo praÅ¡omus atlyginti nuostolius. Teisėjų kolegija sutinka, jog minėtas atsakovas, nesulaukęs ieÅ¡kovo sutikimo ir užėmęs ieÅ¡kovui nuosavybės teise priklausančias patalpas ir pradėjęs jose statybos darbus, elgėsi neteisėtai, tačiau Å¡ie veiksmai nesukėlė nurodomo dydžio – 179 000 Lt, nuostolių.

IeÅ¡kovas už neteisėto naudojimosi jo patalpomis laikÄ galėtų praÅ¡yti atsakovo sumokėti tam tikro dydžio nuomos mokestį, tačiau Å¡is reikalavimas byloje nereiÅ¡kiamas. Nenustačius atsakovo E. S. įmonės veiksmų, lėmusių žalos statiniams atsiradimÄ , neįrodžius, jog tam tikros statinių konstrukcijos buvo pažeistos bÅ«tent Å¡ios įmonės, nėra pagrindo atsakovo veiksmuose, savavaliÅ¡kai užimant ieÅ¡kovo patalpas, įžvelgti pakankamÄ priežastinį ryšį su ieÅ¡kovo praÅ¡omais atlyginti nuostoliais.

Nenustačius visų atsakovo civilinės atsakomybės taikymo sÄ lygų, ieÅ¡kinio reikalavimai E. S. įmonės atžvilgiu atmestini. Dėl AB „Lifosa“ neteisėtų veiksmųIeÅ¡kovo teigimu, atsakovo AB „Lifosa“ neteisėti veiksmai, pasireiÅ¡kę kliūčių ieÅ¡kovui patekti prie jam nuosavybės teise priklausančių statinių, sudarymu, lėmė patirtÄ 127 404,10 Lt dydžio nuostolį. Å i suma yra rangovams dėl neįvykdytų rangos sutarčių sÄ lygų ieÅ¡kovo sumokėtos netesybos.

IeÅ¡kovas įrodinėja, jog nurodyto dydžio nuostoliai buvo patirti tik dėl to, jog ieÅ¡kovas nebuvo įleistas į atsakovo valdomÄ teritorijÄ , negalėjo disponuoti savo turtu ir suteikti galimybę rangovams atlikti užsakytų darbų. PrieÅ¡ vertindama praÅ¡omų priteisti nuostolių pagrįstumÄ , teisėjų kolegija tiria, ar pagrįsti ir teisėti yra ieÅ¡kovo kaltinimai atsakovui dėl trukdymo naudotis pastatais. IeÅ¡kovas bylos nagrinėjimo metu neneigė, jog dar prieÅ¡ 2006 m. spalio 6 d.

Pastatų pirkimo – pardavimo sutarties pagrindu įsigyjant pastatus, jam buvo žinoma aplinkybė apie tai, jog jie stovi ant valstybei priklausančios žemės, kuri yra iÅ¡nuomota atsakovui AB „Lifosa“ (t. 1, b. l. 14). PrieÅ¡ kreipiantis į Kėdainių rajono žemėtvarkos skyrių dėl žemės nuomos sutarties sudarymo, ieÅ¡kovas 2007 m. sausio 22 d. kreipėsi į AB „Lisofa“ informuodamas apie tai, jog įsigijo patalpas, esančias AB „Lifosa“ gamyklos teritorijoje ir ketina jose vykdyti veiklÄ , todėl prašė atlaisvinti patalpas, leisti naudotis vandeniu buitiniams reikalams, sudaryti sÄ lygas prisijungti prie elektros bei iÅ¡duoti leidimus į teritorijÄ patekti transporto priemonėms ir ieÅ¡kovo įmonės darbuotojams (t. 1, b. l. 91). 2007 m. vasario 5 d. raÅ¡tu AB „Lifosa“ nurodė, jog įmonė yra pasirengusi svarstyti laiÅ¡ke iÅ¡dėstytus praÅ¡ymus, tačiau paprašė suteikti papildomÄ informacijÄ apie ketinamÄ AB „Lifosa“ gamyklos teritorijoje vykdyti veiklÄ , Nekilnojamojo turto registro pažymėjimÄ apie nekilnojamųjų daiktų įregistravimÄ , taip pat pažymėjo, jog leidimai darbuotojams ir transportui įvažiuoti į teritorijÄ iÅ¡duodami pagal iÅ¡ anksto pateiktus ir suderintus su atsakingais bendrovės darbuotojais, sÄ raÅ¡us (t. 1, b. l. 92).

IeÅ¡kovas tokį atsakovo raÅ¡tÄ laiko ribojančiu jo galimybę patekti prie pastatų, tačiau teisėjų kolegija su Å¡ia nuomone nesutinka. Pats 2007 m. vasario 5 d. raÅ¡tas patvirtina, jog atsakovas AB „Lifosa“ buvo linkęs svarstyti ieÅ¡kovo praÅ¡ymus, tačiau tam jam buvo bÅ«tina gauti papildomus duomenis. IeÅ¡kovas kartu su pateiktu 2007 m. sausio 22 d. praÅ¡ymu nepateikė atsakovui jokių teisę į statinius patvirtinančių įrodymų, todėl atsakovas pagrįstai, prieÅ¡ suteikdamas leidimÄ Ä¯važiuoti į gamyklos teritorijÄ , reikalavo pateikti įrodymus, patvirtinančius ieÅ¡kovo teises į statinius.

Vertinant atsakovo praÅ¡ymÄ suteikti papildomÄ informacijÄ apie ieÅ¡kovo ketinamÄ vykdyti veiklÄ AB „Lifosa“ gamyklos teritorijoje turi bÅ«ti atsižvelgta į tai, jog atsakovas AB „Lifosa“ Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2002 m. spalio 11 d. įsakymu Nr. 539 „Dėl potencialiai pavojingų objektų sÄ raÅ¡o“ įtrauktas į potencialiai pavojingų objektų, galinčių sukelti ypač didelį pavojų gyventojams ir aplinkai galimų avarijų atvejais sÄ raÅ¡Ä . Remiantis Civilinės saugos įstatymo nuostatomis laikytina, jog atsakovui AB „Lifosa“ suteikus potencialiai pavojingo objekto statusÄ , tokiu (pavojingu objektu) laikytina ne tik pati atsakovo gamykla, bet ir visa veiklos vykdytojo valdoma teritorija, įskaitant įprastÄ ir susijusiÄ joje esančiÄ infrastruktÅ«rÄ ar vykdomÄ veiklÄ , kurios viename ar keliuose įrenginiuose yra pavojingųjų medžiagų (Civilinės saugos įstatymo 2 str. 24 p.).

Už saugų pavojingųjų objektų naudojimÄ ir saugos kontrolę atsako veiklos vykdytojas, kuris privalo užtikrinti saugų pavojingo objekto naudojimÄ ir imtis bÅ«tinų priemonių, neleidžiančių įvykti avarijoms ir ribojančių jų padarinius žmonėms ir aplinkai (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. rugpjūčio 17 d. nutarimu Nr. 966 patvirtintų Pramoninių avarijų prevencijos, likvidavimo ir tyrimo nuostatų 5 punktas). Todėl atsakovas, įgyvendindamas jam nurodytais teisės aktais nustatytas pareigas - užtikrinti saugų pavojingo objekto eksploatavimÄ bei siekdamas užtikrinti aplinkos apsaugÄ ir žmonių gyvybę, pagrįstai ir teisėtai Å¡ių tikslų įgyvendinimui paprašė ieÅ¡kovo nurodyti, kokiÄ veiklÄ jis ketina vykdyti pastatuose, esančiuose AB „Lifosa“ gamyklos teritorijoje.

Teisėjų kolegijos vertinimu, 2007 m. vasario 5 d. atsakovo raÅ¡tas nelaikytinas atsisakymu suteikti ieÅ¡kovui prieigÄ prie pastatų, leidimai nebuvo iÅ¡duoti dėl paties ieÅ¡kovo nebendradarbiavimo su atsakovu – 2007 m. vasario 5 d. atsakovo raÅ¡tu iÅ¡vardintų duomenų ieÅ¡kovas atsakovui nenurodė, nepateikė ir sÄ raÅ¡o asmenų bei transporto priemonių, kuriems turėjo bÅ«ti iÅ¡duoti leidimai patekti į teritorijÄ . IeÅ¡kovas įrodinėjo, jog po 2007 m. vasario 5 d. atsakovo raÅ¡to, ieÅ¡kovas pateikė atsakovui sÄ raÅ¡Ä transporto priemonių ir ieÅ¡kovo darbuotojų, kuriems turėjo bÅ«ti iÅ¡duoti leidimai patekti į gamyklos teritorijÄ , tačiau atsakovas atsisakė juos iÅ¡duoti (t. 2, b. l. 95-96).

RaÅ¡te, kuriuo remiantis įrodinėjamos Å¡ios aplinkybės, nėra nurodyta jo sudarymo data, neįrodyta, ar jis buvo įteiktas ar siųstas atsakovui, todėl atsakovui neigiant bet kokį tokio raÅ¡to kartu su sÄ raÅ¡u asmenų, kuriems turi bÅ«ti iÅ¡duotas leidimas patekti į ginčijamÄ teritorijÄ , gavimÄ (t. 2, b. l. 141, 2009 m. kovo 17 d. faktinių aplinkybių konstatavimo protokolo 2 lapas), teisėjų kolegija taip pat nemano, jog jis įrodo, jog be 2007 m. sausio 22 d. raÅ¡to ieÅ¡kovas kreipėsi į atsakovÄ .

Tai, jog ieÅ¡kovui buvo sudarytos kliÅ«tys patekti į atsakovo valdomÄ teritorijÄ ieÅ¡kovas įrodinėja ir UAB „Kerasta“ raÅ¡tais (t. 2, b. l. 91, 93), tačiau iÅ¡ jų nustatyta tik tai, jog minėta įmonė rangos sutartis su ieÅ¡kovu nutraukė bÅ«tent dėl pastarosios neįvykdytų sutarties sÄ lygų – neužtikrinus rangovo įmonės darbuotojų patekimo prie remontuotinų statinių, esančių AB „Lifosa“ valdomoje teritorijoje. Teismo posėdžio metu liudijęs UAB „Kerasta“ vadovas K.

R., teigė, jog jis tris kartus asmeniÅ¡kai kreipėsi į AB „Lifosa“ vadovus, siekdamas gauti leidimus patekti į gamyklos teritorijÄ Ä¯monės darbuotojams, kad bÅ«tų galima vykdyti kartu su ieÅ¡kovu sudarytas Statybos rangos sutartis, tačiau jam buvo atsisakyta juos iÅ¡duoti (t. 6, b. l. 76). Remiantis statybos rangos sutarčių nuostatomis (detaliau jos bus aptartos vertinant ieÅ¡kovo praÅ¡omų priteisti nuostolių pagrįstumÄ ), pareiga gauti leidimus patekti į AB „Lifosos“ gamyklos teritorijÄ , buvo numatyta bÅ«tent ieÅ¡kovui, o ne rangovams (t. 2, b. l. 80-81, 86, 87).

Be to, atsakovas dėl jam suteikto pavojingo objekto statuso, iÅ¡duodamas leidimus, remiantis aukščiau aptartomis teisės normomis, turėjo įvertinti gamyklos teritorijoje siekiamos vykdyti veiklos galimÄ poveikį aplinkai, dėl ko buvo siekiama gauti visapusiÅ¡kÄ informacijÄ apie asmenis, pageidaujančius gauti leidimÄ patekti į gamyklos teritorijÄ , o liudytojas nenurodė, ar jis disponavo Å¡ia informacija apie ieÅ¡kovÄ ir jÄ pateikė atsakovui. Atsakovo AB „Lifosa“ neteisėti veiksmai, ieÅ¡kovo teigimu, apsunkinę jo patekimÄ prie pastatų ir sukėlę žalÄ , taip pat pasireiÅ¡kė ir atsakovo netinkamu naudojimusi jam suteiktomis procesinėmis teisėmis, t. y. teismo nutarčių skundimu, bylos sustabdymo inicijavimu.

Nustatyta, jog ieÅ¡kovui pareiÅ¡kus teisme ieÅ¡kinį atsakovams dėl valstybinės žemės nuomos sutarties pripažinimo negaliojančia ir įpareigojimo atlaisvinti ir leisti patekti į nuosavybės teise priklausančius statinius, taip pat buvo praÅ¡oma taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones – įpareigoti AB „Lifosa“ leisti ieÅ¡kovo atstovams netrukdomai patekti į nuosavybės teise priklausančius statinius, esančius (duomenys neskelbtini), Kėdainių m.; atlaisvinti statinius ir žemės sklypo dalį po statiniais, nuo AB „Lifosa“ priklausančių daiktų, bÅ«tinÄ ieÅ¡kovo nuosavybės teise priklausantiems statiniams naudoti ir eksploatuoti.

Kėdainių rajono apylinkės teismas 2009 m. sausio 20 d. nutartimi praÅ¡ymÄ tenkino ir pritaikė ieÅ¡kovo praÅ¡omas laikinÄ sias apsaugos priemones (t. 1, b. l. 102-103). Panevėžio apygardos teismas, įvertinęs minėtos nutarties teisėtumÄ ir pagrįstumÄ pagal atsakovo AB „Lifosa“ atskirojo skundo argumentus, 2009 m. kovo 18 d. nutartimi panaikino skundžiamos nutarties dalį, kuria atsakovas buvo įpareigotas atlaisvinti statinius ir žemės sklypo teritorijÄ po statiniais, likusiÄ nutarties dalį, paliko nepakeistÄ .

Teisės kreiptis į teismÄ tikslas – apginti savo pažeistÄ ar ginčijamÄ teisę, tačiau, kai į teismÄ kreipiamasi kitu tikslu, o ne siekiant realiai apginti savo teisę (pvz., siekiant sukelti nepatogumų kitai Å¡aliai, sudaryti jai spaudimÄ kituose teisiniuose santykiuose, daryti įtakÄ kitos Å¡alies komerciniam ar asmeniniam elgesiui), toks elgesys nors ir iÅ¡oriÅ¡kai atrodo teisėtas, tačiau turi paslėptÄ neteisėtÄ tikslÄ ir reiÅ¡kia piktnaudžiavimÄ procesinėmis teisėmis. Piktnaudžiavimas procesinėmis teisėmis yra objektyvus elgesys, kuris nustatomas remiantis objektyviais iÅ¡oriniais jo pasireiÅ¡kimo požymiais.

Nagrinėjamu atveju ieÅ¡kovo argumentai, kad atsakovo skundas buvo paduotas piktnaudžiaujant procesinėmis teisėmis, nelaikytini pagrįstais. Teismų praktikoje pripažįstama, kad įstatyme nustatytos teisės įgyvendinimas gali bÅ«ti laikomas piktnaudžiavimu tik iÅ¡imtiniais atvejais, kai tokia teise akivaizdžiai naudojamasi ne pagal jos paskirtį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. liepos 9 d. nutartis civilinėje byloje 3K-3-346/2012). Å iuo atveju pateikdamas apeliacinį skundÄ atsakovas realizavo savo teisę į teisminę gynybÄ bei įgyvendino teisę bÅ«ti iÅ¡klausytam apeliacinės instancijos teisme.

Kaip matyti iÅ¡ apeliacinės instancijos teismo nutarties, dalis atsakovo skundo argumentų buvo pagrįsti ir teisėti, todėl skundžiama nutartis buvo iÅ¡ dalies panaikinta. Be to, ieÅ¡kovas, manydamas, jog atsakovas, teikdamas atskirÄ jį skundÄ dėl nutarties, kuria ieÅ¡kovo praÅ¡ymu buvo taikytos laikinosios apsaugos priemonės, piktnaudžiauja procesinėmis teisėmis, turėjo teisę CPK 95 straipsnio tvarka, praÅ¡yti apeliacinės instancijos teismo įvertinti, ar atsakovas jam suteiktomis procesinėmis teisėmis naudojasi teisėtai.

Å ia teise ieÅ¡kovas nepasinaudojo, atsakovo atskirasis skundas buvo tenkintas iÅ¡ dalies, todėl teisėjų kolegija nemano, jog skundo pateikimas nagrinėjimu atveju reiÅ¡kė atsakovo piktnaudžiavimÄ jam suteiktomis procesinėmis teisėmis, buvo teiktas siekiant apsunkinti ieÅ¡kovo patekimÄ prie jam priklausančių statinių ar veikiant prieÅ¡ingai operatyviam civilinės bylos nagrinėjimui.IeÅ¡kovo teigimu, net ir įsiteisėjus teismo nutarčiai, kuria atsakovas AB „Lifosa“ buvo įpareigotas leisti ieÅ¡kovo atstovams netrukdomai patekti į statinius, Å¡ia teise pasinaudoti ieÅ¡kovui buvo trukdoma: 2009 m. kovo 17 d. faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas įrodo, jog ieÅ¡kovas į teritorijÄ buvo įleistas tik po eilės procedÅ«rinių reikalavimų įvykdymo.

Ä®vertinus minėtame faktinių aplinkybių konstatavimo protokole nurodytÄ informacijÄ matyti, jog ieÅ¡kovo atstovams kartu su antstoliu atvykus prie AB „Lifosa“ apsaugos punkto, atvykę asmenys buvo informuoti apie tai, jog į teritorijÄ patenkama tik su leidimais, todėl apsaugos darbuotojai ir pasiÅ«lė kreiptis į atsakovo administracijÄ . AB „Lifosa“ bendrųjų reikalų skyriaus virÅ¡ininkas palydėjo atvykusius asmenis pas įmonės juristÄ , kuris patvirtinto, jog praÅ¡ymų iÅ¡duoti leidimus pateikti į gamyklos iÅ¡ ieÅ¡kovo nėra gauta, tačiau 2009 m. kovo 17 d. pateikus asmenų ir transporto priemonių sÄ raÅ¡Ä buvo užtikrinta, jog leidimai patekti į teritorijÄ bus iÅ¡duoti, o atvykę asmenys, remiantis teismo nutartimi buvo įleisti į teritorijÄ (t. 2, b. l. 141, 2009 m. kovo 17 d. faktinių aplinkybių konstatavimo protokolo 1 ir 2 lapai).

Aptartos aplinkybės nepatvirtina ieÅ¡kovo teiginių, jog nuo 2007 m. sausio mėnesio iki 2009 metų kovo mėnesio jam buvo trukdoma patekti ir naudotis statiniais, esančiais (duomenys neskelbtini), Kėdainiai. PrieÅ¡ingai, įrodyta, jog ieÅ¡kovas per nurodytÄ laikotarpį tik vienÄ kartÄ , t. y. 2007 m. sausio 22 d., kreipėsi į atsakovÄ , praÅ¡ydamas sudaryti sÄ lygas patekti prie įsigytų statinių, todėl teisėjų kolegijos manymu, neteisėti atsakovo AB „Lifosa“ veiksmai trukdant ieÅ¡kovai patekti ir naudotis jam nuosavybės teise priklausančiais statiniais, neįrodyti.IeÅ¡kovas mano, jog ir atsakovo inicijuotas civilinės bylos nagrinėjimo sustabdymas lėmė užsitęsusiÄ bylos nagrinėjimo trukmę bei apsunkino ieÅ¡kovo patekimÄ Ä¯ jam nuosavybės teise priklausančius statinius, kas įtakojo ir nuostolių atsiradimÄ .

Susipažinus su bylos medžiaga nustatyta, jog 2009 m. birželio 25 d. atsakovas AB „Lifosa“ kreipėsi į teismÄ praÅ¡ydamas sustabdyti civilinės bylos, pradėtos pagal ieÅ¡kovo ieÅ¡kinį, nagrinėjimÄ , kadangi Vilniaus apygardos administraciniame teisme yra nagrinėjamas AB „Lifosa“ skundas dėl ieÅ¡kovui nuosavybės teise priklausančių statinių, esančių (duomenys neskelbtini), Kėdainiuose, teisinės registracijos panaikinimo (t. 2, b. l. 156). Panevėžio apygardos teismas, įvertinęs atsakovo praÅ¡ymo pagrįstumÄ , bei tai, jog bylos Å¡alys (ieÅ¡kovas taip pat) jam neprieÅ¡taravo, 2009 m. liepos 3 d. nutartimi sustabdė civilinės bylos, pradėtos pagal ieÅ¡kovo ieÅ¡kinį dėl valstybinės žemės nuomos sutarties pripažinimo negaliojančia ir įpareigojimo atlaisvinti ir leisti patekti į nuosavybės teise priklausančius statinius iki bus iÅ¡nagrinėtas atsakovo skundas dėl ieÅ¡kovui priklausančio gamybinio buitinio pastato ir dirbtuvių teisinės registracijos panaikinimo (t. 2, b. l. 176).

Civilinės bylos nagrinėjimas buvo atnaujintas 2011 m. gegužės 10 d. (t. 3, b. l. 49). Bylų nagrinėjimo stabdymas be abejo įtakoja bylos nagrinėjimo trukmę, tačiau negalima teigti, jog jis (bylos nagrinėjimo sustabdymas) vilkina procesÄ , pažeidžia proceso Å¡alių teises ar kitaip apsunkina ginčo sprendimÄ , jei nenustatoma, jog teikiant tokį praÅ¡ymÄ buvo sÄ moningai veikiama prieÅ¡ greitÄ ir teisingÄ bylos iÅ¡nagrinėjimÄ . IeÅ¡kovas, įrodinėdamas, kad atsakovo naudojimasis procesinėmis teisėmis ir praÅ¡ymų teikimas laikomas civilinės bylos nagrinėjimo vilkinimu, neatkreipia dėmesio į tai, jog ieÅ¡kinys, jo paties iniciatyva, buvo tris kartus tikslintas, kas taip pat lėmė ir bylos nagrinėjimo trukmę.

Be to, civilinės bylos nagrinėjimo sustabdymas niekaip negalėjo įtakoti ieÅ¡kovo teisių, patekti į jam nuosavybės teise priklausančius statinius, pažeidimo, kadangi 2009 m. kovo 18 d. teismo nutartimi, jam Å¡i teisė buvo užtikrinta. Paminėtina ir tai, jog Panevėžio apygardos teismo 2009 m. liepos 3 d. nutarties teisėtumas ir pagrįstumas nebuvo nuginčytas, ieÅ¡kovo atstovas nagrinėjant atsakovo praÅ¡ymÄ dėl bylos nagrinėjimo sustabdymo teigė, jog nenorėtų stabdyti bylos nagrinėjimo, tačiau prieÅ¡taravimų nepareiÅ¡kė (t. 2, b. l. 174), nors vėliau savo nuomonę pakeitė ir dėl 2009 m. liepos 3 d. nutarties teikė atskirÄ jį skundÄ , tačiau jį dėl procesinių terminų skundui pateikti praleidimo, buvo atsisakyta priimti (t. 2, b. l. 177-199).

Nenustačius, kad atsakovas AB „Lifosa“ bÅ«tų sÄ moningai veikęs prieÅ¡ teisingÄ ir greitÄ bylos iÅ¡nagrinėjimÄ , bei, kad atsakovo naudojimasis procesinėmis teisėmis galėjo pažeisti ieÅ¡kovo kaip statinių savininko teises, teisėjų kolegija nemano, jog ieÅ¡kovo nurodyti veiksmai laikytini neteisėtais ir prisidėjo prie ieÅ¡kovo nurodomų nuostolių atsiradimo.IeÅ¡kovas, įrodinėdamas atsakovo AB „Lifosa“ neteisėtus veiksmus, be jau aptartų ir tiesiogiai susijusių su 127 404,10 Lt dydžio nuostolių, atsiradusių dėl ieÅ¡kovo rangovams sumokėtų baudų, (jų pagrįstumas bus vertinamas vėliau) mano, jog atsakovo neteisėti veiksmai įtakojo ir 179 000 Lt ieÅ¡kovo patirtų turto pardavimo nuostolių atsiradimÄ .

Ieškovo teigimu, AB „Lifosa“ neteisėti veiksmai priežastiniame ryšyje su 179 000 Lt žala pasireiškė: ieškovo pastatų naudojimu savo reikmėms, leidimu ieškovui priklausančiais pastatais naudotis atsakovės E. S. įmonei ir statinių žalojimu išardant pastatų šildymo ir elektros sistemas. Teisėjų kolegijos nuomone, išvardintos aplinkybės nepatvirtina neteisėtų atsakovo veiksmų buvimo. Ieškovas, įrodinėdamas, jog atsakovas kaltas dėl statinių ardymo, pasireiškusio elektros instaliacijos ir šildymo sistemos demontavimu ieškovui priklausančiuose statiniuose, remiasi tik 2009 m. birželio 19 d.

Statinio bÅ«klės tyrimo aktu. Tačiau Å¡is dokumentas, kaip minėta, tik apraÅ¡o atliktÄ statinių konstrukcijų bÅ«klės tyrimÄ ir nurodo, kiek reikalinga lėšų, pažeistų statinio konstrukcijų atkÅ«rimui, tačiau nevertina ir neįrodo, kas ir kokio lygio statinio apgadinimus atliko, jei atliko. Statinio bÅ«klės tyrimo aktu konstatuota, jog elektros vidaus instaliacija ir Å¡ildymo sistema patalpose pilnai demontuota (t. 3, b. l. 107, Statinio bÅ«klės tyrimo akto 3 lapas). IeÅ¡kovas mano, jog Å¡ios inžinierinės įrangos vertės praradimÄ turi atlyginti atsakovas AB „Lifosa“, kadangi teritorija, kurioje yra ieÅ¡kovui priklausantys statiniai, nuomos teise priklauso bÅ«tent jam.

Teisėjų kolegijos manymu, tai, jog ieÅ¡kovui priklausantys pastatai yra teritorijoje, kuriÄ nuomos sutarties pagrindu valdo atsakovas, nereiÅ¡kia, jog atsakovas yra atsakingas už ant jo nuomojamo žemės sklypo esančių, kitiems asmenims nuosavybės teise priklausančių, statinių priežiÅ«rÄ ar apsaugÄ , kadangi Å¡i pareiga nustatyta iÅ¡imtinai statinių savininkams. Be to, byloje neįrodyta ir tai, jog ieÅ¡kovui jau įsigyjant pastatus, elektros instaliacija bei Å¡ildymo sistema patalpose dar buvo. 2006 m. spalio 4 d. patalpų apžiÅ«ros akte apie elektros instaliacijos bei Å¡ildymo sistemos buvimÄ neužsimenama, pastatų vidaus bÅ«klė neaptariama (t. 4, b. l. 176).

Liudytojas K. R. teigė, jog patalpos iki pat jas perduodant ieÅ¡kovui buvo naudojamos pagal paskirtį, tačiau įrodymų galinčių patvirtinti Å¡iuos teiginius nepateikta.Byloje neįrodytas ir faktas, jog atsakovas AB „Lifosa“ leido atsakovui E. S. įmonei įsikelti ir atlikti statybos darbus ieÅ¡kovui nuosavybės teise priklausančiuose statiniuose. Å iÄ aplinkybę neigė E. S. įmonės atstovai, nepatvirtino ir įmonės darbuotojai, atlikę statybos darbus ieÅ¡kovo pastatuose (2009 m. kovo 17 d.

Faktinių aplinkybių konstatavimo protokolo 3 lapas, t. 2, b. l. 141). Vien tik aplinkybė, jog atsakovus AB „Lifosa“ ir E. S. įmonę siejo nuomos sutartis (t. 6, b. l. 39-40), nesudaro pagrindo teigti, jog jÄ nutraukus, atsakovas AB „Lifosa“ leido E. S. įmonei įsikelti į ieÅ¡kovui nuosavybės teise priklausančias patalpas. Bylos nagrinėjimo metu atsakovė E. S. įmonė tvirtino, jog į ieÅ¡kovo pastatus įsikėlė ir juose tam tikrus statinių tvarkymo darbus atliko gavę žodinį ieÅ¡kovo vadovo pritarimÄ , o ne AB „Lifosos“ leidimÄ .

Be to, net ir pripažinus, jog atsakovas E. S. įmonė su atsakovo AB „Lifosa“ žinia įsikėlė į ieÅ¡kovui nuosavybės teise priklausančias patalpas, tik toks veiksmas, teisėjų kolegijos nuomone, nelaikytinas savaime sukėlusiu ieÅ¡kovui praÅ¡omus atlyginti nuostolius, kadangi neįrodyta, jog neteisėti atsakovo E. S. veiksmai valdant ieÅ¡kovo turtÄ lėmė nuostolių jam atsiradimÄ .IeÅ¡kovas, siekdamas įrodyti, jog atsakovas AB „Lifosa“ prisidėjo prie 179 000 Lt dydžio nuostolių, kuriuos sudaro statinių pardavimo nuostoliai, nulemti jų bÅ«klės suprastėjimo, teigė, jog atsakovas jam priklausančius sunkiasvorius konteinerius atrėmė į ieÅ¡kovui priklausančių pastatų sienas ir taip sulaužė pastato stogo parapetÄ .

Ieškovo teigimu, šis faktas užfiksuotas 2009 m. kovo 17 d. antstolio faktinių aplinkybių konstatavimo protokole, o tokių veiksmų žala įvertinta Statinio būklės tyrimo akte. Atkreiptinas ieškovo dėmesys, jog ieškovas atsakovo nuomojamoje teritorijoje nuosavybės teise valdo tik 2 pastatus, kurie stovi ant valstybei nuosavybės teise priklausančio ir atsakovo nuomojamo žemės sklypo, todėl aplink ieškovui priklausančius pastatus esančiomis stovėjimo aikštelėmis, kiemais ir kita teritorija naudotis atsakovui (nedarant žalos ieškovui priklausantiems pastatams) apribojimų nėra.

Faktinių aplinkybių konstatavimo protokolais (t. 2, b. l. 141, 2009 m. kovo 17 d. faktinių aplinkybių konstatavimo protokolo puslapis 3, nuotraukos Nr. 28, 38, 47; t. 3, b. l. 106, 2009 m. rugpjūčio 18 d. faktinių aplinkybių konstatavimo protokolo puslapis 2, nuotrauka Nr. 17), nustatyta, jog konteineriai su atsakovo įmonės logotipu ne atremti į ieÅ¡kovui priklausančių statinių sienas, bet pastatyti apytiksliai 1 metro atstumu nuo ieÅ¡kovui priklausančių pastatų. Teisėjų kolegijos vertinimu, konteinerių laikymas nurodytu atstumu nuo ieÅ¡kovo pastatų negalėjo sukelti ieÅ¡kovo nurodytų statinio pažeidimų – stogo parapeto sulaužymÄ .

Ieškovo pateiktas Statinio būklės tyrimo akte nurodyta, jog tik gamybinio – buitinio pastato, plane pažymėto indeksu 1P2/p būklė dėl nesandarios stogo konstrukcijos yra prasta, tuo tarpu dirbtuvių, plane pažymėtų indeksu 2P1p, vadinasi ir jo priestato, plane pažymėto 1p1p, stogo danga įvardijama kaip pakankamai sandari, tik dalyje patalpų reikalaujanti remonto (t. 3, b. l. 107, Statinio būklės tyrimo akto puslapiai 2 ir 5). Ieškovo teiginius dėl neteisėtų atsakovo veiksmų, kuriais buvo padaryta žala ieškovo statinių stogo konstrukcijai, paneigia ir 2007 m. kovo 29 d.

Statybos rangos sutartis, sudaryta su UAB „Stogo dangų arsenalas“ dėl stogo remonto darbų atlikimo, kas tik įrodo, jog jau 2007 metais ieÅ¡kovui priklausančių statinių stogo konstrukcijos reikalavo remonto ir apie tai ieÅ¡kovui buvo žinoma. Neįrodyta ir tai, kad atsakovas sandėliavo daiktus ieÅ¡kovui nuosavybės teise priklausančiuose pastatuose. 2009 m. kovo 17 d. antstolio faktinių aplinkybių konstatavimo protokolu nustatytos aplinkybės, jog ieÅ¡kovui priklausančiuose pastatuose matyti sukrautų gumų ritiniai, metaliniai vamzdžiai, įrangos dalys ir kitos medžiagos, neįrodo, jog nurodyti daiktai nuosavybės teise priklauso bÅ«tent atsakovui AB „Lifosa“, ar kad jų laikymas pastatuose įtakojo žalos statiniams, jų konstrukcijoms atsiradimÄ .

Be to, 2009 m. rugpjūčio 18 d. faktinių aplinkybių konstatavimo protokolu pažymėta, jog minėtų daiktų patalpų viduje jau nėra (t. 2, b. l. 141, t. 3, b. l. 107). Aptartos aplinkybės paneigia ieÅ¡kovo įrodinėjamus neteisėtus atsakovo AB „Lifosa“ veiksmus, galėjusius įtakoti ieÅ¡kovo įrodinėjamų nuostolių atsiradimÄ , todėl nesant visų sÄ lygų atsakovo civilinei atsakomybei kilti, ieÅ¡kinio reikalavimai AB „Lifosa“ atžvilgiu taip pat netenkinami.

Dėl prašomų priteisti nuostolių (žalos) pagrįstumo ir jų ryšio su atsakovų veiksmaisCK 6.249 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, jo turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. CPK 12 straipsnyje nustatytas rungimosi civiliniame procese principas lemia tai, kad žalos dydžio įrodinėjimo našta tenka nukentėjusiam asmeniui, t. y. žalos dydį turi įrodyti asmuo, teigiantis, kad jos patyrė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. rugsėjo 20 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-351/2011).

Ä®rodinėjimo priemonės civiliniame procese yra Å¡alių ir trečiųjų asmenų paaiÅ¡kinimai, liudytojų parodymai, raÅ¡ytiniai įrodymai, daiktiniai įrodymai ir ekspertų iÅ¡vados (CPK 177 str.). Teismas sprendimÄ dėl žalos atlyginimo turi priimti tik tada, kai žalos dydis nustatytas, t. y. pasiekiamas įstatyme įtvirtintas įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas patikimais, laikantis įrodinėjimo taisyklių iÅ¡tirtais įrodymais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. balandžio 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-166/2009; 2012 m. gegužės 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-215/2012).Kaip minėta aptariant faktinę bylos situacijÄ , ieÅ¡kovas, dėl jam laiku ir tinkamai nesuteiktos teisės naudotis pastatais, esančiais AB „Lifosa“ gamyklos teritorijoje, praÅ¡o priteisti solidariai iÅ¡ bylos Å¡alių 344 638,47 Lt dydžio nuostolius.

Teisėjų kolegija jau nustatė, jog nagrinėjamu atveju solidari atsakovų atsakomybė negalima, kadangi ieÅ¡kovo praÅ¡omÄ atlyginti nuostolį, jo paties teigimu, įtakojo skirtingi savo pobÅ«džiu neteisėti atsakovų veiksmai (127 404 Lt dydžio patirtÄ nuostolį sumokant baudas rangovams ieÅ¡kovas sieja su atsakovo AB „Lifosa“ neteisėtais veiksmais; 179 000 Lt statinių pardavimo nuostolis bei 2 380 Lt Statinio bÅ«klės tyrimo akto atlikimo iÅ¡laidos atsirado dėl bendrų visų atsakovų veiksmų; 34 715 Lt iÅ¡laidas advokatams turi atlyginti iÅ¡imtinai valstybinės institucijos; 1 139,08 Lt žemės nuomos mokestį neteisėtai reikalavimo sumokėti Kėdainių rajono savivaldybė), todėl byloje vertinama kiekvieno iÅ¡ atsakovų veiksmų įtaka galbÅ«t patirtiems nuostoliams.

Nepaisant to, jog dalies atsakovų neteisėti veiksmai, kaip viena iÅ¡ bÅ«tinų sÄ lygų civilinei atsakomybei kilti, neįrodyti, teisėjų kolegija, siekdama visapusiÅ¡kai įvertinti ieÅ¡kinio reikalavimų pagrįstumÄ , vertina ieÅ¡kovo praÅ¡omų priteisti nuostolių realumÄ visa apimtimi. Byloje įrodinėjama, jog dalį iÅ¡ praÅ¡omų atlyginti 344 368,47 Lt dydžio nuostolių, sudaro, ieÅ¡kovo teigimu, neteisėtais atsakovo AB „Lifosa“ veiksmais, padarytas 127 404,10 Lt nuostolis.

Šį nuostolį, ieÅ¡kovo teigimu, sudaro rangovams sumokėtos netesybos, kurios buvo apskaičiuotos minėtam atsakovui nesuteikus prieigos prie pastatų, esančių (duomenys neskelbtini), Kėdainiai, ir rangovams nutraukus rangos sutartis. Remiantis byloje esančiais įrodymais nustatyta, jog ieÅ¡kovas 2006 m. spalio 6 d. sutartimi įsigijęs atsakovo valdomoje teritorijoje esančius pastatus, sudarė sutartis dėl minėtų pastatų statybos darbų: 2007 m. kovo 2 d. Statybos rangos sutartį su UAB „Kerasta“ dėl pastato (duomenys neskelbtini), Kėdainiai remonto – ardymo darbų (darbų kaina – 74 359,95 Lt); sutartimi sulygtus darbus rangovas turėjo pradėti per 10 dienų nuo Å¡ios sutarties įsigaliojimo, o sutartis įsigaliojo nuo 20 proc. dydžio sumos (nuo sÄ matinės objekto vertės) sumokėjimo avansu; nutraukus sutartį ne dėl rangovo kaltės, ieÅ¡kovas įsipareigojo jam atlyginti pagrįstas objekto statybos iÅ¡laidas (t. 2, b. l. 80-81); 2007 m. kovo 15 d. sudaroma Statybos rangos sutartis su UAB „Kerasta“ dėl pastato (duomenys neskelbtini), Kėdainiai remonto darbų (darbų kaina – 651 561,03 Lt); sutartimi sulygtus darbus rangovas turėjo pradėti per 10 dienų nuo Å¡ios sutarties įsigaliojimo, o sutartis įsigaliojo nuo jos pasiraÅ¡ymo momento; nutraukus sutartį ne dėl rangovo kaltės ieÅ¡kovas įsipareigojo jam sumokėti 15 proc. sÄ matinės objekto vertės dydžio baudÄ (t. 2, b. l. 86); 2007 m. kovo 29 d. su UAB „Stogo dangų arsenalas“ sudaroma Statybos rangos sutartis Nr. 070329/2 dėl pastato, esančio (duomenys neskelbtini), Kėdainiai stogo renovacijos darbų (darbų kaina – 175 052,70 Lt); sutartimi numatytus darbus rangovas turėjo pradėti nuo 2007 m. balandžio 9 d.;

Å¡ia sutartimi ieÅ¡kovas įsipareigojo atlyginti rangovui 20 proc. darbų sÄ matos bendros sumos dydžio baudÄ , jei sutartis bÅ«tų neįvykdyta ar nevykdoma ne dėl rangovo kaltės (t. 2, b. l. 87-90). IeÅ¡kovas įrodinėja, jog atsakovui AB „Lifosa“ neteisėtai apribojus ieÅ¡kovo galimybę patekti prie įsigytų pastatų, ieÅ¡kovas neperdavė nurodytiems rangovams statybos objekto, dėl ko rangos sutartys buvo nutrauktos, o ieÅ¡kovas privalėjo sumokėti sutartimis nustatyto dydžio baudas, t. y. 97 734,15 Lt dydžio baudÄ UAB „Kerasta“ dėl 2007 m. kovo 2 d. ir 2007 m. kovo 15 d.

Statybos rangos sutarčių nutraukimo bei 29 669,95 Lt dydžio baudÄ rangovui UAB „Stogo dangų arsenalas“ dėl 2007 m. kovo 29 d. sutarties nutraukimo. Teisėjų kolegija, įvertinusi tiek aukščiau aptartus atsakovo AB „Lifosa“ veiksmus ir nenustačiusi juose neteisėtumo, tiek ir žemiau nurodytas aplinkybes, nemano, jog 127 404,10 Lt dydžio ieÅ¡kovo įrodinėjamų nuostolių dydis yra realus ar tuo labiau įtakotas atsakovo veiksmų. Nustatyta, jog ieÅ¡kovui jau įgyjant pastatus buvo žinoma, jog jie yra valstybei nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype, kuris yra iÅ¡nuomotas atsakovui AB „Lifosa“, todėl siekdamas patekti į pastatus ir jais disponuoti, turės ne tik įgyvendinti teisę į žemės sklypo dalies nuomÄ , t.y. kreiptis į atitinkamas institucijas dėl valstybinės žemės sklypo nuomos sudarymo (tai buvo iÅ¡aiÅ¡kinta ieÅ¡kovui Pastatų pirkimo – pardavimo sutartyje (t. 1, b. l. 12), bet ir kreiptis į atsakovÄ siekiant gauti leidimus įvažiuoti į gamyklos teritorijÄ (t. 1, b. l. 91).

Nepaisant to, nepasirÅ«pinęs nei iÅ¡ankstiniu leidimų patekti į gamyklos teritorijÄ gavimu, nei įgyvendinęs savo teisę į valstybinės žemės sklypo nuomÄ , ieÅ¡kovas sudarė statybos rangos sutartis. Atkreiptinas dėmesys, jog rangos sutartys sudarytos jau po 2007 m. vasario 5 d. atsakovo atsakymo į ieÅ¡kovo praÅ¡ymÄ iÅ¡duot leidimÄ (t. 1, b. l. 91-92), kuriame buvo aptarta, kokiÄ informacijÄ turi pateikti ieÅ¡kovas tam, kad bÅ«tų iÅ¡duoti leidimai, tačiau jų, kaip jau buvo minėta, ieÅ¡kovas neįvykdė, todėl akivaizdu, jog sudarydamas rangos sutartis ir įsipareigodamas rangovams suteikti per sutartyje nustatytÄ terminÄ galimybę patekti prie statybos objekto – veikė savo rizika.

Negalima nepaminėti ir to, jog 2007 m. kovo 29 d. Statybos rangos sutartis su UAB „Stogo dangų arsenalas“ sudaroma tuo metu, kai jau yra nevykdomos ankstesnės 2007 m. kovo 15 d. Statybos rangos sutarties nuostatos, kuriomis ieÅ¡kovas įsipareigojo gauti leidimus rangovo darbuotojams ir transportui, kad Å¡ie patektų prie remontuotinų statinių (t. 2, b. l. 86). Todėl ir pagal minėtÄ sutartį, ieÅ¡kovo teigimu, sumokėta baudos suma – 29 669,95 Lt (t. 2, b. l. 92, t. 4, b. l. 97-98), verčia abejoti jos realumu, tuo labiau neįrodžius, jog rangovas reikalavo jÄ sumokėti.

Teisėjų kolegijos manymu, apdairus ir rÅ«pestingas asmuo nesudarinėtų sutarties dėl darbų atlikimo ir neįsipareigotų mokėti 20 proc. sÄ matos bendros sumos dydžio baudos, neturėdamas galimybės ir nedėdamas pastangų patekti prie remontuotino objekto, tuo labiau žinant ir suprantant, jog ankstesnių sutarčių, sudarytų tuo pačiu pagrindu, taip pat nėra galimybių vykdyti.Abejones dėl praÅ¡omų atlyginti nuostolių realumo kelia ir pačių Statybos rangos sutarčių sudarymas.

Kaip teisingai pažymėta atsakovo AB „Lifosa“ atsiliepime į ieÅ¡kovo paaiÅ¡kinimus dėl praÅ¡omų priteisti nuostolių dydžio, neatskiriama Statybos rangos sutarčių dalimi buvo sutarčių priedai – sÄ matos (t. 2, b. l. 80, 86, 87). Dėl jose pateikiamos informacijos apie atliktinų darbų kiekius, akivaizdu, jog rangovai UAB „Kerasta“ ir UAB „Stogo dangų arsenalas“ sÄ matas galėjo parengti tik tiesiogiai apžiÅ«rėję statybos objektus ir įvertinę bÅ«tinus atlikti darbus.

Tačiau ieškovas bylos nagrinėjimo metu laikėsi pozicijos, jog atsakovas AB „Lifosa“ apribojo galimybę patekti prie pastatų tiek ieškovo darbuotojams, tiek ir rangovams, dėl ko Statybos rangos sutartys buvo nutrauktos. Todėl neaišku, kaip UAB „Kerasta“ ir UAB „Stogo dangų arsenalas“ galėjo neapžiūrėję pastatų, įvertinti juose atliktinų darbų kiekius ir numatyti darbų kainas. Be to, pats UAB „Kerasta“ vadovas K. R. teismo posėdžio metu patvirtino, jog jis po statinių pardavimo ieškovui, daugiau juose nesilankė.

Teismas atkreipia dėmesį, jog sÄ mata prie 2007 m. kovo 2 d. Statybos rangos sutarties nepateikta, o sÄ mata, esanti sudėtine 2007 m. kovo 15 d. sutarties dalimi, sutarties Å¡alių nepasiraÅ¡yta, nenurodyti ir jÄ sudarę asmenys (t. 4, b. l. 89-91). Atsakovas, atsikirsdamas į ieÅ¡kovo argumentus, jog Statybos rangos sutartys buvo nutrauktos dėl jo kaltės – apribojus ieÅ¡kovo teisę patekti į statinius, teigia, jog aptariamos sutartys buvo sudarytos tik dėl akių, neturint tikslo realiai jas vykdyti, kadangi net leidimai numatytiems statybos darbams nebuvo gauti.

IÅ¡ ieÅ¡kovo pateiktų sÄ matų matyti, jog jose atlikti pastato rekonstrukcijos ir stogo renovacijos skaičiavimai (t. 4, b. l. 89, 95), paties ieÅ¡kovo laiÅ¡ke atsakovui pažymėta, jog ketinama atlikti pastatų rekonstrukcijÄ (t. 1, b. l. 91), o ir sÄ matose numatyti darbai (sienų apÅ¡iltinimas, fasado apkalimas skarda) atitinka 2007 m. sausio 11 d. Statybos įstatymo redakcijoje numatytų statinio rekonstravimo (2 str. 18 d.) ir statinio kapitalinio remonto (2 str. 20 d.) darbus, kuriems vadovaujantis 23 straipsnio 1 dalies pagrindu, buvo bÅ«tina gauti statybos leidimÄ .

IeÅ¡kovas ir rangovai leidimų pastatų rekonstrukcijai ir kapitalinio ar paprasto remonto darbams nebuvo gavę (t. 4, b. l. 123), todėl ir Å¡i aplinkybė verčia abejoti ar iÅ¡ties ieÅ¡kovas realiai ketino vykdyti Statybos rangos sutartimis aptartus darbus ir jo nurodomo dydžio nuostoliai dėl sutarčių nutraukimo yra patirti. Nepateikta ir įrodymų, jog buvo sumokėtas avansas, pagal 2007 m. kovo 2 d. Statybos rangos sutartį, patvirtinantis jos įsigaliojimÄ (sutarties 5.1.; 10.2. punktai) (t. 2, b. l. 80-81).IeÅ¡kovas teigia, jog nutraukus Statybos rangos sutartis su UAB „Kerasta“ jis minėtai įmonei sumokėjo 97 734,50 Lt dydžio baudÄ .

Vertindamas praÅ¡ymo priteisti iÅ¡ atsakovo AB „Lifosa“ nurodyto dydžio nuostolius pagrįstumÄ , teismas pažymi, jog 2007 m. kovo 2 d. rangos sutartis nenustatė ieÅ¡kovui pareigos nutraukus sutartį ne dėl rangovo kaltės mokėti baudÄ . Sutarties 8 punktas numatė tik užsakovo (ieÅ¡kovo) pareigÄ , nutraukus sutartį ne dėl rangovo kaltės, atlyginti jo turėtas pagrįstas objekto statybos iÅ¡laidas (t. 2, b. l. 81). Kadangi byloje nėra ginčo dėl to, jog statybos darbai pagal aptariamas Statybos rangos sutartis nebuvo vykdomi, todėl ieÅ¡kovas neturėjo ir jokios pareigos mokėti rangovui UAB „Kerasta“ baudÄ . 2007 m. kovo 15 d.

Statybos rangos sutarties 8 punktas numatė ieÅ¡kovo pareigÄ mokėti 15 proc. dydžio baudÄ nuo sÄ matoje numatytos objekto vertės, tuo atveju, jei jis nutraukia sutartį ne dėl rangovo kaltės (t. 2, b. l. 86). SÄ matoje prie 2007 m. kovo 15 d. sutarties darbų vertė įvertinta 651 561,03 Lt dydžio suma (t. 4, b. l. 91), todėl bauda už 2007 m. kovo 15 d. Statybos rangos sutarties nutraukimÄ sudarė 97 734,15 Lt. IeÅ¡kovas nurodė, jog minėta suma rangovui UAB „Kerasta“ buvo padengta (tai patvirtina 2008 m. balandžio 10 d. dviÅ¡alis užskaitos aktas, kuriuo ieÅ¡kovo mokėtina bauda padengiama UAB „Kerasta“ ieÅ¡kovui mokėtina skola pagal Å¡alių 2006 m. lapkričio 23 d. susitarimÄ (t. 2, b. l. 94, t. 4, b. l. 103-108, 110).

Tačiau tai, kad minėtos sumos buvo mokėtos, savaime neleidžia pripažinti jų nuostoliais bei neįrodo atsakovo AB „Lifosa“ pareigos jas atlyginti ieÅ¡kovui, kadangi visuma aukščiau aptartų aplinkybių verčia abejoti paties ieÅ¡kovo sÄ Å¾iningumu sudarant sutartis ir ketinant jas vykdyti. Nustatyta, jog ieÅ¡kovas prieÅ¡ sudarydamas Statybos rangos sutartis, neįvertino jomis prisiimamų pareigų apimties ir jų įgyvendinimo galimybių. Teisėjų kolegija pripažino, jog ieÅ¡kovas įsipareigojęs rangovų transportui ir darbuotojams užtikrinti patekimÄ prie statybų objekto, esančio AB „Lifosa“ gamyklos teritorijoje (t. 2, b. l. 86), nebendradarbiavo su atsakovu, nedėjo visų pastangų leidimams gauti (kreiptasi buvo tik vienÄ kartÄ , papraÅ¡ius pateikti papildomus duomenis leidimų iÅ¡davimui, jų ieÅ¡kovas nesuteikė), dėl ko rangos sutartys, ieÅ¡kovui neįvykdžius jomis prisiimtų pareigų, buvo nutrauktos.

Byloje neįrodyta ir tai, jog ieÅ¡kovas siekdamas atlikti statinių rekonstrukcijÄ , gavo leidimus tokių darbų atlikimui. Ä®vertinus aptartų sutarčių sudarymo aplinkybes, laikytina, jog ieÅ¡kovas sudarydamas sutartis iÅ¡ anksto nepasirÅ«pinęs leidimais patekti prie statybos objekto, veikė iÅ¡imtinai savo rizika, todėl ir sutarčių neįgyvendinimo pasekmės tenka tik jam vienam. Be to, ieÅ¡kovas nesiėmė ir jokių veiksmų galimoms neigiamoms pasekmės ateityje sumažinti ar iÅ¡vengti: net ir žinodamas apie nevykdomas sutartis, sudarė naujas, kuriomis taip pat prisiėmė pareigÄ gauti leidimus rangovų darbuotojams patekti į statybos objektÄ , o jos neįvykdžius - mokėti baudÄ .

Teisėjų kolegija mano, jog ieÅ¡kovo neveikimas ir sutartimis priimamos veiklos vykdymo rizikos neįvertinimas, o ne AB „Lifosa“ veiksmai, lėmė tiek 29 669,95 Lt dydžio baudos UAB „Stogo dangų arsenalas“, tiek ir 97 734,5 Lt dydžio baudos UAB „Kerasta“ sumokėjimÄ . IÅ¡dėstytos aplinkybės tik sustiprina teismo pozicijÄ dėl atsakovui netaikytinos civilinės atsakomybės, kadangi neįrodyti nei jo neteisėti veiksmai, nei jais, ieÅ¡kovo teigimu, nulemta žala.Be kitų aptartų nuostolių, ieÅ¡kovas teigia patyręs ir 1 139,08 Lt dydžio nuostolį 2007 – 2010 metais mokėdamas žemės nuomos mokestį, nors nuomos sutartis su juo nebuvo sudaryta.

IeÅ¡kovo manymu, Kėdainių rajono savivaldybė neteisėtai reikalavo mokėti šį mokestį, todėl privalo atlyginti nurodyto dydžio žalÄ . Teisėjų kolegijos manymu, laikotarpiu nuo 2007 m. iki 2010 metų mokėtÄ Å¾emės nuomos mokestį ieÅ¡kovas nepagrįstai laiko nuostoliais ir praÅ¡o juos atlyginti iÅ¡ atsakovo. Pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. lapkričio 10 d. nutarimo Nr. 1387 „Dėl žemės nuomos mokesčio už valstybinės žemės sklypų naudojimÄ â€œ 1 punktÄ ir Lietuvos Respublikos žemės reformos įstatymo 22 straipsnį, žemės nuomos mokestis už žemės naudojimÄ skaičiuojamas pagrįstai net ir nesudarius žemės sklypo nuomos sutarties, t. y.

žemės nuomos mokestį remiantis šiais teisės aktais privalo mokėti ir valstybinės žemės sklypų naudotojai. Ieškovas neginčija, jog jo įsigyti pastatai yra ant valstybinės žemės, todėl laikytina, jog jis yra ir žemės, esančios po pastatais, naudotoju. Byloje nepateikta įrodymų, kad statinių ar žemės naudojimosi teisė teisės aktų nustatyta tvarka būtų suteikta kitam asmeniui, tuo laikotarpiu, kai buvo sumokėti žemės nuomos mokesčiai, todėl ir pareiga mokėti nuomos mokestį ieškovui buvo nustatyta pagrįstai.Be to, ieškovas nurodydamas jog patyrė 1139,08 Lt dydžio nuostolį, kurį sudaro jo sumokėtas žemės nuomos mokestis (t. 1, b. l. 96, t. 4, b. l. 113, 115, 120), nepateikė įrodymų, jog nuomos mokestis už 2010 metus buvo sumokėtas: teismui pateikta tik žemės nuomos mokesčio deklaracija už 2010 metus 270 Lt sumai, tačiau apie tai, jog nurodyto dydžio suma sumokėta – įrodymų nėra (t. 3, b. l. 105).

Apibendrinant aptartas aplinkybes, teisėjų kolegija nelaiko 1 139,08 Lt sumos ieÅ¡kovo nuostoliais patirtais, dėl neteisėtų valstybės institucijos veiksmų ar neteisėto neveikimo, todėl nesprendžia jos atlyginimo iÅ¡ nurodyto atsakovo klausimo. Ä® praÅ¡omų atlyginti nuostolių sumÄ ieÅ¡kovas įtraukia ir 34 715 Lt dydžio iÅ¡laidas, sumokėtas ieÅ¡kovo advokatams už jų suteiktas teisines paslaugas. IeÅ¡kovas teigia, jos Å¡ias iÅ¡laidas sudaro advokatų konsultacijų, dokumentų rengimo iÅ¡laidos, patirtos ieÅ¡kovui siekiant įgyvendinti teisę į valstybinės žemės sklypo nuomÄ ir nesėkmingai bendraujant su valstybinėmis valdžios institucijomis.

IeÅ¡kovo manymu, Å¡iÄ sumÄ privalo atlyginti Kėdainių rajono savivaldybė ir Kauno apskrities virÅ¡ininko administracija, kadangi dėl jų nekompetencijos ir tyčinio neveikimo, ieÅ¡kovas kelis metus nesėkmingai siekė sudaryti valstybinės žemės sklypo nuomos sutartį.Minėtoms iÅ¡laidoms pagrįsti ieÅ¡kovas pateikė advokatų parengtas darbų ataskaitas ir vadovaujantis jomis pateiktas apmokėti sÄ skaitas faktÅ«ras (t. 3, b. l. 109-115) bei jų apmokėjimÄ patvirtinančius įrodymus (t. 4, b. l. 114-117, 122).

Visų pirma atkreipiamas dėmesys į tai, jog nors ieÅ¡kiniu praÅ¡oma atlyginti 34 715 Lt dydžio iÅ¡laidas už advokatų suteiktas teisines paslaugas, tačiau sÄ skaitos faktÅ«ros pateiktos tik 34 515,29 Lt sumai, iÅ¡ jų apmokėta 32 971,53 Lt suma. Nors minėtos iÅ¡laidos vertintinos ne kaip ieÅ¡kovo patirtos bylinėjimosi iÅ¡laidos CPK 88 straipsnio 1 dalies 8 punkto prasme, bet kaip nuostoliai, patirti dėl įrodinėjamų neteisėtų atsakovų veiksmų, jos taip pat turi bÅ«ti pagrįstos ir įrodytos.

Teisėjų kolegija visų pirma pažymi, jog atstovavimo sutartis tarp ieÅ¡kovo ir advokatų bendrijos, kurios iÅ¡raÅ¡ytomis sÄ skaitomis faktÅ«romis grindžiamas reikalavimas, nepateikta (teikiant patikslintÄ ieÅ¡kinį buvo nurodyta, jog kartu pridedama ir ieÅ¡kovo su Advokatų profesine bendrija „Jurevičius, BalčiÅ«nas ir Bartkus“ pasiraÅ¡yta atstovavimo sutartis, tačiau ji teismui nepateikta (t. 2, b. l. 73-98). Antra, raÅ¡tai Kėdainių rajono savivaldybei ir Kauno apskrities virÅ¡ininko administracijai buvo parengti pačios ieÅ¡kovo įmonės, neįrodytas atstovų dalyvavimas bendraujant su valstybinėmis įstaigomis (t. 1, b. l. 93, 94-95, t. 2, b. l. 82, t. 3, b. l. 88).

Trečia, ieÅ¡kovas įrodinėdamas neteisėtus Kauno apskrities virÅ¡ininko veiksmus teigė, jog Å¡i įstaiga pažeidė jai, kaip vieÅ¡ajam subjektui, nustatytÄ pareigÄ suteikti ieÅ¡kovui visÄ nagrinėjimo klausimo sprendimui bÅ«tinÄ informacijÄ , nurodyti, kokiais teisės aktais bÅ«tina vadovautis, siekiant parengti tinkamus dokumentus nuomos sutarčiai sudaryti (t. 3, b. l. 94), tačiau ar tai buvo bÅ«tina, jei ieÅ¡kovÄ , kaip jis siekia įrodyti, visÄ ginčo nagrinėjimo laikotarpį atstovavo advokatai, teikė konsultacijas, analizavo teisės aktus ir pan.

Atkreipiamas dėmesys ir į tai, jog dalis iÅ¡ advokatų suteiktų iÅ¡laidų buvo susijusios ne tik su ieÅ¡kovo atstovavimu ir pagalba siekiant sudaryti valstybinės žemės sklypo nuomÄ , į praÅ¡omÄ atlyginti sumÄ Ä¯trauktos ir iÅ¡laidos vertinant veiksmus su kitais juridiniais asmenimis (pvz., UAB „Atelier“), rengiant patikslintus ieÅ¡kinius (t. 3, b. l. 112). Aptartos aplinkybės verčia abejoti, ar ieÅ¡kovas patyrė viso dydžio praÅ¡omas priteisti iÅ¡laidas už advokatų suteiktÄ pagalbÄ (kadangi dalies jų apmokėjimas nepatvirtintas), ar jos buvo bÅ«tinos ir, ar pareiga jas atlyginti tenka nurodytiems atsakovams.

Teisėjų kolegijos manymu, nepaisant to, jog Kėdainių rajono savivaldybės ir Kauno apskrities virÅ¡ininko administracijos veiksmai neatitiko jiems kaip vieÅ¡ojo administravimo subjektams įstatymu keliamų veiklos vykdymo reikalavimų, tačiau joms negali bÅ«ti perkelta ieÅ¡kovo rizika ir sÄ skaita prisiimtos iÅ¡laidos, apmokant už advokatų pagalbÄ , kurios teikimas bendraujant bÅ«tent su nurodytais atsakovais neįrodytas. IÅ¡ praÅ¡omos solidariai iÅ¡ atsakovų priteisti 344 638,47 Lt dydžio sumos, 179 000 Lt nuostolį ieÅ¡kovas teigia patyręs dėl statinių bÅ«klės pablogėjimo.

IeÅ¡kovas nurodo, jog statinius jis įsigijo už 270 000 Lt (prieÅ¡ sudarant 2006 m. spalio 6 d. statinių pirkimo – pardavimo sutartį jie buvo apžiÅ«rėti, jų bÅ«klė įvertinta kaip gera), tačiau 2011 m. kovo 22 d. pirkimo pardavimo sutartimi, ieÅ¡kovas statinius perleido tik už 91 000 Lt kainÄ . IeÅ¡kovo teigimu, 179 000 Lt dydžio pardavimo nuostoliai įtakoti tik statinių bÅ«klės pablogėjimo, kurį nulėmė neteisėti atsakovų E. S. įmonės, AB „Lifosa“ ir Kėdainių rajono savivaldybės veiksmai.

Žalos padarymo faktas sukuria prievolę jÄ atlyginti – padengti natÅ«ra ar sumokėti nuostolius pinigais. Žala, padaryta asmens turtui, nesant įstatymo iÅ¡imčių, turi bÅ«ti atlyginama laikantis visiÅ¡ko nuostolių atlyginimo principo, t. y. žalos atlyginimu turi bÅ«ti siekiama jÄ patyrusį asmenį grÄ Å¾inti į iki pažeidimo buvusiÄ padėtį (CK 6.251 str.). Tais atvejais, kai sugadintas turtas neatkurtas ir dėl to nukentėjęs asmuo dar neturėjo realių iÅ¡laidų, žalos dydis gali bÅ«ti apskaičiuojamas.

Tokiu atveju svarbu, kad padaryta žala bÅ«tų nustatyta objektyviai, pagal teisės aktų reikalavimus ir kriterijus. Žalos dydis tokiuose ginčuose gali bÅ«ti įrodinėjamas visais įstatymo reikalavimus atitinkančiais įrodymais (turto vertintojo pažymomis, sÄ matomis, kt.), laikantis bendrųjų įrodinėjimo civiliniame procese taisyklių. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. balandžio 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-166/2009).

IeÅ¡kovas 179 000 Lt vertės nuostolį įrodinėja Turto vertės nustatymo pažyma, Statinio bÅ«klės tyrimo aktu, faktinių aplinkybių konstatavimo protokolais. Teisėjų kolegija taip pat pažymi, jog į bylÄ pateiktos ir statinių bÅ«klę jų įsigijimo metu, t. y. 2006 metais, atspindinčios nuotraukos (t. 6, b. l. 83), tačiau negalint identifikuoti nei juose užfiksuotų statinių dislokacijos, nei nuotraukų atlikimo momento, jos, nelaikytinos patikimais įrodymais, vertinant praÅ¡omos priteisti žalos pagrįstumÄ .Teismas kritiÅ¡kai vertina ir ieÅ¡kovo pateiktÄ Turto vertės nustatymo pažymÄ , kurioje teigiama, jog statinių rinkos vertė 2008 m. balandžio 18 d. yra – 1 100 000 Lt.

Pagal Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymo 2 straipsnio 12 dalį turto arba verslo vertinimas – turto ir (arba) verslo vertės nustatymas pagal atitinkamÄ turto arba verslo vertinimo metodÄ , kurio taikymo procedÅ«ros ir tvarka nustatytos Turto ir verslo vertinimo metodikoje. Pagal to paties įstatymo 5 straipsnio 1 dalį turto arba verslo vertė nustatoma:

1) vadovaujantis rinkos ekonomikos logika ir kriterijais, rinkos ir ekonominių sÄ lygų tyrimų ir stebėjimų rezultatais, kurių taikymas iÅ¡samiai nurodytas Turto ir verslo vertinimo metodikoje;

2) laikantis teisingumo, protingumo, sÄ Å¾iningumo, nuosavybės neliečiamumo, sutarčių laisvės, vertinimo objektyvumo ir nepriklausomumo, teisinio apibrėžtumo ir neleistinumo piktnaudžiauti teise principų;

3) taikant teisėtų, pagrįstų lÅ«kesčių ir interesų, apdairumo ir atsargumo, pakeitimo kitu turtu arba verslu ir alternatyvaus turto arba verslo panaudojimo kriterijus, iÅ¡samiai nurodytus Turto ir verslo vertinimo metodikoje. Pagal Turto ir verslo vertinimo metodikos, patvirtintos Lietuvos Respublikos finansų ministro 2012 m. balandžio 27 d. įsakymu Nr. 1K-159, 54 punktÄ vertinant turtÄ taikomi: 54.1. lyginamasis metodas; 54.2. iÅ¡laidų (kaÅ¡tų) metodas; 54.3. pajamų metodas; 54.4. Å¡ios Metodikos 54.1–54.3 punktuose nustatytų metodų deriniai.

Pagal Metodikos 55 punktÄ turto vertinimas atliekamas ne mažiau kaip dviem metodais. Jeigu du turto vertinimo metodai netaikomi, turto vertintojas tai privalo pagrįsti turto vertinimo ataskaitoje. Nagrinėjamu atveju, apelianto teismui pateiktoje turto vertės nustatymo pažymoje, pastatų vertės pateiktos atlikus vertinimÄ tik lyginamosios vertės metodu, ekspertui nenurodžius, kodėl remiantis Turto ir verslo vertinimo metodikos nuostatais, nebuvo pasirinkti du rinkos vertės nustatymo metodai (t. 3, b. l. 108). Be to, pastatus įsigyjant 2006 metais, jų rinkos vertė, remiantis sutarties nuostatomis sudarė 254 000 Lt, Statybos rangos sutartys įrodo, jog statinius buvo bÅ«tina remontuoti, tačiau jokie darbai nebuvo atlikti, tačiau nepaisant to, 2008 metais statiniai įvertinami 1 100 000 Lt suma, kuri, teisėjų kolegijos vertinimu, nėra reali.IeÅ¡kovas teigė, jog įsigyjant statinius, jie buvo tinkami naudoti, tačiau atsakovams nesudarius sÄ lygų juos valdyti, savavaliÅ¡kai juos užėmus ir iÅ¡ardžius jų konstrukcijas, buvo padaryta didelio masto žala statiniams, lėmusi ir jų vertės sumažėjimÄ .

Byloje nustatyta, jog statiniai jau prieÅ¡ ieÅ¡kovui juos įsigyjant buvo remontuotini, todėl atsakovų AB „Lifosa“ bei E. S. įmonės neteisėti veiksmai, galėję turėti įtakos statinių vertės mažėjimui, neįrodyti. Nepaisant to, žalÄ statiniams ieÅ¡kovas įrodinėja Statinio bÅ«klės tyrimo aktu, kuriuo nurodyta, jog siekiant atkurti statinio konstrukcijas, bÅ«tina 486 050 Lt dydžio investicija (t. 3, b. l. 107, Statinio bÅ«klės tyrimo akto 8 lapas). Teisėjų kolegija pripažįsta, jog vienas iÅ¡ nekilnojamajam turtui padarytos žalos dydžiui įvertinti taikomų bÅ«dų – prarasto turto atkuriamosios vertės nustatymas.

Taikant šį turto vertinimo metodÄ apskaičiuojama, kiek kainuotų atkurti esamos (sunaikinimo ar sugadinimo metu) fizinės bÅ«klės ir esamų (sunaikinimo ar sugadinimo metu) eksploatacinių bei naudingumo savybių objektus pagal vertinimo metu taikomas darbų technologijas bei kainas. Tačiau Å¡iuo atveju ieÅ¡kovas nepraÅ¡o priteisti turto atkÅ«rimo vertės. IeÅ¡kovas 179 000 Lt nuostolius sieja su pardavimo nuostoliais, patirtais pardavus statinius už mažesnę, nei įsigijimo vertę, todėl praÅ¡omÄ atlyginti žalÄ galėjo įtakoti ne tik statinio suprastėjimas bet ir bendra ekonominė padėtis nekilnojamojo turto rinkoje.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ne kartÄ savo nutartyse konstatavo, jog nuo 2008 m. pasaulio, kartu ir Lietuvos, ekonomikoje įvyko drastiÅ¡kų pokyčių, kurie turėjo didelę įtakÄ nekilnojamojo turto, darbo ir kitoms rinkoms, įmonių veiklai, vartojimui; pasauliniu ir nacionaliniu mastu vykstanti krizė yra visiems žinoma aplinkybė, kurios nereikia įrodinėti (CPK 182 str. 1 d. 1 p.) (pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. gegužės 31 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-265/2011).

BylÄ nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, ieÅ¡kovo atstovai taip pat pripažino, jog nekilnojamojo turto kaina, neabejotinai buvo įtakota ekonominės krizės (t. 4, b. l. 137), atsakovas Kėdainių rajono savivaldybė tikino, jog pokalbio su ieÅ¡kovo vadovu metu, jis pripažino, jog ekonominė krizė statinių vertės sumažėjimÄ galėjo lemti net 60 proc. (t. 4, b. l. 148). Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį ir į tai, jog ieÅ¡kovas, įrodinėdamas statinių pardavimo nuostolius neįrodo, jog statinius buvo siekiama parduoti už didesnę nei 91 000 Lt kainÄ , tačiau pirkėjų neatsirado.

Be to, nuo 2009 metų kovo mėnesio ieÅ¡kovui buvo sudarytos sÄ lygos naudotis statiniais, todėl statinių bÅ«klę galėjo įtakoti ir paties ieÅ¡kovo juose atlikti veiksmai ar neveikimas.Aptarti ieÅ¡kovo ir kitų bylos Å¡alių pateikti įrodymai, nustatytos aplinkybės leidžia apeliacinės instancijos teismui manyti, jog ieÅ¡kovo praÅ¡omos priteisti 179 000 Lt iÅ¡laidos negali bÅ«ti visa apimtimi priteistinos iÅ¡ atsakovų, tačiau teisėjų kolegija visgi pripažįsta, jog statinių bÅ«klė, dėl jų nepriežiÅ«ros, galėjo suprastėti, o užsitęsę teisminiai ir administraciniai ginčai, netikrumas dėl teisių į žemės sklypo nuomÄ , galėjo įtakoti statinių pardavimo kainos sumažėjimÄ , tačiau ne tokia apimtimi kaip nurodo ieÅ¡kovas.

Nustatant, kokia suma vertintini ieÅ¡kovo patirti statinių pardavimo nuostoliai pažymima, jog dalį jų, kaip nustatyta, lėmė bendra nekilnojamojo turto rinka, teisėjų kolegijos vertinimu, ji statinių vertės sumažėjimÄ galėjo įtakoti 25 procentais. Nepaneigiamai nustatyta, jog paties ieÅ¡kovo veiksmai (pasyvus elgesys, statinių nepriežiÅ«ra nuo 2009 m. kovo mėnesio) lėmė, jog statiniai buvo perleisti už žemesnę kainÄ . IeÅ¡kovas, teisėjų kolegijos nuomone, turėtų prisiimti 50 procentų statinių pardavimo vertės nuostolių, tuo tarpu atsakovų veiksmai galėjo lemti statinių nuvertėjimÄ 25 procentais, arba 44 750 Lt.Sprendžiant, kurių iÅ¡ atsakovų veiksmai galėjo lemti statinių pardavimo nuostolius, nustatyta, jog atsakovo AB „Lifosa“ neteisėtų veiksmų, galėjusių lemti ieÅ¡kovo nuostolius, nenustatyta: atsakovas nevengė bendradarbiauti su ieÅ¡kovu, jo praÅ¡ymai pateikti darbuotojų, ketinančių įeiti į pavojingo objekto teritorijÄ , nelaikyti trukdymu patekti prie statinių.

E. S. įmonės veiksmai, kuriais nesulaukus ieškovo sutikimo dėl statinių dalies nuomos, jie buvo savavališkai pradėti naudoti, atliekant jų remonto darbus, pripažinti neteisėtai, tačiau šie veiksmai nesukėlė statinių pardavimo nuostolių. Sprendžiant dėl valdžios institucijų veiksmų ryšio su nustatyta nuostolių suma pažymima, jog, priežastinis ryšys, bylose, kuriose keliamas viešosios civilinės atsakomybės klausimas, dažnai būna netiesioginis, t. y. žala atsiranda ne tiesiogiai iš neteisėtų veiksmų, bet yra tų neteisėtų veiksmų rezultatas.

Tai reikÅ¡tų, kad neteisėti veiksmai nelėmė, bet pakankamu laipsniu sÄ lygojo žalos atsiradimÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. lapkričio 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-476/2008). Å iuo atveju nustatyta, kad atsakovai Kauno apskrities virÅ¡ininko administracija bei Kėdainių rajono savivaldybė, neveikė taip, kaip juos įpareigoja vieÅ¡ojo administravimo principai, t. y. nesiekė efektyviai ir greitai iÅ¡spręsti valstybinės žemės nuomos klausimÄ , nors ieÅ¡kovui nuo 2006 metų spalio mėnesio buvo sukurtas teisinis lÅ«kestis į tokios jo teisės įgyvendinimÄ , nesikreipė į AB „Lifosa“ su siÅ«lymu keisti valstybinės žemės nuomos sutartį, ir toks netinkamas pareigų vykdymas yra susijęs teisiÅ¡kai reikÅ¡mingu priežastiniu ryÅ¡iu su teisėjų kolegijos pripažinta pagrįsta praÅ¡oma priteisti nuostolių suma - 44 750 Lt.Kaip buvo nustatyta prieÅ¡ vertinant atsakovų civilinės atsakomybės klausimus, solidarioji atsakovų atsakomybė Å¡iuo atveju nėra galima, nes deliktinėje atsakomybėje, skolininkų solidarumas atsiranda tik tuomet, kai neįmanoma atriboti veiksmų, sukėlusių ieÅ¡kovo įrodinėjamÄ nuostolį, atsakovų veiksmai yra bendri ir yra viename priežastiniame ryÅ¡yje su patirta žala, o tais atvejais, kai vieno atsakovo veiksmai buvo tiesioginė žalos atsiradimo priežastis, o kito veiksmai tik netiesiogiai turėjo įtakos žalos atsiradimui, atsakovų atsakomybė bus dalinė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. kovo 9 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-156/2005).

Byloje nustačius pagrįstÄ ir ieÅ¡kovui atlygintinÄ nuostolių dydį, bei asmenis, kurių neteisėti veiksmai jÄ Ä¯takojo, teisėjų kolegija nustato ir kiekvieno iÅ¡ atsakovų (Kauno apskrities virÅ¡ininko ir Kėdainių rajono savivaldybės) įtakÄ atsiradusiems nuostoliams. Kadangi pagal Vyriausybės 1999 m. kovo 9 d. nutarimu Nr. 260 patvirtintų Naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos taisyklių nuostatas (redakcija galiojusi nuo 2005 m. rugpjūčio 21 d. iki 2008 m. rugsėjo 19 d.) valstybinės žemės nuomotoju buvo apskrities virÅ¡ininkas, o savivaldybės funkcijos, susijusios su valstybinės žemės sklypo nuomos sutarties sudarymu buvo susijusios tik su praÅ¡omo iÅ¡nuomoti žemės sklypo plano parengimu (Taisyklių 29, 33 p.), todėl priteisiant nuostolius, pareiga atlyginti ieÅ¡kovui nuostolius tarp Å¡ių subjektų paskirstoma atsižvelgiant į nustatytų funkcijų apimtį.

Teisėjų kolegijos manymu, protinga ir pagal Å¡alims suteiktÄ kompetencijÄ pagrįsta atlyginti nuostolių procentinė iÅ¡raiÅ¡ka pasiskirstytų taip: 20 proc. Kauno apskrities virÅ¡ininko administracijos ir 5 Kėdainių rajono savivaldybės. Remiantis CK 6.271 straipsnio 1 dalimi, žalÄ , atsiradusiÄ dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybės iÅ¡ valstybės biudžeto, o žalÄ , atsiradusiÄ dėl savivaldybės valdžios institucijų, neteisėtų aktų, privalo atlyginti savivaldybė iÅ¡ savivaldybės biudžeto, todėl įvertinus ieÅ¡kovo patirtos ir įrodytos žalos dydį, bei kiekvienos iÅ¡ valdžios (savivaldybės) institucijų įtakÄ nuostolių atsiradimui, iÅ¡ valstybės biudžeto ieÅ¡kovo naudai priteistina 35 800 Lt, o iÅ¡ Kėdainių rajono savivaldybės biudžeto 8 950 Lt suma nuostoliams atlyginti.PraÅ¡oma atlyginti ir 2 380 Lt iÅ¡laidas sumokėtas V.

M. firmai „Tyrimai ir projektai“ už Statinių bÅ«klės tyrimo akto parengimÄ (t. 4, b. l. 118-119, 142, t. 3, b. l. 117). Å iuo aktu ieÅ¡kovas siekė įrodyti jo įsigytiems pastatams neteisėtais atsakovų veiksmais (statinių žalojimu ir ribojimu ieÅ¡kovui patekti ir rÅ«pintis pastatais) padarytus nuostolius ir jų atkÅ«rimo į prieÅ¡ tai buvusiÄ padėtį bÅ«tinas sÄ naudas. Kaip nustatyta vertinant ieÅ¡kovo reikalavimÄ atlyginti 179 000 Lt nuostolį, ieÅ¡kovas jį siejo ne su turto atkÅ«rimo verte, bet su nuostoliais, patirtais pardavus pastatus už mažesnę nei įsigyta rinkos vertę.

Teisėjų kolegijos vertinimu, ieÅ¡kovui nepraÅ¡ant atlyginti pastatų atkuriamosios vertės, kuriÄ ir įrodo Statinio bÅ«klės tyrimo aktas, byloje esant pakankamai duomenų ir įrodymų, kuriais ieÅ¡kovas grindė savo reikalavimus, 2 380 Lt iÅ¡laidos nelaikytinomis bÅ«tinomis ir pagrįstomis. IeÅ¡kovas pats apsiėmė pareigÄ apmokėti už Statinio bÅ«klės tyrimo akto parengimÄ , todėl neturi pagrindo jos perkelti kitiems asmenims.Apibendrinant nutartyje nurodytas iÅ¡vadas, teisėjų kolegija mano, jog pirmosios instancijos sprendimo dalis, kuria konstatuota jog sÄ lygos atsakovų civilinei atsakomybei taikyti nenustatytos, naikintina ir Å¡ioje dalyje priimamas naujas sprendimas.

Byloje nustačius, jog atsakovų, valdžios institucijų, veiksmai nors ir buvo atlikti laikantis teisės aktų reikalavimų, tačiau visgi neatitiko vieÅ¡ojo administravimo principų, lemia pareigÄ atlyginti ieÅ¡kovui jo patirtus ir teisėjų kolegijos pagrįstais pripažintus nuostolius, bei procesines palÅ«kanas. Nors ieÅ¡kovas procesines palÅ«kanas praÅ¡o priteisti remiantis CK 6.37 straipsniu, numatančiu skolininko pareigÄ palÅ«kanas mokėti nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme dienos, tačiau Å¡iuo atveju jos priteisiamos nuo ieÅ¡kovo patikslinto ieÅ¡kinio, kuriuo ir buvo pareikÅ¡tas Å¡is reikalavimas priėmimo dienos, t. y. nuo 2011 m. birželio 7 d. (t. 3, b. l. 64-71) iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo.

Teismas taip pat atkreipia dėmesį, kad paaiškėjus, jog teismo sprendimui, kuriuo iš Lietuvos valstybės priteistos mokėtinos sumos, įvykdyti reikalingos sumos nenumatytos patvirtintame valstybės biudžete, šio sprendimo įvykdymas atsakovo (šioje byloje ieškovo) prašymu gali būti atidėtas kitiems biudžetiniams metams (CPK 284 str. 1 d.). Dėl bylinėjimosi išlaidųByloje prašymus atlyginti patirtas bylinėjimosi išlaidas pateikė tik ieškovas ir atsakovas E. S. įmonė.

E. S. įmonė nurodė, jog patyrė 1 450 Lt atstovavimo iÅ¡laidų (650 Lt už atsiliepimo į kasacinį skundÄ suraÅ¡ymÄ (t. 5, b. l. 127, 132,134-135) ir 800 Lt bylÄ nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme (t. 6, b. l. 53-54). Kadangi ieÅ¡kinio reikalavimai Å¡io atsakovo atžvilgiu netenkinti, teisėjų kolegija atsižvelgusi į tai, jog praÅ¡omos atlyginti atstovavimo iÅ¡laidos yra pagrįstos, užmokestis advokatui nevirÅ¡ija Teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamÄ teisinę pagalbÄ (toliau – Rekomendacijos) nustatyto maksimalaus dydžio, todėl iÅ¡ ieÅ¡kovo atsakovui priteistinos.IeÅ¡kovas nagrinėjant bylÄ patyrė iÅ¡laidas, kurias sudaro: 12 250,46 Lt realiai sumokėto žyminio mokesčio už ieÅ¡kinių, apeliacinio ir kasacinio skundo pateikimus (t. 1, b. l. 99, t. 2, b. l. 97, t. 4, b. l. 174, t. 5, b. l. 63).

Dalies žyminio mokesčio, t. y. 3 898,38 Lt sumos, mokėjimas buvo atidėtas pirmosios instancijos teismo 2011 m. birželio 7 d. nutartimi (t. 3, b. l. 124), tačiau Å¡ios sumos priteisimas 2011 m. spalio 11 d. ginčijamu sprendimu nebuvo iÅ¡spręstas, todėl Å¡ios sumos, kartu su atidėtos 6446 Lt žyminio mokesčio sumos už apeliacinio skundo padavimÄ (t. 4, b. l. 210) mokėjimas sprendžiamas Å¡ia nutartimi, kuria ginčas iÅ¡spręstas iÅ¡ esmės. IeÅ¡kovas taip pat pateikė įrodymus apie patirtas 200 Lt iÅ¡laidas už antstolio faktinių aplinkybių konstatavimÄ (t. 3, b. l. 116), 1 500 Lt už advokato suteiktÄ pagalbÄ (t. 6, b. l.

35) ir praÅ¡o jas priteisti iÅ¡ atsakovų. Remiantis CPK 93 straipsnio 1 dalimi, Å¡aliai kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi iÅ¡laidas teismas priteisia iÅ¡ antrosios Å¡alies, nors Å¡i ir bÅ«tų atleista nuo bylinėjimosi iÅ¡laidų mokėjimo į valstybės biudžetÄ . Å iuo atveju atsakovÄ (valstybę) CK 6.273 straipsnio pagrindu atstovavo atitinkama institucija, todėl ieÅ¡kovo patirtos ir praÅ¡omos atlyginti bylinėjimosi iÅ¡laidos priteisiamos tiesiogiai iÅ¡ valstybės biudžeto, o ne iÅ¡ jos atstovo.UAB „LT Valda“ apeliacinis skundas tenkintas iÅ¡ dalies (ieÅ¡kiniu buvo praÅ¡oma priteisti iÅ¡ atsakovų 344 638,47 Lt, o teismo sprendimu iÅ¡ atsakovų priteista atlyginti tik 44 750 Lt suma), jo patenkintų reikalavimų suma sudaro 13 procentų, todėl iÅ¡ atsakovų, įvertinus ieÅ¡kovo atmestų (87 procentai) ir patenkintų reikalavimų dydį priteistinos bylinėjimosi iÅ¡laidos.

Kadangi viso ieÅ¡kovas yra sumokėjęs, ar iÅ¡ jo priteista sumokėti, 22 594,84 Lt žyminio mokesčio, iÅ¡ atsakovų priteistina žyminio mokesčio suma sudaro 2 937 Lt (13 procentų nuo 22 594,84 Lt). Å i suma tarp atsakovų taip pat paskirstyta, įvertinus iÅ¡ jų priteistų nuostolių procentinę iÅ¡raiÅ¡kÄ , t. y. iÅ¡ valstybės 20 procentų, o iÅ¡ Kėdainių rajono savivaldybės 5 procentus. Todėl iÅ¡ valstybės ieÅ¡kovui priteistina atlyginti 2 349,60 Lt žyminio mokesčio, o iÅ¡ Kėdainių rajono savivaldybės 587,40 Lt žyminio mokesčio.

Atitinkamai iÅ¡ atsakovų priteistinos ir kitos ieÅ¡kovo patirtos iÅ¡laidos, t. y. 13 procentų nuo 1 700 Lt (iÅ¡laidos advokato ir antstolio pagalbai apmokėti), t. y. 177 Lt iÅ¡ valstybės ir 44 Lt iÅ¡ Kėdainių rajono savivaldybės. Viso iÅ¡ atsakovų ieÅ¡kovo naudai priteistina: iÅ¡ valstybės - 2 526,60 Lt, o iÅ¡ Kėdainių rajono savivaldybės – 631,40 Lt.Procesinių dokumentų siuntimo iÅ¡laidos, patirtos bylÄ nagrinėjant apeliacinės ir kasacinės instancijos teismuose, sudaro 185,68 Lt (t. 5, b. l. 163, 187, t. 6, b. l. 47).

Jos tarp bylos šalių paskirstytinos taip: iš ieškovo valstybės naudai priteistina atlyginti 161,54 Lt pašto korespondencijos siuntimo išlaidų (87 procentai nuo visos sumos); 22,94 Lt dydžio pašto išlaidų suma iš atsakovo Nacionalinės žemės tarnybos valstybės naudai nepriteistina, kadangi Nacionalinė žemės tarnyba yra valstybės atstovas, o ne savarankiškas atsakovas, todėl bylinėjimosi išlaidos valstybei iš jos pačios nepriteistinos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. vasario 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-33/2014).

Likusi pašto išlaidų suma – 1,20 Lt iš atsakovo Kėdainių rajono savivaldybės administracijos taip pat nepriteistina, kadangi neviršija Teisingumo ministro kartu su finansų ministru nustatytos minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos (10 Lt; Teisingumo ministro ir finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymas Nr. 1R-261/1K-355 ,,Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“). (CPK 92 str., 96 str. 6 d.) Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, remdamasi tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasi Civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 2 punktu, n u t a r i a :

Apeliacinį skundÄ tenkinti iÅ¡ dalies.Panevėžio apygardos teismo 2011 m. spalio 11 d. sprendimo dalį, kuria ieÅ¡kovo ieÅ¡kinys dėl žalos atlyginimo atmestas, panaikinti ir Å¡ioje dalyje priimti naujÄ sprendimÄ :„IeÅ¡kovo uždarosios akcinės bendrovės „LT Valda“ ieÅ¡kinį tenkinti iÅ¡ dalies.Priteisti iÅ¡ valstybės 35 800 Lt (trisdeÅ¡imt penkis tÅ«kstančius aÅ¡tuonis Å¡imtus litų), o iÅ¡ atsakovo Kėdainių rajono savivaldybės, įmonės kodas 11110385, 8 950 Lt (aÅ¡tuonis tÅ«kstančius devynis Å¡imtus penkiasdeÅ¡imt litų) ieÅ¡kovo uždarosios akcinės bendrovės „LT Valda“, įmonės kodas 300147213, nuostoliams atlyginti.Priteisti iÅ¡ valstybės ieÅ¡kovo uždarosios akcinės bendrovės „LT Valda“, įmonės kodas 300147213, naudai 6 procentų dydžio metines palÅ«kanas, skaičiuojamas nuo 35 800 Lt (trisdeÅ¡imt penkių tÅ«kstančių aÅ¡tuonių Å¡imtų litų) nuo 2011 m. birželio 7 d. iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo.Priteisti iÅ¡ atsakovo Kėdainių rajono savivaldybės, įmonės kodas 11110385, ieÅ¡kovo uždarosios akcinės bendrovės „LT Valda“, įmonės kodas 300147213, naudai 6 procentų dydžio metines palÅ«kanas, skaičiuojamas nuo 8 950 Lt (aÅ¡tuonių tÅ«kstančių devynių Å¡imtų penkiasdeÅ¡imties litų), nuo 2011 m. birželio 7 d. iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo.“LikusiÄ Panevėžio apygardos teismo 2011 m. spalio 11 d. sprendimo dalį palikti nepakeistÄ .Priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovo uždarosios akcinės bendrovės „LT Valda“, įmonės kodas 300147213, valstybės naudai 10 344,38 Lt (deÅ¡imt tÅ«kstančių tris Å¡imtus keturiasdeÅ¡imt keturis litus ir 38 centus) žyminio mokesčio, kurio mokėjimas ieÅ¡kovui buvo atidėtas bei 161,54 Lt (vienÄ Å¡imtÄ Å¡eÅ¡iasdeÅ¡imt vienÄ litÄ ir 54 ct) paÅ¡to siuntimo iÅ¡laidų.Priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovo uždarosios akcinės bendrovės „LT Valda“, įmonės kodas 300147213, atsakovo E. S. įmonės, įmonės kodas 161445813, naudai 1 450 Lt (vienÄ tÅ«kstantį keturis Å¡imtus penkiasdeÅ¡imt litų) atstovavimo iÅ¡laidų.Priteisti iÅ¡ valstybės 2 526,60 Lt (du tÅ«kstančius penkis Å¡imtus dvideÅ¡imt Å¡eÅ¡is litus ir 60 ct), o iÅ¡ atsakovo Kėdainių rajono savivaldybės, įmonės kodas 11110385, 631,40 Lt (Å¡eÅ¡is Å¡imtus trisdeÅ¡imt vienÄ litÄ ir 40 ct) ieÅ¡kovo uždarosios akcinės bendrovės „LT Valda“, įmonės kodas 300147213, naudai, bylinėjimosi iÅ¡laidoms atlyginti.

Teisėjai              Gintaras Pečiulis Nijolė Piškinaitė Egidija Tamošiūnienė